d8776cb3-1dec-4844-9f50-463cb2b295da · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-613-290/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01643-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 17 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas) ir Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Dianai Vorvul,dalyvaujant prokurorui Andrėjui Klimaševskij, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam V.

J., jo gynėjai advokatei Vitalijai Smolenskienei, nukentėjusiajam A. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , pagal nukentėjusiojo A. B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, perduodant jį 1 metams be užstato laiduotojos R. P. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais bei tvarka ir baudžiamoji byla nutraukta.Nukentėjusiojo bei civilinio ieÅ¡kovo A.

B. civilinis ieÅ¡kinys dėl 10 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iÅ¡ dalies – A. B. iÅ¡ V. J. priteista 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : V. J. buvo kaltinamas tuo, kad 2016 m. sausio 10 d. apie 15 val. 53 min. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kumščiu vienÄ kartÄ sudavė nukentėjusiajam A. B. į veido sritį, o pastarajam nugriuvus ant žemės, dar vienÄ kartÄ sudavė į veido sritį, padarydamas A.

B. veido sumuÅ¡imÄ su muÅ¡tinėmis žaizdomis virÅ¡utinėje lÅ«poje, kraujosruvÄ apatinėje lÅ«poje, deÅ¡inės pusės pleiÅ¡takaulio sparninės ataugos abiejų plokÅ¡telių, deÅ¡inės pusės virÅ¡utinio žandikaulio ančio vidinės ir iÅ¡orinės sienelės, priekinės sienelės lūžius, nosies kaulų lūžius, dalinį danties nuskėlimÄ virÅ¡utiniame žandikaulyje, tokiais savo veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ , nes dėl deÅ¡inės pusės pleiÅ¡takaulio sparninės ataugos abiejų plokÅ¡telių, deÅ¡inės pusės virÅ¡utinio žandikaulio ančio vidinės ir iÅ¡orinės sienelės, priekinės sienelės lūžimų, nosies kaulų lūžimo A.

B. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiu.Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nuosprendžiu konstatuota, kad nusikalstama veika V. J. teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, tačiau V. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir baudžiamoji byla nutraukta, o nukentėjusiojo A. B. civilinis ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies. Teismas įvertinęs V. J. praÅ¡ymÄ ir BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygas, nurodė, kad V.

J. nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, visiÅ¡kai jį pripažino, atsiprašė nukentėjusiojo, prieÅ¡ posėdį ir posėdžio metu siÅ«lė sumokėti nukentėjusiajam 1000 eurų už padarytÄ Å¾alÄ , tačiau nukentėjusiajam Å¡i suma pasirodė per maža ir jis atsisakė juos priimti. Visa tai, teismo manymu, įrodė V. J. besÄ lyginį įsipareigojimÄ Å¾alÄ atlyginti bet kuriuo momentu. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad V. J. padarė nesunkų nusikaltimÄ , visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, taip pat tai, kad nebuvo teistas, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir yra gautas laiduotojos (V.

J. sugyventinės), praÅ¡ymas dėl V. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį jai pagal laidavimÄ , sprendė, kad yra pagrindas manyti, jog V. J. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko jis gali bÅ«ti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, perduodant jį pagal laidavimÄ vienerių metų laikotarpiui. Nukentėjusysis buvo teismui pateikęs civilinį ieÅ¡kinį dėl 10 000 eurų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriame nurodė, kad patirs 3000 eurų turtinę žalÄ , nes tiek kainuos operacija ir prašė 7000 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimo dėl patirtų dvasinių iÅ¡gyvenimų, didelio skausmo.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų bei pats A. B. nepateikė jokių įrodymų, jog jis patyrė 3000 eurų dydžio turtinę žalÄ , nurodė, kad jÄ patirs tik ateityje, dėl ko civilinis ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje atmestas. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajam sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kas neabejotinai kėlė ne tik fizinį, bet ir dvasinį diskomfortÄ ir nors A.

B. patirti sužalojimai turėjo ir galimai turės įtakos jo fizinei bei psichinei savijautai, gyvenimo kokybei, vis dėl to padarinių, kurių bÅ«tų neįmanoma paÅ¡alinti, nesukelta, todėl teismas priteisė 1000 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ .Nukentėjusysis A. B. skundžia šį Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nuosprendį, praÅ¡o jį pakeisti ir nuteisti V. J. areÅ¡to bausme, uždraudžiant jam ir jo Å¡eimos nariams bendrauti su nukentėjusiuoju bei pilnai tenkinti jo civilinį ieÅ¡kinį – priteisti 7000 eurų neturtinei žalai atlyginti.Skunde nurodo, kad teismas turėjo įvertinti tai, jog V.

J. atliko smurtinį nusikaltimÄ , neprisipažino iÅ¡ karto, o tik tada, kai teismo posėdyje pasakyta apie įvykio dienos garso įraÅ¡Ä , dar apkaltino nukentėjusįjį nusikaltimais, kurių jis nepadarė. Nurodo, kad V. J. veikė tiesiogine tyčia siekdamas nusikalstamu tikslu jį sužaloti, užmuÅ¡ti, todėl mano, kad V. J. nubaustas per Å¡velniai ir jam turėtų bÅ«ti skirta griežtesnė bausmės rÅ«Å¡is, t. y. areÅ¡tas, kurio trukmė bÅ«tų didesnė nei bausmės vidurkis. Skunde taip pat nurodo, kad teismas galėjo įvertinti ir tai, kad nukentėjusysis ne tik patyrė didžiulį fizinį skausmÄ ir dar papildomai patirs jį ateityje darant veido operacijas, dėl ko bus priverstas visÄ gyvenimÄ vaikščioti su randu ant veido, kuris yra žmogaus vizitinė kortelė – pasas, bet taip pat patyrė ir didžiulį pažeminimÄ , dėl ko V.

J. kaltę neigia, todėl mano, kad pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl 7000 eurų neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir pilnai tenkintinas. V. J. gynėja advokato padėjėja Daiva Mazur pateikė atsiliepimÄ Ä¯ nukentėjusiojo skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nuosprendžio, praÅ¡ydama jį palikti nepakeistÄ , o nukentėjusiojo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodoma, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi V. J. savo kaltės neneigė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, pilnai pripažino savo kaltę ir gailisi dėl įvykio, nukentėjusiojo atsiprašė.

TÄ patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu. Be to, aplinkybes, kad V. J. stengėsi atlyginti žalÄ , patvirtino ir pats A. B.. V. J. nevengia atsakomybės, supranta neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių pobÅ«dį, nukentėjusiajam sukeltus nepatogumus, skausmÄ . Padarė nesunkų nusikaltimÄ , pripažino kaltę, nuoÅ¡irdžiai gailisi, tai nebuvo tyčinė veika, jis sÄ moningai nesiekė sukelti nukentėjusiajam fizinių kančių, dvasinių iÅ¡gyvenimų, be to, yra visos sÄ lygos taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.Atsiliepime V.

J. gynėja taip pat nurodė, kad A. B. praÅ¡oma 7000 eurų neturtinė žala yra aiÅ¡kiai per didelė. Nukentėjusiojo patirti sužalojimai kėlė fizinį ir dvasinį diskomfortÄ , tačiau padarinių, kurių bÅ«tų nebeįmanoma paÅ¡alinti, nesukelta, todėl remiantis įvykio aplinkybėmis bei remiantis aukÅ¡tesnės instancijos teismų praktika, praÅ¡oma žala yra per didelė. Pažymėjo, kad proceso metu V. J. ketino A. B. atlyginti 1000 eurų neturtinę žalÄ , su kuria nukentėjusysis buvo sutikęs, netgi pats tokiÄ sumÄ iÅ¡ karto buvo nurodęs, todėl 1000 eurų dydžio neturtinės žalos suma bÅ«tų pakankama ir užtikrintų atitinkamÄ satisfakcijÄ .

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti, o V. J., jo gynėja bei prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nukentėjusiojo A. B. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismÄ patikrinti bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma paduotame apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto praÅ¡ymai – jų apimtis, pobÅ«dis, konkretumas, tikslumas.

Pagal tai nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis), ar tik jo dalis ir kokiais klausimais. Suformuluoti konkretÅ«s praÅ¡ymai paprastai nustato aiÅ¡kesnes apeliacinio skundo ribas nei bendresnio pobÅ«džio praÅ¡ymai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–561/2014).Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. B. praÅ¡o paskirti V. J. griežtesnę bausmę – areÅ¡tÄ bei tenkinti civilinį ieÅ¡kinį dėl 7000 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimo.Dėl bausmėsPirmosios instancijos teismas konstatavo, kad V.

J. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, tačiau kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleido pagal laidavimÄ (pritaikė BK 40 straipsnio nuostatas). Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

Pagal BK 54 straipsnio 1, 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikÅ¡mę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Tai reiÅ¡kia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , kaltės formÄ ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadijÄ , kaltininko asmenybę ir kt.). Viena iÅ¡ BK bendrosios dalies suteikiamų galimybių, atsižvelgiant ir įvertinus BK 54 straipsnio 2 dalyje iÅ¡dėstytas aplinkybes, yra asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ ir tik esant įstatyme nustatytų bÅ«tinų sÄ lygų, apibÅ«dinančių nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokiÄ veikÄ , visumai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011).

BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jei:

1) pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta;

4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.V. J. kaltintas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymu. Å i veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad yra gauti V. J. ir R. P. praÅ¡ymai dėl V. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . R. P. praÅ¡yme nurodė, kad su V. J. gyvena jau 6 metus, kartu turi vaikÄ . IÅ¡ pateiktų į bylÄ duomenų matyti, kad R.

P. nėra bausta administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, neteista, kas teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui leido pagrįstai spręsti, jog ji verta teismo pasitikėjimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sÄ lygos, sudarančios pagrindÄ taikyti V. J. atžvilgiu atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . V. J. Lietuvoje teisiamas pirmÄ kartÄ , administracine tvarka nebaustas. Be to, prieÅ¡ingai nei nurodo A.

B. savo apeliaciniame skunde, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad V. J. kaltę pripažino ir gailėjosi nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios (b. l. 42, 47), jo pozicija nesikeitė nagrinėjant bylÄ ir pirmosios instancijos teisme (b. l. 131). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad V. J. dėjo visas pastangas atlyginti nukentėjusiajam žalÄ , tačiau to nepadarė tik dėl nukentėjusiojo veiksmų, todėl akivaizdu, kad teismas neturi jokio pagrindo abejoti, jog V.

J. atlygins A. B. padarytÄ Å¾alÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, į tai, kad yra visos sÄ lygos ir pagrindai V. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , pirmosios instancijos teismo nuosprendis laikomas teisingu, teisėtu ir pagrįstu. Dėl civilinio ieÅ¡kinioByloje buvo A. B. civilinis ieÅ¡kinys 10 000 eurų sumai, kuriÄ sudarė 3000 eurų dydžio turtinė ir 7000 eurų neturtinė žala. Pirmosios instancijos teismui pagrįstai nurodžius, kad nukentėjusiojo praÅ¡oma turtinė žala nėra pagrįsta jokiais įrodymais, apeliaciniame skunde nukentėjusysis skundžia tik tÄ dalį, kuria praÅ¡oma 7000 eurų dydžio neturtinė žala sumažinta ir priteistas 1000 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

Neginčytinai įrodyta, jog dėl V. J. nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. B. sveikata, todėl ginčo dėl jo teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ nėra. Nukentėjusysis patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 7000 eurų, kuriÄ ir prašė priteisti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs svarbias Å¡iam klausimui spręsti aplinkybes, ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir nustatė, kad nukentėjusiojo patirta neturtinė žala vertintina 1000 eurų dydžio suma.

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo Å¡iam nukentėjusiajam neturtinė žala priteista tinkamai, atsižvelgus į visus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytus kriterijus, kolegija nenustatė jokių naujų aplinkybių, kurios bÅ«tų turėję esminės įtakos kitokio sprendimo dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, priėmimui. Spręsdamas neturtinės žalos nukentėjusiesiems atlyginimo klausimÄ , teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio nuostatomis, kurios nustato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai.

Ä®statymas įpareigoja kiek įmanoma tiksliau ir teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtÄ dvasinę ir fizinę skriaudÄ . Priteistinas žalos atlyginimo dydis nustatomas įvertinus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų visumÄ . Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimÄ , bei argumentuotai pagrįsti Å¡ių kriterijų taikymÄ nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumÄ . Kartu pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-103/2009, 2K-181/2010).

Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiÅ¡kai atlyginti materialiai nereiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti reikalaujama beribės kompensacijos. Dėl to įstatymas ir numatė kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį. Sveikatos sužalojimo pasekmės vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, Å¡eimyniniams santykiams ir pan. Nagrinėjamu atveju, nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveiktos sutrikdymas – nustatyti sužalojimai veido srityje.

Vienas iÅ¡ pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju, yra padarytos žalos pasekmės.Nukentėjusysis A. B. savo skunde nurodė, kad jis patyrė didelį fizinį skausmÄ , didelį fizinį skausmÄ patirs dar ir ateityje darant veido operacijas, dėl ko bus priverstas visÄ gyvenimÄ vaikščioti su randu ant veido, kuris yra žmogaus vizitinė kortelė, be to nurodo, kad jis patyrė didžiulį pažeminimÄ . Kolegija, įvertinusi skundžiamÄ nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais bei teismų formuojama praktika panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, dėl ko praÅ¡oma priteisti suma neturtinei žalai atlyginti buvo ženkliai sumažinta, taigi, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismo priteista suma neturtinei žalai atlyginti yra adekvati nusikalstamų veiksmų padariniams.

Kolegija taip pat pažymi, kad pagal aktualiÄ teismų praktikÄ , neturtinės žalos dydis už BK 138 straipsnio 1 dalyje padarytÄ nusikaltimÄ svyruoja nuo 500 ik 2500 eurų dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-15/2013, 2K-266/2013, 2K-68/204, 2K-300/2014).Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, kad jis priimtas nepažeidžiant procesinių ir materialinių teisės normų, todėl jį nei keisti, nei tuo labiau naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė: nukentėjusiojo A. B. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai:              Daiva Jankauskienė Jurgis KiÅ¡kis Danguolė Å iugždinytė