2022-06-15 Nr. AB-16383-3-61-3-01741-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-460-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01741-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aleno Piesliako ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos „Žaliasis taškas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Žaliasis taškas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“ (toliau – ir VšĮ „Žaliasis taškas“, pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra, atsakovas) 2022 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. (27)-A4E-3819 „Įspėjimas dėl galimo licencijos Nr. 001 galiojimo sustabdymo“ (toliau – ir Įspėjimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo VšĮ „Žaliasis taškas“ skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas siekia ginčyti Aplinkos apsaugos agentūros 2022 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. (27)-A4E-3819, kuriuo buvo surašytas įspėjimas dėl galimo licencijos Nr. 001 galiojimo sustabdymo. Teismas pažymėjo, kad atlikus pareiškėjo patikrinimą ir nustačius, jog jis nesilaikė licencijuojamos veiklos sąlygų, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų reikalavimų, pareiškėjui ginčijamu Įspėjimu buvo nustatytas vienerių metų terminas nuo įspėjimo dienos pašalinti Įspėjime nurodytas priežastis. Kaip nurodyta Įspėjime, tik pareiškėjui neįvykdžius Įspėjime nurodytų sąlygų, nepateikus atitinkamų dokumentų, bus priimamas sprendimas dėl licencijos galiojimo sustabdymo. Kartu pareiškėjas papildomai informuotas, jog Įspėjimo laikotarpiu jis gali vykdyti pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijuojamą veiklą.

Teismas vertino, kad pareiškėjo siekiamas ginčyti Įspėjimas yra tarpinis dokumentas licencijos galiojimo sustabdymo procedūroje ir pareiškėjui konkrečių teisių ir pareigų nesukuria. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju po atlikto patikrinimo konstatavus tam tikras aplinkybes dėl nustatytų pažeidimų, Įspėjimu dėl galimo licencijos galiojimo sustabdymo pareiškėjui licencijuojama veikla nebuvo nei sustabdyta, nei uždrausta, t. y. skundžiamu aktu pareiškėjui nesukuriamos jokios teisinės pasekmės. Atsižvelgdamas į tai, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas VšĮ „Žaliasis taškas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 9 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad ginčijamas Įspėjimas, kaip savarankiška poveikio priemonė, sukelia jam teisines pasekmes – pareigą pašalinti priežastis, dėl kurių gali būti sustabdytas licencijos galiojimas, o šios pareigos neįvykdymas per atsakovo nurodytą terminą, yra vienas iš pagrindų sustabdyti licencijos galiojimą (Atliekų tvarkymo įstatymo 34–28 straipsniai).

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2017 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. KT6-N5/2017 „Dėl Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo 3423 straipsnio 19 dalies 6 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ 6.6 punkte konstatavo kad „pagal Viešojo administravimo įstatymo 368 straipsnio (2014 m. lapkričio 11 d. redakcija) 5 dalį Atliekų tvarkymo įstatymo 3423 straipsnyje nustatytos poveikio priemonės, inter alia įspėjimas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, gali būti skundžiamos teisme. Teismas panaikina licencijas išduodančios institucijos sprendimą skirti poveikio priemonę, kai jis yra nepagrįstas ar neteisėtas (Viešojo administravimo įstatymo 368 straipsnio (2014 m. lapkričio 11 d. redakcija) 6 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. redakcija) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis)“. Pareiškėjas pažymi, kad Konstitucinis Teismas minėto nutarimo 7 punkte nurodė, kad „įspėjimas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą licencijos turėtojui sukelia teisines pasekmes – pareigą pašalinti priežastis, dėl kurių gali būti sustabdytas licencijos galiojimas; šios pareigos neįvykdymas per licencijas išduodančios institucijos nurodytą terminą yra vienas iš pagrindų sustabdyti licencijos galiojimą (Atliekų tvarkymo įstatymo 3423 straipsnio 14 dalis, 16 dalies 1 punktas); įspėjimas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą yra poveikio priemonė licencijos turėtojui, kuria siekiama, kad jis laikytųsi minėtų sąlygų ir reikalavimų“.

Pareiškėjo teigimu, aplinkybę, kad ginčai dėl Atliekų tvarkymo įstatymo 3423 straipsnyje nustatytos poveikio priemonės – įspėjimo, nagrinėjami administraciniame teisme, patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-673-556/2017; 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-641-602/2017; 2017 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-872-525/2017, 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-895-662/2017; kt.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjimo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Aplinkos apsaugos agentūros 2022 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr. (27)-A4E-3819 „Įspėjimas dėl galimo licencijos Nr. 001 galiojimo sustabdymo“ panaikinimo, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą dėl Aplinkos apsaugos agentūros 2022 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr. (27)-A4E-3819 „Įspėjimas dėl galimo licencijos Nr. 001 galiojimo sustabdymo“ panaikinimo, kuriuo (sprendimu), vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 3423 straipsnio 2 dalimi, 10 dalies 2 punktu, 13 dalies 1 punktu, 14 dalimi, įgyvendinant Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 18 „Dėl Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimo taisyklių patvirtinimo“, 10 ir 24 punktus, vykdant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. D1-276 „Dėl įgaliojimų suteikimo Aplinkos apsaugos agentūrai“ 1 punktą ir atsižvelgiant į Komisijos pateiktą faktinių aplinkybių įvertinimą bei siūlymą ir pareiškėjo pateiktus rašytinius paaiškinimus bei juos pagrindžiančius dokumentus, jis buvo įspėtas apie galimą licencijos Nr. 001 galiojimo sustabdymo, jeigu per vienerių metų terminą nuo Įspėjimo gavimo dienos nepašalins Įspėjime nurodytų priežasčių.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčijamo Įspėjimo turinį, sprendė, kad pareiškėjo siekiamas ginčyti Įspėjimas yra tarpinis dokumentas licencijos galiojimo sustabdymo procedūroje ir pareiškėjui konkrečių teisių ir pareigų nesukuria, todėl negali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėjas teigia, kad ginčijamas Įspėjimas, kaip savarankiška poveikio priemonė, sukelia jam teisines pasekmes – pareigą pašalinti priežastis, dėl kurių gali būti sustabdytas licencijos galiojimas, o šios pareigos neįvykdymas per atsakovo nurodytą terminą, yra vienas iš pagrindų sustabdyti licencijos galiojimą. Pareiškėjas vadovaujasi Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarime Nr. KT6-N5/2017 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse pateiktais išaiškinimais, kad ginčai dėl Atliekų tvarkymo įstatymo 3423 straipsnyje nustatytos poveikio priemonės – įspėjimo – nagrinėjami administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2017 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. KT6-N5/2017 „Dėl Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo 3423 straipsnio 19 dalies 6 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ 6.6 punkte konstatavo, jog „pagal Viešojo administravimo įstatymo 368 straipsnio (2014 m. lapkričio 11 d. redakcija) 5 dalį Atliekų tvarkymo įstatymo 3423 straipsnyje nustatytos poveikio priemonės, inter alia įspėjimas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, gali būti skundžiamos teisme. Teismas panaikina licencijas išduodančios institucijos sprendimą skirti poveikio priemonę, kai jis yra nepagrįstas ar neteisėtas (Viešojo administravimo įstatymo 368 straipsnio (2014 m. lapkričio 11 d. redakcija) 6 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. redakcija) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis)“. Konstitucinis Teismas minėto nutarimo 7 punkte nurodė, kad „įspėjimas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą licencijos turėtojui sukelia teisines pasekmes – pareigą pašalinti priežastis, dėl kurių gali būti sustabdytas licencijos galiojimas; šios pareigos neįvykdymas per licencijas išduodančios institucijos nurodytą terminą yra vienas iš pagrindų sustabdyti licencijos galiojimą (Atliekų tvarkymo įstatymo 3423 straipsnio 14 dalis, 16 dalies 1 punktas); įspėjimas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą yra poveikio priemonė licencijos turėtojui, kuria siekiama, kad jis laikytųsi minėtų sąlygų ir reikalavimų“.

Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo argumentais, kad nurodytos Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatos suponuoja išvadą, jog ginčai dėl Atliekų tvarkymo įstatymo 3423 straipsnyje nustatytos poveikio priemonės – įspėjimo – gali būti nagrinėjami administraciniame teisme. Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-673-556/2017; 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-641-602/2017; 2017 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-872-525/2017, 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-895-662/2017; kt.).

Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo keliamas ginčas dėl Aplinkos apsaugos agentūros 2022 m. balandžio 4 d. sprendime Nr. (27)-A4E-3819 „Įspėjimas dėl galimo licencijos Nr. 001 galiojimo sustabdymo“ nurodytos poveikio priemonės – įspėjimo – yra nagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo viešosios įstaigos „Žaliasis taškas“ atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 9 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo viešosios įstaigos „Žaliasis taškas“ skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Alenas Piesliakas

Milda Vainienė