d85c5155-01ed-4b0e-abfe-bb61bd50f059 · Jurbarko rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-20-670/2017;Teisminio proceso Nr. 2-19-3-01144-2016-4;procesinio dokumento kategorijos: (S) 2.1.2.4.1.; 2.2.3.2.; 2.6.10.2.; 3.1.7.4.; 3.2.6.1.; JURBARKO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 8 d.Jurbarkas Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Klimaitis,sekretoriaujant Angelinai Liaudanskienei, dalyvaujant ieškovei R. B. ir jos atstovei advokatei Rasai Užkuraitienei,atsakovui D. J. ir jo atstovui advokatui Gvidui Byčiui,trečiajam asmeniui Č.

P.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R. B. ieÅ¡kinį atsakovui D. J. dėl pinigų gautų vykdant pavedimÄ priteisimo ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Č. P.. Teismas n u s t a t ė:                                              Jurbarko rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla, pagal ieÅ¡kovės R. B. ieÅ¡kinį atsakovui D. J. dėl pinigų gautų vykdant pavedimÄ priteisimo ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Č.

P..Teisme 2016 m. rugpjūčio 16 d. priimtas ieškovės ieškinys, atsiliepimai į ieškinį, ir patikslintas ieškinys.2016 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo D. J. kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, piniginių lėšų areštas. Ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo D. J. 2088,00 Eur gautus pagal pirkimo pardavimo sutartį ir 4668,00 Eur patirtų nuostolių.Teismui pateiktas atsakovų atsiliepimas į ieškinį.

Atsiliepime nurodoma, kad 2010 m. kovo 19 d. ieÅ¡kovė pardavė Tauragės apskrities virÅ¡ininko iÅ¡duotÄ 2009 m. birželio 25 d. iÅ¡vadÄ Nr. 87/8674 dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (toliau-IÅ¡vada) ir su ja buvo pilnai atsiskaityta. Taip pat buvo susitarimas, kad siekiant užtikrinti atliktÄ sandorį (nuosavybės teisių atkÅ«rimas galėjo užsitęsti) ji tÄ pačiÄ dienÄ notarų kontoroje parašė testamentÄ , kuriuo paveldėta 3,5 ha žemė, į kuriÄ bus atstatyta nuosavybė, ji palieka atsakovui.

Atsakovas sutvarkė visus reikiamus dokumentus, kad 2011 m. rugsėjo 27 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos priimtų sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. B. Nr. S32-112. PareikÅ¡dama ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. IeÅ¡kovė R. B. posėdžio metu nurodė, kad skambino į laikraÅ¡tį nes norėjo parduoti IÅ¡vadÄ . Atsirado žmogus, jai davė 1000 litų ir sakė, kad pardavus žemę atsiskaitys.

Važiavo pas notarÄ sutvarkyti dokumentus. Praėjusiais metais gavo laiÅ¡kÄ , kad reikia sumokėti žemės mokestį. Suprato, kad žemė jau parduota. Tada kreipėsi į advokatę. Ji negavo 2088 Eur pagal pirkimo-pardavimo sutartį ir 4668 Eur patirtų nuostolių, todėl, kad žemė buvo parduota mažesne kaina nei jos vertė. 2010 metais nutarė parduoti IÅ¡vadÄ . Ä® namus atvyko trys vyriÅ¡kiai, vienas buvo tamsus. Tarėsi, kad parduoda IÅ¡vadÄ ir reikia važiuoti į notarinę kontorÄ .

Notarinėje kontoroje žinojo, kad jos teisės yra apsaugotos, kÄ jai sakė, tÄ ji pasirašė. Su žmonėmis sutarė, kad jie pardavę žemę atvažiuos pas jÄ ir atsiskaitys. Visi dokumentai buvo pildomi pas notarę. Testamentas suraÅ¡ytas tÄ pačiÄ dienÄ . Pinigai buvo paduoti notarinėje kontoroje 1000 litų, kas padavė pinigus negali pasakyti. Žemės vertės jie neaptarinėjo. Jos gyvenimas sunkus, slaugo neįgalų sÅ«nų, pasitikėjo tais žmonėmis. Testamento ji pati nesugalvojo.

RaÅ¡te parašė tai kas buvo padiktuota, sumos neįvardijo nes jos nesakė. Gavo 1000 litų ir tikėjosi gauti daugiau. Ji pardavė tik iÅ¡vadÄ . Kaina nebuvo nustatyta ir sÄ lygos neaptartos. Jokių 7000 litų ji negavo. Anksčiau pas advokatÄ nesikreipė, nes galvojo, kad žemė dar neparduota. Notarė su dokumentų tekstu supažindino. Kokia žemės rinkos kaina nežino (2017 m. sausio 18 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 5 min. 45 sek.-10 min. 05 sek.). Notarė jai sakė, kai parduos turtÄ turės atsiskaityti ir, kad veiks jos interesais.

Jai 1000 litų padavė asmuo, kuris buvo atvykęs į namus (2017 m. kovo 22 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 23 min. 10 sek.-24 min. 11 sek.).Atsakovas D. J. teismo posėdžio metu parodė, kad su ieÅ¡kove viskas buvo sutarta ir atsiskaityta. Kadangi pirkimo-pardavimo sutarties nebuvo galima sudaryti, reikėjo įgaliojimo. IeÅ¡kovę matė pas notarę Kaune. IeÅ¡kovė nebuvo praÅ¡iusi jos atstovauti. Už kokiÄ kainÄ gali parduoti žemę nekalbėjo. Kam buvo raÅ¡ytas raÅ¡tas nežino. R.

B. asmeniÅ¡kai nieko nėra mokėjęs. IÅ¡ Č. P. pinigų nurodytų sutartyje nėra gavęs. Č. P. yra sesers vyras, jo praÅ¡ymu dalyvavo Å¡iame procese ir pasirašė dokumentus kaip atstovas. ViskÄ byloje tvarkė Č. P.. Niekada nedalyvavo ieÅ¡kovei perduodant pinigus. (2016 m. lapkričio 11 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 25 min. 20 sek.-28 min. 22 sek.).Trečiasis asmuo Č. P. parodė, kad ieÅ¡kovė nori gauti papildomų pinigų už žemę. Jis yra Å«kininkas nuo 1992 metų.

Prie jo žemės buvo keli sklypai, reikėjo perkelti žemę. IeÅ¡kojo žmogaus kas parduoda IÅ¡vadÄ . Jis žinojo M. G.. Å is paskambino ir pasakė, kad ieÅ¡kovė R. B. turi žemės ir nori parduoti dokumentus. Kadangi Å«kininkui tokia IÅ¡vada negali bÅ«ti parduodama, todėl paprašė atsakovo D. J., kad Å¡is savo vardu pasiraÅ¡ytų dokumentus. Nuvažiavo į KaunÄ pas notarę, buvo R. B.. Ji parašė D. J. įgaliojimÄ ir testamentÄ , kaip garantijÄ . IeÅ¡kovė parašė raÅ¡tÄ , kad pinigus gavo ir pretenzijų neturi.

Kaina buvo sutarta pagal turto kainÄ . Po 5 metų paaiÅ¡kėjo, kad jie neatsiskaitę. Pinigai ieÅ¡kovei buvo perduoti notarinėje kontoroje. Tai buvo jo pinigai. Pinigus prie notarinės kontoros jis padavė M. G.. M. atlygio neėmė, matė, kad pinigus atidavė ieÅ¡kovei. IÅ¡vadÄ pirko jis. Ar tokia paslauga neatlygintinė negali pasakyti. Kodėl jis pats tiesiogiai pinigų nepadavė R. B. pasakyti negali. RaÅ¡telyje buvo paraÅ¡yta, kad visus pinigus gavo. PrieÅ¡ pasiraÅ¡ant pirkimo-pardavimo sutartį ar davė 2088,00 Eur D.

J. negali pasakyti, nes susiskaičiavo savo iÅ¡laidas ir pilnai atsiskaitė vienas su kitu. Testamento originalÄ jis turi, su kitais dokumentais jam padavė kažkuris iÅ¡ vyrų. M. G. buvo kaip tarpininkas. Sutarė žemę perkeltį į Jurbarko kadastrinę vietovę. Pati R. B. buvo Kauno žemėtvarkos skyriuje ir parašė praÅ¡ymÄ (2016 m. lapkričio 11 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 37 min. 20 sek.- 45 min. 50 sek.; 2017 m. sausio 18 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 17 val. 20 min.-20 min. 40 sek.).Liudytojas M.

G. posėdžio metu parodė, kad iÅ¡ A. Å . sužinojo, kad yra parduodama IÅ¡vada. Jis žinojo, kad IÅ¡vados reikia Č. P.. Padėjo sutvarkyti visus dokumentus. R. B. jis nepažinojo. Pas notarę 2010 m. kovo 19 d. jis buvo. Pinigai buvo perduoti notarinėje kontoroje prieÅ¡ pasiraÅ¡ant įgaliojimÄ ir kitus dokumentus. IÅ¡vados kaina buvo pagal rinkos kainÄ , apie 7000 litų. Jam pinigus padavė Č. P., o jis ieÅ¡kovei. Tuo metu pretenzijų nebuvo. Ar jis buvo užėjęs pas notarę neprisimena.

PriėmimÄ pas notarę sutaręs buvo A. Å .. Pinigai buvo perduoti prie notarės esančiame hole prieÅ¡ pasiraÅ¡ant dokumentus. Yra susidÅ«ręs su tokia IÅ¡vada. Ar atvykus į notarinę kontorÄ dokumentai buvo paruoÅ¡ti negali pasakyti, užtruko gal pusvalandį. Ar tokios IÅ¡vados pardavimas buvo leidžiamas negali pasakyti, tik žinojo, kad taip daroma. Jo darbas nėra susijęs su nekilnojamojo turto pardavimu. Č. P. pažinojo per pažįstamus. Su A. Å . susipažino prie jÅ«ros. Dėl žemių bendradarbiavo vienÄ kartÄ .

Už tarpininkavimÄ pinigų neėmė. Duomenis įgaliojimui gavo iÅ¡ Č. P.. Kas R. B. diktavo raÅ¡to tekstÄ neprisimena (2017 m. sausio 18 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 31 min. 56 sek.-44 min. 00 sek.).Liudytojas A. Å . posėdžio metu nurodė, kad buvo parašęs skelbimÄ pirkti IÅ¡vadÄ . Jam reikėjo žemės. Atsiliepė ieÅ¡kovė. Sutarė kainÄ apie 7000 litų. Susisiekė su matininkais, paaiÅ¡kėjo, kad jam žemė netinka. Nenorėdamas suklaidinti ieÅ¡kovės, kad nepirks, paklausė M.

G. ar jis nežino kam reikia IÅ¡vados. M. žinojo kam reikia. IÅ¡vados originalo neduoda, jÄ tik persiunčia. Reikėjo važiuoti į žemėtvarkos skyrių, paskui pas notarÄ . R. B. buvo sumokėta 7000 litų. Pinigus tikriausiai ieÅ¡kovei padavė M. G.. Ar ieÅ¡kovė skaičiavo pinigus neprisimena. Su notare priėmimo laikÄ derino jis, pas notarę kabinete nebuvo. IeÅ¡kovei buvo aiÅ¡ku kÄ daro. Paduodant pinigus buvo raÅ¡omas raÅ¡tas, kas nurodė tekstÄ pasakyti negali. Kodėl duodant pinigus ir raÅ¡ant raÅ¡tÄ nenurodė tikslios sumos pasakyti negali, o ar tai bÅ«tina.

O jei reikės atgal grÄ Å¾inti pinigus ir žemę atiduoti? Č. P. notarinius dokumentus padavė tikriausiai M.. Ä® žemėtvarkos skyrių ieÅ¡kovė važiavo prieÅ¡ atvykstant į notarinę kontorÄ . (2017 m. sausio 18 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 48 min. 51 sek.-58 min. 50 sek.).Liudytoja Z. R. (Kauno 22-ojo notarų biuro notarė), teismo posėdžio metu parodė, kad pagal pateiktus dokumentus gali pasakyti, kad toks įgaliojimas buvo sudarytas, tačiau aplinkybių tikrai nenurodys.

Tokius įgaliojimus duodavo žmonės kurie neturėdavo galimybių patys atvykti ar nenorėdami tvarkyti dokumentų. Jei įgaliotojas sutikdavo nurodydavo, kad parduoti už kainÄ savo nuožiÅ«ra. Kas turi įgaliojimÄ taip ir parduoda. Gali bÅ«ti sÄ lyga, kad pinigus pervesti į nurodytÄ sÄ skaitÄ . Å iuo atveju pinigus gauna įgaliotinis, bet jis įgaliotojui turi duoti ataskaitÄ už kiek pardavė. Rašė testamentÄ . Pinigų atsikaitymo pas jÄ nebuvo. R. B. paaiÅ¡kino, kad įgaliotinis turi veikti jos vardu.

Ä®galiotiniui buvo leista parduoti savo nuožiÅ«ra, tai jų susitarimas. Jei leidžia parduoti už bet kokiÄ kainÄ , ji negali nurodyti kainos. Viskas vyko prieÅ¡ 7 metus, tiksliai visko neprisimena. Ar paaiÅ¡kino ieÅ¡kovei, kad įgaliotinis pagal Civilinį kodeksÄ turi veikti iÅ¡imtinai įgaliotojo interesams, neprisimena Å¡io momento. Jei žmogus praÅ¡o patvirtinti tokį įgaliojimÄ ji neturi teisės atsisakyti. Ji neturi teisės aiÅ¡kintis ar testamentu ir įgaliojimu nebuvo pridengiamas kitas sandoris.

Apie iÅ¡vados pardavimÄ kalbos nebuvo, tokių sandorių netvirtina. Ar R. B. turi neįgalų iÅ¡laikytinį neklausė. Tais metais tokių įgaliojimų buvo daug, abejonių nekilo. Dėl atsiskaitymo kalbos nebuvo, jokio raÅ¡to raÅ¡ant nematė. Yra darbuotojų kabinetas ir jos kabinetas. Yra laukiamasis, tačiau stalo nėra. Už sandorius žmonės atsiskaitydavo grynais, kitais atvejais atneÅ¡davo pavedimus. Kas prašė paraÅ¡yti testamentÄ neprisimena, bet jei pati ieÅ¡kovė pasirašė vadinasi buvo jos valia.

Ä®galiojimas yra žemės nuosavybės atkÅ«rimui ateityje. Jei ieÅ¡kovė turi neįgalų sÅ«nų, teismas iÅ¡skirtų privalomÄ jÄ palikimo dalį. Ar yra toks asmuo ji neprivalo gilintis. Kad įgaliotinis turi duoti ataskaitÄ Ä¯galiotojui buvo paaiÅ¡kinta. Pagal įgaliojimÄ ar galima atsiskaityti anksčiau, tai Å¡alių susitarimas (2017 m. kovo 22 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 2 min. 58 sek.-25 min. 14 sek.). IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pagal 2010 m. kovo 19 d.

įgaliojimÄ R. B. įgalioja D. J. vesti paveldėjimo bylÄ , 2009 m. liepos 8 d. mirus jos tėvui A. B., dėl atstatomos 3,5000 ha žemės, pagal 2009 m. birželio 25 d. Tauragės apskrities virÅ¡ininko administracijos iÅ¡vadÄ dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 87-8674. Ä®galiojimas patvirtintas Kauno 22-ojo notarų biuro notarės Z. R., notarinio registro Nr. 1931 (elektroninės bylos ieÅ¡kinio priedas Nr. 11).2010 m. kovo 19 d. ieÅ¡kovė R. B. testamentu savo mirties atveju nuosavybės teise priklausančiÄ paveldėtÄ po tėvo A.

B. mirties, 3,5000 ha žemę, į kuriÄ bus atstatyta nuosavybės teisė pagal 2009 m. birželio 25 d. Tauragės apskrities virÅ¡ininko administracijos iÅ¡vadÄ dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, Nr. 87-8674 paliko ieÅ¡kovui atsakovui D. J.. Testamentas patvirtintas Kauno m. 22-ojo notaro biuro notarės Z. R., notarinio registro Nr. 1930. Taip pat 2010 m. kovo 19 d. ieÅ¡kovė R. B. parašė praÅ¡ymÄ Kauno rajono Žemėtvarkos skyriaus vedėjui, kuriuo prašė A.

B. iÅ¡vadÄ Nr. 87/86/74, iÅ¡duotÄ Tauragės apskrities, persiųsti į Jurbarko rajonÄ , Jurbarkų seniÅ«nijÄ , Žindaičių kadastro vietovę (elektroninės bylos 2016 m. rugpjūčio 26 d. atsiliepimo į ieÅ¡kinį priedas Nr. 3).IÅ¡ 2010 m. kovo 19 d. ieÅ¡kovės R. B. raÅ¡to matyti, kad ji už žemės grÄ Å¾inimo IÅ¡vadÄ , iÅ¡duotÄ Tauragės apskrities virÅ¡ininko 2009 m. birželio 25 d. Nr. 87/8674 (buvęs savininkas A. B.) pinigus gavo. Pretenzijų, atkÅ«rus žemės nuosavybę, nereikÅ¡ ir su ja pilnai atsiskaityta (elektroninės bylos 2016 m. rugpjūčio 26 d. atsiliepimo į ieÅ¡kinį priedas Nr. 2).Lietuvos Respublikos Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. S32-112 A.

B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,50 ha žemės, perduodant nuosavybėn lygiavertį turėtajam 10,11 ha žemės Å«kio paskirties sklypus (vertė – 4506 Lt), esančius VelėniÅ¡kių k., Balnių II k., VilniÅ¡kių k., Jurbarkų sen., Jurbarko r. (elektroninės bylos 2016 m. rugpjūčio 26 d. atsiliepimo į ieÅ¡kinį priedas Nr. 5)Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl nuostolių, kuriuos ieÅ¡kovė patyrė dėl atsakovo D. J., veikiančio kaip jos atstovo pagal 2010 m. kovo 19 d. iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ , 2015 m. liepos 17 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties, pagal kuriÄ buvo parduoti jai nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai.

IeÅ¡kovė praÅ¡o teismo iÅ¡ atsakovo D. J. priteisti 2088,00 Eur, pardavus ieÅ¡kovei priklausančius žemės sklypus ir 4668,00 Eur nuostolių kuriuos ji patyrė, nes žemė buvo parduota už mažesnę nei rinkos kaina. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė, kad ji norėjo parduoti 2009 m. birželio 25 d. Tauragės apskrities virÅ¡ininko administracijos IÅ¡vadÄ Nr. 87-8674, į 3,5000 ha žemės, į kuriÄ bus atkurta nuosavybės teisė. Tuo tikslu ji kreipėsi į laikraÅ¡tį.

Atsirado žmogus, kuris norėjo jÄ nupirkti. Atvyko į namus trys vyriÅ¡kiai (bylos nagrinėjimo metu iÅ¡siaiÅ¡kinta, kad tai liudytojai M. G., A. Å . ir dar vienas asmuo), sutarė nuvažiuoti į notarinę kontorÄ ir sutvarkyti reikiamus dokumentus. PrieÅ¡ tai liudytojas M. G., žinodamas, kad tokiÄ IÅ¡vadÄ nori pirkti Č. P., pasiÅ«lė Å¡iam. Kadangi Č. P. bÅ«damas Å«kininku pats pirkti negalėjo, todėl paprašė savo žmonos brolio, t. y. atsakovo D. J., kad Å¡is savo vardu pasiraÅ¡ytų visus reikiamus dokumentus ir jis sutiko.

Pagal 2015 m. liepos 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį atsakovas, atstovaudamas R. B. pagal įgaliojimÄ , pardavė ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Nors atsakovas Å¡ioje byloje veikė trečiojo asmens Č. P. interesais, tačiau įgaliojimas atstovauti ieÅ¡kovę buvo suteiktas atsakovui D. J., todėl materialinių teisinių santykių, iÅ¡ kurių Å¡ioje byloje kilęs ginčas, Å¡alys yra ieÅ¡kovė ir atsakovas. Ä®galiotinis turi pats atlikti tuos veiksmus, kuriuos atlikti jis įgaliotas (CK 2.145 straipsnio 1 dalis).Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobÅ«džio santykiai: vidiniai – tarp atstovo ir atstovaujamojo, ir iÅ¡oriniai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais.

Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 2.137 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2014; 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).Pagal CK 2.137 straipsnio 1 dalį įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis.

Ä®galiojimas yra vienaÅ¡alis atstovaujamojo sandoris, kuriame nurodomos atstovui suteikiamos teisės (įgaliojimai) veikti atstovaujamojo vardu ir interesais su trečiaisiais asmenimis. IeÅ¡kovė 2010 m. kovo 19 d. įgaliojimu suteikė įgaliojimus atsakovui D. J. jai atstovauti įvairiose institucijose, gauti dokumentus, leidimus, pažymas tvarkant reikalus susijusius su nuosavybės teisės atkÅ«rimu į 3,500 ha žemės, priklausiusios buvusiam savininkui A. B., perkeliant jÄ Ä¯ bet kokiÄ kitÄ vietÄ , atstovauti atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, gauti nuosavybės dokumentus, o esant reikalui parduoti jai nuosavybės teise priklausantį minėtÄ turtÄ , už kainÄ ir sÄ lygas savo nuožiÅ«ra, sudaryti pirkimo-pardavimo sutartis, gauti pinigus už parduotÄ turtÄ .

Å iuo įgaliojimu ieÅ¡kovė suteikė atsakovui teisę parduoti jai nuosavybės teise priklausančius įgaliojime nurodytus žemės sklypus.2015 m. liepos 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi R. B., kuriai atstovauja D. J., pardavė Č. P. penkis žemės sklypus, asmeninės nuosavybės teise priklausančius R. B. (elektroninės bylos ieÅ¡kinio priedas Nr. 2). Tai yra Å¡ia sutartimi pardavė: 0,4600 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. 4400-2222-2820, esantį Jurbarko r., VelėniÅ¡kių k., kurio vidutinė rinkos vertė 366,00 Eur pardavė už 216,00 Eur; 0,4600 ha ploto žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. 4400-222-2875, esantį Jurbarko r., VelėniÅ¡kių k., kurio vidutinė rinkos vertė 572,00 Eur pardavė už 331,00 Eur; 0,7200 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. 4400-222-2900, esantį Jurbarko r., VelėniÅ¡kių k., kurio vidutinė rinkos vertė 898,00 Eur pardavė už 528,00 Eur; 4,1200 ha ploto žemės sklypÄ unikalus Nr. 4400-222-2942, esantį Jurbarko r., Balnių II k., kurio vidutinė rinkos vertė 2550,00 Eur pardavė už 562,00 Eur ir 3,6300 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. 4400-222-2986, esantį Jurbarko r., VilniÅ¡kių k., kurio vidutinė rinkos vertė 2370,00 Eur pardavė už 451,00 Eur.

Bendra parduoto turto vertė 2088,00 Eur.Ä®galiotinio pareigos numatytos CK 6.760 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad įgaliotinis privalo įvykdyti jam duotÄ pavedimÄ sÄ Å¾iningai ir rÅ«pestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus, bei vengti savo asmeninių interesų konflikto su įgaliotojo interesais. Ä®vykdęs pavedimÄ , įgaliotinis privalo tuojau pat apie tai praneÅ¡ti įgaliotojui ir pateikti ataskaitÄ , prie kurios turi pridėti pateisinamuosius dokumentus (CK 6.760 straipsnio 1 dalis, 4 dalis).CK 2.150 straipsnyje nustatyta atstovo prievolė atsiskaityti atstovaujamajam.

Prievolė atsiskaityti apima ir atstovo pareigÄ atsiskaityti atstovaujamajam už viskÄ , kÄ yra gavęs vykdydamas pavedimÄ , kartu ir pareigÄ perduoti atstovaujamajam gautÄ turtÄ , įskaitant pinigus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2009). Atsakovas D. J. patvirtino, kad pardavęs žemės sklypus Č. P. su ieÅ¡kove neatsiskaitė, nors tokiÄ pareigÄ turėjo.Notarinėje kontoroje 2010 m. kovo 19 d ieÅ¡kovė parašė raÅ¡tÄ , kuriame nurodė, kad už žemės grÄ Å¾inimo IÅ¡vadÄ Nr. 87/8674 iÅ¡duotÄ Tauragės apskrities virÅ¡ininko 2009 m. birželio 25 d., pinigus gavo ir pretenzijų atkÅ«rus nuosavybę nereikÅ¡.

ParaÅ¡yti tokio turinio raÅ¡tÄ jai liepė ir diktavo vienas iÅ¡ asmenų dalyvavusių notarinėje kontoroje, tačiau kas konkrečiai ieÅ¡kovei nurodė kÄ raÅ¡yti nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kinta. Liudytojai M. G. ir A. Å ., Å¡iame procese dalyvavę kaip tarpininkai, negalėjo konkrečiai nurodyti, kas diktavo tekstÄ . SuraÅ¡ant raÅ¡tÄ apie pinigų gavimÄ suma įvardinta nebuvo, nes ieÅ¡kovei nebuvo pasakyta, kad jÄ reikia įraÅ¡yti. Bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo Č. P., liudytojai M. G. ir A.

Å . nurodė, kad 2010 m. kovo 19 d. notarinėje kontoroje ieÅ¡kovei R. B. buvo sumokėti 7000 litų, t. y. už IÅ¡vadÄ ir už žemę į kuriÄ bus atkurta nuosavybė. Trečiasis asmuo Č. P. patvirtino, kad jis liudytojui M. G. padavė 7000 litų, o Å¡is pinigus perdavė ieÅ¡kovei. Liudytojas A. Å . patvirtino, kad M. G. padavė pinigus ieÅ¡kovei. Kodėl pats Č. P. nepadavė pinigų ieÅ¡kovei posėdžio metu pasakyti negalėjo. IeÅ¡kovė nurodė, kad gavo 1000 litų. Su asmenimis buvo sutarta, kad už IÅ¡vadÄ jai sumoka 1000 litų, o kai bus sutvarkyti žemės atkÅ«rimo dokumentai ir žemė bus parduota jie atvyks į namus ir už žemę atsiskaitys.

Kokia kaina turės bÅ«ti parduodama žemė ir kokiomis sÄ lygomis jie nesitarė. Praėjusiais metai ieÅ¡kovė gavusi raÅ¡tÄ , kad reikia sumokėti žemės mokestį suprato, kad žemė jau yra parduota, tačiau atsakovas (įgaliotinis) su ja neatsiskaitė.R. B. 2010 m. kovo 19 d. raÅ¡ytame raÅ¡te nurodoma, kad parduodama ne tik IÅ¡vada, bet ir žemė į kuriÄ bus atstatyta nuosavybė, tačiau pinigų suma nenurodyta. Žemės pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti yra bÅ«tina notarinė forma (CK 1.74 straipsnio 1 dalis), todėl minėtas raÅ¡tas negali bÅ«ti įvardijamas kaip žemės pirkimo-pardavimo sandoris.

RaÅ¡te nėra jokių įrašų apie pinigų perdavimÄ ieÅ¡kovei, pinigų perdavimas-priėmimas nebuvo užfiksuotas ir kitokiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu ((duomenys neskelbtini) straipsnis).Nagrinėjamoje byloje raÅ¡tu, kuriuo atsakovas įrodinėjo pinigų perdavimÄ ieÅ¡kovei faktas neužfiksuotas, todėl bÅ«tina aiÅ¡kintis Å¡io dokumento suraÅ¡ymo aplinkybes ir tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ .

Tuo atveju, kai raÅ¡te neužfiksuotas pinigų perdavimo gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktÄ tenka pinigų davėjui, t. y. atsakovui. Nors Liudytojas M. G. nurodė, kad jis iÅ¡ Č. P. gavo 7000 litų ir juos perdavė ieÅ¡kovei, tačiau Å¡ie parodymai nepatvirtino fakto, kad ieÅ¡kovei buvo perduoti visi iÅ¡ Č. P. gauti pinigai. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje, patikslintame ieÅ¡kinyje ir posėdžio metu nurodė, kad gavo tik 1000 litų ir teismas neturi pagrindo netikėti ieÅ¡kovės parodymais.

CK 1.137 straipsnio 2 dalis numato, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Teismas taip pat atsižvelgia į ieÅ¡kovės elgesį proceso metu, į tai, kad ji augina neįgalų sÅ«nų, Å¡eimoje situacija sudėtinga, todėl neturėjo galimybių pati tvarkyti žemės dokumentų. Teismas pripažįsta, kad pati ieÅ¡kovė buvo neapdairi ir nepakankamai rÅ«pestinga, kad pasitikėjo nepažįstamais žmonėmis ir pasirašė dokumentus kurių neprivalėjo pasiraÅ¡yti.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais (CK 1.2 straipsnis 1.5 straipsnis) darytina iÅ¡vada, kad byloje nebuvo neginčijamų įrodymų, objektyviai ir besÄ lygiÅ¡kai patvirtinusių 7000 litų perdavimÄ ieÅ¡kovei. Nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ , buvo iÅ¡keltas klausimas dėl IÅ¡vados pardavimo sutarties, kaip niekinės klausimas, tačiau byloje nebuvo pareikÅ¡tas reikalavimas pripažinti šį sandorį negaliojančiu. Teismas Ex officio (savo iniciatyva), sandorį pripažinti niekiniu gali tik tuomet kai tai yra akivaizdu ir surinkus byloje pakankamai įrodymų konstatuoti šį faktÄ .

CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ex officio konstatuotų niekinio sandorio faktÄ ir taikytų jo negaliojimo padarinius. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ teisės normÄ , sandorio negaliojimas yra siejamas su jo prieÅ¡taravimu imperatyvioms teisės normoms, t. y. su vienareikÅ¡miÅ¡kai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Sandorio pripažinimas negaliojančiu Å¡iuo pagrindu yra sutarties laisvės principo iÅ¡imtis.

Privatinėje teisėje dominuoja dispozityvus, bet ne imperatyvus teisinio reguliavimo metodas. Todėl sprendžiant dėl sandorio negaliojimo aptariamu pagrindu, bÅ«tina nustatyti, ar yra atitinkamas visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikiÅ¡ti į Å¡alių privačius santykius nesant ginčo Å¡alies reikalavimo, teismas taiko niekinio sandorio teisines pasekmes tik tuomet, kai nagrinėjant bylÄ pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus. Bylos nagrinėjimo teisme, įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo ribas lemia ieÅ¡kinio pagrindas ir dalykas, todėl tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso Å¡alių ginÄÄ dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio negaliojimÄ , bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant Å¡alies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu.

Jeigu teismas, nesant Å¡alies ieÅ¡kininio reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio, kuris nėra akivaizdžiai niekinis, negaliojimo klausimÄ , tirti su tuo susijusius įrodymus, bÅ«tų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-983/2002).Vertinant byloje pateiktų įrodymų ir byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti 2088 Eur gautus pagal 2015 m. liepos 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį tenkintinas iÅ¡ dalies.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovei buvo sumokėta 1000 litų (289,62 Eur), todėl yra pagrindas iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteisti 1798,38 Eur už parduotus ieÅ¡kovei priklausančius žemės sklypus.IeÅ¡kinio reikalavimas priteisti 4668,00 Eur nuostolių, kuriuos ieÅ¡kovė patyrė, nes žemės sklypai buvo parduoti už mažesnę nei vidutinė rinkos kaina, atmestini, kadangi pagal įgaliojimÄ atsakovas D. J. ieÅ¡kovei priklausantį turtÄ galėjo parduoti už kainÄ ir sÄ lygas savo nuožiÅ«ra.

Kad ieÅ¡kovė žinojo apie Å¡ias sÄ lygas patvirtino ir notarė teismo posėdžio metu. Rinkos kainos negalima taikyti, nes žemės vertė neatitiko rinkos kainai ir nebuvo reali. IÅ¡ komercinių pasiÅ«lymų matyti, kad žemės sklypo sutvarkymui reikalinga investuoti apie 19 000 Eur ir todėl reali žemės kaina yra mažesnė. Komerciniai pasiÅ«lymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo trečiajam asmeniui (2016 m. rugpjūčio 12 d., 2016 m. rugpjūčio 9 d.) IeÅ¡kinys teisme gautas 2016 m. rugpjūčio 11 d. ir praneÅ¡imai apie atsiliepimų pateikimÄ iÅ¡siųsti 2016 m. rugpjūčio 19 d.

Kadangi pagerinimo iÅ¡laidos yra labai didelės, žemės sutvarkymui buvo naudojamos asmeninės trečiojo asmens lėšos ir darbo iÅ¡tekliai. Byloje ieÅ¡kovė patyrė 363,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už atliktÄ Å¾emės sklypo vertinimo ataskaitÄ . Atsakovas turėjo 500,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato dalyvavimÄ byloje.Patenkinus ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, (26,61 procentas nuo viso reikalavimo) iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteistina dalis jos turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų 96,59 Eur (Lietuvos Respublikos CPK 93 str.), o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (73,39 procento). (CPK 93 str. 2 d.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-265 str., 270 str., teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ atsakovo D.

J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 1798,38 Eur (vienÄ tÅ«kstantį septynis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 38 ct) gautus pagal 2015 m. liepos 17 d.pirkimo-pardavimo sutartį ir 96,59 Eur (devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 59 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovei R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 366,95 Eur (tris Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 95 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovui D.

J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).2016 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo palikti nepakeistas.Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismÄ .    Teisėjas                                                                            Raimundas Klimaitis                                                         Â