Legislator Case Law & Legislation
d87119e2-4cb1-40f5-bbd6-7ae4337d64c2 AI generated

d87119e2-4cb1-40f5-bbd6-7ae4337d64c2 · Tauragės apylinkės teismas

Case Number d87119e2-4cb1-40f5-bbd6-7ae4337d64c2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

PareiÅ¡kėjas E. P. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis po tėvo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimÄ priėmė ir valdo. Suinteresuotas asmuo V. P. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, jog į mirusio brolio V. P. turtÄ nepretenduoja.

Legislator headnote

AI generated

d87119e2-4cb1-40f5-bbd6-7ae4337d64c2 · Tauragės apylinkės teismas: Suinteresuoti asmenys R. J. bei I. P. atsiliepimų į pareiÅ¡kimÄ nepateikė. Teismas k o n s t a t u o j a : PareiÅ¡kimas tenkintinas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2YT-214-761/2022 Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00610-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6; 3.2.6.1; 3.4.5; 3.4.5.2 (S) TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 2 d. Å ilalė Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų teisėjas Osvaldas Briedis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. P. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys L. P., V. P., R. J., I. P.. Teismas n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėjas E. P. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis po tėvo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimÄ priėmė ir valdo.

2. Suinteresuotas asmuo V. P. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, jog į mirusio brolio V. P. turtÄ nepretenduoja.

3. Suinteresuotas asmuo L. P. atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad su pareiÅ¡kimu sutinka, jame iÅ¡dėstyti faktai yra teisingi. Nurodė, jog mirus sutuoktiniui, jos sÅ«nus E. P., kuris tuo metu buvo nepilnametis, po tėvo laidotuvių pasiėmė jo turėtus du sidabrinius žiedus ir sidabrinę grandinėlę. Nors ji su V. P. buvo nutraukusi santuokÄ , tačiau turto nebuvo pasidaliję, todėl butas iki Å¡iol yra jos ir jo nuosavybė. Kadangi sÅ«nus mirus sutuoktiniui buvo nepilnametis, jis neturėjo finansinių galimybių iÅ¡laikyti tėčio buto dalį, todėl už butÄ mokėjo ji bei kartu su sÅ«numi rÅ«pinosi buto priežiÅ«ra. SÅ«nui pradėjus dirbti, prie buto iÅ¡laikymo prisidėjo ir jis. Prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

4. Suinteresuoti asmenys R. J. bei I. P. atsiliepimų į pareiÅ¡kimÄ nepateikė. Teismas k o n s t a t u o j a : PareiÅ¡kimas tenkintinas.

5. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo E. P. pareiÅ¡kimo, raÅ¡ytinės civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo tėvas V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) mirties liudijimas Nr. AA Nr. (duomenys neskelbtini)). PareiÅ¡kėjo mama L. P. su V. P. bÅ«dami santuokoje nusipirko butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). IÅ¡ (duomenys neskelbtini) iÅ¡tuokos liudijimo matyti, jog pareiÅ¡kėjo tėvų santuoka (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta.

Nustatyta, jog santuokoje įgytas turtas po santuokos nutraukimo liko nepadalintas, tačiau minėtame bute gyventi liko V. P.. Taigi po V. P. mirties liko jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs aukščiau minėtas butas, namų apyvokos daiktai, papuoÅ¡alai. Ä® notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo pareiÅ¡kėjas E. P. nesikreipė, nes tuo metu buvo nepilnametis. Jo mama L. P. palikimo sÅ«naus vardu taip pat nepriėmė. Tačiau po V. P. mirties, pareiÅ¡kėjui esant nepilnamečiui, jo mama L.

P. už jį išlaikė tėvo buto dalį. Pareiškėjas nurodė, jog jis butu taip pat rūpinosi kaip savu, jį tvarkė, valė, kitaip prižiūrėjo. Be to, po tėvo mirties pasiėmė tėvui priklausiusius du sidabrinius žiedus ir sidabrinę grandinėlę, kuriuos nešioja iki šiol. Pareiškėjui pradėjus dirbti prie buto išlaikymo prisidėjo ir jis.

6. PareiÅ¡kėjas E. P. yra vienintelis pirmos eilės V. P. įpėdinis. Tačiau jis po V. P. mirties per tris mėnesius nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo. VÄ® Registrų centro Testamentų registro duomenimis nustatyta, jog paveldėjimo byla po V. P. mirties nebuvo užvesta, nes nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, palikėjo palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų. Suinteresuoti asmenys V. P. yra V. P. brolis, o R. J. ir I. P. - mirusiojo seserys. Jie neįgyvendino savo teisės priimti palikimÄ , Å¡iuo metu jokių pretenzijų dėl palikimo neturi, o atsiliepimuose į pareiÅ¡kimÄ nurodė, jog sutinka su pareiÅ¡kimu ir praÅ¡o jį tenkinti.

7. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo bÅ«dų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , valia nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«do įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo bÅ«dais – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ .

Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ar įpėdinis šį turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

8. Aukščiau iÅ¡dėstyta įrodo, jog pareiÅ¡kėjas po tėvo mirties priėmė ir valdė V. P. priklausiusį turtÄ , juo rÅ«pinosi kaip savo turtu. Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytas aplinkybes bei į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad teismui abejoti pareiÅ¡kėjo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, taigi teismas pripažįsta, kad E. P. po tėvo V. P. mirties, atliko aktyvius veiksmus, siekdamas įgyti nuosavybę į paveldimÄ turtÄ . Todėl darytina iÅ¡vada, kad po V. P. mirties jo vienintelis sÅ«nus E. P. rÅ«pinosi palikėjo turtu kaip savo, todėl laikytina, jog pareiÅ¡kėjas priėmė po palikėjo V. P. mirties palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas turtÄ valdyti.

9. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pareiškimas tenkintinas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis).

10. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytinas dėl V. P. turto paveldėjimo ir teisinės registracijos Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 264, 265, 269, 270, 444, 448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), po tėvo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) mirties liudijimas Nr. AA Nr. (duomenys neskelbtini)), jo palikimÄ priėmė pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytinas dėl V. P. turto paveldėjimo ir teisinės registracijos. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mus. Teisėjas Osvaldas Briedis