2013-08-05 Nr. AB-4080-3-61-3-01258-2013-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS520-566/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01258-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. rugpjūčio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos skundą, kuriuo prašoma panaikinti Lietuvos banko 2013 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 03-62 patvirtintus Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija (toliau – ir pareiškėjas) 2013 m. balandžio 19 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti 2013 m. kovo 19 d. Lietuvos banko nutarimu Nr. 03-62 patvirtintus Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatus (toliau – ir Nuostatai).

Pareiškėjas teigė, jog Nuostatai pažeidžia Direktyvos 2008/48/EB „Dėl vartojimo kredito sutarčių“ nustatytą teisinį reguliavimą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1 ir 4 dalims, nes be objektyvaus pagrindo apriboja smulkiųjų vartojimo kreditų teikimą. Nurodė, kad Nuostatai buvo priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, nes nebuvo atliktas privalomas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas. Pareiškėjo teigimu, Nuostatai yra individualus teisės aktas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos skundą, kaip nenagrinėtiną teismų.

Teismas nustatė, kad Lietuvos banko 2013 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. 03-62 „Dėl vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų patvirtinimo“ 3.2 punkte nurodyta, jog šis nutarimas įsigalioja nuo 2013 m. liepos 1 d., todėl keliamas ginčas negali būti nagrinėjamas teisme, nes administracinių teismų kompetencijai nėra teismingos bylos, kuriose ginčijami negaliojantys (neįsigalioję) teisės aktai.

III. Pareiškėjas Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartį, perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą.

Pareiškėjas teigia, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) nesieja teisės į teisminę gynybą su skundžiamo akto įsigaliojimu. Remiasi ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi ir 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 33 straipsnio 1 dalimi. Teigia, kad ABTĮ teisę į teisminę gynybą sieja su akto priėmimo momentu ir akto teisėtumu, o skundo padavimo terminus sieja su skundžiamo akto paskelbimu ar įteikimu suinteresuotai šaliai. Pareiškėjas mano, jog skundą teismui padavė per ABTĮ nustatytą terminą, laikydamasis nustatytos tvarkos. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS602-199/2012.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2013 m. kovo 19 d. Lietuvos banko nutarimu Nr. 03-62 patvirtintus Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatus. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų, nustatęs, kad pareiškėjo ginčijami Nuostatai nėra įsigalioję. Pareiškėjas su šia pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka ir ginčija ją atskiruoju skundu, teigdamas, kad ABTĮ nesieja teisės į teisminę gynybą su skundžiamo akto įsigaliojimu, o pareiškėjas skundą teismui padavė per ABTĮ nustatytą terminą, laikydamasis nustatytos tvarkos.

Pareiškėjas Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija nagrinėjamu atveju kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nuostatus, kaip individualų administracinį aktą. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad Nuostatai yra individualus administracinis aktas.

Pažymėtina, kad individualus teisės aktas ABTĮ 2 straipsnio 14 dalyje apibrėžiamas kaip vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas – tai vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei. ABTĮ 2 straipsnio 13 dalyje norminis aktas apibrėžiamas kaip įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nurodoma, kad norminis administracinis aktas – tai teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Iš šių įstatymuose įtvirtintų norminio akto apibrėžimų matyti, kad norminio administracinio akto esminiai požymiai yra: akto turinys apima elgesio taisykles – teisės normas; šios normos skirtos individualiais požymiais neapibrėžtai (neapibūdintai) asmenų grupei.

Taigi individualus administracinis teisės aktas yra įstatymo normų ar kitų hierarchiškai aukštesnės pakopos norminių teisės aktų normų taikymo priemonė tuo atžvilgiu, kad šis aktas turi būti pagrįstas inter alia teisės aktų normomis (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), o norminis administracinis aktas yra įstatymo normų taikymo aktas todėl, kad juo iš esmės nustatomi atitinkamo įstatymo normų įgyvendinimo tvarka ir sąlygos. Skiriamasis jų bruožas yra tas, kad norminiu administraciniu aktu, nepaisant minėto jo taikomojo pobūdžio, yra nustatomos teisės normos, o individualiu administraciniu aktu teisės normos yra išimtinai tik taikomos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis teisės doktrina, yra nurodęs, kad norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje. Teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-63/2003; kt.).

Kaip matyti iš pareiškėjo ginčijamų Nuostatų preambulės, jų priėmimo teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 1 punktas, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 4 dalis ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis. Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, jog Lietuvos bankas, atlikdamas finansų rinkos priežiūrą, turi teisę leisti teisės aktus ir rekomendacijas dėl prižiūrimų finansų rinkos dalyvių veiklos ir priežiūros. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo taisyklės rengiamos vadovaujantis vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo principais, kuriuos nustato šio įstatymo 22 straipsnyje nurodyta priežiūros institucija. Remiantis šio įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, priežiūros institucija – tai Lietuvos bankas, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka vykdantis vartojimo kreditų davėjų ir vartojimo kredito tarpininkų veiklos priežiūros funkcijas. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad priežiūros institucija nuo 2012 m. sausio 1 d. turi teisę pripažinti netekusiais galios, panaikinti, atšaukti, sustabdyti ar pakeisti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos teisės aktus ar sprendimus, priimtus įgyvendinant Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymą.

Nuostatų 1 punkte įvardytas Nuostatų tikslas, t. y. skatinti atsakingą vartojimo kredito davėjų skolinimo praktiką, įtvirtinti pagrindines nuostatas, kriterijus ir principus, kuriais vartojimo kredito davėjai turi vadovautis tvirtindami Mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo taisykles ir vertindami vartojimo kredito gavėjų mokumą. Nuostatų 2 punkte nurodytas subjektų ratas, kuriems taikomi Nuostatuose nustatyti reikalavimai, t. y. vartojimo kredito davėjams, veikiantiems pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymą. Be to, įvertinus Nuostatų turinį, darytina išvada, kad Nuostatai darys įtaką ir kitiems subjektams (pvz., kreditų gavėjams).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, įvertinusi Nuostatų turinį, daro išvadą, jog šis aktas priimtas viešojo administravimo subjekto jam įgyvendinant viešojo administravimo įgaliojimus, Nuostatai įtvirtina privalomas elgesio taisykles, kurios yra orientuotos į ateitį, ne vienkartinio pobūdžio, o subjektai, kuriems skirtos nurodytos taisyklės, yra apibūdinti rūšiniais požymiais, jų neindividualizuojant. Nuostatai yra priimti ir paskelbti leidinyje „Valstybės žinios“ (Valstybės Žinios, 2013, Nr.: 30-1519).

Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatuotina, jog Nuostatai yra norminis administracinis aktas.

Ginčai dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo nagrinėjami ABTĮ XVI skirsnyje nustatyta tvarka. Įstatymų leidėjas yra numatęs dvi administracinių teisės aktų teisėtumo patikrinimo rūšis: abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 110 straipsnis) bei prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla (ABTĮ 111 straipsnis).

Pagal ABTĮ 110 straipsnį su pareiškimu į administracinį teismą prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę kreiptis Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas. Minėti subjektai taip pat turi teisę kreiptis į administracinį teismą su prašymu ištirti konkrečios visuomeninės organizacijos, bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos priimto bendro pobūdžio akto teisėtumą. Pažymėtina, kad pareiškėjas Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija į ABTĮ 110 straipsnio 1 dalyje įvardytą asmenų grupę nepatenka, byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas yra profesinės savivaldos asociacija, įsteigta pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas. Taigi pareiškėjui nėra suteikta teisė kreiptis į teismą su abstrakčiu prašymu ištirti atitinkamo norminio administracinio akto teisėtumą.

Pagal ABTĮ 111 straipsnio 1 dalį asmenys turi teisę pateikti prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo tik tuo atveju, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo, t. y. prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą yra susijęs su individualia byla. Atitinkamai ir teismas gali priimti prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ABTĮ 111 straipsnio nustatyta tvarka tik tada, kai prašymas ištirti norminio teisės akto teisėtumą yra susijęs su teisme inicijuotu ir nagrinėtinu individualiu ginču dėl asmens teisių pažeidimo.

Kaip jau buvo pirmiau nustatyta, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepatenka į subjektų, turinčių teisę paduoti abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, ratą. Be to, šiuo atveju teisme nėra nagrinėjama individuali byla, susijusi su pareiškėjo teisėmis ir teisėtais interesais. Kadangi pareiškėjas kreipėsi į teismą, išimtinai ginčydamas norminio teisės akto – 2013 m. kovo 19 d. Lietuvos banko nutarimu Nr. 03-62 patvirtintų Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų – teisėtumą, o ABTĮ 110 straipsnyje nenumatytiems subjektams teisė kreiptis dėl norminio administracinio akto teisėtumo sietina išimtinai su tais atvejais, kai teisme jau nagrinėjama individuali byla, susijusi su tokių subjektų teisėmis ir teisėtais interesais (ABTĮ 111 straipsnis), konstatuotina, jog pareiškėjas šiuo konkrečiu atveju neturi teisės reikšti reikalavimo panaikinti Nuostatus.

Atsižvelgusi į tai, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytas pagrindas nepriimti pareiškėjo skundo kaip nenagrinėtino teismų (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas), teisėjų kolegija neanalizuoja pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytų aplinkybių.

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjo Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė