d876405c-e557-4226-814e-bfb8e8794844 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas PPranešėja L. Aleknavičienė                                                Civilinė byla Nr. 2A-331-124 /2011Teisėja V. Raščiuvienė                                       Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00280-2011-4     Procesinio sprendimo kategorija 128.2.                                                                                                                           ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS                                                     N U T A R T I S                                 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                     2012 m. liepos 19 d.                                                              Šiauliai Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laisvė Aleknavičienė,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T.

V. (B. V. teisių perėmėjo) apeliacinį skundÄ dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12-446/2012 pagal pareiÅ¡kėjos B. V. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės Å«kio ministerijos dėl praleisto termino atnaujinimo ir juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, ir n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja B. V. pareiÅ¡kimu (4–6 b. l.) ir patikslintu pareiÅ¡kimu (81–83 b. l.) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama atnaujinti įstatymo nustatytÄ terminÄ pateikti Kelmės rajono žemėtvarkos skyriui praÅ¡ymÄ ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus atkurti nuosavybės teisę į P. J. paveldėtÄ 1/2-Ä jÄ dalį 21,32 ha, t.y. 10,66 ha žemės ir nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjos tėvas P. J. nuo 1937-11-06 iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 1/2-Ä jÄ dalį savo tėvo J.

J. turėtos 21,32 ha, t. y. 10,66 ha žemės (duomenys neskelbtini).PareiÅ¡kėja nurodė, kad jos senelis J. J. iki savo mirties valdė 21,32 ha žemės (duomenys neskelbtini). J. J. mirė 1937 m. lapkričio 6d. 1938-05-28 jo palikimÄ - 21,32 ha (duomenys neskelbtini) priėmė jo vaikai: pareiÅ¡kėjos tėvas P. J. ir jo brolis A. J.. Tuo reikalu 1938-05-28 Žemės tvarkymo departamento matininkas surašė protokolÄ , kuriame nurodė, kad pareiÅ¡kėjos tėvas P. J. atsisako nuo jam priklausančios po tėvo mirties Å«kio dalies brolio A.

J. naudai, su sÄ lyga, kad A. J. iÅ¡mokės jam 3000 litų ir duos vienÄ arklį. Pinigus ir arklį A. J. įsipareigojo atiduoti tėvui per vienerius metus nuo Laukių kaimo vienasėdžiais iÅ¡skirstymo projekto patvirtinimo dienos. Tačiau pareiÅ¡kėjos senelio J. J. palikimo priėmimas iki galo nebuvo įvykdytas: savo prisiimto įsipareigojimo A. J. neįvykdė ir P. J. negavo jo paveldėto tėvo palikimo dalies, nes prasidėjo neramumai, karas ir turto nacionalizacija. PareiÅ¡kėjos tėvas P. J. mirė 1975-10-09.Priėmus Ä®statymÄ dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo, pareiÅ¡kėja kreipėsi į Kelmės rajono žemėtvarkos tarnybÄ , praÅ¡ydama atkurti jai nuosavybės teises į senelio J.

J. turėtÄ Å¾emę, vėliau paveldėtÄ jos tėvo P. J.. Tačiau jai buvo paaiÅ¡kinta, kad Å¡i žemė yra dėdės ir ji neturi jokių teisių į jÄ , nes nuosavybės teisės į dėdės žemę neatkuriamos. Tikėdama jų kompetencija, pareiÅ¡kėja daugiau niekur nesikreipė, vėliau susirgo ir dėl sveikatos bÅ«klės negalėjo vaikščioti bei pasirÅ«pinti pati savimi, jai buvo reikalinga speciali nuolatinė slauga. TerminÄ praleido dėl objektyvių priežasčių.Atsiliepimu į pareiÅ¡kėjos B.

V. pareiÅ¡kimÄ (70–72 b. l.) ir patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ (110–111 b. l.) suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Kelmės žemėtvarkos skyrius prašė sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra. Atsiliepimuose nurodė, kad suinteresuotas asmuo neturi jokių duomenų apie B. V. praÅ¡ymo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į jos senelio J. J., jos dėdės A. J. ar jos tėvo P. J. žemę, pateikimÄ . Vadovaujantis 2011-03-15 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma apie nekilnojamÄ jį turtÄ Nr. R4-381, jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjos tėvas 1940 metais nacionalizacijos metu valdė nuosavybės teise žemę ar paveldėjo tam tikrÄ Å«kio dalį po savo tėvo J.

J. mirties, nėra. Ar pareiÅ¡kėjos nurodytos priežastys, lėmusios nustatytų terminų praleidimÄ yra pakankamai svarbios, kad terminai bÅ«tų atnaujinti, paliko spręsti teismui.Kelmės rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 14 d. sprendimu (123–126 b. l.) pareiÅ¡kimÄ atmetė.Teismas nurodė, kad 1937 m. lapkričio 6 d. mirė J. J.. J. J. turėjo du sÅ«nus – A., gimusį 1895 m. balandžio 29 d., ir P., gimusį 1901 m. gruodžio 27 d. 1938 m. gegužės 28 d. protokole, pasiraÅ¡ytame P. ir A.

J., dalyvaujant liudininkams, pateikto Žemės tvarkymo departamento matininkui, nurodyta, kad mirus J. J., (duomenys neskelbtini) kaime liko žemės Å«kis, susidedantis iÅ¡ 21,32 ha žemės, kuriÄ valdo A. J., P. J. laisvu noru atsisako nuo jam priklausomos po tėvo mirties Å«kio dalies savo brolio A. J. naudai ir ateityje jokių bylų nei teisme, nei kitokių bylų dėl dalies nekels ir jos neieÅ¡kos. Tokiu bÅ«du, P. J. atsisakė savo tėvo palikimo, palikimo nepriėmė. Kad tėvo palikimÄ priėmė ir faktiÅ¡kai valdė visÄ tėvo žemę A.

J., patvirtina archyviniai dokumentai. IÅ¡ Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymos apie nekilnojamÄ jį turtÄ , 1921 m. kovo 21 d. pirkimo-pardavimo akto matyti, kad 1928 metais (duomenys neskelbtini) A. J. turėjo 12,25 ha nuosavos žemės, o pagal 1940 m. gruodžio 27 d. Raseinių apskrities valstybinio žemės fondo suvestinių žinių bylos nutarimÄ A. J. buvo 34 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), savininkas, kas rodo, kad po tėvo J. J. mirties, bÅ«tent, A. J. priėmė visÄ palikimÄ ir pradėjo valdyti visÄ tėvui priklausiusiÄ Å¾emę.

IÅ¡ archyvinių dokumentų matyti, kad žemė valstybės žinion buvo paimta iÅ¡ A. J.. Duomenų, įrodymų, kad P. J. bÅ«tų pakeitęs savo valiÄ tėvo palikimo atžvilgiu, ar bÅ«tų faktiÅ¡kai valdęs tėvo žemės dalį, nėra. Teismas nurodė, kad liudytoja J. A., P. J. dukra, taip pat patvirtino, kad jos tėvas P. J. gyveno savo žmonos tėvų, turtingų Å«kininkų, Å«kyje, kartu su savo sutuoktine valdė pastarajai priklausančiÄ Å¾emę ir Å«kį, P. ir A. J. tėvui priklausiusiÄ Å¾emę valdė A.

J.. Liudytoja patvirtino, kad broliai gerai sutarė, talkaudavo vienas kitam žemės Å«kio darbuose, jai ir jos seseriai B. V. atkurtos nuosavybės teisės į jų motinai priklausiusiÄ Å¾emę. Liudytoja J. A. patvirtino, kad ji nežinanti, ar A. J. davė jos tėvui arklį, jos įsitikinimu, 3000 litų A. J. jos tėvui nesumokėjo, nes tuo metu tai buvo didelė suma, A. J. statėsi naujus trobesius, tokių pinigų neturėjo. RaÅ¡ytinių dokumentų, patvirtinančių susitarimo dėl pinigų neiÅ¡mokėjimo ir arklio nedavimo, byloje nėra.                 Teismas konstatavo, kad byloje esančių įrodymų visuma nesuteikia jokių faktinių duomenų apie tai, jog P. J. nuosavybės teise valdė 10,66 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ingai – iÅ¡likę raÅ¡ytiniai įrodymai, liudytojos parodymai prieÅ¡tarauja pareiÅ¡kėjo reikalavimui.

Teismas laikė, kad P. J. 10,66 ha žemės sklypo valdymo nuosavybės teise faktas nėra įrodytas, jo atsisakymas nuo palikimo nepaneigtas jokiais įrodymais, o A. J. nepilnai įvykdytas įsipareigojimas, įsiskolinimas broliui už jo atsisakymÄ nuo palikimo dalies, nuosavybės teisių nesukuria. Teismui konstatavus, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ nepagrįstas ir atmestinas, reiÅ¡kia, kad nėra teisinių prielaidų Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 str. 4 d. nustatytai teisei įgyvendinti, todėl praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ procedÅ«riniam veiksmui atlikti teismas atmetė.              PareiÅ¡kėjas T.

V., pareiÅ¡kėjos B. V. teisių perėmėjas, apeliaciniu skundu (128–132 b. l.) praÅ¡o panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ tenkinti, atnaujinti įstatymų nustatytÄ terminÄ . Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. IÅ¡ 1938 m. gegužės 28d. Žemės tvarkymo departamento matininko A. S. suraÅ¡yto protokolo matyti, kad 1938 m. gegužės 28d. žemės tvarkymo departamente Laukių kaime esančios žemės savininkais įvardinti du asmenys:

A. J. ir P. J.. Taip pat nurodoma, kad, nežiÅ«rint į tai, kad Å¡ios žemės savininkai yra A. ir P. J., bet faktiÅ¡kai valdo žemę vienas asmuo – A. J.. Taigi, Å¡is raÅ¡ytinis įrodymas patvirtina tai, kad P. J. ir A. J. abu nuosavybės teisėmis valdė savo tėvo žemę, jam mirus.                   2. Minėtame protokole nustatytos sÄ lygos, kurias turi įvykdyti A. J., kad jis galėtų žemę ne tik faktiÅ¡kai valdyti, bet tapti jos savininku: nurodoma, kad A.

J. pasižada sumokėti savo broliui P. J. 3000 litų ir duoti vienÄ arklį ir tai jis turi padaryti per tam tikrÄ terminÄ - per vienerius metus nuo (duomenys neskelbtini)vienasėdžiais iÅ¡skirstymo projekto patvirtinimo dienos. Å io įsipareigojimo A. J. neįvykdė.               3. Teismas, atmesdamas praÅ¡ymÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, rėmėsi savo iÅ¡vadomis, jog byloje nėra įrodymų, kad P. J. priėmė savo tėvo patikimÄ , o yra įrodymai, kad P. J. atsisakė savo teisių į tėvo palikimÄ .

Tokios iÅ¡vados klaidingos, nes byloje esantys įrodymai patvirtina prieÅ¡inga: palikimÄ priėmė abu broliai, nes, bÅ«tent, palikimo priėmimo klausimu ir buvo suraÅ¡ytas 1983-05-28 protokolas. Protokole aiÅ¡kiai ir vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodoma, kad įpėdinystės teisėmis jiems liko tėvo žemė 21, 32 ha (duomenys neskelbtini). Teismo iÅ¡vada, kad palikimÄ priėmė tik vienas iÅ¡ brolių – A., o P. – ne, neatitinka byloje esantiems įrodymams.4. IÅ¡ raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad broliai susitarė, jog žemę valdys vienas brolis – A., o P. gaus atlygį už savo palikimo dalį.

Toks susitarimas tik patvirtina, kad palikimÄ priėmė abu broliai. A. J. faktiÅ¡kai valdė tėvo paveldėtÄ Å¾emę, tačiau nuosavybės teisės į jÄ buvo abiejų brolių.5. Teismas nepagrįstai atmetė praÅ¡ymÄ dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo. B. V. kreipėsi į Kelmės rajono žemėtvarkos tarnybÄ , praÅ¡ydama atkurti jai nuosavybės teises į jos tėvo P. J. turėtÄ Å¾emę, vėliau ji susirgo, negalėjo vaikščioti, jai buvo reikalinga nuolatinė slauga, 2009-04-14 Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi jai nustatyta rÅ«pyba.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ (137–138 b. l.) suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės Å«kio ministerijos Kelmės žemėtvarkos skyrius nurodė, kad po J.

J. mirties jo turtÄ paveldėjo du sÅ«nÅ«s – P. ir A. kurie pagal 1938 m. gegužės mėn. 28 d. protokolÄ , suraÅ¡ytÄ Å½emės Tvarkymo Departamento matininko A. S., pasidalino paveldėtÄ turtÄ , laisva valia sutardami, jog A. J., tuo metu ir valdžiusio šį žemės sklypÄ , nuosavybėn atitenka visas 21,32 ha žemės sklypas, o už P. J. dalį A. J. per vienerius metus nuo (duomenys neskelbtini)viensėdžiais iÅ¡skirstymo projekto patvirtinimo dienos turi sumokėti jam 3000 Lt ir vienÄ arklį.

IÅ¡ archyvinių dokumentų, esančių byloje matosi, kad žemės valdytojas ir savininkas, iÅ¡ kurio žemė ir buvo nacionalizuota, buvo tik A. J., o ne P. J. ar abu J. kartu. Nenuginčijus A. J. nuosavybės teisės į visÄ 21,32 ha žemės plotÄ , P. J. įpėdiniams nėra pagrindo pretenduoti į 10,66 ha žemės sklypo nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ .Apeliacinis skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ bei vėliau jį pakeitęs 1997 m. liepos 1 d.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas, nuosavybės teisių atkÅ«rimo tvarkÄ bei sÄ lygas. Nuosavybės teisės atkuriamos Å¡io įstatymo 2 straipsnyje iÅ¡vardintiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie įstatymo nustatyta tvarka yra pateikę praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ .

PraÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teisę į žemę nagrinėja Vyriausybės įgaliota institucija (17 straipsnio 1 dalis). Kartu su piliečio praÅ¡ymu turi bÅ«ti pateikiami nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai (10 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 9 straipsnis nustato, kad piliečiai, kurių dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ neiÅ¡liko, turi teisę dėl nuosavybės teisių nustatymo kreiptis į teismÄ CPK nustatyta tvarka.LR CPK 177 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra.

Å ie duomenys nustatomi CPK 178 straipsnio 2-3 dalyse nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ä®rodinėjimo priemonių leistinumas reiÅ¡kia įstatymų nustatytÄ Ä¯rodinėjimo priemonių panaudojimo apribojimÄ . Nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymas nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylose turi ypatumų, kurie sÄ lygoja ir įrodinėjimo priemonių leistinumo ypatumus. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo prasme teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas yra nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise nacionalizavimo momentu faktas.

Å is faktas gali bÅ«ti nustatomas tiek įrodžius nuosavybės teisės įgijimo pagrindÄ , tiek ir patį valdymo nuosavybės teise faktÄ .Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. iÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategorijÄ , jos pobÅ«dį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. M. Å . ir kt., bylos Nr. 3K-3-171/2006; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo Z. K. pareiÅ¡kimÄ dėl turinčio juridinę reikÅ¡mę fakto nustatymo, bylos Nr. 3K-3-147/2005; 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

B., R. Ž.v. AB „Panevėžio duona”, bylos Nr. 3K-3-513/2004 ir kt.).Bylose dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumÄ lemia tai, kad Å¡iose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiÅ¡kėjas turėtų tiesioginių praÅ¡omÄ nustatyti juridinį faktÄ patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismÄ (CPK 445 straipsnis), todėl į Å¡iÄ aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, bÅ«tina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimÄ .

Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neiÅ¡vengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida bÅ«tų motyvuota, t. y. kad ji bÅ«tų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog prieÅ¡ingos prielaidos tikimybė bÅ«tų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. G. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, bylos Nr. 3K-3-324/2008; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Z.

K. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, bylos Nr. 3K-3-147/2005).Nagrinėjamoje byloje faktÄ , kad P. J. nuo 1937 m. lapkričio 6 d. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė ½ dalį savo tėvo J. J. turėtos 21,32 ha žemės (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėja įrodinėja raÅ¡ytiniais įrodymais: 1938-05-28 Žemės tvarkymo departamento protokolu (21 b. l.), Žemės Å«kio ministerijos žemės tvarkymo departamento iÅ¡trauka iÅ¡ Laukių kaimo, Kelmės valsčiaus, Raseinių apskrities, žemės skirstymo vienasėdžiais projekto ir plano, sudaryto 1938 metais matininko A.

S. (19–20 b. l.), Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2011-03-07 pažyma apie nekilnojamÄ jį turtÄ (7 b. l.) bei liudytojos J. A. parodymais. Minėta, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimo tikslu juridinę reikÅ¡mę turintis nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise faktas nustatomas jo nacionalizavimo momentui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad nustatant žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktus, bÅ«tina nustatyti, kas buvo žemės savininkas žemės nacionalizacijos metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

P. v. M. Å . ir kt.,bylos Nr.3K-3-171/2006).Žemės tvarkymo departamento 1938-05-28 protokole nurodyta, kad pas Žemės tvarkymo departamento matininkÄ A. S. atvyko (duomenys neskelbtini) kaimo žemių savininkai: A. ir P. J. ir pareiÅ¡kė, kad mirus jų tėvui J. J., liko (duomenys neskelbtini)įpėdinystės teisėmis žemės Å«kis, susidedantis iÅ¡ 21,32 ha žemės, kurį dabartiniu metu valdo A. J. (38 b. l.). P. J. laisvu noru atsisako nuo jam priklausančios po tėvo mirties Å«kio dalies savo brolio A.

J. naudai ir ateityje jokių bylų nei teisme, nei kitokių bylų dėl dalies nekels ir jos neieÅ¡kos. A. J. už tai savo broliui P. J. pasižada sumokėti tris tÅ«kstančius litų ir duoti vienÄ arklį per vienerius metus nuo (duomenys neskelbtini) kaimo vienasėdžiais iÅ¡skirstymo projekto patvirtinimo dienos (38 b. l.). IÅ¡ minėto protokolo matyti, kad P. J. matininkui A. S. pareiÅ¡kė, kad jis atsisako savo žemės dalies brolio A. naudai su sÄ lyga, kad pastarasis jam sumokės 3000 Lt ir duos vienÄ arklį.

Minėtame protokole aiÅ¡kiai nurodyta, kad dabartiniu metu žemę valdo A. J.. Taigi, P. J. atsisakius savo žemės dalies, visÄ paveldėtÄ Å¾emę valdė jo brolis A. J.. Byloje nėra duomenų, kad P. J. bÅ«tų pakeitęs savo valiÄ ir faktiÅ¡kai bÅ«tų pradėjęs valdyti jam priklausančiÄ Å¾emės dalį. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad P. J. atsisakius jam priklausančios žemės Å«kio dalies, savo tėvo žemės jis nepaveldėjo, visÄ Å¾emę po tėvo mirties (1937-11-06) paveldėjo ir iki žemės nacionalizacijos valdė jo brolis A.

J.. Teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad Å¡is raÅ¡ytinis įrodymas (protokolas) patvirtina tai, kad savo tėvo žemę nuosavybės teisėmis valdė P. J. ir A. J.. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad palikimÄ priėmė abu broliai, A. J. faktiÅ¡kai valdė tėvo paveldėtÄ Å¾emę, tačiau nuosavybės teisės į jÄ buvo abiejų brolių. Pažymėtina, kad nustatant juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , palikimo priėmimas ar jo nepriėmimas 1938-05-28 neturi reikÅ¡mės, nes turi bÅ«ti nustatytas žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktas, bÅ«tent, žemės nacionalizacijos metu, t. y. 1940 m. liepos 22 dienÄ .

Byloje esanti Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2011-03-15 pažyma Nr. R4-381 nurodo, kad Raseinių apskrities valstybinio žemės fondo suvestinių žinių byloje, 1940-12-27 nutarime įraÅ¡ytas (duomenys neskelbtini) buvęs 34,00 ha žemės savininkas J. A.. Skiltyje „Paimama į valst. Žemės fondÄ ha“ įraÅ¡yta „4,00“ (36 b. l.). Respublikinės žemės komisijos prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos archyviniame fonde, Raseinių apskrities 1944-1948 m. byloje, Kelmės valsčiaus virÅ¡ijančių nustatytÄ normÄ Å«kių žinių santraukoje (be datos) įraÅ¡ytas žemės valdytojas J.

A., (duomenys neskelbtini) valdęs 33,88 ha žemės. Ä® valstybinį žemės fondÄ paimta 3,88 ha žemės (7 b. l.). Minėti įrodymai patvirtina, kad žemės nacionalizavimo metu žemės savininkas buvo ne P. J., bet A. J.. PrieÅ¡ingų įrodymų, kad žemę nacionalizacijos metu valdė P. J., byloje nėra. Kad nacionalizacijos metu žemės savininkas buvo A. J. patvirtino ir liudytoja J. A., kuri nurodė, kad jos tėvas P. J. vedė J., kuri turėjo Å«kį ir tėvas iÅ¡sikėlė gyventi pas jÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) kaimÄ , o dėdė A.

J. liko savo tėvo (J. J.) Å«kyje. Liudytojos teigimu, P. J. iÅ¡sikėlė gyventi pas žmonÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) dar esant gyvam jo tėvui J. J.. Ji girdėjusi kalbas, kad A. bus žemė, o P. – 3000 Lt (120–121 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad pagal 1928 m. Raseinių apskrities Kelmės valsčiaus (duomenys neskelbtini) mokesniais apdėjimo reikalu rÅ«Å¡imis paskirstytų žemių sÄ raÅ¡Ä A. J. turėjo 12,25 ha žemės, o pagal 1940-12-27 Raseinių apskrities valstybinio žemės fondo suvestinių žinių bylos nutarimÄ A.

J. buvo 34,00 ha ploto žemės sklypo savininku, darytina iÅ¡vada, kad po tėvo J. J. mirties, bÅ«tent, A. J. priėmė visÄ palikimÄ ir pradėjo valdyti 21,34 ha žemės sklypÄ . IÅ¡ auksčiau nurodytų aplinkybių matyti, kad žemės nacionalizacijos metu, t. y. 1940 m. liepos 22 d., žemės, esančios (duomenys neskelbtini), savininkas buvo A. J.. IÅ¡ archyvinių dokumentų matyti, kad žemės valdytojas ir savininkas, iÅ¡ kurio žemė ir buvo nacionalizuota, buvo tik A. J., o ne P. J. ar abu J. kartu (36–37 b. l.).

Kad žemė buvo atimta iÅ¡ A. J. ir nacionalizuota, o jis pats iÅ¡tremtas, teismo posėdyje patvirtino liudytoja J. A.. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog žemės savininku nacionalizacijos metu (1940-07-22) buvo A. J., todėl nustatyti pareiÅ¡kėjo praÅ¡omÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir padarytomis iÅ¡vadomis, todėl laiko, kad Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse piliečiams nustatyti terminai praÅ¡ymams atkurti nuosavybės teises bei dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku, pateikti.

Pagal Ä®statymo 10 straipsnio 1 dalį praÅ¡ymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ turėjo bÅ«ti pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d., o dokumentai, patvirtinantys tokių praÅ¡ymų pagrįstumÄ , – iki 2003 m. gruodžio 31 d. Nurodyti terminai nėra naikinamieji, įstatymo nuostatos leidžia teismui, pripažinus termino praleidimo priežastis svarbiomis, praleistus terminus atnaujinti. PareiÅ¡kėja B. V., kreipdamasi į teismÄ nurodė, kad priėmus Ä®statymÄ dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo, ji kreipėsi į Kelmės rajono žemėtvarkos tarnybÄ , praÅ¡ydama atkurti jai nuosavybės teises į jos senelio J.

J. turėtÄ Å¾emę, tačiau jai buvo paaiÅ¡kinta, kad Å¡i žemė yra dėdės ir ji neturinti jokių teisių į Å¡iÄ Å¾emę. Nurodė, kad vėliau ji susirgo ir sunki sveikatos bÅ«klė neleido jai įgyvendinti savo teisių į senelio žemę. Byloje pateiktas IÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicininių dokumentų patvirtina, kad B. V. nuo 1997 metų buvo gydoma nuo sunkių ligų, ji turėjo specialių poreikių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimas yra susijęs su tuo, ar asmuo apskritai turi teisę pretenduoti į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ .

Å ioje byloje netenkinus pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kito jos praÅ¡ymo – atnaujinti terminÄ praÅ¡ymui ir giminystės ryÅ¡ius patvirtinantiems dokumentams pateikti, nagrinėjimas netikslingas, nes jis pareiÅ¡kėjui nesukels jokių teisinių pasekmių. Net ir atnaujinus praleistÄ Ä¯statymų nustatytÄ terminÄ , pareiÅ¡kėjas negalės įgyvendinti savo teisių į žemę. Esant paminėtoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino praÅ¡ymo atnaujinti terminÄ minėtiems dokumentams pateikti.Vadovaudamasi aukščiau iÅ¡dėstytais motyvais teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė, aiÅ¡kino ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

           Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                              Laisvė Aleknavičienė                                                                                                                         Â