d8530e8b-60fc-44ca-86fe-e51375741270 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2YT-4876-793/2019 Proceso Nr. 2-06-3-02373-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.5.1.2.8.; 3.2.7.1.; 3.4.5.11.; 3.6.4.4. KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2019 m. rugsėjo 12 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant Agnei Baranauskaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. N., pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui D. I., suinteresuotam asmeniui antstolei L. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

N. skundÄ dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė L. P., J. V. – M. S. ir J. N.. Teismas nustatė: Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«muose gautas pareiÅ¡kėjo V. N. skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo pareiÅ¡kėjas praÅ¡o nutraukti vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0109/16/06551 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 629 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu arba vykdomojoje byloje Nr. 0109/16/06551 dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 684 „Dėl periodinėmis iÅ¡mokomis priteisto iÅ¡laikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ taikyti senatį.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad antstolė L. P. vykdo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2000 m. birželio 6 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. N2-5118/23, pagal kurį, iÅ¡ieÅ¡kotoja yra J. V. – M. S., o skolininkas pareiÅ¡kėjas V. N.. Vykdomojoje byloje Nr. 0109/16/06551 (toliau ir Vykdomoji byla) antstolė pareiÅ¡kėjo reikalauja sumokėti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , kurio vertė 8 788,37 Eur ir vykdymo iÅ¡laidas – 1 188,88 Eur.

SÅ«naus J. N. motina – J. V. – M. S., dar 2000 metais, kartu su judviejų sÅ«numi iÅ¡vyko gyventi į Ispanijos Karalystę, nuo to laiko pareiÅ¡kėjas savo sÅ«naus nebematė. PareiÅ¡kėjo teigimu sÅ«nus J. N. Ispanijos Karalystėje buvo įvaikintas ir tapo Ispanijos Karalystės piliečiu. Pažymi tai, kad vykdomojoje byloje iÅ¡laikymas, skirtas pareiÅ¡kėjo sÅ«nui, buvo priteistas ne periodinėmis iÅ¡mokomis ar fiksuotu dydžiu, po ¼ dydžio visų rÅ«Å¡ių pareiÅ¡kėjo gaunamų pajamų – darbo užmokesčio, dėl ko antstolė, Vykdomojoje byloje, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atlikusi priteisto iÅ¡laikymo indeksacijÄ tai padarė neteisėtai.

PareiÅ¡kėjo teigimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 9 dalimi reikalavimams dėl palÅ«kanų ir kitokių periodinių iÅ¡mokų iÅ¡ieÅ¡kojimo yra taikomas sutrumpintas penkerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, ko pagrindu antstolė nepagrįstai iÅ¡laikymo indeksavimÄ skaičiavo nuo 2000 metų, kai indeksavimÄ privalėjo skaičiuoti nuo 2014 m., periodinių iÅ¡mokų indeksacija Lietuvos Respublikoje taikoma tik nuo 2008 metų. Atkreipia dėmesį į tai, kad J.

V. – M. S. atstovė pagal įgaliojimÄ buvo jos mama J. V., kuri, atstovaudama dukros interesus, 2016 m. gegužės 25 d. kreipėsi į antstolių M. B. ir L. P. kontorÄ dėl vykdomosios bylos pradėjimo ir priverstinio iÅ¡laikymo įsiskolinimo iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo, kurio pagrindu buvo užvesta vykdomoji byla 0108/02/03427, Å¡ioje byloje iÅ¡ pareiÅ¡kėjo jau iÅ¡ieÅ¡kotas 8 149,00 Eur iÅ¡laikymas sÅ«nui bei 971,00 Eur vykdymo iÅ¡laidos. 2019 m. vasario pradžioje, J. V., atstovaudama savo dukterį, pakartotinai kreipėsi į antstolę dėl priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo pradėjimo, kurio pagrindu buvo užvesta Vykdomoji byla.

PareiÅ¡kėjo atstovas nurodo, kad minimo įgaliojimo galiojimas pasibaigė dar 2017 m. balandžio 22 d., dėl Å¡ios priežasties J. V. neturėjo teisės, atstovaudama savo dukters ir J. N. interesus, 2019 m. vasario mėnesį kreiptis į antstolę dėl naujos vykdomosios bylos pradėjimo. L. P. patvarkymu dėl pareiÅ¡kėjo skundo nurodo, kad Vykdomoji byla pradėta vykdyti 2002 metais. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o nutraukti vykdomÄ jÄ bylÄ vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 629 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nes patvarkymas priimti vykdyti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ yra neteisėtas, tačiau nenurodo nei vieno pagrindo, nurodyto kodekso 651 straipsnyje, dėl kokių kliūčių vykdomoji byla negalėjo bÅ«ti užvesta ir turi bÅ«ti nutraukta vadovaujantis prieÅ¡ tai minėtu straipsniu.

Pažymi, kad nei teismo sprendimo priėmimo metu – 2000 metais, nei vykdomojo dokumento pateikimo metu 2002 metais nebuvo taikyta indeksacija išlaikymo įsiskolinimui, indeksavimo tvarka nustatyta tik 2008 metais, todėl pareiškėjo argumentai dėl neteisėtos indeksacijos vykdomojo dokumento pateikimo dienai atmestini. Pareiškėjas prašo taikyti ieškinio senatį, tačiau nepasisako dėl išlaikymo išieškojimo senaties termino, kuris teisės aktuose nėra apibrėžtas. Pareiškėjo teiginys dėl J.

V. – M. S. interesų atstovavimo įgaliojimo pagrindu yra nepagrįstas, kadangi duomenų, kad minimas įgaliojimas bÅ«tų panaikintas Vykdomojoje byloje nėra. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjo sÅ«nus J. N. bÅ«tų įvaikintas dėl ko net ir Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai turėtų bÅ«ti atmestini kaip nepagrįsti. Teismo posėdžio metu, pareiÅ¡kėjas ir pareiÅ¡kėjo atstovas palaikė skundÄ dėl antstolio veiksmų. Nurodė, kad V. N. sužinojo, jog iÅ¡ jo priverstine tvarka yra iÅ¡ieÅ¡komas iÅ¡laikymo įsiskolinimas, skirtas sÅ«nui J.

N.. 2016 m. pareiškėjas galutinai atsiskaitė su išieškotoja. Galiausiai, 2019 m. buvo informuotas apie tai, kad išlaikymo įsiskolinimo dydis yra perskaičiuotas ir iš jo yra išieškoma papildoma 8 788,37 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma. Su antstolės atliktu išlaikymo įsiskolinimo perskaičiavimu pareiškėjas visiškai nesutinka. Pareiškėjo atstovas pridūrė, kad išlaikymo įsiskolinimas galėtų būti perskaičiuotas tik tuo atveju, jei jis būtų priteistas periodinėmis išmokomis, o šiuo atveju teismo sprendime yra konkrečiai nurodyta, kad iš pareiškėjo yra priteistas išlaikymas lygus 1/4 daliai pareiškėjo iš darbo užmokesčio gaunamų pajamų.

Taip pat, išieškotojos įgaliota atstovė, jos motina J. V., antstolei teikdama prašymus dėl priverstinio išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo iš pareiškėjo, neturėjo teisės atstovauti išieškotojos ir jos sūnaus interesų. Šiuo atveju, antstolė vadovavosi išskirtinai tik išieškotojos interesais ir visiškai ignoravo skolininko interesus. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo antstolė L. P. nurodė, kad su pateiktu pareiškėjo skundu ir skunde suformuluotais reikalavimais nesutinka visiškai.

Antstolei gavus ginčo VykdomÄ jÄ bylÄ ji nustatė, kad iki Å¡ios bylos perėmimo iÅ¡laikymo įsiskolinimo suma buvo paskaičiuota neteisingai. Pasikreipus į iÅ¡ieÅ¡kotojÄ Å¡i iÅ¡reiÅ¡kė norÄ , kad bÅ«tų perskaičiuotas neteisingai paskaičiuotas iÅ¡laikymo įsiskolinimo dydis ir toliau vykdomas priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ pareiÅ¡kėjo. Pažymėjo, kad antstolei gavus VykdomÄ jÄ bylÄ , vykdomoji byla nebuvo užvesta iÅ¡ naujo, Vykdomoji byla buvo tęsiama. Pastebėjo ir tai, kad 2016 m. vykdžius iÅ¡laikymo įsiskolinimo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , iÅ¡laikymo įsiskolinimas buvo priskaičiuotas 1 (vienos) Bazinės socialinės iÅ¡mokos (buvęs pavadinimas – MGL) sumos pagrindu.

Teismo sprendime yra konkrečiai nurodyta, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjo jo sÅ«naus J. N. iÅ¡laikymui yra priteista ¼ dalis pareiÅ¡kėjo gaunamo darbo užmokesčio, bet ne mažiau kaip 1 MGL. Pažymėjo, kad perskaičiavus iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ indeksacija iÅ¡laikymui pradėta taikyti nuo 2008 m. rugpjūčio mėn. PareiÅ¡kėjo argumentas dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties taikymo Vykdomojoje byloje yra visiÅ¡kai nepagrįstas, kadangi Vykdomoji byla užvesta 2002 metais ir toliau yra vykdoma, senaties institutas Å¡io pobÅ«džio vykdomosiose bylose nėra taikomas.

IÅ¡ieÅ¡kotojos atstovei pagal įgaliojimÄ J. V. įgaliojimas yra iÅ¡duotas neterminuotai, dėl ko iÅ¡ieÅ¡kotojos atstovei kreipiantis į antstolę dėl tam tikrų sprendimų vykdymo procese įgyvendinimo, iÅ¡ieÅ¡kotojos interesus įgaliotinė atstovavo teisėtai bei pagrįstai. Å ioje situacijoje laikytina, kad netinkamai paskaičiavus iÅ¡laikymo įsiskolinimo sumÄ Vykdomoji byla nėra iki galo užbaigta. Antstolė atkreipė dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjas skundu neskundžia perskaičiuoto iÅ¡laikymo įsiskolinimo dydžio.

Antstolei pateiktas vykdomasis raÅ¡tas turi bÅ«ti įvykdytas taip, kaip tai yra nurodyta teismo sprendime. Teismas k o n s t a t u o j a : skundas netenkintinas. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mai (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2000 m. birželio 6 d. iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. N2-5118/23, pagal kurį iÅ¡ V. N. yra iÅ¡ieÅ¡komas iÅ¡laikymas sÅ«nui J. N., iÅ¡laikymÄ skaičiuojant ¼ dydžio V. N. gaunamo visų rÅ«Å¡ių darbo užmokesčio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL, mokamo nuo 2000 m. gegužės 23 d. iki J.

N. pilnametystės (v. b. l. 2-3). 2019 m. vasario 6 d. patvarkymu dėl išlaikymo įsiskolinimo perskaičiavimo Nr. 3.5.-592 (toliau ir Patvarkymas), buvo perskaičiuotas 2000 m. birželio 6 d. vykdomojo rašto pagrindu išieškomas išlaikymo įsiskolinimas, nustatant, kad bendra mokėtino išlaikymo įsiskolinimo suma yra 8 788,37 Eur ir 1 188,98 Eur vykdymo išlaidų (v. b. l. 105-107). 2019 m. vasario 6 d. patvarkymu dėl išlaikymo išieškojimo Nr. 3.5.-599, prieš tai minėtas išlaikymo įsiskolinimas ir vykdymo išlaidos išieškomos iš pareiškėjo V.

N. gaunamo darbo užmokesčio (v. b. l. 109). Duomenų, patvirtinančių, kad konkrečios sumos pagal prieÅ¡ tai minėtus patvarkymus yra iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ pareiÅ¡kėjo, byloje nėra. Dėl vykdomosios bylos nutraukimo Skundu pareiÅ¡kėjas praÅ¡o nutraukti vykdomÄ jÄ bylÄ vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 629 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nes jo teigimu patvarkymas priimti vykdyti yra neteisėtas. Vykdomojo byla yra nutraukiama jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 629 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus iÅ¡ieÅ¡kotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip vieÅ¡osios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetencijÄ ). Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iÅ¡ pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas bÅ«tų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti iÅ¡ieÅ¡kotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 3 straipsnio 1 dalis).

CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, nesant tokio dokumento atlikti vykdomuosius veiksmus draudžiama. Vienas vykdomųjų dokumentų yra teismo iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas (CPK 587 straipsnio 1 dalis). Vykdomasis raÅ¡tas iÅ¡ieÅ¡kotojui iÅ¡duodamas CPK 646 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. vykdytinam spendimui įsiteisėjus ir iÅ¡ieÅ¡kotojui pateikus raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ . Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vykdomasis dokumentas antstolei buvo pateiktas ir Vykdomoji byla buvo užvesta dar 2002 m. gruodžio 4 d.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė jokių konkrečių argumentų, kurių pagrindu antstolė M. B. turėjo pareigÄ atsisakyti priimti vykdyti 2000 m. birželio 6 d. vykdomÄ jį raÅ¡tÄ . Pažymėtina tai, kad antstolė L. P. antstolei M. B. baigus jos vykdomÄ veiklÄ , perėmė Vykdomosios bylos vykdymÄ , tad nauja vykdomoji byla, Å¡iuo konkrečiu atveju, nebuvo užvesta. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad antstolei nekilo pareiga CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu nutraukti VykdomÄ jÄ bylÄ .

Dėl teismo sprendimo privalomumo ir sprendimo visiško įvykdymo CPK 18 straipsnis nurodo, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka.

Ä®siteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galiÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014). Ä®siteisėjęs teismo sprendimas reiÅ¡kia, kad Å¡alių ginčas yra galutinai iÅ¡spręstas, o teismo sprendimas Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriÅ¡kas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau tuo atveju, kai įpareigota Å¡alis savanoriÅ¡kai teismo sprendimo nevykdo, Å¡is vykdomas priverstinai.

Konkretaus asmens atžvilgiu priimto teismo sprendimo vykdymÄ garantuoja valstybė. Priverstinio vykdymo veiksmus atlieka antstolis – valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra suteikusi vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas (CPK 634 straipsnio 1, 2 dalys, Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-25-661/2016). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiÅ¡kia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių iÅ¡ieÅ¡kotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Ä®statyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iÅ¡ antstolio, kaip vieÅ¡osios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetencijÄ ) (intravires), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013). Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mai (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2000 m. birželio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-5118/23, nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ V.

N. J. V. – M. S. (buvusi pavardė -) sÅ«naus J. N. iÅ¡laikymui ¼ dydžio visų rÅ«Å¡ių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau vieno MGL kas mėnesį nuo 2000 m. gegužės 23 d. iki sÅ«naus J. N. pilnametystės. PareiÅ¡kėjui geranoriÅ¡kai neįvykdžius paminėto teismo sprendimo, buvo užvesta Vykdomoji byla, kurios pagrindu teismo sprendimas yra vykdomas priverstinai. Antstolė, perėmusi Vykdomosios bylos vykdymÄ , nustatė, kad iki tol vykdymÄ vykdžiusi antstolė M. B., vykdydama VykdomÄ jÄ bylÄ , iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ paskaičiavo 1 bazinės socialinės iÅ¡mokos sumai (1 MGL dydžiu) Å¡iai sumai nepritaikydama indeksacijos, tuo neteisingai paskaičiuodama pareiÅ¡kėjui tenkantį iÅ¡laikymo įsiskolinimo dydį.

Atsižvelgiant į susidariusiÄ situacijÄ , antstolė, turėdama CPK 634 straipsnyje apibrėžtÄ pareigÄ Ä¯gyvendinti priemones, kuriomis kuo skubiau ir realiai bÅ«tų įvykdytas teismo sprendimas, surašė ir patvirtino ginčo PatvarkymÄ , kuriuo perskaičiavo iÅ¡laikymo įsiskolinimo sumÄ , tenkančiÄ pareiÅ¡kėjui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.208 straipsnyje nustatyta, jog tais atvejais, kuomet iÅ¡laikymas buvo priteistas periodinėmis iÅ¡mokomis, iÅ¡laikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ .

Kaip matyti iÅ¡ nurodytos teisės normos, periodinių iÅ¡mokų indeksavimo klausimas yra iÅ¡sprendžiamas ne teismo sprendimu, o įstatymu – CK 3.208 straipsnyje aiÅ¡kiai įvardytos indeksacijos taikymo sÄ lygos:

1) jeigu iÅ¡laikymas buvo priteistas periodinėmis iÅ¡mokomis; ir 2) atsižvelgiant į infliacijÄ . Indeksavimas – tai periodinių iÅ¡mokų perskaičiavimas siekiant visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis iÅ¡mokomis priteisto iÅ¡laikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos apraÅ¡o 2 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas periodinių iÅ¡mokų indeksavimo ypatumus, yra nurodęs, kad siekiant apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas iÅ¡laikymas periodinėmis iÅ¡mokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas iÅ¡laikymas turėtų tokiÄ pačiÄ perkamÄ jÄ galiÄ kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis iÅ¡mokomis iÅ¡laikymo indeksavimo institutÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010).

CK 3.3 straipsnio, reglamentuojančio Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo principus, 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, o viena iÅ¡ jo įgyvendinimo užtikrinimo priemonių ir yra įtvirtinta CK 3.208 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad jeigu iÅ¡laikymas buvo priteistas periodinėmis iÅ¡mokomis, iÅ¡laikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ . PrieÅ¡ tai minėtame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarime Nr. 684 „Dėl periodinėmis iÅ¡mokomis priteisto iÅ¡laikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ yra reglamentuota indeksavimo tvarka.

ApraÅ¡e numatyta, kad periodinės iÅ¡mokos indeksuojamos atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksÄ (toliau vadinama – kainų indeksas), kurį apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Periodinės iÅ¡mokos indeksuojamos, kai kainų indeksas lygus 101 arba didesnis (ApraÅ¡o 3 punktas); periodinės iÅ¡mokos indeksuojamos kartÄ per metus einamųjų metų vasario mėnesį (ApraÅ¡o 4 punktas); neindeksuojamos tos periodinės iÅ¡mokos, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos arba pakeistos per paskutinius 6 mėnesius iki vasario 1 dienos (ApraÅ¡o 7 punktas); skolininkas, mokantis periodines iÅ¡mokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines iÅ¡mokas.

Jeigu skolininkas nevykdo pareigos indeksuoti periodines iÅ¡mokas, teismo sprendimas, kuriuo priteistas iÅ¡laikymas ar žalos atlyginimas periodinėmis iÅ¡mokomis, gali bÅ«ti pateikiamas vykdyti antstoliui (ApraÅ¡o 9 punktas). Vadovaujantis prieÅ¡ tai nurodytais teisės aktais ir teismine praktika, sutiktina su antstolės L. P. teiginiu, kad antstolės Patvarkymu atlikta iÅ¡laikymo įsiskolinimo indeksacija atlikta teisėtai ir pagrįstai, atkreiptinas dėmesys į tai, kad antstolė indeksacijÄ 1 bazinės socialinės iÅ¡mokos sumai pritaikė nuo 2008 m. rugpjūčio mėn., ir tik tais mėnesiais, kuomet pareiÅ¡kėjas nedirbo ir negavo darbo užmokesčio.

Patvarkyme yra detaliai nurodytas vartotojų kainų indekso taikymas - 2008 m. rugpjūčio 1 d. – 8,1 proc.; 2009 m. vasario 1 d. – 8,5 proc.; 2010 m. vasario 1 d. – 1,3 proc., 2011 m. vasario 1 d. – 3,8 proc.; 2012 m. vasario 1 d. – 3,4 proc.; 2013 m. vasario 1 d. – 2,8 proc.; 2017 m. vasario 1 d. – 1,7 proc.; 2018 m. vasario 1 d. – 3,9 proc. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

Šiuo konkrečiu atveju, antstolė, nustačiusi, kad priverstinio teismo sprendimo vykdymo procese yra klaidingai paskaičiuotas nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo dydis, pagrįstai ir teisėtai ginčo Patvarkymu perskaičiavo pareiškėjui tenkantį išlaikymo įsiskolinimo dydį, jį perskaičiuodama taip, kad pilna apimtimi būtų įvykdytas 2000 m. birželio 2 d. teismo sprendimas, kuriuo nuspręsta išieškoti iš V. N. J. V. – M. S. (buvusi pavardė Našlėnienė) sūnaus J.

N. iÅ¡laikymui ¼ dydžio visų rÅ«Å¡ių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau vieno Bazinės socialinės iÅ¡mokos (buvęs pavadinimas – MGL) dydžio kas mėnesį nuo 2000 m. gegužės 23 d. iki sÅ«naus J. N. pilnametystės. Dėl įgaliojimo galiojimo PareiÅ¡kėjas savo skunde nurodo, kad iÅ¡ieÅ¡kotojos atstovė, jos motina J. V. neturėjo teisės atstovauti iÅ¡ieÅ¡kotojÄ ir J. N., kadangi įgaliojimas, kurio pagrindu veikė įgaliotinė nebėra galiojantis. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. balandžio 22 d.

Ispanijos Karalystės notaras surašė įgaliojimÄ , kuris patvirtintas apostile, kuriuo įgaliotoja J. V. – M. S. įgaliojo savo motinÄ J. V., kad ji be jokių apribojimų galėtų nepilnamečio vaiko J. N. atžvilgiu vykti į visus Lietuvos Respublikos valdžios organus, valdžios institucijas, valstybines įstaigas, institucijų valdybas, tiek privačias, tiek valstybines; civiliniais, baudžiamaisiais, administraciniais, valstybiniais, darbo, mokesčių reikalais, kreiptis į visų laipsnių jurisdikcijas ir instancijas, teikti praÅ¡ymus skundus ir pareiÅ¡kimus tiek administracine tvarka, tiek teismo tvarka dėl visų rÅ«Å¡ių bylų, protokolų, procesų, pretenzijų, procedÅ«rų, prieÅ¡taravimų, pareiÅ¡kimu, ieÅ¡kinių, parodymų, skundų ir apeliacijų, įskaitant ir Aukščiausiajame Teisme (b. l. 33-35).

Tiek pirminio iÅ¡ieÅ¡kojimo metu - 2016 metais, tiek paskesnio - 2019 metais, iÅ¡ieÅ¡kotojos įgaliotas asmuo J. V. kreipėsi į antstolių kontorÄ dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo. Pažymėtina, kad prieÅ¡ tai paminėtame įgaliojime nėra nustatytas jo galiojimo terminas. Sandoriai - sÄ moningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas analizuodamas klausimus susijusius su užsienio valstybėje išduoto ir notaro patvirtinto įgaliojimo galiojimu Lietuvos Respublikoje yra pasisakęs, kad sprendžiant dėl įgaliojimo, išduoto kitoje valstybėje, galiojimo ir apimties, yra aktualus CK 1.40 straipsnio aiškinimas ir taikymas. <...> CK 1.40 straipsnyje nustatyta, kad įgaliojimo formai taikoma valstybės, kurioje jis išduotas, teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2013).

Ä®galiojimo formai taikoma valstybės, kurioje jis iÅ¡duotas, teisė. Ä®galiojimo galiojimo terminas, jeigu nenurodytas įgaliojime, taip pat atstovo teisės ir pareigos, atstovo ir atstovaujamojo tarpusavio atsakomybė bei jų atsakomybė tretiesiems asmenims yra nustatoma pagal valstybės, kurioje atstovas veikia, teisę (CK 1.40 straipsnis). Notaro patvirtintas veiksmams atlikti užsienyje skirtas įgaliojimas, kuriame nenurodytas galiojimo laikas, galioja, kol jį panaikina įgaliojimÄ iÅ¡davęs asmuo (CK 2.142 straipsnio 2 dalis).

Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad paminėtas įgaliojimas yra panaikintas. Esant nustatytoms aplinkybėms ir vadovaujantis prieÅ¡ tai nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina iÅ¡vada, kad įgaliotinė J. V., užtikrindama savo įgaliotojos ir jos nepilnamečio sÅ«naus J. N. turtinius interesus, teisėtai ir pagrįstai kreipėsi į antstolių kontorÄ dėl priverstinio iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«rų atlikimo. Dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 9 dalimi reikalavimams dėl palÅ«kanų ir kitokių periodinių iÅ¡mokų iÅ¡ieÅ¡kojimo yra taikomas sutrumpintas penkerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, ko pagrindu antstolė nepagrįstai iÅ¡laikymo indeksavimÄ skaičiavo nuo 2000 metų, kai indeksavimÄ privalėjo skaičiuoti nuo 2014 m., periodinių iÅ¡mokų indeksacija Lietuvos Respublikoje taikoma tik nuo 2008 metų.

Pakartotina, kad indeksavimas pradėtas taikyti tik nuo 2008 m. rugpjūčio mėn., t. y. jau įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimui Nr. 684, kuriuo periodinėms iÅ¡mokoms pradėtas taikyti vartotojų kainų indeksas, dėl ko nesutiktina su pareiÅ¡kėjo nurodytomis aplinkybėmis, kad antstolė nepagrįstai iÅ¡laikymo indeksavimÄ skaičiavo nuo 2000 metų. IeÅ¡kinio senaties termino trukmė įstatyme yra diferencijuojama pagal gintinos vertybės pobÅ«dį, reikÅ¡mę, civilinių santykių dinamiÅ¡kumo laipsnį ir kt. požymius nustatant atitinkamÄ vieÅ¡ojo intereso saugoti civilinės apyvartos stabilumÄ ir vieÅ¡ojo intereso suteikti efektyviÄ civilinių teisinių santykių dalyvių subjektinių teisių gynybÄ balansÄ .

Bendrasis ieškinio senaties terminas, taikomas visais atvejais, kai įstatyme nenustatyta kitaip, yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Atskirų rūšių reikalavimams įstatyme nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai (CK 1.125 straipsnio 2 dalis). Vienas iš sutrumpintų ieškinio senaties terminų taikymo atvejų įtvirtintas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje, kurioje nustatyta, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo.

Taigi Å¡ioje įstatymo normoje, kaip atskira reikalavimų rÅ«Å¡is, iÅ¡skirtos palÅ«kanos ir kitokios periodinės iÅ¡mokos. Jeigu pagal teismo sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡komos periodinės iÅ¡mokos, tai vykdomieji dokumentai galioja per visÄ laikotarpį, kuriam priteistos iÅ¡mokos, o Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas prasideda nuo kiekvienos iÅ¡mokos termino pasibaigimo dienos (CPK 606 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 9 dalyje paminėtas 5 metų senaties terminas taikomas tuo atveju, kai to reikalauja ginčo Å¡alis.

Minėtas senaties terminas taikomas pareikÅ¡ti reikalavimui teisme, o nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl įsiskolinimo iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo procese. Jeigu vykdomasis raÅ¡tas antstoliui buvo pateiktas iÅ¡ karto po vykdomojo dokumento gavimo, tokiu atveju jokie senaties terminai netaikytini. Jeigu pagal teismo sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡komos periodinės iÅ¡mokos (iÅ¡laikymas), vykdomieji dokumentai galioja per visÄ laikotarpį, kuriam yra priteistos iÅ¡mokos. Å iam laikotarpiui pasibaigus, nesumokėtos iÅ¡laikymo iÅ¡mokos arba jų dalis iÅ¡ieÅ¡komi kaip bet kuri kita skola – t. y. sulaukęs 18 metų jaunuolis nepraranda teisės į tėvo nesumokėtÄ iÅ¡laikymÄ .

Išlaikymo indeksavimo sumos perskaičiavimui senaties terminas negali būti taikomas. Išlaikymo indeksavimas yra paties skolininko pareiga. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra atliekamas išieškojimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai.

Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad išieškojimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016).

Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ ir nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad antstolė, skundžiamu Patvarkymu perskaičiavusi pareiÅ¡kėjui tenkančio iÅ¡laikymo įsiskolinimo sumÄ , nepažeidė CPK 634 straipsnyje įtvirtintų nuostatų, ir tuo užtikrino 2000 m. birželio 2 d. teismo sprendimo tinkamÄ Ä¯gyvendinimÄ , bei iÅ¡ieÅ¡kotojos teises ir pareiÅ¡kėjo V. N. tinkamÄ jam priskirtų pareigų – mokėti priteistÄ iÅ¡laikymÄ Ä¯gyvendinimÄ .

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu, 510 straipsniu, teismas nutaria: pareiÅ¡kėjo V. N. skundÄ dėl antstolio veiksmų netenkinti. Nutarčiai įsiteisėjus vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0109/16/06551 grÄ Å¾inti antstolei L. P.. Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Teisėjas Petras Mineikis