d843c0fc-4b0c-4b12-9b3c-e6bc735b9515 · Å iaulių apygardos teismas

                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-200-309/2012                                                    Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00756-2010-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1., 2.1.15., 2.4.6.3.4., 2.4.7. (S)   ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 5 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,  teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorei Sigutei Borščienei,gynėjoms advokatėms Stanislavai Šulcaitei, Vidai Povilaitienei,nukentėjusiojo M.

K. atstovei pagal įstatymÄ R. K., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų A. S. ir J. S. apeliacinius skundus dėl Å iaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 13 d. nuosprendžio, kuriuo: A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtoji bausmė subendrinta dalinio sudėjimo bÅ«du su Å iaulių rajono apylinkės teismo 2011-05-06 nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė bausmė A.

S. skirta laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams, bausmę atliekat pataisos namuose. J. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekat pataisos namuose. Priteista iš A. S. ir J. S. 10 000 Lt R. K. neturtinei žalai atlyginti. Priteista iš A. S. ir J. S. 27 964,23 Lt Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: A. S. ir J. S. nuteisti už tai, kad būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupėje, 2010-12-13, apie 16 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, asmeninio konflikto metu sumušė M.

K., t. y. J. S. du kartus smogė kumščiu nukentėjusiajam M. K. į kairiÄ jÄ veido pusę, po to A. S. smogus 1 kartÄ Ä¯ krÅ«tinę nukentėjusiajam M. K. ir jam nugriuvus ant grindų ir vėl atsistojus, A. S. koja spyrus 1 kartÄ nukentėjusiajam M. K. į Å¡onÄ , ir Å¡iam atsitrenkus į spintÄ ir nugriuvus ant grindų, vėl kumščiu smogus nukentėjusiajam į galvos sritį, bendrai padarė nukentėjusiajam M. K. sunkų sveikatos sutrikdymÄ , t. y. kraujosruvas, nubrozdinimus apie akis, vokuose, veide, kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡inėje, galvos smegenų sumuÅ¡imÄ .

Apeliantas A. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o J. S. iÅ¡teisinti, o jam suÅ¡velninti bausmę. Skunde nurodo, kad nusikalstamÄ veikÄ , kurios padarymu pripažinti kaltais jis ir jo brolis, įvykdė jis. Nuteistojo teigimu, tai jis padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymÄ , dėl ko jis visiÅ¡kai prisipažįsta. Nurodo, jog konfliktas kilo tarp jo ir M. K., kuriuo metu M. K. sudavė jam stiprų smÅ«gį ranka į krÅ«tinę, po ko, jis smÅ«giavo jam atgal ir sudavė vienÄ smÅ«gį į krÅ«tinę, spyrė į Å¡onÄ , petį.

Nuteistasis plėtodamas savo argumentus nurodo, kad jo brolis konflikto nematė, tik iÅ¡girdęs triukÅ¡mÄ buvo trumpam įėjęs į kambarį, tačiau po jo pasakymo išėjo, po ko, jis sudavė M. K. du kartus į galvos sritį. Taigi teigia, kad J. S. M. K. nemušė, tik padėjo jį įkelti į lovÄ ir net nežinojo, kas tarp jų buvo. Dėl paminėto apeliantas teigia, kad jo brolis – J. S. yra nepagrįstai nuteistas dėl M. K. sužalojimo, kadangi, pasak nuteistojo, jis net nematė muÅ¡tynių, nematė, kai jis iÅ¡traukė pinigus iÅ¡ M.

K., nes viskas vyko kambaryje, o ne virtuvėje ir durys buvo uždarytos. Taip pat nurodo, jog J. S. pirminiuose parodymuose pasirašė pareigÅ«nų reikalavimu, o teisme jam sakant tiesÄ , juo nebetikėjo. Nuteistasis J. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o jį iÅ¡teisinti.Skunde nurodo, kad jis nuteistas nepagrįstai – už tai, ko nepadarė. Taip pat nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu jam buvo daromas spaudimas, grasinama, taip pat, kad apklausų metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir nesuprato, kÄ Å¡neka. Taigi teigia, kad jis nemušė M.

K., kÄ , pasak nuteistojo, patvirtino ir jo brolis – A. S.. Apelianto teigimu, jam muÅ¡ti nukentėjusįjį nebuvo tikslo, jis pats M. K. paguldė į lovÄ ir nuėjo miegoti, po to iÅ¡kvietė M. K. greitÄ jÄ pagalbÄ . Nurodo, kad pareigÅ«nai jam davė „lėlę“ ir sakė daryk taip ir laikyk taip, o jis, pasak nuteistojo, buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir nesuprato. Teigia, jog tÄ aplinkybę, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio gali patvirtinti liudytojai – R. R. ir V. R., su kuriais jis tÄ dienÄ Å¡ventė.

Be kita ko nurodo ir tai, kad teismas nagrinėdamas bylÄ neatsižvelgė, kad jis turi nepilnametę dukrÄ , jog anksčiau niekada nebuvo teistas, į liudytojų parodymus. Apeliacinio proceso metu nuteistųjų gynėjos prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė ir nukentėjusiojo atstovė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti. Nuteistųjų A. S. ir J. S. apeliaciniai skundai atmestini, tačiau Å iaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 13 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai iÅ¡spęstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo sprendimÄ apeliacinių skundų ribose (Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai A. S. ir J. S. pripažino kaltais ir nuteisė pagal jiems inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , tačiau netinkamai taikė Lietuvos Respublikos BPK II dalies X skyriaus nuostatas ir dėl to neteisingai iÅ¡sprendė civilinių ieÅ¡kinių klausimus, todėl nuosprendis keistinas.

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali bÅ«ti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra iÅ¡samiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. bÅ«tent už tÄ veikÄ ir ta apimtimi, kuriÄ yra padaręs, kad niekas nekaltas nebÅ«tų nubaustas. Nuteistasis J. S. savo apeliaciniame skunde neigia padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , kurios padarymu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu.

Ginčydamas savo kaltę dėl jam inkriminuotos veikos, apeliantas iÅ¡ esmės skundžia apylinkės teismo atliktÄ bylos įrodymų vertinimÄ ir nurodo, jog kaltu dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo M. K. prisipažino tik dėl pareigÅ«nų spaudimo. Tačiau kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad sprendžiant J. S. kaltės klausimÄ , baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie bÅ«tų sukliudę teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ bei pagrįstÄ nuosprendį, padaryta nebuvo.

J. S. kaltė, padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , pagrįsta byloje esančiais faktiniais duomenimis, kurie kaip įrodymų Å¡altinis gauti teisėtais bÅ«dais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Lietuvos Respublikos BPK 301 straipsnio 1 dalies norma reikalauja, kad nuosprendis turi bÅ«ti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje. Å ios normas esmė yra ta, kad teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo ir kitų asmenų parodymus, duotus atliekant ikiteisminį tyrimÄ , kai yra esminių prieÅ¡taravimų tarp Å¡ių parodymų ir parodymų, duotų teisme (BPK 276 str. 1 d. 3 p.), iÅ¡tirti raÅ¡ytinius įrodymus.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, vertino visus teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus – liudytojų parodymus, paties nuteistojo J. S. ir jo brolio nuteistojo A. S. parodymus, kitus raÅ¡ytinius įrodymus, ir padarė atitinkamas iÅ¡vadas dėl jų. Pats apeliantas savo skunde iÅ¡ esmės nenurodė jokių naujų duomenų, kurių bÅ«tų netyręs ar neaptaręs savo nuosprendyje pirmosios instancijos teismas. Skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje pirmosios instancijos teismas iÅ¡dėstė teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, kuriais grindė savo iÅ¡vadas dėl nuteistojo kaltės. Be to, kaip jau ne kartÄ buvo akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva.

Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui neprivalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Todėl nuteistųjų J.

S. ir A. S. nesutikimas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes apylinkės teismo sprendimas motyvuotas ir jame nėra prieÅ¡taravimų. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Å¡ioje byloje, nustatydamas J. S. ir A. S. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad A. S. ir J. S., bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupėje 2010-12-13, apie 16 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, asmeninio konflikto metu sumušė M.

K., t. y. J. S. du kartus smogė kumščiu nukentėjusiajam M. K. į kairiÄ jÄ veido pusę, po to A. S. smogus vienÄ kartÄ Ä¯ krÅ«tinę nukentėjusiajam M. K. ir jam nugriuvus ant grindų ir vėl atsistojus, A. S. koja spyrus vienÄ kartÄ nukentėjusiajam M. K. į Å¡onÄ , ir Å¡iam atsitrenkus į spintÄ ir nugriuvus ant grindų, vėl kumščiu smogus nukentėjusiajam į galvos sritį, bendrai padarė nukentėjusiajam M. K. sunkų sveikatos sutrikdymÄ , t. y. kraujosruvas, nubrozdinimus apie akis, vokuose, veide, kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡inėje, galvos smegenų sumuÅ¡imÄ , patvirtina: pačių nuteistųjų A.

S. ir J. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 112-114 b. l., 2 t., 6-7, 10, 32-33, 37-39 b. l.), kuriuos jie patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., 12-133 b. l., 2 t., 22-26 b. l.), kur ne tik A. S. pripažino mušęs nukentėjusįjį M. K., tačiau ir J. S. pripažino panaudojęs smurtÄ nukentėjusiojo M. K. atžvilgiu, bei nurodė, kiek ir kuris smÅ«gių sudavė; liudytojo – V. P. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kur jis paaiÅ¡kino, kad A.

S. kartu su nukentėjusiuoju buvo nuėję į kitÄ kambarį, o po kurio laiko į tÄ kambarį nuėjo ir J. S., jiems bÅ«nant kambaryje girdėjo triukÅ¡mÄ , „kažkas virto“, „griuvo“. Jis iÅ¡ kalbų suprato, kad broliai sumušė K., po kokio pusvalandžio jis ir broliai S. buvo nuėję į kambarį ir pamatę ant grindų gulintį M. K., įkėlė jį į lovÄ . Jis išėjęs namo, o atėjęs sekančiÄ dienÄ pamatė, jog nukentėjęs tebeguli lovoje, tačiau sunkiai kvėpuoja (2 t., 176-177 b. l.); liudytojos, atlikusius ikiteisminio tyrimo veiksmus su nuteistaisiais – L.

J. parodymai, kur ji apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu parodė, jog nuteistasis J. S. ikiteisminio tyrimo metu apie įvykį pasakojo pats ir iki to, kai dar A. S. nebuvo apklaustas ir įvykio aplinkybės nebuvo žinomos, jog parodymus J. S. davė laisva valia, kad nebuvo jokių grasinimų, gÄ sdinimų (2 t., 179 b. l.); liudytojos E. L. parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu, kur ji parodė, kad apklausiant nuteistuosius jokio spaudimo nebuvo (2 t., 179 b. l.). Remdamasi iÅ¡dėstytų duomenų visuma, kolegija pažymi, kad nuteistųjų J.

S. ir A. S. pirminiuose parodymuose užfiksuotos nusikaltimo aplinkybės (1 t., 112-114 b. l., 2 t., 6-7, 10, 32-33, 37-39 b. l.), atitinka tiek liudytojų – V. P., L. J., E. L. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, tiek raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ â€“ J. S. ir A. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolus (1 t., 12-133 b. l., 2 t., 22-26 b. l.), kurių metu jie nurodė savo suduotų smÅ«gių nukentėjusiajam M. K. aplinkybes, t. y. Å¡ie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningÄ medžiagÄ , neabejotinai patvirtinančiÄ J.

S. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, todėl teismas neturi jokio pagrindo jais nesiremti ir tikėti deklaratyviais, bylos duomenims prieÅ¡taraujančiais vėlesniais nuteistųjų parodymais. Esant aptartoms aplinkybėms, kolegija vėlesnius nuteistųjų J. S. ir A. S. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotus parodymus – kad jie parodymus davė pareigÅ«nų verčiami, o nuteistasis J. S. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, vertina kaip siekį suklaidinti teismÄ , nurodant nebÅ«tas aplinkybes, tikslu iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ar jÄ suÅ¡velninti.

Atsakant į apeliantų skundų argumentus, jog pareigÅ«nai J. S. darė spaudimÄ , kad jis prisipažintų padaręs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , todėl jis ir prisipažino, nes pabijojo pareigÅ«nų smurto, bei buvo neblaivus, pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų Å¡iuos nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nenurodytus deklaratyvius teiginius, kuriais remiantis galima bÅ«tų spręsti apie pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio neteisėtumÄ ar nepagrįstumÄ .

Ir prieÅ¡ingai – byloje yra duomenų, paneigiančių Å¡ias nuteistųjų versijas, tai liudytojų – L. J. ir E. L. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, kur jos parodė, kad J. S. prisipažino pats, niekieno neverčiamas ir kad jokio smurto jo atžvilgiu naudota nebuvo. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau iÅ¡dėstytų ir iÅ¡analizuotų įrodymų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog byloje įrodyta, kad J. S. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ir kad tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Dėl paskirtų bausmių nuteistiesiems            Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmėmis siekiama nuteistuosius ne tik nubausti.

Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankcijÄ , privalo vadovautis ir Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę.

                      Nagrinėjamu atveju prielaidų daryti iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems A. S. ir J. S. bausmes, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmes nuteistiesiems, teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį – įvykdė sunkų nusikaltimÄ , į tai, kad J.

S. anksčiau neteistas, teisiamas pirmÄ kartÄ , nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, į tai, jog A. S. teisiamas penktÄ kartÄ , Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už ankstesnius nusikaltimus. Teismas pripažino, kad nuteistojo J. S. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad jis nusikaltimÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir bendrininkų grupėje; atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Pripažino A. S. atsakomybe lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi įvykdęs nusikaltimÄ , o jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad nusikaltimÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir bendrininkų grupėje.

           Ir nors nuteistasis A. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o suÅ¡velninti jam skirtÄ bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs byloje esančiÄ medžiagÄ , konstatuoja, jog bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rÅ«Å¡imi ir dydžiu atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje nurodytÄ bendrÄ jÄ bausmės paskirtį. Be to, kaip matyti iÅ¡ nuteistajam A. S. paskirto laisvės atėmimo bausmės dydžio – už Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams, paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis taipogi nelaikytinas per dideliu, kadangi jis yra mažesnis negu Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (bausmės vidurkis 5 metai 1 mėnuo 15 dienų).Nuteistojo J.

S. skunde nurodyti teiginiai, kad teismas nagrinėdamas bylÄ neatsižvelgė, kad jis turi nepilnametę dukrÄ , jog anksčiau niekada nebuvo teistas, jau yra įvertinti pirmosios instancijos teismo skiriant jam bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas tais pačiais pagrindais negali sutrumpinti jam skirtos laisvės atėmimo bausmės termino. Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nustatydamas paskirtų bausmių rūšį ir dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmei skirti turinčias reikÅ¡mės aplinkybes, todėl J.

S. ar A. S. paskirtas bausmes vertinti kaip aiÅ¡kiai per griežtas, ar dar labiau jas Å¡velninti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.              Dėl civilinių ieÅ¡kinių              CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Taigi keli asmenys padarę turtinę žalÄ bendrais veiksmais ir pripažinti bendrininkais atsako už žalÄ solidariai. TokiÄ taisyklę įtvirtina ir CK 6.6 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.

            Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstamÄ veikÄ nuteistieji J. S. ir A. S. padarė bendrais veiksmais, todėl jų nukentėjusiajam M. K. padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala iÅ¡ jų turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota solidariai.             BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Å¡ioje byloje nukentėjusiuoju pripažintas M. K. (1 t., 15 b. l.), kuris dėl savo sveikatos negali tinkamai save atstovauti, todėl R. K. pripažinta nukentėjusiojo M. K. atstove pagal įstatymÄ (2 t., 128 b. l.), M. K. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (2 t., 123-124, 143-144 b. l.), civilinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ pasirašė R. K.. Å iuo atveju bÅ«tina pastebėti, kad neturtinė žala pagal savo pobÅ«dį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu.

Teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėtos veikos. Tokio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo jis bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė), teisę gauti neturtinės žalos atlyginimÄ paprastai turi Å¡io asmens gyvybės atėmimo atveju. Jei žmogaus amžius, socialinė branda ar psichinės sveikatos bÅ«klė neužtikrina reikiamo baudžiamo proceso eigos supratimo ir procesinių teisių panaudojimo savo interesams apginti, toks asmuo prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no ar teismo sprendimu savo teises įgyvendina per atstovÄ pagal įstatymÄ (BPK 53 straipsnio 2-4 dalys).

Visais atvejais ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo tenkinamas atstovaujamojo (nepilnamečio, neveiksnaus asmens ar asmens dėl senatvės, neįgalumo, ligos, kitos priežasties negalinčio pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis) naudai (kasacinė byla Nr. 2K-453/2011). Kadangi pirmosios instancijos teismas neturtinę žalÄ iÅ¡ nuteistųjų A. S. ir J. S. priteisė nukentėjusiojo M. K. įstatyminei atstovei R. K., o ne nukentėjusiajam M. K., todėl nuosprendis Å¡ioje dalyje keistinas (BPK 328 str. 4 p.).

Taip pat, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad skundžiamu nuosprendžiu (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai priteista iÅ¡ nuteistųjų A. S. ir J. S. 27964, 23 Lt, tačiau nenurodyta jų atsakomybės forma (solidarioji ar subsidiarinė). Solidariai iÅ¡ kaltų asmenų nusikalstama veika padaryta žala iÅ¡ieÅ¡koma tais atvejais, kai Å¡ia veika kelių asmenų bendrais veiksmais žala padaroma tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui (CK 6.279 str.). Å iuo atveju tretysis asmuo – Valstybinė ligonių kasa – nusikalstama veika žalÄ patyrė netiesiogiai – ji apmokėjo ligoninėms nukentėjusiojo M.

K. gydymo iÅ¡laidas, todėl Å¡ios turėtos iÅ¡laidos iÅ¡ kaltų asmenų turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡komos taikant ne solidariÄ jÄ , bet subsidiarinę (dalinę) atsakomybę (CK 6.280 str. 2 d.). Kadangi pirmosios instancijos teismas nenurodė nuteistųjų atsakomybės formos, nuosprendis ir Å¡ioje dalyje keistinas, iÅ¡ kiekvieno nuteistojo priteisiant po 13982, 12 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kadangi jų abiejų vaidmuo padarant žalÄ buvo vienodas (BPK 328 str. 4 p.).

AukÅ¡tesnės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, kad iÅ¡taisius pirmosios instancijos teismo klaidas, ir pakeitus skundžiamÄ nuosprendį civilinių ieÅ¡kinių dalyse, t. y. neturtinę žalÄ solidariai priteisiant iÅ¡ nuteistųjų nukentėjusiajam M. K., o turtinę žalÄ priteisiant subsidiariai iÅ¡ nuteistųjų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, nuteistųjų J. S. ir A. S. teisinė padėtis pasunkinta nebus, kadangi nei turtinės, nei neturtinės žalos dydis nedidintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a: Nuteistųjų A. S. ir J. S. apeliacinius skundus atmesti.Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 13 d. nuosprendį pakeisti. Pakeisti nuosprendžio dalis, kuriomis iš A. S. ir J. S. priteista R. K. 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti; iš A. S. ir J. S. priteista 27 964,23 (dvidešimt septyni tūkstančiai devyni šimtai šešiasdešimt keturi litai 23 ct) Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai – ir šias nuosprendžio dalis išdėstyti taip:priteisti iš nuteistųjų A.

S. ir J. S. solidariai 10 000 Lt (deÅ¡imt tÅ«kstančių litų) nukentėjusiajam M. K. neturtinei žalai atlyginti; priteisti iÅ¡ nuteistųjų A. S. ir J. S. po 13 982, 12 Lt (trylika tÅ«kstančių devynis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt du litus 12 ct) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                    Zigmas Kavaliauskas Teisėjai                                                                 Raimundas Jurgaitis                                                                  Vidmantas Mylė