d87fdf98-307c-4e0d-8428-73aee7ff99fe · Lietuvos apeliacinis teismas

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00187-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.4.; (S) 2.5.10.5.2.17.Civilinė byla Nr. e2A-777-180/2016LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 18 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G.

M. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-289-280/2016 pagal ieÅ¡kovo G. M. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros, dalyvaujant trečiajam asmeniui – Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijai, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas G. M. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė:

1) priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 87 333,42 Eur turtinės žalos ir 50 000 Eur neturtinės žalos, 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas teigė: 2009 m. balandžio 15 d. jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnį. Galutinis teismo nuosprendis buvo priimtas 2011 m. gegužės 26 d., Å iaulių apygardos teismui palikus galioti iÅ¡teisinamÄ jį Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Ieškinio faktinis pagrindas: jam (ieškovui) buvo nepagrįstai iškelta baudžiamoji byla ir pritaikytos procesinės prievartos priemonės. Bylos proceso trukmė buvo per ilga. Jam padaryta turtinė ir neturtinė žala. Neteisėti veiksmai pasireiškė per ilga proceso trukme ir nepagrįstu kardomosios priemonės skyrimu.Ieškovo įsitikinimu per vėlai, beveik po mėnesio nuo ikiteisminio tyrimo pradžios – 2009 m. gegužės 12 d., buvo paskirta užduotis specialisto FNTT Šiaulių valdybos išvadai gauti, o išvada pateikta tik 2009 m. rugpjūčio 7 d.

Vėliau dėl neaiÅ¡kių priežasčių 2009 m. spalio 14 d. buvo skirta papildoma užduotis specialisto iÅ¡vadai gauti, iÅ¡vada suraÅ¡yta 2009 m. lapkričio 6 d. Å ie klausimai galėjo bÅ«ti pateikti kartu su pirmine užduotimi. Prokuroras, kontroliavęs tyrimÄ , nesiėmė jokių veiksmų, kad ikiteisminis tyrimas bÅ«tų operatyvus. IeÅ¡kovas teigė, kad procesas nebuvo operatyvus ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nes 2010 m. vasario 23 d. Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja kreipėsi į teismo pirmininkÄ , praÅ¡ydama pratęsti įstatyme numatytÄ terminÄ teisiamajam posėdžiui skirti, motyvuodama dideliu darbo krÅ«viu, o teismo pirmininkas praÅ¡ymÄ patenkino.

Teismo posėdžiai buvo daug kartų atidedami, taip vilkinant procesÄ , pažeidžiant jo (ieÅ¡kovo) teisė į greitÄ ir efektyvų procesÄ . Nepagrįstai buvo pritaikyta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, dėl ko jis (ieÅ¡kovas) negalėjo darbo reikalais iÅ¡vykti į užsienį, plėtoti verslo. Dėl to jam priklausiusi IÄ® „Saulėtekis“ bankrutavo. Dėl įmonės bankroto patyrė 87 333,42 Eur žalÄ .IeÅ¡kovas teigė, kad aÅ¡tuonerius metus jis buvo Naujosios SÄ jungos Akmenės skyriaus pirmininkas, savivaldybės tarybos narys, verslininkas.

Buvo iÅ¡kėlęs kandidatÅ«rÄ Ä¯ SeimÄ , 10 metų rėmė Akmenės sporto mokyklos futbolo komandÄ ir pan. PareiÅ¡kus kaltinimus, buvo sugriauta jo reputacija. Dvejus ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metus jis (ieÅ¡kovas) jautė įtampÄ , stresÄ , netikrumÄ dėl savo ateities, pablogėjusios sveikatos, ir dėl to patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 50 000 Eur.IeÅ¡kinio senaties terminÄ skaičiuoja nuo jam padarytos turtinės žalos atsiradimo – 2014 metų, kai iÅ¡ Juridinių asmenų registro buvo iÅ¡registruota jo individuali įmonė „Saulėtekis“.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nustatė: 2009 metų balandžio mėnesį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal VSDFV Akmenės skyriaus kreipimÄ si į prokuratÅ«rÄ dėl, tikėtina, K. Å . neteisėtai žymiai padidintų draudžiamųjų pajamų G. M. įmonėje „Saulėtekis“. IeÅ¡kovas G. M. buvo įtariamas ir kaltinamas tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su K. Å ., tyčia, K.

Å . naudai, apgaulės bÅ«du, padėjo pasikėsinti įgyti jai svetimÄ didelės vertės – 75 732,66 Lt, turtÄ , t.y. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšas; apgaulingai tvarkė įmonės apskaitÄ , į jÄ nurodęs įtraukti2008 metų balandžio-birželio mėnesių tris atlyginimų žiniaraščius ir 2008 m. gegužės 29 d., birželio 30 d. ir liepos 31 d. kasos iÅ¡laidų orderius su juose įraÅ¡ytais tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie K.

Å . iÅ¡mokėtÄ atlyginimÄ ; suklastojo dokumentÄ â€“ 2008 m. liepos 1d. praneÅ¡imÄ , apie G. M. įmonės „Saulėtekis“ apdraustuosius už 2008 metų II ketvirtį (forma SAM) su priedais.Ä®vertinęs ikiteisminio tyrimo procesÄ , pirmosios instancijos teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas neskundė prokuroro nutarimo atsisakyti nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , neteigia, kad ikiteisminį tyrimÄ pradėti nebuvo pagrindo. Teismas sprendė, kad dėl 6 mėnesius nėščiosios K.

Å . įdarbinimo ir mokėjimo jai daug didesnio atlyginimo, buvo pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimÄ , kuris, nors trÅ«ko 5 mėnesius (nuo 2009 m. rugsėjo 18 d. iki 2010 m. vasario 12 d.), nebuvo vilkinamas, procesiniai veiksmai buvo atliekami pagal objektyvias galimybes operatyviai, atsižvelgiant į tai, tyrimas buvo vykdomas dėl trijų asmenų veiksmų.Kardomoji priemonė (raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti) buvo paskirta tik 2009 m. lapkričio 25 d., siekiant užtikrinti netrukdomÄ Ä¯tariamojo G.

M. dalyvavimÄ procese, nes dėl jo darbo pobÅ«džio (prekyba automobiliai) galėjo iÅ¡vykti iÅ¡ Å¡alies ilgesniam laikotarpiui.Teismas nustatė, kad Akmenės rajono apylinkės teismo posėdžiai, nagrinėjant G. M. baudžiamÄ jÄ bylÄ , buvo atidėti 2010 m. balandžio 12 d., 2010 m. birželio 3 d., 2010 m. rugpjūčio 17 d., 2010 m. rugsėjo 20 d., 2010 m. lapkričio 17 d. ir 2010 m. gruodžio 23 d. teisiamųjų bei jų gynėjų praÅ¡ymu ir interesais, kad bÅ«tų tinkamai užtikrinta teisę į gynybÄ (dėl advokatų ligos, užimtumo, galimybės susipažinti su bylos dokumentais ir t. t.), t. y. ne dėl teismo neteisėtų veiksmų.Spręsdamas dėl ieÅ¡kinio senaties termino teismas nustatė, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas 2009 m. balandžio 15 d., o iÅ¡teisinamasis nuosprendis įsiteisėjo 2011 m. gegužės 26 d., tai ir teisę į žalos atlyginimÄ , jei tokia buvo patirta, ieÅ¡kovui atsirado nuo 2011 m. gegužės 26 d.

IeÅ¡kiniams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3-jų metų ieÅ¡kinio senaties, tai ieÅ¡kovas turėjo kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu iki 2014 m. gegužės 26 d., bet ieÅ¡kinį teismui padavė 2015 m. liepos 17 d., praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.127 str. 1 d.). Tuo pagrindu teismas taip pat ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nepripažino ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės, kad tik iÅ¡registravus įmonę iÅ¡ juridinių asmenų registro jam (ieÅ¡kovui) atsirado turtinė žala, kaip reikÅ¡mingos priežasties, dėl kurios praleistas terminas ginti tariamai pažeistÄ teisę ar teisinį interesÄ galėtų bÅ«ti atnaujintas (CK 1.131 str. 2 d.).Teismas priėjo iÅ¡vados, kad praÅ¡oma priteisti turtinė ir neturtinė žala atsirado ne dėl ikiteisminio tyrimo institucijų ir teismo kaltės, nes ieÅ¡kovo nurodomi pareigÅ«nų ir teisėjos veiksmai nėra neteisėti.

Jei galėjo būti nurodomi neoperatyvių veiksmų požymiai, tai jie, teismo įsitikinimu, nebuvo esminiai, negalėjo turėti įtakos ieškinyje nurodytoms pasekmėms. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovo įmonės „Saulėtekis“ veikla nebuvo apribota. Neįrodyta, kad įmonės dokumentų laikinas paėmimas turėjo tiesioginės įtakos įmonės nuostolingai veiklai. Nustatyta, kad įmonė su finansiniais sunkumais susidūrė jau 2007 metais, o jos veikla ėmė blogėti nuo 2008 metų trečiojo ketvirčio dėl ekonominių priežasčių.

Kardomoji priemonė raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ieÅ¡kovui skirta 2009 m. lapkričio mėnesį, ir tai įmonės blogėjančiai padėčiai neturėjo įtakos. Neįrodyta, kad ieÅ¡kovo įmonės veikla buvo sutrikdyta ir ji bankrutavo dėl ikiteisminio tyrimo institucijų veikos. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovas G. M. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti 2016 m. kovo 16 d. Panevėžio apygardos teismo sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Apeliacinis skundas, be ieÅ¡kinyje jau paminėtų faktinių aplinkybių, grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:Bendroji ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad Å¡io termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Apeliantas turtinę žalÄ kildina iÅ¡ jo individualios įmonės „Saulėtekis“ bankroto. Tik užbaigus bankroto procedÅ«rÄ ir iÅ¡registravus įmonę iÅ¡ Juridinių asmenų registro jis suprato apie savo teisių pažeidimÄ , galėjo įvertinti jam padarytos žalos mastÄ , tiksliai ir aiÅ¡kiai suformuluoti reikalavimus. IeÅ¡kinio senaties terminai skaičiuotini nuo Å¡ios momento. Neturinei žalai, atsiradusiai dėl sveikatos pablogėjimo, politinės karjeros žlugimo, reputacijos pablogėjimo, senaties terminas netaikomas.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai neiÅ¡yrė visų atsakovo atsakomybės sÄ lygų, pareigÅ«nų veiksmų ir neveikimo teisėtumo. Net ir menkiausias pareigÅ«nų neoperatyvumas ikiteisminio tyrimo metu laikomas reikÅ¡mingu. Procesas nebuvo intensyvus bei operatyvus ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, dėl jo jam (apeliantui) buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala.Teismo iÅ¡vada, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrįstai, o įmonės nemokumÄ sÄ lygojo jo paties (apelianto) veiksmai, nepagrįsta.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratÅ«ra praÅ¡o skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie atsikirtimai:Baudžiamasis procesas apelianto atžvilgiu baigėsi 2011 m. gegužės 26 d., įsiteisėjus Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 24 d. nuosprendžiui, dėl to ieÅ¡kinio senaties terminas kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl baudžiamojo proceso metu neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, prasidėjo baudžiamajam procesui pasibaigus.G.

M. įmonės „Saulėtekis“ bankrotas ir nurodyta turtinė žala su ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir teismo veiksmais nesusijusi faktiniu priežastiniu ryÅ¡iu, ir nėra jokio pagrindo ieÅ¡kinio senaties terminÄ skaičiuoti nuo įmonės iÅ¡registravimo iÅ¡ Juridinių asmenų registro dienos.IÅ¡teisinamajame nuosprendyje nėra konstatuotas ikiteisminio tyrimo subjektų atliktų procesinių veiksmų ar vykusio baudžiamojo proceso neteisėtumas.Kardomoji priemonė raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti G.

M. paskirta tik 2009 m. lapkričio 25 d., siekiant užtikrinti netrukdomÄ Ä¯tariamojo dalyvavimÄ procese. RaÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti yra Å¡velniausia kardomoji priemonė.Byla teisme iÅ¡nagrinėta trijuose tesimo posėdžiuose. Å eÅ¡i teismo posėdžiai buvo atidėti teisiamųjų bei jų gynėjų praÅ¡ymu ir interesais, siekiant tinkamai užtikrinti teisę į gynybÄ . Baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme truko vienuolika mėnesių, tačiau ne dėl teismo neteisėtų veiksmų.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Teisingumo ministerija praÅ¡o skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepime nurodomi Å¡ie atsikirtimai:Tai, kad apelianto individuali įmonė „Saulėtekis“ bankrutavo, nesusiję priežastiniu ryÅ¡iu su vykusiu bylos tyrimu. Nustatyta, kad individuali įmonė „Saulėtekis“ su finansiniais sunkumais susidÅ«rė jau 2007 metais, t.y. iki ikiteisminio tyrimo pradžios.Dėl ieÅ¡kovui paskirtos kardomosios priemonės, raÅ¡ytinio pasižadėjimo neiÅ¡vykti, neteisėtumo byloje faktinių įrodymų nėra.Atsižvelgiant į bendrÄ proceso ir atskirų stadijų trukmę, procesinių delsimų nebuvimÄ , priežastis, dėl kurių buvo atidėti teismo posėdžiai (liudytojų apklausos, gynėjo liga), įmanomai trumpiausio laiko reikalavimas nebuvo pažeistas.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :Apeliacinis skundas netenkinamas.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių Å¡ioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundų ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, nenustatyta (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiÅ«ri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , atsižvelgdama į apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus faktinius bei teisinius aspektus.Apeliaciniame skunde keliami ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo, baudžiamojo proceso trukmės ir kardomosios priemonės taikymo teisėtumo vertinimo klausimai.

Dėl ieÅ¡kinio senaties termino Valstybės pareiga atlyginti žalÄ , padarytÄ teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Kasacinio teismo praktika dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ir teismo veiksmų baudžiamojo proceso metu, aiÅ¡kinimo ir taikymo yra pakankamai iÅ¡plėtota ir nuosekli.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės, dėl to civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sÄ lygų: neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų (neteisėto neveikimo), Å¡iais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryÅ¡io.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tinkamÄ teismo procesÄ .

Å ios konstitucinės teisės įgyvendinimas ir apsauga detalizuojami Baudžiamojo proceso kodekse. Å is reglamentavimas įgyvendina Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau –Konvencija) 6 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad asmeniui pareikÅ¡to baudžiamojo kaltinimo klausimas turi bÅ«ti iÅ¡spręstas per kuo trumpiausiÄ laikÄ . Kasacinis teismas, nagrinėdamas bylas, kuriose remiamasi Å¡ios asmens teisės pažeidimu, atsižvelgia ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijÄ , aiÅ¡kinant ir taikant Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-12 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-75/2010). Visiems ieÅ¡kiniams dėl padarytos žalos atlyginimo taikoma sutrumpinta trejų metų ieÅ¡kinio senatis (CK 1.125 str. 8 d.). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ieÅ¡kinio senatis taip pat yra taikoma ir iÅ¡ asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti turtinę bei neturtinę žalÄ , t. y. taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-13 nutartis c. b. Nr. 3K-3-170/2010; 2010-12-10 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-516/2010).IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 str.). Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę (CK 1.127 str.

1. d.) ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad, ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas turi nustatyti kada prasidėjo ieÅ¡kinio senaties termino eiga. CK 1.127 straipsnio 1 dalis ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe – asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ , tačiau subjektyvusis kriterijus negali bÅ«ti suabsoliutintas, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-112/2010.) Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , visų pirma turi identifikuoti teisės pažeidimo momentÄ , kuris yra pradinis etapas nustatant konkrečiÄ ieÅ¡kinio senaties eigos pradžios datÄ pagal subjektyvųjį momentÄ . Å iame kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad įsiteisėjęs iÅ¡teisinamasis teismo nuosprendis kartu reiÅ¡kia ir apelianto žinojimÄ apie jo teisių pažeidimÄ , t. y. apie per ilgÄ ikiteisminio tyrimo trukmę, kardomosios priemonės taikymÄ ir teisminio proceso eigÄ , dėl to jis (apeliantas) nuo 2011 m. gegužės 26 d. jau galėjo kreiptis į teismÄ dėl turtinės ir/ar neturtinės žalos atlyginimo.

Apeliantas ginčija ieÅ¡kinio senaties pradžios skaičiavimo momentÄ ir nurodo, kad apie savo pažeistas teises sužinojo iÅ¡registravus individualiÄ Ä¯monę „Saulėtekis“ iÅ¡ Juridinių asmenų registro. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kinio pagrindu buvo nurodytos aplinkybės, susijusios su vykusiu baudžiamuoju procesu – baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimu, procesinių prievartos priemonių taikymu, ilga proceso trukme. IÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, teismo priimtas nuosprendis įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos ir gali bÅ«ti apskųstas kasacine tvarka per tris mėnesius.

G. M. teigia negalėjęs žinoti, kokį sprendimÄ priims prokuratÅ«ros atstovai dėl kasacinio skundo, tačiau net ir senaties termino pradžiÄ skaičiuojant su kasacinio apskundimo terminais (3 mėn. – 2011 m. rugpjūčio 26 d.), apeliantas ieÅ¡kinį atsakovams turėjo pareikÅ¡ti iki 2014 m. rugpjūčio 26 d., o ne 2015 m. liepos 17 d.Atsakovo reikalaujamÄ atlyginti turtinę žalÄ sudaro dirbtuvių ir kiemo statinių Akmenės m. Kalno g.1 A vertė (252 000 Lt) ir buvusio įmonės darbuotojo P. G. padaryta žala (49 544,83 Lt).

Atsižvelgiant į teismų praktikoje naudojamÄ priežastinio ryÅ¡io nustatymo teorijÄ , valstybės deliktinės atsakomybės atveju, iÅ¡ valstybės reikalaujama priteisti turtinė žala turi bÅ«ti tiesiogiai susijusi su valdžios institucijų neteisėtais veiksmais teisiniu priežastiniu ryÅ¡iu.Skundžiamu sprendimu nustatyta, kad G. M. įmonei „Saulėtekis“ bankroto byla iÅ¡kelta Å iaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 27 d. nutartimi, iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ , bet Å¡is faktas savaime nereiÅ¡kia, kad dėl pradėto ikiteisminio tyrimo buvo sutrikdyta įmonės veikla ir ji dėl to bankrutavo.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, įmonė su finansiniais sunkumais, atvedusiais į bankrotÄ , susidÅ«rė jau 2007 metais, kai autoįvykio metu buvo apgadintas autovežis, nes bÅ«tent po to pradėjo mažėti įmonės pajamos. G. M. įmonės „Saulėtekis“ kreditorių susirinkime 2013 m. vasario 11 d. G. M. tvirtino, kad dėl buvusio darbuotojo P. G. padarytos žalos įmonei, įmonė tapo nemoki ir bankrutavo. Bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų 142 665,38 Lt sumai.

IeÅ¡kovas teismui tuomet nepateikė jokių duomenų apie įmonės turtinę padėtį, neatsiskaitymo su kreditoriais priežastis. Ä®monės blogėjančiÄ padėtį, augančias skolas konstatavo ir baudžiamojoje byloje esanti 2009 m. rugpjūčio 7 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM Å«kinės finansinės veiklos tyrimo Å iaulių apskrities skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. 5-4-76, todėl akivaizdu, kad dėl apelianto individualios įmonės „Saulėtekis“ bankroto, valstybės deliktinė atsakomybė nekyla.Apeliantas, sužinojęs apie savo, tikėtina, pažeistÄ teisę, per visÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ , nesikreipė į teismÄ , kad Å¡iÄ teisę apginti, dėl to vertinama, kad ieÅ¡kovas nebuvo atidus, savo teises ginė nerÅ«pestingai ir aplaidžiai.

Svarbiomis ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindÄ praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti, gali bÅ«ti pripažįstamos tik ieÅ¡kinio senaties termino eigos metu buvusios aplinkybės, sukliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai arba per atstovÄ ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo Å¡io asmens valios. Tokios aplinkybės gali bÅ«ti fizinio asmens sunki liga, neraÅ¡tingumas, padariusio žalÄ asmens neradimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-372/2005).

Nagrinėjamu atveju, nenustačius paminėtų svarbių priežasčių, sudarančių pagrindÄ praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti, primos instancijos sprendimas Å¡ioje dalyje, kurioje praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ ieÅ¡kinys atmestas, pripažįstamas pagrįstu.Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo ieÅ¡kinio atmetimo pagrindÄ â€“ praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , pasisakė ir dėl pareigÅ«nų veiksmų teisėtumo, ikiteisminio ir teisminio proceso trukmės, kardomosios priemonės taikymo.

Kasacinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiÅ¡kas ir pakankamas pagrindas atmesti ieÅ¡kinio reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-10 nutartis c. b. Nr. 3K-3-363-469/2015). Tai, kad ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti ieÅ¡kinio reikalavimus, reiÅ¡kia, jog tuo atveju, kai ieÅ¡kovas praleidžia įstatymo nustatytÄ terminÄ , per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieÅ¡kinys atmetamas nepaisant ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo ar jų nepagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-01 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-317/2008; 2016-07-24 nutartis c. b. 3K-3-460-915/2015). Dėl Å¡ios priežasties, skundo argumentų, susijusių su pareigÅ«nų veiksmų teisėtumo vertinimu, procesų trukme ir kardomosios priemonės taikymu, nagrinėjimas netenka teisinės reikÅ¡mės. Kita vertus, kadangi apeliacinis skundas grindžiamas ir tokiais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo trukmę, neteisėtai pritaikė kardomÄ jÄ priemonę, kolegija trumpai tokius skundo teiginius aptaria.

Dėl ikiteisminio tyrimo ir teisminio proceso trukmės Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamasis procesas vertinamas kaip jo stadijų visuma, todėl reikalavimas baudžiamÄ jį procesÄ atlikti per įmanomai trumpesnį laikÄ reiÅ¡kia laikÄ nuo oficialaus kompetentingos institucijos praneÅ¡imo asmeniui apie įtarimÄ , kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , iki galutinio sprendimo dėl pareikÅ¡to kaltinimo priėmimo (pvz., 2011 m. sausio 18 d. sprendimas byloje Kravtas prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 12717/06, § 35).

Nagrinėjamoje byloje baudžiamasis procesas truko beveik 2-jus metus ir 1 mėnesį: ikiteisminis tyrimas Nr. 51-2-060-09 buvo pradėtas 2009 m. balandžio 15 d., teismui byla perduota 2010 m. vasario 12 d., galutinis teismo procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje buvo priimtas 2011 m gegužės 26 d., Å iaulių apygardos teismui nutartimi atmetus Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ ir palikus nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo priimtÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Per šį laikÄ atliktas ikiteisminis tyrimas ir baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta dviejų instancijų teismuose.

G. M. buvo įtariamas ir kaltinamas tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su K. Å ., tyčia, K. Å . naudai apgaulės bÅ«du padėjo pasikėsinti įgyti jai svetimÄ didelės vertės 75 732,66 Lt turtÄ â€“ Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšas, apgaulingai tvarkė įmonės apskaitÄ , nes į įmonės apskaitÄ nurodė įtraukti 2008 metų balandžio-birželio mėnesių tris atlyginimų žiniaraščius Nr. 4, Nr.5 ir Nr. 6 ir 2008 m. gegužės 29 d., 2008 m. birželio 30 d., 2008 m. liepos 31 d. kasos iÅ¡laidų orderius, kuriuose įraÅ¡yti tikrovės neatitinkantys duomenys apie K.

Å . iÅ¡mokėtÄ atlyginimÄ ; suklastojo tikrÄ dokumentÄ â€“ 2008 m. liepos 1 d. praneÅ¡imÄ apie G. M. įmonės „Saulėtekis“ apdraustuosius už 2008 metų II ketvirtį (forma SAM) su priedais. Ikiteisminis tyrimas G. M. atžvilgiu tęsėsi nuo 2009 m. rugsėjo 18 d. iki 2010 m. vasario 12 d., t.y. 5 mėnesius. Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas byloje dėl trijų asmenų. IeÅ¡kovo 2009 m. gruodžio 15 d. skundas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ buvo iÅ¡nagrinėtas ir priimtas nutarimas, remiantis BPK 178 straipsnio nustatyta tvarka.

Akmenės rajono apylinkės prokuroras 2009 m. gruodžio 6 d. nutarimu atsisakė nutraukti ikiteisminį tyrimÄ bei nurodė nutarimo apskundimo tvarkÄ , tačiau apeliantas Å¡io nutarimo neskundė, ir Å¡is nutarimas nėra pripažintas neteisėtu, ar priimtu pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymÄ . Byloje pakanka duomenų teigti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagrįstai. Apeliantas, teigdamas apie bylos proceso vilkinimÄ , nurodo, kad per vėlai, beveik po mėnesio, nuo ikiteisminio tyrimo pradžios – 2009 m. gegužės 12 d., buvo paskirta užduotis specialisto FNTT Å iaulių valdybos iÅ¡vadai gauti, o iÅ¡vada pateikta tik 2009 m. rugpjūčio 7 d. 2009 m. rugpjūčio 18 d.

G. M. pareikÅ¡tas pirmas įtarimas dėl padarytos nusikalstamos veikos. Byloje nustatyta, ir tai pripažįsta apeliantas, kad specialistai dėl objektyvių, ne nuo jų priklausančių priežasčių, skubiai atlikti tyrimo negalėjo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo vilkinamas – procesiniai veiksmai buvo atliekami pagal objektyvias galimybes ir operatyviai, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo apimtis. Apelianto ikiteisminio tyrimo trukmė nėra itin ilga, ikiteisminis tyrimas gali bÅ«ti tęsiamas tiek, kiek bÅ«tina siekiant baudžiamojo proceso tikslų.IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos (teismo posėdžio protokolo) sprendžiama, kad pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartį baudžiamoji byla turėjo bÅ«ti nagrinėta 2010 m. balandžio 12 d., tačiau nei Å¡iÄ dienÄ , nei birželio 3 d. teismo posėdžiai neįvyko dėl kaltinamųjų ir jų advokatų praÅ¡ymų: dėl vieno kaltinamojo advokato užimtumo, dėl kaltinamojo (ieÅ¡kovo) praÅ¡ymo susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga.

Akivaizdu, kad baudžiamÄ jį procesÄ vilkino ne teismas. PrieÅ¡ingai, byloje nustatyta, kad teismas aktyviai veikė prieÅ¡ bylos vilkinimÄ , įpareigojęs ieÅ¡kovÄ (apeliantÄ ) ir jo gynėjÄ susipažinti su baudžiamÄ ja byla iki konkrečios datos – 2010 m. rugpjūčio 17 d. teismo posėdžio, kuris tÄ dienÄ Ä¯vyko. Teismo posėdi buvo ir rugpjūčio 19 d., tačiau Å¡iÄ dienÄ bylos nagrinėjimas buvo atidėtas iki 2010 m. rugsėjo 20 d., praÅ¡ant ieÅ¡kovo (apelianto) advokatui dėl jo ligos.

Nors kitas teismo posėdis turėjo įvykti 2010 m. lapkričio 17d., tačiau teismo nurodytomis datomis kaltinamųjų gynėjai negalėjo dalyvauti teismo posėdžiuose. Taigi vėl nagrinėjimas buvo atidėtas ne dėl teismo neteisėtų, vilkinančių procesÄ , veiksmų. 2010m. gruodžio 23 d. teismo posėdis taip pat neįvyko dėl ieÅ¡kovo advokato ligos, jis įvyko 2011 m. vasario l d. Teismo sprendimas paskelbtas 2011 m. vasario 24 d. Taigi iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad baudžiamoji byla teisme iÅ¡nagrinėta trijuose posėdžiuose, tai yra nevilkinant proceso, o Å¡eÅ¡i teismo posėdžiai neįvyko dėl teisiamųjų bei jų gynėjų pateiktų praÅ¡ymų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, atsižvelgiant į EŽTT jurisprudencijÄ , laikomasi nuostatos, kad proceso delsimu gali bÅ«ti pripažintas toks laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga. Sprendžiant, buvo ar ne pažeista asmens teisė į įmanomai trumpiausiÄ procesÄ , vadovaujamasi tais pačiais kriterijais, kurie taikomi EŽTT praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas; pareiÅ¡kėjo elgesys; valdžios institucijų elgesys organizuojant bylos procesÄ , proceso reikÅ¡mė pareiÅ¡kėjui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje S. R. v.

Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-375/2011, su tolesnėmis nuorodomis). Asmuo, kuriam yra praneÅ¡ta apie įtarimus, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , bet kurioje baudžiamojo proceso stadijoje gali praÅ¡yti apginti jo teisę į įmanomai trumpesnį bylos nagrinėjimÄ , jeigu jis mano, kad yra nepateisinamo delsimo požymių (pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Grauslys prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 36743/97; 2001 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Å leževičius prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 55479/00; 2003 m. gruodžio 11 d. sprendimas byloje Girdauskas prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 70661/01).Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , nustatytas faktines aplinkybes, prieina prie iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad reikalavimas iÅ¡nagrinėti bylÄ per kuo įmanomai trumpesnį laikÄ , nebuvo nepažeistas – pagrįsta, įvertinus bendrÄ proceso ir atskirų stadijų trukmę, nesant procesinių delsimų, įvertinus priežasčių, dėl kurių buvo atidėti teismo posėdžiai.

Nenustatyta, kad iÅ¡teisinamasis nuosprendis specialiai paskelbtas rinkimų į vietines tarybas iÅ¡vakarėse, siekiant padaryti įtakÄ ieÅ¡kovo teisei bÅ«ti iÅ¡rinktam, kad dėl vykusių teisminių procesų pablogėjo G. M. – Akmenės tarybos nario ir kontrolės komiteto pirmininko, reputacija, jis prarado žmonių pasitikėjimÄ ar dėl to nukentėjo jo sveikata. Toms apli9nkybėms patvirtinti, įrodymų nepateikta (CPK 177, 178 str.).Dėl kardomosios priemonės – raÅ¡ytinio pasižadėjimo neiÅ¡vykti teisėtumo vertinimoApeliaciniame skunde apeliantas nesutinka su kardomosios priemonės paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimo.

Akivaizdu, kad įtariamojo statusas suponuoja tam tikrus nepatogumus, apelianto atveju – konkrečius jos teisių apribojimus, taikant raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. Tai Å¡velniausia kardomoji priemonė, įtariamojo įsipareigojimas nepasiÅ¡alinti iÅ¡ gyvenamosios vietos ar laikino buvimo vietos be prokuroro arba teismo leidimo (BPK 136 str.). Tuo nėra absoliučiai apribojama judėjimo laisvė. Kardomoji priemonė G. M. buvo paskirta 2009 m. lapkričio 25 d., siekiant užtikrinti netrukdomÄ Ä¯tariamojo dalyvavimÄ procese.

Nepaneigtas pagrindas skirti tokiÄ kardomÄ jÄ priemonę, įvertinus apelianto veiklos pobÅ«dį – prekiaudamas automobiliais, jis galėjo iÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgesniam laikui. Apeliantas turėjo teisę tokiÄ kardomÄ jÄ priemonę apskųsti BPK nustatyta tvarka, praÅ¡yti jÄ pakeisti, praÅ¡yti leidimo iÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos, jei buvo tokia bÅ«tinybė, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantas siekė tokios kardomosios priemonės panaikinimo, teikė praÅ¡ymÄ leisti laikinai iÅ¡vykti, kad tokia kardomieji priemonė kliudė jo Å«kinei veiklai, sukliudė reikÅ¡mingÄ , iÅ¡ anksto suplanuotÄ iÅ¡vykÄ , dėl kurios sutriko įmonės veikla ir t.t..

Sprendžiama, kad pagal baudžiamosios bylos duomenis nebuvo pagrindo ikiteisminį tyrimÄ nutraukti ir netaikyti jokios kardomosios priemonės, nes baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys apie G. M. veikÄ , nors vėliau teismo pripažinta nenusikalstama, nebuvo paneigti. Kardomoji priemonė paskirta nepažeidžiant BPK nustatytų taisyklių. Nei Å¡ių, nei kitų BPK pažeidimų ikiteisminiame tyrime nenustatė ir teismas, priėmęs iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sprendžia, kad apelianto procesinės teisės nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ pirmosios instancijos teisme, nebuvo pažeistos.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, teismų praktikÄ , visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylÄ , teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepažeidė įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ reglamentuojančias procesinės teisės normas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai             Nijolė Piškinaitė              Egidija Tamošiūnienė              Egidijus Žironas