2K-632/2012 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-632/2012

Teisminio proceso Nr. 1-30-2-00277-2010-5

Procesinio sprendimo kategorijos

2.1.2.7; 2.6.8. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria jo apeliacinis skundas atmestas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. nuosprendžiu A. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalis, 5 dalies 1 punktą, bausmės, paskirtos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, ir nustatyta galutinė bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Iš A. V. nukentėjusiojo V. K. (V. K.) naudai priteista 54 562 Lt turtinei ir 3500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Klimavičiaus pranešimą ir susipažinusi su baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

A. V. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „M” direktoriumi ir atstovaudamas šiai bendrovei, iš V. K. už 85 000 Lt įgijo butą, esantį Klaipėdoje, Vyturio g. (duomenys neskelbtini), t. y. pervedė minėtą 85 000 Lt sumą į V. K. asmeninę AB banko „Swedbank” sąskaitą, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), bei tą pačią dieną, 2010 m. kovo 22 d., tikslus laikas nenustatytas, neteisėtai įgijo V. K. AB banko „Swedbank” banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) su ant jos užrašytu PIN kodu, melagingai nurodydamas V. K., kad ši banko kortelė jam reikalinga pervesti 85 000 Lt į V. K. asmeninę sąskaitą už iš jo nupirktą butą.

A. V. nuteistas ir už tai, kad nuo 2010 m. kovo 22 d., 16.34 val., iki 2010 m. balandžio 19 d., 11.20 val., V. K. vardu išduotą AB banko „Swedbank” banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai panaudojo AB banko „Swedbank” bankomatuose, esančiuose Klaipėdos mieste, Taikos pr. 61, Nidos g. 5, Turgaus g. 9, t. y., įdėdamas į bankomatus V. K. banko mokėjimo kortelę, surinkdamas PIN kodą, per dvidešimt devynis kartus iš jos sąskaitos iš viso paėmė 84 880 Lt.

A. V. nuteistas ir už tai, kad nuo 2010 m. kovo 22 d., 16.34 val., iki 2010 m. balandžio 19 d., 11.20 val., neteisėtai panaudodamas V. K. vardu išduotą AB banko „Swedbank” banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš jos sąskaitos paimdamas pinigus bankomatuose, apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – 84 880 Lt, iš kurių už 30 000 Lt 2010 m. balandžio 1 d. nupirko V. K. butą, esantį Klaipėdoje, Sulupės g. (duomenys neskelbtini), bei 318 Lt sumokėjo už notaro paslaugas, o likusius pinigus, t. y. 54 562 Lt, pasisavino savo naudai.

Kasaciniu skundu nuteistasis A. V. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius nurodo, kad teismai išsamiai ir nešališkai neištyrė bylos aplinkybių, susijusių su įgyto svetimo turto verte, neteisėtai perkėlė jam įrodinėjimo pareigą ir taip pažeidė jo teises į tinkamą teisminę gynybą, tinkamą ir nešališką teismą. Byloje nustatyta, kad už V. K. parduotą butą V. K. gautus pinigus, šiam žinant ir sutinkant, jis nupirko V. K. naują butą, suteikė notaro, perkraustymo, kabelinės televizijos įvedimo ir kitas paslaugas, dalį pinigų jam perdavė grynaisiais, tačiau teismai į šias aplinkybes neatsižvelgė, jų netyrė, nors pagal BPK 287 straipsnį, 324 straipsnio 6 dalį turėjo visas procesines galimybes tai padaryti. Neištyrę šių aplinkybių, teismai įrodinėjimo pareigą perkėlė jam, nes išvadas apie faktines bylos aplinkybes pagrindė teiginiu, kad jis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo parodymus apie V. K. naudai išleistus pinigus. Pažymėtina, kad šiuos pažeidimus, nagrinėdamas bylą kasacine tvarka, 2012 m. vasario 14 d. nutartyje nustatė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tačiau apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje nurodytų esminių BPK pažeidimų neištaisė.

Kasatorius nurodo, jog teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, pripažindami, kad jo veika yra nusikalstama ir atitinka BK 182 straipsnyje aprašytos veikos požymius. Kasatorius tvirtina, kad tarp jo ir nukentėjusiojo V. K. yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad jis, kaip fizinis asmuo ir UAB „M“ atstovas, V. K. teikė įvairias paslaugas arba tarpininkavo jas teikiant. Visos paslaugos nukentėjusiajam buvo suteiktos jo paties iniciatyva ir jam žinant bei sutinkant, kad už paslaugas bus mokama jo pinigais, jog dalis pinigų jam bus perduota grynaisiais.

Šie susitarimai tarp jo ir nukentėjusiojo V. K. gali būti patvirtinti konkliudentiniais veiksmais ir yra reglamentuoti atitinkamomis civilinės teisės normomis, todėl kylantys iš jų ginčai spręstini išimtinai civilinio proceso tvarka (kasacinė byla Nr. 2K-409/2011). Be to, pagal teismų praktiką, atskiriant civilinį deliktą ir nusikalstamą veiką, atsižvelgiama į tai, ar viena iš šalių savo sąmoningais neteisėtais veiksmais užkerta kelią vykdyti sutartį, sumenkina kreditoriaus galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso tvarka (kasacinės bylos Nr. 2K-7-388/2007, 2K-7-198/2008), tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nenustatyti jokie konkretūs jo veiksmai, kuriais būtų kaip nors apsunkintos nukentėjusiojo galimybės ginti savo teises civilinio proceso tvarka.

Kasatorius nurodo, kad jo veika neatitinka BK 182 straipsnyje aprašytos veikos požymių, nes jis nenaudojo apgaulės prieš nukentėjusįjį V. K. siekdamas įgyti jo turtą, nenustatyta ir jo tyčia padaryti šią veiką. Bylą nagrinėję teismai savo išvadą dėl apgaulės panaudojimo ir tyčios pagrindė tuo, kad jis apgaule įgijo V. K. mokėjimo kortelę, tačiau ši teismų išvada nepagrįsta. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, pats nukentėjusysis V. K. pripažino, kad mokėjimo kortelę A. V. perdavė per klaidą, jog jis, A. V., prašė tik nurodyti sąskaitos numerį.

Iš bylos duomenų matyti, kad V. K. apie tai, kad gavo pinigus už parduodamą butą, sužinojo gavęs sąskaitos išrašą sutarties pas notarą pasirašymo momentu, todėl po to jo, A. V., naudojimasis nukentėjusiojo V. K. mokėjimo kortele buvo galimas tik su šio žinia ir sutikimu. Apie tai, kad jis pinigus naudojo su nukentėjusiojo žinia ir sutikimu, rodo faktai, jog dauguma sandorių yra nukentėjusiojo pripažįstami, kad, praėjus porai mėnesių po kortelės grąžinimo, nukentėjusysis pasirašė pakvitavimą, jog su juo visiškai atsiskaityta.

Pažymėtina ir tai, kad į policiją dėl pinigų panaudojimo kreipėsi ne pats nukentėjusysis, o jo vardu tretieji asmenys, kurie turi asmeninių motyvų. Kasatorius atkreipia dėmesį, kad visi pinigai iš nukentėjusiojo V. K. sąskaitos buvo paimti tuo pačiu būdu, tačiau jis buvo nuteistas tik už tų pinigų įgijimą apgaule, kurių panaudojimo jam nepavyko pagrįsti oficialiais įrodymais. Pagal civilinę teisę sandoriai gali būti sudaromi ir žodine forma, todėl, nenustačius apgaulės panaudojimo, nėra pagrindo kaip sukčiavimo vertinti jo veikos, kuria jis su nukentėjusiojo žinia ir sutikimu išleido nukentėjusiojo pinigus šio reikmėms pagal įvairias žodines sutartis.

Apie tai, kad jo veikoje nėra apgaulės požymių, netiesiogiai pripažino ir apeliacinės instancijos teismas, nes išvadą dėl to, kad jo veika atitinka aprašytą BK 182 straipsnyje, pagrindė ne tiesioginiu apgaulės apibūdinimu, o kitomis aplinkybėmis, pavyzdžiui: dideliu nukentėjusiojo pasitikėjimu, nukentėjusiojo gyvenimo būdu, susijusiu su dideliu alkoholio vartojimu ir pan.

Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai taikė BK 214, 215 straipsnius, padarydami išvadą, jog jo veika atitinka šiuose straipsniuose aprašytų nusikalstamų veikų požymius. Pagal teismų praktiką asmens veika atitinka BK 214, 215 straipsnių požymius tik tada, kai mokėjimo priemonė panaudojama ar ja disponuojama be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo (kasacinė byla Nr. 2K-475/2009), tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad jis veikė ne tik turėdamas mokėjimo priemonės savininko sutikimą, bet ir vykdydamas jo valią. Dėl to jo veika neatitinka BK 214, 215 straipsniuose aprašytų nusikalstamų veikų požymių.

Kasatorius taip pat tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo jo paduoto apeliacinio skundo, nes neįvertino nustatytų įrodymų vertinimo klaidų, nuosprendžio trūkumų, todėl iš esmės pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Atsiliepime į kasacinį skundą prokuroras R. Žukauskas prašo nuteistojo A. V. kasacinį skundą atmesti.

Prokuroras nurodo, kad ne visi nuteistojo kasacinio skundo argumentai yra nagrinėtini, nes, kaip išplaukia iš BPK 376 straipsnio 1 dalies, kasaciniame procese nėra nustatinėjamos faktinės bylos aplinkybės, įrodymai nerenkami ir iš naujo nevertinami, tuo tarpu dalis kasacinio skundo argumentų yra orientuoti į šiuos klausimus. Neigdamas savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, kasatorius savaip, sau palankia linkme vertina atskirus bylos įrodymus – nukentėjusiojo parodymus (nukentėjusysis paveiktas kitų asmenų jį apkalba), rašytinius įrodymus (kasos pajamų orderius, kurie patvirtina, kad nukentėjusysis mokėjo jam už įvairias paslaugas), raštelį (kuris patvirtina visišką atsiskaitymą). Kasatorius nesutinka su teismų išvadomis dėl įrodymų vertinimo, teigdamas, kad neįrodyta, jog jis neteisėtai disponavo svetima V. K. mokėjimo kortele su PIN kodu, kad visus pinigus iš sąskaitos paėmė teisėtai, žinant nukentėjusiajam ir jo interesais. Tokio pobūdžio argumentai nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko ir dėl to turi būti palikti nenagrinėti.

Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, ištyrė ir įvertino įrodymus bei pagrįstai pripažino A. V. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Kasatoriaus teiginiai, kad jam priimtas apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas prielaidomis, neatitinka tiesos. Jo kaltę nusikalstamų veikų padarymu patikimai patvirtina nukentėjusiojo V. K., liudytojos I. Š. parodymų, nukentėjusiojo V. K. sąskaitos AB Swedbank išrašų, nuotraukų, butų pirkimo-pardavimo sutarčių, akistatos protokolo ir kitų įrodymų visuma. Visi šie įrodymai yra gauti teisėtu būdu, sudaro loginę įrodymų grandinę, todėl jais abejoti nėra pagrindo. Visi bylos įrodymai, jų vertinimo motyvai yra išsamiai išdėstyti teismų baigiamuosiuose aktuose, prokuroras su jais sutinka, todėl papildomai jų nekartoja.

Prokuroro manymu, nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, kad teismas neįvertino byloje esančių jį teisinančių įrodymų, t. y. paties A. V. parodymų, kasos pajamų orderių apie V. K. suteiktas paslaugas, raštelio apie visišką atsiskaitymą. Priimdami baigiamuosius aktus, teismai pagrįstai nustatė, kad A. V. parodymai vertintini kritiškai, nes yra nenuoseklūs, prieštaringi, keitėsi prisitaikant prie byloje nustatytų aplinkybių, kad kasos pajamų orderiai neatitinka dokumentams keliamų reikalavimų, nes pasirašyti tik paties A. V., prieštarauja V. K. parodymams, kad raštelis dėl visiško atsiskaitymo atsirado tik ėmus aiškintis, kur dingo V. K. pinigai, jame nėra nurodyta suma ir pagrindas, kaip A. V. atsiskaitė su V. K.

Prokuroro nuomone, kasatoriaus veikoms tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. A. V. įgijo V. K. pinigus piktnaudžiaudamas šio pasitikėjimu. Kaip matyti iš bylos duomenų, A. V. pasinaudojo tuo, kad nukentėjusysis V. K. nesuvokė, jog banko pervedimui mokėjimo kortelė su PIN kodu nėra reikalinga, nors A. V., būdamas įmonės direktoriumi, turėjo ir galėjo apie tai nukentėjusįjį V. K. įspėti. Ši apgaulė yra esminė, nes nuteistojo nutylėta informacija ir nukentėjusiojo neišmanymas lėmė nukentėjusiojo apsisprendimą duoti savo mokėjimo kortelę A. V. Įvertinant bylos aplinkybes, svarbu ir tai, kad V. K. draugų ir artimųjų neturėjo, pasitikėjo A. V. ir šis pasitikėjimas pastūmėjo nukentėjusįjį į žalingo sandorio sudarymą. Be apgaulės panaudojimo, A. V. tyčią padaryti šią veiką rodo ir bylos aplinkybės, kad, nukentėjusiajam paprašius grąžinti mokėjimo kortelę, A. V. ir toliau jam melavo, tvirtindamas, kad dar nepervesti pinigai ir kortelė jam dar reikalinga. Dėl šių aplinkybių pagrįsta teismų išvada, kad nuteistasis užvaldė svetimą turtą ne tik iš esmės suklaidindamas nukentėjusįjį, bet ir suvaržydamas jo galimybes atkurti pažeistus interesus civilinio proceso tvarka. Akivaizdu, kad A. V. veika nebuvo vien tik netinkamas sutartinių teisių ir pareigų vykdymas, bet įgavo akivaizdų baudžiamąjį teisinį pobūdį ir atitinka sukčiavimo požymius. Nuteistojo veikos kvalifikavimui neturi reikšmės aplinkybė, kad A. V. už 30 000 Lt nupirko nukentėjusiajam V. K. butą, nes, net ir atėmus šią sumą, likusi įgytų pinigų suma viršijo 250 MGL.

Prokuroro manymu, nepagrįsti kasatoriaus teiginiai apie tai, kad teismai netinkamai taikė BK 214, 215 straipsnius, nes nukentėjusysis sutiko, kad A. V. disponuotų jo mokėjimo kortele. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad V. K. nedavė leidimo nuteistajam disponuoti kortelėje buvusiais pinigais, mokėjimo kortelę perdavė būdamas apgautas, o apie jo pinigų panaudojimą, net buto pirkimo jam atveju, sužinojo tik po to, kai šie pinigai buvo paimti. Dėl to pagrįsta teismų išvada, kad pinigai už nukentėjusiajam pirktą butą buvo išgryninti pasinaudojus svetima mokėjimo priemone, be nukentėjusiojo sutikimo, t. y. neteisėtai, o A. V. veika atitinka nusikalstamos veikos, aprašytos BK 215 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Nuteistojo A. V. kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 386 straipsnio 2 dalies taikymo

Baudžiamoji atsakomybė už BK 182 straipsnyje uždraustas veikas diferencijuojama, be kitų aplinkybių, atsižvelgiant į padarant šią nusikalstamą veiką įgyto turto, turtinės teisės, panaikintos ar išvengtos turtinės prievolės vertę, todėl tiksli šia nusikalstama veika įgyto turto, turtinės teisės išvengtos ar panaikintos turtinės prievolės vertė yra reikšminga siekiant teisingai išspręsti bylą. Minėta aplinkybė taip pat svarbi siekiant teisingai išspręsti nukentėjusiojo V. K. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. nuosprendžiu nustatyta, kad A. V., pasinaudodamas V. K. vardu išduota banko mokėjimo kortele, apgaule įgijo nukentėjusiojo V. K. didelės vertės turtą 84 880 Lt, iš kurių už 30 000 Lt nupirko V. K. butą, esantį Klaipėdoje, Sulupės gatvėje, bei 318 Lt sumokėjo už notaro paslaugas, o likusius pinigus – 54 562 Lt – pasisavino. Bylos duomenys, kad kaltinamasis A. V. nepasisavino nukentėjusiojo V. K. 54 652 Lt, o su nukentėjusiojo V. K. žinia ir pritarimu šiuos pinigus panaudojo jo poreikiams ir interesams, o konkrečiai: apmokėjo V. K. paveldėjimo dokumentų tvarkymą, komisinius mokesčius už butų, esančių Klaipėdoje Vyturio ir Sulupės gatvėse pirkimą-pardavimą, nukentėjusiojo perkraustymą iš buto Vyturio gatvėje į butą Sulupės gatvėje, kabelinės televizijos įvedimą, nukentėjusiojo dokumentų pensijai gauti tvarkymą, įsiskolinimo už komunalines paslaugas, suteiktas butui, esančiam Vyturio gatvėje, panaikinimą, taip pat davė pinigų pragyvenimui grynaisiais, teismo buvo įvertinti kritiškai ir šios aplinkybės pripažintos neįrodytomis. Dėl to A. V. veika kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir atitinkamai nukentėjusiajam iš A. V. priteista 54 562 Lt turtinei žalai atlyginti.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu minėtas pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistas, nurodant, kad ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta patikimų įrodymų, kiek A. V. sumokėjo už notaro paslaugas už parduodamą butą Vyturio gatvėje, kabelinės televizijos įvedimą, nukentėjusiojo perkraustymą iš Vyturio gatvėje esančio buto į Sulupės gatvėje esantį butą, įsiskolinimo už butui Vyturio gatvėje suteiktas komunalines paslaugas panaikinimą, butų pirkimo-pardavimo dokumentų tvarkymą, todėl abejonės aiškintinos kaltinamojo naudai ir pripažinta, kad nėra duomenų, jog A. V. apgaule įgijo nukentėjusiojo V. K. 13 350 Lt. Be to, kitų duomenų apie tarpininkavimo paslaugų kainą, grynųjų pinigų davimą nukentėjusiajam V. K. nepaneigia byloje esantys kiti įrodymai, todėl nėra duomenų, kad A. V. apgaule įgijo V. K. 8 712 Lt. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad A. V. apgaule įgijo iš V. K. tik 32 350 Lt, ir atitinkamai perkvalifikavo A. V. veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies į to paties straipsnio 1 dalį ir sumažino nukentėjusiajam priteistą turtinę žalą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. vasario 14 d. nutartimi panaikino apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, šį sprendimą, be kitų aplinkybių, motyvuodama tuo, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl to, kaip apskaičiuotos 13 350 Lt ir 8 712 Lt sumos, kuriomis sumažinta A. V. apgaule įgyto V. K. turto vertė, yra visiškai neaiškios. Kolegijos nuomone, nustatydamas apgaule įgyto turto vertę, apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo abejones aiškinti kaltinamojo naudai, nes abejonės nagrinėjamoje byloje gali būti pašalintos byloje nustatytomis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 ir 331 straipsnių nuostatas. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, kad nagrinėdamas bylą iš naujo apeliacinės instancijos teismas turi pašalinti prieštaravimus ir pagrįsti išvadas apie faktines bylos aplinkybes.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gegužės 10 d. nutartimi iš naujo išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą. Motyvuodama savo sprendimą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, kad A. V. negalėjo pateikti jokių įrodymų, patvirtinančių jo parodymus apie tai, jog jis nukentėjusiojo V. K. pinigus išleido šio naudai ir interesais. Kasos pajamų orderiai apie UAB „M“ nukentėjusiajam V. K. suteiktas 16 000 Lt vertės tarpininkavimo paslaugas neatitinka tokiems dokumentams keliamų reikalavimų, nes pasirašyti tik paties A. V. Be to, nukentėjusysis V. K. parodė, kad apie kasos pajamų orderiuose nurodytas pinigų sumas su A. V. nėra kalbėjęs. Svarbu ir tai, kad kasos pajamų orderių nepagrindžia jokios preliminarios sutartys, nors A. V. veikė UAB „M“ interesais.

Kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismo teiginiai, kad byloje nėra jokių duomenų apie A. V. išlaidas nukentėjusiojo V. K. naudai ir interesams, neatitinka bylos medžiagos. Nukentėjusysis V. K. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neneigė to, kad A. V. tarpininkavo perkant Sulupės gatvėje esantį butą, suteikiant perkraustymo, kabelinės televizijos įvedimo paslaugas, apmokant jo įsiskolinimą už komunalines paslaugas už Vyturio gatvėje esantį butą, jog A. V. padėjo jam sutvarkyti paveldėjimo, butų pirkimo-pardavimo dokumentus, atsiskaitė už notarų paslaugas, padėjo tvarkytis pensijos dokumentus.

Be A. V. parodymų, duomenų apie šias nukentėjusiajam suteiktas paslaugas teikia liudytojų V. G., A. R., G. K. parodymai. Byloje taip pat yra duomenų apie tai, kad A. V. yra davęs nukentėjusiam V. K. pinigų grynaisiais ar jį pamaitinęs, t. y. nukentėjusiojo V. K., liudytojos I. Š., R. S., K. D., kaltinamojo A. V. parodymai. Minėtų ir kitų duomenų, kurie padėtų nustatyti A. V. apgaule įgyto nukentėjusiojo V. K. turto vertę, apeliacinės instancijos teismas nevertino, nors šie svarbūs tinkamam baudžiamojo įstatymo pritaikymui ir civilinio ieškinio dydžio nustatymui duomenys buvo ištirti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir nagrinėjant bylą pirmą kartą apeliacinės instancijos teisme.

Dėl to darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą, neišsamiai išnagrinėjo reikšmingas bylai teisingai išspręsti bylos aplinkybes dėl veika įgyto svetimo turto vertės, o kartu ir dėl padarytos turtinės žalos dydžio, todėl pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį. Padarytas pažeidimas yra esminis, nes sutrukdė teismui priimti teisingą sprendimą byloje. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. vasario 14 d. nutartyje nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka turi pašalinti prieštaravimus ir pagrįsti savo išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių.

Kolegijos nuomone, neišnagrinėjus anksčiau šioje nutartyje paminėtų duomenų, apeliacinės instancijos teismo išvados nebuvo pagrįstos bylos duomenimis, kaip tai padaryti nurodyta kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 14 d. nutartyje, todėl buvo pažeista BPK 386 straipsnio 2 dalis. Padarytas pažeidimas taip pat yra esminis, nes sutrukdė teismui teisingai išspręsti bylą. Dėl šių pažeidimų Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis negali būti prižinta teisėta ir pagrįsta bei turi būti panaikinta, o bylą grąžintina apeliacinės instancijos teismui iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas turi išsamiai, prireikus ir atlikdamas papildomą įrodymų tyrimą (pavyzdžiui, užklausdamas Klaipėdos mieste veikiančių nekilnojamojo turto agentūrų apie tarpininkavimo įsigyjant nekilnojamą turtą įkainius ir pan.), išnagrinėti visas reikšmingas bylai teisingai išspręsti aplinkybes, ypač susijusias su veika įgyto turto verte, ir atsižvelgdamas į šias aplinkybes spręsti dėl A. V. taikytino baudžiamojo įstatymo, taip pat dėl nukentėjusiajam V. K. priteisto civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti dydžio.

Atsižvelgus į tai, kad apeliacinės instancijos teismo išvados apie sukčiavimo faktines aplinkybes yra susijusios su A. V. veikomis, kvalifikuotomis pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, naikintinos ir šios apeliacinės instancijos teismo nutarties dalys. Kadangi kolegija, pasisakydama dėl kitų nuteistojo A. V. kasacinio skundo argumentų, gali suvaržyti bylą apeliacine tvarka iš naujo nagrinėsiančio teismo nepriklausomumą, tai dėl likusių nuteistojo A. V. kasacinio skundo argumentų nepasisako. Kartu kolegija atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį, kad tinkamam baudžiamojo įstatymo pritaikymui ir teisingos bausmės kaltininkui paskyrimui gali būti reikšminga aplinkybė, jog nukentėjusysis V.

K. veikė itin rizikingai perduodamas savo banko mokėjimo kortelę A. V. kartu su ant jos užrašytu PIN kodu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Vladislovas Ranonis

Antanas Klimavičius