A-756-1958-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. A756-1958/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-318-2011-0

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1.; 15.2.3.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės- Maculevičienės (pranešėja),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjui V. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariatui, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. P. kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno apskrities VPK), 2 200 Lt turtinės žalos ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Kauno apskrities VPK Jonavos rajono policijos komisariato (toliau – ir Jonavos rajono PK) pareigūno 2010 m. sausio 13 d. nutarimu jam buvo paskirta 150 Lt bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Administracinė nuobauda buvo paskirta pareiškėjui už tai, kad jis 2009 m. gruodžio 23 d. 20 val. 06 min. Jonavos rajone, kelio Jonava - Liepiai - Pasraučiai 9 km, vairuodamas automobilį, esant slidžiai kelio dangai, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į sudėtingas kelio sąlygas, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 133 punktą, dėl ko prireikus nespėjo sustabdyti ir atsitrenkė į priekyje važiavusią transporto priemonę.

Eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė. Nesutikdamas su minėtu nutarimu, pareiškėjas kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti skundžiamą nutarimą ir bylą nutraukti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad eismo įvykį sąlygojo S. O. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Dėl S. O. sukelto eismo įvykio buvo apgadintas UAB „Modesta“ priklausantis taksi automobilis „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Skundžiamame nutarime nurodytu laiku pareiškėjas važiavo Jonavos rajone, keliu Jonava - Liepiai - Pasraučiai.

Kelias buvo slidus, todėl pareiškėjas pasirinko saugesnį nei 50 km/h greitį. 9-ame šio kelio kilometre netikėtai be posūkio signalo įjungimo bei šviesų nuo kelkraščio pajudėjo automobilis Toyota Camry (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo S. O.. Automobiliui Toyota Camry staiga pajudėjus į pagrindinį kelią, pareiškėjas neturėjo galimybės sustabdyti savo vairuojamo automobilį ir atlikti manevrą. Pareiškėjo vairuojamam automobiliui atsitrenkus į S. O. vairuojamą automobilį ir sustojus, S. O. iš įvykio vietos pasišalino.

Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą (Nr. II-228-402/2010), 2010 m. gegužės 20 d. nutarimu panaikino Jonavos rajono PK pareigūno 2010 m. sausio 13 d. nutarimą, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta 150 Lt bauda, ir bylą nutraukė. Kauno apygardos administracinis teismas konstatavo, kad nei autoavarijos vietos schema, nei byloje esančios fotonuotraukos, kuriose matomi automobilio „VW Passat“ apgadinimai, nei liudytojų N. J. ir S. T. parodymai iš esmės nepaneigė pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad S. O., vairuodamas automobilį „Toyota Camry“, netikėtai išsuko iš kelkraščio, dėl ko išvengti susidūrimo nebuvo galimybės. Byloje nebuvo jokių kitų įrodymų, patvirtinančių ginčijamame nutarime nurodytas aplinkybes.

Esant prieštaringiems įrodymams dėl eismo įvykio, visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas padarė pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, pareiškėjo iškelta versija nebuvo paneigta jokiais įrodymais, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas, o administracinė byla pareiškėjo atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad per laikotarpį, kol teisme buvo nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-228-402/2010, pareiškėjas patyrė daug išgyvenimų. Pareiškėjas nepagrįstai buvo apkaltintas eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas taksi įmonei priklausantis automobilis, sukėlimu. Dėl šios priežasties pareiškėjas negavo darbo šioje įmonėje ir neteko pagrindinio pajamų šaltinio. Netekęs pagrindinio pajamų šaltinio, pareiškėjas negalėjo tęsti mokslų vairuotojų mokykloje, kurioje būtų įgijęs C ir E kategorijas, kas leistų vairuoti krovinines transporto priemones tarptautiniais maršrutais. Po to, kai pareiškėjas buvo apkaltintas pažeidimo padarymu, pašlijo santykiai pareiškėjo šeimoje, pasikeitė artimųjų žmonių požiūris į pareiškėją. Pareiškėjas išgyveno dėl negalėjimo tinkamai bendrauti su šeima, jautė pastovų nerimą, stresą, sutriko pareiškėjo miegas. Jonavos rajono PK pareigūnų veiksmų neteisėtumą šiuo atveju įrodo Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 - 6.249, 6.271 straipsnių nuostatomis ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, pareiškėjui priteistinas iš atsakovo 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Be to, administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas turėjo 2 200 Lt išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos apmokėjimu. Todėl iš atsakovo priteistinas ir 2 200 Lt turtinės žalos atlyginimas.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities VPK, prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad Kauno apygardos administracinis teismas, nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, įvykdė teisingumą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba, tačiau tai nėra jo pareiga. Pareiškėjas šia teise pasinaudojo, todėl ir išlaidos tenka jam pačiam. ATPK 279 straipsnis numato išlaidų atlyginimą tik administracinio teisės pažeidimo byloje dalyvaujantiems nukentėjusiems, liudytojams, vertėjams ir ekspertams. Teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo asmeniui, kuriam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ATPK nenumato. Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo nurodytą žalą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities VPK, 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir 70 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimą.

Teismas sprendime nurodė, kad pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249, 6.250 straipsnis). Vis dėlto CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog žalą atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojo kaltės. Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą (vilkinimą atlikti veiksmus), žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-689/2003). Tačiau tai neleidžia teigti, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje neturi būti atlyginama. Bet ji atlyginama tik nustačius visas minėtas civilinės atsakomybės sąlygas. Galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis CK 6.271 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pripažįstama (pvz., 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-822/2007, 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1197/2007, 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-751/07, 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330-2008, 2010 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-155/2010, 2010 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A882-207/2010, 2010 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-491/2010, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-159/2011).

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-228-402/2010 matyti, kad Jonavos rajono PK 2010 m. sausio 13 d. nutarimu pareiškėjui buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, kurio jis nepadarė. Administracinio teisės pažeidimo medžiagoje surinkti įrodymai buvo prieštaringi ir nepatvirtinantys pareiškėjo padaryto teisės pažeidimo. Todėl pripažintina, kad Jonavos rajono PK pareigūnai neįvykdė pareigų, numatytų ATPK 280 straipsnio 4 punkte ir 284 straipsnyje, t. y. nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, gauti reikalingus papildomus įrodymus kaltei pagrįsti bei prieštaravimams pašalinti, visapusiškam bylos aplinkybių išaiškinimui. Jonavos rajono PK 2010 m. sausio 13 d. nutarimas, kuriuo pareiškėjui pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį neteisėtai buvo paskirta administracinė nuobauda, tiesiogiai turėjo įtakos pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams. Pareigūnams neįvykdžius įstatyme nustatytų pareigų, pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Pareiškėjas ir jo atstovai bylos nagrinėjimo metu patikslino, kad pareiškėjas patyrė 700 Lt turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos, susijusios su teisinių paslaugų apmokėjimu (b. l. 13, 15, 87). Tačiau pareiškėjo nurodytos išlaidos priskirtinos administracinių teisės pažeidimų proceso teisinio reguliavimo sferai ir į CK 6.249 bei 6.271 straipsnių reguliavimo sritį nepatenka. Tokių išlaidų atlyginimą reglamentuoja kitos teisės normos – ATPK, Administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ), Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymas. ATPK 279 straipsnis numato išlaidų atlyginimą tik administracinėje byloje dalyvaujantiems nukentėjusiesiems, liudytojams, vertėjams, ekspertams. Atstovavimo išlaidų atlyginimas asmeniui, kuriam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ATPK nenumatytas (Vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-689/2003, 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A502-857/2010, 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2831/2011). Todėl pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti pareiškėjo teiginiais dėl jo patirtų dvasinių išgyvenimų, patirtų neigiamų emocijų, taip pat jų intensyvumo. Neteisėtai ir nepagrįstai paskirta nuobauda galėjo sukelti itin neigiamą emocinę reakciją. Iš 2010 m. gegužės 20 d. nutarimo, priimto administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-228-402/2010, matyti, kad nebuvo jokio teisinio pagrindo pareiškėjui skirti nuobaudą. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17- 1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui administracinė nuobauda buvo paskirta už nusižengimą, kurio jis nepadarė, pareiškėjo argumentai, kad dėl tokių neteisėtų valstybės institucijos pareigūnų veiksmų jis patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, neigiamą jo asmens vertinimą, emocinę depresiją, yra pagrįsti. Tai patvirtina pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai (b. l. 32, 33), liudytojų Ž. R., N. P., J. O. parodymai (b. l. 43, 44, 61, 62). Todėl yra pagrindas pripažinti, kad tarp valstybės institucijų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtos neturtinės žalos yra priežastinis ryšys.

Nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas ir atsižvelgiant į pareiškėjo teisių pažeidimo laiką, taip pat į tai, kad dėl patirtų išgyvenimų jis neturėjo konkrečių tiesioginių sveikatos sutrikimų ir kad pareiškėjo teisių pažeidimas neturėjo negrįžtamų pasekmių jo teisėms, yra pagrindas priteisti pareiškėjui 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas 2011 m. lapkričio 16 d. teismo posėdyje pateikė teismui prašymą, kuriuo prašo priteisti 3 500 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą (b. l. 71-78). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo reikalavimai tenkinami tik iš dalis, ir vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 1, 2, 6 dalių, Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis, pareiškėjui priteistinas 70 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimas.

III. Apeliaciniu skundu atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities VPK, prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, jog Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 20 d. nutarimu panaikino Jonavos rajono PK nutarimą, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta nuobauda, ir bylą nutraukė, atsižvelgdamas į tai, kad byloje esantys įrodymai yra prieštaringi, ir kad jų nepakanka pareiškėjo kaltumui konstatuoti. Jokių Jonavos rajono PK pareigūnų neteisėtų veiksmų Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarime nėra konstatuota. ATPK 256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal ATPK 257 straipsnį, įrodymų visuma vertinama vadovaujantis vidiniu įsitikinimu ir teisine sąmone. Vidinis įsitikinimas yra subjektyvus faktorius, todėl įrodymų įvertinimo pasekmė gali būti skirtingi sprendimai (būtent dėl šių priežasčių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje egzistuoja nutarimų apskundimo teismui institutas). Byloje nėra jokių duomenų, kad policijos pareigūnai buvo šališki ir neteisingai fiksavo pažeidimą. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjusio ir administracinę nuobaudą pareiškėjui skyrusio pareigūno veiksmai nelaikytini neteisėtais. Pagal CK 6.271 straipsnį, žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, privalo atlyginti valstybė, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti pagal įstatymus. Nagrinėjamu atveju Jonavos rajono PK pareigūnų veiksmai buvo teisėti. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad būtent pareigūnų neteisėti veiksmai sukėlė jam kokias nors pasekmes.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas V. P. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Savo apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo tas pačias faktines aplinkybes, kurios buvo nurodytos jo skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, kad teismo priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra pagrįstas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad neteisėti pareigūnų veiksmai sukėlė pareiškėjui ilgai trunkantį pažeminimą, nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus. Teismo sprendime nėra nurodyta, kodėl pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimas buvo sumažintas 50 kartų. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad 2011 m. lapkričio 16 d. teismo posėdžio metu jis pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė priteisti 3 500 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą. Šias išlaidas sudaro 1 500 Lt suma, sumokėta už skundo surašymą ir konsultacijas, bei 2 000 Lt sumą, sumokėta advokatui už atstovavimą byloje. Tačiau teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjui tik 70 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimą.

Atsiliepimu į atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities VPK, pareiškėjas V. P. prašo netenkinti atsakovo apeliacinio skundo. Savo prašymą pareiškėjas grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriais buvo grindžiamas jo skundas, paduotas pirmosios instancijos teismui, ir kuriais yra grindžiamas jo apeliacinis skundas. Pareiškėjo nuomone, teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas tvirtina patyręs dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, būtina nustatyti šių viešosios atsakomybės sąlygų visumą: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, jog jis 2009 m. gruodžio 23 d., 20 val. 06 min., Jonavos rajone, kelio Jonava - Liepiai - Pasraučiai 9 km, vairuodamas transporto priemonę esant slidžiai kelio dangai, nepasirinko saugaus vairavimo greičio, neatsižvelgė į sudėtingas kelio sąlygas, dėl ko prireikus nesustojo ir atsitrenkė į priekyje važiavusią transporto priemonę. Eismo įvykio metu apgadinta transporto priemonė. Pareiškėjui inkriminuotas Kelių eismo taisyklių 133 punkto pažeidimas. Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK viešosios tvarkos skyriaus kelių policijos poskyrio pareigūno 2010 m. sausio 13 d. nutarimu V. P. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, paskirta 150 Lt bauda. Pareiškėjui apskundus minėtą nutarimą, Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 20 d. nutarimu panaikino Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK 2010 m. sausio 13 d. nutarimą ir bylą nutraukė. Nutarime teismas konstatavo, kad nėra patikimų įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, jog V. P. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Jo iškelta byloje versija, kad automobilis „Toyota Camri“, į kurį atsitrenkė pareiškėjo vairuojamas automobilis „VW Passat“, netikėtai išsuko iš kelkraščio, todėl išvengti susidūrimo nebuvo galimybės, nepaneigta. Automobilio „Toyota Camri“ padėtis po autoįvykio autoavarijos vietos schemoje neužfiksuota, kadangi vairuotojas iš įvykio vietos nuvažiavo.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 14 straipsnį bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnį, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje, o ABTĮ 58 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija vadovaujasi Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarime nustatytomis aplinkybėmis bei padaryta išvada, jog byloje nesurinkta įrodymų, neginčijamai patvirtinančių nutarime patvirtintas aplinkybes.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-228-402/10 (kuri pridėta prie nagrinėjamos bylos) medžiagos matyti, kad V. P. 2009 m. gruodžio 23 d. paaiškinime, rašytame policijos komisariatui iš karto po autoįvykio, tvirtino, kad automobilis, į kurį jis atsitrenkė, į kelią išvažiavo netikėtai iš kelkraščio, nerodydamas posūkio signalo, be šviesų. Nurodė iš įvykio vietos pasišalinusio automobilio valstybinius numerius (b. l. 11). Tačiau pareiškėjo nurodytos aplinkybės visiškai netirtos, apsiribota tik po įvykio pagal pareiškėjo pranešimą į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno, patrulio N. J. 2009 m. gruodžio 23 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame šis konstatuoja, jog V. P. vairuodamas automobilį VW Passat nepasirinko saugaus greičio, neįvertino kelio dangos būklės, dėl ko prireikus nesustojo ir atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį (b. l. 20). Kuo policijos pareigūnas grindžia tokią išvadą, iš tarnybinio pranešimo neaišku. Nors priimant nutarimą skirti pareiškėjui nuobaudą iš įvykio vietos pasišalinusios transporto priemonės vairuotojas (S. O.) jau buvo nustatytas, tačiau jis neapklaustas, automobilis „Toyota Camry“ neapžiūrėtas, automobilių susidūrimo mechanizmas nenustatinėtas, t. y. baudą pareiškėjui skyrusi institucija (pareigūnas) faktinių įvykio aplinkybių iš esmės netyrė.

Todėl pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai pagrįstai konstatavo, kad Kauno apskrities VPK Jonavos rajono policijos komisariato pareigūnai neįvykdė ATPK 284 straipsnyje ir 280 straipsnio 4 punkte nustatytos pareigos išsiaiškinti ir nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, gauti reikalingus papildomus įrodymus kaltei pagrįsti bei prieštaravimams pašalinti, visapusiškam bylos aplinkybių išaiškinimui. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų pareiškėjas nepagrįstai buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą. Dėl šios priežasties konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje yra nustatytas policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumas.

Remiantis nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., administracines bylas Nr. A442-155/2010, A822-207/2010, A662-491/2010), pripažinus institucijos (pareigūno), nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtą nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu, atsiranda pagrindas nepagrįstai apkaltintam asmeniui prisiteisti dėl to patirtą žalą. Atsižvelgus į tai, atsakovo apeliacinio skundo argumentai pripažintini nepagrįstais, apeliacinis skundas atmestinas.

Nustačius, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. veikiant neteisėtai, spręstinas klausimas, ar tokiais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, ir ar tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Pareiškėjas savo patirtą neturtinę žalą sieja su tuo, kad dėl neteisėto patraukimo administracinėn atsakomybėn, kol teisme buvo nagrinėjama byla, jis patyrė daug išgyvenimų: pašlijo santykiai šeimoje, pasikeitė artimų žmonių požiūris į pareiškėją, dėl ko jis jautė pastovų nerimą, stresą, sutriko miegas. Nepagrįstai apkaltintas dėl eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas taksi įmonei priklausantis automobilis, pareiškėjas negavo darbo šioje įmonėje, neteko pagrindinio pajamų šaltinio ir negalėjo tęsti mokslų vairuotojų mokykloje C ir E kategorijoms įgyti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., administracinę bylą Nr. A17-1001/2007), neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byla prieš pareiškėją nutraukta dėl to, jog pažeidimo byloje nebuvo patikimų įrodymų, neginčijamai patvirtinančių pažeidimo padarymo aplinkybes, ir visos abejonės buvo vertinamos pareiškėjo naudai. Darytina išvada, jog minėtos aplinkybės bei neteisėtas pareiškėjo patraukimas administracinėn atsakomybėn nulėmė tam tikro pobūdžio neigiamą poveikį pareiškėjo emocinei būsenai. Tuo pačiu, teisėjų kolegijos vertinimu, valstybės institucijos pažeidimas nebuvo itin intensyvus ir ilgalaikis (nuo nutarimo skirti pareiškėjui nuobaudą už administracinį teisės pažeidimą iki teismo nutarimo nuobaudą panaikinti ir bylą nutraukti praėjo kiek daugiau nei keturi mėnesiai), o nagrinėjamoje byloje nepateikta pakankamai duomenų ir įrodymų apie tai, kad pareiškėjas patyrė pažeminimą, kaip teigia apeliaciniame skunde, neįrodyta, jog pareiškėjo teisių pažeidimas turėjo negrįžtamų pasekmių jo turtinėms ir neturtinėms teisėms.

Pareiškėjui nebuvo užkirstas kelias ieškoti darbo kitur, negavus darbo taksi įmonėje (UAB „Modesta“); iš byloje esančios Valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialo 2011 m. birželio 21 d. pažymos matyti, kad V. P. dar iki autoįvykio C kategorijos praktikos egzaminą nesėkmingai laikė aštuonis kartus (b. l. 35). Vertindama bylos aplinkybes pagal teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą pagrįstai įvertino 1 000 Lt suma.

Tokia išvada atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008; 2012 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2233/2012 ir kt.), neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pateiktai konstitucinei žalos atlyginimo sampratai. Didinti pirmosios instancijos teismo priteistą pinigų sumą neturtinei žalai atlyginti nėra jokio pagrindo, kadangi pareiškėjas jokių papildomų objektyvių įrodymų tam pagrįsti nepateikė.

Tarp šios pareiškėjo patirtos neturtinės žalos ir valstybės institucijų neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys, taigi, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, ši žalos atlyginimo suma pagrįstai priteista iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Pažymėtina, jog tam, kad būtų priteista pareiškėjo patirta turtinė žala, teismui turi būti pateikta įrodymų, patvirtinančių tokios žalos atsiradimo faktą ir jos dydį. Kitaip tariant, iš bylos medžiagos turi būti nustatyta, jog pareiškėjas patyrė žalą dėl tam tikrų policijos pareigūnų veiksmų, ir atitinkamai turi būti nustatytas tokios žalos dydis.

Pareiškėjas turtinės žalos atsiradimą siejo su 2 200 Lt dydžio išlaidomis, kurias jis sumokėjo UAB „Vilogus“ už teisines paslaugas rengiant procesinius dokumentus teismui ir teikiant paslaugas pareiškėjui (b. l. 13-15). Pirmosios instancijos teismui pareiškėjas pateikė prašymą dėl 3 500 Lt išlaidų, susijusių su administracine byla atlyginimo (b. l. 71, 73-78).

Bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant šią administracinę bylą pirmosios instancijos teisme, negali būti priteisiamos kaip pareiškėjo galimai patirta turtinė žala, bet vertintinos ir priteistinos proporcingai tenkintiniems pareiškėjo skundo reikalavimams pagal ABTĮ 44 straipsnį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, už skundo paruošimą pareiškėjas sumokėjo UAB „Vilogus“ 1 500 Lt (b. l. 12, 73, 74). Ši suma, atsižvelgiant į minėtų teisinių paslaugų suteikimo metu buvusią Vyriausybės patvirtintą minimalią mėnesinę algą (800 Lt), neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.2 punkte numatytos maksimalios galimos priteisti sumos. Iš byloje esančių dokumentų taip pat matyti, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 13 d., 2011 m. spalio 3 d., 2011 m. spalio 19 d. ir 2011 m. lapkričio 16 d. posėdžiuose pareiškėjui atstovavo advokatas O. B. (b. l. 23, 40-45, 53-54, 60-63, 86-89).

Už šias paslaugas pareiškėjas sumokėjo advokatui 2 000 Lt (b. l. 75-78). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtų teisinių paslaugų suteikimo metu buvusią Vyriausybės patvirtintą minimalią mėnesinę algą (800 Lt) bei posėdžių trukmę ir vadovaudamasis Rekomendacijų 8.18 punktu, padarė teisingą išvadą, kad už atstovavimą pirmosios instancijos teismo posėdžiuose maksimali priteistina suma yra 240 Lt. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju maksimali pareiškėjui priteistina suma yra 1 740 Lt (1 500 Lt + 240 Lt).

Tačiau pirmosios instancijos teismas pareiškėjui priteisė 70 Lt atstovavimo teisme išlaidų, nepagrįstai konstatavęs, jog pareiškėjo skundas patenkintas tik 2 procentais (b. l. 96). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo pareiškęs reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra atmestas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos yra patenkintas iš dalies. Atsižvelgiant į pareiškėjo patenkintų reikalavimų dalį ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, pareiškėjui priteistinas ketvirtadalis aukščiau nurodytos sumos, t. y. 435 Lt (1 740 Lt × 1/4).

Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėjui priteistas 70 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimas, atitinkamai keistina ir pareiškėjui priteistinas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities VPK, 435 Lt bylinėjimo išlaidų atlyginimas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės nėra tenkinamas. Todėl nėra pagrindo atlyginti pareiškėjui jo turėtas išlaidas, susijusias su apeliacinio skundo surašymu. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas taip pat nėra tenkinamas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad pareiškėjas turi teisę gauti iš atsakovo išlaidų, susijusių su atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą paruošimą, atlyginimą. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą paruošimą pareiškėjas sumokėjo advokatui O. B. 500 Lt (b. l. 130-135). Ši suma neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte numatytos maksimalios rekomenduojamos priteistinos sumos (1 200 Lt), todėl priteistina iš atsakovo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija,

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui V. P. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 435 Lt (keturis šimtus trisdešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

Priteisti pareiškėjui V. P. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Sutkevičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė