d87f3930-9146-4355-a37d-2cc15d5e7b4e · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-501-538/2021 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01746-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.7; 2.6.1.5; 3.3.1.18.3. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 3 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Skersienės, Larisos Šimanskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės D.

V. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės D. V. ieÅ¡kinį atsakovui T. K. dėl apgaulės, ekonominio spaudimo ir realaus grasinimo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama pripažinti jos ir atsakovo 2014 m. spalio 1 d. sudarytÄ Å¾emės sklypo nuomos sutartį (toliau – ir Sutartis) negaliojančia dėl apgaulės, ekonominio spaudimo ir realaus grasinimo nuo jos sudarymo momento ir priteisti jai iÅ¡ atsakovo 2 774,81 Eur patirtų nuostolių atlyginimÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad 2014 m. spalio 1 d. ji ir atsakovas sudarė Sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė Å¡eÅ¡iems metams iÅ¡nuomojo atsakovui 4,4 ha ploto ariamos žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nors Sutarties 5 punkte žemės sklypo nuomos kaina buvo nurodyta 1 Lt (0,29 Eur), tačiau atsakovas buvo realiai pažadėjęs jai kas metus mokėti po 350 Lt (101,37 Eur) sumÄ už 1 ha, tačiau per visÄ sutarties galiojimo laikotarpį nuo pat 2014 m. spalio 1 d. nemokėjo.

Kadangi atsakovas nesumokėjo žemės sklypo nuomos mokesčio, ieÅ¡kovė 2020 m. gegužės 8 d. žodžiu pranešė atsakovui, kad ji toliau nebeleidžia neteisėtai naudotis jos žemės sklypu. IeÅ¡kovė teigė, kad atsakovas sutarties sudarymo metu suklaidino ir apgavo ieÅ¡kovę dėl esminės sutarties sÄ lygos, t. y. žemės sklypo nuomos kainos sumokėjimo, nes joks protingas ir apdairus asmuo nebÅ«tų sutikęs iÅ¡nuomoti savo žemės sklypo už 1 Lt (0,29 Eur) metinį mokestį, todėl Å¡i sutarties sÄ lyga yra akivaizdžiai niekinė ir negaliojanti, prieÅ¡tarauja įstatyme įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.

Teigė, kad jei bÅ«tų žinojusi, jog atsakovas nesumokės žodžiu pažadėto sumokėti 350 Lt (101,37 Eur) žemės sklypo nuomos metinio mokesčio, ji nebÅ«tų sutikusi iÅ¡nuomoti minėto žemės sklypo atsakovui. Pažymėjo, kad ji dirbo atsakovo Å«kyje nuo (duomenys neskelbtini), todėl atsakovas, bÅ«damas verslininku ir tuo pačiu ieÅ¡kovės darbdaviu, pasinaudojo jos nepatyrimu sutartiniuose teisiniuose santykiuose ir jos pavaldumu dėl darbo teisinių santykių. Atsakovas sutarties sudarymo metu darė ieÅ¡kovei ekonominį spaudimÄ , nes ekonomiÅ¡kai priklausomÄ sandorio Å¡alį privertė sudaryti jai ypač ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ sandorį, t. y. pasinaudodamas apgaule ir ekonominiu spaudimu atsakovas įtikino ieÅ¡kovę, jog ji sudarytų ginčo sandorį vos už 1 Lt (0,29 Eur).

Taip pat teigė, kad ginčo sutartis buvo sudaryta dėl apgaulės, nes atsakovas sutarties 5 punkte tyčia klaidingai nurodė žemės sklypo nuomos kainÄ ir nesilaikė pažadėto mokėti 350 Lt (101,37 Eur) žemės sklypo nuomos metinio mokesčio. Kaip paaiÅ¡kėjo vėliau, atsakovas net nesiruošė mokėti žemės sklypo nuomos mokesčio ieÅ¡kovei, tačiau dar ir bandė bei tebebando aktyviais neteisėtais veiksmais pasisavinti ir realiai grasino pasisavinti ieÅ¡kovei priklausantį žemės sklypÄ .

IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad dar tebegaliojant ginčo sutarčiai, atsakovas taip pat suklaidino ieÅ¡kovę dėl 2017 m. vasario 19 d. preliminariosios turto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo. Pagal Å¡iÄ sutartį atsakovas nesumokėjo ieÅ¡kovei 2000 Eur avanso, o vėliau, piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis, dar ir pareiÅ¡kė teisme ieÅ¡kinį dėl jo grÄ Å¾inimo ir netesybų taikymo, kai tuo tarpu pats atsakovas visiÅ¡kai nesilaikė Sutarties. IeÅ¡kovės įsitikinimu, konstatavus ir įrodžius, jog ginčo sutartis buvo sudaryta dėl apgaulės, ekonominio spaudimo ir realaus grasinimo, atsakovas turi atlyginti visus ieÅ¡kovės patirtus nuostolius.

Nurodė, kad 2014 m. spalio 1 d. – 2020 m. gegužės 8 d. laikotarpiu negautas pajamas ieškovė įvertino ir apskaičiavo, vadovaudamasi tuo metu galiojančiomis vidutinėmis žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos kainomis (duomenys neskelbtini): 1) 2014-10-01 - 2015-10-01 laikotarpiu 81,5 Eur už 1 ha, iš viso už 4,4 ha - 358,60 Eur; 2) 2015-10-01 - 2016-10-01 laikotarpiu 101,50 Eur už 1 ha, iš viso už 4,4 ha - 446,60 Eur; 3) 2016-10-01 - 2017-10-01 laikotarpiu 100 Eur už 1 ha, iš viso už 4,4 ha - 440 Eur; 2017-10-01 - 2018-10-01 laikotarpiu 197 Eur už 1 ha, iš viso už 4,4 ha - 866,80 Eur; 2018-10-01 - 2019-10-01 laikotarpiu 113 Eur už 1 ha, iš viso už 4,4 ha - 497,20 Eur.

IÅ¡ viso 2014-10-01 – 2019-10-01 laikotarpiu ieÅ¡kovės negautos pajamos už žemės sklypo nuomÄ sudaro 2 609,20 Eur. Kadangi 2020 m. žemės sklypo nuomos kaina pagal Lietuvos oficialiosios statistikos duomenis dar Å¡iems metams neapskaičiuota ir nesudaryta, ieÅ¡kovė, apskaičiuodama 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. gegužės 8 d. laikotarpiu negautas pajamas už žemės sklypo nuomÄ , vadovavosi 2019 m. vidutinėmis žemės sklypo nuomos kainomis. 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. gegužės 8 d. laikotarpiu ieÅ¡kovės negautos pajamos už žemės sklypo nuomÄ sudarė 37,64 Eur už 1 ha; iÅ¡ viso už 4,4 ha - 165,61 Eur, todėl už 2014 m. spalio 1 d.

– 2020 m. balandžio 30 d. laikotarpį iÅ¡ atsakovo priteistina 2 774,81 Eur ieÅ¡kovės patirti netiesioginiai nuostoliai už žemės sklypo nuomÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Tauragės apylinkės teismas 2021 m. vasario 22 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės D. V. 1 588,13 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovui T. K.. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai: 3.1. IeÅ¡kovė byloje pateikė labai nenuoseklius argumentus dėl preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties. 3.2.

IeÅ¡kovė nei Å¡ioje byloje, nei atsakovo nurodomoje (civilinėje byloje Nr. e2-3888-385/2020) neprašė pripažinti negaliojančia Å¡ios preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties, kurios nevykdymas numato atitinkamas pasekmes. 3.3. IeÅ¡kovė, daugiau nei dvejus metus negavo sutartų 350 Lt (101,37 Eur) už nuomÄ , tačiau su atsakovu vis tiek 2017 m. vasario 12 d. sudarė preliminariÄ jÄ Å¾emės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. 3.4. IeÅ¡kovė nepateikė jokių jos nurodomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, kad atsakovas naudojo apgaulę, grasino atimti žemės sklypÄ , kad atsakovas bÅ«tų pažeidęs jos valiÄ . 3.5.

Tai, kad ieÅ¡kovė buvo ekonomiÅ¡kai nuo jo priklausoma kaip darbuotoja, nesudaro pagrindo Å¡alių sudaryto sandorio pripažinti negaliojančiu. 3.6. IeÅ¡kovė patvirtino, kad žinojo, jog Å¡alių sudarytoje ginčo sutartyje nurodytas 1 Lt (0,29 Eur) nuomos mokestis, tačiau pati pripažino, kad niekur nesikreipė, jog sutartis, jei ji pažeidžia jos teises, bÅ«tų pakeista. 3.7. IeÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovas bÅ«tų nuslėpęs kokias svarbias sudaromo sandorio aplinkybes ar atlikęs aktyvius veiksmus, paveikusius ieÅ¡kovės valiÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 4. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė (toliau – ir apeliantė) praÅ¡o panaikinti 2021 m. vasario 22 d. Tauragės apylinkės teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-159-733/2021 dėl apgaulės, ekonominio spaudimo ir realaus grasinimo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių atlyginimo ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti - pripažinti ieÅ¡kovės ir atsakovo 2014 m. spalio 1 d. sudarytÄ Å½emės sklypo nuomos sutartį negaliojančia dėl apgaulės, ekonominio spaudimo ir realaus grasinimo nuo jos sudarymo momento; priteisti iÅ¡ atsakovo 2 774,81 Eur patirtų nuostolių atlyginimÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 4.1. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog sandoris sudarytas dėl apgaulės, ekonominio spaudimo ir realaus grasinimo. 4.2. Jokio susitarimo dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo ar kitokio perleidimo Sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ tarp Å¡alių nebuvo pasiekta, tai yra iÅ¡galvota atsakovo pozicija, kuriÄ paneigia tiek teismo posėdžio metu nustatytos aplinkybės, tiek ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai teismo posėdžio metu, tiek Sutarties turinys. 4.3.

Jeigu ieÅ¡kovė bÅ«tų turėjusi tikslÄ tokiÄ sutartį sudaryti 2014 m. spalio 1 d., ji bÅ«tų Å¡iÄ sutartį ir sudariusi 2014 m. spalio 1 d., o ne po trejų metų – 2017 metais. 4.4. Teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nes esant bylos Å¡alių lygiaverčiams žodiniams paaiÅ¡kinimams teismo posėdžio metu, teismas dėl neaiÅ¡kių priežasčių prioritetÄ suteikė atsakovo pozicijai ir paaiÅ¡kinimams. 4.5. Teismas akivaizdžiai nesilaikė kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų dėl žemės sklypo nuomos sutarties ir preliminariosios sutarties esminių skirtumų, tai sÄ lygojo materialinių teisės normų pažeidimus, kas nulėmė neteisėto, nepagrįsto ir neteisingo sprendimo priėmimÄ . 4.6.

Tiek savo ieÅ¡kinyje, tiek teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė labai aiÅ¡kiai įvardijo, kad darbas atsakovo Å«kyje ir gaunamas atlyginimas, kurį tuo metu mokėjo atsakovas, sudarė papildomÄ ekonominį spaudimÄ ir paskatino ieÅ¡kovę sudaryti jai itin nenaudingÄ sandorį. 4.7. Ginčo sutartis turėjo galioti iki 2020 m. spalio 1 d., o ji kreipėsi į teismÄ 2020 metų lapkričio mėnesį, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovė kaip nors delsė kreiptis į teismÄ ir anksčiau neva negynė savo pažeistų teisių. 4.8.

Atsakovas neįrodė, kad Å¡alys buvo susitarusios, jog nuomos mokestis ieÅ¡kovei nebus mokamas ir kad jis nėra svarbus, o iÅ¡imtinai rėmėsi tik deklaratyviais paaiÅ¡kinimais. 4.9. Atsakovas byloje nepateikė nė vieno įrodymo, pagrindžiančio jo teiginį, kad ieÅ¡kovės valia neva buvo perduoti atsakovui žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ naudotis neatlygintinai. 4.10. Teismui net ir laikant, kad byloje nepakanka įrodymų atsakovo apgaulei konstatuoti, teismas toliau byloje turėjo vertinti kitÄ alternatyvų ieÅ¡kovės pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo, tačiau Å¡io reikalavimo nesprendė, todėl konstatuotina, kad teismo sprendimas yra ir be motyvų.

5. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o skundÄ atmesti. Atsiliepimo argumentai: 5.1. Atsižvelgiant į sudarytos Sutarties tikslÄ bei pasiektus susitarimus dėl sklypo pardavimo atsakovui, esminė sÄ lyga buvo ne ieÅ¡kovei mokėtina sklypo nuomos kaina, o sklypo perdavimas naudotis ir valdyti atsakovui. 5.2. Atsakovas po Sutarties pasiraÅ¡ymo nuolat ragino ieÅ¡kovę kreiptis į atitinkamas valstybės ir/ar savivaldybės institucijas dėl privalomų dokumentų pagrindinei sutarčiai sudaryti, bet ieÅ¡kovė vis prašė palaukti. 5.3.

IeÅ¡kovė negaudama nuomos mokesčio už sklypÄ , sudarė PreliminariÄ jÄ pirkimo-pardavimo sutartį, tai pagrindžia aplinkybę, jog ieÅ¡kovės valiÄ sudaryti nuomos sutartį nulėmė tai, jog ji suvokė tikrÄ jÄ nuomos sutarties esmę ir tai nebuvo nuomos mokesčio už sklypÄ pagal nuomos sutartį gavimas. 5.4. IeÅ¡kovė neturėjo faktinių galimybių rÅ«pintis sklypu taip, kaip tai yra numatyta tuo metu galiojusiuose teisės aktuose, bet privalėjo užtikrinti, kad sklypas bÅ«tų naudojamas pagal paskirtį, todėl nuomos sutarties bei vėliau preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas dėl suprantamų ir aiÅ¡kių priežasčių buvo visapusiÅ¡kai naudingas ieÅ¡kovei. 5.5.

Atsakovas sumokėjo ieÅ¡kovei 2 000 Eur avansÄ , o Å¡i jį priėmė, todėl ieÅ¡kovės teiginiai, jog ieÅ¡kovė niekada neturėjo jokių ketinimų kada nors atsakovui parduoti ar kitaip perleisti sklypÄ yra visiÅ¡kai neapgrįsti. 5.6. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas naudojo apgaulę, grasino atimti sklypÄ , kad atsakovas bÅ«tų pažeidęs jos valiÄ . Tai, kad ji buvo ekonomiÅ¡kai nuo jo priklausoma kaip darbuotoja, nesudaro pagrindo Å¡alių sudaryto sandorio pripažinti negaliojančiu. 5.7.

Nenustačius nė vieno iÅ¡ ieÅ¡kovės nurodomų ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojimo pagrindų, ieÅ¡kinio reikalavimas pripažinti ieÅ¡kovės ir atsakovo sudarytÄ Å¾emės sklypo nuomos sutartį negaliojančia dėl apgaulės, ekonominio spaudimo ir realaus grasinimo nuo jos sudarymo momento atmestinas, todėl pagrįstai netenkintas ir ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 2 774,81 Eur patirtų nuostolių atlyginimÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Å iuo atveju Å¡alys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien raÅ¡ytiniais įrodymais, jokių naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme nepateikė, procesiniuose dokumentuose pakankamai iÅ¡samiai iÅ¡dėstė savo paaiÅ¡kinimus ir argumentus, todėl darytina iÅ¡vada, jog nėra bÅ«tinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimÄ .

Faktinės aplinkybės 8. Nustatyta, kad ieÅ¡kovei D. V. nuo 2005 m. rugpjūčio 11 d. asmeninės nuosavybės teise priklauso 4,4000 ha žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Å alys 2014 m. spalio 1 d. sudarė Å¡io žemės sklypo nuomos sutartį, kurios 2 punkte numatyta, jog sutartis sudaroma 6 metams – iki 2020 m. spalio 1 d. Sutarties 5 punkte numatyta, kad nuomininkas (t. y. atsakovas) kas metus moka po 1 Lt. 2017 m. vasario 19 d. preliminariÄ ja pirkimo – pardavimo sutartimi Å¡alys įsipareigojo iki 2018 m. sausio 31 d., ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo momento, kai bus gauti visi dokumentai, sudaryti, pagrindinę ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, sklypo pardavimo kaina 8 800 Eur.

Sutarties 2.2 ir 3.1.3 punktais Å¡alys patvirtino, kad sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ pirkėjas sumoka pardavėjai 2 000 Eur avansÄ ir kad pirkėja avansÄ gavo, tačiau Å¡alys pagrindinės sutarties nesudarė. IeÅ¡kovė nusprendė ginčyti 2014 m. spalio 1 d. Å¡alių sudarytÄ ginčo žemės sklypo nuomos sutartį, prašė jÄ pripažinti negaliojančia dėl apgaulės, ekonominio spaudimo ir realaus grasinimo nuo jos sudarymo momento ir priteisti jai iÅ¡ atsakovo 2 774,81 Eur patirtų nuostolių atlyginimÄ .

Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė. Dėl skundžiamo sprendimo (ne)pagrįstumo 9. Apeliantė su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad sandoris sudarytas dėl apgaulės, ekonominio spaudimo ir realaus grasinimo. Su Å¡iais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

10. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali bÅ«ti teismo pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieÅ¡kinį. Apgaulė gali pasireikÅ¡ti atliekant aktyvius veiksmus, t. y. teigiant, ko nėra, taip pat apgaule gali bÅ«ti kitos sandorio Å¡alies tylėjimas (CK 1.91 straipsnio 5 dalis), kai nuslepiamos svarbios sandorio aplinkybės, kurias žinodama antroji Å¡alis sandorio nebÅ«tų sudariusi. Apgaulė yra taip pat ir tada, kai pats asmuo neteisingai suvokia savo sudaromo sandorio esmę ar aplinkybes, o kitas asmuo, tÄ Å¾inodamas, pasinaudoja tokiu suklydimu.

11. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡alies valiai susiformuoti. Kai reiÅ¡kiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytÄ sandorį, byloje turi bÅ«ti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesÄ Å¾iningus veiksmus, dėl kurių ieÅ¡kovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iÅ¡ tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi bÅ«ti tiriamas bei vertinamas ir ieÅ¡kovo elgesys tiek prieÅ¡ sandorio sudarymÄ , tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų Å¡alių veiksmai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-969/2020).

12. Byloje nėra ginčo, kad ieÅ¡kovė suprato, jog su atsakovu sudarė žemės sklypo nuomos sutartį ir pagal Å¡iÄ sutartį perdavė žemės sklypÄ naudotis atsakovui, t. y. sutartis buvo vykdoma. Kaip byloje nustatyta, ieÅ¡kovė žinojo, kad Å¡alių sudarytoje ginčo sutartyje yra nurodytas 1 Lt (0,29 Eur) nuomos mokestis ir tokiÄ sutartį pasirašė. Taip pat pripažino, kad niekur nesikreipė, jog sutartis bÅ«tų pakeista, nutraukta ar, kad kitaip apgintų savo pažeistas teises. Nors ieÅ¡kovė teigė, kad sutartį pasirašė dėl ekonominio spaudimo ir grasinimų, nes dirbo pas atsakovÄ , be to, atsakovas grasino, pas atsakovÄ dirbęs traktorininkas sumušė jos vyrÄ , tačiau tiek 2017 m. rudenį, kai nutrÅ«ko jos darbo santykiai su atsakovu, tiek 2018 m. gegužės mėn. kai ieÅ¡kovė iÅ¡vyko gyventi į užsienį, ieÅ¡kovė nesiėmė jokių veiksmų dėl sutarties nutraukimo ar pakeitimo.

Pažymėtina, kad į teismÄ ieÅ¡kovė kreipėsi tik tada, kai atsakovas pareiÅ¡kė jai ieÅ¡kinį dėl sumokėto avanso grÄ Å¾inimo ir netesybų sumokėjimo, t. y. 2020 m. rugsėjį, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog atsakovas bÅ«tų nuslėpęs kokias svarbias sudaromo sandorio aplinkybes ar atlikęs aktyvius veiksmus, paveikusius ieÅ¡kovės valiÄ . Tai, jog ieÅ¡kovei buvo žinomi ir suprantami Å¡alių tikrieji ketinimai sudarant sutartį patvirtina ir aplinkybė, jog net ir atsakovui nemokant mokesčio už sklypÄ pagal nuomos sutartį, ieÅ¡kovė turėdama teisę nutraukti sutartį (Nuomos sutarties 10 punktas) to nepadarė, prieÅ¡ingai, 2017 m. vasario 19 d. ieÅ¡kovė su atsakovu sudarė preliminariÄ jÄ Å¾emės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria jie susitarė dėl sklypo pardavimo sÄ lygų ir tvarkos bei kurioje buvo iÅ¡reikÅ¡ta ieÅ¡kovės valia parduoti sklypÄ atsakovui.

Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad ji apgaulę iš esmės sieja su netinkamu sutarties vykdymu, t. y., kad atsakovas nemokėjo žodžiu pažadėto kasmetinio 350 Lt už ha nuomos mokesčio, tačiau netinkamas sutarties vykdymas nesudaro pagrindo sutartį pripažinti negaliojančia.

13. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus ir iÅ¡ jų visumos padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantė neįrodė aplinkybių, patvirtinančių sandorių negaliojimo pagrindų, numatytų CK 1.91 straipsnio 1 dalyje. Apeliantei apeliaciniame skunde Å¡ios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados nepaneigus, spręstina, kad reikalavimas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl apgaulės pagrįstai buvo atmestas.

14. Apeliantė teigia, kad teismui net ir laikant, kad byloje nepakanka įrodymų atsakovo apgaulei konstatuoti, teismas byloje turėjo vertinti kitÄ alternatyvų ieÅ¡kovės pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo, tačiau Å¡io reikalavimo nesprendė, todėl konstatuotina, kad teismo sprendimas yra ir be motyvų. Su Å¡iais argumentais teisėjų kolegija sutinka iÅ¡ dalies.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas Å¡ių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , yra pasisakęs, kad ieÅ¡kovas turi teisę ir pareigÄ pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , t. y. suformuluoti jį taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ . BÅ«tent tinkamas ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovo pasirinktu bÅ«du apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014 ir jose nurodyta praktika).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad proceso įstatymai nereikalauja, jog į teismÄ besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiÅ¡kai kvalifikuotų ginÄÄ . Teisinė ginčo Å¡alių santykių kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas Å¡iems santykiams yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylÄ nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas.

Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio iÅ¡aiÅ¡kinimas ir Å¡alių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; Å¡alių pateiktas teisės aiÅ¡kinimas bylÄ nagrinėjančio teismo nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).

16. Kaip byloje nustatyta, tarp šalių susiklostė žemės nuomos teisiniai santykiai ir ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl žemės nuomos mokesčio ir jo dydžio.

17. CK 6.545 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal žemės nuomos sutartį viena Å¡alis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai Å¡aliai (nuomininkui) sutartyje nurodytÄ Å¾emės sklypÄ laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytÄ paskirtį ir naudojimo sÄ lygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytÄ Å¾emės nuomos mokestį.

18. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, aiÅ¡kinant sutartį, pirmiausia turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu. Jeigu Å¡alių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į tai, kokiÄ prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis bÅ«tų suteikę analogiÅ¡ki Å¡alims protingi asmenys.

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai (valia) atskleidžiami įvertinant sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, Å¡alių derybų dėl sutarties sudarymo pobÅ«dį, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo, kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes, laikantis universalaus sÄ Å¾iningumo principo (CK 6.193 straipsnis). Svarbios yra ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, jos vykdymu, kitokiais Å¡alių veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010; 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2014).

20. Å alių sudarytos Sutarties 5 punkte numatyta, jog nuomininkas (t. y. atsakovas) kas metus moka po 1 Lt nuomos mokesčio. Tačiau ieÅ¡kovė nurodė, kad, nors žemės sklypo nuomos kaina buvo nurodyta 1 Lt (0,29 Eur), tačiau atsakovas buvo realiai pažadėjęs ieÅ¡kovei kas metus mokėti po 350 Lt (101,37 Eur) sumÄ už 1 ha, tačiau nemokėjo. Atsakovas teigia, kad nuomos sutarties sudarymo metu Å¡alys jau buvo pasiekusios susitarimÄ dėl sklypo pardavimo atsakovui ir sutarę dėl esminių sklypo perleidimo sÄ lygų (pvz. kainos ir t. t.), iÅ¡ kurių viena - jog iki numatomo sklypo pardavimo sandorio užbaigimo atsakovas turės galimybę naudotis juo kaip savo daiktu, o už sklypÄ iÅ¡ anksto sulygta kaina apims atlygį už suteiktÄ galimybę sklypÄ naudoti iki pagrindinės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo momento, todėl ir buvo sudaryta 2017 m. vasario 19 d. preliminarioji turto pirkimo - pardavimo sutartis.

Taigi šalys iš esmė susitarė dėl kitokio nuomos mokesčio dydžio, nei jis yra nurodytas nuomos sutartyje.

21. IÅ¡ LITEKO duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. balandžio 15 d. iÅ¡nagrinėjo D. V. apeliacinį skundÄ civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo T. K. ieÅ¡kinį atsakovei D. V. dėl avanso grÄ Å¾inimo ir netesybų priteisimo. Teisėjų kolegija nusprendė, jog nenustačius ieÅ¡kovo (pirkėjo) kaltės dėl pagrindinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo, atsakovė (pardavėja) privalo grÄ Å¾inti 2 000 Eur avansinį mokėjimÄ preliminariosios sutarties 4.3 punkto pagrindu. Taigi Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 2 000 Eur avanso, paliko nepakeistÄ , Å¡is procesinis sprendimas įsiteisėjęs. Akivaizdu, kad ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo nebebus sudaryta.

22. Kaip minėta, atsakovas nurodė, kad nuomos sutartimi susitarė dėl 1 Lt (0,29 Eur) nuomos mokesčio mokėjimo, nes už ieÅ¡kovei priklausantį žemės sklypÄ iÅ¡ anksto sulygta kaina turėjo apimti atlygį už suteiktÄ galimybę sklypÄ naudoti iki pagrindinės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo momento. Taigi darytina iÅ¡vada, kad Å¡alims nesudarius pirkimo-pardavimo sutarties, tai yra, ieÅ¡kovei negavus sutartimi sutartos kainos už žemės sklypÄ ir už naudojimÄ si žemės sklypu iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, ieÅ¡kovė turi reikalavimo teisę atsakovui dėl nesumokėto nuomos mokesčio, t. y. negautų pajamų. Tačiau kaip pagrįstai nurodė ir apeliantė, pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių nesiaiÅ¡kino ir dėl jų skundžiamame sprendime nepasisakė.

23. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyviÄ tiesÄ ir priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis Å¡ių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , turi visapusiÅ¡kai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis Å¡alys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus, ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme. Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimÄ dėl pareikÅ¡tų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡tyrus bylos duomenis, skundžiamÄ teismo sprendimÄ bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į šį skundÄ argumentus, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino ir nenustatė visų svarbių bylos aplinkybių, susijusių su ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo nuomos mokesčiu, jo dydžiu bei Å¡alims nesudarius žemės sklypo pirkimo –pardavimo sutarties atsakovui atsiradusia pareiga šį nuomos mokestį ieÅ¡kovei sumokėti, taigi neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus Å¡io klausimo negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡vardytos priežastys yra pagrindas ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl 2 774,81 Eur patirtų nuostolių atlyginimo grÄ Å¾inti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties 25. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti 2 774,81 Eur nuostolių naikintina ir neatskleidus bylos esmės grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kadangi bylos dalis grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, naikintina ir teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, bylinėjimosi iÅ¡laidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės (CPK 93 straipsni 5 dalis).

Kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Tauragės apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. sprendimÄ pakeisti. Panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovės D. V. reikalavimas priteisti 2 774,81 Eur nuostolių atlyginimo, ir Å¡iÄ bylos dalį grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Panaikinti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. KitÄ teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Almantas Padvelskis Milda Skersienė Larisa Å imanskienė