d8519b5c-4e58-4957-b204-e2c362881d66 · Kauno apylinkės teismas

?Civ. byla Nr.Civilinė byla Nr. e2-1546-435/2019 Proceso Nr. 2-69-3-11331-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.1; 2.6.1.3.6; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 25 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja RÅ«ta Jankauskaitė-Jocė, sekretoriaujant Ingai Dvareckaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovui J. P. A., jo atstovei advokatei D. V., atsakovui J. A., jo atstovei advokatei N. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J.

P. A. ieÅ¡kinį atsakovui J. A. dėl skolos priteisimo. Teismas nustatė: ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 1 050,18 Eur skolÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 1–5). IeÅ¡kovas, jo atstovė bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovo sutuoktinė V. A. A. (duomenys neskelbtini) mirė. Palikėja 2013 m. balandžio 22 d. buvo sudariusi testamentÄ , pagal kurį jo sÅ«nus atsakovas J. A. paveldėjo ½ dalį jai priklausiusio buto adresu Kaune, (duomenys neskelbtini).

PaaiÅ¡kino, jog sekančiÄ dienÄ po sutuoktinės mirties ieÅ¡kovas paėmė 1 000 Eur vartojimo kreditÄ laidotuvių iÅ¡laidoms padengti. Nurodė, kad pinigus iÅ¡ karto atidavė atsakovui, kad jis turėtų lėšų motinos laidotuvėms. IeÅ¡kovas nurodė, jog nežino, kiek kainavo laidotuvės, kadangi viskuo rÅ«pinosi jo sÅ«nus. PaaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovas nežinojo, kad jo sutuoktinė testamentu savo buto dalį paliko vienam sÅ«nui J. A.. Nurodė, kad laidotuvių iÅ¡laidos yra dengiamos iÅ¡ paveldėto turto.

Å iuo atveju ieÅ¡kovas sutuoktinės turto nepaveldėjo, nes velionė testamentu viskÄ paliko atsakovui, todėl ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 1 000 Eur sumÄ , kuri buvo skirta sutuoktinės laidojimo iÅ¡laidų apmokėjimui. PaaiÅ¡kino, kad atsakovas nemoka mokesčių už jam priklausančiÄ buto dalį. IeÅ¡kovas nurodė, kad po sutuoktinės mirties už Å¡ildymÄ yra sumokėjęs 41,65 Eur, UAB „Namų priežiÅ«ros centras“ – 51,70 Eur, o UAB „Kauno Å¡vara“ – 7 Eur.

IÅ¡ viso sumokėjo 100,35 Eur. Kadangi pusė buto priklauso atsakovui iÅ¡ jo turėtų bÅ«ti priteista pusė ieÅ¡kovo sumokėtos sumos, t. y. 50,18 Eur. Atsakovas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį (b. l. 40–43), nurodė, jog su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Bylos nagrinėjimo metu atsakovas, jo atstovė paaiÅ¡kino, jog atsakovo tėvai J. P. A. ir V. A. A. santuokoje įsigijo butÄ adresu Kame, (duomenys neskelbtini), tačiau butas buvo registruotas motinos vardu.

Nurodė, kad V. A. A. 2013 m. balandžio 22 d. surašė testamentÄ , kuriuo savo buto dalį paliko atsakovui. PaaiÅ¡kino, kad atsakovas, priėmęs motinos palikimÄ Ä¯gijo nuosavybės teisę į ½ dalį buto adresu (duomenys neskelbtini) ir pareigÄ mokėti mokesčius. Nurodė, kad ieÅ¡kovas atsakovo apie jo daliai tenkančius mokesčius neinformavo, jokių sÄ skaitų atsakovui neperdavė, pakeitė durų spynas ir neleido lankytis bute be ieÅ¡kovo sutikimo. Be to, ieÅ¡kovas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nepareiÅ¡kė kreditorinių reikalavimų atsakovui, todėl jam nebuvo žinoma apie motinos mirties dienÄ buvusias skolas.

Å iuo atveju pats ieÅ¡kovas pasirinko apmokėti pateiktas sÄ skaitas, todėl ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti 50,18 Eur mokesčių dalis yra nepagrįsta. PaaiÅ¡kino, jog V. A. A. laidotuves organizavo ir jÄ palaidojo atsakovas. Nurodė, jog nesutinka su ieÅ¡kovo teiginių, kad jis atsakovui laidotuvėms davė 1 000 Eur, nes ieÅ¡kovas bei atsakovo brolis laidotuvėse tik dalyvavo, tačiau prie jų finansiÅ¡kai neprisidėjo. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 1 000 Eur sumÄ , kuriÄ jis paėmė iÅ¡ kredito įstaigos yra nepagrįstas, nes ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad tuos pinigus panaudojo laidotuvėms.

Teismas konstatuoja: ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas J. P. A. ir V. A. A. 1964 m. sausio 11 d. sudarė santuokÄ (b. l. 6). V. A. A. vardu yra registruotas butas adresu Kaune, (duomenys neskelbtini) (b. l. 15–16). V. A. A. 2013 m. balandžio 22 d. surašė testamentÄ (b. l. 8–9). V. A. A. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 7). 2018 m. balandžio 9 d. ieÅ¡kovas su UAB „SB lizingas“ sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovui buvo suteiktas 1 000 Eur kreditas (b. l. 10–14).

Atsakovas su UAB „Sielų upė“ 2018 m. balandžio 10 d. sudarė laidojimo paslaugų sutartį (b. l. 48). V. A. A. palikimÄ 2018 m. balandžio 19 d. priėmė atsakovas J. A. (b. l. 8–9). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius sprendimu UAB „Sielų upė“ pervedė 240,58 Eur vienkartinę iÅ¡mokÄ (b. l. 45, 47). Kauno miesto savivaldybė UAB „Sielų upė“ pervedė 304 Eur laidojimo paÅ¡alpÄ (b. l. 46). Atsakovas už laidojimo paslaugas ir laidotuvių ceremonijÄ UAB „Sielų upė“ sumokėjo 1 894,60 Eur (b. l. 50).

Atsakovas UAB „Rimargava“ už gedulingus pietus sumokėjo 357 Eur (b. l. 49). Byloje yra pateiktos sÄ skaitos už butui adresu Kaune, (duomenys neskelbtini) suteiktas komunalines paslaugas ir jų apmokėjimai (b. l. 17–28). Byloje pateikta mokesčių suvestinė už 2018 m. kovo, balandžio ir gegužės mėnesius (b. l. 93). Taip pat pateikta V. A. A. kapavietės fotonuotrauka (b. l. 51). Byloje buvo apklausti liudytojai G. A. ir L. N.. Dėl laidojimo iÅ¡laidų priteisimo Byloje nustatyta, kad V. A.

A. 2013 m. balandžio 22 d. surašė testamentÄ , kuriuo savo turtÄ paliko atsakovui (b. l. 8–9). PaveldimÄ turtÄ sudaro ½ dalis buto adresu Kaune, (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas nurodė, kad sekančiÄ dienÄ po sutuoktinės mirties paėmė 1 000 Eur kreditÄ jos laidotuvėms ir pinigus atidavė atsakovui. Kadangi ieÅ¡kovas po sutuoktinės mirties nieko nepaveldėjo, o laidojimo iÅ¡laidos gali bÅ«ti dengiamos iÅ¡ paveldėto turto, tai praÅ¡o minėtÄ sumÄ priteisti iÅ¡ testamentinio įpėdinio atsakovo.

Atsakovas su Å¡iuo reikalavimu nesutiko, nurodė, kad ieÅ¡kovas 1 000 Eur jam nedavė, be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų prisidėjęs prie laidotuvių ir panaudojęs joms minėtÄ sumÄ . Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, pagal įstatymÄ , neteikiant iÅ¡ankstinės galios jokiems įrodymams, iÅ¡skyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę (CPK 185 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylÄ nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Ä®vertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti.

Be kitų aplinkybių, teismas turi vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rÅ«pestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams. Sprendžiant, koks ginčo Å¡alių poelgis yra labiau tikėtinas, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamÄ situacijÄ apibÅ«dinančias aplinkybes, tokias kaip Å¡alių tarpusavio santykių pobÅ«dis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas už laidojimo paslaugas ir laidotuvių ceremonijÄ UAB „Sielų upė“ sumokėjo 1 894,60 Eur (b. l.

50) bei 357 Eur UAB „Rimargava“ už gedulingus pietus (b. l. 49). Taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius sprendimu UAB „Sielų upė“ buvo pervesta 240,58 Eur vienkartinė iÅ¡moka, o Kauno miesto savivaldybė UAB „Sielų upė“ pervedė 304 Eur laidojimo paÅ¡alpÄ (b. l. 45–47). Taigi, neskaičiuojant vienkartinės iÅ¡mokos ir laidojimo paÅ¡alpos, pagal byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, atsakovas laidotuvėms iÅ¡leido 2 251,60 Eur. Byloje esanti 2018 m. balandžio 9 d. ieÅ¡kovo su UAB „SB lizingas“ sudaryta vartojimo kredito sutarties kopija patvirtina, jog ieÅ¡kovas sekančiÄ dienÄ po sutuoktinės mirties paėmė 1 000 Eur kreditÄ (b. l. 10–14).

IeÅ¡kovas jo atstovė bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad Å¡iÄ sumÄ ieÅ¡kovas paėmė laidotuvėms ir perdavė atsakovui. Tai patvirtino ir liudytojas atsakovo brolis G. A., tačiau Å¡io liudytojo parodymai vertinami kritiÅ¡kai, kadangi apie perduotus atsakovui pinigus jam pasakė pats ieÅ¡kovas, pinigų perdavimo momento liudytojas nematė, be to, liudytoja L. N. ir jis pats patvirtino, kad jo santykiai su atsakovu nėra geri, jie nebendrauja apie 2–3 metus, nes susipyko dėl žemės. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovas bÅ«tų vedęs netinkamÄ gyvenimo bÅ«dÄ ar linkęs skolintis (anksčiau ėmęs kreditus).

Be to, kreditas buvo paimtas sekančiÄ dienÄ po sutuoktinės mirties. IeÅ¡kovas patvirtino, kad tuo metu neturėjo pinigų, ir kad prisidėtų prie laidotuvių paėmė kreditÄ , kurį atidavė laidotuves organizavusiam sÅ«nui. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad mirus ieÅ¡kovo sutuoktinei ir atsakovo motinai, jų santykiai buvo geri, tai patvirtino ir pačios Å¡alys bei liudytojai. Atsakovas neigia, kad ieÅ¡kovas jam davė 1 000 Eur laidotuvėms, kadangi Å¡ių pinigų jam nereikėjo, jis turėjo savų lėšų, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų tuometinę atsakovo turtinę padėtį, iÅ¡ kur jis turėjo apie 2 251,60 Eur laidotuvėms.

Pažymima, kad byloje apklausta liudytoja atsakovo dukra L. N. patvirtino, jog ji finansiškai taip pat prisidėjo prie močiutės laidotuvių ir skyrė apie 600 Eur duobkasių paslaugoms apmokėti, giedoriams, bažnyčiai, transportui, morgui bei maistui. Liudytoja teigė, kad prie laidotuvių taip pat prisidėjo ir jos brolis, tačiau kiek jis skyrė laidotuvėms pasakyti negalėjo. Nors liudytoja tvirtino, kad visus su laidotuvėmis susijusius reikalus tvarkė bei apmokėjo jos tėvas, tačiau negalėjo patvirtinti, jog ieškovas atsakovui nedavė pinigų ir prie laidotuvių neprisidėjo.

Atsakovo dukra L. N. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jos skirti 600 Eur buvo ne parama tėvui, o prisidėjimas prie laidotuvių, nes tėvo finansinės padėtis tuo metu buvo gera, jis gaudavo apie 1 000 Eur atlyginimÄ , galėjo turėti santaupų, tačiau kokį darbÄ dirbo tėvas ir kur tokius pinigus uždirbo pasakyti nesugebėjo, taip pat nepatvirtino ir aplinkybės, jog tėvas turėjo santaupų. Teismas pažymi, kad tuometinės savo finansinės padėties nepagrindė ir atsakovas, nenurodė kokia pinigų suma sudarė santaupos, iÅ¡ kur jas sukaupė.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepaaiÅ¡kino ir nepateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį, turėtas pajamas ir santaupas V. A. A. mirties metu, laikoma, kad atsakovas neįrodė, jog jo turtinė padėtis tuo metu buvo tokia gera, kad jis turėjo apie 2 251,60 Eur ir jam nereikėjo papildomų lėšų laidotuvių iÅ¡laidoms apmokėti. Å iuo atveju teismas, įvertinęs Å¡alių, jų atstovų ir liudytojų paaiÅ¡kinus, Å¡alių tarpusavio santykius testatorės mirties metu, kredito paėmimo laikÄ , vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžia, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas 1 000 Eur kreditÄ paėmė ne asmeniniams poreikiams tenkinti, bet siekdamas prisidėti prie sutuoktinės laidotuvių.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina įpėdinio teisę panaudoti paveldimo turto dalį palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo iÅ¡laidoms. Kai vienas iÅ¡ įpėdinių įgyvendina tokiÄ teisę, tai nulemia kiekvienam iÅ¡ įpėdinių tenkančios paveldimo turto dalies sumažėjimÄ . Tačiau yra galimos situacijos, kai įpėdinis dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, kai paveldimo turto masę sudaro vien tik nekilnojamasis turtas ar kt., neįgyvendina (objektyviai negali įgyvendinti) CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintos teisės, o palikėjÄ palaidoja ir jo kapÄ sutvarko savo lėšomis.

Tokiais atvejais aiÅ¡kinimas, kad Å¡is asmuo neturi teisės iÅ¡ kitų įpėdinių (paveldėtojų) atgauti dalį tokių turėtų iÅ¡laidų, kurios pagal įstatymÄ dengiamos iÅ¡ paveldimo turto, prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo principams (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis). Jeigu vienas iÅ¡ įpėdinių (paveldėtojų) palaidojo palikėjÄ savo lėšomis, tai jis turi teisę atgauti tas lėšas iÅ¡ paveldimo turto, t. y. iÅ¡ visų įpėdinių, nes tokioms iÅ¡laidoms, kurios pagal įstatymÄ dengiamos iÅ¡ paveldimo turto, jis panaudojo savo asmenines lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012 ir kt.).

Pagal šalyje susiklosčiusias ilgalaikes tradicijas ir papročius, visuomenėje yra įprasta, kad mirusįjį laidoja jo artimieji, t. y. artimiausi kraujo ryšiais susiję asmenys, arba kartu su juo gyvenę asmenys (mirusiojo sutuoktinis), o laidojimo išlaidų klausimas išsprendžiamas bendru sutarimu. Nagrinėjamu atveju ieškovas yra mirusiosios V. A. A. sutuoktinis, o atsakovas – sūnus. Nors šalys pripažino, kad palikėjos laidotuvių organizavimu rūpinosi atsakovas, tačiau byloje nustatyta, kad prie laidotuvių finansiškai prisidėjo ir ieškovas, duodamas atsakovui 1 000 Eur.

Teismas pažymi, kad ieÅ¡kovas, kaip palikėjos sutuoktinis, taip pat turi moralinę pareigÄ prisidėti prie laidotuvių, tačiau jam nieko nepaveldėjus, laikoma, kad atsakovas laidotuvėms skyrė savo asmenines lėšas. Å iuo atveju vienintelis palikėjos paveldėtojas pagal testamentÄ yra atsakovas, todėl neatsižvelgiant į tai, kad paveldimÄ turtÄ sudaro tik ½ dalis buto adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovas turi teisę iÅ¡ paveldėtojo atsakovo atgauti laidojimo iÅ¡laidas, kurios pagal įstatymÄ dengiamos iÅ¡ paveldimo turto (CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nes kitu atveju, tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų (CK 1.2 straipsnis, 1.5 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 1 000 Eur sumÄ laikomas pagrįstu, todėl tenkinamas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis, 1.8 straipsnio 2 dalis, 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 6.1, 6.2 straipsniai, CPK 3 straipsnio 6 dalis). Dėl komunalinių mokesčių priteisimo IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 50,18 Eur, kuriuos jis sumokėjo UAB „Namų priežiÅ«ros centras“, UAB „Kauno Å¡vara“ ir AB „Kauno energija“ už laikotarpiu nuo 2018 metų kovo iki gegužės mėnesio suteiktas paslaugas butui adresu Kaune, (duomenys neskelbtini).

Nurodė, jog atsakovui priklauso ½ dalis minėto buto, todėl jis privalo susimokėti mokesčius už savo dalį buto. Atsakovas neprieÅ¡taravo, kad jis kaip pusės buto savininkas privalo mokėti mokesčius, tačiau nurodė, jog ieÅ¡kovas atsakovo apie jo daliai tenkančius mokesčius neinformavo, jokių sÄ skaitų atsakovui neperdavė, pakeitė durų spynas ir neleido lankyti bute be ieÅ¡kovo sutikimo. Be to, ieÅ¡kovas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nepareiÅ¡kė kreditorinių reikalavimų atsakovui, todėl jam nebuvo žinoma apie motinos mirties dienÄ buvusias skolas.

Kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas bendram daiktui (turtui) išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms (Civilinio kodekso 4.76 straipsnis). Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalis).

Bendraturtis privalo prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės objekto iÅ¡laikymo, nepriklausomai nuo naudojimosi Å¡iuo objektu fakto. Bendraturčiui nevykdant Å¡ios pareigos, kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie patyrė, atlyginimÄ (Civilinio kodekso 4.76 straipsnis). Nebent kiti bendraturčiai yra sudarę tokiam bendraturčiui, kuris neprisideda prie bendro daikto iÅ¡laikymo, objektyvias kliÅ«tis naudotis bendru daiktu. Tokiais atvejais, jeigu bÅ«tų nustatyta, kad bendraturtis neturi galimybės dėl kitų bendraturčių veiksmų naudotis bendru daiktu, egzistuotų pagrindas atsisakyti ginti bendraturčių, kliudančių kitam bendraturčiui įgyvendinti nuosavybės teisę į bendrÄ daiktÄ , teisę į nuostolių atlyginimÄ (Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 3 dalis).

Nors atsakovas teigė, kad ieÅ¡kovas jam neperdavė jokių sÄ skaitų už suteiktas butui paslaugas, pakeitė durų spynas ir neleido lankyti bute be ieÅ¡kovo sutikimo, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Å iuo atveju atsakovas neįrodė, kad ieÅ¡kovas trukdo jam įgyvendinti nuosavybės teisę į buto dalį, todėl ieÅ¡kovas pagrįstai reikalauja iÅ¡ atsakovo priteisti dalį iÅ¡laidų butui iÅ¡laikyti. CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas.

Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimÄ , palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimÄ priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių.

Byloje esančios sÄ skaitos už butui adresu Kaune, (duomenys neskelbtini) suteiktas komunalines paslaugas patvirtina, kad ieÅ¡kovas laikotarpiu nuo 2018 m. kovo mėn. iki 2018 m. gegužės mėn. UAB „Namų priežiÅ«ros centras“, UAB „Kauno Å¡vara“ ir AB „Kauno energija“ sumokėjo 100,35 Eur (b. l. 17–28). V. A. A. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 7). Palikėja 2013 m. balandžio 22 d. testamentu ½ dalį buto adresu Kaune, (duomenys neskelbtini) paliko savo atsakovui, kuris palikimÄ priėmė 2018 m. balandžio 19 d. (b. l. 8–9).

Kaip matyti, ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti įsiskolinimÄ iÅ¡ atsakovo už 2018 m. kovo mėnesį, kai jo sutuoktinė dar buvo gyva. Teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad praÅ¡oma priteisti 25,97 Eur sumos dalis už kovo mėnesį bÅ«tų palikėjos įsiskolinimas, kurį ieÅ¡kovas privalėjo padengti, siekdamas iÅ¡vengti neigiamų pasekmių. PrieÅ¡ingai, byloje esančios sÄ skaitos patvirtina, kad jokių įsiskolinimų UAB „Namų priežiÅ«ros centras“, UAB „Kauno Å¡vara“ ir AB „Kauno energija“ Å¡eima neturėjo.

Pažymima, kad ir pats ieÅ¡kovas prieÅ¡ atsakovui priimant palikimÄ (2018 m. balandžio 19 d.) neinformavo jo apie palikėjos kreditorius. Å iuo atveju svarbu pabrėžti, kad ieÅ¡kovas ir jo sutuoktinė buvo buto bendrasavininkai, jie kartu gyveno ir vedė bendrÄ Å«kį. Kadangi kovo mėnesį V. A. A. dar buvo gyva, todėl mokesčiai už minėtÄ mėnesį buvo mokami jų abiejų, neatsižvelgiant į tai, kuris iÅ¡ sutuoktinių juos faktiÅ¡kai sumokėjo. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo dalį mokesčių už kovo mėnesį (25,97 Eur), nesant duomenų, kad tai velionės skola, laikomas nepagrįstu, todėl atmetamas.

Byloje esantys faktiniai duomenys liudija, jog 2018 m. balandžio–gegužės mėnesiais ieÅ¡kovas už atsakovui priklausiančio buto dalį sumokėjo 24,21 Eur komunalinių mokesčių ir kitų paslaugų, atsakovas to neginčijo, bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad priėmęs palikimÄ jis įgijo pareigÄ mokėti dalį mokesčių ir jei reikės juos sumokės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei atsakovo paveldėto turto ½ dalį, ieÅ¡kovo reikalavimas dėl dalies mokesčių (2018 m. balandžio–gegužės mėnesiais) priteisimo tenkinamas, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisiama 24,21 Eur suma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tuo atveju, kai ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas sumokėjo 24 Eur žyminį mokestį (b. l. 29–30) ir 500 Eur išlaidas už advokatės suteiktas paslaugas (b. l. 113–115), kurios neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio.

Bendra bylinėjimosi išlaidų suma, kuria patyrė ieškovas yra 524 Eur. Tenkinus ieškovės reikalavimus iš dalies (74 procentais; byloje buvo du reikalavimai, vienas patenkintas 100 proc., kitas –48 proc.), ieškovui iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisiama išlaidų suma sudaro 387,76 Eur (524 Eur x 74 proc. / 100 proc. = 387,76 Eur). Atsakovas byloje patyrė 400 Eur išlaidas už advokatės suteiktas paslaugas (b. l. 92), kurios taip pat neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio.

Atsižvelgiant į tai, atsakovui, proporcingai atmestiems ieÅ¡kinio reikalavimams (26 procentai), iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 104 Eur (400 Eur x 26 proc. / 100 = 104 Eur). Valstybė Å¡ioje byloje patyrė 6,71 Eur iÅ¡laidas už procesinių dokumentų siuntimÄ . Proporcingai patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (74 procentai) atsakovui tenkanti iÅ¡laidų dalis yra 4,97 Eur, o ieÅ¡kovui – 1,74 Eur. Å iuo atveju iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo nepriteisiamos, nes jam tenkanti iÅ¡laidų dalis yra mažesnė už minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 307 straipsniu, nusprendžia: ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti ieÅ¡kovui J. P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo J. A., gimusio (duomenys neskelbtini), 1 024,21 Eur (vieno tÅ«kstančio dvideÅ¡imt keturių eurų 21 ct) skolÄ ir 387,76 Eur (trijų Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt septynių eurų 76 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas. Priteisti atsakovui J.

A., gimusiam (duomenys neskelbtini), iÅ¡ ieÅ¡kovo J. P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 104 Eur (vieno Å¡imto keturių eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas. Priteisti iÅ¡ atsakovo J. A., gimusio (duomenys neskelbtini), valstybei 4,97 Eur (keturių eurų 97 ct) iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Å i suma turi bÅ«ti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja RÅ«ta Jankauskaitė-Jocė