d83fcf31-2718-43d9-a028-e1aafa5820ee · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-603-480/2013Teisminio proceso Nr. 2-21-3-01282-2012-6Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1;122.2;122.3; (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 20 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo T. L. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2639-528/2013 pagal ieÅ¡kovo T. L. ieÅ¡kinį atsakovei R.

L., iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos byloje - Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba ir Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, n u s t a t ė :                                             I. Ginčo esmė ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o nutraukti santuokÄ , sudarytÄ tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės dėl atsakovės kaltės, po santuokos nutraukimo palikti ikisantuokines pavardes, nepilnamečio vaiko K.

L. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kovu, priteisti iÅ¡ atsakovės iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui sÅ«nui iki jo pilnametystės, padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ ir kt. 2012 m. gruodžio 14 d. ieÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę R. L. gyventi skyrium iki teismo sprendimo priėmimo dienos; įpareigoti atsakovę R. L. nesilankyti ieÅ¡kovo gyvenamojoje vietoje – gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iki kol bus priimtas sprendimas byloje.

Nurodė, kad atsakovė savo elgesiu pažeidžia tiek vaikų, tiek ieÅ¡kovo interesus. Atsakovė 2012 m. lapkričio 30 d. atvyko į ieÅ¡kovo ir Å¡alių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ ir inicijavo dar vienÄ konfliktÄ , kurio metu nepilnamečio vaiko akivaizdoje prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ naudojo fizinį ir psichologinį smurtÄ , t. y. smÅ«giavo rankomis ieÅ¡kovui į galvos sritį, keikė necenzÅ«riniais žodžiais, grasino imituoti jo nusikalstamÄ veikÄ , dėl ko bÅ«tų pradėta baudžiamoji byla.

Atsakovė nuolat be jokio pagrindo kelia konfliktus, naudoja fizinį smurtÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu, melagingai kaltina ieÅ¡kovÄ smurto naudojimu prieÅ¡ jÄ , nors pati save susižaloja ir tik tuomet kreipiasi į policijos pareigÅ«nus. Nepilnametis vaikas dėl atsakovės katės artimoje aplinkoje patiria nuolatinį smurtÄ . Byloje pateikta vaizdo ir garso medžiaga patvirtina amoralų atsakovės elgesį vaikų ir sutuoktinio atžvilgiu. Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vadoje nustatyta, kad nepilnametis sÅ«nus K. raÅ¡tu yra iÅ¡reiÅ¡kęs norÄ gyventi su ieÅ¡kovu.

Atsakovei atvykus į Å¡eimos namus sÅ«nus stengiasi iÅ¡vengti bendravimo su atsakove. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 21 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad pagrindinė praÅ¡omų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių priežastis yra tai, jog atsakovė savo elgesiu pažeidžia Å¡alių nepilnamečio vaiko K. L. interesus. Tačiau iÅ¡ pateiktų įrodymų (CD laikmenos), nenustatyta, jog atsakovė R.

L. savo elgesiu pažeistų nepilnamečio sÅ«naus interesus. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad atsakovė R. L. vaiko atžvilgiu naudoja psichologinį ar fizinį smurtÄ ar neprižiÅ«ri Å¡alių nepilnamečio vaiko. IeÅ¡kovo nurodytos aplinkybės, jog atsakovė apsilankymo pas ieÅ¡kovÄ ir vaikus metu, vaiko akivaizdoje, nuolat jį žemino kreipdamasi į jį necenzÅ«riniais žodžiais, nepatvirtinti jokiais duomenimis. Taip pat ieÅ¡kovas nepateikė akivaizdžių įrodymų, jog atsakovė naudoja fizinį ar psichologinį smurtÄ paties ieÅ¡kovo atžvilgiu.

IÅ¡ Kauno rajono apylinkės prokuratÅ«ros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ matyti, kad Å¡alių santykiai konfliktiÅ¡ki. Å iame suaugusių asmenų konflikte dalyvauja ir nepilnamečiai vaikai. IÅ¡ kartu su ieÅ¡kiniu teismui pateiktų duomenų apie Å¡alių turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad jog gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovui ir atsakovei priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, Å¡alys be Å¡io turto turi dar ir kitas gyvenamasis patalpas, kuriose yra galimybės gyventi.

Todėl ieÅ¡kovas, jausdamas diskomfortÄ gyvenant kartu su atsakove, turi galimybę gyventi kitose gyvenamosiose patalpose. Taip pat teismas pažymėjo, kad 2012 m. gruodžio 14 d. ieÅ¡kovo pateiktas praÅ¡ymas yra kitaip suformuluotas 2012 m. spalio 5 d. praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dėl kurio yra nutartį priėmęs Kauno rajono apylinkės teismas, bei kurios pagrįstumÄ turi patikrinti Kauno apygardos teismas atskirojo skundo nagrinėjimo metu. Be to, teismas nenustatė naujų aplinkybių, kurios nebuvo ieÅ¡kovui žinomos 2012 m. spalio 15 d.

Kauno rajono apylinkės teismui priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – taikyti praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones. Apeliantas nurodo Å¡iuos motyvus:1. Teismas turėjo atsižvelgti, jog ieÅ¡kovo 2012 m. gruodžio 14 d. praÅ¡ymas buvo paremtas naujomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo vertinamos pirminiame praÅ¡yme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Pateiktas garso įraÅ¡as patvirtina kaip atsakovė 2012 m. lapkričio 30 d. vakarÄ prieÅ¡ nepilnametį sÅ«nų panaudojo smurtÄ , t. y. iÅ¡vadino jį rusiÅ¡kais necenzÅ«riniais žodžiais. Teismas taip pat nevertino ieÅ¡kovo prie praÅ¡ymo pridėtų kitų teisėtvarkos institucijų nutarčių, kurios patvirtina nepilnamečio vaiko teisių pažeidimo faktus. Be to, teismui pateiktame garso įraÅ¡e užfiksuotas atsakovės psichologinis ir fizinis smurtas prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ . Teismas nevertino, jog atsakovė mėgindama iÅ¡provokuoti ieÅ¡kovÄ vadino jį necenzÅ«riniais žodžiais.

Taigi, apelianto nuomone, Å¡iuo atveju į bylÄ yra pateikta pakankamai daug įrodymų, grindžiančių neteisėtÄ atsakovės elgesį tiek sutuoktinio, tiek vaikų atžvilgiu. AkivaizdÅ«s įrodymai, galintys pagrįsti atsakovės neteisėtus veiksmus, yra vaikų, kurių teisės ir yra pažeidžiamos, liudijimai.

2. IeÅ¡kovas su vaikais neturi galimybės gyventi kituose Å¡eimos butuose, kadangi Å¡ie butai yra iÅ¡nuomoti. Atsakovei atvykus ir pradėjus smurtauti prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ ir vaikus, jiems tenka iÅ¡eiti iÅ¡ namų ir apsigyventi vieÅ¡butyje.Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovė praÅ¡o Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo Å¡iuos argumentus:1. Atsakovė sutinka su skundžiama teismo nutartimi ir joje iÅ¡dėstytais motyvais. Atskirajame skunde pateikti motyvai neturi esminės reikÅ¡mės nutarties teisėtumui ir tik pakartoja ankstesnius ieÅ¡kovo praÅ¡ymus taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

IeÅ¡kovo pastangos, rasti atsakovės pažeidimų vaikų atžvilgiu, yra paremtos tiesioginiu, vaikų interesų pažeidimu, jo paties veiksmais. Neabejotina, kad niekas negali žeisti vaikų labiau, nei, kad ieÅ¡kovo veiksmai iÅ¡metant jų mamos daiktus iÅ¡ namų, pakeičiant namų spynas, įrengiant saugos sistemas, kad mama į namus nepatektų, įrengiant namuose vaizdo kameras, pasiklausymo ir sekimo įrangÄ . Teismo nutartis, draudžianti atsakovei lankytis namuose, ieÅ¡kovui reikalinga kaip jo elgesio pateisinimas, o ne vaikų interesų apsauga.2.

Atsakovės nuomone, jos santykiai su sÅ«numi yra tokie, kokie buvo visada. Atsakovė sužinojusi, kad sÅ«naus matematikos pažymiai yra labai silpni, su juo apie tai kalbėjosi, tuo tarpu ieÅ¡kovas iÅ¡ bet kokios gyvenimiÅ¡kos situacijos siekdamas gauti menamų įrodymų, pradėjo atsakovę varyti iÅ¡ namų, pats nesėkmingai bandė sukelti konfliktÄ , o dabar spekuliuoja žodžiais, teikdamas nepagrįstus praÅ¡ymus dėl atsakovės iÅ¡keldinimo iÅ¡ namų. Vaikai savo požiÅ«rį į mamÄ ir bendravimo su ja tonÄ , tikėtina siekdami įsiteikti tėvui, pakeičia tik tada, kai motinos bendravime su vaikais dalyvauja ieÅ¡kovas.

IeÅ¡kovas, demonstruodamas savo finansines galimybes, prasidėjus ginčui teisme, su vaikais iÅ¡ Lietuvos iÅ¡vyksta per visas metines Å¡ventes, atostogas ir papildomai kelis kartus mokslo metų bėgyje. Tokiais veiksmais ieÅ¡kovas siekia įgyti vaikų palankumÄ , užkirsdamas motinos pilnavertį bendravimÄ su vaikais.3. Byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad atsakovė pažeidžia savo vaikų interesus, arba, kad jos ir vaikų santykiai yra blogi. PrieÅ¡ingai, byloje yra įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovė sutaria su savo vaikais ir jais rÅ«pinasi, tik vaikams sunku iÅ¡mokti mylėti kiekvienÄ iÅ¡ tėvų atskirai.

Aplinkybes, kad atsakovė puikiai sutaria su savo dukra ir kartu su ja atostogavo, o susirgusiam sÅ«nui skambina kiekvienÄ dienÄ ir domisi jo sveikata, žodžiu sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, patvirtino pats ieÅ¡kovas.4. Atsakovė sutinka su teismo argumentu, kad ieÅ¡kovo dispozicijoje yra du, geri, nauji butai (duomenys neskelbtini), kuriuose ieÅ¡kovas seniai bÅ«tų apsigyvenęs, jeigu gyvenimas name, bÅ«tų pavojingas tiek jam, tiek vaikams. Kadangi realios grėsmės nei turtinėms nei neturtinėms nepilnamečio vaiko ar ieÅ¡kovo teisėms ir interesams nėra, todėl ieÅ¡kovas ir nesprendžia klausimo dėl apsigyvenimo kitame Å¡eimai priklausančiame bÅ«ste ar apsigyvenimo atskirai tame pačiame, bet didžiuliame, 18 kambarių turinčiame name.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, atspindintis visuomenės poreikį užtikrinti visų asmenų lygiateisiÅ¡kumÄ .

Teisingumo principas yra universalus principas, reiÅ¡kiantis ir tai, kad valstybės taikomos bet kokios poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos, atitikti siekiamus teisėtus tikslus, negali varžyti asmens labiau, nei reikia Å¡iems tikslams pasiekti. Teisingumas gali bÅ«ti įgyvendintas tik užtikrinant skirtingų interesų pusiausvyrÄ bei iÅ¡vengiant socialinio gyvenimo nestabilumo. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vieno asmens interesus ir neigiant kito asmens teisėtus interesus. Teisingumo principo įgyvendinimas ypač svarbus sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , nes Å¡ių priemonių taikymas susijęs su turtinių ir kitų atsakovo teisių ribojimu bei jo veiklos suvaržymu.

CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte sakoma, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, gali bÅ«ti taikomos ne tik tos, kurios numatytos CPK, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose. Vienas iÅ¡ tokių įstatymų yra CK 3.65 straipsnis, kuriame numatytas laikinųjų apsaugos priemonių institutas. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje sakoma, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinÄ sias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas.

Viena iÅ¡ tokių apsaugos priemonių, numatytų CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkte, yra įpareigojimas, esant galimybei, vienÄ sutuoktinį gyventi skyrium. Pagrindas taikyti tokiÄ apsaugos priemonę yra bÅ«tinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl įpareigojimo atsakovei gyventi skyriumi ir įpareigojimo atsakovei nesilankyti ieÅ¡kovo gyvenamojoje vietoje – gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kurį grindė tuo, kad ieÅ¡kovė jo ir vaikų atžvilgiu naudoja psichologinį ir fizinį smurtÄ , kelia konfliktus, elgiasi amoraliai, pateikė Å¡ias aplinkybes patvirtinančius raÅ¡ytinius įrodymus (suformuotos civilinės bylos dalis, t. 2, b. l. 11-16).

Apelianto skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ atmetė. Pažymėtina, jog sprendžiant dėl CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto įpareigojimo atsižvelgtina į tai, ar byloje surinkti įrodymai patvirtina nuolatinį, sistemingÄ atsakovo smurtavimÄ prieÅ¡ Å¡eimos narius. Å i aplinkybė reikÅ¡minga vertinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę jų proporcingumo ir bÅ«tinumo aspektu. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl minėto pobÅ«džio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų nenustatė, kad atsakovė savo elgesiu pažeistų nepilnamečio sÅ«naus interesus. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad atsakovė vaiko atžvilgiu naudoja psichologinį ar fizinį smurtÄ ar neprižiÅ«ri Å¡alių nepilnamečio vaiko.

IeÅ¡kovo nurodytos aplinkybės, jog atsakovė apsilankymo pas ieÅ¡kovÄ ir vaikus metu, vaiko akivaizdoje, nuolat jį žemino kreipdamasi į jį necenzÅ«riniais žodžiais, nepatvirtinti jokiais duomenimis. Taip pat ieÅ¡kovas nepateikė akivaizdžių įrodymų, jog atsakovė naudoja fizinį ar psichologinį smurtÄ paties ieÅ¡kovo atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, apeliantas nepaneigė ir atskirojo skundo argumentais, dėl ko nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog neįpareigojus atsakovės gyventi skyrium bÅ«tų pažeisti ieÅ¡kovo ar Å¡alių vaikų interesai.

Kaip patvirtina bylos duomenys, sutuoktiniai negerbia vienas kito, vykstant Å¡alių skyrybų procesui, tarp sutuoktinių vyksta įvairaus pobÅ«džio konfliktų, tiek žodinių, tiek apsistumdymų, kviečiami policijos pareigÅ«nai, tačiau nė vienas iÅ¡ sutuoktinių nėra nuteistas vienas kitam pareikÅ¡tų kaltinimų pagrindu, nebuvo nagrinėjamos teisme ir jų privataus kaltinimo bylos. Be to, iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog Å¡alys gyvena privačiame name, adresu (duomenys neskelbtini), o kaip nurodė atsakovė atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ , Å¡iame name yra 18 kambarių, taigi ieÅ¡kovas gali gyventi atskirame kambaryje, kas tam tikra prasme mažintų konfliktines situacijas.

Be to, kaip nurodė ir pats ieÅ¡kovas, atsakovė dažnai nebÅ«na namuose, nes ji gyvena (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, kad kartu su ieÅ¡kovu gyvenantiems nepilnamečiams vaikams yra beveik 18 metų, taigi jie jau yra pakankamai sÄ moningi, kad atsakovei bandant, apelianto teigimu, panaudoti smurtÄ jų atžvilgiu jie ir patys kreiptųsi į atitinkamas institucijas. Pažymėtina ir tai, kad Å¡alys nesutaria dėl atsakovės teisės lankytis Å¡eimos name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris priklauso atsakovei asmenine nuosavybės teise.

Taigi, Å¡i aplinkybė taip pat nepaneigia atsakovės teisės patekti į Å¡eimos gyvenamÄ sias patalpas, nes iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamoje byloje dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, ginčo namo statusas nesikeičia, o pritaikyta ieÅ¡kovo praÅ¡oma laikinoji apsaugos priemonė nepagrįstai pažeistų Å¡alių interesų pusiausvyros principÄ . Nepagrįstais laikytini ir apelianto argumentai, jog jis neturi galimybės gyventi kituose Å¡eimos turimuose butuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kadangi Å¡ie butai yra iÅ¡nuomoti.

Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutuoktinių turimo turto nuoma negali bÅ«ti laikoma priežastimi, dėl kurios turto savininkas negalėtų juo naudotis. Vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais, n u t a r i a : Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                                Albina Rimdeikaitė