Legislator Case Law & Legislation
d85594e5-2a52-4f49-a364-8d2d82297dea AI generated

d85594e5-2a52-4f49-a364-8d2d82297dea · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number d85594e5-2a52-4f49-a364-8d2d82297dea
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. I-7136-208/2014Proceso Nr. 3-61-3-01035-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 11.4; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugpjūčio 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Broniaus Januškos ir Ivetos Pelienės, dalyvaujant pareiškėjui A. G., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei D.

Legislator headnote

AI generated

d85594e5-2a52-4f49-a364-8d2d82297dea · Vilniaus apygardos administracinis teismas: mirties, buvo atmesti kaip nepagrįsti. Dėl pareiÅ¡kėjo teiginio apie trečiųjų asmenų teisių nepasisakymÄ teigia, kad A. G. neprašė iÅ¡tirti nuosavybės teisių atkÅ«rimo tretiesiems suinteresuotiems asmenims teisėtumo, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai nepagrįsti. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas klaidina teismÄ skunde pateiktais savo teiginiais, kadangi jau žinojo apie trečiųjų asmenų teisių atkÅ«rimo teisėtumÄ , tÄ patvirtina 2012-04-06 raÅ¡tas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame buvo nagrinėjamas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones (I tomas, b. l. 149-171).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-7136-208/2014Proceso Nr. 3-61-3-01035-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 11.4; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugpjūčio 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Broniaus Januškos ir Ivetos Pelienės, dalyvaujant pareiškėjui A. G., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei D.

V., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. G. skundÄ atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: A. G. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ su skundu (I tomas, b. l. 8–13) praÅ¡ydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2015-01-21 sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) “Dėl praÅ¡ymo nagrinėjimo“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas), įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos atkurti nuosavybės teises į S. J.-J. (toliau – ir S. J.) valdytÄ Å¾emę (duomenys neskelbtini).

PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos 2010-04-27 raÅ¡te Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad S. J. 1993-09-09 buvo pateikusi praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į iki nacionalizacijos T. J. žemę, kuri yra S. J. teta ir tai, jog teisinė situacija yra susiklosčiusi iki 1940 m., o ne 1993-2010 m. A. G. 2014-12-18 pateikė praÅ¡ymÄ NŽT direktorei D. G., siekdamas, kad jam bÅ«tų atnaujintas sustabdytas nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas, kadangi buvo neteisingai įvertinta susidariusi teisinė situacija ir prašė NŽT priimti sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į 153 ha žemę lygiaverčiu miÅ¡ko sklypu.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad šis skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas, nėra objektyvus konstatuojant, jog Klaipėdos rajono apylinkės teisme nebuvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog S. J. nuo 1926 m. iki 1940 m. nuosavybės teise valdė savo 1926 m. mirusios tetos T. J. žemę. Teigia, kad ji buvo įpėdinė iki 1940 m. liepos 22 d. ir tik dėl žemės nacionalizacijos bei politinės santvarkos pasikeitimo S. J. netapo tetos T. J. žemės savininkė nuosavybės teisėmis.

Nurodė, kad teisme bylos dėl kilusio ginčo buvo vedamos ne per advokatÄ ir tai galėjo sukliudyti pareiÅ¡kėjui pasiekti teisingumÄ teismuose. Teigė, kad skundžiamame sprendime nenurodyti kartu su 2014-12-18 praÅ¡ymu pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai ir paaiÅ¡kinimai, kÄ rengėjas turėjo padaryti, taip pat NŽT nenagrinėjo pateiktų duomenų dėl galimai Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus neteisėtų veiksmų. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjui kartu su skundžiamu sprendimu nebuvo grÄ Å¾inti pridėti prie praÅ¡ymo priedai, mano kad tai yra procedÅ«rinis pažeidimas.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad institucijos, nagrinėdamos jo praÅ¡ymus klaidingai įžvelgė situacijos laikmetį, neatsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2001-12-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1302/2001, jog teisiÅ¡kai pagal 1926 m. Civilinių įstatymų sÄ vado X tomo 1 d. įstatymus, reguliuojančius teisių atsiradimo pagrindus į nekilnojamÄ jį turtÄ , buvo užfiksuotas ryÅ¡ys tarp S. J. ir jos tetos T. J.. Mano, kad atsakovė klaidingai taikė 1997-09-29 Lietuvos respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1057 nuostatas.

Taip pat atsakovė nepasisakė dėl trečiųjų asmenų teisių, kuriems yra atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemę Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 1999-03-19 sprendime Nr. 82 (II tomas, b. l. 26). Posėdžio metu pažymėjo tai, kad neaiškiomis aplinkybėmis nuosavybės teisėmis ir giminystės ryšiais kitiems asmenims teisės į ginčo žemę buvo atkurtos, kas tapo kliūtimi pareiškėjui, nes nuo to laiko atsirado taisymai pirminėse 1998-07-17 ir 1999-03-08 pažymose, kuriose buvo pradėti tvarkyti nuosavybės perėmimo S. J. klausimai.

Remdamasis tuo, kad iÅ¡dėstyta pareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ atsakovės sprendimÄ ir įpareigoti įpėdinio teisėmis jam perleisti 153 ha žemės sklypÄ .NŽT su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (I tomas, b. l. 143–146).            NŽT paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas 2014-12-18 pateikė praÅ¡ymÄ atnaujinti sustabdytÄ nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo procesÄ ir priimti sprendimÄ dėl 153 ha žemės nuosavybės teise atkÅ«rimo lygiaverčiu žemės sklypu.

Savo 2015-01-21 atsakyme atsakovė nurodė, kad dėl žemės (duomenys neskelbtini) jau buvo nagrinėti ginčai NŽT ir teismų sprendimuose bei nutartyse, kuriuose pateikti A. G. archyviniai dokumentai iÅ¡tirti ir įvertinti. Tuo remiantis Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. buvo nuspręsta pareiÅ¡kėjo 2014-12-18 praÅ¡ymo nenagrinėti. Atsakovė pažymi, kad dokumentų, patvirtinančių jog S. J. po tetos T. J. priėmė palikimÄ , nėra, o pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymÄ tęsti sustabdytÄ nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ grindžia S. J. teise pagal įstatymÄ paveldėti jos mirusios tetos palikimÄ Panevėžio apskrityje iki turto nacionalizavimo galiojusio Rusijos imperijos civilinių įstatymų sÄ vado X tomo 1 d. iÅ¡traukas, kuriose reglamentuojami paveldėjimo teisiniai santykiai.

Atsiliepime pažymima, kad teisė paveldėti po tetos T. J. mirties S. J. priklausantį turtÄ nėra ginčijama, o sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo negali bÅ«ti priimamas dėl to, kad nėra pateikti teisės aktuose numatyti S. J. nuosavybės teises į 153 ha žemę patvirtinantys dokumentai. Atsižvelgus, kad A. G. su pateiktu praÅ¡ymu nepateikė naujų šį faktÄ patvirtinančių dokumentų, o jo argumentai, kad atsakovė neįvertino su praÅ¡ymu pateiktų įrodymų dėl turto paveldėjimo po T.

J. mirties, buvo atmesti kaip nepagrįsti. Dėl pareiÅ¡kėjo teiginio apie trečiųjų asmenų teisių nepasisakymÄ teigia, kad A. G. neprašė iÅ¡tirti nuosavybės teisių atkÅ«rimo tretiesiems suinteresuotiems asmenims teisėtumo, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai nepagrįsti. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas klaidina teismÄ skunde pateiktais savo teiginiais, kadangi jau žinojo apie trečiųjų asmenų teisių atkÅ«rimo teisėtumÄ , tÄ patvirtina 2012-04-06 raÅ¡tas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame buvo nagrinėjamas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones (I tomas, b. l. 149-171).

Kadangi pareiÅ¡kėjas neturi visų reikiamų dokumentų dėl nuosavybės teisių į ginčijamÄ Å¾emę, tai jo atžvilgiu jam nekyla teisinės pasekmės dėl trečiųjų asmenų teisių atkÅ«rimo į žemę teisėtumo. Dėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodyto teiginio dėl Klaipėdos apygardos teismo nutarties civilinėje byloje (toliau – ir c. b.) Nr. 2S-1555-163/2012 (I tomas, b. l. 103-104), atsakovė nurodo, kad teisme buvo nagrinėjamas pareiÅ¡kėjo atskirasis skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-22 nutarties c. b. pagal A.

G. skundÄ dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros prokuroro nutarimo panaikinimo. Byloje buvo sprendžiamas pareiÅ¡kėjo skundo teismingumo klausimas. Pažymi, kad nagrinėtoje byloje Nr. 2S-1555-163/2012 nenustatyta naujų ginčo faktinių aplinkybių, todėl ginčijamame sprendime juo nesirėmė. NŽT praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl 2015-01-21 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo atmesti kaip nepagrįstÄ . Taip pat praÅ¡o atmesti ir pareiÅ¡kėjo antrÄ jį skundo reikalavimÄ , kadangi Å¡iuo metu, kol pareiÅ¡kėjas nepateikęs naujų dokumentų, patvirtinančių jog S. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 153 ha žemę, nėra teisinio pagrindo vykdyti nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ .Skundas atmestinas.Byloje ginčas kilo dėl NŽT 2015-01-21 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) “Dėl praÅ¡ymo nagrinėjimo“ (I tomas, b. l. 17-19, 147-148).

Byloje nustatyta, kad pagal S. J. 1993-09-09 praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti jos tetos T. J. valdytÄ Å¾emę, Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius 1998-07-17 Nr. 589 ir 1999-03-08 Nr. (duomenys neskelbtini) pažymomis (II tomas, b. l. 24, 25) buvo pripažintas nuosavybės teisės valdymas įpėdinio teisėmis. Buvo nustatyta, kad buvęs savininkas S. J. prosenelis T. J. valdė nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) kaime 153 ha žemės, į kuriÄ nuosavybės teises turi teisę atkurti pareiÅ¡kėjas.

Jis skunde nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo nuostatas yra savo giminaitės S. J.-J. procesinių teisių perėmėjas, todėl 2001-12-22 pateikė praÅ¡ymÄ NŽT Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui, siekdamas, kad bÅ«tų perimtos procesinės teisės į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ (I tomas, b. l. 36). Byloje pažymėta, kad A. G. Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui raÅ¡tais, kaip S. J. procesinių teisių perėmėjas, pakeitė velionės valiÄ , nurodydamas atkurti lygiavertį sklypÄ , kitoje laisvoje žemės vietoje, norėdamas iÅ¡vengti kilusio ginčo dėl atkurtų nuosavybės teisių į žemę tretiesiems suinteresuotiems asmenims atkÅ«rimo teisėtumo.

Nurodoma, kad sprendimas nebuvo priimtas, kadangi nebuvo nuodugniai iÅ¡tirta teisinė situacija dėl nuosavybės teisių. PareiÅ¡kėjas su 2000-10-16, 2007-07-03 ir 2010-03-24 praÅ¡ymais kreipėsi į Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo ir trečiųjų asmenų teisių atkÅ«rimo teisėtumo, į kuriuos institucija argumentuotai atsakiusi: 2000-11-03 raÅ¡tas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“, 2007-08-17 raÅ¡tas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo“, 2010-04-27 raÅ¡tas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl praÅ¡ymo“ (II tomas, b. l. 34, 35, 36, 37-38), nurodant, kad visi klausimai jau anksčiau buvo iÅ¡nagrinėti, o pareiÅ¡kėjui nepateikus naujų įrodymų dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, Å¡is procesas negali bÅ«ti tęsiamas.

Taigi, pareiÅ¡kėjas su savo 2014-12-18 praÅ¡ymu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybÄ , kad bÅ«tų atnaujintas sustabdytas nuosavybės teisių perėmimo procesas (I tomas, b. l. 14-16) ir NŽT Geodezijos ir kartografijos departamento direktorius, atliekantis NŽT direktoriaus pavaduotojo funkcijas T. L. 2015-01-21 priėmė sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pagrįstai ir teisėtai atsisakė iÅ¡ naujo nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ (I tomas, b. l. 17-19). Teismas, administracinėje byloje iÅ¡tyrus pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, įvertinus, kad nėra pateiktų naujų įrodymų dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į pareiÅ¡kėjo duomenimis S. J. priklausantį 153 ha žemės sklypÄ , abejoti atsakovo sprendimu neturi teisinio pagrindo.IÅ¡ skundžiamo NŽT sprendimo turinio matyti, kad pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nėra teisinio pagrindo nagrinėti pateiktÄ praÅ¡ymÄ pakartotinai.

Konstatavo, kad dėl ginčo jau yra priimti įsiteisėję sprendimai, kuriais pareiÅ¡kėjo skundai buvo pagrįstai atmesti ir reikalavimas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog S. J. iÅ¡ savo senelio brolio dukters (tetos) iki 1940 m. nacionalizacijos paveldėjo ir priėmė palikimÄ nebuvo patenkintas. Atsakovas skundžiamame sprendime nurodė, kad priimtais sprendimais paaiÅ¡kinta, jog nebuvo pakankamai įrodymų dėl teisių perėmimo galimumo, nes S. J. nebuvo nurodyta kaip žemės (duomenys neskelbtini) savininkė nuosavybės teisėmis iki 1940 m. ir negalėjo pretenduoti atkurti nuosavybės teises į Å¡iÄ Å¾emę pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau – ir AtkÅ«rimo įstatymas) 2 str. 1 d. 1 p. numatytus pagrindus.

Nėra ir duomenų apie tai, kad S. J. teta paliko žemės sklypÄ jai, ir ar Å¡i priklauso giminių ratui, kaip apibrėžia AtkÅ«rimo įstatymo 2 str. 1 d. 3-4 p. todėl pabrėžta, kad tokių teisių neturi ir A. G.. NŽT sprendime pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 str. įsiteisėję sprendimai privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, tačiau pateiktame pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme pateikta Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 2-S-1555-163/2012, kurioje bÅ«tų pripažinta, kad pareiÅ¡kėjas pagrįstai praÅ¡o iÅ¡tirti ar susiklosčiusi teisinė situacija buvo vertinama kaip 1926–1940 m., ar kaip 1993-2010 m.AtkÅ«rimo įstatymo 9 str. 1 d. nurodyta, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ hipotekos knygų, jei Å¡ių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų iÅ¡duoti pažymėjimai, testamentai ar kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai.

Kaip atsakovas paaiÅ¡kino, S. J. nuosavybės teisių perėmimui iÅ¡ T. J. buvo bÅ«tinas testamentas, kuriuo Å¡i savo turtÄ bÅ«tų palikusi S. J.. Tačiau nėra duomenų, patvirtinančių kad teta paliko savo turtÄ testamentu S. J., todėl įstatyminis paveldėjimas neturi reikÅ¡mės – tam, kad atkurti bÅ«tų galima nuosavybės teises, žemė pagal įstatymÄ turėjo bÅ«ti palikta testamentu. AtkÅ«rimo įstatymo 9 str. 2 d. nurodyta, kad piliečiai, kurių dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ bei patvirtinantys giminystės ryšį, neiÅ¡liko, turi teisę dėl nuosavybės teisių bei giminystės ryÅ¡io nustatymo kreiptis į teismÄ Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

IÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matytina, kad pareiÅ¡kėjas kreipės į teismÄ nuo 2001 m. Tai patvirtina LAT 2001-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1302/2001, kuria nagrinėtas A. G. kasacinis skundas dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2001-02-21 sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-05-10 nutarties peržiÅ«rėjimo civilinėje byloje pagal A. G. ieÅ¡kinį atsakovui Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijai (toliau – ir Administracija) dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo (II tomas, b. l. 59-60).

LAT, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė, jog teismai tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ ir pripažino, jog Rusijos imperijos civilių įstatymų sÄ vado X tomo 1 d. 987 str. nustatė normÄ , kad nekilnojamojo turto dovanojimo sutartims yra privaloma notarinė forma, todėl kilus ginčui dėl sutarties sudarymo fakto remtis liudytojų parodymais negalima, ko prašė ieÅ¡kovas. Skundžiamas sprendimas ir nutartis palikti nepakeisti.

Paminėtini Klaipėdos apygardos administracinio teismo (toliau – ir KAAT) 2006-03-06 nutartis administracinėje byloje Nr. I-312-583/2006 (II tomas, b. l. 61-63), kurioje atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl Administracijos priimto 2005-12-23 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame teigiama, jog nepakanka įrodymų, patvirtinančių, kad S. J. valdė žemę nuosavybės teise. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2009-04-27 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-261-532/2009 (II tomas, b. l. 64-67) dėl KAAT 2008-06-20 sprendimo administracinėje byloje Nr. I-347-609/2008 (I tomas, b. l. 181-183) panaikinimo, kuriame buvo apskųstas Administracijos 2007-08-17 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiÅ¡kėjas informuotas, kad nėra pakankamai duomenų vykdyti nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ - skundas buvo atmestas.

LVAT nurodė, kad įvertinus bylos medžiagÄ , konstatuojama, jog pareiÅ¡kėjas nepateikė dokumentų ar įrodymų, patvirtinančių, jog S. J. pagal įstatymÄ paveldėjo T. J. žemę ir jÄ valdė iki 1940-07-22 nekilnojamojo turto nacionalizacijos. LVAT 2011-09-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-146-2685/2011 (II tomas, b. l. 1-11) pagal A. G. apeliacinį skundÄ dėl KAAT 2010-12-10 sprendimo administracinėje byloje Nr. I-891-162/2010 (I tomas, b. l. 184-189) panaikinimo, kuriame atmestas pareiÅ¡kėjo skundas dėl NŽT 2010-08-10 raÅ¡to Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir įpareigojimo priimti sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į S. J. nuosavybės teise priklausiusiÄ Å¾emę, perduodant lygiavertį žemės sklypÄ buvo atmestas, nustatė, kad nėra objektyvių priežasčių panaikinti minėto sprendimo vien dėl to, kad KAAT nagrinėjant administracinę bylÄ Nr. I-12/2002 (2002-05-16 sprendimas) kolegijos narių sudėtis sutapo su nagrinėjamÄ ja byla.

Teismas priimtÄ sprendimÄ turi pagrįsti vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 87 str. 4 d. reikalavimais, todėl patikrinus bylÄ konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas nustatė visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, posėdyje iÅ¡tyrė ir įvertino pateiktus įrodymus pagal taisykles, nustatytas ABTÄ® 57 str., teisingai taikė ir aiÅ¡kino ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, taip pat nenustatyta procesinės teisės normų pažeidimų.

Dėl Å¡ių priežasčių LVAT A. G. apeliacinį skundÄ atmetė.Kaip teisingai nurodė atsakovė, teisės į atkuriamÄ nuosavybe žemės teritorijÄ turi bÅ«ti grindžiamos teisėtais, įstatymų reikalavimus atitinkančiais patvirtintais dokumentais. PareiÅ¡kėjo nurodomas 1939-12-30 kvitas, jog yra sumokėtas žemės mokestis, nėra dokumentas pagal Tvarkos 12 punktÄ , patvirtinantis S. J. nuosavybės teises į žemę. Pateiktų teismų sprendimų ir nutarčių analizė civilinėse ir administracinėse bylose atskleidė, kad ginčijamas klausimas iÅ¡spręstas iÅ¡ esmės, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimų dėl NŽT 2015-01-21 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl praÅ¡ymo nagrinėjimo“ panaikinimo bei atsakovės įpareigojimo atnaujinti sustabdytÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ Ä¯ 153 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) ir jį vykdyti.

Teismas pažymi, kad AtkÅ«rimo įstatymo 2 str. 1 d. 2 p. reglamentuojama, jog nuosavybės teisės į Å¡io įstatymo 3 straipsnyje nurodytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ atkuriamos asmenims, kuriems miręs savininkas testamentu paliko savo turtÄ , nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktÄ . Byloje esantis testamentas (I tomas, b. l.

66) ir paveldėjimo pagal testamentÄ teisės liudijimas (I tomas, b. l.

67) patvirtina, kad S. J. visÄ savo turtÄ testamentu paliko A. G., todėl, remiantis AtkÅ«rimo įstatymo 2 str. 1 d. 2 p. pagrindu, pareiÅ¡kėjas gali pretenduoti, kad bÅ«tų atkurtos nuosavybės teisės į S. J. nuosavybės teise iki 1940 m. liepos 22 d. valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , esant kitiems įstatymuose numatytiems pagrindams.Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis iÅ¡tirtų bylos raÅ¡ytinių įrodymų, reguliuojančių ginčo santykius, visuma, faktinėmis ginčo aplinkybėmis, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro iÅ¡vadÄ ir konstatuoja, kad NŽT pagrįstai atsisakė priimti sprendimÄ atkurti nuosavybės teises į žemę pareiÅ¡kėjui, nurodant, kad pakartotinai nagrinėti A.

G. prašymo nėra teisinio pagrindo, kadangi kilęs ginčas dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra išsamiai išnagrinėtas tiek bendrosios instancijos, tiek administraciniuose teismuose priėmus įsiteisėjusius sprendimus, kurie galioja visoms valstybės institucijoms, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str. 1 p., 127 str. 1 d., teismas n u s p r e n d ė :

PareiÅ¡kėjo A. G. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                  Donatas Vansevičius                                   Bronius JanuÅ¡ka                                                                                                                                                                                                                                                                                                                               Iveta Pelienė