d86c3022-db44-4e54-a03e-8090471ffcfa · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-391-148/2016             Proceso Nr. 1-01-1-00878-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.2.8.; 2.4.6.3.4. (S) LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 20 d.Vilnius   Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės (pranešėjos),teisėjų: Daivos Pranytės-Zalieckienės, Violetos Ražinskaitės,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui ArÅ«nui MeÅ¡kai, gynėjai advokatei Ramutei Veronikai Å alaviejÅ«tei, nukentėjusiojo atstovei advokatei Lidijai Blinkevičienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo L.

G. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 5 d. nuosprendžio, kuriuo:L. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.IÅ¡ nuteistojo L. G. priteista H. P. 200 Eur (du Å¡imtai eurų) turtinės žalos ir 1200 Eur (vienas tÅ«kstantis du Å¡imtai eurų) neturtinės žalos, o iÅ¡ E. G.

– 200 Eur (du Å¡imtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo.IÅ¡ L. G. ir E. G. lygiomis dalimis priteista 217,24 Eur (du Å¡imtai septyniolika eurų 24 ct.) nukentėjusiojo atstovavimo iÅ¡laidų valstybei, t.y. po 108,62 Eur iÅ¡ kiekvieno.Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir E. G., jo atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.              Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : L. G. nuteistas už tai, kad 2015 m. balandžio 12 d., apie 3 val. nakties, vieÅ¡oje vietoje, prie (duomenys neskelbtini) Panevėžyje esančio namo, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarkÄ , iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, sudavė ne mažiau kaip du smÅ«gius kumščiu nukentėjusiajam H.

P. į galvÄ , tuo padarydamas odos nubrozdinimÄ deÅ¡iniajame smilkinyje ir nosies kaulų lūžį, po to pargriovė H. P. ant žemės ir ne mažiau kaip keturis kartus tyčia dÅ«rė peiliu nukentėjusiajam H. P. į nugarÄ bei kojÄ , tuo padarydamas durtinę - pjautinę kiauryminę nugaros deÅ¡inės pusės žaizdÄ su deÅ¡inio plaučio durtiniu - pjautiniu sužalojimu, oro susikaupimu po krÅ«tinės oda, kraujo ir oro susikaupimu krÅ«tinplėvės ertmės deÅ¡inėje pusėje bei tris durtines - pjautines aklas žaizdas deÅ¡inės blauzdos užpakaliniame pavirÅ¡iuje, tuo dėl chuliganiÅ¡kų paskatų tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo H.

P. sveikatÄ , sukėlė realiÄ grėsmę jo gyvybei, sutrikdė visuomenės rimtį ir pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .Nuteistasis L. G. apeliaciniame skunde Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ nuteistas realia 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pakeisti sutrumpinant jam realios laisvės atėmimo bausmės terminÄ iki sankcijoje numatytos minimalios; priteistÄ turtinės žalos atlyginimÄ H. P. naudai 200 Eur sumažinti iki 50 Eur; pagal teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimÄ sumažinti iÅ¡ L.

G. H. P. naudai priteistÄ 1200 Eur neturtinę žalÄ ; nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ L. G. turtui panaikinti, įvykdžius nuosprendį civilinio ieÅ¡kinio dalyje, pakeisti ir laikinÄ teisių apribojimÄ L. G. turtui panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.Apeliaciniame skunde nuteistasis pripažįsta savo kaltę dėl nukentėjusiojo H. P. sunkaus sveikatos sutrikdymo, tačiau nepripažįsta, kad tai padarė dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Skunde nurodo, jog peilį pagriebė spontaniÅ¡kai, naktį pusbrolio draugei pradėjus belsti į jo kambario duris ir pasakius, kad muÅ¡a jo pusbrolį E. G..

Kieme pamatė kilusias muÅ¡tynes: pusbrolis buvo sumuÅ¡tas, susiėmęs už rankos. Jį pamatę pusbrolio užpuolikai pradėjo bėgti į skirtingas puses. Jis vijosi du jaunuolius, kurių vienas rankoje turėjo briaunuotÄ lazdÄ . Peilį laikė kairėje rankoje, o deÅ¡ine bandė suduoti bėgančiam su lazda jaunuoliui, bet Å¡is pasisuko į jį ir savo deÅ¡ine ranka apeliantui du ar tris kartus smogė į galvos plaukuotosios dalies deÅ¡iniÄ jÄ pusę. Pajuto bėgant kraujÄ . Nė vienam iÅ¡ tų bėgančių jaunuolių suduoti nespėjo.

Dar kiek pasivijęs juos, jis tų jaunuolių nebepersekiojo, o sugrįžo į savo bendrabučio kiemÄ , kur susitiko savo pusbrolį E. G. ir abu pamatė vienÄ iÅ¡ užpuolikų, kuris ėmė nuo jų bėgti. Buvo aiÅ¡ku, kad tai tas pats asmuo, dalyvavęs muÅ¡tynėse, kur buvo sužalotas apelianto pusbrolis E. G.. Jis su pusbroliu pasivijo bėglį. Apeliantas nepamena, ar bėgęs jaunuolis pargriuvo nuo E. G. smÅ«gio ranka, ar nuo apelianto spyrio jam į kojas. Nurodo, jog kairėje rankoje laikydamas virtuvinį peilį, suėmė jį už geležtės, nes nenorėjo smarkai sužaloti to jaunuolio ir tris kartus dÅ«rė jam į kojÄ .

Pats nuo geležtės persipjovė kairę rankÄ . Jo smÅ«gių peiliu buvo ir daugiau, todėl galėjo kliÅ«ti ir į kitas kÅ«no vietas. Sužalotas jaunuolis liko gulėti prie bendrabučio (duomeny neskelbtini) Panevėžio m. Skunde nuteistasis dar nurodo, kad pirmosios instancijos teisme liko neiÅ¡siaiÅ¡kinta aplinkybė, kokiu bÅ«du nukentėjusysis, sužalotas prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) iki atvykstant greitajai medicinos pagalbai atsidÅ«rė (duomenys neskelbtini). Å i aplinkybė leidžia daryti iÅ¡vadÄ kad nukentėjusysis H.

P. arba pats nuėjo, arba jam padėjo paÅ¡aliniai asmenys. Pats nukentėjusysis mažai kÄ atsimena, nes buvo iÅ¡gėręs daug alkoholio. Nubudo tik ligoninėje, todėl negalėjo pasakyti nei kas jį sužalojo, nei su kuo jis konfliktavo. Apeliantas dėsto liudytojos E. B. Å . parodymus, kad jÄ laiptinėje stumdė jaunuolis (H. P.), nuo stÅ«mimo ji atsitrenkė į sienÄ ar durų staktÄ . Ji gindamasi spyrė jam į kojas. Tada jaunuolis jai spyrė į kojas ir pilvÄ . Nurodo, kad iÅ¡ 2015-04-15 specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog E. B.

S. padarytas odos nubrozdinimas deÅ¡inėje alkÅ«nėje kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimas padarytas vieno buko trauminio poveikio pasėkoje. Dėl sužalojimo jai nustatytas nežymus sveiktos sutrikdymas. Taigi pats H. P. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnyje.Skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad H. P. veiksmai (sÄ moningas neatvykimas į pirmÄ jį tesimo posėdį), melagingi paliudijimai, kad nieko neatsimena, rodo tik jo baimę, kad jam nebÅ«tų pareikÅ¡ti įtarimai dėl dalyvavimo muÅ¡tynėse ir E. B.

Å . sveikatos sutrikdymo. Teisiamojo posėdžio metu H. P. patvirtino, kad patirti sužalojimai jam dirbti netrukdė, nedarbingumo pažymėjimo jis neturėjo, invalidumas nenustatytas, t.y. dėl 2015-04-12 patirtų sužalojimų darbingumo neprarado, dirbo Danijoje, pas gydytojus Lietuvoje nesilanko, Lietuvoje nedraustas. Teismas apeliantÄ nuteisė tik pagal jo paties nuoÅ¡irdžius parodymus ir prisipažinimÄ . 2015-09-18 teismo posėdžio metu jis atsiprašė nukentėjusiojo, kuris apeliantui atleido, pasakė, kad pykčio nelaiko.Taip pat apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad įvertinus motyvus dėl nusikaltimo padarymo ir jo sÄ Å¾iningÄ prisipažinimÄ , yra įsitikinęs, kad teismas galėjo skirti trumpesnę laisvės atėmimo bausmę – dvejus metus.

Skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad iki teismo posėdžio pradžios Panevėžio teritorinei ligonių kasai atlygino visÄ 315,30 Eur žalÄ pagal jos pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį už H. P. suteiktas medicinines paslaugas. Nukentėjusiojo H. P. turtinei žalai atlyginti pirmosios instancijos teismas priteisė 200 Eur, tačiau, įvertinant tai, kad byloje nėra pateikta jokių raÅ¡ytinių įrodymų apie nukentėjusiojo drabužių kainas, drabužiai jam gražinti, kaip tinkami toliau neÅ¡ioti, apeliantas mano, kad iÅ¡ jo priteista turtinės žalos atlyginimo suma mažintina iki 50 Eur.Teisiamojo posėdžio metu H.

P. patvirtino, kad patirti sužalojimai jam dirbti netrukdė, nedarbingumo pažymėjimo jis neturėjo, invalidumas nenustatytas, t.y. dėl 2015-04-12 patirtų sužalojimų darbingumo neprarado, dirbo Danijoje, pas gydytojus Lietuvoje nesilanko, Lietuvoje nedraustas. Todėl nuosprendžiu priteista neturtinės žalos atlyginimo suma turėtų bÅ«ti sumažinta.Apeliantas nurodo, kad jo gaunamas atlyginimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra vienintelės gaunamos pajamos, kurios kas mėnesį yra pervedamos į AB SEB banko asmeninę sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini).

Kitų pajamų, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto jis neturi.2015-05-22 prokuroro nutarimu ir 2015-06-12 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi paskirtas ir taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas ir jam kiekvienÄ mėnesį leidžiama iÅ¡ savo sÄ skaitos paimti pragyvenimui po 300 Eurų. Likusi suma yra nurodytoje asmeninėje sÄ skaitoje, atlyginimas kaupiamas Å¡ioje sÄ skaitoje. Panevėžio apygardos teismas skundžiamu nuosprendžiu nutarė nuosavybės teisių apribojimÄ jo turtui panaikinti, įvykdžius nuosprendį civilinio ieÅ¡kinio dalyje.

Nurodo, jog nesuprantama, kaip jis gali pagal tokiÄ nuosprendžio formuluotę įvykdyti nuosprendį civilinio ieÅ¡kinio ribose, jeigu jo pinigai banke yra areÅ¡tuoti. Å i nuosprendžio dalis keistina.Nukentėjusysis H. P. atsikirtimuose į apeliacinį skundÄ praÅ¡o pakeisti skundžiamÄ nuosprendį, priteisti jam turtinei žalai atlyginti 254,87 Eur. Taip pat mano, kad civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumoje 14863,30 Eur teismas turėjo tenkinti pilnai, atsižvelgdamas į nusikaltimo pasekmes.

Mano, kad teismo paskirtos bausmės aiÅ¡kiai per Å¡velnios. PraÅ¡o teismo nuosprendžio dalį, kuria teismas nusprendė laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ L. G. turtui panaikinti, įvykdžius nuosprendį dėl civilinio ieÅ¡kinio atlyginimo, palikti nepakeistÄ . PraÅ¡au nuteistojo L. G. apeliacinį skundÄ dėl bausmės Å¡velninimo bei turtinės ir neturtinės žalos mažinimo, taip pat ir dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo jo turtui panaikinimo atmesti. Atsikirtimuose nukentėjusysis dėsto byloje apklaustų asmenų parodymus, įvykių eigÄ , nurodo, kad teismas nepagrįstai iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alino aplinkybę, jog L.

G. veikė su E. G. bendrininkų grupe, nes jie abu mušė nukentėjusįjį, abu buvo vykdytojai padarant nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Nukentėjusysis taip pat nesutinka su teismo iÅ¡vadomis dėl nuteistųjų atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog nuteistųjų veiksmai buvo iÅ¡provokuoti nukentėjusiojo ir jo draugų nederamo elgesio gatvėje, triukÅ¡mo ir sumaiÅ¡ties kėlimo nakties metu. PrieÅ¡ingai, jie ėjo ramiai Å¡aligatviu pro bendrabutį, o konfliktÄ pradėjo E. G., mesdamas į juos puodukÄ ir sužalodamas juo E. S. ir M.

K.. Nukentėjusysis kritikuoja liudytojos E. Å . parodymus, nurodo, kad ji suinteresuota bylos baigtimi, be to, padėjo L. G. ir E. G. padaryti nusikaltimÄ â€“ ji nukentėjusįjį užrakino balkone ir iÅ¡leido tik tada, kai pamatė atvažiuojančius nuteistuosius. Taip pat nukentėjusysis nurodo, kad pirmajame teisiamajame posėdyje 2015 m. rugpjūčio 10 d. negalėjo dalyvauti, nes dirbo Danijoje, dėl to pateikė teismui praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ jam nedalyvaujant. Antrame teisiamajame posėdyje jis dalyvavo, ir kiek prisiminė, papasakojo.

Nesutinka su L. G. apeliaciniu skundu, kad jis dalyvavo muÅ¡tynėse ir sutrikdė E. Å . sveikatÄ , taip at nesutinka su tuo, kad įvykio vietoje be nuteistųjų ir jo, nukentėjusiojo, daugiau nieko nebuvo. Liudytojas E. S. parodė, kad jį ir M. K. automobiliu vijosi keturi vyrai. Nukentėjusysis nurodo, kad iki Å¡iol jaučia nusikaltimo pasekmes – skausmÄ Å¡one, nugaroje, kojoje, nosies skausmus, sunku kvėpuoti. Nurodo, kad teismo nuosprendžio neskundė, tačiau mano, kad teismas turėjo pilnai tenkinti jo civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo, nes jo drabužiai nepataisomai sugadinti, netinkami dėvėti, nukentėjusysis jų neatsiims.Teismo posėdyje nuteistojo L.

G. gynėja prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, prokuroras, nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo atstovė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo L. G. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai iÅ¡spręsto procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo klausimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas). IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad veikos kvalifikavimui pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ Â reikÅ¡mingas faktines aplinkybes teismas nustatė iÅ¡ visumos bylos duomenų, gautų apklausiant nuteistuosius L.

G. (t. 3, b. l. 25-26), E. G. (t. 3, b. l. 26), nukentėjusįjį H. P. (t. 3, b. l. 26-27), liudytojus E. S. (t. 3 b. l. 27), M. K. (t.3, b. l.

27) Ž. N. (t. 3, b. l.

54) G. B. (t. 3, b. l. 28), E. B. Å . (t. 3, b. l. 27-28), A. P. (t. 3, b. l. 28), A. Z. (t. 3, b. l. 28), iÅ¡tiriant specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G 553/15(05), raÅ¡ytinius bylos duomenis, kurie įstatymų nustatyta tvarka užfiksuoti atitinkamuose procesiniuose dokumentuose: parodymų patikrinimo vietoje, daiktinių įrodymų apžiÅ«ros protokoluose Pagal BPK 20 straipsnio 2 dalį surinktus duomenis pripažinti įrodymais kiekvienu atveju gali tik teismas, kurio žinioje yra byla. Ä®rodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatose įtvirtintų sÄ sajumo ir leistinumo principų bei 5 dalyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Kitų proceso dalyvių nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis iÅ¡vadomis nėra pagrindas naikinti ar keisti teismo sprendimÄ , jeigu nėra nustatyta pažeidimų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , neturi pagrindo konstatuoti, kad nuosprendį priėmęs teismas netinkamai vertino įrodymus ar kad Å¡ių įrodymų nepakanka L. G. kaltei dėl BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymo pagrįsti. Teismo nuosprendžiu neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusysis H.

P. buvo sunkiai sužalotas dėl durtinės - pjautinės kiauryminės nugaros deÅ¡inės pusės žaizdos su deÅ¡inio plaučio sužalojimu ir kraujo bei oro susikaupimu krÅ«tinplėvės ertmės deÅ¡inėje pusėje, t.y. dėl jo atžvilgiu pavartoto smurto duriančiu – pjaunančiu įrankiu, galimai peiliu, dėl ko jam kilo reali grėsmė gyvybei, H. P. toje pat vietoje ir tuo pačiu laiku buvo padaryti ir kiti sužalojimai: trys durtinės - pjautinės aklos žaizdos deÅ¡inės blauzdos užpakaliniame pavirÅ¡iuje ir odos nubrozdinimas deÅ¡iniame smilkinyje ir nosies kaulų lūžimas, pastarasis sužalojimas padarytas dviejų trauminių poveikių pasekmėje, o pjautinės žaizdos – keturiais smÅ«giais duriančiu – pjaunančiu įrankiu; kad Å¡iuos sužalojimus teismo nuosprendyje apraÅ¡ytomis aplinkybėmis ir bÅ«du (ne mažiau kaip dviem smÅ«giais kumščiu į galvÄ ir ne mažiau kaip keturiais dÅ«riais į nugarÄ ir kojÄ )  padarė L.

G.. Å ios teismo iÅ¡vados yra pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais L. G. kaltę tyčia sunkiai sužalojus H. P., su jomis sutinka apeliantas skunde, taip pat jos nekelia jokių pagrįstų abejonių apeliacinį skundÄ nagrinėjančiai teisėjų kolegijai, ir tai duoda pagrindÄ Å¡ioje nutartyje iÅ¡samiau nesigilinti į tai.IÅ¡ skundo turinio suprantama, kad apeliantui kelia abejonių teismo nuosprendžiu padaryta iÅ¡vada dėl jo veikÄ kvalifikuojančio požymio – chuliganiÅ¡kų paskatų.

Teismas nuosprendyje iÅ¡dėstė motyvus, paaiÅ¡kinančius, kas lėmė chuliganiÅ¡kų paskatų inkriminavimÄ L. G.. Teismas nurodė, kad iÅ¡ jo paties ir E. G. paaiÅ¡kinimų matyti, kad smurtÄ prieÅ¡ H. P. jis naudojo be jokios priežasties ar dėl menkavertės dingsties, t. y. dėl to, kad kažkas triukÅ¡mavo, konfliktavo su jo pusbroliu Eimantu, ar sudavė jam pačiam. IÅ¡ aptartų bylos duomenų teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog L. G., vartodamas smurtÄ prieÅ¡ H. P., siekė prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pažeminti nukentėjusįjį, iÅ¡lieti susikaupusį pyktį ant kažko dėl sutrikdytos ramybės. Tokios paskatos, teismo nuomone, laikytinos chuliganiÅ¡komis.

Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia teismo iÅ¡vados dėl chuliganiÅ¡kų motyvų buvimo. Apeliantas teigia, kad peilį paėmė spontaniÅ¡kai, naktį pusbrolio draugei pradėjus belsti į jo kambario duris ir pasakius, kad muÅ¡a jo pusbrolį E. G., kieme pamatė kilusias muÅ¡tynes – pusbrolis buvo sumuÅ¡tas, susiėmęs už rankos, Jį pamatę pusbrolio užpuolikai pradėjo bėgti į skirtingas puses. Jis vijosi du jaunuolius, kurių vienas rankoje turėjo lazdÄ . Taigi pats apeliantas pripažįsta, kad muÅ¡tynės buvo pasibaigusios, nepaisant to, jis su E. G. persekiojo  du jaunuolius, pats bandė vienam iÅ¡ jų suduoti, gavo atgal.

Dar kiek pasivijęs juos, jis tų jaunuolių nebepersekiojo, o sugrįžo į savo bendrabučio kiemÄ , kur susitiko savo pusbrolį E. G. ir abu pamatė vienÄ iÅ¡ jaunuolių, kuris ėmė nuo jų bėgti. Buvo aiÅ¡ku, kad tai tas pats asmuo, dalyvavęs muÅ¡tynėse, kuriose buvo sužalotas apelianto pusbrolis E. G.. Jis su pusbroliu pasivijo bėglį. Apeliantas nepamena, ar bėgęs jaunuolis pargriuvo nuo E. G. smÅ«gio ranka, ar nuo apelianto spyrio jam į kojas, tris kartus dÅ«rė jam į kojÄ .

Jo smÅ«gių peiliu buvo ir daugiau, todėl galėjo kliÅ«ti ir į kitas kÅ«no vietas. Sužalotas jaunuolis liko gulėti. Taigi, nuteistasis pripažįsta, kad asmuo, t. y. H. P., taip pat bėgo nuo jų, tačiau jį pavijo, pargriovė, ir badė peiliu, sunkiai sužalotÄ paliko gulėti. Pats nuteistasis pripažįsta, kad nukentėjusįjį H. P. sužalojo kaip galimai dalyvavusį muÅ¡tynėse, nors jų nematė, nežino nei kas jas pradėjo, nei dėl ko, sureagavo impulsyviai, kadangi yra nervuotas ir impulsyvus, kaip prasidėjo muÅ¡tynės sužinojo tik kitÄ dienÄ (t. 3, b. l. 26).

Teismas visiÅ¡kai teisingai nurodė, kad savo poelgiu L. G. panaudodamas smurtÄ siekė prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pažeminti nukentėjusįjį, iÅ¡lieti pyktį ant kažko dėl sutrikdytos ramybės, t. y. dėl menkavertės dingsties, kad nukentėjusysis ir jo draugai, Å¡ios bylos liudytojai E. S. ir M. K. triukÅ¡mavo gatvėje. Dėl Å¡ios mažareikÅ¡mės dingsties sekė E. G. ir L. G. akivaizdžiai neadekvatÅ«s veiksmai. E. G. metė į juos puodukÄ , pataikė E. S. į rankÄ , M.

K. į veidÄ , puodukas sudužo. E. G. į kiemÄ iÅ¡bėgo į kiemÄ su medine lazda - stalo koja, L. G. - su peiliu. Nors E. S., M. K. ir H. P. iÅ¡silakstė, nuteistieji vis vien neaprimo, juos persekiojo ir su automobiliu ir pėsčiomis, pusnuogiai, kaip byloje apie nuteistųjų elgesį yra parodęs E. S. - „visÄ laikÄ Å¾viegė, kaip kokie psichiÅ¡kai nesveiki“, kol galiausiai vienÄ iÅ¡ jų surado ir L. G. jį sunkiai sužalojo. Kai nusikaltimas padaromas dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį, tokios paskatos laikomos chuliganiÅ¡komis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75/2007, 2K-99/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-7/2013, 2K-383-895/2015).

Teismas L. G. nusikalstamÄ veikÄ tinkamai kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir paskyrė Å¡io straipsnio sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu artima minimaliai. Teismas nuosprendyje iÅ¡samiai nurodė bausmės parinkimui reikÅ¡mingus faktus bei aplinkybes, tai pat apeliaciniame skunde minimus - nusikaltimo padarymo motyvÄ ir prisipažinimÄ , ir pagrindė savo sprendimÄ skirti bÅ«tent tokiÄ bausmę. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka nepaaiÅ¡kėjo jokių naujų faktų ar aplinkybių, leidžiančių paskirtÄ bausmę laikyti per griežta.

Atsižvelgus į BK 41 straipsnyje nustatytÄ bausmės paskirtį ir visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytas bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, įstatymo taikymo klaida nepadaryta.Atmestini kaip nepagrįsti ir nereikÅ¡mingi apelianto teiginiai, jog pats H. P. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnyje, liudytojos E. B. Å . atžvilgiu, jog melagingai liudijo, kad nieko neprisimena, vengė atvykti į teisiamÄ jį posėdį, bijodamas bÅ«ti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Å iame kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ tik dėl nuteistųjų L.

G. ir E. G. ir tik dėl tos nusikalstamos veikos, dėl kurios ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, t. y. laikydamasis BPK 225 straipsnio 1 dalyje nustatytų nagrinėjimo ribų. Netenkintinas apelianto prašymas sumažinti teismo priteistos iš jo turtinės žalos atlyginimo dydį. Sutinkama su apelianto teiginiais, jog įrodymų, kurie patvirtintų nukentėjusiojo patirtos žalos dydį, nėra pateikta byloje. Tačiau CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad tais atvejais, kai šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jų dydį nustato teismas.

Atsižvelgiant į minėtÄ nuostatÄ , darytina iÅ¡vada, kad teismas, priteisdamas turtinę žalÄ , pagrįstai rėmėsi faktiniais bylos duomenimis, iÅ¡ kurių matyti, kad nukentėjusysis dėl drabužių: striukės, džemperio, marÅ¡kinėlių, kelnių sugadinimo (suplėšyti, subadyti peiliu, iÅ¡tepti purvu ir krauju) įvykio metu patyrė turtinę žalÄ (t. 1, b. l. 24-25, 144-145, 146-152). Teismas, tik iÅ¡ dalies tenkindamas H. P. civilinį ieÅ¡kinį dėl 382,30 Eur turtinės žalos atlyginimo, priteisė mažiau nei nukentėjusysis reikalavo – 200 Eur.

Sumažinti priteistos turtinės žalos dydį iki apelianto pageidaujamo dydžio 50 Eur nėra jokio teisinio pagrindo.Teismas, nagrinėdamas baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, taip pat tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymÄ . Apelianto nurodomi argumentai, kad teisiamojo posėdžio metu H. P. patvirtino, kad patirti sužalojimai jam dirbti netrukdė, nedarbingumo pažymėjimo jis neturėjo, invalidumas nenustatytas, t. y. dėl 2015-04-12 patirtų sužalojimų darbingumo neprarado, dirbo Danijoje, pas gydytojus Lietuvoje nesilanko, Lietuvoje nedraustas, nepakankami, kad bÅ«tų sumažinta teismo nuosprendžiu priteista 1200 Eur dydžio suma.

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai.

Civilinis kodeksas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo neturtinę žalÄ tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalÄ pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Å iuo atveju teismas nuosprendyje įvertindamas neturtinę žalÄ pinigais, atsižvelgė į nukentėjusiojo patirtus nepatogumus dėl sužalojimų ir jų pasekmių, laikinÄ iÅ¡vaizdos dėl sulaužytos nosies pablogėjimÄ , fizinį skausmÄ ir pergyvenimus, taip pat į sužalojimo padarymo bÅ«dÄ , pažeminant žmogų (smÅ«giuota į veidÄ , 4 kartus durta peiliu).

Taigi nustatant atlygintinis žalos dydį H. P. sužalojimo atveju pagrįstai įvertintas ne vien tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, dvasinio (dvasiniai iÅ¡gyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas) ir fizinio (fizinis skausmas, kÅ«no sužalojimas pavojingas gyvybei, dėl sužalojimų atsiradę nepatogumai) pobÅ«džio neturtinės žalos pasekmės. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalÄ nukentėjusiajam, atsižvelgė į bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso bei Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarkÄ , ir Å¡is teismo sprendimas nėra nutolęs nuo teismų praktikos.  Tačiau skundžiamas nuosprendis keistinas dalyje dėl netinkamo procesinės prievartos priemonės klausimo iÅ¡sprendimo.

Kolegija iÅ¡ dalies sutinka su apeliacinio skundo teiginiais, jog priėmus nuosprendį, laikinas nuosavybės teisių apribojimas turėjo bÅ«ti panaikintas. Pagal BPK 116 straipsnio nuostatas proceso metu ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras ar teismas turi imtis priemonių galimam civiliniam ieÅ¡kiniui užtikrinti: surasti įtariamajam ar kaltinamajam priklausantį turtÄ ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį. Pagal BPK 151 straipsnio 1 dalies nuostatas civiliniam ieÅ¡kiniui ar galimam turto konfiskavimui užtikrinti įtariamajam gali bÅ«ti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

Å i procesinė prievartos priemonė panaikinama, jeigu tampa nebereikalinga. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2015 m. gegužės 22 d. prokuroro nutarimu buvo laikinai apribota L. G. nuosavybės teisė į jam priklausančius pinigus, esančius „AB SEB bankas“ banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Nutarimu paskirtas visiÅ¡kas apribojimas, uždraudžiant disponuoti Å¡ioje sÄ skaitoje esančiais pinigais bei nustatytas 6 mėnesių Å¡ios priemonės taikymo terminas. L. G. apskundė prokuroro nutarimÄ Panevėžio miesto apylinkės teismui, kuris 2015 m. birželio 12 d. priėmė nutartį, kuria iÅ¡ dalies patenkino L.

G. skundÄ , prokuroro nutarimÄ pakeitė nurodant, kad L. G. „AB SEB bankas“ esančioje banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) leidžiama 1 kartÄ per mėnesį disponuoti ne daugiau kaip 300 Eur dydžio piniginėmis lėšomis bÅ«tiniausiems socialiniams bei buitiniams poreikiams tenkinti. BaudžiamÄ jÄ bylÄ perdavus į teismÄ procesinės prievartos priemonės terminas tęsiamas nebuvo, tuo tarpu skundžiamas nuosprendis priimtas 2016 m. vasario 5 d., taigi jau pasibaigus prokuroro nutarimu nustatytam 6 mėnesių terminui.

Kai procesinės prievartos terminas baigiasi, jo nepratęsus, procesinė prievartos priemonė baigia galioti, todėl teismas, priimdamas nuosprendį negalėjo laikyti, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas gali būti toliau tęsiamas. Nagrinėjamu atveju laiku nepratęsus termino, procesinė prievartos priemonė galėjo būti iš naujo paskirta, tačiau to padaryta nebuvo. Esant tokiai situacijai teismo nuosprendis šioje dalyje keičiamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 5 d. nuosprendį pakeisti.Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria 2015-05-22 prokuroro nutarimu ir 2015-06-12 Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjos nutartimi paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas L. G. turtui paliktas galioti iki civilinio ieÅ¡kinio įvykdymo.Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Kolegijos pirmininkė                                                                                Regina Gaudutienė Teisėjos                                                                                                     Daiva Pranytė-Zalieckienė                                                                                                                                Violeta Ražinskaitė   Â