2018-11-14 Nr. AB-20825-3-61-3-01225-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1290-602/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01225-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. K.-N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. K.-N. skundą atsakovams Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja R. K.-N. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama: panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2016 m. kovo 2 d. raštą Nr. 3IN-266(8.1) (toliau – ir Raštas Nr. 3IN-266(8.1)); panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2016 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. SKP-4 (toliau – ir Sprendimas Nr. SKP-4) ir 2016 m. sausio 13 d. raštą Nr. BRK-222 (toliau – ir Raštas Nr. BRK-222); įpareigoti Agentūrą išmokėti pareiškėjai pagal mokėjimo prašymą priklausančią 5 812,92 Eur paramos sumą.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad parama buvo panaudota tinkamai ir atitiko jos skyrimo tikslus, todėl Agentūra neturėjo pagrindo, remdamasi vien tik formaliomis aplinkybėmis, susigrąžinti pareiškėjai išmokėtą paramą ir taikyti 5 812,92 Eur paramos neskyrimo sankciją. Pareiškėja nustatytais terminais ir tvarka Švenčionių rajono vietos veiklos grupei „Švenčionių partnerystė“ (toliau – ir Švenčionių VVG) pateikė galutinį mokėjimo prašymą, kuriame deklaravo visas per laikotarpį nuo paskutiniojo mokėjimo prašymo patirtas ir apmokėtas tinkamas finansuoti projekto išlaidas. Pareiškėja taip pat pateikė galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą, prie kurios pridėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2015 m. lapkričio 11 d. pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esamų statinio projekto reikalavimų sprendinių Nr. PASS-00-151111-01254 (toliau – ir Pažyma) bei Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, kurioje nurodyta, kad pagrindinio pastato, jo dalių ir priestato baigtumas – 100 proc. Edukacinio amatų centro pastatas yra naudojamas projekte numatytai veiklai vykdyti. Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjos individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalas ir sertifikuojamų tautinio paveldo produktų aprašai. Jokie teisės aktai, reglamentuojantys Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų projektų administravimo procedūras ir taisykles, nenustato reikalavimo pateikti statybos darbų užbaigimo aktą. Agentūra neatliko jokio faktinių aplinkybių, susijusių su padarytomis būtinomis išlaidomis, tyrimo, o apsiribojo tik teisės aktų pacitavimu. Dėl tradicinių amatų sertifikavimo pareiškėja skunde nurodė, kad teisiniu reguliavimu yra įtvirtinti objektyviai neįgyvendinami reikalavimai, kadangi pradedant naują tradicinių amatų puoselėjimo veiklą neįmanoma būti žinomu konkrečiame regione, pradedantis asmuo negali būti įgijęs dalyvavimo parodose, mugėse ir kituose renginiuose patirties. Šiuo atveju pareiškėja naują tradicinių amatų puoselėjimo veiklą pradeda tik įgyvendinusi projektą, t. y. tik pastačiusi edukacinį amatų centro pastatą ir įrengusi naujos veiklos įrengimus. Agentūros pritaikytos sankcijos yra nemotyvuotos, neadekvačios ir neproporcingos.

3. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

Agentūra nurodė, kad pareiškėja negalėjo naudoti edukacinio amatų centro pastato paraiškoje numatytai veiklai vykdyti, nes nepateikė šio pastato statybos užbaigimo dokumentų. Tinkamomis finansuoti gali būti laikomos tik tokios išlaidos, kurios atliktos laikantis Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatas pastatytą naują ypatingą ar neypatingą statinį galima naudoti tik tada, kai statyba yra užbaigiama surašant statybos užbaigimo aktą. Edukacinio amatų centro pastato statyba turėjo būti baigta ir pastatas turėjo būti naudojamas projekte numatytai veiklai vykdyti iki 2015 m. rugpjūčio 10 d., tačiau pastatas negali būti naudojamas, nes nėra pateiktas jo statybos užbaigimo aktas. Be to, pareiškėja negalėjo vykdyti projekte numatytos licencijuotos veiklos, nes nepateikė tautinio paveldo produktų sertifikatų. Taigi pareiškėja nepasiekė projekto tikslų ir uždavinių. Prašymą sertifikuoti tautinio paveldo produktus pareiškėja Ministerijai pateikė tik 2015 m. rugpjūčio 18 d., todėl sertifikato neišdavimo aplinkybės yra pačios pareiškėjos netinkamo veikimo ar neveikimo pasekmės. Nei pastato statybos užbaigimo akto, nei sertifikatų iki šio atsiliepimo rengimo dienos pareiškėja nepateikė.

4. Atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

5. Ministerija nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą negalėjo vertinti Agentūros sprendimų, kurių priėmime dalyvavo, teisėtumo ir pagrįstumo, todėl Raštu Nr. 3IN-266(8.1) atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą. Atsiliepime į pareiškėjos skundą Ministerija išdėstė sankcijų pareiškėjai skyrimo argumentus, analogiškus nurodytiems Agentūros atsiliepime į pareiškėjos skundą.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 30 d. sprendimu atnaujino pareiškėjai terminą skundui paduoti, bylos dalį dėl prašymų panaikinti Agentūros Raštą Nr. BRK-222 ir Ministerijos Raštą Nr. 3IN-266(8.1) nutraukė, o kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: pareiškėja pateikė paraišką pagal Švenčionių VVG vietos plėtros strategijos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai / kaimo turizmo veiklos skatinimas“ (toliau – ir Paraiška), kuria prašė 100 000 Lt paramos projektui „Edukacinio centro „Amatų būtovė“ sukūrimas“ (toliau – ir Projektas) įgyvendinti, nurodė, kad viena iš remiamų veiklos sričių – tradicinių amatų puoselėjimas ir tradicinių amatų centrų plėtra bei kad kartu su paskutiniuoju mokėjimo prašymu pateiks tradicinių amatų (kepimo, žvakininkystės, siūlų dažymo, siuvinėjimo ir mezgimo) tautinio paveldo produktų sertifikatus; pareiškėja 2015 m. rugpjūčio 10 d.

Švenčionių VVG pateikė galutinį mokėjimo prašymą, kuriuo prašė išmokėti 5 812,92 Eur pramos sumą, galutinę Projekto ataskaitą, kurioje nurodė, kad Projektas yra baigtas įgyvendinti, pasiekti visi jo tikslai ir uždaviniai, visi Projekte numatyti pakeitimai suderinti su Agentūra iki galutinio mokėjimo prašymo, taip pat raštą Nr. 11, kuriame informavo, jog Tautinio paveldo produktų sertifikavimo komisijos posėdžiai vasarą nevyksta, todėl pareiškėja Paraiškoje nurodytus produktus įsipareigojo sertifikuoti 2015 m. lapkričio mėnesį; pareiškėja 2015 m. rugpjūčio 18 d.

Ministerijai pateikė prašymą sertifikuoti tautinio paveldo produktus (lietines žvakes, plikytą duoną, servetėles (pagal 2 atskiras sertifikavimo pozicijas), staltieses, pirštines, kojines, puošybos detales ir vilnonius verpalus); Agentūra 2015 m. lapkričio 9 d. elektroniniu laišku pareiškėjos prašė informuoti apie trūkstamų dokumentų (įskaitant sertifikatų ir statybos užbaigimo dokumentų) rinkimo eigą; Pareiškėja 2015 m. lapkričio 13 d. raštu Agentūrą informavo, kad edukacinės paskirties pastatas yra pastatytas tradiciniu būdu, rankų darbu, namas sėda 2–3 metus, todėl apdailos darbai užbaigiami vėliau, tačiau tai netrukdo naudoti pastatą pagal paskirtį ir Projektas įgyvendinamas visa apimtimi, 2015 metų liepos mėnesio pabaigoje pareiškėjai kilo problemų dėl sveikatos, rugpjūčio mėnesį ji užpildė prašymą dėl sertifikavimo, tačiau nuo rugpjūčio iki spalio sirgo, lankėsi pas gydytojus ir buvo nedarbinga, todėl negalėjo vykdyti individualios veiklos bei pateikti visos praktinės medžiagos su produktais sertifikavimui, pridėjo 2015 m. lapkričio 12 d.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą Nr. (duomenys neskelbtini) apie edukacinės paskirties pastato įregistravimą, taip pat Inspekcijos Pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių; pareiškėja 2015 m. lapkričio 20 d. Ministerijai pateikė prašymą sertifikuoti tautinio paveldo produktus (lietines žvakes, plikytą duoną, servetėles (pagal 2 atskiras sertifikavimo pozicijas), staltieses, pirštines, kojines, puošybos detales ir vilnonius verpalus); Ministerijoje 2015 m. gruodžio 9 d.

įvyko Tautinio paveldo produktų, tradicinių mugių, tradicinių amatų mokymo programų, tradicinių amatų meistrų sertifikavimo ir atestavimo ekspertų komisijos (toliau – ir Sertifikavimo komisija) posėdis, Sertifikavimo komisija siūlė nepripažinti pareiškėjos lietinių žvakių, plikytos duonos, servetėlių (pagal 2 atskiras sertifikavimo pozicijas), staltiesių, pirštinių, kojinių, puošybos detalių ir vilnonių verpalų tautinio paveldo produktais; Agentūra Sprendimu Nr. SKP-4, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja negalėjo naudoti edukacinio amatų centro pastato Paraiškoje numatytai veiklai vykdyti, nes nepateikė jo statybos užbaigimo dokumentų, taip pat kad pareiškėja negalėjo vykdyti Paraiškoje numatytos licencijuotos veiklos, nes nepateikė tautinio paveldo produkto sertifikato, pareiškėjai pritaikė išmokėtos 22 793,60 Eur paramos susigrąžinimo sankciją ir 5 812,92 Eur paramos neskyrimo sankciją, taip pat nutraukė Projekto administravimą; apie priimtą Sprendimą Nr. SKP-4 Agentūra pareiškėją informavo Raštu Nr. BRK-222, kuriame prašė susidariusią 22 793,60 Eur skolos sumą pervesti į Agentūros sąskaitą; nesutikdama su Agentūros Sprendimu Nr. SKP-4, pareiškėja kreipėsi į Ministeriją, kuri Raštu Nr. 3IN-266(8.1) nurodė, jog dalyvavo Sprendimo Nr. SKP-4 priėmime, t. y. pritarė Agentūros siūlymui skirti pareiškėjai sankcijas, todėl nagrinėti pareiškėjos skundo negali.

8. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Agentūra Sprendimą Nr. SKP-4 priėmė 2016 m. sausio 8 d., pareiškėją apie šį sprendimą Raštu Nr. BRK-222 informavo 2016 m. sausio 13 d., o skundą teismui pareiškėja pateikė 2016 m. kovo 24 d., t. y. praleidusi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, tačiau šį vėlavimą iš esmės nulėmė tai, kad Sprendime Nr. SKP-4 buvo nurodyta galimybė jį skųsti Ministerijai, o pastaroji Raštu Nr. 3IN-266(8.1) pareiškėjos skundą atsisakė nagrinėti, konstatavusi, kad dalyvavo Sprendimo Nr. SKP-4 priėmime. Nurodytos su skundo padavimu susijusios faktinės aplinkybės patvirtina, kad siekdama įgyvendinti teisę į teisminę gynybą ir nuginčyti Sprendimą Nr. SKP-4 pareiškėja buvo pakankamai rūpestinga, sąžininga, atidi ir aktyvi, pareiškėja terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl teismas jį atnaujino.

9. Spręsdamas, ar Agentūra pagrįstai nustatė, kad su galutiniu mokėjimo prašymu nepateikdama edukacinio amatų centro pastato statybos užbaigimo akto bei tautinio paveldo produktų sertifikatų pareiškėja pažeidė paramos administravimo bei skyrimo tvarką reglamentuojančius teisės aktus, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) ir Švenčionių VVG valdybos 2013 m. vasario 25 d. posėdžio protokolu Nr. 2 patvirtintų Švenčionių rajono vietos veiklos grupės „Švenčionių partnerystė“ vietos plėtros strategijos „Vietos plėtros 2009–2014 metų strategija“ priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai / kaimo turizmo veiklos skatinimas“ supaprastintųjų specialiųjų taisyklių (toliau – ir Specialiosios taisyklės) nuostatas, konstatavo, jog paramos lėšomis gali būti finansuojamos tos su Projekto įgyvendinimu susijusios išlaidos, kurios yra atliktos ne tik siekiant įgyvendinti užsibrėžtus Projekto tikslus bei uždavinius ir Paraiška prisiimtus įsipareigojimus, bet ir laikantis su tuo susijusioms veikloms nustatytų Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Nuostata, kad Projekto investicijos turi būti atliktos laikantis Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų, negali būti aiškinama siaurai, t. y. taip, kad paramos gavėjas turi vykdyti tik tuos reikalavimus, kurie yra įtvirtinti konkrečią paramos programą, priemonę ar veiklą bei jos finansavimą ir administravimą reglamentuojančiuose nacionaliniuose ir (ar) Europos Sąjungos teisės aktuose; šių reikalavimų negalima vertinti atsietai nuo viso kito teisinio reguliavimo, ypač to, kuris reguliuoja specifinius teisinius santykius, tokius, kaip statyba, teritorijų planavimas, leidimų ir licencijų išdavimas ir t. t. Taigi kiekvienu atveju paramos gavėjai privalo laikytis tiek programos, priemonės ar veiklos, kuriose dalyvauja, administravimo taisyklių, tiek dalyvaujant jose atsirandančius specifinius teisinius santykius reglamentuojančių Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų.

10. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad pareiškėja paramos prašė Projekto, kurio įgyvendinimo metu turėjo būti pastatytas edukacinio amatų centro pastatas, skirtas paslaugoms, susijusioms su tradicinių amatų puoselėjimu, teikti, įgyvendinimui. Taigi Projekto tikslai ir uždaviniai bei juo pareiškėjos prisiimti įsipareigojimai gali būti laikomi įvykdytais tik tuo atveju, jei Projekte numatytas edukacinio amatų centro pastatas yra pastatytas, užregistruotas ir jį galima naudoti teisės aktų nustatyta tvarka. Statybos teisiniai santykiai reglamentuoti Lietuvos Respublikos statybos įstatymu (2015 m. gegužės 14 d. įstatymo Nr. XII-1713 redakcija), kuriame nustatyta, kad statinių, išskyrus nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, kurių statybai išduotas šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 2 arba 3 punkte nurodytas statybą leidžiantis dokumentas, statyba užbaigiama surašant statybos užbaigimo aktą (24 str. 1 d.). Pastatytą naują ypatingą ar neypatingą statinį galima naudoti tik įvykdžius šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus (40 str. 2 d.). Statybos įstatymo 40 straipsnio 2 dalies norma yra įtvirtinta kaip statinio naudotojo pareiga. Iš šių Statybos įstatymo nuostatų matyti, jog neypatingas negyvenamosios paskirties pastatas teisėtai pagal paskirtį (šiuo atveju teikti su tradicinių amatų puoselėjimu susijusioms paslaugoms) gali būti naudojamas tik statinio naudotojui įvykdžius statinio statybos užbaigimo procedūras, t. y. Inspekcijai išdavus statybos užbaigimo aktą, o šios pareigos neįvykdžius – statinys negali būti naudojamas pagal paskirtį.

11. Su galutiniu mokėjimo prašymu bei galutine Projekto įgyvendinimo ataskaita pareiškėja edukacinio amatų centro pastato statybos užbaigimo dokumentų nepateikė ir tik Agentūrai elektroniniu laišku dėl šių duomenų pateikus papildomą paklausimą pareiškėja pateikė Inspekcijos išduotą Pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių bei Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą Nr. (duomenys neskelbtini) apie edukacinės paskirties pastato įregistravimą. Šie dokumentai buvo išduoti ženkliai vėliau nei baigėsi Projekto įgyvendinimo terminas. Be to, vadovaujantis Statybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalimi, Inspekcijos Pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių yra išduodama kaip pagrindas Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nebaigtą statyti ar rekonstruoti neypatingą statinį ir daiktines teises į jį, todėl minėti pareiškėjos Agentūrai pateikti dokumentai nepagrindžia edukacinio amatų centro pastato statybos užbaigimo ir tinkamumo naudoti pagal paskirtį Statybos įstatymo 40 straipsnio prasme. Tinkamą statybos baigimą patvirtinantį dokumentą – Projekte numatyto edukacinio amatų centro statybos užbaigimo aktą – Inspekcija pareiškėjai išdavė tik 2016 m. liepos 18 d., t. y. praėjus metams nuo tada, kai Projektas turėjo būti baigtas įgyvendinti. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas darė išvadą, kad Agentūra Sprendime Nr. SKP-4 pagrįstai konstatavo, kad edukacinio amatų centro pastatas pasibaigus Projekto įgyvendinimo laikotarpiui, t. y. po 2015 m. rugpjūčio 10 d., negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį ir dėl to negalėjo būti pasiekti Projekte nustatyti tikslai ir uždaviniai, bei už tai taikė paramos neskyrimo ir susigrąžinimo sankcijas.

12. Dėl tradicinių amatų tautinio paveldo produktų sertifikatų pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teikiant Paraišką reikalavimas kartu su galutiniu mokėjimo prašymu pateikti tautinio paveldo produktų sertifikatus pareiškėjai buvo žinomas ir ji įsipareigojo jį įvykdyti. Iš Paraiškoje pateiktų duomenų taip pat matyti, kad Projektui įgyvendinti buvo skirti 2 metai. Šis laiko tarpas buvo pakankamas imtis su numatomos vykdyti amatų puoselėjimo veiklos produktų sertifikavimu susijusių veiksmų (ypač atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gegužės 21 d. nutarimu Nr. 529 patvirtinto Tautinio paveldo produktų, tradicinių amatų neformaliojo mokymo programų sertifikavimo, tradicinių amatų meistrų atestavimo ir prašymų sertifikuoti tautinio paveldo produktus, tradicinių amatų neformaliojo mokymo programas ir atestuoti tradicinių amatų meistrus nagrinėjimo tvarkos aprašo 11–13 punktuose įtvirtintus sertifikavimo procedūrų terminus), tačiau pareiškėja visą Projekto įgyvendinimo laikotarpį tokių veiksmų nesiėmė ir į Ministeriją dėl lietinių žvakių, plikytos duonos, servetėlių (pagal 2 atskiras sertifikavimo pozicijas), staltiesių, pirštinių, kojinių, puošybos detalių ir vilnonių verpalų sertifikavimo pirmą kartą kreipėsi tik 2015 m. rugpjūčio 18 d. prašymu, t. y. jau pasibaigus Projekto įgyvendinimo laikotarpiui.

Tokį savo delsimą pareiškėja aiškino aplinkybe, kad Tautinio paveldo produktų sertifikavimo komisijos posėdžiai vasarą nevyksta, nurodė, kad Paraiškoje nurodytus produktus sertifikuos 2015 metų lapkričio mėnesį, tačiau pakartotinį prašymą sertifikuoti tautinio paveldo produktus Ministerijai pateikė tik 2015 m. lapkričio 20 d. Agentūrai 2015 m. lapkričio 13 d. teiktame paaiškinime pareiškėja nurodė šių įsipareigojimų neįvykdžiusi dėl to, kad nuo rugpjūčio iki spalio mėnesio sirgo, lankėsi pas gydytojus ir buvo nedarbinga, negalėjo vykdyti individualios veiklos bei pateikti visos praktinės medžiagos su produktais sertifikavimui, tačiau šias pareiškėjos nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra.

Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja nevykdė Specialiosiose taisyklėse (taip pat Paraiškoje) įtvirtinto reikalavimo informuoti apie bet kokius su Projekto vykdymu susijusius pasikeitimus ir (ar) aplinkybes, dėl kurių nėra galimybės vykdyti Projekte numatytos veiklos, nebuvo aktyvi, neveikė kaip apdairi, sąžininga ir atsakinga paramos gavėja. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad tautinio paveldo produktų sertifikatai pareiškėjai nebuvo išduoti ne tik dėl tos priežasties, kad jos gaminiai nėra žinomi gyvenamosios vietovės apylinkėse, regione ar kad su savo gaminiais, kuriuos pateikė sertifikuoti, pareiškėja nedalyvauja mugėse ar parodose, kituose renginiuose, bet ir dėl to, kad pareiškėjos pateiktų produktų raštai, spalvos ir jų deriniai neatitiko tradicinių liaudies meno kūrinių raiškos, žvakės buvo nekokybiškos, netolygiai išlietos, natūraliam siūlų dažymui trūko specifinių šio amato žinių, o aprašytas plikytos duonos gamybos būdas neatitiko tautinio paveldo produkto atitikties specifikacijos, t. y. dėl to, kad pareiškėjos pateiktų produktų pavyzdžiai iš esmės neatitiko tautinio paveldo produkto sampratos.

Šios aplinkybės (išskyrus puošybos detales, kurioms 2016 m. gruodžio 15 d. išduotas tautinio paveldo produkto sertifikatas Nr. 00807) dar kartą konstatuotos 2016 m. lapkričio 25 d. įvykusio Sertifikavimo komisijos posėdžio metu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, visa tai tik patvirtina išvadą, kad pareiškėja Projekto įgyvendinimo laikotarpiu neveikė kaip atsakinga paramos gavėja ir naudotoja.

13. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad Agentūra Raštu Nr. BRK-222 tik informavo pareiškėją apie tai, kad Sprendimu Nr. SKP-4 jai buvo pritaikytos išmokėtos paramos susigrąžinimo ir jos neskyrimo sankcijos bei nutrauktas Projekto administravimas, t. y. Agentūros Raštas Nr. BRK-222 yra informacinio pobūdžio ir pareiškėjai teisinių pasekmių nesukelia. Dėl Ministerijos Rašto Nr. 3IN-266(8.1) teismas nurodė, kad, nors pagal Administravimo taisyklių 216 punktą pareiškėja formaliai turėjo teisę ginčyti minėtą Ministerijos raštą, tačiau iš jos skundo teismui turinio matyti, kad pareiškėja nesiekia jos skundo išnagrinėjimo Ministerijoje (reikalavimo įpareigoti Ministeriją atlikti kokius nors veiksmus neformuluoja). Priešingai, skundu pareiškėja siekia, kad tarp jos ir Agentūros kilęs ginčas teisme būtų išnagrinėtas iš esmės. Teismui šioje byloje išsprendus Agentūros Sprendimo Nr. SKP-4 teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, Ministerijos Rašto Nr. 3IN-266(8.1) vertinimas būtų nereikšmingas ir jokių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukeltų. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad teisminis procesas pagal pareiškėjos skundą dėl Agentūros Rašto Nr. BRK-222 negalėjo būti pradėtas, be to, byloje nėra argumentų, pagrindžiančių Ministerijos Rašto Nr. 3IN-266(8.1), kaip individualaus administracinio akto, galinčio būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, vertinimą, todėl bylos dalį dėl šių raštų nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

III. 14. Pareiškėja R. K.-N. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimą – panaikinti jo dalį, kuria atmesta pareiškėjos skundo dalis ir patenkinti šią pareiškėjos skundo dalį, t. y. panaikinti Agentūros Sprendimą Nr. SKP-4, priteisti iš atsakovų pareiškėjos naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

15. Apeliaciniame skunde pareiškėja dėsto argumentus, analogiškus nurodytiems skunde pirmosios instancijos teismui. Teigia, kad Projekto uždaviniai yra įvykdyti, edukacinio amatų centro pastatas pastatytas, įregistruotas bei naudojamas teisės aktų nustatyta tvarka, o investicijos panaudotos Paraiškoje nurodytiems tikslams pasiekti. Vėlesnis pastato statybos užbaigimo akto pateikimas Agentūrai galėtų būti laikomas tik formaliu neesminiu pažeidimu, dėl kurio sankcijos neturėtų būti taikomos. Pareiškėjai pateikus trūkstamus dokumentus, pažeidimai galėtų būti traktuojami kaip mažareikšmiai ir neturintys pagrindo sankcijai taikyti. Pareiškėja taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl jos argumentų, susijusių su reikalavimo pradedant naują amatų puoselėjimo veiklą pateikti produktų sertifikatą įgyvendinimo negalimumu. Be to, daliai pareiškėjos gaminamų produktų tautinio paveldo sertifikatai, nors ir vėliau, tačiau buvo suteikti. Pareiškėjos įsitikinimu, jai pritaikytos sankcijos yra nemotyvuotos, neadekvačios ir neproporcingos, Agentūros Sprendime Nr. SKP-4 tik išvardijamos teisės normos, tačiau nepaaiškinta, kaip jos pritaikytos nagrinėjamu atveju, nenurodyti faktiniai duomenys, pagrindžiantys šių teisės normų taikymo būtinybę.

16. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

17. Agentūra nurodo argumentus, iš esmės analogiškus išdėstytiems pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą, mano, jog Sprendimas Nr. SKP-4 atitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatas bei sutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu.

18. Atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme byla išnagrinėta vadovaujantis ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d.

20. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos.

21. Ginčas byloje kilo dėl atsakovo Agentūros Sprendimo Nr. SKP-4, kuriuo pareiškėjai pritaikyta išmokėtos 22 793,60 Eur paramos susigrąžinimo sankcija ir 5 812,92 Eur paramos neskyrimo sankcija bei nutrauktas Projekto administravimas, teisėtumo.

22. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog edukacinio amatų centro pastatas pasibaigus Projekto įgyvendinimo laikotarpiui negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį, be to, iki Projekto įgyvendinimo pabaigos pareiškėja neįvykdė reikalavimo gauti ir pateikti tautinio paveldo produktų sertifikatus (negavo ir nepateikė nė vieno), t. y. pareiškėja negalėjo vykdyti pagrindinės Projekto veiklos – tradicinių amatų puoselėjimo, todėl negalėjo pasiekti Projekto tikslų, pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Agentūros Sprendimą Nr. SKP-4 bei įpareigoti Agentūrą išmokėti pareiškėjai pagal mokėjimo prašymą priklausančią paramos sumą atmetė kaip nepagrįstą.

23. Su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi pareiškėja nesutinka, prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimą – panaikinti Agentūros Sprendimą Nr. SKP-4. Pareiškėja savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytais argumentais, teigia, kad trūkstamus dokumentus, nors ir vėliau, vis dėlto Agentūrai pateikė, todėl nustatyti pažeidimai turėtų būti vertinami kaip mažareikšmiai, t. y. tokie, dėl kurių neturėtų būti taikomos sankcijos. Pareiškėjos įsitikinimu, jai pritaikytos sankcijos yra nemotyvuotos, neadekvačios ir neproporcingos, Agentūros Sprendime Nr. SKP-4 tik išvardijamos teisės normos, tačiau nepaaiškinta, kaip jos pritaikytos nagrinėjamu atveju, nenurodyti faktiniai duomenys, pagrindžiantys šių teisės normų taikymo būtinybę. Kitų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvų pareiškėja apeliaciniame skunde nereiškia. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas šioje byloje pasisakys tik dėl pareiškėjos skundžiamos Vilniaus apygardos administracinio teismo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Nagrinėjamu atveju ginčijamą sprendimą Agentūra priėmė dėl to, kad pareiškėja per Projektui įvykdyti nustatytą laiką (t. y. iki 2015 m. rugpjūčio 8 d.) jo neįvykdė bei nepasiekė Projekto tikslų. Priimdama sprendimą dėl dalies paramos neskyrimo bei išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo sankcijų taikymo pareiškėjai, Agentūra rėmėsi Administravimo taisyklių 197.2.12, 197.3.1, 197.3.2 ir 197.3.14 punktais.

25. Administravimo taisyklėse (galutinio mokėjimo prašymo pateikimo metu galiojusi 2015 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. 3D-265 redakcija) nustatyta, kad pareiškėjui ir (arba) paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje numatytų reikalavimų ir (arba) prisiimtų įsipareigojimų, numatomos trys sankcijų rūšys: paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir paramos ar jos dalies susigrąžinimas (197 p.). Paramos neskyrimas taikomas, kai pareiškėjas ir (arba) paramos gavėjas pažeidžia pirkimų vykdymo tvarką ir kitas paramos sutarties sąlygas ir (arba) paramos paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus (197.2.12 p.). Paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas: vykdydamas projektą, pažeidė ES ar Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, susijusius su projekto įgyvendinimu (197.3.1 p.); nustojo vykdyti projektą, negali pasiekti paramos sutartyje ir (arba) paramos paraiškoje nustatytų projekto uždavinių, tikslų (197.3.2 p.); taip pat pažeidžia kitas paramos sutarties sąlygas ir (arba) paramos paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus (197.3.14 p.).

26. Sprendime Nr. SKP-4 Agentūra, konstatavusi, kad pareiškėja negalėjo naudoti edukacinio amatų centro pastato Paraiškoje numatytai veiklai vykdyti, nes nepateikė jo statybos užbaigimo dokumentų, taip pat kad pareiškėja negalėjo vykdyti Paraiškoje numatytos licencijuotos veiklos, nes nepateikė tautinio paveldo produktų sertifikatų, pareiškėjai pritaikė išmokėtos 22 793,60 Eur paramos susigrąžinimo sankciją ir 5 812,92 Eur paramos neskyrimo sankciją, taip pat nutraukė Projekto administravimą.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad Agentūra, taikydama pareiškėjai sankcijas, jų dydį turėjo individualizuoti pagal bendrąsias prievartos priemonių taikymo asmeniui taisykles, t. y. atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, jo sunkumą, sukeltas neigiamas pasekmes, asmens atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir pan. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 patvirtintų Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių 17 punktą sprendimas dėl sankcijų siūlomas ir priimamas atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1481-662/2018, 2018 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-970-502/2018 ir 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-683-662/2018). Nagrinėjamu atveju gi Sprendime Nr. SKP-4 skiriamos sankcijos nėra individualizuotos, todėl nėra aišku, kodėl pareiškėjai buvo skirta pati griežčiausia sankcija.

28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo ir aiškinimo aspektu yra išaiškinta, kad taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., pvz., 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1050-756/2017). Sankcijos taikymas turi būti motyvuotas ir proporcingas, o patys sankcijos rūšies, dydžio parinkimo ir jos proporcingumo aspektai turi būti pagrįsti sprendime, kuriuo tokios sankcijos taikomos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-89-438/2017, 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017, 2017 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1126-502/2017).

29. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja Projektą vykdė – pastatė ir iš dalies įrengė edukacinio amatų centro pastatą, kreipėsi į Sertifikavimo komisiją dėl Paraiškoje nurodytų tautinio paveldo produktų sertifikavimo, tačiau kartu su galutiniu mokėjimo prašymu bei galutine Projekto ataskaita Agentūrai nepateikė edukacinio amatų centro pastato statybos užbaigimo akto bei tautinio paveldo produktų sertifikatų. Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko 2015 m. lapkričio 12 d. išraše nurodyta, kad edukacinės paskirties pastato baigtumas – 98 proc. Agentūros 2015 m. lapkričio 26 d. mokėjimo prašymo patikros vietoje ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad: informacija apie per ataskaitinį laikotarpį patirtas išlaidas ir jas patvirtinantys bei įrodantys dokumentai sutampa; projekto vykdytojas investiciją planuoja panaudoti Paraiškoje nurodytiems tikslams pasiekti; vykdomos investicijos atitinka numatytas techniniame projekte; pateiktas pastato priėmimo–perdavimo aktas; papildomos kontrolės priemonės nereikalingos, nes investicijos yra įvykdytos. Taigi patikros metu Projekte numatyti statybos darbai, finansuojami Projekto lėšomis, realiai buvo atlikti. Be to, kaip matyti iš byloje pateiktos medžiagos, Projekto vykdymo neatitikimus iš dalies lėmė tam tikri objektyvūs veiksniai – Sertifikavimo komisijos veikimo laikotarpis bei pareiškėjos sveikatos būklė, tačiau šių su Projekto įgyvendinimu susijusių faktinių aplinkybių, priimdama Sprendimą Nr. SKP-4, kuriuo nusprendė neskirti pareiškėjos prašomos paramos sumos bei susigrąžinti pareiškėjai jau išmokėtą paramos sumą, Agentūra nevertino ir dėl jų skirdama minėtas sankcijas nepasisakė.

30. Sprendžiant dėl Agentūros veiksmų taikant pareiškėjai sankcijas pagrįstumo, taip pat svarbi aplinkybė, kad Inspekcija 2016 m. liepos 18 d. išdavė edukacinio amatų centro pastato statybos užbaigimo aktą Nr. ACCA-100-160718-00096, o Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko 2016 m. liepos 22 d. išraše nurodyta, kad edukacinės paskirties pastato baigtumas – 100 proc. Be to, pareiškėjai 2016 m. gruodžio 15 d. buvo išduotas Tautinio paveldo produkto sertifikatas Nr. 00807 dėl puošybos detalių. Vadinasi, Projektas, nors ir pasibaigus nustatytam terminui, įvykdytas visiškai.

31. Kaip minėta, atsakovas Sprendime Nr. SKP-4 nenurodė jokių argumentų dėl pareiškėjai taikytų konkrečių sankcijų dydžių, t. y. skirtos sankcijos nebuvo individualizuotos, todėl ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu. Remiantis skundžiamame Sprendime Nr. SKP-4 nurodytomis aplinkybėmis, kad pareiškėja su galutiniu mokėjimo prašymu ir galutine Projekto ataskaita nepateikė statybos užbaigimo akto bei tautinio paveldo produktų sertifikatų, tik iš dalies pagrįstais galima pripažinti Agentūros argumentus, kad nepasiektas Projekto tikslas ir rezultatas. Tinkamai neįvertinęs susiklosčiusios situacijos, pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad skundžiamas Sprendimas Nr. SKP-4 yra teisėtas ir pagrįstas bei kad juo skirtos sankcijos yra proporcingos.

32. Skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis (ABTĮ 92 straipsnis). Todėl panaikinus sprendimo dalį dėl pareiškėjai pritaikytų sankcijų, Agentūra turėtų iš naujo spręsti dėl pareiškėjai už nustatytus pažeidimus taikytinų sankcijų, jas tinkamai individualizuojant, ir priimti naują sprendimą.

33. Apibendrindama išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, bei į tai, jog teisė skirti sankcijas už pareiškėjos padarytus pažeidimus teisės aktuose suteikta Agentūrai, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl teismo sprendimas keistinas, o Agentūros Sprendimo Nr. SKP-489 dalis, kuria pareiškėjai paskirtos sankcijos už šiame sprendime nustatytus pažeidimus, naikinama ir sankcijų skyrimo klausimas perduodamas Agentūrai nagrinėti iš naujo.

34. Pareiškėja apeliaciniame skunde, be kita ko, prašo priteisti iš atsakovų jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau kartu su apeliaciniu skundu nepridėjo šias išlaidas patvirtinančių dokumentų. Vadovaujantis ABTĮ 41 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjai išaiškintina, kad prašymą dėl išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo bei šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus pareiškėja Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui gali pateikti ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Dėl išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pareiškėja analogiška tvarka gali kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos R. K.-N. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. SKP-4 ir įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos kausimą dėl paramos išmokos pagal galutinį mokėjimo prašymą ir sankcijų pareiškėjai R. K.-N. už nustatytus pažeidimus skyrimo nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan