d84ae31c-3e09-4c9d-bce4-bd0a4fd97d23 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Bylos Nr. TS-80-891/2015Teisminio proceso Nr. nesuteiktas Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.,2.5.16., 2.5.19.(S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. rugpjūčio 18 d.Vilnius           Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas ArÅ«nas Budrys, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 59-130 (toliau – ir Nutarimas) dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam ir nuteistojo asmens bylos medžiagÄ , n u s t a t ė:

V. D. nuteistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, skirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė V. D. paskirta laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2013-07-10 iki 2014-01-21 (pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-21 nuosprendį) bei bausmės dalis, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-21 nuosprendį. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartimi nuteistojo V. D. apeliacinis skundas atmestas. Bausmės vykdymo pradžia – 2013-07-10, bausmės vykdymo pabaiga – 2018-01-10. 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį faktiÅ¡kai atliks 2015-10-10. Neatliktos bausmės dalis 2015-08-10 – 2 metai 5 mėnesiai.

Komisija, remdamasi 2015 m. gegužės 28 d. Komisijos posėdžio protokolu Nr. 58-32 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 2 bei 4 dalimis, apsvarsčiusi nuteistojo praÅ¡ymÄ lygtinai paleisti jį iÅ¡ pataisos įstaigos, socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikÄ , nustatytÄ pagal OASys metodikÄ , kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, 2015 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 59-130 nutarė netaikyti nuteistajam V.

D. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ .Nuteistasis V. D. pateikė teismui skundÄ dėl minėto Komisijos Nutarimo, kuriuo praÅ¡o panaikinti Komisijos 2015-06-03 nutarimÄ Nr. 59-130 ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ . Nuteistasis skunde nurodo, jog su Komisijos Nutarimu nesutinka, jis nemotyvuotas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Komisija skundžiamame nutarime iÅ¡dėsčiusi faktus nepateikė jokios Å¡ių faktų analizės, jokių argumentų, sprendimo netaikyti jam lygtinio paleidimo niekaip nepagrindė.

Komisija nenurodė nei vienos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindÄ manyti, kad ateityje jis nesilaikys įstatymų ir nusikals, be jokių argumentų pateiktas teiginys, esÄ â€žasmuo ateityje nesilaikys įstatymų ir nusikals“, yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimas ir balansuoja ties riba veikos, numatytos BK 154, 155 straipsniuose. Europos Žmogaus Teisių Teismo byloje V. prieÅ¡ SuomijÄ (bylos Nr. 40412/92) suformuluota nuostata, kad ankstesni teistumai nereiÅ¡kia kėsinimosi nusikalsti.

Komisijos manymas, jog asmens lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos Å¡iuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo yra visiÅ¡kai deklaratyvus. Komisija nepagrįstai priskyrė sau teisingumo principo įgyvendinimÄ , nes tai nėra jos kompetencijoje (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis). IÅ¡ skundžiamo Komisijos Nutarimo visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokius kriterijus kaliniai turi atitikti, kad bÅ«tų lygtinai paleisti. Todėl nemotyvuotas Komisijos sprendimas ir atmestinai teikiamos rekomendacijos balansuoja ties žmogaus teisių pažeidimo riba.

Komisijai yra pateikta pažyma (pilnaverčiai įrodymai), kad jis turi darbÄ ir nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , bet Komisijos Nutarime tai vertinimų kriterijuje nėra akcentuojama. Komisija veikė prieÅ¡ingai Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003-09-24 rekomendacijai Rec(2003)33. Akcentuotina, kad lygtinis paleidimas pagal minėtas rekomendacija turi bÅ«ti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrÄ ja taisykle, o ne iÅ¡imtimi. Tai suponuoja reikalavimÄ sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali bÅ«ti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimÄ , kaip iÅ¡imtis, turi bÅ«ti aiÅ¡kiai ir detaliai argumentuotas.

Akivaizdu, kad Komisija laikėsi priešingos poezijos, kad lygtinio paleidimo netaikymas yra norma, o taikymas – išimtimi. Komisijos Nutarime aiškiai yra pabrėžiama aplinkybė, kad teismo nuosprendžiu jam yra priteista apie 6000 eurų civilinis ieškinys, kad nedengia ir kad įstaiga vykdomųjų raštų nėra gavusi. Toks Komisijos argumentavimas yra jo teisinės padėties apsunkinimas, yra nepagrįstas, nes Komisija iš to paties Nutarimo pareiškė, kad jis nedirba ir tikrai žino, kad jis negauna jokių pajamų, kad galėtų dengti civilinį ieškinį.

Tokiu pabrėžimu Komisija akivaizdžiai nori pabrėžti bei pabloginti socialiai pažeidžiamo asmens teisinę padėtį, todėl tai yra jo socialinio statuso pažeidimas. Komisija, svarstydama lygtinio paleidimo klausimÄ vertino tas aplinkybes, už kurias jis jau yra nuteistas griežta laisvės atėmimo bausme. Toks aiÅ¡kinimas, esÄ â€žvertintinas padarytų nusikaltimų pobÅ«dis ir pavojingumo laipsnis“, prieÅ¡tarauja bendrajam teisės principui non bis in idem (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis) ir teismų praktikai.

Lietuvos teisminė praktika eina tuo keliu, kad anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys, o lygtinio paleidimo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas objektyviai ir visapusiÅ¡kai įvertinant BVK 164 straipsnio dalyje nurodytas aplinkybes. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė Danutė Mekionienė atsiliepimu į nuteistojo V. D. skundÄ siÅ«lo jį atmesti. Nurodo, jog Komisija, svarstydama nuteistojo V. D. lygtinio paleidimo klausimÄ atsižvelgė į visumÄ aplinkybių ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos Å¡iuo metu neužtikrintų jam skirtos bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo ir kad nėra pagrindo manyti, kad V.

D. laikysis įstatymų ir nenusikals. V. D. praeityje teistas, tačiau iÅ¡ ankstesnių teistumų iÅ¡vadų nepadarė, jam skirtos bausmės jam jokio teigiamo poveikio nepadarė ir nepasiekė tikslo, kad jis nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Teismas jam buvo suteikęs galimybę pasitaisyti, bet parodyto pasitikėjimo ateityje nenusikalsti nepateisino, turėdamas neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ teistumÄ darė naujas nusikalstamas veikas ir Å¡iuo metu atlieka subendrintÄ laisvės atėmimo bausmę už tyčinių smurtinių, tame tarpe sunkaus, nusikaltimų padarymÄ .

BÅ«damas laisvėje nedirbo, darė administracinius teisės pažeidimus, ne kartÄ buvo baustas administracinėmis nuobaudomis, tame tarpe už smulkų chuliganizmÄ , vieÅ¡osios tvarkos rimties trikdymÄ . Nuteistasis turi polinkį pažeisti nustatytÄ elgesio tvarkÄ , net bausmės atlikimo metu pažeidė režimo reikalavimus, baustas drausmine nuobauda, kuri Å¡iuo metu galiojanti. Pakartotinio nusikalstamumo rizika, įvertinta naudojant OAsys metodikÄ , yra vidutinė – 78 balai. Atlikus nuteistojo smurtinio elgesio rizikos įvertinimÄ nustatyta, kad teisės pažeidėjo smurto rizika yra vidutinė.

Å ios visos paminėtos aplinkybės itin neigiamai apibÅ«dina V. D. asmenybę, byloja apie jo pavojingumÄ visuomenei, liudija apie tai, kad jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl jau susiformavusių jo antivisuomeninių nuostatų ir leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jis linkęs nusikalsti. Nuteistojo V. D. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2015 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 59-130 atmestinas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu, ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų jiems atlikus pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. O BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų likus šešiems mėnesiams iki jų galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi.

Nuteistųjų sutikimai, kad jiems bÅ«tų taikoma intensyvi priežiÅ«ra, nurodomi praÅ¡ymuose lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos. Intensyvios nuteistojo priežiÅ«ros vykdymo tvarkÄ ir sÄ lygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.Nuteistasis V. D. iÅ¡ esmės atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos kriterijus – nors dar neatliko pusės paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau iki jo galimo lygtinio paleidimo yra likę mažiau nei Å¡eÅ¡i mėnesiai ir jis sutinka, kad jam bÅ«tų taikoma intensyvi priežiÅ«ra, bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Komisijai praÅ¡ymÄ lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos sutinkant, kad jam bÅ«tų taikoma intensyvi priežiÅ«ra, nusikalstamo elgesio rizika, nustatyta pagal OASys metodikÄ yra vidutinė, tačiau formalių kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sÄ lyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.

Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiÅ¡kai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet atsižvelgti į kitų aplinkybių visumÄ : anksčiau padarytų veikų bei veikų, už kurių padarymÄ nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumÄ , jų pobÅ«dį, atliktÄ bausmės dalį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryÅ¡ius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.

Lygtinis paleidimas iÅ¡ laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimÄ bei teisingumo principo įgyvendinimÄ , nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesÄ , jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo turi bÅ«ti nubaustas ir atlikti tokiÄ bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.Susipažinus su teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad nuteistasis V.

D. anksčiau teistas 5 kartus už vagystę, fizinio skausmo sukėlimÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Amžius pirmojo teistumo metu – 16 metų. Laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje atliko 1 kartÄ , lygtinis paleidimas netaikytas, vienÄ kartÄ bausmės vykdymas buvo atidėtas, du kartus taikytas įstatymas dėl amnestijos, 2012-09-05 teismo baudžiamuoju įsakymu buvo skirti vieÅ¡ieji darbai. Dėl savo nusikaltimų atsakomybę prisiima iÅ¡ dalies. V. D. praeityje teistas, tačiau iÅ¡ ankstesnių teistumų iÅ¡vadų nepadarė, jam skirtos bausmės jam jokio teigiamo poveikio nepadarė ir nepasiekė tikslo, kad jis nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Teismas jam buvo suteikęs galimybę pasitaisyti, bet parodyto pasitikėjimo ateityje nenusikalsti jis nepateisino, turėdamas neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ teistumÄ darė naujas nusikalstamas veikas ir Å¡iuo metu atlieka subendrintÄ laisvės atėmimo bausmę už tyčinių smurtinių, tame tarpe sunkaus, nusikaltimų padarymÄ . Atkreiptinas dėmesys, jog Å¡iuo metu dėl dabartinių nusikaltimų savo kaltę V. D. pripažįsta tik iÅ¡ dalies, bylos nagrinėjimo metu dėl paskutinio padaryto nusikaltimo savo kaltės jis iÅ¡ viso nepripažino.

Vilniaus pataisos namų Psichologinės tarnybos psichologės R. Å . iÅ¡vadoje dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos galimybės taip pat nurodyta, jog V. D. atsargiai kalba apie negatyvius faktus bei įvykius, kiek stokoja savivokos Å¡iuo klausimu, už nusikalstamas veikas atsakomybę prisiima iÅ¡ dalies. Pažymėtina, jog bÅ«damas laisvėje V. D. nedirbo, darė administracinius teisės pažeidimus, ne kartÄ buvo baustas administracinėmis nuobaudomis, tame tarpe už smulkų chuliganizmÄ , vieÅ¡osios tvarkos rimties trikdymÄ .

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad V. D. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigÄ nuteistųjų adaptacijos programoje“, lanko „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iÅ¡ laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio Å¡vietimo programÄ â€œ. Taip pat laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu V. D. yra motyvuotas prasmingam užimtumui: pataisos namuose nedirbo, nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio mokosi 11 klasėje, nuo 2014-10-01 iki 2014-11-12 lankė priklausomų asmenų Įžanginę grupę, nuo 2014-10-17 iki 2014-11-07 – psichologinės tarnybos užsiėmimus „Agresijos ir autoagresijos valdymas“. 2015-04-30 geranoriÅ¡kai atliko bÅ«rio gerbÅ«vio darbus – tvarkė 4-5 bÅ«rių poilsio kambarį, sportuoja, be to palaiko socialinius ryÅ¡ius su seserimi, sugyventine, dukra, tėvais, lankomas, skambina, raÅ¡o laiÅ¡kus, lygtinio paleidimo atveju turės kur gyventi.

Å ie duomenys rodo teigiamÄ paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui. Tačiau, kita vertus, V. D. bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė 1 kartÄ , yra baustas drausmine nuobauda: 2015-04-28 už vidaus tvarkos pažeidimÄ skirtas papeikimas, nuobauda galioja, kas rodo, jog nuteistasis turi polinkį pažeisti nustatytÄ elgesio tvarkÄ , net ir bÅ«damas laisvės atėmimo vietoje, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, yra vienodai svarbi, be to, V.

D. nei karto nebuvo skatintas. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika vidutinė – 78 balai pagal OAsys metodikÄ , jo smurto rizika taip pat yra vidutinė, kas, teismo vertinimu, nėra labai geri rezultatai. Be to, nuteistasis Å¡iuo metu dar nėra atlikęs ½ jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nors ir yra visos sÄ lygos taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos taikant intensyviÄ priežiÅ«rÄ . Teismo vertinimu, patenkinus nuteistojo skundÄ ir paleidus jį iÅ¡ pataisos įstaigos iÅ¡lieka ne tik pakankamai didelė tikimybė, kad jis gali naujai nusikalsti, bet ir nebus įgyvendinti bausmės tikslai, kadangi neatliktos bausmės dalis Å¡iuo metu dar yra pakankamai didelė - teikimo nagrinėjimo dienÄ neatliktos bausmės dalis yra Å¡iek tiek ilgesnė nei 2 metai ir 4 mėnesiai.

Teismas taip pat pažymi, kad svarstant V. D. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikant intensyviÄ priežiÅ«rÄ praÅ¡ymÄ , Komisijos narių nuomonė Å¡iuo klausimu buvo vieninga. Teismo vertinimu, Komisijos priimtas Nutarimas netaikyti nuteistajam V. D. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos yra motyvuotas ir pagrįstas. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, siekiamus paskirtos bausmės tikslus, įvertinęs ir visuomenės interesÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo atliktų adekvačiÄ jo padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, kuriÄ , įvertinęs visas aplinkybes, paskyrė teismas, ir kuri paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, taip pat atsižvelgęs į prokuroro nuomonę, likusiÄ pakankamai ilgÄ neatliktos bausmės dalį sprendžia, kad Å¡iuo metu dar nėra galimybės nuteistÄ jį V.

D. taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, nuteistojo lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos Å¡iai dienai dar neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, todėl nuteistojo V. D. skundas atmestinas ir lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos jam netaikytinas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 364 straipsniu, teismas n u t a r i a :          atmesti nuteistojo V.

D. skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2015 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 59-130 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos.          Nutartis per septynias dienas nuo jos nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                            (paraÅ¡as)                                                 ArÅ«nas Budrys NuoraÅ¡as tikrasTeisėjas ArÅ«nas Budrys