2020-01-15 Nr. AB-818-3-61-3-02330-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2395-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02330-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. (A. D.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. D. (A. D.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašė panaikinti Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) vado 2019 m. gegužės 28 d. įsakymą Nr. 47TE-295 „Dėl A. D. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas), grąžinti pareiškėją į iki atleidimo eitas Tarnybos Vilniaus dalinio 5-osios kuopos 2-ojo būrio jaunesniojo specialisto pareigas bei priteisti pareiškėjui iš Tarnybos jo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo jo neteisėto atleidimo iš vidaus tarnybos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

2. Skunde pareiškėjas nurodė, kad Įsakymas, kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, priimtas atsižvelgiant į Tarnybos vado 2019 m. balandžio 27 d. patvirtintą 2019 m. gegužės 24 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 47D-475 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus dalinio 5-osios kuopos 2-ojo būrio jaunesniojo specialisto vidaus tarnybos jaunesniojo puskarininkio A. D. veiksmų“ (toliau – ir Išvada). Išvadoje pareiškėjas pripažintas pažeminusiu pareigūno vardą, remiantis 2019 m. balandžio 18 d.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės R. S. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamajam ir nukentėjusiajam susitaikius ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-15148-19, patvirtintame Vilniaus miesto apylinkės teismo (toliau – ir Nutarimas), konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. pareiškėjas buvo pripažintas pažeminusiu pareigūno vardą dėl savo veiksmų: pareiškėjo sutuoktinės stūmimo, kuri pargriuvusi susitrenkė galvą, taip pat suduoto smūgio ranka jai per galvą, dėl kurio ji patyrė fizinį skausmą.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Išvada grindžiama Nutarime nustatytomis aplinkybėmis, Tarnybai neįsitikinus, ar Nutarimas objektyviai yra įsigaliojęs, pareiškėjo nebuvo teirautasi, ar jis su Nutarimu sutiko. Pareiškėjas Tarnybai pateikė savo ir savo sutuoktinės paaiškinimus, kuriuose nurodomos faktinės aplinkybės skyrėsi nuo jo ir jo sutuoktinės ikiteisminio tyrimo metu nurodytų faktinių aplinkybių. Išvadoje pareiškėjo Tarnybai pateikti paaiškinimai (kad šeimyninio barnio metu pareiškėjo žmona supykusi norėjo suduoti pareiškėjui delnu per žandą, o pareiškėjo gynybos metu išėjo taip, kad pareiškėjo žmona koja užkliuvo už kilimo ir pargriuvo; pareiškėjas savo gynybiniais veiksmais nesiekė sukelti jokio fizinio skausmo) buvo įvertinti kritiškai, kaip gynybinė pozicija.

Skunde pareiškėjas pažymėjo, kad tiek iš Nutarime fiksuotų jo parodymų, tiek iš susitaikymo protokolo matyti, kad pareiškėjas niekur ir niekada nepripažino, kad padarė kokią nors nusikalstamą veiką. Savo kaltę pripažino tik dėl paties įvykio fakto, t. y. kad būdamas vyras ir viena iš kilusio konflikto šalių nesugebėjo tinkamai suvaldyti savo emocijų ir išvengti kilusio tarpusavio žodinio konflikto arba tiesiog laiku pasišalinti iš namų, siekiant išvengti bet kokių neigiamų konflikto pasekmių. Tai nereiškia, kad pareiškėjas pripažino, jog padarė nusikalstamą veiką.

Pareiškėjo teigimu, savo sutuoktinę jis stumtelėjo, po ko ji užkliuvusi už kilimo parvirto, tik besigindamas nuo jos pačios veiksmų, t. y. sąmoningai ir tyčia nenorėjo jos nei pargriauti, nei sukelti jai fizinio skausmo. Pareiškėjas nenumatė ir negalėjo numatyti, kad sutuoktinė užklius už kilimo. Analogiškus paaiškinimus pareiškėjas teikė ir dėl Nutarime fiksuoto pliaukštelėjimo dešinės rankos delnu sutuoktinei į galvos sritį, nes abipusių emocijų metu pareiškėjas stengėsi atstumti savo sutuoktinę nuo savęs siekdamas išvengti tiek sutuoktinės prieš jį nukreiptų veiksmų, tiek bet kokios perdėtos jėgos panaudojimo prieš sutuoktinę.

Matydamas, kad tokiu būdu emocijų nepavyksta nuraminti, pareiškėjas tiesiog kuriam laikui paliko bendrą gyvenamąją patalpą, tikėdamasis, kad abi konflikto šalys per tą laiką nusiramins ir toliau kilusio konflikto nebeeskaluos. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei tarnybinio patikrinimo metu nebuvo surinkta jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas padarė nusikalstamą veiką ar kad būtų kaltas dėl jos padarymo. Sutuoktinei iškvietus policijos pareigūnus ir dėl galimo smurto artimoje aplinkoje teisinio reglamentavimo ypatumų, lemiančių ikiteisminio tyrimo pradėjimo prievolę, pradėtą ikiteisminį tyrimą nutraukti nenustačius nusikalstamos veikos požymių vengta, todėl visas ikiteisminis tyrimas buvo nukreiptas į įtariamojo ir nukentėjusiosios susitaikymą.

Oficialiai įtariamuoju pareiškėjas tapo tik Nutarimo priėmimo dieną, t. y. 2019 m. balandžio 18 d., o tai reiškia, kad vienu metu pareiškėjas buvo pripažintas įtariamuoju ir priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamajam ir nukentėjusiajai susitaikius. Tokia ikiteisminio tyrimo eiga buvo derinama tiek su pareiškėju, tiek su jo sutuoktine, todėl ir ikiteisminio tyrimo metu pateiktuose susitaikymo protokole, paaiškinimuose pareiškėjas ir jo sutuoktinė su šeimyniniu konfliktu susijusias faktines aplinkybes pateikė pagal ikiteisminio tyrimo pareigūnų rekomendacijas taip, kad jų turinys pareigūnams leistų nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamajam ir nukentėjusiajai susitaikius, t. y. aplinkybės ne visiškai atitiko pareiškėjo ir jo sutuoktinės tikrąją valią ir objektyvias įvykio aplinkybes.

Pareiškėjo ir jo sutuoktinės emocijoms nurimus, po kelių dienų jie vėl darniai vedė bendrą ūkį ir vykdė šeimos narių pareigas, pareiškėjas neprieštaravo tokiam ikiteisminio tyrimo nutraukimo būdui, nes jis ir jo sutuoktinė susitaikė dar iki ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Pareiškėjui pasirašant susitaikymo protokole jam nebuvo deramai paaiškintos tokio susitaikymo ir ikiteisminio tyrimo dėl susitaikymo nutraukimo pasekmės, t. y. kad jis savaime bus laikomas įvykdęs nusikalstamą veiką prieš savo sutuoktinę ir kad jis pripažįsta, jog padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Dėl to pareiškėjas 2019 m. birželio 4 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašė panaikinti Nutarimą ir įpareigoti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto prokuratūrą ir ikiteisminį tyrimą atlikusią ikiteisminio tyrimo įstaigą tęsti pareiškėjo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą. Skunde pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, jog pati veika nebuvo tokia sunki ir (ar) tokio pavojingumo, smerktinumo ir visuomenės lūkesčių dėl pareigūnų elgesio ne tarnybos metu nepaisymo, kad būtų galima pripažinti pareiškėją pažeminus pareigūno vardą.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Tarnyba nurodė, kad Išvada pagrįsta Nutarime nustatytomis prejudicinę galią turinčiomis faktinėmis aplinkybėmis. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą savo veiksmais, įvykdytais 2019 m. balandžio 13 d. šeimyninio konflikto, dėl kurio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, metu, t. y. stumdė sutuoktinę, delnu sudavė jai per galvą, dėl to ji patyrė fizinį skausmą. Nutarime pareiškėjo kaltė padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta tiek paties pareiškėjo prisipažinimu (procesiniame sprendime užfiksuota, kad pareiškėjas nurodė, kad gailisi padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką), tiek nukentėjusiosios (pareiškėjo sutuoktinės) parodymais, užfiksuotais pareiškime ir papildomos apklausos metu.

Minėti Nutarime įvertinti pareiškėjo veiksmai (nepaisant to, kad teismas atleido pareiškėją nuo baudžiamosios atsakomybės šalims susitaikius) akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, siejamais su vidaus tarnybos pareigūnais, jais pažeidžiami Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų tarnybinės etikos kodekso, patvirtinto Tarnybos vado 2007 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. V-104 (toliau – ir Etikos kodeksas), 16.1, 16.2, 16.5 papunkčiai, todėl šie veiksmai traktuotini kaip pareigūno priesaikos sulaužymas.

Tarnyba taip pat atkreipė dėmesį, kad Išvadoje nurodyta reikšminga faktinė aplinkybė, jog pareiškėjo veiksmai žemina ne tik pareigūno, bet ir visos Tarnybos, kaip institucijos autoritetą, kadangi informacija apie 2019 m. balandžio 13 d. įvykį buvo pateikta policijos komisariatui, teismui, dėl pareiškėjo veiksmų buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas. Atlikdama tarnybinį patikrinimą Tarnyba lygino pareiškėjo, jo sutuoktinės paaiškinimuose nurodytas aplinkybes su ikiteisminio tyrimo medžiaga, aptarta ikiteisminio tyrimo subjektų priimtuose procesiniuose sprendimuose.

Tarnyba 2019 m. balandžio 30 d. raštu Nr. 47SD-685 kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – ir Vilniaus AVPK) dėl informacijos apie pareiškėjo veiksmus 2019 m. balandžio 13 d. įvykio metu. Vilniaus AVPK 2019 m. gegužės 9 d. Tarnybai pateikė Nutarimą. Tarnyba neturėjo jokio teisinio pagrindo abejoti jai pateikto teismo procesinio sprendimo galiojimu. Be to, Tarnyba 2019 m. gegužės 10 d. pranešimu suteikė pareiškėjui galimybę iki 2019 m. gegužės 17 d. pasisakyti dėl įvykio aplinkybių ir savo veiksmų, t. y. suteikė pareiškėjui pakankamai laiko, kuriuo jis galėjo gauti teismo procesinį sprendimą, jį apskųsti bei pranešti Tarnybai apie ketinimą jį skųsti.

Pats pareiškėjas neinformavo Tarnybos apie ketinimą skųsti teismo procesinį sprendimą. Be to, pareiškėjas Nutarimą apskundė tik 2019 m. birželį, t. y. praleidęs apskundimo terminą. Taigi tarnybinio patikrinimo metu Tarnybai buvo atsiųstas įsiteisėjęs ir vykdytinas Nutarimas, kuriame nustatytos faktinės aplinkybės Išvados surašymo metu turėjo prejudicinę galią ir Tarnyba neturėjo teisės jų kvestionuoti. Tarp pareiškėjo ir jo sutuoktinės įvykusio konflikto metu pareiškėjas buvo statutinis valstybės tarnautojas, todėl jam buvo keliami aukštesni reikalavimai ne tik tarnyboje, bet ir ne tarnybos vietoje.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

6.1. Tarnybos Vidaus tyrimų ir korupcijos prevencijos skyriaus vyriausiasis tyrėjas 2019 m. balandžio 25 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 47TP-955 Tarnybos vadą informavo apie tai, kad pagal Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis buvo nustatyta, jog 2019 m. balandžio 14 d. Vilniaus AVPK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-15148-19, kuriame pareiškėjas 2019 m. balandžio 18 d. pripažintas įtariamuoju, kaltinamuoju, todėl tikslinga atlikti pareiškėjo tarnybinį patikrinimą.

6.2. Tarnyba 2019 m. balandžio 30 d. raštu Nr. 47SD-685 Vilniaus AVPK prašė pateikti dokumentų kopijas su informacija, kuria remiantis atliekant tarnybinį patikrinimą būtų galima nagrinėti ir vertinti pareiškėjo veiksmus.

6.3. Tarnyboje 2019 m. gegužės 9 d. gautas Vilniaus AVPK 2019 m. gegužės 9 d. raštas Nr. 10-S-34379, kuriame nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-15148-19, kuriame pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, Nutarimu nutrauktas. Kartu su šiuo raštu Tarnybai pateiktas Nutarimas, kuriuo pareiškėjas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Nutarime nustatyta, kad 2019 m. balandžio 14 d.

Vilniaus AVPK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-15148-19 dėl to, kad: 2019 m. balandžio 13 d. apie 23.00 val. bute pareiškėjas stumdė sutuoktinę, kuri pargriuvusi ant grindų susitrenkė galvą; jai atsikėlus nuo grindų pareiškėjas delnu trenkė jai per galvą, taip sukeldamas fizinį skausmą, po to pareiškėjas pasišalino. Pareiškime pareiškėjo sutuoktinė nurodė, kad 2019 m. balandžio 13 d. apie 23 val. pareiškėjas konflikto metu sukėlė jai fizinį skausmą. Papildomos apklausos metu nukentėjusioji paaiškino, kad: laikosi savo anksčiau duotų parodymų, jų nekeičia, nori papildyti įvykio aplinkybes, kad 2019 m. balandžio 13 d. apie 22.00 val. ji su dukra ir vyru grįžo namo, jie su vyru susiginčijo, pradėjo pyktis, vienas ant kito šaukė, konflikto metu jos vyras, sėdėdamas ant lovos ją pastūmė, ji nukrito ant grindų ir susitrenkė galvą, šiek tiek pagulėjusi ant grindų atsikėlė, pradėjo rėkti ant vyro, konfliktas tęsėsi, jo metu pareiškėjas jai rankos delnu sudavė vieną smūgį į galvą, dėl to ji patyrė fizinį skausmą, kurį vertino 5 balais, po suduoto smūgio vyras išėjo, o ji paskambino policijai;

šiuo metu ji vyrui jokių pretenzijų neturi, jis jos atsiprašė, jie susitaikė, nori ikiteisminį tyrimą užbaigti abipusiu susitaikymu, jų konfliktą matė dukra, kurios ji paprašė išeiti į kitą kambarį, todėl ji nematė kaip vyras ją pastūmė ir jai sudavė. Nutarime nustatyta, kad įtariamasis A. D. parodė, kad: 2019 m. balandžio 13 d. jis buvo išėjęs pasitikti žmonos su vaiku iš svečių, apie 23.00 val. jie grįžo namo; grįžus namo tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis stumtelėjo savo žmoną, ji užsikabino koja už kilimo ir pargriuvo ant grindų, iš karto po to atsikėlė, tarp jų tęsėsi žodinis konfliktas, šaukė vienas ant kito, visų aplinkybių negali atsiminti, kadangi buvo įpykęs, kažkuriuo momentu jis dešinės rankos delnu sudavė jai per galvą, tačiau nestipriai; dėl šių savo veiksmų labai gailisi, su žmona susitaikė, jos atsiprašė, ji jam atleido, jie toliau kartu gyvena; pareiškėjas nesiekė sukelti fizinio skausmo savo žmonai, viskas įvyko labai greitai; jis nėra agresyvus, niekada negalėtų tyčia smurtauti prieš moterį.

Įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokole užfiksuota, kad: įtariamasis A. D. pripažino savo kaltę, gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, nori ikiteisminį tyrimą užbaigti susitaikymu, anksčiau nėra teistas; nukentėjusioji išreiškė norą ikiteisminį tyrimą užbaigti abipusiu susitaikymu, atleido įtariamajam; dėl įvykio niekam nepadaryta žala; kadangi A. D. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, gailisi, su nukentėjusiąja susitaikė, yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikaltimų, nes praeityje neteistas ir atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės jam nebuvo taikytas, todėl jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu ir ikiteisminis tyrimas nutrauktinas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 26 d. Nutarimą patvirtino.

6.4. Tarnyba 2019 m. gegužės 10 d. pranešimu „Dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo)“ pareiškėją pasirašytinai informavo, kad Vilniaus AVPK 2019 m. balandžio 14 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo ir kad 2019 m. balandžio 18 d. ikiteisminiame tyrime pareiškėjui pareikštas įtarimas padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Pranešime nurodyta, kad pareiškėjas savo veiksmais, nurodytais jam pareikštame įtarime, galbūt pažemino pareigūno vardą ar padarė tarnybinį nusižengimą, todėl jo paprašyta iki 2019 m. gegužės 17 d. pateikti dėl to paaiškinimą.

6.5. Pareiškėjas Tarnybai pateikė 2019 m. gegužės 10 d. paaiškinimą, nurodė, kad 2019 m. balandžio 13 d. apie 23 val. jo šeimoje įvyko barnis, kurio metu pareiškėjo žmona supykusi norėjo suduoti jam delnu per žandą ir gynybos metu išėjo taip, kad žmona koja užkliuvo už kilimo ir pargriuvo, pareiškėjas savo gynybiniais veiksmais nesiekė sukelti fizinio skausmo, nes yra ramus ir nekonfliktiškas, o dabartinė padėtis šeimoje labai gera. Pareiškėjas Tarnybai taip pat pateikė savo sutuoktinės 2019 m. gegužės 10 d. paaiškinimą, kuriame ji nurodė, kad 2019 m. balandžio 13 d. apie 23.00 val. šeimoje įvyko barnis, kurio metu ji labai susinervino ir neapgalvotai norėjo nestipriai trenkti vyrui delnu per žandą, o vyras gindamasis atstūmė ją ir ji, užkliuvusi koja už kilimo, pargriuvo; paaiškinime pareiškėjo sutuoktinė taip pat nurodė, kad ji iš pykčio neapgalvotai iškvietė policiją, o po kelių dienų su vyru susitaikė, vyrui pretenzijų neturi, dabartinė padėtis šeimoje gera.

6.6. Tarnybos vadas 2019 m. balandžio 27 d. patvirtino Išvadą, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas nurodytais veiksmais (sutuoktinės stūmimas, kuri pargriuvusi susitrenkė galvą, taip pat suduotas smūgis ranka per galvą, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą, ir dėl šių veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu pareiškėjas pripažintas padaręs nusikalstamą veiką) pažeidė Etikos kodekso 16.1, 16.2, 16.5 papunkčius ir savo tyčiniais, priešingais teisei, veiksmais sulaužė priesaiką ir pažemino pareigūno vardą.

6.7. Tarnybos vadas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo (toliau – ir Statutas) 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi bei Išvada, 2019 m. gegužės 28 d. priėmė Įsakymą Nr. 47TE-295, kuriuo pareiškėją atleido iš vidaus tarnybos.

6.8. Liudytoja pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta pareiškėjo sutuoktinė parodė, kad pasikarščiavo iškviesdama policiją, priimto Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą neskundė, nes nesuprato, kad tai reikšminga, o pareigūnai jiems paaiškino, kad atsiimti pareiškimo nėra galimybės, todėl vienintelis būdas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra susitaikymas; jos įsitikinimu, atsakovas skyrė pareiškėjui per griežtą drausminę nuobaudą, neįvertindamas, kad pareiškėjas yra charakterizuojamas teigiamai ir tinkamai atlieka savo darbines pareigas.

7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra oficialus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka priimtas dokumentas, kuris (jame padarytos išvados) jo teisėtumo bei fakto nustatymo aspektais negali būti kvestionuojamas administracinėje byloje ir yra laikytinas tinkamu, pareiškėjo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos patvirtinančiu dokumentu.

8. Remdamasis Statuto 2 straipsnio 4 dalimi, 3 straipsnio 8 dalimi, 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, taip pat Etikos kodekso 16.1, 16.2 ir 16.5 punktais, teismas konstatavo, jog pareigūnas privalo vykdyti bendrąsias pareigas ir specialiuose įstatymuose nustatytas pareigas. Pareiškėjas 2003 m. spalio 13 d. davė vidaus tarnybos sistemos pareigūno priesaiką būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas žmogaus teises ir laisves, sąžiningai atlikti jam patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Be to, Tarnybos pareigūnų tarnyba grindžiama tokiais veiklos ir elgesio principais kaip pagarba žmogui ir valstybei, teisingumas, sąžiningumas, atsakomybė, pavyzdingumas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimojoje aplinkoje įstatymo paskirtis ginti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje, kuris dėl jo žalos visuomenei priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų. Smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas. Smurtas užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

9. Teismo vertinimu, Nutarime konstatuoti pareiškėjo veiksmai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės normomis ir yra įvertinti baudžiamosios teisės normomis. Aplinkybė, kad pareiškėjas nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas, nepaneigia ikiteisminio tyrimo ir tarnybinio patikrinimo metu nustatyto fakto, jog pareiškėjas, būdamas statutinis valstybės tarnautojas, vidaus reikalų sistemos pareigūnas, tarnybos ir ne tarnybos metu turėdamas pareigą užkirsti kelią bet kokiems teisės pažeidimams, padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą ir savo veiksmais pažeidė pareigūnų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas imperatyvias pareigūnų elgesiui ir moralei taikytinas normas, todėl pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą bei menkino pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga, pažeidė Etikos kodekso 16.1, 16.2 ir 16.5 punktus. Teismas darė išvadą, kad tokie pareiškėjo veiksmai nėra suderinami su pareigūno etika, kurios jis turi laikytis tiek tarnybos, tiek ne tarnybos metu, ir pareigūnui keliamais aukštesnio elgesio standartais bei griežtesniais reikalavimais ne vien dėl keliamų profesinių ir bendrųjų reputacinių standartų, bet ir dėl autoriteto kitiems institucijos darbuotojams.

10. Teismas tarnybinio patikrinimo metu Tarnybai pateiktus pareiškėjo ir jo sutuoktinės paaiškinimus, vertino kaip gynybinę pareiškėjo poziciją norint išvengti neigiamų pasekmių – pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos.

11. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad Išvadoje buvo remtasi Nutarime nustatytomis aplinkybėmis, neįsitikinus, kad Nutarimas yra įsiteisėjęs, teismas pažymėjo, jog Tarnyba 2019 m. gegužės 10 d. pranešimu pareiškėją informavo apie dėl pareiškėjo veiksmų Vilniaus AVPK pradėtą ikiteisminį tyrimą ir nurodė pateikti paaiškinimus. Pareiškėjas teikdamas paaiškinimus Tarnybai turėjo galimybę nurodyti, kad su Nutarimu nesutinka ir kad ketina jį skųsti, tačiau to nepadarė ir per Nutarime nurodytą apskundimo terminą jo neskundė. Be to, pareiškėjo veiksmų įvertinimas nepriklauso nuo to, ar jis buvo patrauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas nusižengimas, už kurį taikoma savarankiška atsakomybė, todėl tai galima atriboti nuo galbūt padarytos nusikalstamos veikos, kurios teisinė pasekmė yra baudžiamoji atsakomybė. Šiuo atveju netinkamas pareiškėjo, kaip pareigūno, elgesys yra įrodytas tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis, kurie yra išsamiai aprašyti ir apibendrinti Išvadoje. Ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjo veiksmai vertinami tik baudžiamosios atsakomybės kontekste, o pareigūno veiksmai vertinami pareigūno statusą reglamentuojančių teisės aktų kontekste, ir šie pareiškėjo veiksmai Tarnybos buvo įvertinti kaip žeminantys pareigūno vardą. Teismas taip pat akcentavo, kad pareigūno padarytos veikos įvertinimui nėra reikšminga, ar pažeidimo faktas buvo nustatytas (ir buvo vertinamas) viešai, t. y. ar jis buvo nustatytas matant visuomenės atstovams, ar jis turėjo atitinkamą atgarsį visuomenėje. Pareigūno kaltų veiksmų paviešinimas nėra būtina sąlyga pripažinti tam tikrus pareigūno kaltus veiksmus žeminančiais pareigūno vardą.

12. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju teigiama pareiškėjo charakteristika teisinės reikšmės neturi, kadangi byloje surinktų įrodymų visuma rodo, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, todėl jo atleidimas iš tarnybos remiantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu yra imperatyvi teisinė pasekmė. Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugomas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą.

13. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas surinko pakankamai faktinių duomenų dėl pareiškėjo padarytų veiksmų ir juos teisingai įvertino vidaus tarnybos pareigūnų veiklą reglamentuojančių teisės aktų aspektu bei pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad pareiškėjas savo kaltais veiksmais pažemino pareigūno vardą. Konstatavęs, kad Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti išvestinių pareiškėjo skundo reikalavimų dėl įpareigojimo grąžinti pareiškėją į ankstesnes pareigas ir priteisti vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją.

III. 14. Pareiškėjas A. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti bei priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15. Apeliaciniame skunde pareiškėjas palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame skunde išdėstytus argumentus, pažymi, kad jis nėra pripažintas padaręs nuskalstamą veiką, dėl jo veiksmų nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, pareiškėjas neteistas BPK nustatyta tvarka, t. y. pareiškėjas nedalyvavo teismo procese, kuriame turėtų gynėją, jam būtų išaiškintos visos procesinės teisės, pareigos ir atsakomybė. Nors nagrinėjamu atveju Nutarimą patvirtino teismas, nei pareiškėjas, nei jo sutuoktinė parodymų teismui nedavė, teismas nerinko įrodymų, nesiaiškino reikšmingų aplinkybių ir jų nevertino. Administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas taip pat atsisakė vertinti įvykusio konflikto faktines aplinkybes ir patikrinti, ar ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės ir ar teisingai nustatyti ir įvertinti ikiteisminio tyrimo pareigūno surinkti įrodymai. Sužinojęs, kad baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu priimtas sprendimas pareiškėjui sukėlė tokias pasekmes, kaip atleidimas iš tarnybos, pareiškėjas bandė ginti savo pažeistas teises teikdamas skundą baudžiamojoje byloje. Skundą baudžiamojoje byloje teikė ir pareiškėjo sutuoktinė (nukentėjusioji), tačiau procesas nebuvo atnaujintas. Šiuo atveju pareiškėją atleidus iš tarnybos buvo nubaustas ne tik jis, bet ir jo sutuoktinė bei nepilnametė dukra, nes pareiškėjo sutuoktinė viena turi išlaikyti šeimą.

16. Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat remiasi Statuto 39 straipsnio 9 dalimi bei teigia, jog pareigūno veika ir jos kvalifikavimas yra vertinamas po tarnybinio patikrinimo išvados pateikimo, o nagrinėjamu atveju pareiškėjo veiksmai neturėjo būti kvalifikuota kaip pareigūno vardo pažeminimas, nes tokių veiksmų jis neatliko, nes konflikto metu tik gynėsi nuo sutuoktinės. Po konflikto abu sutuoktiniai dėjo pastangas, kad situacija būtų kuo operatyviau ir racionaliau išspręsta, iš karto po konflikto ir šiuo metu santykiai šeimoje yra geri ir tarnybos interesams visiškai nekenkia. Be to, Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Etikos kodeksą, o atsakomybė jam pritaikyta už pareigūno vardo diskreditavimą. Pareiškėjo teigimu, Išvadoje nėra nurodyta jo kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei duomenys apie ankstesnę tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios tarnybinės nuobaudos), o tai laikytina esminiu Išvados trūkumu ir pareiškėjo teisių pažeidimu, kadangi sprendimą priimantis vadovas neturi galimybės įvertinti šių veikai kvalifikuoti itin reikšmingų aplinkybių.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėse bylose Nr. A552-2748/2012 ir eA-3301-552/2019 suformuota praktika, teigia, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatytas padarytos žalos pobūdis ir dydis, priešingai – Nutarime konstatuota, kad žala niekam nepadaryta. Pareiškėjo teigimu, faktiškai susiklostė tokia situacija, kad jis neturėjo kitos galimybės susitaikyti su sutuoktine ir būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip tik pripažinęs savo kaltę, nors visą laiką teigė, kad konflikto metu gynėsi. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime rėmėsi teismų praktika, kuri savo faktinėmis aplinkybėmis reikšmingai skiriasi nuo pareiškėjo situacijos.

18. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją, mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti. Nurodo, jog Išvadoje konstatuotas ne tik Etikos kodekso, bet ir Statuto 17 straipsnio reikalavimų pažeidimas. Išvados turinys atitinka teisės aktų reikalavimus, joje įvertintos visos nustatytos aplinkybės, nurodyta, kokius neigiamus padarinius sukėlė pareiškėjo veiksmai. Tarnyba pareiškėjo veiksmus vertino pagal Statuto nuostatas, o Nutarime jo veiksmai vertinti pagal BK nuostatas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Ginčas šioje byloje kilo dėl Tarnybos Įsakymo, kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos, savo poelgiu pažeminus pareigūno vardą teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Vidaus tarnybos statuto (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad pareigūno vardo pažeminimas – tai pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojanti.

22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant Vidaus tarnybos statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, ( pagal šiuo metu galiojančią Statuto redakciją - 72 straipsnio 1 dalies 7 punktas) yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Apibendrinant, darytina išvada, kad pareigūno atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą ( ( pagal šiuo metu galiojančią Statuto redakciją - 72 straipsnio 1 dalies 7 punktas) yra galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Todėl, nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tokiu būdu ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl, šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016).

23. Šioje byloje apygardos administracinis teismas nustatė, kad 2019 m. balandžio 13 d. apie 23 val. savo bute A. D. stumdė sutuoktinę, jai sudavė per galvą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Šie pareiškėjo veiksmai buvo įvertinti kaip atitinkantys Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Ikiteisminis tyrimas buvo užbaigtas 2019 m. balandžio 18 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės nutarimu, kuriuo A. D. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. Minėtą nutarimą 2019 m. balandžio 26 d. patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja, nutarimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis. Atlikus pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo patikrinimą dėl paminėtų aplinkybių, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai konstatavo bylos faktines aplinkybes. Oficialiais galiojančiais dokumentais nustatyta, kad pareiškėjas padarė nusikalstamą veiką, o tai atsakovui buvo pakankamas faktinis pagrindas pradėti tarnybinį patikrinimą.

24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, kad tokie pareiškėjo veiksmai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės normomis bei teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų; toks pareiškėjo elgesys žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą bei menkina pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga, todėl galėjo būti vertinami kaip poelgis, pažeminęs pareigūno vardą.

25. Apelianto nurodytas kitoks konflikto su sutuoktine faktinių aplinkybių traktavimas, teiginiai, jog šiuo metu santykiai šeimoje yra geri, o tarnybos interesams nebuvo pakenkta, nesudaro pagrindo paneigti išvadą, kad jis savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Tokios išvados nepaneigia ir tai, kad pareiškėjas teigia gerai nesupratęs Nutarimu fiksuoto susitaikymo ir ikiteisminio tyrimo dėl susitaikymo nutraukimo pasekmių.

26. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad byloje skundžiamas įsakymas atleisti pareiškėją iš tarnybos, kaip pažeminusį pareigūno vardą, yra teisėtas ir pagristas. Apelianto išsakytos abejonės dėl tarnybinio patikrinimo procedūros ir išvados trūkumų nėra pakankamos paneigti šiuo patikrinimu nustatytų faktinių aplinkybių bei jų teisinio vertinimo bei negali būti vertinamos kaip esminiai procedūriniai pažeidimai.

27. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ankstesnėse bylose suformuotą teismų praktiką. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis (lot. k. argumentavimo galia), o rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

28. Apelianto minimose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėse bylose Nr. A552-2748/2012 ir Nr. Nr. eA-3301-552/2019 buvo sprendžiami ne pareigūno vardo pažeminimo, bet paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo klausimai, akcentuojant paskirtųjų tarnybinių nuobaudų adekvatumą padarytoms veikoms. Taigi šios bylos negali būti tinkamais precedentais nagrinėjamoje byloje. Skirtingai nuo tarnybinių nuobaudų skyrimo, už pareigūno vardo pažeminimą, pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, atleidimas iš tarnybos yra vienintelė Statute numatyta teisinė priemonė, kurią atsakovas galėjo taikyti ir pagrįstai bei nepažeisdamas teisės aktuose nustatytų terminų, pareiškėjo atžvilgiu pritaikė. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ankstesnėse Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose administracinėse bylose suformuotomis taisyklėmis, liečiančiomis pareigūno vardo pažeminimo atvejus.

29. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

30. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, nėra pagrindo priteisti ir jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. D. (A. D.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė