d8794fa9-6ec0-4a1a-826f-2ccff128f4e9 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-258-966/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00204-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7.4.1; (S) 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.6; 2.4.2.1; 2.4.6.1; 2.4.7 Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 12 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Daliai Pangonienei, nuteistajam E. B., jo gynėjui advokatui Albertui Trumpuliui, nukentėjusiajam J.

V., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. sausio 28 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiÅ«ros, paskiriant įpareigojimus: - visÄ laisvės apribojimo bausmės laikÄ nuo 23.00 val. iki 6.00 val. bÅ«ti namuose, t. y. faktinėje gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu (apie tai iÅ¡ anksto informuojant Å¡ios priemonės vykdymÄ kontroliuojančios institucijos atstovÄ ); - per 9 (devynis) mėnesius neatlygintinai iÅ¡dirbti 90 (devyniasdeÅ¡imt) valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų darbų.

Nukentėjusiojo J. V. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš E. B. 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. E. B. nuteistas už tai, kad 2020 m. sausio 1 d. apie 00.05 val. bendro naudojimo pirmo aukÅ¡to laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, tyčia, be jokios priežasties kumščiu ne mažiau kaip du kartus sudavė nukentėjusiajam J. V. į veidÄ , tokiu bÅ«du muÅ¡damas padarė jam odos nubrozdinimÄ kairėje kaktos pusėje, kairėje apatinės lÅ«pos pusėje, kraujosruvÄ kairėje apatinės lÅ«pos pusėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad E. B. pareikÅ¡ti kaltinimai padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ pasitvirtino, jo kaltė įrodyta ne tik nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, bet ir specialisto iÅ¡vada, kitais raÅ¡ytiniais bylos duomenimis. Tačiau įvertinęs teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes teismas sprendė, kad yra pagrindas patikslinti kaltinimÄ dėl įvykio vietos ir nukentėjusiojo odos nubrozdinimo vietos, nekeičiant paties kaltinimo esmės.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. B. (toliau – apeliantas) praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. 3.1. Skunde apeliantas teigia, kad nusikaltimo jis nepadarė, o teismas netinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino įrodymus, netinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, ir apeliantÄ pripažino kaltu remdamasis nepatikimais ir prieÅ¡taringais nukentėjusiojo, jo artimųjų ir draugų parodymais.

Teismas vertino tik tuos įrodymus, kurie, teismo nuomone, patvirtina kaltę, o kaltę Å¡alinančių įrodymų ir byloje esančių prieÅ¡taravimų nevertino arba vertino kaltinimo požiÅ«riu. Apelianto manymu, J. V., bÅ«damas neblaivus ir necenzÅ«riniais žodžiais iÅ¡plÅ«dęs apelianto žmonÄ , iÅ¡sigando apelianto ir jo žmonos pasakytų žodžių, kad kvies policijÄ ir nusprendė apeliantÄ apkaltinti sumuÅ¡imu, ir taip pateisinti savo chuliganiÅ¡kus veiksmus, o tuo pačiu atkerÅ¡yti už tai, kad dažnai yra raÅ¡omi pareiÅ¡kimai dėl iÅ¡ J.

V. buto sklindančio triukÅ¡mo, Å¡uns lojimo. Dėl J. V. keliamo triukÅ¡mo ir Å¡uns nepriežiÅ«ros buvo raÅ¡omi pagrįsti pareiÅ¡kimai, o J. V. ir buvęs gyventojas L. J. rašė melagingus skundus. 3.2. Skunde apeliantas nurodo, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradžios jautė tendencijÄ jį apkaltinti, o ne objektyviai iÅ¡siaiÅ¡kinti bylos aplinkybes, iÅ¡tirti įrodymus ir tinkamai juos įvertinti. Jautėsi, kad tarsi J. V. ikiteisminio tyrimo įstaigoje turi užtarėjÄ . Pagal apelianto pareiÅ¡kimÄ dėl J.

V. chuliganiÅ¡ko elgesio 2020 m. sausio 1 d. apie 24.00 val. pradėti ikiteisminį tyrimÄ buvo atsisakyta, o pagal J. V. melagingÄ pareiÅ¡kimÄ ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir apeliantas buvo spaudžiamas prisipažinti dėl to, ko nepadarė. Tyrėja ir teismas nekreipė dėmesio į nenuoseklius J. V. parodymus dėl įvykio vietos, patirtų sužalojimų, policijos iÅ¡kvietimo laiko ir policijos atvykimo į įvykio vietÄ laiko, liudytojų skaičiaus. Taip pat nevertino liudytojų parodymuose esančių prieÅ¡taravimų.

Teismas patikėjo J. V. ir B. B. parodymais, nors iÅ¡ byloje esančių duomenų, apelianto ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojų raÅ¡ytų pareiÅ¡kimų turinio matyti, kad apelianto ir J. V. santykiai nėra geri, kad J. V. ir B. B. turėjo motyvÄ apeliantÄ nepagrįstai apkaltinti, apÅ¡meižti. Paties apelianto parodymai nuoseklÅ«s. Juos patvirtino jo žmona A. B.. Liudytojas D. B. taip pat patvirtino aplinkybes dėl J. V. pasakytų žodžių ir gestų, patvirtino, kad tėtis (apeliantas) nieko nesakė ir nedarė, po kelių minučių visi grįžo į butÄ .

NelogiÅ¡kas ir neįtikėtinas J. V. ir B. B. paaiÅ¡kinimas teisme, kad jiems nuėjus į laiptinę, rakinant duris, juos apeliantas staigiai prisivijo ir netikėtai be jokios priežasties sudavė 2 smÅ«gius J. V. į veidÄ . Jei apeliantas bÅ«tų toks smurtautojas, tai J. V. smÅ«gį bÅ«tų sudavęs po to, kai jis pasakė apeliantÄ ir jo žmonÄ Ä¯Å¾eidžiančius žodžius. Teismas nepatikėjo nuosekliais apelianto ir dviejų liudytojų parodymais, o patikėjo J. V. ir B. B. nenuosekliais, prieÅ¡taringais parodymais, žinodamas apie jų ir apelianto prieÅ¡iÅ¡kus santykius. 3.3.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad J. V. negalėjo nuosekliai nurodyti, kurioje vietoje buvo sumuÅ¡tas – ar prie namo laiptinės, ar prie buto durų, dėl Å¡ios aplinkybės jo parodymai skirtingų apklausų metu skiriasi. Tiek pareiÅ¡kime policijai, tiek apklausose J. V. nurodė, kad buvo sumuÅ¡tas prie daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini) laiptinės durų, Å¡iÄ aplinkybę patvirtino kelių proceso veiksmų atlikimo metu, jo nurodyta vieta užfiksuota įvykio vietos apžiÅ«ros metu. Jis patvirtino, kad viskÄ gerai atsimena, nors ir buvo apsvaigęs. Tokia įvykio vieta nurodyta ir civiliniame ieÅ¡kinyje.

Tačiau 2020 m. birželio 12 d. papildomos apklausos metu J. V. pakeitė savo parodymus ir nurodė, kad buvo sumuÅ¡tas tuo metu, kai įėjęs į laiptinę rakino buto duris. J. V. duoda melagingus parodymus, todėl jie nėra nuoseklÅ«s. Nepaisant prieÅ¡taravimų dėl įvykio vietos, kaltinamasis aktas buvo suraÅ¡ytas dėl to, kad nusikalstamÄ veikÄ apeliantas padarė Å¡alia daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), laiptinės durų. PrieÅ¡taringi J. V. ir jo draugų parodymai klaidino tyrėjus, prokurorÄ ir sutrukdė teismui nustatyti objektyviÄ tiesÄ . 3.4.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu prokuroras kreipėsi į teismÄ dėl kaltinimo pakeitimo, keičiant aplinkybes dėl nusikaltimo vietos – prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, o tai rodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas nekokybiÅ¡kai, neprofesionaliai, aplinkybės nebuvo tiksliai nustatytos ir tinkamai įvertintos. IÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies manytina, kad teismas sutinka su pakeistomis kaltinimo aplinkybėmis, remiasi tik kaltinančiais liudytojų parodymais, tačiau kaltu pripažįsta ir nuteisia ne pagal pakeistÄ kaltinimÄ , o pagal pirminį kaltinimÄ , kuriame nurodyta, kad J.

V. sumuÅ¡tas prie daugiabučio namo laiptinės durų. IÅ¡ paminėto galima manyti, kad teismas nepatikėjo J. V. ir B. B. parodymais ir nustatė, kad įvykis vis tik vyko prie laiptinės durų. Dėl J. V. prieÅ¡taringų, nenuoseklių parodymų liko neaiÅ¡ki, nenustatyta svarbi aplinkybė dėl nusikaltimo padarymo vietos. 3.5. Skunde akcentuojamas ir J. V. bei liudytojų parodymų prieÅ¡taringumas apie nukentėjusiajam padarytų sužalojimų kiekį ir lokalizacijÄ , bei Å¡ių parodymų neatitikimas specialisto iÅ¡vadoms.

Parodymai skiriasi ir dėl vakarėlio dalyvių skaičiaus, policijos iÅ¡kvietimo ir atvykimo laiko. Taip pat liko neiÅ¡aiÅ¡kinta aplinkybė, kaip patruliai A. P. ir D. Č. apie įvykį gavo informacijÄ 00.05 val., nors iÅ¡ jų paaiÅ¡kinimų matyti, kad jie reagavo į praneÅ¡imÄ dėl to, kad kaimynas iÅ¡ 81 buto sumušė pranešėjÄ , t. y. į B. B. praneÅ¡imÄ , kai ji kvietė policijÄ 00.27 val. Liudytoja D. G., bylos tyrėja, praneÅ¡imo apie įvykį gavimo laiko neatitikimÄ laikė galima klaida, taip pat žmogiÅ¡ka klaida įvardijo ir kitas liudytojų patrulių A.

P. ir D. Č. apklausų protokoluose fiksuotas tas pačias klaidas. Atkreipiamas dėmesys, kad patruliai nurodė tokias aplinkybes, kurios jiems net negalėjo bÅ«ti žinomos (dėl buto numerio, įvykio vietos prie buto durų), o tai sudaro pagrindÄ manyti, kad tokias aplinkybes patruliams nurodyti ir įraÅ¡yti galėjo tik kitas suinteresuotas asmuo. Liudytojos D. G. parodymai, kad pareigÅ«nams prieÅ¡ apklausÄ parodė jų tarnybinius praneÅ¡imus, neatitinka tikrovės, nes tarnybinių praneÅ¡imų byloje nėra, o liudytojas D.

Č. teisme parodė, kad tarnybinio praneÅ¡imo jis nerašė. Palyginus A. P. ir D. Č. apklausos protokolus, susidaro įspÅ«dis, kad jie identiÅ¡ki, nukopijuoti vienas nuo kito. Å ios aplinkybės sustiprina įsitikinimÄ , kad kažkas labai norėjo apeliantÄ apkaltinti nebÅ«tu dalyku ir įtakojo kaltinimo palaikymÄ . Šį įsitikinimÄ sustiprina ir liudytojo L. J. parodymai, kad po įvykio, kitÄ dienÄ , jis susisiekė su policija ir klausė patarimo, kÄ daryti. Nepagrįsti D. G. teiginiai, kad apeliantas vilkino tyrimÄ .

Teisių dėl gynėjo iÅ¡aiÅ¡kinimo protokole nepasirašė tik dėl to, kad ten buvo įraÅ¡yta, jog įtariamasis procesinio veiksmo atlikimo metu gynėjo nepageidauja. Kaip jis suprato, jam buvo daromas spaudimas prisipažinti padarius nusikalstamÄ veikÄ , tyrėja aiÅ¡kina, kad taip bandė sutaikyti apeliantÄ su nukentėjusiuoju. 3.6. Apelianto įsitikinimu, teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirti ir įvertinti įrodymus bei teisingai pritaikyti materialiÄ jÄ teisės normÄ .

Dėl to nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tam praÅ¡ymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė ir nukentėjusysis nuteistojo apeliacinį skundÄ prašė atmesti, kaip nepagrįstÄ . Nuteistojo E. B. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje. Å io straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Å ioje byloje Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nuosprendį įrodymų vertinimo aspektu skundžia nuteistasis E. B.. Nuteistojo manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl to nepagrįstai jį pripažino kaltu dėl nusikalstamos veikos, kurios jis nepadarė. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , skundžiamÄ nuosprendį, apeliacinį skundÄ , nuteistojo E. B. argumentus dėl neteisingo įrodymų vertinimo atmeta, kaip nepagrįstus.

6. Vadovaujantis BPK 20 straipsniu, įrodymais baudžiamajame procese gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Ä®rodymų vertinimas įstatymo leidėjo yra siejamas su teismo (teisėjo) vidiniu įsitikinimu, pagrįstu iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu bei sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumÄ , sujungiant visus teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , nes tik taip galima konstatuoti vienareikÅ¡mes, tikslias ir logiÅ¡kas iÅ¡vadas dėl asmens kaltumo/nekaltumo padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . BPK 305 straipsnio nuostatos suponuoja, kad įrodymai turi bÅ«ti ne tik iÅ¡dėstyti, bet turi bÅ«ti atlikta jų analizė, tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi bÅ«ti įvertinti sistemiÅ¡kai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kuriais grindžia savo iÅ¡vadas pripažindamas tam tikras aplinkybes įrodytomis ar neįrodytomis.

Pažymėtina, kad teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų dėl įrodymų vertinimo ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjant E. B. baudžiamÄ jÄ bylÄ aptartų reikalavimų vertinant įrodymus buvo laikomasi, apelianto skunde minimos tariamos įrodymų vertinimo klaidos nenustatytos.

7. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas vertino tik kaltę patvirtinančius įrodymus, o kaltę paneigiančių įrodymų nevertino arba vertino juos kaltinimo požiūriu, kad nuosprendis yra paremtas tik nepatikimais, prieštaringais nukentėjusiojo, jo artimųjų ir draugų parodymais. Šie skundo argumentai nepagrįsti. Nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas betarpiškai ištyrė visus byloje surinktus įrodymus, juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, dėl jų vertinimo nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas.

Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme buvo apklausti nukentėjusysis J. V., nuteistasis E. B., liudytojai B. B., L. B., Ž. M., G. V., A. B., D. B., L. J., D. Č., D. G., E. K., vadovaujantis BPK 276 straipsniu perkaityti liudytojos A. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Å ių asmenų parodymų, taip pat raÅ¡ytinių bylos įrodymų turinys detaliai apraÅ¡ytas skundžiamame nuosprendyje, visi iÅ¡tirti įrodymai įvertinti tiek kiekvienas atskirai, tiek visumoje, nurodant aiÅ¡kius motyvus, kodėl teismas tiki nukentėjusiojo J.

V. nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir kodėl nuteistojo E. B. iÅ¡keltÄ Ä¯vykio versijÄ atmeta, kaip nepagrįstÄ . Bylos duomenis vertinti kitaip ir daryti kitokias, negu skundžiamame nuosprendyje, iÅ¡vadas dėl E. B. kaltės padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , teisėjų kolegija neturi pagrindo.

8. Å ioje byloje jokių pagrįstų abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų E. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, jo kaltės padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , nekyla. Nors nuteistasis E. B. viso proceso metu nuosekliai neigė jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes – nepripažino sudavęs ne mažiau kaip du kartus kumščiu į veidÄ J. V., tikino, kad bÅ«tent nukentėjusysis elgėsi netinkamai (vartojo necenzÅ«rinius žodžius, rodė nepadorius gestus), o kaip liudytojai apklausti A.

B. (nuteistojo sutuoktinė) ir D. B. (nuteistojo sÅ«nus) E. B. nurodytÄ Ä¯vykio versijÄ patvirtino, pažymėtina, kad jokių kitų nuteistojo nurodomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų byloje nėra. PrieÅ¡ingai, nukentėjusiojo J. V. parodymai, juos patvirtinantys liudytojų parodymai bei raÅ¡ytiniai bylos duomenys E. B. parodymus, kad jis smÅ«gių Å¡ioje byloje nustatytu laiku ir aplinkybėmis nukentėjusiajam J. V. nesudavė, patikimai paneigia. 8.1. Nukentėjusysis J. V. nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, tvirtino, kad smÅ«gius į veido sritį jam sudavė kaimynas E. B., įvykį matė jo (nukentėjusiojo) draugė B.

B., kuri ir iÅ¡kvietė policijÄ , įvykį galėjo matyti ir nuteistojo žmona (A. B.). Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad konfliktas kilo dėl nukentėjusiojo Å¡uns, kuris priėjo prie nuteistojo ir tai jam nepatiko, o draugai – L. B., Ž. M. ir G. V. – į namus grįžo jau po to, kai jis buvo sužalotas, jie sužalojimo aplinkybių nematė (2 t., b. l. 115, 116). Minėti liudytojai nukentėjusiojo J. V. parodymus patvirtino. Liudytoja B. B. paaiÅ¡kino, kad Å¡uo su pavadėliu užsikabino už nuteistojo kojų, tai jam nepatiko, E. B.

įbėgo į laiptinę, trenkė J. V. į veidÄ , į lÅ«pÄ , ji (liudytoja) grįžusi į butÄ , telefonu pranešė draugams, kad J. V. buvo sumuÅ¡tas, iÅ¡kvietė policijÄ . Taip pat patvirtino, kad kartu Å¡ventę draugai į namus grįžo jau po to, kai J. V. buvo sužalotas, o A. B. smÅ«gių sudavimo galėjo nematyti, nes į laiptinę atėjo jau po E. B. suduotų smÅ«gių (2 t., b. l. 118, 119). L. B., Ž. M., G. V. įvykio nematė, tačiau apklausiami kaip liudytojai jie nurodė tas aplinkybes, kurias patys matė grįžę į J.

V. ir B. B. butÄ , ir kurias jie sužinojo iÅ¡ nukentėjusiojo ir B. B., Å¡iems pasakojant apie įvykį. Liudytojai patvirtino, kad apie tai, jog J. V. buvo sumuÅ¡tas, kad sumušė kaimynas, sužinojo iÅ¡ telefoninio pokalbio su B. B., o grįžę į butÄ patys pamatė sužalotÄ nukentėjusiojo veidÄ (matėsi žymės skirtingose veido vietose, kraujavo praskelta lÅ«pa, matė kraujÄ veido srityje, patinimÄ kaktoje, nubrozdinimÄ ), grįžus į butÄ J. V. ir B. B. taip pat pasakojo apie įvykį, sakė, kad ėjo su Å¡uniu, neprasilenkė, Å¡uo su pavadėliu užsikabino, kaimynas sudavė smÅ«gius.

Buvo iškviesta policija (2 t., 129, 130, 142). Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų parodymus siūloma vertinti kritiškai dėl jų nenuoseklumo, prieštaravimų, tačiau teisėjų kolegija sutikti su tokia apelianto pozicija dėl minėtų asmenų parodymų vertinimo neturi pagrindo. 8.2. Nukentėjusiojo J. V. ir liudytojos B. B. parodymai dėl esminių šiai bylai aplinkybių, t. y. kad J. V. smūgius sudavė būtent nuteistasis E. B., buvo nuoseklūs viso proceso metu.

Å ias aplinkybes jie nurodė nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, tokias pačias aplinkybes nurodė ir apklausiami ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojai, kaip minėta, patys betarpiÅ¡kai įvykio nematė, tačiau nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, nuosekliai tvirtino, kad iÅ¡ B. B. ir J. V. pasakojimo žino, kad J. V. sumušė kaimynas. Taip pat liudytojai nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme patvirtino patys matę sužalojimus J. V. veido srityje.

Tokias pačias aplinkybes dėl sužalojimų lokalizacijos, t. y. bÅ«tent veido srityje, liudytojai nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Be to, apie tai, kad buvo sumuÅ¡tas kaimyno E. B., nukentėjusysis J. V. netrukus po įvykio pranešė buto savininkui L. J., kuris, apklausiamas kaip liudytojas, Å¡iÄ aplinkybę patvirtino nurodydamas, kad po 12 valandos nakties jam paskambino J. V. ir pasakė, kad buvo užpultas ir sumuÅ¡tas E. B., klausė patarimo, kÄ daryti (2 t., b. l. 119). Liudytoja B. B. aplinkybę, jog kaimynas ranka trenkė draugui kelis kartus į veidÄ , nurodė ir Bendrojo pagalbos centro operatorei iÅ¡ karto po įvykio (1 t., b. l. 32, 33).

Tokias pačias sužalojimo aplinkybes, kad nukentėjusysis buvo sumuÅ¡tas kaimyno iÅ¡ buto Nr. 81, J. V. ir B. B. nurodė ir iÅ¡kviestiems policijos pareigÅ«nams D. Č., A. P. bei 2020 m. sausio 1 d. pareiÅ¡kime apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Kaip liudytojas apklaustas vyriausiasis patrulis D. Č. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad atvykus pagal praneÅ¡imÄ J. V. paaiÅ¡kino, kad įėjus į laiptinę, jį pavijo kaimynas iÅ¡ 81 buto ir kumščiu sudavė į veido sritį ir praskėlė lÅ«pÄ , matė, kad J.

V. lÅ«pa kraujuoja (2 t., b. l. 151, 152). Tokios pačios aplinkybės fiksuotos ir liudytojos A. P. BPK nustatyta tvarka pagarsintuose parodymuose (1 t., b. l. 75; 2 t., b. l. 152). Nukentėjusiajam padaryti sužalojimai objektyviai užfiksuoti ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. sausio 2 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuoti sužalojimai, jų galimas padarymo laikas ir mechanizmas neprieÅ¡tarauja nukentėjusiojo ir liudytojų parodymams apie nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes (iÅ¡vadoje konstatuoti odos nubrozdinimai kaktoje, apatinėje lÅ«poje, kraujosruva apatinėje lÅ«poje, sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti dviem ar daugiau trauminių poveikių, galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu laiku 2020 m. sausio 1 dienÄ ir aplinkybėmis.

Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti suduodant smÅ«gius kumščiu, spiriant koja ar kitu panaÅ¡ias savybes turinčiu daiktu) (1 t., b. l. 28). 8.3. Vertinant nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, kaip įrodymų, patikimumÄ sutiktina su apeliantu, kad dėl tam tikrų aplinkybių jų parodymai nėra identiÅ¡ki (dėl to, kas iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, kuriose konkrečiai nukentėjusiojo veido vietose matė sužalojimus), tačiau Å¡ie neatitikimai nėra esminiai ir nesuponuoja Å¡ių asmenų parodymų, kaip melagingų ar prieÅ¡taringų vertinimo.

Tai, kad nukentėjusįjį ir liudytojus sieja artimi, draugiÅ¡ki santykiai, nėra pagrindas abejoti jų parodymais, kadangi, kaip minėta, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai dėl esminių Å¡iai bylai aplinkybių buvo nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi viso proceso metu, parodymus jie davė bÅ«dami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ . Nukentėjusiajam padaryti sužalojimai objektyviai užfiksuoti specialisto iÅ¡vadoje, kurioje konstatuotas sužalojimų pobÅ«dis, padarymo aplinkybės ir mechanizmas, kuris atitinka nuketėjusiojo ir liudytojų nurodytas aplinkybes.

Dėl to, kas paskambino Bendrajam pagalbos centrui ir pranešė apie sumuÅ¡tÄ nukentėjusįjį, jokių abejonių taip pat nekyla, Å¡i aplinkybė byloje nustatyta objektyviai. Duomenys apie įvykio registravimÄ (1 t., b. l. 17), objektų apžiÅ«ros protokolas, kuriame užfiksuotas pokalbio su Bendrojo pagalbos centro operatoriumi, turinys (1 t., b. l. 32, 33) neabejotinai patvirtina, kad skambino bÅ«tent liudytoja B. B., t. y. patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojos B. B. dėl Å¡ios aplinkybės duotus parodymus. 8.4.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų turinio analizė, jų palyginimas tarpusavyje ir su kitais rašytiniais bylos duomenimis, paneigia apeliacinio skundo argumentus dėl šių asmenų parodymų prieštaringumo ir nepatikimumo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusiojo J. V. ir liudytojos B. B. parodymai iš esmės yra nuoseklūs, įtikinami, vieni kitiems neprieštarauja, vieni kitus papildo, atitinka faktines aplinkybes, juos patvirtina kitų liudytojų parodymai, rašytiniai bylos duomenys.

Todėl jais netikėti ir nesivadovauti nėra pagrindo. Šios išvados pagrįstumo apelianto skunde nurodomi argumentai nepaneigia.

9. Apeliaciniame skunde nemažai dėmesio skiriama aplinkybių dėl nusikaltimo padarymo vietos analizei, akcentuojamas nukentėjusiojo J. V. parodymų dėl Å¡ios aplinkybės nenuoseklumas, Å¡iÄ aplinkybę laikant veiksniu, sutrukdžiusiu teismui teisingai nustatyti faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ir priimti teisingÄ nuosprendį. Vertinant skundo argumentų dėl nusikaltimo padarymo vietos pagrįstumÄ visų pirma pažymėtina, kad klausimas dėl nusikaltimo padarymo vietos buvo keliamas ir nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, nuosprendyje dėl Å¡ios aplinkybės motyvuotai pasisakyta.

IÅ¡ tikrųjų nukentėjusysis J. V. 2020 m. sausio 1 d. pareiÅ¡kime apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ (1 t., b. l. 8–10), 2020 m. vasario 25 d. liudytojo apklausos protokole (1 t., b. l. 48, 49), 2020 m. birželio 12 d. civiliniame ieÅ¡kinyje (1 t., b. l. 64, 65) nurodė, kad kaimyno E. B. buvo sumuÅ¡tas Å¡alia daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) laiptinės durų. Tačiau 2020 m. birželio 12 d. liudytojo apklausos protokole (1 t., b. l. 52, 53) ir vėliau duodamas paaiÅ¡kinimus teisme (2 t., b. l. 115, 116) nukentėjusysis savo parodymus dėl nusikaltimo vietos patikslino, paaiÅ¡kino, kad kaimynas E. B. smÅ«gius į veidÄ jam sudavė ne prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) laiptinės durų, o Å¡io namo laiptinėje prie nukentėjusiojo ir jo draugės buto durų.

SkirtingÄ nusikaltimo padarymo vietos nurodymÄ apeliantas vertina kaip nukentėjusiojo parodymų prieÅ¡taringumÄ , tačiau sutikti su tokiu vertinimu teisėjų kolegija neturi pagrindo. Nors nukentėjusysis iÅ¡ pradžių teigė, kad smÅ«gius E. B. sudavė prie daugiabučio namo laiptinės durų, o vėliau patikslino, kad buvo sumuÅ¡tas laiptinėje prie savo buto durų, įvykio vieta bendrÄ ja prasme nėra iÅ¡ esmės skirtinga – daugiabutis namas (duomenys neskelbtini). Be to pažymėtina, kad tiksliÄ Ä¯vykio vietÄ â€“ laiptinėje prie buto durų – nuo pat proceso pradžios nurodė kartu su nukentėjusiuoju buvusi liudytoja B.

B., kuri Å¡iÄ aplinkybę įvardino apklausiama kaip liudytoja (2 t., b. l. 118, 119), Å¡iÄ aplinkybę nurodė ir kalbėdama su Bendrojo pagalbos centro operatore iÅ¡ karto po įvykio (1 t., b. l. 32, 33). Pats nukentėjusysis J. V., nors pirminiuose parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu, teigė, kad buvo sumuÅ¡tas prie daugiabučio namo laiptinės durų, į įvykio vietÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams paaiÅ¡kino, kad kaimynas, gyvenantis bute Nr. (duomenys neskelbtini), jam (nukentėjusiajam) į veidÄ trenkė laiptinėje (1 t., b. l. 17, 75, 78; 2 t., b. l. 151, 152), tokios pozicijos nuosekliai laikėsi ir nagrinėjant bylÄ teisme.

Daugiabučio namo laiptinę, kaip nusikalstamos veikos padarymo vietÄ , nurodė ir kaip liudytojai apklausti L. B., Ž. M., G. V., kuriems Å¡i aplinkybė buvo žinoma iÅ¡ nukentėjusiojo J. V. ir B. B. pasakojimo apie su kaimynu įvykusį konfliktÄ (2 t., b. l. 129, 130, 142).

10. Taigi, nors nukentėjusysis iÅ¡ tikrųjų pirminiuose parodymuose nurodė įvykio vietÄ , kuri neatitiko jo paties paaiÅ¡kinimų į įvykio vietÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams turinio bei nuoseklių liudytojų parodymų, teisėjų kolegija Å¡ios aplinkybės nelaiko turinčia esminės reikÅ¡mės nukentėjusiojo J. V. parodymų, kaip objektyvių ir patikimų, vertinimui. Dėl tikslios įvykio vietos Å¡ioje byloje esminių prieÅ¡taravimų nėra, Å¡iÄ aplinkybę pirmosios instancijos teismas patikrino iÅ¡tirdamas nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, raÅ¡ytinius bylos duomenis, palygindamas juos tarpusavyje ir pagrįstai sprendė, kad Å¡ioje byloje įrodyta pripažintina aplinkybė, kad J.

V. buvo sumuÅ¡tas laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), durų. 10.1. Apeliaciniame skunde keliant nusikalstamos vietos padarymo vietos klausimÄ , atkreipiamas dėmesys, kad nors byloje buvo pateiktas praÅ¡ymas pakeisti kaltinimÄ , o iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies galima spręsti, kad teismas sutinka su pakeistomis kaltinimo aplinkybėmis, apeliantas vis tik buvo pripažintas kaltu ir nuteistas ne pagal pakeistÄ , o pagal pirminį kaltinimÄ , kuriame nurodyta, kad J.

V. sumuÅ¡tas prie daugiabučio namo laiptinės durų. Å i aplinkybė, nuteistojo manymu, sudaro pagrindÄ manyti, kad teismas nepatikėjo J. V. ir B. B. parodymais ir nustatė, kad įvykis vis tik vyko prie laiptinės durų. Å ie apelianto teiginiai nėra pagrįsti. 10.2. BPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokuroras <...> turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iÅ¡ esmės skirtingomis. Å iame praÅ¡yme turi bÅ«ti iÅ¡dėstytos Å¡ios iÅ¡ esmės skirtingos faktinės aplinkybės. Teismas, gavęs tokį praÅ¡ymÄ <...>, apie tai nedelsdamas praneÅ¡a nagrinėjimo teisme dalyviams, jiems įteikiami Å¡io praÅ¡ymo nuoraÅ¡ai.

IÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ , nuosprendyje gali bÅ«ti paliekamos ir kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinės aplinkybės. 10.3. Kaltinamajame akte apraÅ¡ant E. B. inkriminuoto nusikaltimo, kvalifikuoto pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, faktines aplinkybes nurodyta, kad E. B. kaltinamas nusikalstamÄ veikÄ padarę (duomenys neskelbtini), Å¡alia daugiabučio namo laiptinės durų (2 t., b. l. 93). Pagal kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (2 t., b. l. 107).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu prokurorė pateikė praÅ¡ymÄ dėl kaltinimo pakeitimo, praÅ¡ydama pakeisti E. B. pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ jį iÅ¡dėstant taip: E. B. kaltinamas tuo, kad 2020 m. sausio 1 d. apie 00.05 val. bendroj naudojimo pirmo aukÅ¡to laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), prie burto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, tyčia, be jokios priežasties kumščiu ne mažiau kaip du kartus sudavė nukentėjusiajam J. V. į veidÄ , tokiu bÅ«du muÅ¡damas padarė jam odos nubrozdinimÄ kairėje kaktos pusėje, kairėje apatinės lÅ«pos pusėje, kraujosruvÄ kairėje apatinės lÅ«pos pusėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Å iuose E. B. veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (2 t., b. l. 169, 170). IÅ¡ praÅ¡yme dėl kaltinimo pakeitimo baudžiamojoje byloje nurodytų aplinkybių matyti, kad kaltinimo keitimas susijęs su nusikalstamos veikos padarymo vietos ir nukentėjusiajam padarytų sužalojimų vietos (lokalizacijos) tikslinimu. 10.4. BPK 305 straipsnyje nurodyti apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omajai daliai keliami reikalavimai. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalies 1 punktÄ apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstomos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, bÅ«das, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 28 d. nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje (iÅ¡ karto po nuosprendžio įžanginės dalies) nustatė, kad E. B. ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajam į veidÄ (duomenys neskelbtini), Å¡alia daugiabučio namo laiptinės durų.

Tačiau iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytų įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pripažino nustatytomis būtent prokurorės prašyme dėl kaltinimo pakeitimo baudžiamojoje byloje nurodytas faktines nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. teismas nustatė, kad E. B. 2020 m. sausio 1 d. apie 00.05 val. bendrojo naudojimo pirmo aukšto laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), prie burto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, tyčia, be jokios priežasties kumščiu ne mažiau kaip du kartus sudavė nukentėjusiajam J.

V. į veidÄ , tokiu bÅ«du muÅ¡damas padarė jam odos nubrozdinimÄ kairėje kaktos pusėje, kairėje apatinės lÅ«pos pusėje, kraujosruvÄ kairėje apatinės lÅ«pos pusėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Taigi nors pirmosios instancijos teismas iÅ¡ tikrųjų nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡ karto po įžanginės dalies nurodė ne iÅ¡nagrinėjus bylÄ teisme nustatytas, o kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje dėstant byloje surinktų įrodymų vertinimo motyvus, iÅ¡tirtais įrodymais pagrįstos E. B. inkriminuoto nusikaltimo faktinės aplinkybės vis tik buvo nustatytos.

Todėl niekuo nepagrįsti yra apelianto samprotavimai, kad pirmosios instancijos teismas nepatikėjo J. V. ir B. B. parodymais dėl įvykio vietos ir tiksli įvykio vieta dėl prieÅ¡taringų nukentėjusiojo parodymų byloje liko nenustatyta. Pačiam nuteistajam jam inkriminuoto nusikaltimo faktinė aplinkybė, susijusi su nusikaltimo padarymo vieta, kaip galima spręsti iÅ¡ jo paaiÅ¡kinimų pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde, turinio, yra aiÅ¡ki, dėl jos E. B. teikė paaiÅ¡kinimus tiek nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde.

Atsižvelgiant į paminėtÄ , teisėjų kolegija Å¡io nuosprendžio turinio netikslumo nelaiko esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu, sutrukdžiusiu teismui teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį.

11. Skunde taip pat teigiama, kad byloje liko neiÅ¡aiÅ¡kinta aplinkybė, kaip patruliai A. P. ir D. Č. apie įvykį gavo informacijÄ 00.05 val., nors iÅ¡ jų paaiÅ¡kinimų matyti, kad jie reagavo į praneÅ¡imÄ dėl to, kad kaimynas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buto sumušė pranešėjÄ , t. y. į B. B. praneÅ¡imÄ , kai ji kvietė policijÄ 00.27 val. Å ie teiginiai nėra pagrįsti, juos paneigia baudžiamosios bylos duomenys. Tarnybiniame praneÅ¡ime dėl (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mieste registruojamų įvykių registro analizės nustatyta, kad 2020 m. sausio 1 d. 00.10 val. pranešėjas E. B. pranešė apie neadekvatų kaimyno elgesį, stumdymÄ si, necenzÅ«rinių žodžių vartojimÄ . 2020 m. sausio 1 d. 00.27 val. taip pat registruotas B.

B. praneÅ¡imas, kad kaimynas laiptinėje ranka trenkė pranešėjos draugui kelis kartus į veidÄ (2 t., b. l. 72–74). Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme kaip liudytojos apklaustos D. G. ir E. K. paaiÅ¡kino, kad į įvykio vietÄ patruliai važiuoja tada, kai yra registruotas praneÅ¡imas ir važiuoja tie patruliai, kurie yra arčiausiai įvykio vietos (2 t., b. l. 162, 163). Tai patvirtino ir liudytojas D. Č., paaiÅ¡kindamas, kad siunčiamas arčiausiai nurodyto adreso esantis ekipažas, iÅ¡kviečia budėtojas, kuris pasako, koks adresas, kur vykti ir jie (patruliai) vyksta (2 t., b. l. 151).

Å ių liudytojų suinteresuotumas byloje nenustatytas (nėra duomenų, kad liudytojai bÅ«tų asmeniÅ¡kai pažįstami su nukentėjusiuoju ar nuteistuoju), o kitos aplinkybės, teikiančios pagrindÄ manyti, kad patruliai Å¡iuo atveju į įvykio vietÄ vyko ne pagal nustatytÄ tvarkÄ , t. y. reaguodami į budėtojo praneÅ¡imÄ apie registruotÄ Ä¯vykį, Å¡ioje byloje nėra. Kitų objektų apžiÅ«ros protokole, kuriame užfiksuotas radijo ryÅ¡io stotelės garso įraÅ¡o turinys, objektyviai nustatyta, kad į (duomenys neskelbtini) patruliai iÅ¡vyko pagal pirmÄ jį E. B. praneÅ¡imÄ ir tik jiems vykstant į įvykio vietÄ buvo gauta informacija apie papildomai gautÄ dar vienÄ , t. y.

B. B., praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini) buto gyventojas „gavo“ į veidÄ nuo kaimyno (2 t., b. l. 68). Aplinkybėms dėl E. B. ir B. B. praneÅ¡imų registravimo laiko, dėl patrulių vykimo į įvykio vietÄ bÅ«tent pagal pirmÄ jį E. B. praneÅ¡imÄ esant objektyviai nustatytoms ir užfiksuotoms, patrulių apklausų protokoluose ikiteisminio tyrimo metu nurodytas netikslus praneÅ¡imo gavimo laikas neturi esminės reikÅ¡mės. Liudytojai D. Č. ir D. G. neneigė, kad 2020 m. birželio 10 d. liudytojo apklausos protokoluose nurodytas praneÅ¡imo apie įvykį (duomenys neskelbtini) laikas – apie 00.05 val., galėjo bÅ«ti įraÅ¡ytas suklydus, tačiau Å¡i klaida nelaikytina esmine, kadangi, kaip minėta, praneÅ¡imų apie įvykį gavimo laikas, taip pat tai, į kurį praneÅ¡imÄ reaguojant buvo pasiųstas policijos ekipažas, yra objektyviai užfiksuotas.

12. Nuteistojo apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad patruliai apklausų protokoluose nurodė tokias aplinkybes, kurios jiems net negalėjo bÅ«ti žinomos (dėl (duomenys neskelbtini) buto numerio, įvykio vietos prie buto durų), o tai, apelianto įsitikinimu, sudaro pagrindÄ manyti, kad tokias aplinkybes patruliams nurodyti ar įraÅ¡yti galėjo tik kitas suinteresuotas asmuo. Atsakant į šį skundo argumentÄ visų pirma pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje jokių objektyvių duomenų apie poveikį liudytojams ar ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikusių pareigÅ«nų Å¡aliÅ¡kumÄ nėra.

Pats apeliantas, teigdamas, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo spaudžiamas prisipažinti dėl to, ko nepadarė, tyrimas vyko tendencingai siekiant jį apkaltinti, tokių teiginių teisingumÄ pagrindžiančių įrodymų nepateikė. IÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad E. B. buvo iÅ¡aiÅ¡kintos jo procesinės teisės, įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ , apie tiriamos nusikalstamos veikos aplinkybes apklaustas dalyvaujant pasirinktam gynėjui (2 t., b. l. 12,14, 19, 25, 27, 28, 30). Pastabų dėl apklausos protokolo turinio, apklausos eigos nei nuteistasis, nei gynėjas neturėjo, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmų neskundė.

Kaip minėta, byloje liudytojų D. Č., A. P., taip pat jų apklausÄ vykdžiusios tyrėjos D. G., asmeninis suinteresuotumas Å¡ioje byloje nenustatytas. Byloje duomenų apie Å¡ių asmenų ryÅ¡ius su nukentėjusiuoju ar nuteistuoju nėra. Apie tokių ryÅ¡ių buvimÄ nenurodė ir pats nuteistasis. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad apelianto analizuojami 2020 m. birželio 11 d. liudytojų A. P. ir D. Č. apklausų protokolai buvo suraÅ¡yti praėjus kuriam laikui po Å¡ioje byloje analizuojamo įvykio, todėl aplinkybės, kad nukentėjusįjį sumušė asmuo, gyvenantis bute Nr. (duomenys neskelbtini), o smurtas buvo panaudotas laiptinėje prie buto durų, Å¡iems asmenims neabejotinai galėjo bÅ«ti žinomos, kadangi bÅ«tent jie vyko į įvykio vietÄ ir bendravo su nukentėjusiuoju J.

V., apie kÄ ir nurodė minėtuose apklausų protokoluose.

13. Å ių aplinkybių kontekste akcentuotina, kad BPK 20 straipsnio nuostatos suponuoja bylÄ nagrinėjančio teismo pareigÄ vertinti ne atkirtus bylos duomenis, jų fragmentus, o duomenų, atitinkančių įrodymams keliamus reikalavimus, visumÄ . Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytais įrodymų vertinimo motyvais, savo nesutikimÄ grindžia iÅ¡ liudytojų parodymų konteksto iÅ¡skirtomis atskiromis frazėmis ar teiginiais, atskirais įrodymais, tačiau toks selektyvus bylos duomenų vertinimas skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstyto, BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančio įrodymų vertinimo nepaneigia.

Apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės yra keliamos tos pačios versijos ir abejonės dėl įrodymų patikimumo, kurios buvo keliamos nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, Å¡io teismo buvo patikrintos ir įvertintos. Bylos duomenys patvirtina, kad siekiant paÅ¡alinti abejones dėl 2020 m. birželio 10, 11 d. liudytojų D. Č. ir A. P. apklausų protokoluose esančiu netikslumų ir atliktų taisymų, įvykių registravimo ROIK aplinkybių, patrulių siuntimo į įvykio vietÄ aplinkybių, nuteistojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu, buvo iÅ¡kviestos ir apklaustos liudytojos D.

G., E. K., jų parodymų turinys išsamiai aprašytas nuosprendyje ir įvertintas kitų bylos įrodymų kontekste. Tai, kad apeliantas nesutinka su byloje surinktų įrodymų vertinimu ir nustatytas faktines aplinkybes bei įrodymų turinį interpretuoja kitaip, negu teismas, nėra pagrindas konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, o teismo išvados yra nepagrįstos.

14. Skunde nemažai dėmesio skiriama aplinkybėms apie konfliktiÅ¡kus nuteistojo ir nukentėjusiojo santykius, skundų raÅ¡ymÄ dėl nukentėjusiojo bute keliamo triukÅ¡mo, Å¡uns nepriežiÅ«ros, tačiau Å¡ių aplinkybių vertinimas nagrinėjamoje byloje neturi esminės reikÅ¡mės. KonfliktiÅ¡kų santykių su E. B. ir A. B. nukentėjusysis J. V. ir jo draugė B. B. neneigė. Aplinkybę, kad E. B. ir A. B. ne kartÄ kreipėsi dėl galimai daromų pažeidimų (duomenys neskelbtini) (nukentėjusiojo J.

V. gyvenamosios vietos adresas), patvirtina ir bylos duomenys (2 t., b. l. 72–74). Tačiau Å¡ios aplinkybės savaime neįrodo, kad nukentėjusysis J. V. ir B. B. apie įvykį davė melagingus parodymus, taip siekdami nepagrįstai apkaltinti nuteistÄ jį. Kaip jau minėta, E. B. kaltė nuosprendyje yra grindžiama ne tik nukentėjusiojo J. V., liudytojos B. B. parodymais, bet ir juos patvirtinančiais kitais bylos duomenimis – liudytojų parodymais, raÅ¡ytiniais įrodymais, kurie iÅ¡samiai iÅ¡analizuoti ir įvertinti skundžiamame nuosprendyje ir dar kartÄ aptarti Å¡ioje nutartyje.

Esminiai prieštaravimai nukentėjusiojo, liudytojų parodymuose, juos patvirtinančiuose rašytiniuose įrodymuose, nebuvo nustatyti. Vertinant nuteistojo E. B. parodymus jų patikimumo aspektu pažymėtina, kad nors nuteistasis savo kaltę nuosekliai neigė ir nurodė aplinkybes, kad būtent nukentėjusysis netinkamai elgėsi, šias aplinkybes patvirtino ir kaip liudytojai apklausti žmona A. B. ir sūnus D. B., tačiau dėl konfliktinės situacijos prie daugiabučio namo laiptinės šių asmenų parodymai taip pat nėra nuoseklūs ir tai, esant aukščiau aptartų aplinkybių visumai, taip pat kelia abejones dėl jų patikimumo ir objektyvumo.

Kaip liudytoja apklausta A. B. teigė, kad kaimynas iÅ¡ buto Nr. (duomenys neskelbtini), pastÅ«mė sutuoktinį (E. B.), rankos kumščiu kartÄ ar du smÅ«giavo į Å¡onÄ (2 t., b. l. 116), nors tokių aplinkybių (dėl smÅ«gių sudavimo) pats nuteistasis nenurodė nei duodamas parodymus teisme (2 t., b. l. 152, 153), nei pokalbio su Bendrojo pagalbos centro operatoriumi metu (2 t., b. l. 59, 60). Kaip liudytojas apklaustas nuteistojo sÅ«nus D. B. patvirtino tik tai, kad girdėjo kaimyno, gyvenančio bute pirmame aukÅ¡te, keliamÄ triukÅ¡mÄ , rėkavimÄ , keiksmažodžius, tačiau apie tai, kad tėvas (E. B.) bÅ«tų kaimyno pastumtas ar sumuÅ¡tas, liudytojas nenurodė (2 t., b. l. 141).

15. Ä®vertinus aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumÄ , konstatuojama, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai vertinant įrodymus nebuvo padaryti, teismas teisingai nustatė E. B. veiksmuose visus, tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, juos pagrindė bylos įrodymais ir pagrįstai E. B. pripažino kaltu dėl Å¡io nusikaltimo padarymo. Byloje surinkti, pirmosios instancijos teismo betarpiÅ¡kai iÅ¡tirti ir įvertinti, bei Å¡ioje nutartyje dar kartÄ aptarti įrodymai patvirtina, kad E. B., tyčia suduodamas rankomis ne mažiau du smÅ«gius nukentėjusiajam į veidÄ , padarė nukentėjusiajam sužalojimus, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Taigi, baudžiamasis įstatymas E. B. pritaikytas teisingai, bausmė paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnio reikalavimų, individualizuota tinkamai. Apeliacinio skundo argumentai nuosprendyje padarytų išvadų dėl E. B. kaltės nepaneigia, nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti nėra pagrindo.

16. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, iÅ¡laidų, kurias sudaro 230,94 Eur (3 t., b. l. 27). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis E. B. Å¡ioje byloje sudarė susitarimÄ su advokatu Albertu Trumpuliu, kuris ir gynė nuteistÄ jį nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ nuteistojo E. B. neiÅ¡ieÅ¡kotinos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a: nuteistojo E. B. apeliacinį skundÄ atmesti. IÅ¡ nuteistojo E. B. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurias sudaro 230,94 Eur, neiÅ¡ieÅ¡koti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Algirdas Giedraitis Jurga Vasiliauskienė Aušra Vingilė