2020-04-15 Nr. AB-7412-3-61-3-00328-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-2474-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00328-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 13.5; 13.16.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Verpalita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Verpalita“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Verpalita“ (toliau – ir Bendrovė) padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Kauno TM) 2018 m. birželio 11 d. patikrinimo ataskaitos Nr. 8KM320030M (toliau – ir Ataskaita) dalį, kuria UAB „Verpalita“ apskaičiuota 326 581 Eur (73 993 Eur muito, 168 300 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 2 630 Eur muito delspinigių, 33 201 Eur PVM delspinigių ir 48 457 Eur baudos) mokestinė prievolė pagal importo deklaracijas Nr. 16LTKR1000IM004CC2, Nr. 16LTKR1000IM004B58, Nr. 16LTKR1000IM00B080, Nr. 16LTKR1000IM00A072, Nr. 16LTKR1000IM00E661, Nr. 16LTKR1000IM00BE86, Nr. 16LTKR1000IM00B9E9, Nr. 16LTKR1000IM0166E1, Nr. 16LTKR1000IM015E14, Nr. 16LTKR1000IM01AFF9, Nr. 16LTKR1000IM019412, Nr. 16LTKR1000IM019115, Nr. 16LTKR100IM024350, Nr. 16LTKR100IM0224B8, Nr. 16LTKR1000IM0339A9, Nr. 16LTKR1000IM031B05, Nr. 16LTKR1000IM02E848, Nr. 16LTKR1000IM03EB50, Nr. 16LTKR1000IM03E604, Nr. 16LTKR100IM03E612, Nr. 16LTKR1000IM03DEB0, Nr. 16LTKR1000IM048733, Nr. 16LTKR1000IM0481D9, Nr. 16LTKR1000IM047B77, Nr. 16LTKR1000IM043674, Nr. 16LTKR1000IM043666, Nr. 16LTKR1000IM04DFD2, Nr. 16LTKR1000IM04DB44, Nr. 16LTKR1000IM04D187, Nr. 16LTKR1000IM004B50, Nr. 16LTKR1000IM004C75, Nr. 17LTKR1000IM001F95, Nr. 17LTKR1000IM000467, Nr. 17LTKR1000IM000459, Nr. 17LTKR1000IM000440, Nr. 17LTKR1000IM00C581, Nr. 17LTKR1000IM0098BR (toliau – ir ginčo deklaracijos); 2) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimo Nr. 1A-342 (toliau – ir Muitinės departamento sprendimas) dalį dėl 326 581 Eur (73 993 Eur muito, 168 300 Eur PVM, 2 630 Eur muito delspinigių, 33 201 Eur PVM delspinigių ir 48 457 Eur baudos); 3) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2019 m. sausio 2 d. sprendimą Nr. S-3 (7-203(1)/2018) (toliau – ir Komisijos sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Mokesčių administratorius privalėjo įvertinti tą faktą, kad didžioji dalis transporto priemonių turi sunaikinimo pažymėjimus, kurie turi esminės reikšmės transporto priemonės vertei. Tokia transporto priemonė yra įvežama parduoti ją trečiosioms šalims, arba panaudoti dalims, tačiau ji negali būti eksploatuojama ir įregistruota Lietuvoje. Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius, žinodamas tai, kad tuo laikotarpiu tokios transporto priemonės iš esmės buvo naikintinos atliekos, t. y. neturėjo didelės vertės, Ataskaitoje jas vertino ir jų kainą apskaičiavo kaip sveikų, nedaužtų transporto priemonių. Ginčo transporto priemonės privalėjo būti įvertintos pagal netinkamų eksploatuoti transporto priemonių rinkos kainas. Dėl šio pagrindinio pareiškėjo argumento ir prašymo tiek Komisija, tiek VMI nenurodė nei vieno motyvo ir apskritai jį ignoravo, todėl Komisijos sprendimas yra nemotyvuotas.

2.2. Pareiškėjas nesutinka su Komisijos išvada, kad nėra galimybės vienareikšmiškai patvirtinti, jog turto vertinimo metu buvo vertinami būtent šie gamykloje sumontuoti varikliai. Vertinimams transporto priemonės yra išleidžiamos iš muitinės vienai dienai patikrinimui. Kaip matyti iš pateiktų išrašų ir turto vertinimo ataskaitų, vindikaciniai automobilių numeriai sutampa visuose dokumentuose (sąskaitose faktūrose, registracijos pažymėjimuose, turto vertinimo ataskaitose, deklaracijose, bei serviso pažymose (pasiūlymuose), „Carfax“ išrašuose), taigi tikrinti automobiliai buvo tie patys. Būtų nelogiška kalbėti apie galimybę prieš vežant defektacijai per vieną dieną išimti variklį ir jį pakeisti kitu, nes tai fiziškai neįmanoma. „Carfax“ išrašuose nurodyta informacija apie automobilio būklę sutampa su ginčo pažymose (pasiūlymuose) nurodyta informacija, t. y. abejuose dokumentuose fiksuojama automobilių skendimas, užliejimas, kas įrodo faktą, kad tikrinti automobiliai ir jų varikliai buvo tie patys.

2.3. Komisijos nustatytas faktas, jog įgalioti atstovai muitinei patvirtino, kad apžiūros metu nebuvo nustatyti ir tikrinti variklių numeriai, nepagrįstas jokiais įrodymais. Iš pateiktų ataskaitoje duomenų, matyti, kad mokesčių administratorius akivaizdžiai siekė gauti informaciją tokią, kokia jam yra palanki, klausdamas kaip nustatė variklių numerius po muitinimo pateiktose papildomuose dokumentuose, o ne tuo metu kai transporto priemonės buvo pristatytos defektacijoms ir buvo surašyti serviso pasiūlymai. Komisija apskritai akivaizdžiai neįsigilino ne tik į skunde pateiktus pareiškėjo argumentus, bet neišnagrinėjo ir byloje esančių rašytinių įrodymų. Nei vienas iš įgaliotų atstovų nepatvirtino tokios aplinkybės, kad variklio numeriai defektacijos metu nebuvo žiūrėti ir tikrinti, išskyrus esamą faktą, jog per klaidą jie nebuvo įrašyti į serviso pasiūlymus (pažymas). Serviso įgalioti atstovai nurodė vienintelį faktą, kad papildomai pateiktuose dokumentuose variklio numeriai buvo nurodyti iš duomenų bazių, kas ir taip akivaizdu, nes minėti dokumentai buvo surašyti jau po išmuitinimo siekiant patikslinti turto vertinimo ataskaitos duomenis ir pašalinti mokesčių administratoriui kylančius neaiškumus ir padarytas turto vertinimo ataskaitos mažareikšmes klaidas.

2.4. Komisija nepagrįstai pasisakė, kad argumentai, susiję su tyrimo išsamumo aplinkybėmis dėl 2018 m. sausio 30 d. centrinio mokesčių administratoriaus pastebėjimų šioje administracinėje byloje, yra nereikšmingi. Nagrinėjamu atveju vietos mokesčių administratorius nesiaiškino, ar ataskaitos trūkumas turi įtakos deklaruotai automobiliu vertei, ar yra kokių nors duomenų, kad automobilis yra be defektų, ar yra duomenų, jog tikrintas ne ataskaitoje nurodytas variklis, be to, administratorius nesiaiškino ir variklio prieigos galimybių. Vienu atveju atliekant išsamų tyrimą, kurį įpareigojo atlikti mokesčių administratorius tokiomis pačiomis aplinkybėmis, o kitu atveju neatliekant ir nemotyvuojant bei nenurodant priežasčių, toks sprendimas yra nepagrįstas ir pažeidžia mokesčių aiškumo principus. Muitinės departamentas, priimdamas skundžiamą sprendimą, apskritai nepasisakė dėl šių pareiškėjo nurodytų argumentų, o tik formaliai atkartojo ataskaitoje nurodytus argumentus.

2.5. Pareiškėjas nesutinka su mokesčių administratoriaus pozicija, kad 37 turto vertinimo ataskaitos, neatitinka Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-361 patvirtintų Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 17.2 punkto nuostatų, nes minėtose ataskaitose į atkūrimo kaštus įtrauktos variklio atkūrimo išlaidos, tačiau vizualiai nematomiems defektams pagrįsti prie šių ataskaitų pateiktose pažymose (pasiūlymuose) nenurodyti keistini variklių numeriai. Teisės aktuose nėra nurodyta, jog nurodant variklio defektus, variklio numeris privalo būti nustatytas fiziškai apžiūros metu, nėra nurodoma, kokiu būdu turi būti nustatomi variklių numeriai, ar automobilis privalo būti fiziškai išardytas ir tik tokiu būdu nustatomas variklio numeris, ar šis numeris gali būti nustatytas, gaunant informaciją iš automobilių gamintojų atstovų. Pareiškėjas ginčo nagrinėjimo metu pateikė papildomas pažymas iš automobilių gamintojų atstovų, kuriuose buvo nurodyti ginčo automobilių variklio numeriai. Mokesčių administratorius niekaip nepagrindė, kokią įtaką teisingam muitinės vertės nustatymui turi variklio numerio nurodymas. Visoms patikrinimo metu tikrintoms transporto priemonėms buvo įformintas išleidimas į laisvą apyvartą, kas reiškia, jog muitinės pareigūnas jau buvo išnagrinėjęs jam pateiktus dokumentus ir nenustatė jokių pažeidimų arba pažeidimus nustatė, tačiau juos įvertino, kaip neturinčius įtakos muitinės vertės nustatymui. Vadinasi, muitinės pareigūnas jau buvo įvertinęs pateiktas turto vertinimo ataskaitas ir nustatė, kad remiantis šiomis turto vertinimo ataskaitomis gali būti taikomas deklaruojamas muitinio įvertinimo metodas. Nepaisant to, kad Ataskaitoje nurodyti turto vertinimo ataskaitų neatitikimai yra nepagrįsti, muitinės specialistams apskritai nėra suteikta kompetencija vertinti turto vertinimo ataskaitų teisingumo.

2.6. Mokesčių administratorius ir Komisija visiškai neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus dėl Europos parlamento ir Tarybos 2013 m. spalio 9 d. reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas) tinkamo taikymo. Susipažinus su Ataskaitoje nurodytais argumentais, matyti, kad joje nėra motyvų kodėl pakartotinio patikrinimo metu nebuvo vadovautasis Sąjungos muitinės kodekso normomis. Mokesčių administratoriui atlikus papildomą patikrinimą ir perskaičiuojant muitines vertes yra keliami tie patys reikalavimai, t. y. taikyti metodus prioritetiškai paeiliui bei motyvuoti, kodėl nebuvo taikyti prioritetiniai metodai ir pasirinktas alternatyvus metodas. Tokia mokesčio administratoriaus pareiga negali būti paneigta to fakto, jog pareiškėjas savo deklaracijoje prašė apmokestinti jo transporto priemones taikant dedukcinį metodą. Remiantis viešai prieinamais duomenimis, per metus į Lietuvą iš Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – ir JAV) yra įvežama apie 6 000–7 000 transporto priemonių, iš jų nemaža dalis skendusių arba skirtų naikinimui ir ardymui, todėl mokesčių administratorius turėjo galimybę įvertinti tapačios panašios arba netgi tapačios prekės vertę.

2.7. Komisija nepagrįstai pasisakė ir dėl taikytos mokestinės vertės nustatymo metodikos. Visiškai nepagrįstas Komisijos argumentas, jog buvo tinkamai pritaikytos Taisyklių 22–24 punkto nuostatos. Pareiškėjui nebuvo pateikti rodmenys, kurie buvo įdėti į formulę, todėl patikrinti, ar buvo nurodytas teisingas vidutinio pelno rodmuo, pareiškėjas net neturi galimybės. Toks mokesčio apskaičiavimas pažeidžia Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 6 straipsnyje įtvirtintus principus. Toks neaiškumas pažeidžia mokesčių mokėtojo teises į gynybą, t. y. apriboja teisę gintis nuo mokesčio administratoriaus galbūt neteisingai perskaičiuotų mokesčių, nes esant tokiems neaiškumams ir nesant papildomiems dokumentams, mokesčių mokėtojas net negali patikrinti perskaičiuotų mokesčių pagrįstumo.

2.8. Pareiškėjas nesutinka su Komisijos argumentais, kad importo mokesčių bauda ir delspinigiai buvo paskaičiuoti tinkamai. Komisija skundžiamame sprendime nurodė, jog pareiškėjui importo mokesčių bauda buvo paskirta ne remiantis Bendruoju susitarimu dėl muitinių tarifų ir prekybos (GATT 1947), o MAĮ 139 straipsnio nuostatomis, kurios nenumato galimybės mokesčių mokėtojui už mokesčių įstatymų pažeidimus skirti įspėjimo. Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo Bendrąjį susitarimą dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT 1947). Kai įsigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias normas negu Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti teisės aktai, galiojantys šios sutarties sudarymo metu arba įsigalioję po šios sutarties įsigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nuostatos. Prieš išleidžiant transporto priemones į laisvą apyvartą mokesčių administratorius buvo susipažinęs su turto vertinimo ataskaitomis ir dėl jų pretenzijų nereiškė. Jeigu atliekant muitinės procedūrą būtų buvę paskaičiuoti tokio dydžio mokesčiai, mokesčių mokėtojas juos būtų susimokėjęs laiku. Tačiau procedūros metu nei turto vertinimo ataskaitos, nei kiti duomenys pačiam mokesčių administratoriui klausimų nekėlė. Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius pats sutinka, kad mokesčių mokėtojas bendradarbiavo ir teikė prašomus dokumentus. Turto vertinimo ataskaitose variklio numerių nenurodė ne pareiškėjas, o įgalioti asmenys. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta faktų, kad pareiškėjas pateikė melagingą informaciją ar kitokiu būdu siekė išvengti mokesčių. Iš susidariusios situacijos akivaizdu, kad mokesčių administratorius pats pažeidė savo pareigas ir akivaizdžiai siekia kuo labiau nubausti mokesčių mokėtoją, vadovaujantis turto vertinimo ataskaitų mažareikšmiais neatitikimais, kuriuos pats matė dar išleidžiant į laisvą apyvartą transporto priemones. Mokesčių mokėtojui turėjo būti skirta mažiausia nuobauda – įspėjimas.

3. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Pagrindinis metodas importuojamų prekių muitinei vertei nustatyti yra sandorio vertės metodas, t. y. kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Sąjungos muitų teritoriją, tačiau pareiškėjas importuojamos prekės muitinei vertei pagrįsti sandorio vertės metodo nedeklaravo ir tikrosios sandorio vertės muitinei neatskleidė. Importuojamų naudotų transporto priemonių muitiniam įvertinimui taikomi tie patys muitinio įvertinimo principai ir metodai, kaip ir kitų prekių muitiniam įvertinimui. Dėl skirtingo automobilių nusidėvėjimo, jų techninės būklės, papildomai įrengtos įrangos sudėtinga nustatyti, ar automobilis atitinka tapačios, panašios prekės apibrėžimą, įskaitant jos fizines savybes, kokybę ir reputaciją rinkoje, todėl tapačių ir panašių prekių sandorio vertės metodai netaikytini. Departamentas nemato galimybės skendusių, apgadintų, naikinimui ar ardymui skirtų automobilių muitiniam įvertinimui taikyti tapačių ar panašių prekių sandorio vertės metodą – skiriasi tokių automobilių ne tik techninės charakteristikos, nusidėvėjimas, tačiau ir apgadinimo pobūdis ir laipsnis, ardymui tinkamos (netinkamos) detalės, jų būklė.

3.2. Nustatyti prekių muitinę vertę remiantis prekių vieneto kaina taip pat nėra galimybės, nes nepateikti šio metodo taikymui reikalingi dokumentai ir informacija. Ginčo prekių muitinės vertės nustatyti apskaičiuotosios vertės metodu nėra galimybės, nes šiuo metodu nustatoma tik naujų prekių muitinė vertė. Vadinasi, perskaičiuodama ginčo automobilių muitinę vertę, teritorinė muitinė pagrįstai rėmėsi Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalimi, 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas) 31 straipsnio 1 dalimi, pagal duomenis, kuriuos galima gauti Sąjungos muitų teritorijoje. Kitokio, specialaus reglamentavimo ir muitinės vertės nustatymo automobiliams, turintiems sunaikinimo pažymėjimus, teisės aktai nenumato, o tikrosios sandorio vertės pareiškėjas šiame ginče neatskleidžia.

3.3. Mokesčių administratorius pagrįstai reikalauja, jog variklio numeris būtų atskleistas ne papildomomis pažymomis ar kitais dokumentais po muitinio įforminimo, turto vertintojams įvertinus turtą ar vietos mokesčių administratoriui atliekant patikrinimą, o atitinkamuose tikrinimo dokumentuose, nes būtent defektų nustatymo metu yra surašomi duomenys apie defektus, todėl variklis turi būti tikslingai identifikuojamas ir fiksuojamas būtent tikrinimo metu. Priešingu atveju, šis teisinis reguliavimas praranda prasmę – variklio numerio nurodymas papildomose, muitinei atlikus patikrinimą, pateikiamose pažymose neturi jokios reikšmės ir tikslo, bei neįrodo fakto, kad tikrintas buvo atitinkamas variklis. Būtent tikrinimo dokumentuose, o ne papildomose pažymose turi būti nurodytas tikrinto variklio numeris. Importuojamų naudotų automobilių turto vertinimo ataskaitos muitinės vertės nustatymo tikslais muitinei gali būti nepriimtinos. Aritmetinė formulė ir jos taikymo paaiškinimai yra įtvirtinti teisės aktuose. Formulėje naudojama įmonių, kurių pagrindinė veikla yra variklinių transporto priemonių pardavimas, bendrojo pelningumo norma yra viešai skelbiama informacija interneto svetainėje www.lrmuitine.lt. Vietos mokesčių administratorius pagrįstai apskaičiavo delspinigius ir paskyrė baudą.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno TM atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Kauno TM atsiliepime nurodė, kad:

4.1. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog mokestinį ginčą nagrinėjusių institucijų sprendimai buvo nemotyvuoti, nes abiejų institucijų sprendimuose motyvai yra nurodyti. Vien pareiškėjo pateiktų turto vertinimo ataskaitų neatitikimas Taisyklių 17.2 punkto reikalavimui, yra pagrindas turto vertinimo ataskaitų nelaikyti tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu importuotų transporto priemonių muitinę vertę. Pareiškėjas sąmoningai išskiria ir cituoja Taisyklių 17.2 punkto tik paskutinę pastraipą, nors iš visos šio punkto nuostatos akivaizdu, kad vizualiai nematomiems defektams identifikuoti prie ataskaitų turi būti pridėti Lietuvoje arba transporto priemonių remonto įmonių, kurios gali atlikti importuojamųjų transporto priemonių tikrinimą sąrašą, dokumentai, kuriuose surašyti duomenys apie nustatytus defektus, o apgadintų importuojamųjų naudotų transporto priemonių tikrinimo dokumentuose, kuriuose nurodomi variklio defektai, turi būti nurodomas tikrinto variklio numeris. Nagrinėjamais atvejais po automobilių tikrinimo iš automobilių gamintojų atstovų gauta informacija yra informacija apie numerius variklių, kurie buvo įmontuoti į automobilius jų gamybos metu, tačiau tai nėra informacija apie tikrintų variklių numerius, kaip tai numato Taisyklių 17.2 punktas. Todėl Kauno TM ir vėliau ginčą nagrinėjusios ikiteisminės institucijos pagrindė, kodėl buvo perskaičiuoti mokėtini muitai ir mokesčiai, o pareiškėjas nepateikė argumentuotų priešingų įrodymų ar pagrįstų aplinkybių.

4.2. Muitinės departamento ir Komisijos sprendimuose detaliai išdėstyta, kodėl netaikyti kiti muitinio įvertinimo metodai ir taikytas alternatyvusis metodas. Tikrinimo laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 1 d. katalogų naudojimą Taisyklių 11 punktas numatė, kad tuo atveju, jeigu naudotų transporto priemonių muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal 10 punktą, jų muitinis įvertinimas turi būti atliekamas vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsniu, taikant naudotų transporto priemonių importo kainas, kurios pateikiamos Muitinės departamento aprobuotame naudotų transporto priemonių importo kainų žinyne (kataloge). Bendrovės tikrinimo laikotarpiu muitinė naudojo VšĮ „Emprekis“ sudarytą žinyną „Autotransporto kainos Lietuvoje“, kuris buvo aprobuotas atitinkamai vieno mėnesio laikotarpiui Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymais. Teisės aktai, reglamentuojantys transporto priemonių muitinį įvertinimą, nenumato, kad netinkamų eksploatuoti ir (ar) turinčių sunaikinimo žymą transporto priemonių muitiniam įvertinimui būtų naudojamas specialus žinynas.

4.3. Pareiškėjo skundo argumentai, kad dalis transporto priemonių turėjo sunaikinimo pažymėjimus, kurie turi esminės reikšmės transporto priemonės vertei, neturi įtakos šiuo atveju muitiniam įvertinimui ir yra nepagrįsti, nes muitinė nustatė, jog UAB „Verpalita“ (jos atstovai) skundo priede Nr. 2 esančioje lentelėje visus nurodytas transporto priemones, kurios turi nuosavybės pažymėjimus su žymomis, deklaravo kaip naudotus apgadintus automobilius, aprašydama langeliuose kaip turinčius defektų, jų muitinei vertei pagrįsti teikė turto vertintojų surašytas ataskaitas, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, tačiau nedeklaravo jų kaip automobilių dalių. Be to, galiojantys teisės aktai nenumato kažkokių kitokių muitinio įvertinimo taisyklių automobiliams, kuriuos skunde aprašė pareiškėjas, net ir turint transporto priemonių nuosavybės pažymėjimus su minėtomis sunaikinimo žymomis.

4.4. Apskaičiuojant naudotos transporto priemonės importo kainą pagal Taisyklių 22–24 punktų nuostatas, duomenys apie įmonių, kurių pagrindinė veikla yra variklinių transporto priemonių pardavimas, bendrojo pelningumo normą yra viešai skelbiami muitinės internetinėje svetainėje.

4.5. Nors pareiškėjas nesutinka su paskirta bauda ir delspinigiais, tačiau bauda ir delspinigiai buvo paskirti vadovaujantis aktualiais teisės aktais, kurie įvardyti Ataskaitoje. Dėl baudos ir delspinigių pagrįstumo pasisakė tiek Muitinės departamentas, tiek Komisija.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl Kauno TM Ataskaitos, kuria pareiškėjui apskaičiuota mokestinė prievolė muitinei: 326 581 Eur (73 993 Eur muito, 168 300 Eur PVM, 2 630 Eur muito delspinigių, 33 201 Eur PVM delspinigių ir 48 457 Eur baudos), taip pat Ataskaitą patvirtinusio Muitinės departamento sprendimo bei pastarąjį sprendimą patvirtinusio Komisijos sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Teismas nustatė, kad Kauno TM, atlikusi pakartotinį supaprastintą mokestinį patikrinimą dėl pareiškėjo importuotų naudotų apgadintų automobilių, deklaruotų elektroninėmis importo deklaracijomis, Ataskaita nepripažino pareiškėjo importuotų naudotų apgadintų transporto priemonių deklaruotos muitinės vertės pagal pateiktas turto vertinimo ataskaitas, apskaičiavo ir įregistravo pareiškėjui 401 497 Eur (91 998 Eur muito, 206 466 Eur importo PVM, 59 690 Eur baudos, 3 230 Eur muito delspinigių). Muitinės departamento sprendimu patvirtinta Ataskaitos dalis, kuria pareiškėjui apskaičiuota 326 581 Eur mokestinė prievolė, ir panaikinta Kauno TM Ataskaitos dalis, kuria pareiškėjui apskaičiuota 16 722 Eur mokestinė prievolė, taip pat panaikinta Kauno TM Ataskaitos dalis, kuria pareiškėjui apskaičiuota 58 194 Eur prievolė. Muitinės departamentas, pasisakydamas dėl turto vertinimo ataskaitų neatitikimo Taisyklių 17.2 punkto nuostatoms, pažymėjo, kad variklio numeriai buvo nustatyti po muitinio įforminimo neatliekant jų fizinio patikrinimo, o pagal gamintojo nurodomą informaciją, kokie varikliai sumontuoti gamykloje, todėl negalima vienareikšmiškai teigti, jog tikrintų variklių numeriai atitinka bendrovių pateiktose pažymose nurodytiems variklių numeriams. Komisija sprendimu patvirtino Muitinės departamento sprendimo dalį, kuria pareiškėjui apskaičiuota 326 581 Eur mokestinė prievolė.

8. Teismas pažymėjo, kad importuotų prekių muitinės vertės nustatymą reglamentuoja Sąjungos muitinės kodekso II antraštinės dalies 3 skyriaus nuostatos, pagal kurias, prekių muitinė vertė nustatoma laikantis 70 ir 74 straipsnių (Sąjungos muitinės kodekso 69 str.). Pagal Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnio 1 dalį, prekių muitinės vertės pagrindas visų pirma yra sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Sąjungos muitų teritoriją, kuri prireikus patikslinama. Jeigu prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal 70 straipsnį, ji nustatoma iš eilės taikant kiekvieną Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 2 dalies punktą nuo a iki d, kol pasiekiamas tas punktas, pagal kurį prekių muitinę vertę įmanoma nustatyti (Sąjungos muitinės kodekso 74 str. 1 d.).

9. Teismas vadovavosi Taisyklių (2016 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. 1B-1026 redakcija) 16, 17 punktais, 17.2 papunkčiu, Taisyklių 19 punktu, 19.3.2 papunkčiu. Teismas iš Ataskaitos nustatė, kad muitinė deklaruotų automobilių muitinę vertę apskaičiavo remiantis turimais duomenimis (alternatyviu vertės nustatymo metodu), kuriuos galima gauti Sąjungos muitų teritorijoje, t. y. pagal vidutines rinkos kainas taikant atitinkamų markių ir modelių naudotų automobilių importo kainas, pateiktas Muitinės departamento aprobuotame VšĮ „Emprekis“ žinyne „Autotransporto kainos Lietuvoje“. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal nurodytas Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnio nuostatas, pagrindinis metodas importuojamų prekių muitinei vertei nustatyti yra sandorio vertės metodas. Šiuo atveju naudotų transporto priemonių muitinė vertė yra sandorio vertė, t. y. pinigų suma, sumokėta ar mokėtina už importuojamas naudotas transporto priemones, pridėjus pirkėjui tenkančias Sąjungos muitinės kodekso 71 straipsnyje nurodytas išlaidas, įskaitant importuojamų naudotų transporto priemonių gabenimo iki įvežimo Sąjungos muitų teritoriją vietos, draudimo ir kitas su jų gabenimu susijusias išlaidas (Taisyklių 7 p.). Teismas pirmiausiai akcentavo, kad pareiškėjas importuojamų ginčo prekių muitinei vertei pagrįsti sandorio vertės metodo nedeklaravo. Taip pat pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų faktiškai sumokėtą (mokėtiną) kainą už importuojamas prekes. Nesant duomenų, atspindinčių realią (faktiškai sumokėtą arba mokėtiną) sandorio sumą, sandorio vertės metodas ginčo transporto priemonių muitinei vertei nustatyti pagrįstai netaikytas. Kadangi sandorio vertės metodas ginčo deklaracijomis importuotoms prekėms netaikytas, muitinė transporto priemonių muitinę vertę nustatė alternatyviuoju metodu, remdamasi galiojančio aprobuoto katalogo duomenimis, taip, kaip įtvirtina Taisyklių 12 punktas.

10. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo importuojamų prekių (transporto priemonių) teritorinė muitinė nevertino nei pagal tapačias, nei pagal panašias prekes, ir tokie veiksmai laikytini pagrįstais, nes importuotos prekės buvo tokios būklės (skirtingo nusidėvėjimo, apgadinimo laipsnio, papildomai įrengtos įrangos, prekinės išvaizdos), kad būtų sudėtinga nustatyti, ar automobilis atitinka tapačių ar panašių prekių apibrėžtis, pateiktas Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo akto 1 straipsnio 2 dalyje (Taisyklių 11 p.). Tuo metu, pagal tą patį Taisyklių punktą, Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 2 dalies c punkto nuostatos (dedukcinis muitinio įvertinimo metodas) gali būti taikomos tik įmonių, kurių pagrindinė veikla yra naudotų transporto priemonių prekyba, kai importuotojas pateikia muitinei informaciją apie importuotų naudotų transporto priemonių pardavimo Sąjungos muitų teritorijoje kainas. Kadangi pareiškėjas importuojamų naudotų transporto priemonių pardavimo Sąjungos muitų teritorijoje kainų nepateikė, Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 2 dalies c punkto nuostatos muitinei vertei nustatyti taip pat negalėjo būti taikomos. Apskaičiuotos vertės metodas, įtvirtintas Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 2 dalies d punkte, nagrinėjamoje situacijoje taip pat pagrįstai netaikytas, nes nurodytu punktu apskaičiuojama pagamintų ir parduodamų prekių vertė, o nėra duomenų, kad importuojamos prekės buvo pagamintos pareiškėjo. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė objektyvių argumentų, kurie sudarytų pagrindą daryti išvadą, jog muitinė turėjo taikyti kitą muitinės vertės įvertinimo metodą, negu pritaikytas alternatyvusis. Todėl nesant galimybės ginčo automobilių muitinės vertės nustatyti taikant anksčiau paminėtus muitinio įvertinimo metodus, pareiškėjo importuotų prekių muitinei vertei nustatyti teisėtai ir pagrįstai buvo taikytos Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalies ir atitinkamai Taisyklių 12 punkto bei Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių 23 punkto nuostatos, naudojant Muitinės departamento aprobuoto naudotų transporto priemonių kainų žinyno (VšĮ „Emprekis“ 2017 m. balandžio mėn. žinyno „Autotransporto kainos Lietuvoje“) duomenis.

11. Teismas nustatė, kad prie ginčo deklaracijų pareiškėjas ginčo automobilių muitinei vertei pagrįsti pateikė turto vertintojo J. P. IĮ turto vertinimo ataskaitas, kuriose pateiktos pažymos (pasiūlymai), kuriose nurodyti duomenys apie importuojamų transporto priemonių variklių defektus. Šias pažymas (pasiūlymus) pateikė UAB „Autojuta“, UAB „Krasta Auto Kaunas“, UAB „Silberauto“, UAB „Autosabina Motors“. Teismas pastebėjo, kad pagal Taisyklių 17.2 papunktį, šiuose apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių tikrinimo dokumentuose, kuriuose būtent nurodomi variklio defektai, turi būti nurodomas ir tikrinto variklio numeris.

Kaip matyti iš šių dokumentų turinio, importuojamų automobilių variklio numeriai nurodyti nebuvo. Teismas pastebėjo, kad Komisijos bylos medžiagoje pateikti informaciniai raštai, kuriuose atskirai nurodyti importuojamų automobilių variklių ir kėbulų numeriai, tačiau šiuos dokumentus pareiškėjas kaip priedą Nr. 3 pateikė tik teikiant skundą dėl Kauno TM Ataskaitos. Iš šių duomenų teismas priėjo prie išvados, kad ginčo automobilių apžiūros metu variklių numeriai nebuvo užfiksuoti, o informacija apie variklių numerius buvo gauta vėliau.

Taigi, negalima vienareikšmiai teigti, kad apžiūros metu buvo tikrinti tų automobilių varikliai, kurie aprašyti pareiškėjo pateiktose pažymose muitinei. Taisyklių 17.2 įpareigoja nurodyti variklių numerius bei variklio defektus importuojamų naudotų transporto priemonių tikrinimo dokumentuose, todėl nagrinėjamu atveju variklio numerio nenurodžius nėra pagrindo teigti, kad tikrinti buvo tie patys automobilių varikliai, kurių identifikacinius numerius jau vėliau bylos nagrinėjimo muitinėje metu pareiškėjas pateikė Kauno TM.

Atsižvelgiant į tai, mokesčių administratorius turėjo pagrįstą pagrindą abejoti, ar pareiškėjo pateiktos turto vertinimo ataskaitos atspindi realią importuotų ginčo transporto priemonių muitinę vertę, ir šių ataskaitų muitinės vertės nustatymo tikslu nepriimti. Kadangi nustatyta, jog pareiškėjo muitinei pateikti turto vertintojo ataskaitų dokumentai neatitiko Taisyklių 17.2 papunkčio, muitinė įgijo teisę transporto priemonių muitinę vertę nustatyti remiantis naudotų transporto priemonių importo kainomis, vadovaujantis Taisyklių 12–15 punktais.

Vadovaujantis Taisyklių 12 punktu, jeigu importuojamų naudotų transporto priemonių muitinės vertės neįmanoma nustatyti pritaikius minėtus muitinio įvertinimo metodus, jų muitinis įvertinimas turi būti atliekamas vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalimi ir Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1224) 23 punktu, taikant naudotų transporto priemonių importo kainas, kurios apskaičiuojamos remiantis transporto priemonių rinkos kainomis, nurodytomis Naudotų transporto priemonių kainų žinyne (kataloge), ir vadovaujantis Taisyklių 22–24 punktais.

Teismas nesutiko su pareiškėjo nurodomu teiginiu, kad importuojamų prekių muitinei vertei nustatyti turėjo įtakos ta aplinkybė, kad dalis transporto priemonių turi sunaikinimo pažymėjimą. Šiuo atveju teismas sutiko su mokesčių administratoriaus pozicija, kad skirtingo teisinio reglamentavimo ir muitinės vertės nustatymo automobiliams, turintiems sunaikinimo pažymėjimus, teisės aktai nenumato, o tikrosios sandorio vertės pareiškėjas nagrinėjamu atveju neatskleidė.

12. Įvertinęs skundžiamų mokesčių administratoriaus sprendimų turinį, teismas pažymėjo, kad nors šiuose sprendimuose nebuvo nurodyta formulė, remiantis kuria apskaičiuota ginčo automobilių muitinė vertė, tačiau tiek Ataskaitoje, tiek Muitinės departamento sprendime nurodyta, jog muitinė vertė skaičiuotina pagal Taisyklių 12 ir 22–24 punkto nuostatas, kuriose nustatyta aritmetinė formulė ir jos taikymo paaiškinimai. Nustatęs, jog skundžiamuose mokesčių administratoriaus sprendimuose buvo pateiktos nuorodos į Taisyklių 12 ir 22–24 punktų nuostatas, šiose nuostatose nurodyti skaičiavimui reikalingi duomenys yra skelbiami viešai, pareiškėjui teismui nepateikus įrodymų, paneigiančių muitinės vertės aritmetinį apskaičiavimą, taikant alternatyvųjį metodą, teismas nurodė, kad nėra pagrindo šiuo motyvu naikinti ginčijamų sprendimų.

13. Teismas sutiko su pareiškėjo skunde nurodomu argumentu, kad šiuo atveju Bendrasis susitarimas dėl muitų tarifų ir prekybos turi viršenybę MAĮ atžvilgiu. Bendrojo susitarimo VIII straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog susitariančiosios šalys neskiria didelių baudų už nedidelius muitų taisyklių ar procedūrinių reikalavimų pažeidimus. Ypač, jei baudą norima skirti už praleidimą ar klaidą muitinės dokumentuose, kurie gali būti lengvai ištaisomi ir akivaizdžiai buvo padaryti ne todėl, kad buvo ketinama apgauti arba kad to priežastis buvo didelis aplaidumas; tokia bauda turėtų būti ne kas kita, o paprasčiausiai – įspėjimas. Teismas vertino, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas, pateiktuose turto vertinimo ataskaitų dokumentuose nenurodydamas tikrinamų ginčo automobilių variklių numerių, padarė lengvai ištaisomas klaidas. Pareiškėjas, pateikdamas dokumentus, kurie neatitiko Taisyklių nuostatų, sudarė pagrindą abejoti, ar pareiškėjo pateiktos turto vertinimo ataskaitos atspindi realią importuotų ginčo transporto priemonių muitinę vertę. Taisyklių nuostatos aiškiai įvardija, kokie duomenys apie importuojamas prekes muitinei turi būti pateikti, o nagrinėjamu atveju variklių numerių nenurodymas nebuvo lengvai ištaisoma techninė ar formali klaida, tačiau aplinkybė, galėjusi lemti importuojamų prekių muitinę vertę. Todėl pareiškėjui šiuo atveju negalėjo būti skiriamas įspėjimas pagal Bendrojo susitarimo nuostatas.

14. Teismas pabrėžė, kad Kauno TM, vadovaudamasi MAĮ 139 straipsnio 1 dalimi, nustačiusi baudos dydį didinančias aplinkybes, t. y. kad pareiškėjas padarė mokesčių įstatymų pažeidimus dėl mokesčių deklaravimo taisyklių nesilaikymo, jam priskaičiuota didelė mokestinė nepriemoka viršija vieno šimto minimalių gyvenimo lygių dydžio sumą, taip pat baudos dydį mažinančias aplinkybes, t. y. kad pareiškėjas bendradarbiavo su patikrinimą atliekančiu muitinės pareigūnu, operatyviai teikė turimus dokumentus ir informaciją, pareiškėjui skyrė 20 proc. dydžio baudą. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai skirta MAĮ 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta bauda, kurios keisti ar naikinti nėra pagrindo, nenustačius aplinkybių, kurios papildomai mažintų baudos dydį.

15. Teismas pareiškėjo motyvus, kad delspinigiai jam apskaičiuoti nepagrįstai, nes mokesčiai nebuvo laiku sumokėti dėl mokesčių administratoriaus veiksmų prekių muitinio tikrinimo metu nenurodžius, kad pareiškėjo deklaruota prekių muitinė vertė yra netinkama, atmetė kaip nepagrįstus ir sutiko su Komisijos ginčijamame sprendime išdėstyta pozicija, jog muitinei suteikta teisė tikrinti muitinės deklaracijoje pateiktų duomenų tikslumą ir išsamumą bei deklaraciją papildančius dokumentus ir po prekių išleidimo.

16. Teismas konstatavo, kad mokesčių administratorius ir Komisija, priimdami ginčijamus sprendimus, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas bei išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, priėmė pagrįstus bei teisėtus sprendimus. Atmetęs pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, teismas prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino.

III. 17. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja argumentus, išdėstytus jo skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas apeliaciniame skunde papildomai nurodo, kad:

17.1. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą neatskleidė bylos esmės, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normas, nes bylą nagrinėjo formaliai, netirdamas esančių rašytinių įrodymų byloje, visiškai ignoravo ir nepasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo skundo argumentų bei netinkamai pritaikė Sąjungos muitinės kodekso ir Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos normų nuostatas.

17.2. Pareiškėjo atžvilgiu buvo atlikti du muitinės patikrinimai. Vienas dėl 37 transporto priemonių, pagal šį skundą, o antrasis pagal mokesčių administratoriaus 2017 m. gruodžio 13 d. ataskaitą Nr. 7KM19/20-0669S (šiuo metu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinė byla eA-4828-662/2019). Minėto patikrinimo atveju, analogiškomis aplinkybėmis dėl variklio numerių neįrašymo į Ataskaitos priedą, Muitinės departamentas 2018 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 1A-29 nurodė, kad prieš priimant nepalankų mokesčių mokėtojui sprendimą vietos mokesčių administratorius privalėjo išsiaiškinti: ar minėtas vertinimo ataskaitos trūkumas gali turėti įtakos deklaruotai automobilių muitinei vertei; ar yra duomenų, kad variklis buvo be defektų, t. y. nurodyta neteisinga (melaginga informacija); ar yra duomenų, kad buvo tikrintas ne ataskaitoje nurodytas variklis; kokia fizinė prieiga šio variklio numerio. Nagrinėjamo ginčo atveju vietos mokesčių administratorius tokių aplinkybių apskritai netyrė. Šios nurodytos centrinio mokesčio administratoriaus aplinkybės kitoje administracinėje byloje negali būti nereikšmingos nagrinėjamoje byloje, nes ginčas yra iš esmės dėl lygiai tokių pačių aplinkybių, lygiai tuo pačiu pagrindu. Teismas šių neaiškumų nepašalino ir dėl šio pareiškėjo argumento nepasisakė. LVAT ne kartą yra pažymėjęs, jog mokesčių administratorius apskaičiuodamas mokesčius privalo remtis objektyvia informacija, nustatoma renkant ir nešališkai vertinant visus įrodymus.

17.3. Teismas neištyrė byloje esančių rašytinių įrodymų, neteisingai nurodydamas, kad pareiškėjas jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų faktiškai sumokėtą kainą už importuojamas transporto priemones, nepateikė. Patikrinimo metu mokesčių administratoriui buvo pateikta visa Bendrovės turima buhalterija ir dokumentai, įskaitant ir ginčo transporto priemonių įsigijimo ir apmokėjimo dokumentus. Tokie patys dokumentai buvo pateikti ir pakartotinio patikrinimo metu. Teismas savarankiškai netyrė esančių rašytinių įrodymų byloje, apsiribodamas tik mokesčio administratoriaus atsiliepimuose ir ataskaitose nurodyta informacija, taip grubiai pažeisdamas proceso ir įrodymų tyrimo normas (ABTĮ 10 str., 56 str. 6 d. pažeidimas).

17.4. Nagrinėjamu atveju vienas iš pagrindinių pareiškėjo argumentų ir reikalavimų buvo įvertinti ir atsižvelgti į jo pateiktus rašytinius įrodymus byloje – transporto priemonių sertifikatus, taip pat į valstybės įmonės „Regitra“ raštą bei į tai, kad 2016 metais (muitinimo laikotarpiu) pagal teisės aktus tokios transporto priemonės buvo pripažintinos atliekomis, kas turėjo didelę įtaką tokių transporto priemonių vertei. Transporto priemonės, kuri skirta išardymui, ir sveikos patrauklios transporto priemonės vertė yra visiškai skirtinga, todėl toks metodas negali būti laikomas artimiausiu muitinės vertės nustatymo metodu remiantis Sąjungos muitinės kodeksu ir Bendruoju susitarimu dėl muitų tarifų ir prekybos. Teismo vertinimas, kad pareiškėjas turėjo pateikti objektyvius argumentus dėl kito taikytino metodo, nukrypsta nuo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos. Mokesčių administratoriui atlikus papildomą patikrinimą ir perskaičiuojant muitines vertes yra keliami tie patys reikalavimai, t. y. taikyti metodus prioritetiškai paeiliui bei motyvuoti, kodėl nebuvo taikyti prioritetiniai metodai ir pasirinktas alternatyvus metodas – Ataskaitoje tokių motyvų nėra.

17.5. Mokesčių administratoriaus nuogąstavimas dėl neva tikrinto ne to variklio yra paneigtas rašytiniais įrodymais byloje, o neatlikus papildomo tyrimo, kas buvo nurodyta atlikti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 1A-29, tokios išvados daryti nėra pagrindo. Be to, iš teismo sprendimo matyti, kad teismas netyrė ir nevertino esančių įrodymų byloje, apsiribodamas procesinių dokumentų vertinimu, taip neatskleisdamas bylos esmės, pasisakydamas, kad pareiškėjas įgaliotų atstovų informacinius raštus apie variklio numerius pateikė su skundu. Įgaliotų atstovų raštai buvo pateikti tiek pirminio, tiek pakartotinio patikrinimo metu. Pareiškėjas prašė apklausti įgaliotų atstovų darbuotojus, kurie yra pasirašę pateiktus serviso pasiūlymus/pažymas, tačiau teismas atsisakė tenkinti tokį prašymą, o pats esančių įrodymų byloje netyrė ir nenagrinėjo.

17.6. Atsakovas nėra priežiūros įstaiga Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo prasme, todėl jis apskritai neturi kompetencijos nuspręsti dėl turto vertinimo ataskaitų neteisingumo. Taisyklės yra tik poįstatyminis teisės aktas, kuris negali prieštarauti įstatymams. Teismas atmetė pareiškėjo atstovės prašymą – kreiptis į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą, kaip išvadą teikiančią instituciją, su prašymu duoti išvadą: (1) ar transporto priemonių gamintojų įgaliotų atstovų Lietuvoje, atliekančių importuojamų transporto priemonių tikrinimą pateikiamoje pažymoje, kuri yra turto vertinimo ataskaitos sudedamoji dalis, nenurodžius tikrinamos transporto priemonės variklio numerio, tai yra laikoma esminiu pažeidimu, turinčiu įtakos transporto priemonės mokestinei vertei nustatyti, (2) kaip dėl to, kad pažymoje nėra nurodytas tikrinto variklio numeris, gali pasikeisti vertinamos transporto priemonės mokestinė vertė? Ar toks pasikeitimas gali būti žymus?

17.7. Teismas taip ir neatsakė į teisinį ginčo klausimą – ar variklio nenurodymas į vieną iš ataskaitos priedų, keičia automobilio rinkos vertę, ir ar tai nėra mažareikšmė klaida, nekeičianti rinkos vertės. Nei Taisyklėse, nei kituose teisės aktuose nėra nurodyta, jog nurodant variklio defektus, variklio numeris privalo būti nustatytas fiziškai apžiūros metu. Nei Taisyklėse, nei kituose teisės aktuose apskritai nėra nurodoma, kokiu būdu turi būti nustatomi variklių numeriai, ar automobilis privalo būti fiziškai išardytas ir tik tokiu būdu nustatomas variklio numeris, ar šis numeris gali būti nustatytas gaunant informaciją iš automobilių gamintojų atstovų. Mokesčių administratorius niekaip nepagrindė, kokia įtaka teisingam muitinės vertės nustatymui turi variklio numerio nurodymas. Išmuitinant transporto priemones ir jas išleidžiant į laisvą apyvartą, skirtingi muitinės darbuotojai įvertino pateiktas ataskaitas, matė nurodytas klaidas, bet jas laikė mažareikšmėmis, dėl to išleido transporto priemones į laisvą apyvartą, todėl tokių mažareikšmių klaidų atveju administratorius nepagrįstai pervertino ginčo transporto priemones ir pakeitė savo poziciją dėl ataskaitų priimtinumo.

17.8. Nors teismas sutiko su pareiškėjo argumentu, kad šiuo atveju Bendrasis susitarimas dėl muitų tarifų ir prekybos turi viršenybę MAĮ atžvilgiu, tačiau vis tiek atsisakė jį taikyti, taip pažeisdamas Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos ir Sąjungos muitinės kodekso nuostatas, nes Bendrasis susitarimas teikia pirmenybę įspėjimams, o ne baudoms.

18. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

18.1. Būtent defektų nustatymo metu yra surašomi duomenys apie defektus, todėl defektų nustatymo metu ir turi būti identifikuojamas bei fiksuojamas variklio numeris. Priešingu atveju teisinis reguliavimas praranda prasmę – variklio numerio nurodymas papildomose, muitinei atlikus patikrinimą, pateikiamose pažymose neturi jokios reikšmės ir tikslo, bei vertinimo dalyku išlieka klausimas, ar buvo tikrintas būtent atitinkamas variklis. Taisyklės yra viešai skelbiamas teisės aktas ir, manytina, gerai žinomas transporto priemonių gamintojų įgaliotiems atstovams Lietuvoje bei transporto priemonių remonto įmonėms, įtrauktoms į Muitinės departamento sudarytą Transporto priemonių remonto įmonių, kurios gali atlikti importuojamų transporto priemonių tikrinimą, sąrašą, bet, kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, variklio numeris nebuvo nurodytas ne pavienėje turto vertinimo ataskaitoje, bet nustatyti 37 atvejai, kai nesilaikoma Taisyklių 17.2 punkto reikalavimo. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei minėtas Taisyklių nuostatas, muitinė teisėtai ir pagrįstai nusprendė nepripažinti pareiškėjo importuotų naudotų automobilių deklaruotos muitinės vertės pagal pateiktas turto vertinimo ataskaitas.

18.2. Teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą kreiptis į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą, kadangi šios institucijos atsakymas nagrinėjamoje byloje imperatyvios teisinės galios neturėtų, o formalus kreipimasis tik užtęstų teisminio proceso trukmę bei padidintų proceso išlaidas. Taisyklės suteikia muitinei teisę nesiremti pateikta turto vertinimo ataskaita, neatitinkančia Taisyklių nuostatų, ir nereikalauja, kad muitinė turto vertinimo ataskaitą nuginčytų kokia nors atskira ir specialia tvarka (LVAT 2011 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-144/2011, 2015 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2030-662/2015).

18.3. Šiame ginče yra konstatuotas Taisyklių 17.2 punkto reikalavimų nesilaikymas, o tai reiškia, kad turto vertinimo ataskaitos parengtos ne pagal 17 punkto nuostatas, todėl muitinės vertės tikslais ataskaitos muitinei yra nepriimtinos. Vadinasi, atsižvelgiant į teisines pasekmes, tokio pobūdžio pažeidimas nelaikytinas mažareikšmiu.

18.4. Pagrindinis metodas importuojamų prekių muitinei vertei nustatyti yra sandorio vertės metodas, t. y. kaina, faktiškai sumokėta ar mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Sąjungos muitų teritoriją (Sąjungos muitinės kodekso 70 str. 1 d.), tačiau, visų pirma, pats pareiškėjas importuojamų prekių muitinei vertei pagrįsti sandorio vertės metodo nedeklaravo. Tokiu būdu laikytina, kad sąskaitų faktūrų duomenys neatspindi realios sandorio sumos. Pareiškėjas realios ginčo automobilių įsigijimo kainos nedeklaravo, jos neatskleidė, o pats pasirinko kitą metodą muitinei vertei nustatyti, t. y. pagal pateiktas turto vertintojo ataskaitas, tačiau kilus mokestiniam ginčui prašo įvertinti ir nustatant muitinę vertę atsižvelgti į sunaikinimo sertifikatus.

18.5. Vietos mokesčių administratorius, remdamasis MAĮ 139 straipsnio 1 dalimi, baudą paskyrė pagrįstai, o teisinio pagrindo panaikinti ją nėra. Teismas teisingai pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas, pateiktuose turto vertinimo ataskaitų dokumentuose nenurodydamas tikrinamų ginčo automobilių variklių numerių, padarė lengvai ištaisomas klaidas.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno TM atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Kauno TM atsiliepime nurodo, kad:

19.1. Nors pareiškėjas skunde nurodo apie kitą mokestinį patikrinimą ir atsakovo poziciją abejais mokestiniais patikrinimais, tačiau šio bei kito mokestinio patikrinimo atveju (LVAT administracinė byla Nr. eA-4828-662/2019) esminę reikšmę šio nagrinėjamo mokestinio ginčo kontekste turi tai, kad pareiškėjas muitinei vertei pagrįsti pateikė turto vertintojų ataskaitas, kurios neatitinka Taisyklių 17.2 punkto reikalavimų, o pareiškėjas neįrodė, kad nustatant automobilių defektus buvo tikrinti ir ataskaitose nurodyti ginčui aktualių transporto priemonių variklių numeriai, ir tai, muitinės nuomone, yra pagrindas ataskaitų nelaikyti tinkamų įrodymu, pagrindžiančių ginčui aktualių automobilių muitinę vertę.

19.2. Iš Taisyklių 17.2 punkto nuostatos matyti, kad tikrinant ir identifikuojant nematomus defektus, turi būti identifikuojamas tikrinamas variklio numeris, bei nurodomas tikrinto variklio numeris, kad įsitikinti būtent tikrinamo variklio identifikavimu, o ne vėliau identifikuoti variklio numerį tik pagal gautą informaciją telefonu, iš sistemų, gamyklinių bazių ar kt., tik tokiu būdu, muitinės nuomone, būtų užtikrintas tinkamas Taisyklių 17.2 punkte įtvirtinto reikalavimo taikymas.

19.3. Atsižvelgiant į esamą teisinį reguliavimą, nesutiktina su pareiškėjo pozicija, kad apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių tikrinimo dokumentuose, kuriuose turi būti nurodomi variklio defektai, nenurodytas variklio numeris yra mažareikšmis trūkumas, kadangi nepateikus įrodymų, kad variklis buvo tikrintas ir identifikuotas nurodant jo numerį, tokie pateikiami dokumentai neatitinka Taisyklių 17.2 punkto reikalavimo. Be kita ko, šio mokestinio ginčo kontekste, 37 atvejai, kai nesilaikoma 17.2 punkto reikalavimo, jokiu būdu negali būti traktuojama kaip mažareikšmis trūkumas.

19.4. Tiek Kauno TM, tiek Muitinės departamentas, tiek Komisija objektyviai pagrindė, kodėl pareiškėjo pateiktos turto vertinimo ataskaitos dėl ginčui aktualių automobilių nelaikytinos dokumentais, pagrindžiančiais ginčui aktualiomis deklaracijomis deklaruotą automobilių muitinę vertę. Muitinė ir vėliau ginčą nagrinėjusiosios ikiteisminio ginčo institucijos pagrindė, kodėl buvo perskaičiuoti mokėtini muitai ir mokesčiai, objektyviai tai konstatavo ir teismas, o pareiškėjas nepateikė argumentuotų priešingų įrodymų ar pagrįstų aplinkybių, kad ginčui aktualios turto vertinimo ataskaitos pagrindė deklaruotą ginčui aktualių prekių muitinę vertę, nors ir neatitiko teisės aktais numatyto privalomo reikalavimo dėl variklio numerio tikrinimo ir nurodymo. Remiantis Teisingumo Teismo praktika, muitinė vertė turi atitikti importuojamos prekės realią ekonominę vertę, ir dėl to reikia atsižvelgti į ekonominę vertę turinčių šios prekės dalių visumą (2006 m. lapkričio 16 d. sprendimo Unifert, C-11/89, 35 p. ir 2000 m. spalio 19 d. sprendimo Sommer, C-15/99, 25 p.).

19.5. Teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą kreiptis į Audito, apskaitos turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą dėl apeliaciniame skunde ir ginčo teisminio nagrinėjimo metu keliamų klausimų, kadangi klausimai iš esmės susiję su muitinės vertės nustatymu ar Muitinės departamento aktualių Taisyklių taikymu dėl turto vertinimo ataskaitų priimtinumo (Taisyklių 17, 19, 19.3 p.).

19.6. Kauno TM palaiko teismo poziciją (jau išanalizuotą Muitinės departamento ir Komisijos priimtuose sprendimuose), kad pareiškėjui nepagrįstai sumažinus importuotų ginčo automobilių muitinę vertę ir mokėtiną importo muitą, pagrįstai buvo skirti delspinigiai bei paskirta bauda, kurios keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno TM Ataskaitos tiek, kiek ja pareiškėjui UAB „Verpalita“, perskaičiavus 37 ginčo deklaracijose deklaruotą iš JAV importuotų automobilių mokestinę vertę, apskaičiuota 326 581 Eur dydžio mokestinė prievolė (t. y. 73 993 Eur muito, 168 300 Eur PVM, 2 630 Eur muito delspinigių, 33 201 Eur PVM delspinigių ir 48 457 Eur baudos), taip pat dėl Muitinės departamento ir Komisijos sprendimų, kuriais paminėta Ataskaitos dalis patvirtinta, teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Kauno TM Ataskaita, Muitinės departamento ir Komisijos sprendimai ta apimtimi, kuria jie ginčijami, yra teisėti, pagrįsti, todėl pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas su tokiu teismo sprendimu nesutinka, o apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo formaliai, netinkamai taikė ginčui išnagrinėti aktualias teisės normas.

22. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė esminių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą tikrinamo sprendimo panaikinimui, ir priėmė iš esmės teisingą sprendimą. Sutinkant su pagrindiniais pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais, jie nebekartojami, tik papildomi, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus.

23. Bylos duomenimis nustatytos šios ginčui išnagrinėti reikšmingos faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo byloje nėra:

(1) Bendrovė 2016–2017 m. iš JAV tiekėjo „USA InterCargo, LLC“ į Lietuvą importavo 37 apgadintas naudotas transporto priemones (toliau – ir ginčo automobiliai), kurias deklaravo laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 29 d. iki 2017 m. vasario 24 d. pateiktose 37 ginčo deklaracijose. Šiose deklaracijose ginčo automobilių muitinę vertę pareiškėjas grindė iki ginčo deklaracijų pateikimo surašytomis turto vertinimo ataskaitomis (toliau – ir ginčo turto vertinimo ataskaitos). Nagrinėjamu atveju Bendrovė ginčo automobilių muitinei vertei nustatyti sandorio vertės muitinio įvertinimo metodas nebuvo taikytas. Ginčo automobiliai į laisvą apyvartą išleisti ginčo deklaracijų pateikimo dieną, t. y. atitinkamai laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 29 d. iki 2017 m. vasario 24 d. Iš prie ginčo turto vertinimo ataskaitų pridėtų tikrinimo dokumentų turinio, kuriuose nurodyti ginčo automobilių variklių defektai, matyti, kad juose tikrinto variklio numeriai nenurodyti (Komisijos bylos I–IV t.);

(2) mokesčių administratorius, vykdydamas 2018 m. vasario 7 d. pavedimą, atliko pakartotinį pareiškėjo mokestinį teminį patikrinimą, kurio metu tikrino Bendrovės komercinę veiklą, jos apskaitą, susijusią su prekių išleidimo į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimą vienu metu muitinės procedūros vykdymu, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. Kauno TM Ataskaitoje vertino, kad pareiškėjo kartu su ginčo deklaracijomis pateiktos ginčo turto vertinimo ataskaitos neatitinka atitinkamai Taisyklių 17.2 punkto 2 (1 ginčo deklaracija) ir 3 pastraipoje (36 ginčo deklaracijos) nustatytų reikalavimų. Mokesčių administratorius atsižvelgęs į tai ir, vadovaudamasis Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalies ir Taisyklių 12 punkto nuostatomis, ginčo automobilių muitinę vertę apskaičiavo, remdamasis transporto priemonių rinkos kainomis, nurodytomis Naudotų transporto priemonių kainų žinyne (kataloge), ir vadovaudamasis Taisyklių 22–24 punktais;

(3) mokestinį ginčą dėl tokio mokesčių administratoriaus sprendimo nagrinėję Muitinės departamentas, Komisija ir pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundus šioje administracinėje byloje ginčijama apimtimi atmetė.

24. Pareiškėjas teigia, kad variklio numerių nenurodymas ginčo turto vertinimo ataskaitose nepakeitė (negalėjo pakeisti) deklaruotos ginčo automobilių muitinės vertės, taip pat nurodo, kad nagrinėjamu atveju buvo visos prielaidos ginčo automobilių muitinę vertę nustatyti pritaikius tapačių ar panašių prekių metodus. Taigi tikrinamas mokestinis ginčas iš esmės kilo dėl to, ar mokesčių administratorius pagrįstai ginčo deklaracijose nurodytas apgadintų naudotų transporto priemonių importo kainas, kurias pareiškėjas grindė ginčo turto vertinimo ataskaitomis (Taisyklių 16 p.), perskaičiavo, remdamasis Naudotų transporto priemonių rinkos kainų žinyne (kataloge) pateiktomis atitinkamų naudotų transporto priemonių rinkos kainomis (Taisyklių IV skyrius), dėl to, kad ginčo turto vertinimo ataskaitos neatitiko Taisyklių 17.2 punkto 2 ir 3 pastraipose nustatytų reikalavimų.

25. Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinės vertės nustatymo tvarka, šiai vertei nustatyti naudojamų muitinio įvertinimo metodų taikymo sąlygos ir ypatybės reglamentuojamos Europos parlamento ir Tarybos 2013 m. spalio 9 d. reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtintame Sąjungos muitinės kodekse ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-361 patvirtintose Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklėse. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju pagrįstai nebuvo taikytas sandorio vertės muitinio įvertinimo metodas (apeliacinio teismo teisėjų kolegija šiuo aspektu pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems motyvams ir jų nekartoja), nagrinėjamu atveju reikšmingas Sąjungos muitinės kodekse ir Taisyklėse įtvirtintas teisinis reguliavimas, susijęs su antrinių muitinio įvertinimo metodų taikymu:

25.1. Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio „antriniai muitinio įvertinimo metodai“ 1 dalyje nustatyta, kad „jeigu prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal 70 straipsnį [Sandorio vertės muitinio įvertinimo metodas], ji nustatoma iš eilės taikant kiekvieną 2 dalies punktą nuo a iki d, kol pasiekiamas tas punktas, pagal kurį prekių muitinę vertę įmanoma nustatyti. Deklaranto prašymu 2 dalies c ir d punktai jų taikymo eilėje sukeičiami vietomis“. Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „pagal 1 dalį muitinė vertė – tai: a) tapačių prekių, parduotų eksportui į Sąjungos muitų teritoriją ir eksportuotų tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir vertinamos prekės, sandorio vertė; b) panašių prekių, parduotų eksportui į Sąjungos muitų teritoriją ir eksportuotų tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir vertinamos prekės, sandorio vertė; c) vertė, nustatyta pagal prekių vieneto kainą, už kurią Sąjungos muitų teritorijoje su pardavėjais nesusijusiems asmenimis parduotas didžiausias bendras importuotų prekių arba tapačių ar panašių importuotų prekių kiekis; arba d) apskaičiuotoji vertė, kurią sudaro šių elementų suma: i) išlaidos medžiagoms ir gamybai arba kitokiam perdirbimui, atliktam gaminant importuojamas prekes, arba jų vertė; ii) pelno ir bendrųjų išlaidų, kurių dydis lygus pelnui ir bendrosioms išlaidoms, paprastai nurodomoms šalies eksportuotojos gamintojams parduodant eksportui į Sąjungą prekes, kurios yra tos pačios klasės ar rūšies kaip ir vertinamos prekės, suma; iii) išlaidos 71 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytiems elementams arba vertė“. Pagal Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalį „jeigu muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal 1 dalį, ji nustatoma remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Sąjungos muitų teritorijoje, pasitelkiant tinkamas priemones, atitinkančias principus ir bendrąsias nuostatas, kurie išdėstyti visuose šiuose aktuose: a) Susitarime dėl Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo; b) Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnyje; c) šiame skyriuje“;

25.2. Taisyklėse, kurios reglamentuoja importuojamų naudotų transporto priemonių muitinės vertės nustatymo tvarką ir šiai vertei nustatyti naudojamų muitinio įvertinimo metodų taikymo sąlygas, ypatybes (Taisyklių 1 p.), be kita ko, nustatyta:

(1) „jeigu pripažįstama, kad sandorio vertės metodas negali būti taikomas, importuojamų naudotų transporto priemonių muitinė vertė nustatoma vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 2 dalies a ir b punktais, jeigu turima duomenų apie tapačių arba panašių naudotų transporto priemonių, parduotų eksportui iš trečiųjų šalių į Sąjungos muitų teritoriją ir eksportuotų tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir transporto priemonės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta, sandorio vertes“ (10 p.);

(2) „jeigu dėl skirtingo importuojamų naudotų transporto priemonių nusidėvėjimo, jų techninės būklės, papildomai įrengtos įrangos sudėtinga nustatyti, ar importuojamos naudotos transporto priemonės atitinka tapačių ar panašių prekių apibrėžtis, pateiktas Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo akto [2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (OL 2015 L 343, p. 558)] 1 straipsnio 2 dalyje, tapačių ir panašių prekių muitinio įvertinimo metodai importuojamų naudotų transporto priemonių muitiniam įvertinimui negali būti taikomi. Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 2 dalies c punkto nuostatos (dedukcinis muitinio įvertinimo metodas) gali būti taikomos tik įmonių, kurių pagrindinė veikla yra naudotų transporto priemonių prekyba, kai importuotojas pateikia muitinei informaciją (anksčiau įformintas muitinės deklaracijas, transporto priemonių pardavimo Sąjungos muitų teritorijoje sąskaitas faktūras, remonto išlaidų kalkuliacijas, jeigu transporto priemonės buvo remontuojamos, ir pan.) apie importuotų naudotų transporto priemonių pardavimo Sąjungos muitų teritorijoje kainas“ (11 p.);

(3) „jeigu importuojamų naudotų transporto priemonių muitinės vertės neįmanoma nustatyti pritaikius minėtus muitinio įvertinimo metodus [t. y. įtvirtintus Sąjungos muitinės kodekso 74 str. 2 d.], jų muitinis įvertinimas turi būti atliekamas vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalimi <...>, taikant naudotų transporto priemonių importo kainas, kurios apskaičiuojamos remiantis transporto priemonių rinkos kainomis, nurodytomis Naudotų transporto priemonių kainų žinyne (kataloge) [Taisyklių 13–15 p.], ir vadovaujantis Taisyklių 22–24 punktais“ (12 p.).

26. Nutarties 25, 25.1, 25.2 punktuose paminėtą teisinį reguliavimą aiškinant sistemiškai matyti, kad importuojamų naudotų transporto priemonių muitinė vertė, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalimi, taikant naudotų transporto priemonių importo kainas, kurios apskaičiuojamos remiantis transporto priemonių rinkos kainomis, nurodytomis Naudotų transporto priemonių kainų žinyne (kataloge), ir vadovaujantis Taisyklių 22–24 punktais, gali būti nustatoma tik tuomet, jeigu jos neįmanoma nustatyti pritaikius Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus muitinio įvertinimo metodus (t. y. tapačių ir panašių prekių, ar dedukcinio muitinio įvertinimo metodai).

27. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė duomenų apie ginčo automobiliams tapačių arba panašių naudotų transporto priemonių, parduotų eksportui iš trečiųjų šalių į Sąjungos muitų teritoriją ir eksportuotų tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir ginčo automobiliai sandorio vertes, kaip to reikalauja Taisyklių 10 punkte. Taip pat pareiškėjas mokesčių administratoriui nei su ginčo deklaracijomis, nei vėliau nepateikė duomenų apie ginčo automobiliams tapačias ar panašias prekes, kaip tai yra suprantama Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo akto 1 straipsnio 2 dalyje, todėl mokesčių administratorius, atsižvelgdamas į Taisyklių 11 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, apskaičiuodamas ginčo automobilių vertę neturėjo realios galimybės pritaikyti tapačių ir panašių prekių muitinio įvertinimo metodus. Šiuo aspektu primintina, kad pagal Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo akto 1 straipsnio 2 dalies 4 punktą „tapačios prekės (atliekant muitinį įvertinimą) – toje pačioje šalyje pagamintos prekės, vienodos visais atžvilgiais, įskaitant fizines jų charakteristikas, kokybę ir reputaciją. Išvaizda šiek tiek besiskiriančios, tačiau kitais atžvilgiais apibrėžtį atitinkančios prekės laikytinos tapačiomis“, o pagal 14 punktą „panašios prekės (atliekant muitinį įvertinimą) – toje pačioje šalyje pagamintos prekės, kurios, nors ir nėra visais atžvilgiais vienodos, turi panašių charakteristikų ir yra pagamintos iš panašių sudėtinių medžiagų, todėl gali atlikti tas pačias funkcijas ir komerciniais tikslais būti pakeičiamos vienos kitomis; nustatant, ar prekės panašios, be kita ko, reikia atsižvelgti į tokius veiksnius kaip prekių kokybė, reputacija ir prekės ženklas“. Ginčo turto vertinimo ataskaitose ir prie jų pridėtus duomenis įvertinus paminėtų Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo akto 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 14 punktų kontekste, konstatuotina, kad dėl ginčo automobilių nusidėvėjimo, jų techninės būklės, juose papildomai įrengtos įrangos, nėra jokio pagrindo teigti, kad mokesčių administratorius turėjo galimybę duomenis apie tapačias ar panašias prekes surinkti savarankiškai. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo išvadai, kad mokesčių administratorius turėjo pagrindą ginčo automobilių muitines vertes skaičiuoti, taikydamas tapačių ir panašių prekių metodus.

28. Byloje nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad ginčo automobilių muitinė vertė galėjo būti skaičiuojama taikant dedukcinį muitinio įvertinimo metodą (Sąjungos muitinės kodekso 74 str. 2 d. c p.), nes nagrinėjamu atveju Bendrovė (šioje byloje nėra ginčo, kad pagrindinė pareiškėjo veikla yra naudotų transporto priemonių prekyba) mokesčių administratoriui nepateikė Taisyklių 11 punkte tokiais atvejais būtinos pateikti informacijos (t. y. anksčiau įformintų muitinės deklaracijų, transporto priemonių pardavimo Sąjungos muitų teritorijoje sąskaitų faktūrų, remonto išlaidų kalkuliacijų, jeigu transporto priemonės buvo remontuojamos, ir pan.) apie importuotų naudotų transporto priemonių pardavimo Sąjungos muitų teritorijoje kainas.

29. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo automobilių muitinę vertę Bendrovė grindė turto vertintojų surašytomis turto vertinimo ataskaitomis, primintina, kad pagal Taisyklių 16 punktą apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių muitinė vertė gali būti nustatoma remiantis turto vertintojų surašytomis turto vertinimo ataskaitomis, jeigu muitinė apgadintoms importuojamoms naudotoms transporto priemonėms įvertinti netaiko sandorio vertės metodo ir kitų Sąjungos muitinės kodekse nustatytų muitinio įvertinimo metodų; turto vertinimo ataskaitos pateikiamos iki apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių išleidimo.

Pagal Taisyklių 17 punktą turto vertinimo ataskaitoje, kuri pateikiama apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių muitinei vertei pagrįsti, rinkos vertė turi būti nustatyta vadovaujantis, be kita ko, šiomis Taisyklių nuostatomis: „nustatant vertinamų apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių atkūrimo (remonto) kaštus importuojamų naudotų transporto priemonių turimiems vizualiai nematomiems defektams, kurių neįmanoma nufotografuoti ir identifikuoti importuojamų naudotų transporto priemonių vizualios apžiūros (fizinio tikrinimo) metu, pašalinti reikalingos išlaidos skaičiuojamos (vertinamos) tik tada, jeigu prie turto vertintojų sudarytų importuojamų naudotų transporto priemonių vertinimo ataskaitų pridėti transporto priemonių gamintojų įgaliotų atstovų Lietuvoje arba transporto priemonių remonto įmonių, įtrauktų į Muitinės departamento sudarytą Transporto priemonių remonto įmonių, kurios gali atlikti importuojamų transporto priemonių tikrinimą, sąrašą, dokumentai, kuriuose surašyti duomenys apie nustatytus defektus“ (Taisyklių 17.2 p. 2 pastraipa);

„apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių tikrinimo dokumentuose, kuriuose nurodomi variklio defektai, turi būti nurodomas tikrinto variklio numeris“ (Taisyklių 17.2 p. 3 pastraipa). Taisyklių 19, 19.3 ir 19.3.2 punktuose nustatyta: „19. Išnagrinėjus apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių muitiniam įvertinimui pateiktus dokumentus, priimamas vienas iš sprendimų: <...> 19.3. transporto priemonių muitinę vertę nustatyti remiantis naudotų transporto priemonių importo kainomis vadovaujantis Taisyklių 12–15 punktais, jeigu: <...> 19.3.2. muitiniam tikrinimui pateikta turto vertintojo surašyta turto vertinimo ataskaita parengta ne pagal Taisyklių 17 punkto reikalavimus“.

30. Nutarties 25.2 (3) ir 29 punktuose pacituotą teisinį reguliavimą įvertinusi sistemiškai nagrinėjamos bylos kontekste, teisėjų kolegija prieina prie šių išvadų: (1) apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių muitinė vertė gali būti nustatoma remiantis turto vertintojų surašytomis turto vertinimo ataskaitomis tik tuo atveju, kai visus reikalavimus (inter alia (be kita ko) įtvirtintus Taisyklėse) atitinkančios turto vertinimo ataskaitos pateikiamos iki apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių išleidimo; (2) tais atvejais, kai muitiniam tikrinimui pateikta turto vertintojo surašyta turto vertinimo ataskaita parengta pažeidžiant imperatyvius Taisyklių 17.2 punkto 2 ir 3 pastraipose įtvirtintus prie turto vertintojų sudarytų importuojamų naudotų transporto priemonių vertinimo ataskaitų pridedamiems dokumentams keliamus reikalavimus, importuojamų naudotų transporto priemonių muitinis įvertinimas turi būti atliekamas vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalimi taikant naudotų transporto priemonių importo kainas, kurios apskaičiuojamos remiantis transporto priemonių rinkos kainomis, nurodytomis Naudotų transporto priemonių kainų žinyne (kataloge) (Taisyklių 13–15 p.), ir vadovaujantis Taisyklių 22–24 punktais.

31. Atsižvelgiant į Nutarties 30 punkte padarytas išvadas, Nutarties 25.2 (3) ir 29 punktuose paminėto teisinio reguliavimo imperatyvų pobūdį, apeliacinio skundo argumentai dėl mokesčių administratoriaus teisės ar net pareigos vertinti ir spręsti, kad akivaizdžiai Taisyklių 17.2 punkte įtvirtintų reikalavimų neatitinkančiomis turto vertintojų ataskaitomis grindžiama apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių mokestinė vertė, yra nustatyta tinkamai, atmetami.

32. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pabrėžia, kad Taisyklių 17.2 punkto 2 ir 3 pastraipose įtvirtinti reikalavimai nėra savitiksliai, jie tiesiogiai susijęs su turto vertintojų surašytų turto vertinimo ataskaitų patikimumu. Šie reikalavimai, be kita ko, užtikrina galimybę mokesčių administratoriui (muitinei) efektyviai savo kompetencijos ribose atlikti mokestinius patikrinimus, kiek jie yra susiję su importo deklaracijose deklaruota į laisvą apyvartą išleistų apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių verte ir jos nustatymo pagrįstumu. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su Nutarties 17.7 punkte išdėstyta pareiškėjo pozicija, kad Taisyklių 17.2 punkto 2 ir 3 pastraipose įtvirtintų reikalavimų nesilaikymas gali būti vertinamas kaip mažareikšmis, ir kad esant tokiems pažeidimams ginčo automobilių muitinė vertė vis tiek turėjo būti nustatoma vadovaujantis ginčo turto vertinimo ataskaitomis.

33. Atsižvelgiant į Nutarties 30–32 punktuose išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad mokesčių administratorius pagrįstai ginčo turto vertinimo ataskaitų, kurios iki ginčo automobilių išleidimo į apyvartą momento (nagrinėjamu atveju šis momentas sutapo su ginčo deklaracijų priėmimu) neatitiko imperatyvių Taisyklių 17.2 punkte įtvirtintų reikalavimų (t. y. 36 ginčo automobilių muitinė vertė nustatyta pažeidžiant Taisyklių 17.2 3 pastraipoje įtvirtintą reikalavimą apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių tikrinimo dokumentuose, kuriuose nurodyti variklių defektai, nurodyti tikrinto variklio numerį, o vieno ginčo automobilio muitinė vertė nustatyta neturint Taisyklių 17.2 2 pastraipoje nurodyto dokumento) nevertino kaip atitinkančių Taisyklių reikalavimus. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, vertinant tokį mokesčių administratoriaus sprendimą, teisiškai nereikšminga yra aplinkybė, jog pareiškėjas pateikė gerokai vėliau, nei ginčo automobiliai buvo išleisti į laisvą apyvartą, surašytas pažymas, kuriose nurodomi ginčo automobilių variklių numeriai. Atsižvelgiant į tokių pažymų surašymo ir pateikimo laiką, nei mokesčių administratorius, nei mokestinį ginčą nagrinėjusios institucijos, nei teismas neturėjo pareigos vertinti šiose pažymose nurodytų duomenų pagrįstumo.

34. Atsakydama į Nutarties 17.6 punkte išdėstytus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pabrėžia, kad, esant tokioms aplinkybėms, kai mokesčių administratorius ginčo turto vertinimo ataskaitomis negalėjo remtis dėl jų akivaizdaus prieštaravimo Taisyklių 17.2 punkto 2 ir 3 pastraipose įtvirtintai nuostatai, kreipimasis į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą dėl išvados būtų savitikslis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokio pareiškėjo prašymo netenkino.

35. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėju, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar nagrinėjamu atveju pagrįstai Bendrovei skirta bauda, o ne įspėjimas, atsisakė taikyti Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos ir Sąjungos muitinės kodekso nuostatas (Nutarties 17.8 p.). Šie argumentai yra prieštaringi, nes pats pareiškėjas, tai teigdamas, nurodo, jog teismas nagrinėjamos bylos kontekste analizavo su tuo susijusias Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos bei Sąjungos muitinės kodekso nuostatas, tačiau galimybę pareiškėjui taikyti įspėjimą atmetė. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad teismas tikrinamame sprendime pareiškėjo argumentus dėl skirtos baudos atmetė motyvuotai, jų kvestionuoti apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo.

36. Įvertinus tikrinamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, konstatuotina, kad jo motyvuojamojoje dalyje teismas pateikė pakankamus motyvus, kurie iš esmės atitinka ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus reikalavimus (t. y. tikrinamo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos). Paminėtina, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste, todėl teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atsižvelgiant į tai ir kitus šioje nutartyje išdėstytus išaiškinimus, apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai ištyrė įrodymus, nepasisakė dėl atskirų pareiškėjo argumentų (Nutarties 17.1, 17.3, 17.4 p.), atmetami.

37. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą apklausti liudytojus (Nutarties 17.5 p.), pabrėžtina, kad tokius prašymus pareiškėjas buvo išreiškęs pirminiame skunde teismui, tačiau, kaip nustatyta išklausius teismo posėdžio garso įrašą, teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė prašymų apklausti liudytojus nebereiškė, nors tokia galimybė buvo sudaryta. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad teismas atsisakė apklausti liudytojus, atmetami kaip nepagrįsti.

38. Įvertinusi kitus pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad jais arba kartojami pirminiuose skunduose išdėstyti argumentai, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami.

39. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bei įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Verpalita“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė