d861ab79-e779-48b7-bdc8-c5dcf8639637 · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I1-3229-283/2022 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00181-2022-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.1; 20.2.1.2; 20.2.3.2; (S) 20.5.1; 37.3; 55.1.3 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 1 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Dalytė Zlatkuvienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingridai PetuÅ¡kinienei, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

P. (D. P.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nustatė: pareiÅ¡kėjas D. P. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas, ir D. P.) skundu kreipėsi į administracinį teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovės atstovas, ir PravieniÅ¡kių PN-AK), priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. iki 2022 m. sausio 13 d. PravieniÅ¡kių PN-AK Trečiajame sektoriuje buvo kalinamas netinkamomis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis. PaaiÅ¡kino, kad PravieniÅ¡kių PN-AK Trečiajame sektoriuje prausiantis duÅ¡e nebuvo užtikrinamas vizualinis privatumas, prie duÅ¡o patalpos nėra įrengtas persirengimo kambarys, dėl ko sudrėkdavo drabužiai. Teigė, kad jam yra svarbu sveika aplinka, o duÅ¡o patalpose ant lubų veisėsi pelėsis, kuris kenkė jo sveikatai.

D. P. prašė atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikÄ ir pripažinti, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų jis patyrė neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2006 m. liepos 17 d. raÅ¡te Nr. 4D-2006/2-858 patvirtino, jog pertvarų duÅ¡e nebuvimas sukelia psichologinius iÅ¡gyvenimus (b. l. 1). Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas PravieniÅ¡kių PN-AK atsiliepimu į skundÄ prašė D.

P. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PravieniÅ¡kių PN-AK nurodė, kad teisės aktai nenumato prievolės įrengti matomumÄ ribojančias pertvaras nuteistųjų duÅ¡inėse. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklės) duÅ¡o kabinų įrengimÄ nustato tik ilgalaikių pasimatymų kambariuose.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo asmens byloje ginčo laikotarpiu skundų dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nėra. Pataisos įstaigos patalpų valymo tvarkÄ nustato PravieniÅ¡kių PN-AK 2019 m. birželio 19 d. įsakymas Nr. V-372 „Dėl gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“. Pataisos įstaiga užtikrina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 37 punkto reikalavimo, nustatančio, kad patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, turi bÅ«ti skirtos valymo priemonės, vykdymÄ .

Švarai ir tvarkai palaikyti suimtiesiems (nuteistiesiems) išduodamas sanitarinis valiklis, rūgštinis valiklis, šveitimo milteliai, valymo inventoriaus komplektas šepetys (šluota), kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės. Jei patalpose gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (kasdien tinkamai jas valytų, vėdintų joje negalėtų atsirasti pelėsis (grybelis). Nurodė, kad skundžiamu laikotarpiu Nacionalinės visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) 9-ojo būrio dušinės netikrino (b. l. 15–20).

PravieniÅ¡kių PN-AK 2022 m. kovo 17 d. teismui pateikė papildomus paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė, kad teisės aktai nenumato įstaigai prievolės įrengti nuteistųjų persirengimo kambarius, o bendroje duÅ¡inėje yra numatyta vieta nuteistiesiems persirengti. Teigė, kad teismų praktikoje dėl persirengimo patalpų įrengimo duÅ¡o patalpose yra konstatuota, jog duÅ¡o įrengimas be atskirų kabinų yra analogiÅ¡kas visų viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) persirengimo ir duÅ¡o patalpų įrengimui ir atitinka bendrÄ sias visuomenėje galiojančias ir didžiajai daliai visuomenės priimtinas nuostatas dėl tokių patalpų įrengimo.

Tvirtino, kad PravieniÅ¡kių PN-AK Å¡iuo aspektu nuteistiesiems nėra sudarytos iÅ¡imtinai kitokios (blogesnės) sÄ lygos negu likusiai visuomenės daliai (b. l. 44–45). Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kildinamos iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų pataisos įstaigoje, atlyginimo.  Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. iki 2022 m. sausio 13 d. bausmę atliko PravieniÅ¡kių PN-AK Trečiojo sektoriaus 9-ame bÅ«ryje, 3-ioje gyvenamojoje patalpoje (b. l. 23–24).

Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra vieÅ¡asis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis).

Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, bÅ«tina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigÅ«nai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad neturtinę žalÄ sukėlė tai, jog PravieniÅ¡kių PN-AK administracija neužtikrino privatumo naudojantis duÅ¡o patalpa.

 Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje nurodoma, kad valstybė turi pareigÄ užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ byloje M. ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 40828/12, Nr. 29292/12, Nr. 69598/12, Nr. 40163/13, Nr. 66281/13, Nr. 70048/13 ir Nr. 70065/13); 2006 m. liepos 13 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ RusijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 26853/04)).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – ir Patalpų aprūpinimo normos) 13 punktas nustatė, kad dušo patalpose turi būti dušo čiaupai (galvutės) 1 vnt. 1 besiprausiančiam asmeniui, suolas ir/arba kėdė, ir/arba taburetė (1 sėdima vieta 1 besiprausiančiam asmeniui), kilimėlis arba grotelės (1 vnt. prie kiekvienos sėdimos vietos), veidrodis (1 vnt.), sieninė pakaba drabužiams (3 kabliukais 1 asmeniui), lentynėlė higienos priemonėms (1 vnt. prie kiekvieno dušo čiaupo (galvutės)), kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai (pagal poreikį). taigi, Patalpų aprūpinimo normos nenustato reikalavimo duše prausimosi vietas atskirti pertvaromis ar užuolaidomis.

Detalesnio pataisos įstaigose įrengtų dušų patalpų įrengimo (pvz., sienelių tarp dušų čiaupų privalomo įrengimo) nenumatė ir ginčo laikotarpiu galiojusios Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) ir kiti nacionaliniai teisės aktai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje analogiško ginčo bylose konstatuota, jog pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas.

Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pertvarų duÅ¡e nebuvimas neužtikrina visiÅ¡ko asmens privatumo, ir nurodoma, kad tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, jog nustačius ypač prastas kalinimo sÄ lygas, ribota galimybė naudotis duÅ¡u ar karÅ¡tu vandeniu bei privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimas taip pat gali bÅ«ti vertinami kaip vienos iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų, sudarančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio pažeidimÄ .

Teisminėje praktikoje nurodoma, kad nors teisės aktai nenumato pataisos įstaigos pareigos duÅ¡uose įrengti pertvaras, tačiau tai nesudaro pagrindo atleisti pataisos namus nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumÄ naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019; 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-172-575/2021; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-735-624/2021, 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-840-520/2021 ir kt.), bei pripažįstama, kad pareiÅ¡kėjams, naudojantis pertvarų neturinčiu duÅ¡u, pažeidžiamas jų privatumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1200-602/2021).

Pagal EŽTT formuojamÄ praktikÄ , nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sÄ lygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumÄ , prasme (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ byloje S. prieÅ¡ LenkijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 17249/12). Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ pripažino, kad ginčo laikotarpiu PravieniÅ¡kių PN-AK Trečiojo sektoriaus bendro naudojimo duÅ¡o patalpose pertvaros nebuvo įrengtos, kadangi to teisės aktai nereikalavo.

PravieniÅ¡kių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2022 m. vasario 14 d. pažymos Nr. 77-225 „Apie nuteistojo D. P. laikymo sÄ lygas“ duomenimis, privatumo užtikrinimo klausimas bendrojo naudojimo duÅ¡inėse yra sprendžiamas (b. l. 26). Atsakovės atstovo pateiktų duÅ¡o patalpų nuotraukos patvirtina, kad duÅ¡o patalpose tarp duÅ¡o sietelių nėra įrengtų pertvarų (b. l. 32–34). Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma iÅ¡vada, kad ginčo laikotarpiais PravieniÅ¡kių PN-AK Pirmajame sektoriuje esančio duÅ¡o patalpose pertvaros nebuvo įrengtos, o atsakovės atstovas Å¡io fakto neginčijo.

Vertinama, kad pareiÅ¡kėjas skunde pakankamai iÅ¡samiai iÅ¡dėstė savo nusiskundimus dėl privatumo prausiantis duÅ¡e neužtikrinimo, todėl pripažintina, kad jis dėl to galėjo patirti neigiamus emocinius iÅ¡gyvenimus. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo asmens privatumas naudojantis duÅ¡u ginčo laikotarpiu buvo pažeidžiamas. Be to, pareiÅ¡kėjas tvirtino, kad neturtinę žalÄ sukėlė tai, jog PravieniÅ¡kių PN-AK prie duÅ¡o patalpos nebuvo įrengta persirengimo patalpa, dėl to sudrėkdavo jo drabužiai.

Atsakovės atstovas papildomai pateiktuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad teisės aktai nenumato pataisos įstaigos pareigos duÅ¡o patalpose įrengti persirengimo kambarius, o bendroje duÅ¡inėje vieta nuteistiesiems persirengti yra numatyta, bei teigė, kad, vadovaujantis teismų praktika dėl persirengimo patalpų įrengimo duÅ¡o patalpose, jog duÅ¡o įrengimas be atskirų kabinų yra analogiÅ¡kas visų viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) persirengimo ir duÅ¡o patalpų įrengimui ir atitinka bendrÄ sias visuomenėje galiojančias ir didžiajai daliai visuomenės priimtinas nuostatas dėl tokių patalpų įrengimo.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklės, Patalpų aprÅ«pinimo normos, Higienos normų HN 134:2015 nuostatos nenumato reikalavimų pataisos įstaigos dušų patalpose įrengti atskiras persirengimo kabinų (patalpas), todėl pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus nenustatyta. Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl aukščiau nurodytų teisės aktų taikymo ir apeliacinio teismo iÅ¡vados, jog teisės aktai nenumatė, kad duÅ¡e bÅ«tų įrengtos atskiros persirengimo kabinos (patalpos) (žr., pvz., 2019 m. kovo 13 d. nutartį Nr. A-1917-629/2019).

Teismas kaip pagrįstus pripažįsta PravieniÅ¡kių PN-AK teiginius, kad duÅ¡o įrengimas pataisos namuose be atskirų persirengimo kabinų yra analogiÅ¡kas visų viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) persirengimo ir duÅ¡o patalpų įrengimui ir atitinka bendrÄ sias visuomenėje galiojančias ir didžiajai daliai visuomenės priimtinas elgesio nuostatas. PareiÅ¡kėjas teigė, kad neturtinę žalÄ patyrė ir dėl to, kad duÅ¡o patalpoje ant lubų veisėsi pelėsis, nes jam yra svarbi sveika aplinka.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad užtikrina valymo priemonių nuteistiesiems iÅ¡davimÄ ir kad ginčo laikotarpiu Nacionalinės visuomenės sveikatos centras 9-ojo bÅ«rio duÅ¡inės patalpų netikrino (b. l. 15-20). Atsakovės atstovas pateikė duÅ¡o patalpos nuotraukas (b. l. 32-34), PravieniÅ¡kių PN-AK Turto valdymo skyrius 2022 m. vasario 14 d. pažymÄ Nr. 77-225 „ Apie nuteistojo D. P. laikymo sÄ lygas“, kurioje nurodė, kad nuteistiesiems įrengtos duÅ¡o patalpos valomos ir dezinfekuojamos kiekvienÄ naudojimosi Å¡iomis patalpomis dienÄ , jas valo ir tvarko Turto valdymo skyriuje valytojo pareigose dirbantis nuteistasis (b. l. 26).

Higienos normų HN 134:2015 39 punktas nustato, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių. Teisminėje praktikoje laikomasi pozicijos, jog pareiÅ¡kėjas, reikalaujantis atlyginti neturtinę žalÄ , kildinamÄ iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, o teismas įpareigotas patikrinti laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (žr., pvz., 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/20142013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013 ir kt.).

Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu. PareiÅ¡kėjas skunde itin abstrakčiai nurodė, kad duÅ¡o patalpose buvo pelėsis, iÅ¡samesnių ir konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis pagrįstų paaiÅ¡kinimų apie pelėsio buvimÄ duÅ¡o patalpoje nepateikė. PareiÅ¡kėjas, gavęs teismo siųstÄ atsakovės atstovo atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , jo priedus, duÅ¡o patalpos nuotraukas, atsikirtimo neteikė ir papildomų aplinkybių dėl pelėsio buvimo nepateikė.

Nagrinėjant bylÄ nenustatyta duomenų, kad ginčo laikotarpiu dėl pelėsio buvimo duÅ¡o patalpoje pareiÅ¡kėjas bÅ«tų teikęs skundus Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, PravieniÅ¡kių PN-AK nurodė, kad pareiÅ¡kėjo asmens byloje ginčo laikotarpiu teiktų skundų dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nerasta (b. l. 16). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pagal asmenų praÅ¡ymus, praneÅ¡imus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytÄ kontroliuojamų sričių sÄ raÅ¡Ä .

PareiÅ¡kėjui nepateikus į bylÄ duomenų, kad jis kreipėsi į atsakovės atstovÄ ar kompetentingÄ valstybės institucijÄ dėl jį netenkinusių kalinimo sÄ lygų, teismas neturi pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmų. Minėta, jog nagrinėjant bylÄ nustatyta, kad ginčo laikotarpiu PravieniÅ¡kių PN-AK buvo pažeistas pareiÅ¡kėjo asmens privatumas naudojantis duÅ¡u, ir pripažinta, jog tokios laikymo sÄ lygos pareiÅ¡kėjui galėjo sukelti diskomfortÄ ir kitus neigiamus iÅ¡gyvenimus.

Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti institucijos veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.247 straipsnis). PareiÅ¡kėjas, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas įkalinimo pataisos įstaigoje sÄ lygas, pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais.

EŽTT jurisprudencijoje konstatuojama, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ neturtinę žalÄ (žr., pvz., EŽTT 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimÄ B. prieÅ¡ RumunijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 61496/08; 2014 m. spalio 2 d. sprendimÄ H. prieÅ¡ NorvegijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 15319/09; 2000 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das.

Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2014 m. sausio 28 d. sprendimÄ O’K. prieÅ¡ AirijÄ , § 202, pareiÅ¡kimo Nr. 35810/09; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , § 33, pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2012). Administracinėse bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo irgi nurodoma, kad pažeidimo laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., 2013 m. balandžio 25 d. nutartis byloje Nr. A146-601/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartį byloje Nr. A-376-662/2017; 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2210-1062/2018).

Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje byloje nenustatyta kitų pareiÅ¡kėjo teises pažeidžiančių netinkamų kalinimo sÄ lygų nenustatyta, pagrindo asmens privatumo duÅ¡e pareiÅ¡kėjui neužtikrinimÄ vertinti kaip vienÄ iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų, sudarančių pagrindÄ konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-507-415/2020). Vadovaujantis Higienos normos HN 134:2015 44 punktu, 2020 m. sausio 22 d.

įsigaliojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 17.5 punktu, pareiÅ¡kėjui suteikiama teisė ne rečiau kaip kartÄ per savaitę praustis duÅ¡e. Taigi pareiÅ¡kėjo asmens privatumo teisė naudojantis duÅ¡u galėjo bÅ«ti pažeista 17 kartų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad pareiÅ¡kėjo asmens privatumas naudojantis pertvarų neturinčiu duÅ¡u buvo pažeidžiamas visÄ ginčo laikotarpį, tačiau ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas duÅ¡u naudojosi vienÄ kartÄ per savaitę, turi įtakos vertinant pažeidimo mastÄ (žr., pvz., 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019).

Nagrinėjant bylÄ , nenustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis skundais į PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ dėl asmens privatumo neužtikrinimo naudojantis duÅ¡u. be to, byloje nėra pateikta duomenų, kad nustatytas pažeidimas bÅ«tų padaręs žalingÄ poveikį pareiÅ¡kėjo fizinei ar psichinei bÅ«klei. PravieniÅ¡kių PN-AK Resocializacijos skyriaus 2022 m. vasario 9 d. pažymos „Dėl nuteistojo D. P.“ duomenimis, pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu psichologinės pagalbos dėl privatumo dušų patalpose į psichologus nesikreipė (b. l. 25).

Iš Asmens sveikatos išrašų matyti, kad pareiškėjas skundėsi, jog greitai susinervina, 2021 m. spalio 29 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninės Ambulatorinio apsilankymo aprašymo duomenimis, pareiškėjas skundėsi nerimu, padidėjusiu jautrumu aplinkai, kad daug nervinasi, negali užmigti (b. l. 11, 12). Teismo vertinimu, šie gydytojo įrašai neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimus sukėlė būtent asmens privatumo neužtikrinimas dušo patalpoje.

Remiantis tuo, kas nurodyta, sprendžiama, kad nagrinėjamo ginčo atveju yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ . Teismo sprendimu pripažįstama, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į asmens privatumÄ naudojantis duÅ¡u, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo D. P. (D. P.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje 2021 m. rugsėjo 14 d. - 2022 m. sausio 13 d. laikotarpiu buvo pažeista D. P. (D. P.) teisė į asmens privatumÄ naudojantis duÅ¡u. PareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .

KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus. Teisėja Dalytė Zlatkuvienė