d8600a4d-4443-41c7-9bb1-caaf32b96a0c · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-109-1057/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-60602-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 23 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė, sekretoriaujant Katažynai Grinevič, dalyvaujant prokurorėms Kristinai Minko, Dianai Dilbienei, kaltinamajam E. R., jo gynėjams advokatams Kristinai Sandaraitei-Butvilienei, Gediminui Milevičiui, nukentėjusiajai R.

B., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. sav., Lietuva, nevedęs, Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, teistas 1) 2009-08-19 Alytaus raj. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. 1m. l/a; bausmės vykdymas atidėtas 1 m.; 2010-07-14 atidėjimas panaikintas; 2012-04-23 paleistas atlikęs bausmę. 2) 2015-03-25 Alytaus raj. apylinkės teismo pagal BK 138 str. 1 d. 1 m. l/a; bausmės vykdymas atidėtas 1 m.; 2019-09-02 atidėjimas panaikintas; 3) 2016-08-30 Alytaus raj. apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. 6 mėn. l/a; subendrinus su 2015-03-25 nuosprendžiu, galutinė bausmė 10 mėn. l/a; 4) 2017-01-13 Alytaus raj. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. 7 mėn. l/a, subendrinus su 2016-08-30 nuosprendžiu, galutinė bausmė 1 m. 2 mėn. l/a; 2017-06-01 paleistas lygtinai prieÅ¡ terminÄ 4 mėn. 27 d.; 5) 2018-04-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 281 str. 7 d. 60 parų areÅ¡to, uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, konfiskuoti automobilio vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ -620 eurų valstybės naudai. 6) 2019-05-24 Alytaus apylinkės teismo pagal BK 281 str. 7 d. 9 mėn. l/a; taikyti 64(1), bausmę mažinti 1/3 ir skirti 6 mėn. l/a; vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymÄ atidėti 1 metams, įpareigojant visÄ bausmės atidėjimo laikotarpį tęsti darbÄ arba registruotis darbo biržoje, nevartoti alkoholio ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 68 str., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 3 metus uždrausta naudotis ( įgyti) specialiÄ ja teise-teise vairuoti transporto priemone. 7) 2019-08-02 Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų nuosprendžiu pagal BK 281 str. 7 d. – paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 (1) str. bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ä®skaitytas laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas. Vadovaujantis BK 68 str. , paskirta baudžiamojo poveikio priemonė- 3 metus uždrausta naudotis ( įgyti) specialiÄ ja teise-teise vairuoti transporto priemone. 2020-02-03 Alytaus apylinkės teismo nutartimi 2019-05-24 ir 2019-08-02 nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta 9 (devynių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas, įskaitytas minėtuose nuosprendžiuose. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje bei 145 straipsnio 1 dalyje, Teismas n u s t a t ė: E. R. nežymiai sužalojo savo Å¡eimos narį, o bÅ«tent: jis 2018-12-22 apie 02.00 val., bÅ«damas bute, adresu (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto metu su sugyventine R. B. sudavė jai kumščiu 3 smÅ«gius į veidÄ , draskė nukentėjusiosios drabužius, tampė už plaukų po kambarį, o pastarajai pasislėpus tualete, jis jÄ atitempęs į kambarį, sudavė apie 10 smÅ«gių kumščiais į veidÄ , galvos sritį ir rankas, kuriomis nukentėjusioji dengė galvÄ , tuo padarydamas R.

B. poodines kraujosruvas abiejose lÅ«pose, smakro kairėje, kairės akies apatiniame voke, kairiame skruoste, nosies nugarėlės deÅ¡inėje, kairėje plaÅ¡takoje, kairio dilbio srityje, kaktos kairėje, ties plaukų riba, kraujosruvÄ apatinės lÅ«pos gleivinėje, kairio dilbio sumuÅ¡imÄ , krÅ«tinės ir apatinės lÅ«pos sumuÅ¡imÄ , tai yra sužalojimus, kvalifikuojamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, t. y. padarė nusikalstama veikÄ , numatytÄ LR BK 140 straipsnio 2 dalyje. Taip pat E. R. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2018-12-22 apie 02.00 val., bÅ«damas bute, adresu(duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su sugyventine R.

B., atsinešęs iÅ¡ virtuvės peilį juo pagrasino nukentėjusiajai laikydamas peilį nukreiptÄ Ä¯ jÄ ir sakydamas, kad papjaus, tuo duodamas pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 145 straipsnio 1 dalyje. Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. R. parodė, kad kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies, dėl peilio nepripažįsta. 2018 m. gruodžio 22 d., Vilniuje, linksminosi. Berods Å¡eÅ¡i žmonės buvo.

Atvažiavo į nuomojamÄ butÄ su R., gavosi ginčas, apsipyko. Konflikto metu sudavė į veidÄ ranka. Tris ar keturis kartus trenkė. RÅ«bų nedraskė. Kad nustvėrė už plaukų pripažįsta. Peiliu negrasino. Nepamena, ar ji pasislėpė tualete. Tikrai 10 kartų jai netrenkė. Peilio nebuvo. Ji irgi buvo neblaivi. Nukrito ant žemės, susitrenkė. Gailisi, kad mušė. Buvo iÅ¡gėręs, supykęs ant jos nebuvo. Išėjo toks konfliktas. Mušė supykęs. Nežino, kodėl ji pasakė, kad grasino peiliu.

Gyvenime tokių dalykų nedarė. Ä® proceso dalyvių klausimus atsakė, kad smurto atvejų prieÅ¡ sugyventinę buvo anksčiau. Tuo metu stipriai abu buvo neblaivÅ«s. Nepripažįsta peilio naudojimo. Tuo metu bute jo net nebuvo. Kaip rÅ«bai galėjo bÅ«ti suplėšyti, jeigu dar ryte atsiprašė nukentėjusiosios ir ji iÅ¡važiavo. Turi du vaikus. Vaikai mokyklinio amžiaus. Alimentai yra priteisti. DvigubÄ gyvenimÄ gyvena, buvo alimentai priteisti bet ir su Å¡eima gyveno, pinigus uždirbdavo. Gali iÅ¡mokėti civilinį ieÅ¡kinį.

PrieÅ¡ įvykį dažnai konfliktavo, nes tik savaitgaliais atvažiuodavo namo, komandiruotėse buvo. Jis (duomenys neskelbtini) gyvena, ji (duomenys neskelbtini). Gal kad ji buvo prisipažinusi, kad turėjo draugÄ , gal tas įtakojo. Gal tÄ vakarÄ pasakė kažkÄ . Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis E. R. parodė, kad kuo yra įtariamas supranta, savo kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies, nes pilnai įtarime nurodytų aplinkybių jis nepadarė. (duomenys neskelbtini) nuomavo vieno kambario butÄ nuo 2017 metų vasaros.

R. B. jis pažįsta apie 11 metų, kartu (duomenys neskelbtini) gyveno su jų bendrais vaikais, berniukui (duomenys neskelbtini) metai, kitam berniukui (duomenys neskelbtini) metai. R. su vaikais arba viena atvykdavo į jo nuomojamÄ butÄ (duomenys neskelbtini) 2018 metų gruodžio mėnesio pabaigoje, prieÅ¡ Å¡ventes, tiksliai laiko neatsimena, galėjo bÅ«ti 22 dienÄ , apie vidurnaktį kartu su R. neblaivÅ«s grįžo namo. PrieÅ¡ tai abu buvo iÅ¡gėrę gal po 0,7 l degtinės. R.bÅ«dama neblaivi mėgsta provokuoti konfliktus.

Atsimena, kad kambaryje tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl jų santykių, buitinių nesutarimų, dėl ko tiksliai neatsimena, jis bÅ«damas susijaudinęs ir supykęs tris kartus deÅ¡inės rankos delnu sudavė R. į veido sritį - kairį skruostÄ . Jis jai drabužių nedraskė, už plaukų netampė, peiliu jai negrasino, nebuvo net jo paėmęs į rankas. Po Å¡ių jo minėtų trijų R.suduotų smÅ«gių jis nuėjo miegoti. Ryte atsibudęs rado R.gulinčiÄ Å¡alia savęs lovoje.

Jis pastebėjo, kad R. kairys skruostas yra patinęs, suprato, kad nuo jo anksčiau minėtų jai suduotų trijų smūgių. Tarp jų vėl kilo žodinis konfliktas, jis jos atsiprašinėjo už suduotus smūgius, tačiau ji pasakė, kad neatsiprašinėtų, o prašytų jos, kad ji jo nepasodintų. R.išvyko į (duomenys neskelbtini), nuo to laiko jis jos nematė, jie tik bendravo telefonu. R. jo niekada nėra kaltinusi, kad jis jai būtų grasinęs peiliu. (1 t., b. l.

65) Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. B. parodė, kad gruodžio 21-22 d. atvažiavo į Vilnių. Nuvažiavo į svečius, nusipirko alkoholio, grįžo atgal, sėdėjo, viskas buvo gerai. Įvyko žodinis konfliktas. Kai negeria, tai jis normalus žmogus, bet kai išgeria tampa agresyvus. Kilo ginčas ir prasidėjo mušimas, draskymas drabužių, su kiekvienu smūgiu buvo keiksmažodis, buvo tampoma, palaidinė buvo suplėšyta, gynėsi ir verkė, kad paleistų, nuėjo į virtuvę, pasiėmė mėsinį peilį ir grasino.

Pasiprašė į tualetÄ , galvojo užsirakins kaip nors, prašė pagalbos žmonių. Jis spynÄ iÅ¡lupo peiliu. Atsitempė į kambarį ir vėl mušė. Prievarta pasiguldė į lovÄ , iÅ¡ pradžių paprastai apsikabinęs, o paskui laikė už gerklės. Dėl peilio tai tikrai jam pakenkti nenori, sako kaip yra. Už plaukų tampė. SmÅ«gių buvo daug, gynėsi kaip galėjo. Ä® proceso dalyvių klausimus atsakė, kad kai užsirakino, Å¡aukėsi pagalbos, bet niekas policijos neiÅ¡kvietė.

Vaikai buvo (duomenys neskelbtini). Sakė, kad užmuÅ¡. Nukritusi nebuvo. Jis tampė, traukė. Peilis nebuvo paimtas, nes į butÄ nebuvo galima patekti. Buvo ruoÅ¡iama akistata, bet atsisakė. Grasinama buvo kambaryje prie lovos. Nemėgsta nutylėti. Gal tas žodinis konfliktas toks ir buvo. Civilinis ieÅ¡kinys grynai ir fizinis, ir moralinis – viskas bendrai. Buvo stresas, daug laiko negalėjo miegoti. Lankėsi pas psichologÄ , jau daug laiko lankosi. Ä® policijÄ kreipėsi dvi dienos po įvykio. Ä®vykio metu buvo iÅ¡gėrusi, kai prasidėjo muÅ¡tynės viskas iÅ¡garavo.

Ryte atsikėlus išvažiavo. Dėl psichologinės būklės nesikreipė į psichologus. Vaistus gėrė, nes jie išrašyti. Jau seniai raminamieji vaistai išrašyti. Ji tame bute negyveno, tik buvo pas savo sugyventinį. 2018-12-24 apklausta kaip liudytoja nukentėjusioji R. B. parodė, kad ji ir jos dviejų vaikų tėvas E. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., kartu jau beveik 11 metų. Jie turi du bendrus vaikus N.( (duomenys neskelbtini) metų) ir A. ((duomenys neskelbtini) metų) R.. Su E. paskutiniu metu nuolatos kartu negyveno, kadangi jis gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini), o ji su vaikais gyvena(duomenys neskelbtini).

Jie susitikdavo savaitgaliais, ji pasiimdavo jį iÅ¡ (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2018-12-21 vakare, jie abu su E. nuvažiavo į Vilnių, pasiimti pinigų iÅ¡ jo virÅ¡ininko. Nuvažiavus pas jo virÅ¡ininkÄ jis jam sumokėjo pinigus, jo virÅ¡ininkas pasiÅ«lė jiems pasilikti. Jie sutiko ir liko pas jį. Visi vartojo alkoholinius gėrimus, gražiai bendravo, nebuvo jokių pykčių. 2018-12-22 apie 02.00 val. jie su E. grįžo į jo nuomojamÄ butÄ , adresu(duomenys neskelbtini).

Buvo kambaryje, tada dėl kažko žodžiu susibarė, įvyko žodinis konfliktas. Konflikto metu jis jai kumščiu trenkė į veidÄ , ji puolė klausti: „už kÄ â€œ, ir tada jis jai kelis kartus trenkė, ėmė draskyti jos drabužius, tampė jÄ po kambarį ir vis smÅ«giavo jai į vairias kÅ«no vietas kumščiu. Kažkuriuo metu pas jį rankose buvo peilis, kuriuo jis jai grasino, tačiau sÄ moningai nieko nedarė. IÅ¡ kur jis pasiėmė peilį, ji nematė. Viskas vyko maždaug apie dvi valandas.

Ji nuo jo pabėgo į tualetÄ , ten užsirakino, bet jai negrįžus kelias minutes jis iÅ¡laužė tualeto duris ir vėl jÄ pradėjo muÅ¡ti. Per visÄ laikÄ jai buvo suduota tikrai nemažiau kaip 20 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas. Kaip viskas baigėsi ji nepamena, daug smÅ«gių buvo suduota jai į galvÄ . Prabudo ryte ant lovos, veidas buvo kruvinas. E.gulėjo Å¡alia. IÅ¡ jo namų ji iÅ¡važiavo pati, jį įtikinusi, kad nesikreips į policijÄ .(1 t., b. l. 22-23) 2019-02-19 papildomos apklausos metu R.

B. parodė, kad jai ankstesnės apklausos metu iÅ¡aiÅ¡kinta nukentėjusiojo teisės ir pareigos, taip pat ji supažindinta su tuo, kad gali neduoti parodymų prieÅ¡ savo Å¡eimos narius ar artimus giminaičius, tačiau ji sutinka duoti ir papildomai parodo, kad laikosi savo duotų ankstesnių parodymų apklausos metu ir nieko nenori keisti ar papildyti, gali tik pabrėžti, kad 2018-12-22 nakties metu apie 2 val., kuomet įvyko konfliktas tarp jos ir E. R., jie abu buvo neblaivÅ«s buto kambaryje, kurio adresÄ ji nurodžiusi ankščiau.

E. konflikto metu vartodamas necenzÅ«rinius žodžius jos atžvilgiu pirmiausia rankos kumščiu trenkė vienÄ smÅ«gį į veido sritį, po to dar tris kartus sudavė rankos kumščiu į veidÄ . Ä®. E. pradėjo draskyti jos drabužius ir tampė jÄ už plaukų po visÄ kambarį. Tampymas už plaukų nebuvo vienkartis, o iÅ¡tisai konflikto metu jis taip elgėsi. Po to atsinešęs iÅ¡ virtuvės virtuvinį peilį jai pasakė: „papjausiu“. Tuo metu jis peilį laikė nukreipęs į jÄ .

Ji buvo labai iÅ¡sigandusi, nes galvojo, kad E., bÅ«damas neblaivus ir įpykęs gali, savo sakomus ketinimus įgyvendinti. Nežinojo kaip jai nuo E. pabėgti, kad jis jai nieko nepadarytų ir sugalvojusi pasakė jam, kad eina į tualetÄ . Nuėjusi į tualetÄ užsirakino duris. Praėjus kokioms 5 minutėms E. supratęs, kad ji negrįžta iÅ¡ tualeto specialiai, atėjęs pradėjo lupti duris. BÅ«dama tualete ji Å¡aukėsi aplinkinių pagalbos, bet turbÅ«t niekas negirdėjo. E. su peiliu minėtų durų iÅ¡lupo Å¡erdelę ir atidarė.

E. vėl jÄ sugriebęs už rankos iÅ¡ tualeto atitempė į kambarį. Pradėjo toliau jos atžvilgiu vartoti necenzÅ«rinius žodžius ir sudavė jai vėl apie 10 smÅ«gių rankų kumščiais į veido ir galvos sritį. Kadangi veidÄ ir galvÄ dengėsi rankomis, kad kuo mažiau jÄ sužalotų, tai teko smÅ«giai ir į rankas. VisÄ laikÄ verkdama pas E. klausė, už kÄ jis prieÅ¡ jÄ smurtauja, tačiau jis jai tik atsakė „sÅ«cha kentėsi“. Ji fizinį skausmÄ jautė dėl visų jai suduotų smÅ«gių ir tampymo už plaukų.

Grįžusi iÅ¡ Vilniaus į (duomenys neskelbtini), tai yra į namus kreipėsi 2018-12-24 į Alytaus policijos komisariatÄ dėl patirto smurto ir gavo užduotį, tuomet sulaukusi darbo dienos, tai yra 2018-12-27 iÅ¡ karto kreipėsi pas ekspertus, kurie jÄ apžiÅ«rėjo. Ji E. turi pretenzijų dėl patirtų sužalojimų ir reiÅ¡kia civilinį ieÅ¡kinį. Ji jam niekada nedovanos ir su juo nesitaikys. K. E. Å¡iuo metu ji nenumano ir pasakyti nieko apie jį negaliu. Nes po to, kuomet jis prieÅ¡ jÄ smurtavo, ji daugiau jo nematė ir nebendravo. (1 t., b. l. 24-25) 2019-05-07 papildomos apklausos metu R.

B. parodė, kad dalyvauti akistatoje su E. R. kategoriškai atsisako, savo parodymų nekeis, jų laikysis ir toliau, akistatos metu niekas nepasikeis, E. savo kaltės nepripažins. Akistatoje atsisako dalyvauti ir dėl savo saugumo.(1 t., b. l.

57) Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. K. parodė, kad leido gyventi darbininkams. Sakė, kad duris sulaužė, bet nuvažiavo ir nieko ten buvo sulaužyta. PolicijÄ iÅ¡kvietė, parašė pareiÅ¡kimÄ , kad sulaužė duris. Darbininko nematė, ten dviese buvo, bet nė vieno nematė. Ten gyveno N.. Butas buvo tvarkingas. Tik kelis kart buvo ten užvažiavęs, visada viskas buvo tvarkoje (1 t., b.l.86-88). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariate atliktas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. dėl panaudoto smurto prieÅ¡ savo Å¡eimos narį.

Specialisto išvadoje Nr. G 1202/2018(06) nurodoma, kad R. B. poodinės kraujosruvos abiejose lūpose, smakro kairėje, kairės akies apatiniame voke, kairiame skruoste, nosies nugarėlės dešinėje, kairėje plaštakoje, kairio dilbio srityje, kaktos kairėje, ties plaukų riba, kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, kairio dilbio sumušimas, krūtinės ir apatinės lūpos sumušimas galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus.

Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ne mažiau deÅ¡imties trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sukrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmÄ . ( b.l.

49) VÅ¡Ä® Alytaus apskrities S. K. ligoninės 2018-12-24 Paciento, patyrusio traumÄ apžiÅ«ros lape nurodyta, kad pacientė R. B., nurodytas traumos laikas 2018-12-22 apie 02 val.; medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad R. B. skundžiasi žandikaulių skausmu, negali pilnai iÅ¡sižioti, nurodė, kad buvo sumuÅ¡ta prieÅ¡ dvi dienas sugyventinio, konstatuota hematoma kairiam skruostikaulyje, apatinio žandikaulio srityje, po apatine lÅ«pa kairėje. Kairio dilbio sumuÅ¡imas, krÅ«tinės ir apatinės lÅ«pos sumuÅ¡imas ( b.l. 44-45) Dėl kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

Tiek BK 145 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties formuluotė, tiek teismų praktika tokio pobÅ«džio bylose akcentuoja, kad grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkÅ«s neigiami padariniai (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-131-1073/2018). Sprendžiant klausimÄ dėl grasinimo realumo atsižvelgiama į įvairias aplinkybes: kilusio konflikto kontekstÄ , pasakyto grasinimo turinį, motyvus, kodėl jis buvo iÅ¡sakytas, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010 ir kt.).

Svarbu paminėti ir tai, kad siekiant iÅ¡vengti vertinimo klaidų ir užtikrinti, kad tam tikri asmens neteisingai suprasti žodžiai ar poelgiai nebÅ«tų be pagrindo pripažinti nusikalstama veika, baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamÄ jÄ atsakomybę gali užtraukti tik realÅ«s (ne tariami) grasinimai. Pripažįstant nusikalstamÄ grasinimo pobÅ«dį, bÅ«tina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad tai nebuvo nevykęs pokÅ¡tas, spontaniÅ¡kai iÅ¡sprÅ«dę žodžiai, į grasinimÄ panaÅ¡Å«s, bet kitokiÄ prasmę turintys veiksmai ir pan. (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-553-942/2015,2K-172-788/2017).

Teismų praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi nuostatos, kad grasinimo realumui nustatyti nėra bÅ«tina, jog grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turėjo pagrindÄ bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K–287/2014). Taigi, nukentėjusiojo parodymai Å¡iose bylose turi didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę tuo aspektu, kad tik jie atspindi nukentėjusiojo nusikalstamos veikos suvokimÄ emociniu-psichologiniu lygmeniu.

Tačiau jų įrodomoji reikÅ¡mė taip pat priklauso ir nuo kitų bylos įrodymų konteksto. Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia. Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimÄ iÅ¡sako ar iÅ¡reiÅ¡kia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali bÅ«ti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo bÅ«senos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali bÅ«ti įvairÅ«s (kerÅ¡tas, chuliganiÅ¡kos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi.

E. R. pareikÅ¡tas kaltinimas, kad jis žodinio konflikto metu su sugyventine R., atsinešęs iÅ¡ virtuvės peilį juo pagrasino nukentėjusiajai laikydamas peilį nukreiptÄ Ä¯ jÄ ir sakydamas, kad papjaus, tuo duodamas pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , konstatuoja, jog kaltinamojo E. R. veiksmuose nėra visų baudžiamosios atsakomybės pagal BK 145 straipsnio 1 dalį taikymo sÄ lygoms (realaus grasinimo nužudyti kitÄ Å¾mogų ar sunkiai jį sužaloti ir taip veikti tiesiogine tyčia).

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kategoriÅ¡kai neigė, jog jis peiliu grasino savo sugyventinei. Kaltinamojo parodymais, atvykę į nuomojamÄ butÄ , jie apsipyko ir jis tris ar keturis kartus trenkė nukentėjusiajai, tačiau peilio nebuvo, juo negrasino. Nukentėjusioji teismo posėdžio metu teigė, jog kaltinamasis, nuėjęs į virtuvę pasiėmė mėsinį peilį ir jai grasino. Teismas atkreipia dėmesį, jog nukentėjusioji savo 2018-12-24 pareiÅ¡kime nenurodė apie peilio naudojimÄ konflikto metu (1 t. b. l. 1).

Parodymuose, duotuose 2018-12-24, ji parodė, kad kažkuriuo metu kaltinamojo rankose atsirado peilis, kuriuo jai buvo grasinama. Pabėgus į tualetÄ , ten užsirakino, negrįžus kelias minutes, jis iÅ¡laužė tualeto duris (1 t. b. l. 22). Vėlesniuose 2019-02-19 nukentėjusiosios parodymuose ji parodo, kad kaltinamasis atsinešė iÅ¡ virtuvės peilį, pasakė, kad „papjaus“. Tuo metu jis laikė peilį nukreipęs į jÄ . Ji buvo labai iÅ¡sigandusi, nes galvojo, kad kaltinamasis įpykęs gali savo sakomus ketinimus įgyvendinti.

Nubėgus jai į tualetÄ , praėjus apie 5 minutėms, kaltinamasis pradėjo lupti duris, kaltinamasis su peiliu iÅ¡lupo iÅ¡ tualeto durų Å¡erdelę ir jas atidarė (1 t. b. l. 24). Teismo posėdžio metu ji parodė, kad kaltinamasis nuėjęs į virtuvę, pasiėmė mėsinį peilį ir jai grasino. Paprašė leisti į tualetÄ , kai kaltinamasis iÅ¡laužė duris, kai kaltinamasis jÄ iÅ¡tempė, peilio tuo metu nepamena (2 t. b. l. 27). Liudytojas M. K.teismo posėdžio metu parodė, kad sužinojęs, jog iÅ¡laužtos durys, nuvyko į butÄ , tačiau jokių sulaužymų nebuvo.

Butas ir durys buvo tvarkingi, spyna, spynos Å¡erdelė nebuvo sulaužytos (2 t. b. l. 86-88 ). Atkreiptinas dėmesys, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surastas ir paimtas peilis, jokių kitų objektyvių duomenų apie peilio naudojimÄ byloje nėra. Nukentėjusiosios parodymai ir jos elgesys po įvykusio konflikto (nukentėjusioji parodė, kad ryte atsikėlus, ji iÅ¡važiavo iÅ¡ buto (2 t. b. l. 28), teismo vertinimu, byloje neįrodo, jog kaltinamasis grasino nukentėjusiajai peiliu. Grasinimo realumÄ tokiais atvejais turi patvirtinti kiti objektyvÅ«s duomenys, kurių, teismo vertinimu, akivaizdžiai nepakanka tokiai iÅ¡vadai.

Jei, kaip nurodė nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu, ji bÅ«tų buvusi labai iÅ¡sigandusi dėl savo gyvybės ir sveikatos, logiÅ¡ka manyti, kad ji nebÅ«tų likusi nakvoti bute kartu su kaltinamuoju, o stengtųsi kuo greičiau kreiptis pagalbos, be to, kaip parodė ir pati nukentėjusioji, kaltinamasis jos niekaip nevaržė, jai papraÅ¡ius nueiti į tualetÄ , kaltinamasis jai tai leido padaryti. Teismo vertinimu, tik nukentėjusiosios parodymai, kurie proceso metu visgi nebuvo nuoseklÅ«s, nepakankami iÅ¡vadai, jog E. R. grasino sugyventinę nužudyti ar siekė, kad nukentėjusioji turėtų objektyvų pagrindÄ bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, ir norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiosios bÅ«senos.

Teismas pažymi, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų nusikalstamų veikų objektyvių ir subjektyvių požymių visumÄ . Nagrinėjamu atveju, įvertinus pačios nukentėjusiosios parodymų tyrimo eigoje bei teisminio nagrinėjimo metu nenuoseklumÄ , įvertinus kitÄ byloje esančiÄ medžiagÄ , nėra pagrindo pripažinti, kad E. R. veiksmai sugyventinės atžvilgiu galėtų bÅ«ti suvokti kaip realus grasinimas jÄ nužudyti.

Kaip minėta, teismo vertinimu vien to, kad tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu abu bÅ«dami neblaivÅ«s konfliktavo, nėra pakankami konstatuoti, kad buvo padarytas BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, nenustačius akivaizdžių kaltinamojo kaltę dėl nurodytų veiksmų patvirtinančių įrodymų, remiantis nekaltumo prezumpcijos principu, kuris įpareigoja nepaÅ¡alintas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, jį grįsti tik prielaidomis, besÄ lygiÅ¡kai patikint tik nukentėjusiuoju ar kaltinamuoju, E. R. pagal 145 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintinas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kyla tam, kuris muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar Å¡eimos nariui sukėlė fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Teismo vertinimu, E. R. pareikÅ¡tas kaltinimas yra pagrįstas, kaltinamasis padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, pripažino, jog 2018-12-22, bÅ«damas bute žodinio konflikto metu su sugyventine R.

B. sudavė jai kumščiu 3 smÅ«gius į veidÄ , tampė už plaukų. Kaltinamasis nepripažino fakto, jog nukentėjusiajai sudavė apie deÅ¡imt smÅ«gių. Tačiau remiantis specialisto iÅ¡vada Nr. G 1202/2018(06), joje konstatuota, kad nukentėjusiajai galėjo bÅ«ti padaryti ne mažiau deÅ¡imties trauminių poveikių. Nukentėjusioji taip pat teigė, jog 2018-12-22 apie 02.00 val. jie su E. grįžo į jo nuomojamÄ butÄ . Buvo kambaryje, tada dėl kažko žodžiu susibarė, įvyko žodinis konfliktas.

Konflikto metu jis jai kumščiu trenkė į veidÄ , ir tada jis jai kelis kartus trenkė, tampė jÄ po kambarį ir vis smÅ«giavo jai į įvairias kÅ«no vietas kumščiu. (1 t. b. l. 22-23). Dėl Å¡io jo veiksmų ji pajuto fizinį skausmÄ . Kaltinamojo kaltę pagrindžia ir kiti byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai – nukentėjusiosios pareiÅ¡kimas, parodymai, kita raÅ¡ytinė bylos medžiaga. Taip pat pažymėtina, jog kaltinamasis konflikto metu buvo neblaivus, tÄ jis pats pripažino, ir tai teismo vertinimu, turi įtakos prisimenant visus veiksmus.

Specialisto išvadoje Nr. G 1202/2018(06) nurodoma, kad R. B. poodinės kraujosruvos abiejose lūpose, smakro kairėje, kairės akies apatiniame voke, kairiame skruoste, nosies nugarėlės dešinėje, kairėje plaštakoje, kairio dilbio srityje, kaktos kairėje, ties plaukų riba, kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, kairio dilbio sumušimas, krūtinės ir apatinės lūpos sumušimas galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus.

Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ne mažiau deÅ¡imties trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sukrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmÄ . ( b.l.

49) Pažymėtina, jog Å¡eimos nario sÄ voka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta Å¡eimos nario sÄ voka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o Å¡io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Å iuo atveju nukentėjusioji ir kaltinamasis yra sugyventiniai, turi du bendrus vaikus, todėl ji yra laikytina kaltinamojo Å¡eimos nare. Taigi, įvertinus byloje surinktus duomenis, pasitvirtino kaltinimas, kad E. R. nežymiai sužalojo savo Å¡eimos narį – žodinio konflikto metu su sugyventine R. B. sudavė jai kumščiu 3 smÅ«gius į veidÄ , draskė nukentėjusiosios drabužius, tampė už plaukų po kambarį, o pastarajai pasislėpus tualete, jis jÄ atitempęs į kambarį, sudavė apie 10 smÅ«gių kumščiais į veidÄ , galvos sritį ir rankas, kuriomis nukentėjusioji dengė galvÄ , tuo padarydamas R.

B. poodines kraujosruvas abiejose lÅ«pose, smakro kairėje, kairės akies apatiniame voke, kairiame skruoste, nosies nugarėlės deÅ¡inėje, kairėje plaÅ¡takoje, kairio dilbio srityje, kaktos kairėje, ties plaukų riba, kraujosruvÄ apatinės lÅ«pos gleivinėje, kairio dilbio sumuÅ¡imÄ , krÅ«tinės ir apatinės lÅ«pos sumuÅ¡imÄ . Kaltinamasis padarė jam inkriminuotÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Dėl bausmės skyrimo Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ asmuo gali bÅ«ti baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

E. R. naujÄ tyčinį nusikaltimÄ padarė tebesant neiÅ¡nykusiam ir nepanaikintam teistumui už kitÄ tyčinį nusikaltimÄ , todėl konstatuojamas nusikaltimų recidyvas (BK 27 str. 1 d.). To prašė ir valstybinis kaltintojas. E. R. atsakomybę lengvina tai, kad pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl jos (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Sunkina jo atsakomybę tai, kad veikÄ padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam E. R., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formÄ (įvykdytas 1 nesunkus tyčinis nusikaltimas), nusikaltimo įvykdymo aplinkybes, į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę viena lengvinanti aplinkybė, viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, teismas taip pat įvertina kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – pakankamai jauno amžiaus, nevedęs, turi du vaikus, anksčiau teistas, taip pat ir už smurtinius nusikaltimus (1 t. b. l. 78-84), ne vienÄ kartÄ baustas administracine tvarka (1 t. b. l. 88-90), psichiatrinio gydymosi ar gydymosi nuo priklausomybės ligų įskaitose neįraÅ¡ytas.

Å ios E. R. asmenybę apibÅ«dinančios aplinkybės, teismo vertinimu, neigiamai charakterizuoja kaltinamÄ jį ir parodo, kad jis, tinkamų iÅ¡vadų dėl savo elgesio nepadarė, jo prieÅ¡ingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinis, jis yra linkęs daryti smurtinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas ir tai sudaro pagrindÄ manyti, kad BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos Å¡velniausios bausmės – vieÅ¡ieji darbai arba laisvės apribojimas kaltinamajam jokio poveikio nedarys, todėl jam skirtina griežčiausios rÅ«Å¡ies bausmė – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę subendrinti su 2020-02-03 Alytaus apylinkės teismo nutartimi paskirta subendrinta 9 mėnesių bausme (subendrintos 2019-05-24 Alytaus apylinkės teismo bei 2019-08-02 Alytaus apylinkės teismo nuosprendžius paskirtos bausmės) ir paskirti galutinę –1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti pagal 2019-05-24 nuosprendį ir pagal 2019-08-02 nuosprendį atliktos bausmės laikÄ . Pagal teismų praktikÄ tais atvejais, kai nuteistasis nuosprendžio paskelbimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2A-4-699/2016).

Dėl civilinių ieÅ¡kinių Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 61,04 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t. b. l. 104-105). Civilinis ieÅ¡kinys grindžiamas tuo, kad nukentėjusioji R. B. dėl patirtų sužalojimų buvo gydyta asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 61,04 Eur, ji buvo sumokėta iÅ¡ PSDF biudžeto lėšų, o PSDF biudžetÄ vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius. Nukentėjusiosios R. B. gydymo iÅ¡laidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalÄ asmenį (E. R.) regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 str. 1 d.).

IÅ¡ prie ieÅ¡kinio pateikto gydymo paslaugų apskaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad nukentėjusiosios gydymo iÅ¡laidos yra 61,04 Eur, todėl Å¡i suma Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistina iÅ¡ kaltinamojo E. R.. Nukentėjusioji R. B. byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ kaltinamojo 25 EUR turtinę žalÄ bei 5000 Eur dydžio neturtinę žalÄ . Nukentėjusioji savo civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos grindžia tuo, kad jai buvo suplėšyti marÅ¡kinėliai, kuriuos ji vertina 20 EUR ir vaistams nuo skausmo, kuriems ji iÅ¡leido 5 EUR.

Byloje jokių objektyvių duomenų pagrindžiančių Å¡iÄ sumÄ nėra, nors nustatyta, kad kaltinamasis draskė nukentėjusiosios drabužius, tačiau nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nepateikė apžiÅ«rai to drabužio, todėl nėra galimybės nustatyti, ar marÅ¡kinėliai realiai buvo sudraskyti, ar tik buvo draskomi (tampomi); vaistų pirkimo kvito nukentėjusioji taip pat nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo priteisti nukentėjusiosios praÅ¡omos 25 EUR turtinės žalos; dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo ieÅ¡kinys atmestinas.

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalÄ , Å¡is principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nurodytų aplinkybių sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptÄ teismų praktikÄ panaÅ¡iose bylose. Nukentėjusioji savo civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos grindžia tuo, kad jai buvo padaryta daug sužalojimų, kraujosruvų, labai dėl to iÅ¡gyveno, kankino nemiga, tapo nervinga. Buvo sužalota prieÅ¡ Å¡ventes, dėl to labai iÅ¡gyveno. Nagrinėjamu atveju nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į visumÄ bendrųjų Å¡iam dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai Å¡iai situacijai reikÅ¡mingas aplinkybes.

Teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu. Å ioje byloje kaltinamasis nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajai kÅ«no sužalojimus, teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje įvertintus nežymiu sveikatos sutrikdymu, todėl neabejotinai kaltinamojo veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiosios sveikatai. Neabejotina ir tai, kad nukentėjusioji patyrė emocinį sukrėtimÄ , stresÄ . Nors nukentėjusioji teigė, jog po įvykio lankėsi pas psichologus, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra.

Siekiant iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimÄ ir žalÄ padariusio asmens teisėtų interesų, svarbu atsižvelgti ir į kaltinamojo turtinę padėtį, jo galimybes atlyginti žalÄ , be to, tai, kad dėl E. R. smurtinio pobÅ«džio veiksmų nukentėjusiosios sveikatai nekilo kokių nors ilgalaikių liekamųjų padarinių. Nagrinėjamu atveju, spręsdamas klausimÄ dėl priteistinos žalos dydžio, teismas konstatuoja, jog nukentėjusioji nepatyrė tokių CK 6.250 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardintų nusikaltimu padarytų pasekmių, kuriomis bÅ«tų galima įvertinti jos patirtos neturtinės nusikaltimu padarytos žalos dydį visa jos nurodoma apimtimi, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 700 eurų.

Teismo vertinimu bÅ«tent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik pirmiau aptartas Å¡iam dydžiui nustatyti reikÅ¡mingas aplinkybes, bet ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis atitinka ir formuojamÄ teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-383-1073/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-689/2018).

Kiti procesiniai klausimai Byloje proceso išlaidų nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Kardomoji priemonė kaltinamajam – suėmimas – buvo panaikinta 2020 m. sausio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu, 432 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Pripažinti E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę subendrinti su 2020-02-03 Alytaus apylinkės teismo nutartimi paskirta subendrinta bausme ir paskirti galutinę –1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti pagal 2019-05-24 nuosprendį ir pagal 2019-08-02 nuosprendį atliktos bausmės laikÄ .

Laisvės atėmimo bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose. Bausmės vykdymo pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2020 m. liepos 23 d. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti jai iÅ¡ E. R. 61,04 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ir 1 ct) turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiosios R. B. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ E. R. priteisti nukentėjusiosios R. B. naudai 700 Eur (septynis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo jam dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Evelina Petraitienė NuoraÅ¡as tikras: