d86fcb8e-6d83-41b6-80c4-d5fe8ff446c5 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI3-1685-1066/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04247-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 1 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis raÅ¡ytinio proceso tvarka vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos E. I. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai dėl iÅ¡vados panaikinimo. Teismas n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėja E. I. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro E. P. 2019 m. lapkričio 14 d. rezoliucijÄ , kuria pritarta 2019 m. lapkričio 14 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Vidaus tyrimo skyriaus teikimui Nr. 17.9.14714 dėl tarnybinio pažeidimo konstatavimo.

2. Savo skundÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais: 2.1. PareiÅ¡kėja yra Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė. PareiÅ¡kėjos atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl galimai jos padarytų tarnybinių nusižengimų ir skundžiama rezoliucija generalinis prokuroras E. P. teikimui dėl tarnybinio pažeidimo konstatavimo pritarė, siÅ«lydamas pripažinti, jog pareiÅ¡kėja padarė tarnybinį pažeidimÄ , tačiau tarnybinės atsakomybės jos atžvilgiu netaikyti ir tarnybinės nuobaudos neskirti.

Su tokia rezoliucija pareiÅ¡kėja nesutinka, nes mano, kad organizuodama ir kontroliuodama ikiteisminį tyrimÄ Nr. 0220020519, tarnybinio pažeidimo nepadarė, todėl tokia rezoliucija yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina. 2.2. PareiÅ¡kėja pateikia tokius su skundžiama rezoliucija nesutikimo argumentus: 2.2.1. Visų pirma, tarnybinį patikrinimÄ pareiÅ¡kėjos atžvilgiu pagal advokato A. M. skundÄ atliko ne kompetentingas subjektas, t. y. Vidaus tyrimų skyrius. Minėtas skyrius neturi teisės vertinti pareiÅ¡kėjos kaip Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės procesinės veiklos, tuo pačiu neturi teisės suraÅ¡yti tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados.

TokiÄ iÅ¡vadÄ pareiÅ¡kėja daro dėl to, kad iÅ¡imtinis apygardų prokuratÅ«rų Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorų teisinis proceso veiklos reguliavimas numato, jog vykdant proceso įstatymus apygardos Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorui aukÅ¡tesnysis prokuroras yra jo skyriaus vyriausiasis prokuroras, apygardos vyriausiasis prokuroras, generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras ar departamento prokuroras.

Å iuo atveju Vidaus tyirmų skyriaus tikrintojų įsikiÅ¡imas ne pagal kompetencijÄ Ä¯ Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro procesinę veiklÄ tuo pačiu reiÅ¡kia prokuroro nepriklausomumo principo pažeidimÄ . 2.2.2. PareiÅ¡kėja nesutinka su tarnybiniu pažeidimu, t. y. kad pareiÅ¡kėja, bÅ«dama prokurorėe, neveikė taip, kaip teisės aktuose įpareigota veikti, kaip reikalauja prokuroro statusas ir kompetencija, ir kad dėl pareiÅ¡kėjos neveikimo atsirado neigiami padariniai, kurie yra tarpusavyje susiję su priežastiniu ryÅ¡iu.

Teigia, kad Å¡ioje situacijoje nėra pagrindo konstatuoti, kad kilo neigiami padariniai, t. y. buvo suvaržyta gynėjo A. M. atstovaujamojo įtariamojo J. Ž. teisė į gynybÄ â€“ baigus ikiteisminį tyrimÄ , pateikti praÅ¡ymus, papildyti ikiteisminį tyrimÄ ir dėl jų gauti motyvuotus atsakymus. PareiÅ¡kėjos nuomone, tokios bendro pobÅ«džio frazės ir iÅ¡vados yra visiÅ¡kai nepagrįstos ir neteisingos, o tarnybinio patikkrinimo iÅ¡vadoje nėra pateikiama argumentų, kuo ir kaip pasireiÅ¡kė proceso dalyvių teisės į gynybÄ suvaržymas.

Atkreipė dėmesį, kad netgi tuo atveju, jeigu bÅ«tų nustatyta, kad pareiÅ¡kėja pasirinko netinkamÄ gynėjo A. M. praÅ¡ymo nagrinėjimo bÅ«dÄ , tai nėra pagrindo konstatuoti tarnybinį pažeidimÄ , nes tarnybinės atsakomybės aspektu buvo nagrinėjama pareiÅ¡kėjos kaip prokurorės procesinė veikla, o tai yra svarbi aplinkybė, vertinant, ar tokiu bÅ«du nebuvo pažeistas prokuroro nepriklausomumo principas. 2.2.3. Taip pat nurodo, kad pagal tarnybinio patikrinimo metu gautus duomenis akivaizdu, kad pareiÅ¡kėja operatyviai reagavo į advokato A.

M. praÅ¡ymÄ papildyti ikiteisminį tyrimÄ , nes Informacinėje baudžiamojo proceso sistemoje (toliau – IBPS) kaltinamasis aktas ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo suraÅ¡ytas ir prieÅ¡ pasiraÅ¡ant (2019 m. rugpjūčio 19 d. 11.32 val.) buvo gautas (2019 m. rugpjūčio 19 d. 11.16 val.) ir pareiÅ¡kėjai nukreiptas nagrinėtas advokato A. M. praÅ¡ymas papildyti ikiteisminį tyrimÄ . PareiÅ¡kėjos teigimu, laiko tarpas nuo 11.16 val. iki 11.32 val. buvoskirtas atsispaudinti ir perskaityti gautÄ praÅ¡ymÄ , t. y. susipažinti su jo turiniu.

Susipažinus su juo iÅ¡kart buvo priimtas sprendimas laikyti praÅ¡ymÄ , kaip pateiktÄ praleidus nagrinėjimo terminÄ , taigi padaryta iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja, spręsdama pateiktÄ praÅ¡ymÄ , turėjo netinkamÄ vidinį įsitikinimÄ ir neįsigilino į gauto praÅ¡ymo papildyti ikiteisminį tyrimÄ padavimo laikÄ , yra nepagrįsta. Pabrėžė, kad gauto praÅ¡ymo susipažinimo metu nebuvo duomenų apie praÅ¡ymo iÅ¡siuntimo registruotu paÅ¡tu laikÄ ir Å¡i aplinkybė lėmė tai, kad kaltinamasis aktas buvo pasiraÅ¡ytas, nusprendus gautÄ praÅ¡ymÄ prijungti prie baudžiamosios bylos ir perduoti teismui.

PareiÅ¡kėja nesutinka, kad Å¡ioje situacijoje ji buvo pasyvi. Atkreipė dėmesį, kad praÅ¡ymams papildyti ikiteisminį tyrimÄ buvo nustatytas terminas juos pateikti iki 2019 m. rugpjūčio 14 d., tačiau advokatas A. M. tokį praÅ¡ymÄ pateikė pavėluotai, žinodamas, kad prokuroras iÅ¡siųstÄ praÅ¡ymÄ gaus žymiai vėliau nei buvo nustatytas terminas. 2.2.4. PareiÅ¡kėja nesutinka, kad savo veiksmais ji suvaržė įtariamojo J. Ž. gynėjo A. M. teisę pateikti praÅ¡ymus ir dėl jų gauti atsakymus.

Toks faktinių aplinkybių konstatavimas yra nepagrįstas, nes nėra konstatuota, kaip buvo suvaržytos proceso dalyvių teisės, jei jiems buvo pateiktas atsakymas su iÅ¡aiÅ¡kinimu, jog jų praÅ¡ymas papildyti ikiteisminį tyrimÄ gautas praleidus nustatytÄ terminÄ . Pabrėžė, kad tokį praÅ¡ymÄ perdavus į teismÄ su baudžiamÄ ja byla, jo nagrinėjimas vyksta teisme, kurio žinioje yra paskirta nagrinėti baudžiamoji byla. Taigi bet kokiu atveju toks praÅ¡ymas bus iÅ¡nagrinėtas ir Å¡iuo atveju teisė į praÅ¡ymo iÅ¡nagrinėjimÄ nebuvo pažeista, nes tokia teisė realizuotina teisminio proceso metu. 2.2.5.

Teigia, kad pareiÅ¡kėjai nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinta apskundimo teisė. Taip pat, sprendžiant klausimÄ dėl pripažinimo padarius tarnybinį pažeidimÄ , nebuvo nustatytas nusižengimo pavojingumo laipsnis, sunkumas, padariniai, o apsiribota tik bendro pobÅ«džio teiginiais.

3. Atsakovė Generalinė prokuratÅ«ra atsiliepime į skundÄ su juo nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime pateiktÄ pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais: 3.1. Teigia, kad pareiÅ¡kėja nepagrįstai tvirtina, kad tarnybinį patikrinimÄ dėl jos veiksmų atliko nekompetentingas subjektas – Generalinės prokuratÅ«ros Vidaus tyrimo skyrius. Pasak atsakovės, pagal Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų 9 ir 10 punktus, gavęs informacijos, iÅ¡ kurios negalima nustatyti prokuroro galimai padaryto tarnybinio pažeidimo požymių ar kurios nepakanka sprendimui pradėti tarnybinį patikrinimÄ priimti, generalinis prokuroras (jo nesant – generalinio prokuroro pavaduotojas) gali pavesti Generalinės prokuratÅ«ros Vidaus tyrimų skyriui atlikti vidaus tyrimÄ ir pateikti iÅ¡vadÄ dėl tarnybinio patikrinimo tikslingumo.

Gavęs Å¡iame punkte nurodytÄ iÅ¡vadÄ , generalinis prokuroras priima minėtų nuostatų 10 punkte nurodytus sprendimus. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu buvo pradėtas vidaus tyrimas pagal gynėjo advokato A. M., atstovaujančio įtariamųjų J. Ž. ir M. Ž. interesus ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00205-19, 2019 m. rugpjūčio 27 d. praÅ¡ymÄ dėl pareiÅ¡kėjos elgesio. 2019 m. rugsėjo 23 d. Vidaus tyrimo skyriaus prokuroras pateikė iÅ¡vadÄ dėl tarnybinio patikrinimo tikslingumo, kuriai generalinis prokuroras 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimu pritarė, ir pavedė jį atlikti Vidaus tyrimų skyriui.

Tarnybinį patikrinimÄ dėl pareiÅ¡kėjos padarytų baudžiamojo proceso kodekso pradėjo Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, gavęs Vidaus tyrimų skyriaus prokuroro iÅ¡vadÄ dėl tarnybinio patikrinimo tikslingumo. Taigi jokios teisės normos pažeistos nebuvo. 3.2. Pabrėžė, kad tarnybinio patikrinimo dalykas buvo ne pareiÅ¡kėjos priimtas procesinis sprendimas, kurio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ savo iniciatyva ar gavus proceso dalyvių skundÄ gali patikrinti tik aukÅ¡tesnysis prokuroras, o pareiÅ¡kėjos neveikimas ir netinkamas veikimas nagrinėjant įtariamojo J.

Ž. gynėjo A. M. praÅ¡ymÄ papildyti ikiteisminį tyrimÄ , todėl pareiÅ¡kėjos teiginys, jog konstatavus nurodytÄ tarnybinį pažeidimÄ , atsakovė pažeidė prokuroro veiklos nepriklausomumo principÄ , yra nepagrįstas. Prokuroras privalo vykdyti ir pareigas, kurias apibrėžia Baudžiamojo proceso kodeksas, ProkuratÅ«ros įstatymas ir kiti teisės aktai. Baudžiamojo proceso kodekso normos aiÅ¡kiai ir tiksliai numato tvarkÄ , kaip vyksta baudžiamasis procesas, kokiu bÅ«du yra užtikrinamos proceso dalyvių, įskaitant ir jtariamųjų bei jų gynėjų, teisės ikiteisminio tyrimo metu ir jos privalu laikytis.

Akcentavo, kad pareiÅ¡kėjos veiksmuose nustatyti Baudžiamojo proceso kodekso ir Rekomendacijų dėl proceso dalyvių susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga pažeidimai, kai ji, vykdydama savo tiesiogines pareigas, nagrinėdama įtariamojo J. Ž. gynėjo A. M. praÅ¡ymÄ papildyti ikiteisminį tyrimÄ priimant procesinius sprendimus, nesilaikė nustatytų terminų ir norminių aktų kitų reikalavimų, bei neatliko jai konkrečiai pavestos pareigos iÅ¡nagrinėti pateiktÄ proceso dalyvių praÅ¡ymÄ . 3.3.

Pabrėžė, kad skundai dėl prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų aukÅ¡tesniajam prokurorui gali bÅ«ti paduodami tol, kol vyksta ikiteisminis tyrimas. Nagrinėjamu atveju advokato A. M. 2019 m. rugpjūčio 27 d. praÅ¡ymas įvertinti pareiÅ¡kėjos elgesį, jai atsisakius nagrinėti jo 2019 m. rugpjūčio 14 d. praÅ¡ymÄ dėl ikiteisminio tyrimo papildymo, Generalinėje prokuratÅ«roje buvo gautas 2019 m. rugpjūčio 29 d., t. y. kai pareiÅ¡kėjos organizuojamas ikiteisminis tyrimas jau buvo baigtas ir baudžiamoji byla kartu su kaltinamuoju aktu perduota teismui.

Nagrinėjamu atveju aukÅ¡tesnysis prokuroras neturėjo nei teisės, nei pareigos vertinti advokato A. M. 2019 m. rugpjūčio 29 d. praÅ¡yme nurodytų aplinkybių (dėl prokurorės procesinės veiklos) pagrįstumÄ ir teisėtumÄ . 3.4. Dėl pareiÅ¡kėjai apskundimo tvarkos nepateikimo paaiÅ¡kino, kad nei ProkuratÅ«ros įstatymas, nei Nuostatai nenumato, kad tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje ir (ar) teikime turi bÅ«ti nurodyta jų apskundimo tvarka. Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada ir teikimas yra tarpiniai procedÅ«riniai tarnybinio patikrinimo proceso privalomi dokumentai, ir skirtingai negu valinis konstatuojamo pobÅ«džio aktas (generalinio prokuroro rezoliucija: pritarti, nepritarti, pritarti iÅ¡ dalies), patys savaime savarankiÅ¡kų teisinių pasekmių pareiÅ¡kėjai nesukuria.

Nepaisant to, pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ dėl IÅ¡vados panaikinimo, todėl jos teisė apkųsti nebuvo apribota. Visi bÅ«tini pareiÅ¡kėjos padaryto tarnybinio pažeidimo sudėties elementai yra konstatuoti ir iÅ¡samiai iÅ¡analizuoti IÅ¡vadoje bei teikime Nr. 17.9.-14714. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta jokių objektyvių priežasčių, kurios sukliudė pareiÅ¡kėjai tinkamai atlikti jos kaip prokurorės funkcijÄ , t. y. teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡nagrinėti advokato A.

M. praÅ¡ymÄ papildyti ikiteisminį tyrimÄ ir priimti dėl jo privalomÄ procesinį sprendimÄ (motyvuotÄ nutarimÄ ). 3.5. PareiÅ¡kėjos skundo teiginiai, kad tarnybinis pažeidimas jai galėjo bÅ«ti konstatuotas tik nustačius Å¡iurkščius, akivaizdžius ir nuolat pasikartojančius procesinės veiklos pažeidimus, yra nepagrįsti. Å iuo atveju pabrėžė, kad pažeidimo sunkumas yra aplinkybė, į kuriÄ atsižvelgiama parenkant prokurorui tarnybinės nuobaudos rūšį, o ne sprendžiant klausimÄ dėl jos skyrimo ar neskyrimo, t. y. pats tarnybinis pažeidimas laikytinas tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindu.

Pasak atsakovės, skundžiamas sprendimas (Išvada) yra prevencinio pobūdžio ir nėra skirtas nubausti. Teismas k o n s t a t u o j a:

4. Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad: 4.1. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu buvo pradėtas vidaus tyrimas pagal gynėjo, atstovaujančio įtariamųjų interesus ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00205-19, 2019 m. rugpjūčio 27 d. praÅ¡ymÄ (reg. Nr. AP-23264) dėl Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės E. I. elgesio, kai pareiÅ¡kėja atsisakė nagrinėti pateiktÄ praÅ¡ymÄ ir galimai pažeidė advokato veiklos garantijas. 4.2.

Vidaus tyrimo skyriaus prokuroras 2019 m. rugsėjo 23 d. pateikė iÅ¡vadÄ dėl tarnybinio patikrinimo tikslingumo Nr. 17.9.-12170. Generalinis prokuroras 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimu pritarė pradėti tarnybinį patikrinimÄ ir pavedė jį atlikti Vidaus tyrimų skyriui. Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo prokuroro 2019 m. rugsėjo 24 d. rezoliucija tarnybinį patikrinimÄ dėl Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės E. I. veiksmų buvo pavesta atlikti Vidaus tyrimų skyriaus prokurorui.

Tarnybinis patikrinimas 2019 m. rugsėjo 24 d. užregistruotas Dokumentų valdymo sistemoje. 4.3. PareiÅ¡kėjai įteiktas 2019 m. spalio 15 d. praneÅ¡imas apie galimai padarytÄ tarnybinį pažeidimÄ . PareiÅ¡kėja su juo susipažino 2019 m. spalio 17 d. ir 2019 m. spalio 18 d. pateikė paaiÅ¡kinimÄ . 4.4. Atlikus tarnybinį patikrinimÄ , Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui 2019 m. lapkričio 6 d. buvo pateikta tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada Nr. 17.9.-14315 (toliau – IÅ¡vada), kurioje siÅ«loma:

1) pripažinti, kad veiksmais ir neveikimu, padarytu dėl neatsargumo, E. I. padarė tarnybinį pažeidimÄ , tačiau tarnybinės nuobaudos jai neskirti;

2) pavesti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros vyriausiajam prokurorui J. L. organizuoti pareiÅ¡kėjos padaryto pažeidimo svarstymÄ Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriuje. 4.5. Generalinio prokuroro 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimu IÅ¡vadai buvo pritarta. 4.6. 2019 m. lapkričio 14 d. Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui buvo pateiktas Generalinės prokuratÅ«ros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo prokuroro R. P. teikimas Nr. 17.9.-6917 (toliau – Teikimas) dėl tarnybinio pažeidimo konstatavimo.

Teikime konstatuota, kad IÅ¡vadoje ir tarnybinio patikrinimo medžiagoje yra pakankamai duomenų pripažinti, kad pareiÅ¡kėja tiek neveikimu (pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas prokurorė neiÅ¡nagrinėjo gauto praÅ¡ymo ir nepriėmė dėl jo motyvuoto nutarimo), tiek veikimu (baudžiamÄ jÄ bylÄ , suraÅ¡ius kaltinamÄ jį aktÄ , pareiÅ¡kėja perdavė teismui, nors nebuvo iÅ¡nagrinėjusi pateikto praÅ¡ymo), neatsargia kaltės forma (dėl nerÅ«pestingumo) padarė tarnybinį pažeidimÄ , tačiau siÅ«lyta tarnybinės atsakomybės pareiÅ¡kėjai netaikyti ir nuobaudos neskirti. 4.7.Generalinio prokuroro 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimu (rezoliucija) Teikimui buvo pritarta.

5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai konstatavus, kad pareiÅ¡kėja padarė tarnybinį pažeidimÄ . Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – ar teisėtai ir pagrįstai Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras rezoliucija pripažino, kad prokurorė padarė tarnybinį pažeidimÄ .

6. Ginčo teisinių santykių reguliavimas: 6.1. ProkuratÅ«ros įstatymo 391 straipsnyje nustatyta, kad už padarytus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardÄ Å¾eminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus prokurorai traukiami tarnybinėn atsakomybėn. 6.2. ProkuratÅ«ros įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad konstatuoti, kad buvo padarytas įstatymų pažeidimas, tarnybinis nusižengimas, prokuroro vardÄ Å¾eminantis poelgis, taip pat kitas Prokurorų etikos kodekso pažeidimas, gali ir generalinis prokuroras, gavęs generalinio prokuroro pavaduotojo, Generalinės prokuratÅ«ros departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo motyvuotÄ teikimÄ , suraÅ¡ytÄ atsižvelgiant į generalinio prokuroro įsakymu nustatyta tvarka atlikto tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ . 6.3.

ProkuratÅ«ros įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams generalinio prokuroro patvirtintos rekomendacijos ir kiti teisės norminiai aktai, formuojantys ikiteisminio tyrimo, valstybinio kaltinimo ir nuosprendžių pateikimo vykdyti kontrolės praktikÄ , yra privalomi. Å io įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad prokurorai privalo tinkamai ir laiku atlikti užduotis ar pavedimus. 6.4. Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.

BPK 45 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas privalo iÅ¡aiÅ¡kinti proceso dalyviams jų procesines teises ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti. 48 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad gynėjas turi teisę pateikti praÅ¡ymus ir pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimus. 101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Terminas nelaikomas praleistu, jeigu skundas ar kitoks dokumentas iki termino pabaigos įteiktas paÅ¡tui. 218 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad gautus praÅ¡ymus papildyti ikiteisminį tyrimÄ motyvuotu nutarimu iÅ¡sprendžia prokuroras.

Jeigu prokuroras nusprendė atlikti papildomus proceso veiksmus, Å¡io straipsnio 1 dalyje numatyti proceso dalyviai supažindinami tik su medžiaga, gauta atlikus papildomus proceso veiksmus. Prokuroro nutarimas atmesti praÅ¡ymÄ papildyti ikiteisminį tyrimÄ neskundžiamas. 6.5. Rekomendacijų dėl proceso dalyvių susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. I-57 (toliau – ir Rekomendacijos). Gautus praÅ¡ymus papildyti ikiteisminį tyrimÄ motyvuotu nutarimu iÅ¡sprendžia prokuroras.

Prokuroro nutarimas atmesti praÅ¡ymÄ papildyti ikiteisminį tyrimÄ yra neskundžiamas. Jeigu prokuroras nusprendė atlikti papildomus proceso veiksmus, proceso dalyviai supažindinami tik su ikiteisminio tyrimo medžiaga, gauta atlikus papildomus proceso veiksmus. Å iuo atveju užpildomas protokolas, kuriame fiksuojama susipažinimo su papildoma ikiteisminio tyrimo medžiaga eiga ir rezultatai. Rekomendacijų 65 punkte numatyta, kad PraÅ¡ymas, gautas prokurorui baigus raÅ¡yti kaltinamÄ jį aktÄ , kartu su baudžiamÄ ja byla perduodamas teismui.

Proceso dalyvis apie prokuroro sprendimÄ informuojamas raÅ¡tu. 6.6. Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. I-40 (toliau – ir Ikiteisminio tyrimo Rekomendacijos) 131 punkte nustatyta, kad Proceso sprendimams priimti, prokuroro kontrolės ar kitais procesiniais, organizaciniais ar administraciniais tikslais pateiktose ikiteisminio tyrimo medžiagose prokuroras privalo reikiamus sprendimus priimti per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ , laikydamasis BPK, generalinio prokuroro patvirtintose rekomendacijose, kituose teisės aktuose nustatytų terminų bei jų pratęsimo tvarkos ir, priklausomai nuo proceso tikslų, nedelsiant perduoti ikiteisminio tyrimo medžiagÄ pagal priklausomumÄ ar grÄ Å¾inti ikiteisminio tyrimo įstaigai.

7. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad Konstitucinio Teismo suformuluota doktrina dėl teismų ir teisėjų nepriklausomumo drausminės atsakomybės jiems taikymo aspektu aktuali ir prokurorų drausminei atsakomybei. Reikia atsižvelgti į prokuroro statusÄ ir jo nepriklausomumo principÄ (ProkuratÅ«ros įstatymo 11–12 str.), prokuroro veiksmų ir sprendimų apskundimo pakopinę (instancinę) tvarkÄ (ProkuratÅ«ros įstatymo 3 str. 4 d.), prokuratÅ«ros statusÄ ir funkcijas (ProkuratÅ«ros įstatymo 2 str.).

T. y., jeigu prokuroro sprendimas pakeistas arba panaikintas dėl jį priimant padarytų teisės aiÅ¡kinimo ir (arba) taikymo klaidų, proceso įstatymų pažeidimų, tai dar nereiÅ¡kia, kad yra pagrindas taikyti prokurorui tarnybinę atsakomybę. Å iurkščios, akivaizdžios teisės aiÅ¡kinimo ir (arba) taikymo klaidos, Å¡iurkÅ¡tÅ«s, akivaizdÅ«s proceso įstatymų pažeidimai, padaryti prokurorui priimant sprendimus, yra pagrindas prokuroro elgesį vertinti kaip netinkamÄ pareigų atlikimÄ , reikiamos profesinės kvalifikacijos stokÄ , taikyti prokurorui tarnybinę atsakomybę (žr. pvz., LVAT 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-733-575/2019).

8. Å iuo atveju ginčas iÅ¡ esmės ir kilo dėl pareiÅ¡kėjos, kaip prokurorės, susidariusios procesinės situacijos vertinimo ir procesinio sprendimo priėmimo pagal BPK 218 straipsnio 5 dalį. Prokurorė vertino, kad gynėjo praÅ¡ymas pateiktas pasibaigus terminui ir pagal Rekomendacijų 65 punktÄ kartu su baudžiamÄ ja byla jį perdavė teismui. IÅ¡ bylos aplinkybių matyti, kad terminas praÅ¡ymui dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos papildymo pateikti buvo 2019 m. rugpjūčio 14 d., o prokurorė praÅ¡ymÄ gavo 2019 m. rugpjūčio 19 d.

Taigi jos pozicija, kad terminas jau buvo praleistas, buvo pakankamai racionali, nors atsakovė turi kitokiÄ pozicijÄ , kuri taip pat turi pagrindÄ . Kaip matyti iÅ¡ Konstatuoto prokurorės E. I. tarnybinio pažeidimo apsvarstymo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriuje 2019 m. lapkričio 26 d. protokolo, analogiÅ¡kose situacijose prokurorės skyriuje buvo susiklosčiusi tam tikra praktika bÅ«tent taip vertinti situacijÄ kaip įvertino pareiÅ¡kėja (pvz., skyriaus vyriausiasis prokuroro N. P. iÅ¡sakyta pozicija, kad tokioje situacijoje bÅ«tų pasielgęs taip pat – atidavęs gautÄ praÅ¡ymÄ kartu su baudžiamÄ ja byla teismui).

Teismas Å¡ioje administracinėje byloje nevertina, kurios iÅ¡ Å¡alių BPK normų pagrindu atliktų veiksmų vertinimas yra teisingesnis. Aptartos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad pareiÅ¡kėja vykdė pareigas esant tam tikram teisiniam neapibrėžtumui. Å iuo atveju matyti, kad elgėsi sÄ Å¾iningai – siekė kuo operatyviau atlikti pareigas, suraÅ¡yti kaltinamÄ jį aktÄ ir atiduoti bylÄ Ä¯ teismÄ . Ä® gynėjo praÅ¡ymÄ buvo atsakyta jau sekančiÄ dienÄ (2019 m. rugpjūčio 20 d.), taigi jis buvo operatyviai informuotas apie priimtÄ sprendimÄ .

Pažymėtina ir tai, kad IÅ¡vadoje nėra konkrečiai nurodyta, kaip buvo pažeistos kaltinamojo teisės, t. y. nėra nurodyta, kodėl bylÄ nagrinėjant teisme kaltinamojo praÅ¡ymas negalėtų bÅ«ti įvertintas. Å iuo atveju toks prokurorės sprendimas nebuvo pripažintas neteisėtu, nėra duomenų, kad teismas ginčui aktualiame baudžiamajame procese bÅ«tų konstatavęs tokį pažeidimÄ . Tai, kad prokurorės spendimas neskundžiamas procesine tvarka, negali pakeisti aptarto aiÅ¡kinimo dėl procesinių sprendimų priėmimo galinčios kilti tarnybinės atsakomybės. IÅ¡ aptartų aplinkybių galima daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja nepadarė Å¡iurkščios, akivaizdžios teisės aiÅ¡kinimo ir (arba) taikymo klaidos, Å¡iurkščių, akivaizdžių proceso įstatymų pažeidimų.

PrieÅ¡ingai, iÅ¡ jos tiesioginio vadovo pateiktos charakteristikos matyti, kad nors jos krÅ«vis yra didelis, pareigas vykdo nepriekaiÅ¡tingai, priimami sprendimai yra racionalÅ«s. Taigi pareiÅ¡kėjos elgesyje negalime įžvelgti nuolatinio, sistemingo netinkamų procesinių sprendimų priėmimo. Todėl tarnybinė atsakomybė taikyta nepagrįstai ir dėl to pripažinimas padarius tarnybinį nusižengimÄ , kaip vienas iÅ¡ tarnybinės atsakomybės taikymo elementų, taikytas nepagrįstai.

9. PareiÅ¡kėja teikia argumentÄ , kad Vidaus tyrimų skyrius apskritai neturėjo kompetencijos vertinti jos veiklÄ tarnybinio nusižengimo aspektu, nes procesinių sprendimų teisėtumÄ vertina aukÅ¡tesnieji prokurorai. PareiÅ¡kėja rėmėsi ProkuratÅ«ros įstatyme įtvirtinta instancine sistema ir Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros ir prokurorų kompetencijos nuostatų, kurie patvirtinti Generalinio prokuroro įsakymu Nr. I­141. Nors įvertinus anksčiau iÅ¡dėstytus motyvus, Å¡ioje byloje nebeturi esminės reikÅ¡mės Å¡io argumento nagrinėjimas, teismas siekdamas atsakyti į visus svarbiausius skundo argumentus, pateikia savo vertinimÄ .

Konstitucinis Teismas 2014 m. kovo 10 d. sprendime Nr. KT9‑S6/2014 iÅ¡aiÅ¡kino, kad konstitucinis teisėjo ir teismų nepriklausomumo principas nepaneigia galimybės taikyti teisėjams drausminę atsakomybę už vengimÄ atlikti pareigas be pateisinamos priežasties, netinkamÄ pareigų atlikimÄ , tačiau vien tai, kad aukÅ¡tesnės instancijos teismas, proceso įstatymų nustatyta tvarka peržiÅ«rėjęs teisėjo priimtÄ sprendimÄ , jį pakeitė arba panaikino dėl jį priimant padarytų teisės aiÅ¡kinimo ir (arba) taikymo klaidų, proceso įstatymų pažeidimų, nereiÅ¡kia, kad yra pagrindas taikyti teisėjui drausminę atsakomybę.

Nuolat pasikartojančios Å¡iurkščios, akivaizdžios teisės aiÅ¡kinimo ir (arba) taikymo klaidos, nuolat pasikartojantys Å¡iurkÅ¡tÅ«s, akivaizdÅ«s proceso įstatymų pažeidimai, padaryti teisėjui priimant sprendimus, yra pagrindas teismų savivaldos institucijai (-oms), turinčiai (-ioms) atitinkamus įgaliojimus, teisėjo elgesį vertinti kaip netinkamÄ pareigų atlikimÄ , reikiamos profesinės kvalifikacijos stokÄ , taikyti teisėjui drausminę atsakomybę. Taigi teisėjo drausminė atsakomybė galima ir dėl procesinių sprendimų.

Lygiai taip pat apskritai galima situacija, kai prokurorui kyla drausminė atsakomybė dėl procesinių sprendimų. Tik Å¡iuo atveju drausminei atsakomybei taikyti nebuvo pakankamo faktinio pagrindo (kaip jau įvertinta Å¡iame sprendime). Papildomai pažymėtina, kad atsakovė nepraranda galimybės aktyviai informuoti ir atkreipti prokurorų dėmesį į galimas tam tikras jų veiklos problemas. Taip pat kylant neaiÅ¡kumų dėl dokumentų ir informacijos apie juos įvedimÄ , imtis priemonių, gali imtis priemonių, kad organizaciniai veiklos dokumentai (pvz., dokumentų valdymÄ reglamentuojantys vidiniai teisės aktai) kuo labiau atitiktų prokurorų veikos poreikius.

10. PareiÅ¡kėja teigia, kad nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinta apskundimo teisė. Taip pat nebuvo nustatytas nusižengimo pavojingumo laipsnis, sunkumas, padariniai, o apsiribota tik bendro pobÅ«džio teiginiais. Teismo vertinimu, apskundimo tvarkos nenurodymas nesutrukdė pareiÅ¡kėjai pateikti skundÄ , taigi toks pažeidimas savaime nebÅ«tų pakankamas, kad pripažinti skundžiamÄ rezoliucijÄ neteisėtÄ . Å iuo atveju nebuvo skiriama tarnybinė nuobauda, todėl nebuvo bÅ«tina nagrinėti ir nusižengimo pavojingumo laipsnio, sunkumo bei padarinių.

11. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, Generalinio prokuroro 2019 m. lapkričio 14 d. rezoliucija, kuria pritarta 2019 m. lapkričio 14 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Vidaus tyrimo skyriaus teikimui Nr. 17.9.14714 dėl tarnybinio pažeidimo konstatavimo panaikintina kaip prieštaraujanti aukštesnės teisinės galios aktams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjos E. I. skundÄ tenkinti visiÅ¡kai. Panaikinti Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2019 m. lapkričio 14 d. rezoliucijÄ , kuria pritarta 2019 m. lapkričio 14 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Vidaus tyrimo skyriaus teikimui Nr. 17.9.14714 dėl tarnybinio pažeidimo konstatavimo Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas Gediminas Užubalis