2022-08-10 Nr. AB-20053-4-68-3-00565-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3607-520/2022

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00565-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečių R. N. A. A., H. J. H. S. ir S. H. J. S., B. H. J. S., atstovaujamų atstovų pagal įstatymą R. N. A. A., H. J. H. S., atstovei Simonai Jašmontaitei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus atstovei Violetai Prokopovičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečių R. N. A. A., H. J. H. S. ir S. H. J. S., B. H. J. S., atstovaujamų atstovų pagal įstatymą R. N. A. A., H. J. H. S., apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas (duomenys neskelbtini) piliečiams R. N. A. A., H. J. H. S. ir S. H. J. S., B. H. J. S., atstovaujamiems atstovų pagal įstatymą R. N. A. A., H. J. H. S., (toliau – ir Užsieniečiai) skirti 6 mėnesių laikotarpiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre (toliau – ir Centras), nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Užsieniečiai piktnaudžiauja migracine sistema, nes į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio paprašė, tik kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą. Užsieniečiai neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, taip pat šeiminių, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių Lietuvos Respublikoje.

3. Pareiškėjas nurodė, jog Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. lapkričio 23 d. priėmė sprendimą Nr. 21M44365, kuriuo Užsieniečiams nesuteikė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Užsieniečiai su minėtu sprendimu nesutiko ir jį skundė Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Kadangi per 6 mėnesius nuo Užsieniečių užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimti galutiniai sprendimai dėl Užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, 2022 m. sausio 28 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priėmė sprendimus įleisti Užsieniečius į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti Ruklos Centre, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, o 2022 m. kovo 3 d. Užsieniečiai buvo apgyvendinti Vilniaus Centre, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus galutinę ir neskundžiamą nutartį, pasikeitė Užsieniečių teisinis statusas Lietuvos Respublikoje, t. y. jie nėra prieglobsčio prašytojai.

II. 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 4 d. sprendimu tenkino pareiškėjo teikimą, t. y. 6 mėnesiams, bet ne ilgiau iki Užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, Užsieniečiams skyrė alternatyvią sulaikymui priemonę ‒ apgyvendinimą Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

5. Teismas nustatė, kad Užsieniečiai į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 6 d., o prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po to, kai pareigūnai sulaikė ir pristatė juos į užkardą. Šiuo metu galioja galutinis Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimas, dėl to Užsieniečiai neteko teisės likti Lietuvos Respublikoje ir bus išsiųsti į (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė yra pagrindas pripažinti, kad Užsieniečių buvimas Lietuvos Respublikoje nėra teisėtas. Užsieniečių nenoras susitaikyti su priimtu ir įsiteisėjusiu sprendimu, siekis likti Europos Sąjungos erdvėje yra pagrindas manyti, kad turėdami laisvę Užsieniečiai gali vengti sprendimo įvykdymo, gali slėptis ar siekti savarankiškai išvykti į kitą šalį, piktnaudžiauti jiems išreikštu pasitikėjimu, jei teismas neapribotų jų laisvės judėti.

6. Teismas pripažino, kad egzistuoja ir turi būti taikomi prievartos pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnyje, nes Užsieniečių tapatybė nustatyta, o jiems taikant prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę nekiltų grėsmė valstybės saugumui ir viešajai tvarkai.

III. 7. Užsieniečiai apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą – pareiškėjo teikimą tenkinti iš dalies, t. y. pritaikyti jiems (Užsieniečiams) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

8. Užsieniečiai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog jų neteisėtas atvykimas į Lietuvą yra pakankamas pagrindas toliau riboti jų judėjimo laisvę, prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai. Pirmosios instancijos teismas nevertino nepilnamečių asmenų intereso prioriteto. Ypač svarbios yra vaiko teisės į sveikatą, sveiką fizinę ir socialinę aplinką, kurias įtvirtina ir ypač akcentuoja Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija. Nėra duomenų apie Užsieniečių keliamą grėsmę viešajai tvarkai ar valstybės saugumui. Užsieniečių judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje yra varžoma nuo 2021 m. liepos 6 d. Užsieniečiai yra pateikę asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus – originalius pasus.

9. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti.

10. Pareiškėjas nurodo, kad pasikeitė Užsieniečių teisinis statusas Lietuvos Respublikoje – jie nėra prieglobsčio prašytojai. Įvertinus tai, jog Užsieniečiai piktnaudžiauja migracine sistema, kad į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai, nėra linkę laikytis įstatymų nustatytos tvarkos (2022 m. liepos 7 d. savavališkai pasišalino iš Centro, bet 2022 m. liepos 8 d. (duomenys neskelbtini) teritorijoje buvo sulaikyti ir perduoti Lietuvos Respublikos pareigūnams, o vėliau grąžinti į Centrą, bet 2022 m. liepos 17 d. antrą kartą pasišalino iš Centro ir jų buvimo vieta nėra žinoma), darytina išvada, jog nustojus taikyti Užsieniečiams judėjimo laisvės suvaržymus, atsirastų reali galimybė pasinaudoti laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje ir toliau neteisėtai migruoti Šengeno erdvėje, siekiant išvengti išsiuntimo į (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Apeliacijos dalykas ‒ pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo skirta Užsieniečiams alternatyvi sulaikymui priemonė (apgyvendinimas Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje), pagrįstumas ir teisėtumas.

12. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo teikimą, t. y. paskyrė Užsieniečiams alternatyvią sulaikymui priemonę (apgyvendinimą Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje), nustatęs, kad Užsieniečiai nėra prieglobsčio Lietuvos Respublikoje prašytojai, Užsieniečių buvimas Lietuvos Respublikoje nėra teisėtas, Užsieniečių nenoras susitaikyti su priimtu ir įsiteisėjusiu sprendimu, siekis likti Europos Sąjungos erdvėje yra pagrindas manyti, kad turėdami laisvę Užsieniečiai gali vengti sprendimo įvykdymo, gali slėptis ar siekti savarankiškai išvykti į kitą šalį, piktnaudžiauti jiems išreikštu pasitikėjimu, jei teismas neapribotų jų laisvės judėti.

13. Užsieniečiai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydami, kad jiems turi būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, nenustatant ribojimų judėti Lietuvos Respublikoje. Užsieniečių teigimu, jie yra pateikę asmens tapatybės dokumentus, jų judėjimo laisvė yra varžoma daugiau nei metus, turi būti įvertinti nepilnamečių vaikų interesai, kurie yra prioritetiniai.

14. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, ir kita.

15. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadą, kad Užsieniečiams turi būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė (apgyvendinimas Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje) ir jiems negali būti taikoma švelnesnė alternatyvi sulaikymui priemonė, pirmiausia pažymi, kad pagal bylos duomenis Užsieniečiai yra pateikę asmens dokumentus ((duomenys neskelbtini)pasus), nėra duomenų, jog jie keltų grėsmę valstybei saugumui ir viešajai tvarkai, judėjimo ribojimai taikomi ilgą laiką.

16. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje nagrinėjant skundus dėl užsieniečių judėjimo laisvės ribojimo, yra nuosekliai aiškinama, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių asmenų, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4929-624/2016; 2021 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3535-575/2021; kt.).

17. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro 2012 m. Prieglobsčio prašytojų sulaikymui ir alternatyvioms sulaikymui priemonėms taikomų kriterijų bei standartų gairėse pabrėžiama, kad tuo atveju, kai vaikai atvyksta kartu su savo tėvais, turi būti apsvarstytos visos tinkamos alternatyvios priežiūros priemonės, visų pirma dėl gerai aprašyto žalingo sulaikymo poveikio vaiko savijautai, įskaitant jo fizinį ir protinį vystymąsi. Be kita ko, minėtose gairėse minima, kad reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp teisės į šeimą ir privatų gyvenimą, sulaikymo sąlygų tinkamumo vaikui ir geriausių vaiko interesų.

18. Europos Sąjungos priėmimo sąlygų direktyvos (2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2013/33/ES) 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nepilnamečiai sulaikomi tik kraštutiniu atveju bei nustačius, kad negalima veiksmingai taikyti kitų švelnesnių alternatyvių priemonių; toks sulaikymas trunka trumpiausią laikotarpį ir dedamos visos pastangos, kad sulaikyti nepilnamečiai būtų paleisti ir apgyvendinti nepilnamečiams tinkamuose būstuose, valstybės narės visų pirma rūpinasi nepilnamečio interesais, kaip nustatyta 23 straipsnio 2 dalyje. Šios direktyvos 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės, įgyvendindamos su nepilnamečiais susijusias šios direktyvos nuostatas, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus bei valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai asmenys turėtų tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, moraliniam ir socialiniam vystymuisi.

19. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Užsieniečių judėjimo laisvės ribojimas nepagrįstai suvaržė vieną pagrindinių asmens teisių – judėjimo laisvę, garantuojamą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nors Užsieniečiai yra pažeidę apgyvendinimo Centre tvarką ir pasišalinę iš apgyvendinimo vietos, tačiau turint omenyje tai, jog Užsieniečiai yra pateikę asmens tapatybės dokumentus, Užsieniečių judėjimas varžomas ilgą laiką (Užsieniečiai Lietuvos Respublikoje yra nuo 2021 m. liepos 6 d.), bei būtinumą užtikrinti prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, Užsieniečiams turėjo būti taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

20. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl Užsieniečių apeliacinis skundas tenkinamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečių R. N. A. A., H. J. H. S. ir S. H. J. S., B. H. J. S., atstovaujamų atstovų pagal įstatymą R. N. A. A., H. J. H. S., apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Skirti (duomenys neskelbtini) piliečiams R. N. A. A., H. J. H. S. ir S. H. J. S., B. H. J. S., atstovaujamiems atstovų pagal įstatymą R. N. A. A., H. J. H. S., alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2022 m. spalio 22 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas jų išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė