d87b8800-e272-4be5-adf7-b7ae4cc9656e · Vilniaus apygardos teismas

?Byla Nr. AN2-475-843/2021 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01269-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1; 21.11.10 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 29 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja AuÅ¡ra Bielskė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylÄ pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau – apeliantas, VDI) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. nutarimo, kuriuo buvo nutraukta prieÅ¡ O.

J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, n u s t a t ė : I. Priimtų sprendimų esmė ir nustatytos faktinės aplinkybės 1. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji darbo inspektorė 2021 m. gegužės 13 d. surašė UAB „duomenys neskelbtini“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini) (toliau – bendrovė) direktorei O.

J. administracinio nusižengimo protokolÄ , kuriame nurodė, kad bendrovė, remiantis pagrindine sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. sausio 2 d. teikia patalpų valymo paslaugas adresu: (duomenys neskelbtini), VÄ® „duomenys neskelbtini“. Bendrovę atstovaujanti J. M. 2020 m. gruodžio mėn. pabaigoje susitarė su G. B. dėl valytojos darbo ir 2021 m. sausio 5 d. dar kartÄ susitikusi su minėtu asmeniu aptarė darbus bei darbo užmokestį ir nurodė pradėti dirbti. J. M. nurodymu G. B. nuo 2021 m. sausio 5 d. iki 2021 m. vasario 1 d. atliko valymo darbus minėtame objekte, nors su ja nuo 2021 m. sausio 5 d. nebuvo sudaryta darbo sutartis bei nustatyta tvarka nepraneÅ¡ta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie darbuotojos darbo pradžiÄ , todėl darbuotoja nelegaliai dirbo bendrovės naudai.

Bendrovės direktorė O. J. nekontroliavo, kad objekte, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), įmonės naudai dirbančios darbuotojos darbas bÅ«tų legalus. Todėl O. B., esant darbo sutarties požymiams, nuo 2021 m. sausio 5 d. iki 2021 m. vasario 1 d. nelegaliai dirbo bendrovės naudai teisės aktų nustatyta tvarka su darbuotoja nesudarius raÅ¡ytinės darbo sutarties ir nepraneÅ¡us Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinei įstaigai apie darbuotojos įdarbinimÄ mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios.

Taip pažeistos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalių bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos. Taip O. J., būdama UAB „duomenys neskelbtini“ direktore/atsakingu asmeniu, nelegaliai įdarbino ir leido dirbti bendrovės naudai G. B. ne vėliau nei nuo 2021 m. sausio 5 d. Ši veika buvo kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. nutarimu prieÅ¡ O. J. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentai ir praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu yra praÅ¡oma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. nutarimÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ , kuriuo pripažinti O. J. kalta padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir, nesant lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, skirti baudÄ , atitinkančiÄ sankcijos ribose numatytÄ vidurkį. 3.1.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiÅ¡kai įvertino G. B. darbo faktines aplinkybes ir konstatavo, jog darbuotoja G. B. realiai dirbo valytojos darbÄ laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 5 d. (vėliausiai) iki 2021 m. vasario 1 d. objekte VÄ® „duomenys neskelbtini“, kuriame valymo paslaugas pagal 2020 m. gruodžio 16 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)turėjo teikti O. J. vadovaujama UAB (duomenys neskelbtini). Taip pat teismas konstatavo, jog G. B., o ne J. S., realiai dirbo valytojos darbÄ nurodytu laiku ir vietoje.

Tai reiškia, kad G. B. dirbo būtent šios įmonės naudai. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad už suteiktas paslaugas 2021 m. sausio mėnesį VĮ (duomenys neskelbtini) bendrovei yra sumokėjęs. 3.2. Skunde pabrėžiama, jog teismas nevertino G. B. teismo posėdžio metu duotų parodymų visumos. Apeliantui nesuprantama, kaip teismas gali atmesti J. M. ir kitų šioje įmonėje dirbančių asmenų parodymus dėl J. S. darbo objekte ir tuo pačiu remtis J. M. parodymų dalimi, kuria ši neigia susitarimo su G.

B. dėl darbo ir bendravimo su ja 2021 m. sausio 5 d. faktÄ . Tuo pačiu apeliantas pažymi tai, jog teismas G. B. parodymus vertino kritiÅ¡kai tik todėl, kad ji posėdžio metu negalėjo tiksliai nurodyti bendravimo su J. M. datos. Apelianto nuomone, tai viso labo yra žmogiÅ¡kas suklydimas. 3.3. Apeliantas pažymi, jog teismo iÅ¡vada, kad negalima atmesti galimybės, kad tiek J. M., tiek O. J. galėjo manyti, jog objekte realiai dirba J. S., kas, vadovaujantis in dubio pro reo (visi neaiÅ¡kumai vertinami kaltininko naudai) principu, vertintina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, prieÅ¡tarauja ne tik bylos medžiagai, bet ir logikai.

Nesuvokiama, kodėl J. S., bÅ«dama patikima bei ilgamete darbuotoja, visÄ mėnesį nebuvo atvykusi į objektÄ ir jame jokių darbų neatliko, nors jai tai buvo pavesta direktorės O. J. 2021 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. GV-579. Tokia situacija galėjo susiklostyti tik tuomet, jei J. S. nebuvo pavesta atlikti valymo darbų objekte. Tokia aplinkybė reikÅ¡tų, kad bendrovės atsakingi asmenys žinojo, jog G. B. 2021 m. sausio mėnesį dirbo objekte. Be to, atsižvelgiant į tai, kad sergant L. K. ir J.

M., joks kitas asmuo nebuvo paskirtas atsakingu už šį objektÄ , darytina iÅ¡vada, jog Å¡iuo atveju įmonė savo pasyviais veiksmais visiÅ¡kai nekontroliavo savo darbuotojų darbo. 3.4. Apeliantas nurodo, jog teismas netinkamai įvertino įmonės pateiktus dokumentinius įrodymus, jų neanalizavo ir nesugretino su bylos medžiaga. Kaip matyti iÅ¡ Å¡ių duomenų, per 5 metus įmonėje buvo pasiraÅ¡ytas tik vienas įsakymas dėl darbo vietos paskyrimo, kuriuo J. S. nustatyta konkreti darbinių funkcijų atlikimo vieta.

Daugiau per šį laikotarpį registruoti tik įsakymai dėl priėmimo į darbÄ bei dėl atleidimo iÅ¡ darbo, kiti dokumentai, bet ne įsakymai dėl darbo vietos paskyrimo. Taip pat pažymi, kad pati O. J. teismo posėdžio metu tvirtino, kad jokie įsakymai dėl darbo vietos paskyrimo nesuraÅ¡omi, tačiau vėliau pateikė įsakymÄ dėl darbo vietos J. S. paskyrimo. Taigi, kyla abejonės, dėl ko buvo iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita-faktÅ«ra ir už kÄ VÄ® (duomenys neskelbtini) atliko apmokėjimÄ , jeigu manytina, kad J.

S. jokių valymo darbų Å¡iame objekte neatliko. Apelianto nuomone, parodymai, kad neva niekas iÅ¡ įmonės atsakingų asmenų nežinojo, jog visÄ sausio mėnesį valymo paslaugas teikė G. B., vertintini kaip siekis iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. 3.5. Skunde pabrėžiama, kad tarp G. B. ir bendrovės nuo 2021 m. sausio 5 d. nebuvo sudaryta darbo sutartis bei nustatyta tvarka nepraneÅ¡ta VSDFV skyriui apie darbuotojos darbo pradžiÄ . Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, darbo sutarties nepasiraÅ¡ius abiem darbo santykių subjektams, raÅ¡ytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti savo darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sÄ lygoms, yra nelegalus. 3.6.

Apeliantas taip pat nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad nėra pagrindo Å¡ioje situacijoje įžvelgti O. J. kaltės arba bÅ«tinųjų nelegalaus darbo kaip administracinio nusižengimo požymių. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali bÅ«ti padaromas veikimu ir neveikimu, tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiÅ¡kia nepakankama darbdavio kontrole Å¡ioje srityje, tai realiai sudaro pagrindÄ administracinei atsakomybei atsirasti. 3.7.

Apelianto nuomone, skunde pateikiamos aplinkybės bei bylos medžiagos analizė ne tik paneigia teismo iÅ¡vadas dėl bÅ«tinųjų nelegalaus darbo požymių nebuvimo, tačiau ir patvirtina, kad O. J. administracinį nusižengimÄ padarė tyčia, nors ir neveikimu. Skunde yra teigiama, kad byloje visiÅ¡kai įrodyta, jog O. J. žinojo, kad už objekto valymo organizavimÄ atsakingos J. M. ir L. K. serga, bet nepaskyrė kito darbuotojo valymo darbams organizuoti ir nesiėmė atitinkamų veiksmų, kad Ä®monės darbas bÅ«tų organizuotas taip, kad G.

B. būtų įdarbinta ir dirbtų laikantis DK reikalavimų.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ O. J. atstovė advokatė D. F. N. (toliau – ir atstovė) praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ , Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti iÅ¡ VDI O. J. patirtas teisinių paslaugų iÅ¡laidas. 4.1. Atstovės nuomone, teismas, nagrinėdamas bylÄ , iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡analizavo ir įvertino iÅ¡tirtus įrodymus, atliko įrodymų tyrimÄ ir savo iÅ¡vadas iÅ¡samiai motyvavo, o teismo nutarime jokių prieÅ¡taravimų nėra.

Apeliaciniame skunde nėra jokių naujų ar papildomų aplinkybių, kurios bÅ«tų teismui nežinomos, kurios bÅ«tų neiÅ¡nagrinėtos ar dėl jų nebÅ«tų pasisakyta skundžiamame nutarime. 4.2. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad faktiÅ¡kai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimÄ ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebÅ«tinas veikÄ kvalifikuojant kaip nelegalų darbÄ ; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbÄ atlyginama: pinigais, natÅ«ra ar kt.

Todėl manytina, kad teismas teisingai skundžiamame nutarime nurodė, jog nebuvo įrodyti visi nelegalaus darbo požymiai tam, kad bÅ«tų pripažinta, jog atsakovė padarė administracinį nusižengimÄ . 4.3. Atstovė pabrėžia, kad apelianto minimi įdarbinimo veiksmai ir neturėjo bÅ«ti atlikti, kadangi O. J. G. B. neįdarbino ir nesusitarė, jog Å¡i dirbs bendrovėje. Kaip yra nurodoma ir skundžiamame nutarime, G. B. galimai pati nusprendė toliau valyti patalpas be įmonės žinios, nesupratusi, kad ji nėra įdarbinta, kas ir lėmė susidariusiÄ situacijÄ .

Atsakovė teigia, jog ji negali bÅ«ti atsakinga už G. B. sprendimus ar jos veiksmus, kadangi G. B. nepakluso įmonės tvarkai. Taip pat pažymima, kad G. B. paaiÅ¡kinimai tiek tyrimo metu, tiek teismo posėdyje buvo nenuoseklÅ«s, kas aiÅ¡kiai matoma iÅ¡ teismo posėdžio garso įraÅ¡o. 4.4. Atsiliepime nesutinkama su apelianto argumentais, kad pagal teismų praktikÄ reikėtų vadovautis pirminiais nukentėjusiojo duotais parodymais. Pabrėžiama, jog G. B. yra rusakalbė, tyrimo metu nebuvo naudotasi vertėjo paslaugomis, todėl kyla klausimas, kokia kalba G.

B. buvo apklausta VDI tyrimo metu ir ar ji viskÄ reikiamai ir teisingai suprato bei paaiÅ¡kino. Atstovės nuomone, Å¡iuo atveju turi bÅ«ti vertinami G. B. su vertėjo pagalba teisme duoti parodymai, kur ji visiÅ¡kai suprato, ko jos klausiama ir galėjo reikiamai atsakyti į klausimus. 4.5. Taip pat nesutinkama su apeliacinio skundo argumentais dėl O. J. leidimo G. B. dirbti nelegaliai tyčiniu neveikimu. PrieÅ¡ingai, byloje esantys įrodymai leidžia teigti, jog G. B. atlygintinai dirbo tik UAB (duomenys neskelbtini) naudai ir tik su Å¡ia įmone buvo sudaryta darbo sutartis, kurios pagrindu G.

B. pradėjo dirbti nuo 2021 m. vasario 2 d. Atstovės teigimu, pačios VDI inspektorės R. Č. liudijimas patvirtina, kad ji nevisapusiÅ¡kai ir neiÅ¡samiai atliko tyrimÄ dėl galimo pažeidimo, kadangi VDI priėmė atitinkamÄ sprendimÄ O. J. atžvilgiu net neapklaususi ir neiÅ¡klausiusi jos paaiÅ¡kinimų. 4.6. Akcentuojama, kad VDI tyrimas buvo neiÅ¡samus ir vienpusiÅ¡kas, o jo iÅ¡vados – Å¡aliÅ¡kos, nes tyrimo metu buvo siekiama nubausti asmenį, o ne iÅ¡siaiÅ¡kinti tyrimui svarbias aplinkybes.

Kaip pažymima atsiliepime į apeliacinį skundÄ , tyrimo metu buvo juntamas R. Č. Å¡aliÅ¡kumas ir neobjektyvumas, siekis bet kokiomis priemonėmis nubausti įmonę ir jos atsakingus asmenis patraukti atsakomybėn dėl tariamo nelegalaus darbo. Inspektorė įmonės pateiktus duomenis tyrimo metu tendencingai ignoravo ir jų nevertino. Taip pat R. Č. tyrimo metu neapklausė tiesiogiai su byla susijusių įmonės darbuotojų, nors įmonė daug kartų to prašė. 4.7. Atsiliepime taip pat teigiama, kad R.

Č. galimai piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi ir klastojo bylos dokumentus, nes atstovė gavo R. Č. 2021 m. balandžio 27 d. nurodymÄ Nr. SD-01, kuriame buvo nurodyta iki 2021 m. gegužės 5 d., 10.00 val. atvykti pas R. Č. dėl paaiÅ¡kinimų pateikimo ir administracinio nusižengimo protokolo suraÅ¡ymo. Kadangi įmonės įgaliotas atstovas D. J. dėl pateisinamų priežasčių negalėjo atvykti nurodytu laiku, administracinio nusižengimo protokolo suraÅ¡ymas buvo perkeltas į 2021 m. gegužės 13 d., 13.00 val.

Dėl įvykusių pooperacinių komplikacijų D. J. 2021 m. gegužės 13 d. buvo iÅ¡ karto paguldytas į ligoninę, apie kÄ informavo R. Č., praÅ¡ydamas atidėti protokolo suraÅ¡ymÄ . Inspektorei atsisakius tai padaryti, D. J. buvo priverstas tÄ pačiÄ dienÄ paskirtu laiku vykti į administracinio nusižengimo protokolo suraÅ¡ymÄ . R. Č., nepagrįstai varžydama įmonės ir jos įgalioto atstovo teises bet kuriuo metu teikti bylai reikÅ¡mingus duomenis ir paaiÅ¡kinimus bei aiÅ¡kiai virÅ¡ydama savo įgaliojimus, iÅ¡ pradžių D.

J. net neleido raÅ¡yti ir į bylÄ pateikti papildomų paaiÅ¡kinimų dėl tiriamų aplinkybių, teigdama, kad jos sprendimas jau yra priimtas ir jau yra suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas, todėl tokie jo paaiÅ¡kinimai nebus vertinami. Nors galiausiai D. J. buvo leista pateikti papildomus paaiÅ¡kinimus, jis nespėjo jų suraÅ¡yti pilna apimtimi, o praÅ¡ymas leisti papildyti paaiÅ¡kinimus kitÄ dienÄ ar kitu laiku buvo R. Č. sprendimu atmestas. 4.8. Negana to, D. J. 2021 m. gegužės 13 d. buvo įteiktas R.

Č. 2021 m. gegužės 13 d. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolas juridiniam asmeniui Nr. UÄ®PPJ 1058-0084, kuriame nurodoma, jog įmonė neva pažeidė DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalių bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Taip pat 2021 m. gegužės 13 d. D. J. buvo įteiktas R. Č. 2021 m. gegužės 13 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. VDI-ANR_P-570-2021, kuriame nurodyta, kad O. J. pažeidė imperatyvias DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalių bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ . 4.9.

Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad D. J. 2021 m. gegužės 13 d. vizito pas R. Č. metu prašė leisti susipažinti su visa VDI atlikto tyrimo medžiaga bei pasidaryti jos kopijÄ . Kadangi VDI darbo laikas jau buvo besibaigiantis, įmonės įgaliotas atstovas netikrino jam pateiktų tyrimo medžiagos kopijų, tačiau vėliau tÄ pačiÄ dienÄ pastebėjo, jog tarp kopijų nėra esminio dokumento – nelegalaus darbo tyrimo akto. Atsižvelgiant į akivaizdų R. Č. prieÅ¡iÅ¡kumÄ Ä¯monės atžvilgiu, manytina, kad nelegalaus darbo tyrimo akto kopija sÄ moningai ir tendencingai nepateikta įmonės įgaliotam atstovui. 4.10.

D. J., įtardamas galimus R. Č. neteisėtus veiksmus, nufilmavo 2021 m. gegužės 14 d. įvykusį susitikimÄ su inspektore ir aiÅ¡kiai užfiksavo bylos dokumentų klastojimÄ . Buvo užfiksuota, kaip inspektorė R. Č. atspausdina naujÄ nelegalaus tyrimo aktÄ , o ne padaro byloje esančio akto kopijÄ , ir šį naujai atspausdintÄ dokumentÄ pasiraÅ¡o. Atsiliepime pažymima, jog Å¡is dokumentas vizualiai skiriasi nuo to, kuris buvo pateiktas D. J. susipažinti 2021 m. gegužės 13 d. vizito metu.

Vien Å¡i aplinkybė leidžia pagrįstai matyti R. Č. veiksmuose esančius Å¡aliÅ¡kumo požymius. Piktnaudžiavimo faktÄ galimai parodo ir tai, kad 2021 m. gegužės 14 d. D. J. pateikto nelegalaus tyrimo akto data nesutampa su tyrimo pabaigos data, be to nurodytos datos nesutampa ir su akto pasiraÅ¡ymo diena, t. y. 2021 m. gegužės 14 d. Atsakovė taip pat pabrėžia, kad nelegalaus darbo tyrimo aktais visais atvejais yra suraÅ¡omas ir pasiraÅ¡omas iki protokolo suraÅ¡ymo ir pateikimo, Å¡iuo atveju protokolai buvo suraÅ¡yti ir D.

J. pateikti 2021 m. gegužės 13 d. 4.11. Atsiliepime nurodoma, kad D. J. 2021 m. gegužės 20 d. pakartotinai susipažinus su VDI atlikto tyrimo medžiaga, pastebėta, jog gautoje tyrimo medžiagos kopijoje yra du nelegalaus darbo tyrimo aktai, kurie skiriasi tiek nuo 2021 m. gegužės 14 d. nelegalaus darbo tyrimo akto, tiek nuo 2021 m. gegužės 13 d. susipažinimui pateikto nelegalaus darbo tyrimo akto. Ä®monės pagrįstu įsitikinimu, tai dar kartÄ patvirtina R. Č. neteisėtus veiksmus. 4.12. Atsakovė teigia, kad byloje buvo kitų situacijų, kuomet R.

Č. teikė prieÅ¡taraujančius, netikslius ar net tikrovės neatitinkančius teiginius. Ä®monės nuomone, toks elgesys yra visiÅ¡kai nesuderinamas su valstybės institucijos atstovo ir valstybės tarnautojo statusu bei menkina VDI kaip valstybinės institucijos autoritetÄ , pakerta pasitikėjimÄ Å¡ia institucija. Manytina, kad VDI Å¡aliÅ¡kai ir neobjektyviai atliko tyrimÄ , priėmė tendencingas iÅ¡vadas, kad jos bÅ«tų nenaudingos įmonei ir siekė surasti asmenį, kurį galėtų nubausti, t. y.

O. J.. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies 2. Apeliantas nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir iÅ¡vada, kad O. J. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, požymių. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo apylinkės teismo nutarimo motyvus, įvertinęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovės atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus bei bylos medžiagÄ , sprendžia, kad ginčijamas nutarimas nėra teisėtas ir pagrįstas, todėl turi bÅ«ti panaikintas.

Teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, dėl to nebuvo tinkamai pritaikytas įstatymas. Tai yra pagrindas panaikinti ginčijamÄ nutarimÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje.

3. ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už nelegalų darbÄ . Apylinkės teismas, remdamasis teisės aktais, reglamentuojančiais nelegalaus darbo požymius, visiÅ¡kai teisingai iÅ¡aiÅ¡kino, jog nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: (1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba (2) nepraneÅ¡a VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi, nelegalus darbas gali bÅ«ti konstatuojamas dėl kelių alternatyvių veikų padarymo. Teismų praktikoje pripažįstama, jog darbas yra vertinamas kaip nelegalus, kai yra nustatomi Å¡ie požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai;

2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai;

3) nebuvo laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).

4. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sÄ lygas, gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ ir socialinę apsaugÄ nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iÅ¡kreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sÄ lygas atsirasti nesÄ Å¾iningai konkurencijai. Tai, kad darbuotojų darbas bÅ«tų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas kilti.

5. Å ioje administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų pagrindu yra nustatyta, kad G. B. gana ilgÄ laiko tarpÄ , tai yra nuo 2021 m. sausio 5 d. (vėliausiai) iki 2021 m. vasario 1 d., realiai dirbo valytojos darbÄ VÄ® (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kur valymo paslaugas pagal 2020 m. gruodžio 16 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo teikti O. J. vadovaujama UAB (duomenys neskelbtini) Pirmosios instancijos teismas, remdamasis teisme apklaustų liudytojų G. B., R. J., J.

Å . parodymais, VÄ® (duomenys neskelbtini) patalpų praėjimo kontrolės ir G. B. pateikto sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o duomenimis (t. 1, b. l. 63–66, 151–152), pagrįstai konstatavo, kad minėtÄ objektÄ turėjo aptarnauti VÄ® (duomenys neskelbtini), todėl G. B. dirbo bÅ«tent Å¡ios bendrovės naudai, juo labiau, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu, už 2021 m. sausio mėnesį įmonei buvo apmokėta. Teismui jokių abejonių dėl Å¡ių nustatytų aplinkybių nekilo, jas patvirtina pirmosios instancijos teismo detaliai aptarti įrodymai, kurie sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitÄ .

6. Pagrindinė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. J. keliama versija dėl jos nekaltumo yra ta, kad ji tiesiogiai įvykiuose nedalyvavo, aplinkybės jai žinomos iÅ¡ jai pavaldžių darbuotojų. Ji teigė, kad objekte dirbo ne G. B., o VÄ® (duomenys neskelbtini) darbuotoja J. S.. Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu O. J., taip pat liudytojos J. M., L. K. bei J. S. parodė, kad VÄ® (duomenys neskelbtini) 2021 m. sausio mėnesį dirbo VÄ® (duomenys neskelbtini) mobilios brigados darbuotoja J. S.. Å iuos parodymus pagrįsti teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad dar 2020 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. GV579 J. S. buvo paskirta dirbti VÄ® (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 2), taip pat 2020 m. gruodžio 31 d. J. M. ir J. S. pasiraÅ¡ytÄ 2021 m. sausio mėnesio darbo grafikÄ (t. 2, b. l.

3) bei VÄ® (duomenys neskelbtini) įsakymų/raÅ¡tų registracijos žurnalo kopijÄ , kuriame pirmiau minimas įsakymas įraÅ¡ytas Nr. GV579 (t. 2, 17-34). Visgi Å¡ie teismui pateikti dokumentai savaime nereiÅ¡kia, kad darbuotoja J. S. 2021 m. sausio mėnesį realiai dirbo VÄ® „duomenys neskelbtini“. Kaip minėta, byloje yra pakankamai objektyvių duomenų, kad objekte dirbo bÅ«tent G. B..

7. Apklausiama teisme liudytoja G. B. parodė, jog turbÅ«t 2021 m. sausio 2 d. buvo pirma jos darbo diena, nes ji kaip dirbo VÄ® (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. gruodžio pabaigos kaip UAB „duomenys neskelbtini“ darbuotoja, taip ir tęsė darbus sausio mėnesį pasikeitus šį objektÄ aptarnaujančiai bendrovei ir pradėjus paslaugas teikti UAB (duomenys neskelbtini). Beveik visi centro darbuotojai tuo metu dirbo nuotoliniu bÅ«du, todėl ji dirbo antradieniais ir penktadieniais, atvažiuodavo 16 val., iÅ¡važiuodavo 20 val., nes taip buvo susitarusi su VÄ® “duomenys neskelbtini” darbuotoju R.

J.. Niekas netikrino, kaip ji dirba, jos darbÄ kontroliavo tik R. J.. Nesuinteresuoti liudytojai R. J. ir J. Å . patvirtino J. S. nematę 2021 m. sausio mėnesį valomame objekte. Bendrųjų reikalų skyriaus Materialinio aprÅ«pinimo vadybininkas liudytojas R. J. teigė, kad 2021 m. sausio mėnesį matęs ir žinojęs, jog tik G. B. valo patalpas šį mėnesį. 2021 m. balandžio 13 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo duomenimis, R. J. nuotraukoje Nr. 2 atpažino J. S., UAB (duomenys neskelbtini) valytojÄ , kuri jo atstovaujamame objekte (duomenys neskelbtini) patalpų valymÄ pradėjo nuo 2021 m. vasario 26 d.

Nurodė, kad J. S. nuo 2021 m. sausio 2 d. iki 2021 m. vasario 2 d. jų patalpų nevalė, tuo metu valymo darbus atliko G. B. (t. 1, b. l. 71–72). Liudytojas J. Å ., kuris dirbo budėtoju VÄ® (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. vasario mėnesio, parodė, kad sausio mėnesį matė į patalpas ateinančiÄ tik G. B., kitų valytojų nematė. IÅ¡ G. B. pateiktų jos sÄ skaitos iÅ¡rašų matyti, jog ji, gyvendama (duomenys neskelbtini) kaime, bÅ«tent 2021 m. sausio 8 d. (penktadienį) ir 2021 m. sausio 19 d. (antradienį) grynino pinigus prie stoties esančiame bankomate Vilniuje, Geležinkelio g. 16 (t. 1, b. l. 151–152).

Tai iÅ¡ dalies patvirtina jos teiginius, kad Å¡iomis dienomis ji realiai buvo atvykusi į Vilnių dirbti. Tai, jog G. B. buvo Vilniuje ir dirbo VÄ® “duomenys neskelbtini” patalpose, patvirtina ir Å¡io centro pateiktų patalpų praėjimo kontrolės duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad valytojos kortele buvo naudotasi antradieniais ir penktadieniais, kas iÅ¡ esmės atitinka G. B. nurodytas jos dirbtas dienas ir laikÄ . Pažymėtina ir tai, kad ANK 569 straipsnio 5 dalies prasme teismo vidinį įsitikinimÄ tuo, jog J.

S. apskritai nebuvo objekte iki vasario pabaigos, stiprina ir kiti bylos įrodymai. Antai sugretinus J. S. tariamai VĮ (duomenys neskelbtini) dirbtas dienas su pateiktais patalpų praėjimo kontrolės duomenimis, matyti, kad J. S. nurodytomis 2021 m. sausio 4, 6, 14, 18, 20, 25, 27 d. praėjimo kortelė nenaudota, nors, pasak liudytojų R. J. ir J. Š., ji skirta būtent valytojoms, joms ir buvo išduodama. Tuo tarpu 2021 m. sausio 8, 12, 15, 22, 29 dienomis kortelė naudota, tačiau, pasak G. B. ir paminėtų liudytojų, tomis dienomis ja naudojosi tik G.

B.. Teismo vertinimu, nėra įtikinami J. S. teiginiai, kad ji praėjimo kortele nesinaudojo, kai tuo tarpu kita valytoja G. B. ja naudojosi nuolatos. Šiuo atveju, liudytojų J. S. ir J. M. parodymais dėl minėtų aplinkybių nesivadovauta pagrįstai.

8. Taigi, remiantis Å¡iais duomenimis yra patikimai nustatyta, kad G. B. realiai dirbo valytojos darbÄ , o atsižvelgiant į tai, jog objektÄ turėjo aptarnauti, tai yra teikti valymo paslaugas UAB (duomenys neskelbtini), tai reiÅ¡kia, kad G. B. dirbo bÅ«tent Å¡ios bendrovės naudai. Tuo labiau, kad byloje yra duomenys, jog už 2021 m. sausio mėnesį bendrovei už suteiktas valymo paslaugas buvo apmokėta.

9. Pirmosios instancijos teismas, padaręs iÅ¡vadÄ , jog G. B. realiai dirbo valytojos darbÄ bendrovės naudai, vis tik sprendė, jog nėra patikimų įrodymų, kad tarp VÄ® (duomenys neskelbtini) ir G. B. susiklostę santykiai turi darbo sutarties požymių, kadangi nenustatytas darbdavio susitarimas su G. B. dėl jos darbo VÄ® (duomenys neskelbtini) 2021 m. sausio mėnesį, be to, nėra duomenų, kad ji dirbo paklusdama darbovietėje nustatytai darbo tvarka. Anot pirmosios instancijos teismo, su G. B. nebuvo aptarta darbo laiko norma, konkretus darbo laikas, valomi plotai, naudotinos priemonės, kad jos iÅ¡ VÄ® (duomenys neskelbtini) niekas nekontroliavo, jos darbo sausio mėnesį netikrino, jog darbo laikÄ ji derino ne su VÄ® (duomenys neskelbtini) atstovais, o su R.

J., su kuriuo sutarė dirbti tik antradieniais ir penktadieniais, tai yra vos 8 kartus per mėnesį, nors pagal VÄ® “duomenys neskelbtini” ir VÄ® (duomenys neskelbtini) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priede nustatytÄ tvarkÄ turėjo valymo paslaugas teikti 21 kartÄ per mėnesį. Apygardos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar G. B. dirbo susitarusi su darbdaviu, jam leidus ar žinant, byloje surinktus Å¡iam klausimui svarbius įrodymus įvertino netinkamai.

10. Apylinkės teismas nurodė, kad liudytojos G. B. parodymai teisme paneigia administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes, jog J. M. susitikusi su G. B. 2021 m. sausio 5 d. aptarė darbus ir darbo užmokestį bei nurodė pastarajai pradėti dirbti. Apygardos teismas sutinka, kad G. B. parodymai dėl tam tikrų aplinkybių nėra nuoseklūs, taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais remiantis buvo nuspręsta remtis tik ta G. B. 2021 m. balandžio 9 d. paaiškinimo VDI dalimi, kuri atitinka šios liudytojos teisme dalyvaujant vertėjui duotiems parodymams.

Liudytoja G. B. apklausiama teisme teigė, kad niekas jai nenurodė, kada pradėti dirbti, ji nesitarė su niekuo dėl darbo užmokesčio, o planuojamus darbus aptarė su J. M. tik 2021 m. sausio pabaigoje, kai pastaroji pasveiko. Tačiau liudytoja G. B., tikslindama teismui nurodomas aplinkybes, taip pat nurodė, kad J. M. atvežė jai į darbo vietÄ chemijos preparatus 2021 m. sausio pradžioje, kad jos tuo metu kalbėjo apie tai, jog G. B. kaip dirbo, taip ir dirbs. Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju liko neįvertinta aplinkybė, jog G.

B. toje pačioje vietoje, to paties pobÅ«džio atlygintinÄ darbÄ dirbo ir iki tol, be to Å¡i aplinkybė J. M. buvo žinoma. Pirmosios instancijos teisme G. B. nurodė, jai bÅ«nant VÄ® (duomenys neskelbtini) 2021 m. sausio 2 d. J. M. atvežė valymo priemones, tÄ kartÄ ji (G. B.) paklausė J. M., kada atveÅ¡ specialiÄ aprangÄ , pastaroji atsakė, jog kitÄ kartÄ , taip pat pažadėjo paruoÅ¡ti dokumentus (t. 1, b. l. 177-178). Tai reiÅ¡kia, kad J. M. dar sausio pradžioje matė G. B. darbo vietoje, atvežė jai cheminius preparatus, suprato, kad Å¡i dirba bendrovės naudai, pažadėjo jai atvežti aprangÄ ir dokumentus.

Pati J. M. teismo posėdžio metu taip pat neneigė, kad 2021 m. sausio 4 d. dar kartÄ buvo nuvažiavusi į objektÄ , bendravo su G. B., kuri jai aprodė visas patalpas, valytojų kambarį (t. 1, b. l. 137–138). IÅ¡ tiesų, G. B. apklausiama VDI ir teisme nurodė skirtingas J. M. jai duoto nurodymo dirbti datas – 2021 m. sausio 2 d. ir 5 d., tiksliai to negalima nustatyti, tačiau vien Å¡is netikslumas abejonių dėl liudytojos parodymų patikimumo apygardos teismui nesukėlė, tuo labiau, kad administracinio nusižengimo protokole nurodyto nelegalaus darbo laikotarpis nustatytas traukiamo atsakomybėn asmens naudai, tai yra ne vėliau kaip nuo 2021 m. sausio 5 d.

Paminėtina ir tai, kad pagrindinė sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurias UAB (duomenys neskelbtini) turėjo teikti valymo paslaugas, įsigaliojo 2021 m. sausio 1 d., tad J. M., 2021 m. sausio pradžioje atveždama G. B. chemijos preparatus, turėjo suvokti, kad G. B. buvimas minėtose patalpose yra sietinas bÅ«tent su jos darbu jau UAB (duomenys neskelbtini) naudai. Pastarosios aplinkybės stiprina teismo vidinį įsitikinimÄ tuo, kad G. B. VÄ® (duomenys neskelbtini) dirbo su UAB “duomenys neskelbtini” atstovų žinia, prieÅ¡ingai, nei konstatavo apylinkės teismas, nurodydamas, jog G.

B. objekte dirbo savarankiÅ¡kai ir nesant susitarimo su VÄ® (duomenys neskelbtini) atstovais. J. M. patvirtino G. B. parodymų dalį ir apie tai, kad dar 2020 m. gruodžio pabaigoje buvo kalbėta apie pastarosios įdarbinimÄ , taip pat patvirtino apie užimtumo tarnybos subsidijavimÄ , apie bÅ«tinybę užpildyti su tuo susijusius dokumentus. Nors liudytoja iÅ¡ esmės neigė faktÄ , jog su G. B. jau tuo metu įvyko susitarimas dėl jos darbo 2021 m. sausio mėnesiui, kadangi to iÅ¡ esmės negalėjo įvykdyti dėl biurokratinių kliūčių, tačiau vis tik po Å¡io pokalbio G.

B. pasirašiusi, kaip ji teigia, kažkokius dokumentus, realiai pradėjo dirbti UAB “duomenys neskelbtini” objekte VĮ (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini).

11. Nagrinėjamu atveju nėra jokių tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių, jog buvo tartasi dėl apmokėjimo už G. B. darbo funkcijų atlikimÄ , visgi teismų praktikoje formuojama taisyklė, kad, jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios praneÅ¡ti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžiÄ , ir pabrėžiama, kad faktiÅ¡kai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-87-895/2015).

Nustatant atlygintinumo faktÄ nėra bÅ«tinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atlygintinumas gali bÅ«ti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais. Atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes galima konstatuoti, kad dirbamas atlygintinas darbas, įvertinant darbo pobÅ«dį, jo trukmę ir pan. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimÄ , nepanaikina atlygintinumo fakto. FaktiÅ¡kai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimÄ ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebÅ«tinas veikÄ kvalifikuojant kaip nelegalų darbÄ ; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbÄ atlyginama: pinigais, natÅ«ra ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).

Å iuo atveju liudytojos G. B. parodymai akivaizdžiai patvirtina, kad ji savo darbÄ vertino kaip atlygintinÄ , tad konkretaus susitarimo dėl atlyginimo dydžio nebuvimas Å¡iuo atveju nėra kliÅ«tis konstatuoti ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

12. Vertindamas pirmosios instancijos teismo pateiktus argumentus dėl to, ar G. B. dirbo paklusdama bendrovės vidaus tvarkai, apygardos teismas pažymi, jog vien tai, kad G. B. vykdė valymo darbus rečiau, nei turėjo bÅ«ti valoma, minėtos aplinkybės nepaneigia, kartu rodo UAB (duomenys neskelbtini) kontrolės nebuvimÄ . Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad G. B. su darbovietėje nustatyta darbo tvarka, darbo grafiku nebuvo tinkamai supažindinta. Visgi nustatyta, jog G. B. dirbo valytojos darbÄ , valė bÅ«tent tas patalpas, kurios ir turėjo bÅ«ti valomos veikiant bendrovės naudai, tam naudodama bendrovės įrankius ir priemones. Akcentuotina ir tai, jog į objektÄ , kuriame atliko valymo paslaugas, G. B. patekdavo naudodamasi specialia, bÅ«tent valytojoms iÅ¡duota, patalpų praėjimo kontrolės kortele, byloje yra užfiksuota kokiomis dienomis kortelė buvo naudota. Toks darbas, apygardos teismo vertinimu, atitiko darbo sutarties požymius.

13. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8, 12 dalis, bÅ«tent bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimÄ , priima į darbÄ ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas, bÅ«damas pakankamai rÅ«pestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla bÅ«tų organizuojama tinkamai, todėl nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali bÅ«ti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma.

Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiÅ¡kia nepakankama darbdavio kontrole Å¡ioje srityje, o tai sudaro pagrindÄ administracinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-39-648/2016). Pažymėtina, kad darbdavys privalo užtikrinti, kad visas įmonėje dirbamas darbas bÅ«tų legalus. Tuo tikslu darbdavys turi užtikrinti veiksmingÄ savo darbuotojų darbo laiko stebėsenos ir kontrolės mechanizmÄ .

Tam gali bÅ«ti pasitelkiama į darbo vietÄ patenkančių asmenų kontrolė, atliktų darbinių funkcijų darbo vietoje fiksavimas pasiraÅ¡ant ar panaÅ¡iai. Konkrečias priemones minėtam tikslui pasiekti turi nustatyti darbdavys ir jų turi bÅ«ti tiek, kad bÅ«tų užtikrinta tik legalaus darbo galimybė.

14. Nėra ginčo, kad O. J. aptariamu laikotarpiu buvo UAB “duomenys neskelbtini” vadovė (t. 1, b. l. 78–79), todėl bÅ«tent ji ir buvo atsakinga už tinkamÄ Ä¯monės vadovui priskiriamų funkcijų atlikimÄ . Bylos duomenys patvirtina, kad darbdavys, Å¡iuo atveju bendrovės vadovė O. J., savo pasyviais veiksmais visiÅ¡kai nekontroliavo darbuotojų darbo ir leido susidaryti tokiai situacijai, kai nesudarius raÅ¡ytinės darbo sutarties ir nepraneÅ¡us Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie darbuotojos įdarbinimÄ mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios, G.

B. atliko valytojos darbus VĮ (duomenys neskelbtini). Administracinėn atsakomybėn traukiama O. J. pirmosios instancijos teisme parodė, kad pas juos yra keturi kokybės kontrolieriai, o penktas žmogus yra jų viršininkas, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, susirgus J. M. ir L. K., kurios atliko valytojų darbo kontrolę, joks kitas bendrovės darbuotojas nebuvo paskirtas atsakingu už objekto kontrolę. Visiškas kontrolės nebuvimas, koks yra nustatytas nagrinėjamu atveju, patvirtina O.

J. atsakomybę už G. B. nuo 2020 m. sausio 5 d. iki 2020 m. vasario 1 d. dirbtÄ nelegalų darbÄ , nes ji kaip įmonės vadovė privalėjo ir galėjo imtis priemonių, kad tokios situacijos nebÅ«tų, tačiau to nepadarė. Nepakankama darbdavio kontrolė Å¡ioje srityje sudaro pagrindÄ administracinei atsakomybei atsirasti. Tokia iÅ¡vada atitinka teismų praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-39-648/2016). VÄ® (duomenys neskelbtini) direktorė O. J. turėjo teisę sudaryti darbo sutartis su darbuotojais, niekam kitam Å¡ių funkcijų atlikti nebuvo pavedusi, todėl privalėjo užtikrinti, kad bendrovės veikla bÅ«tų organizuojama tinkamai bei užtikrinti, kad bendrovėje visi darbuotojai dirbtų teisės aktų nustatyta tvarka sudarius raÅ¡ytines darbo sutartis ir laiku apie tai informuoti VSDFV administravimo įstaigÄ .

15. Apibendrinęs iÅ¡dėstytus argumentus, apygardos teismas konstatuoja, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorė O. J. nekontroliavo, kad objekte, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), įmonės naudai dirbančios darbuotojos G. B. darbas bÅ«tų legalus, dėl ko, esant darbo sutarties požymiams, nesudarius raÅ¡ytinės darbo sutarties, nepraneÅ¡us Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie darbuotojos įdarbinimÄ mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios, tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip nuo 2021 m. sausio 5 d. iki 2021 m. vasario 1 d.

G. B. nelegaliai dirbo UAB (duomenys neskelbtini) naudai. Taip O. J. pažeidė Lietuvos respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, o jos veika atitinka ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Dėl administracinės nuobaudos skyrimo 16. ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymas darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia baudÄ nuo 1 000 iki 5 000 Eur.

Apeliacinės instancijos teismas, parinkdamas nuobaudÄ , įvertino O. J. veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , kaltės formÄ , tai, kad G. B. nelegaliai dirbo mažiau nei mėnesį. O. J. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Bylos duomenimis ji nėra teista, nebausta administracine tvarka, dirba. Ä®vertinus Å¡ių aplinkybių visumÄ spręstina, kad O. J. skirtina minimali bauda. Nors apeliaciniame skunde praÅ¡oma skirti baudÄ , atitinkančiÄ sankcijos ribose numatytÄ jos vidurkį, tačiau apygardos teismo vertinimu, atsižvelgus į aptartas aplinkybes, minimalaus dydžio bauda Å¡iuo atveju yra pakankama ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui nuobauda, ji atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra pakankama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

17. O. J. atstovė advokatė D. F. N. atsiliepime į apeliacinį skundÄ pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti O. J. atstovavimo iÅ¡laidas, tačiau asmenį traukiant administracinėn atsakomybėn tokios galimybės teisės aktai nenumato. Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas n u t a r i a : tenkinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus apeliacinį skundÄ iÅ¡ dalies. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. nutarimÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje.

O. J. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 1 000 (vieno tÅ«kstančio) Eur dydžio baudÄ . O. J. turėtų atstovavimo iÅ¡laidų nepriteisti. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad paskirta bauda turi bÅ«ti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo Å¡io nutarimo įteikimo dienos. Bauda mokama į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ :

LT74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančiÄ Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančiÄ AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtÄ baudÄ , mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti lėšų gavėjÄ â€“ Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodÄ â€“ 188659752, įmokos kodÄ â€“ 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodÄ (ROIK) 20124958180. Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ . Teisėja AuÅ¡ra Bielskė