d87bde8c-23ec-4b91-bcfd-928d439da7fa · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                                   Administracinė byla Nr. I-1335-422/2017                                                                              Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00359-2017-1                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.3.; 2.3.;

                                         20.2.3.2.;37.2.;55.1.1.(S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 8 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Deivydui Aidukui, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. D.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, atstovui,           vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

D. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.           Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas V. D. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.PareiÅ¡kėjas skunde (b.l 8) bei teismo posėdyje nurodė, jog laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 7 d. iki 2016 m. spalio 10 d. buvo kalinamas Kybartų PN kamerų tipo patalpose, pažeidžiant reglamentuotÄ vienam asmeniui tenkančiÄ gyvenamojo ploto normÄ , dalį gyvenamojo ploto užėmė baldai, todėl trÅ«ko vietos judėti.

Tvirtino, kad kamerų langai buvo nešvarūs, jų išvalyti negalėjo dėl ant langų tiek iš vidaus, tiek iš išorės uždėtų grotų. Kamerose nebuvo ventiliacijos, o lango atidaryti negalėjo, nes jį visiškai atidaryti trukdė grotos. Kamerose buvo didelė drėgmė, pelėsis, ant sienų ir lubų buvo grybelis. Kamerų stalai buvo per maži, jie buvo pritaikyti 3-4 asmenims, tekdavo laukti kol pavalgys kiti nuteistieji, todėl maistas atšaldavo. Pasivaikščiojimo kiemelių konstrukcijoje buvo asbesto, kuris yra uždraustas nuo 2012 metų.

Nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų į Kybartų PN administracijÄ nesikreipė. Kalėdamas tokiomis sÄ lygomis patyrė nepatogumus, emocinę depresijÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimus, pažeminimÄ , t.y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertino 10 000 Eur ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kybartų pataisos namai atsiliepime į skundÄ (b.l. 11-13) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2016 m. balandžio 7 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. kalėjo kamerų tipo patalpose, nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. spalio 10 d.

– drausmės grupėje. Minėtose gyvenamosiose patalpose jam buvo užtikrinta reglamentuota gyvenamojo ploto norma. Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjo patalpinimas į kamerų tipo patalpas bei drausmės grupę buvo sÄ lygotas paties pareiÅ¡kėjo tyčinių veiksmų dėl režimo pažeidimų. Tvirtino, jog Kybartų PN namai įrengti pagal galiojusių teisės aktų reikalavimus. Nurodė, kad kamerose dirbtinis apÅ¡vietimas atitinka higienos reikalavimus, drausmės grupėje sumontuota mechaninė-elektrinė iÅ¡traukiamosios ventiliacijos sistema, kamerų tipo patalpose įrengta natÅ«rali iÅ¡traukiamoji ventiliacijos sistema, be to galima natÅ«rali ventiliacija per langus.

Kamerose pagal poreikį atliekami einamieji remontai, todėl drėgmės, pelėsių ir grybelių nėra. Pasivaikščiojimo kiemai įrengti nenaudojant asbesto ir kitų pavojingų medžiagų. PareiÅ¡kėjas į Kybartų PN dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nesikreipė. Skunde minimu laikotarpiu ginčo kamerų ventiliacija, temperatÅ«ros ir apÅ¡vietos atitiktis higienos normų reikalavimams nebuvo tikrinta. Ä® teismo posėdį neatvyko atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų PN, atstovas, apie posėdį jam praneÅ¡ta, byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (ABTÄ® 77 str.).

PareiÅ¡kėjo skundas netenkinamas. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalÄ , kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Kybartų PN pareigÅ«nų veiksmais laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 7 d. iki 2016 m. spalio 10 d. jį kalinant kamerų tipo patalpose, pažeidžiant reglamentuotÄ gyvenamojo ploto normÄ , neužtikrinant higienos ir buitinio aprÅ«pinimo normų reikalavimų. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv.m. vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv.m. vienam žmogui. Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas kameros plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv.m. viso bendro kameros ploto.

Atitinkamai skaičiuojant kameros gyvenamÄ jį plotÄ iÅ¡ jo neiÅ¡skaitomas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamo gyvenamojo ploto normos skaičiavimo, iÅ¡ bendrojo gyvenamosios patalpos ploto neatėmus baldų užimamo ploto, atmestini, kaip nepagrįsti. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas.

Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). Atsakovo atstovas į bylÄ pateikė duomenis (b.l. 11-12, 15), patvirtinančius, kad laikotarpiais nuo 2016 m. balandžio 7 d. iki 2016 m. gegužės 25 d., nuo 2016 m. birželio 1 d. 2016 m. liepos 15 d. pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas kamerų tipo patalpų kameroje Nr. 5, kurios gyvenamasis plotas 11,39 kv.m.

PareiÅ¡kėjo buvimo Å¡ioje kameroje metu, joje kalėjo 2 -3 asmenys, todėl atitinkamai vienam asmeniui Å¡ioje kameroje teko 5,7 kv.m. ir 3,80 kv.m. gyvenamojo ploto.Nuo 2016 m. liepos 15 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. pareiÅ¡kėjas kalėjo kamerų tipo patalpoje Nr. 4, kurios gyvenamasis plotas 15,40 kv.m., joje ginčui aktualiu laikotarpiu gyveno 2-4 asmenys, todėl atitinkamais laikotarpiais vienam asmeniui Å¡ioje kameroje teko 7,7 kv.m., 5,1 kv.m. ir 3,85 kv.m. gyvenamojo ploto.Nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. spalio 10 d. pareiÅ¡kėjas kalėjo drausmės grupės patalpoje Nr. 116, kurios gyvenamasis plotas 16,49 kv.m., joje pareiÅ¡kėjo buvimo metu gyveno 3 asmenys, todėl vienam nuteistajam joje teko 5,49 kv.m. gyvenamojo ploto.Kadangi pareiÅ¡kėjo argumentai dėl gyvenamojo ploto normos skaičiavimo atmestini, pareiÅ¡kėjas objektyvių duomenų, paneigiančių atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie ginčo patalpų kvadratÅ«rÄ bei jose kalėjusių asmenų skaičių nepateikė, nurodytų duomenų neginčijo, todėl teismas vadovaujasi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis spręsdamas pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumÄ .Akivaizdu, kad, skunde nurodytu laikotarpiu pareiÅ¡kėjui kalint kamerų tipo patalpose bei drausmės grupės patalpose reglamentuota vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, todėl Å¡iame kontekste nėra pagrindo atsakovo deliktinei atsakomybei kilti.

PareiÅ¡kėjas kėlė pretenzijas dėl ventiliacijos kamerose nebuvimo, drėgmės, pelėsio ir grybelio ant gyvenamųjų patalpų sienų ir lubų.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau tekste – Higienos norma HN 134:2015) 17 punkte nurodyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, Taisyklės) 13.12. ir 16.10 punktus, drausmės grupės gyvenamieji kambariai ir kameros vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus gyvenamÄ sias patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami Å¡ių Taisyklių 3 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatÅ«rai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, kameros gali bÅ«ti aprÅ«pinamos elektriniais oro Å¡ildytuvais ir ventiliatoriais.Fizikiniai gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ros, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio parametrai, kuriuos turi atitikti gyvenamosios patalpos, nurodyti Higienos normos HN 134:2015 16 p., pagal kurį gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18°C ir ne aukÅ¡tesnė kaip28°C, santykinė oro drėgmė nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15-0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu - 0,05-0,15 m/s. Pagal Higienos normos HN 134:2015 39 punktÄ ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių.Atsakovo atstovas pateikė teismui įrodymus (b. l. 14-17, 37), patvirtinančiu, kad drausmės grupės patalpose sumontuota mechaninė – elektrinė iÅ¡traukiamosios ventiliacijos sistema.

Kamerų tipo patalpose įrengta natÅ«rali iÅ¡traukiamoji ventiliacijos sistema, be to, Å¡ias patalpas galima vėdinti ir per langus. Aplinkybės, kad gyvenamosios patalpos galėjo bÅ«ti vėdinamos per langus, neginčijo ir pareiÅ¡kėjas. Taigi, akivaizdu, kad drausmės grupės kameros Nr. 116 ir kamerų tipo patalpų Nr. 4 ir 5 vėdinimas atitiko Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus.PareiÅ¡kėjas jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių Å¡iuos atsakovo atstovo duomenis į bylÄ nepateikė, taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad dėl ventiliacijos neveikimo, negalėjimo tinkamai iÅ¡vėdinti kamerų per langus, nepakankamo langų atsidarymo, pareiÅ¡kėjas bÅ«tų skundęsis Kybartų PN administracijai, Visuomenės sveikatos centrui ar kitoms kompetentingoms institucijoms, todėl nesant tokių duomenų, vien deklaratyvių, nepagrįstų aplinkybių pagrindu negalimas atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumo, neužtikrinus galimybės iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas, konstatavimas.Ä® bylÄ atsakovo atstovas nepateikė jokių objektyvių duomenų apie kamerų tipo patalpų Nr. 4,5 bei drausmės grupės patalpos Nr. 116, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio atitiktį aukščiau nurodytos higienos normos reikalavimams, nurodytų gyvenamųjų patalpų sienų ir lubų bÅ«klę (pelėsį ir grybelį) pareiÅ¡kėjo buvimo jose metu.

Tačiau vertinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į Kybartų PN pareigÅ«nus, administracijÄ ar į Visuomenės sveikatos centrÄ dėl nepakankamos gyvenamųjų patalpų ventiliacijos, ventiliatoriaus iÅ¡davimo, didelės oro drėgmės, pelėsio bei grybelio nesikreipė, todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, o Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjo nurodytų faktų dėl nurodytų galimų pažeidimų kamerų tipo ir drausmės grupės patalpose pareiÅ¡kėjo buvimo jose metu dėl praėjusio per ilgo laiko negalima nustatyti, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamos ginčo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos, santykinės oro drėgmės, pelėsio ir grybelio atmestini kaip nepagrįsti.

Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose (žr. pvz. 2016 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1886-492/2016 ).PareiÅ¡kėjas skunde tvirtino, kad kamerų tipo patalpų langų, dėl ant jų esančių vidinių ir iÅ¡orinių grotų negalėjo iÅ¡valyti. Reikalavimai kamerų bei drausmės grupės gyvenamųjų patalpų langų bei ant jų esančių grotų įrengimui reglamentuoti Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.9. ir 13.7. punktuose, pagal kuriuos Å¡iose patalpose turi bÅ«ti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natÅ«ralaus gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo normÄ . <...> Kamerose iÅ¡ lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos.

Drausmės grupės gyvenamosios patalpose apsauginės grotos ant langų įrengiamos iÅ¡ lauko pusės. Lauko apsauginės grotos gaminamos iÅ¡ skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens plieninius strypus. Ä®rengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliÅ¡kai remontuojant esamas patalpas, įstatomi lygaus pavirÅ¡iaus plieniniai strypai. Grotų akutė negali bÅ«ti didesnė kaip 30 x 15 cm. Langų grotų tvirtinimo strypai į sienÄ Ä¯tvirtinami ne mažesniame kaip 20 cm gylyje.

Atsakovo atstovas nurodė, kad langus valo patys nuteistieji (b.l. 37), tačiau jokių duomenų apie langų įrengimÄ kamerų tipo patalpose Nr. 4 ir 5 į bylÄ nepateikė, tai iÅ¡ esmės leistų tikėti pareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybe dėl negalėjimo iÅ¡valyti gyvenamųjų patalpų langus, o tuo pačiu konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ , tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad dėl neÅ¡varių langų sukeltų nepatogumų, negalėjimo juos iÅ¡valyti pareiÅ¡kėjas kreipėsi į atsakovo atstovÄ , ar kitas kompetentingas institucijas, o Å¡ie į jo praÅ¡ymus nereagavo, todėl dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo nurodytu aspektu konstatuoti Kybartų PN neteisėtų veiksmų.PareiÅ¡kėjas kėlė pretenzijas dėl per mažo stalo, tvirtino, kad, norint prie jo pavalgyti, teko laukti, dėl to atÅ¡aldavo maistas.Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose (toliau – ir AprÅ«pinimo normos), patvirtintose 2004 m. birželio 9 d.

Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 (galiojusiose iki 2017 m. sausio 1 d.), nurodyta, jog pataisos namų kamerų tipo patalpose turi bÅ«ti sanitarinis mazgas (1 komplektas), stalas, vienam kalinamam asmeniui skirta metalinė lova, spintelė, taburetė kiekvienam asmeniui arba du stalo ilgio suoliukai, viena maisto produktų spintelė arba lentyna, viena sieninė virÅ¡utinių drabužių pakaba, viena Å¡iukÅ¡lių dėžė, vienas elektrinis virulys ir valymo inventoriaus komplektas. Pagal AprÅ«pinimo normas reikalavimas įrengti stalÄ numatytas ir pataisos įstaigos baudos, drausmės izoliatorių kamerose bei bendrabučio gyvenamojoje patalpoje, tačiau AprÅ«pinimo normose stalo matmenys nėra reglamentuoti.PareiÅ¡kėjas neginčija fakto, kad jo gyvenamosiose patalpose nebuvo stalo, jis tik kelia pretenzijas dėl stalo dydžio.Teismo vertinimu, nuteistųjų buitinį aprÅ«pinimÄ reglamentuojančiose AprÅ«pinimo normose nesant nustatytų reikalavimų stalo matmenims, pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl per mažo stalo atmestinos kaip nepagrįstos.

Pažymėtina, kad pagal atsakovo atstovo pateiktus duomenis ginčo metu pareiÅ¡kėjo gyvenamosiose patalpose kalėjo daugiausia 4 asmenys, o skunde pats pareiÅ¡kėjas pripažįsta, jog stalo dydis buvo pakankamas vienu metu susėsti 3-4 asmenims, todėl ir Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo skundas dėl negalėjimo pavalgyti prie stalo vienu metu bei atÅ¡alusio maisto negali bÅ«ti laikomas pagrįstu.PareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ siejo su asbesto buvimo pasivaikščiojimo kiemų konstrukcijoje.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“, Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakÅ¡tus iÅ¡ asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panaÅ¡ius dirbinius iÅ¡ asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose.

Atsakovo atstovo pateiktais duomenimis (b.l. 14), įrengiant pasivaikščiojimo kiemus asbestas ir kitos pavojingos medžiagos nebuvo naudojami. Ä®rodymų, paneigiančių Å¡iuos atsakovo atstovo teiginius, pareiÅ¡kėjas nepateikė, be to, nenurodė, kokias konkrečias neigiamas pasekmes jo sveikatai kėlė gyvenamojoje aplinkoje galimai buvęs asbestas. Ä® bylÄ nepateikti pareiÅ¡kėjo skundai Kybartų PN administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl asbesto buvimo, todėl, nesant tokių duomenų, pareiÅ¡kėjo deklaratyvÅ«s argumentai dėl asbesto buvimo pasivaikščiojimo kiemų konstrukcijoje atmestini kaip nepagrįsti.Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinos civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygos – valstybinės valdžios institucijos (Kybartų PN) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo).

Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų PN. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo V. D. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                             Janina Vitunskienė