d83eea40-c47f-42f0-8e88-e2addb335c06 · Lietuvos apeliacinis teismas

Pranešėjas V                                                                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-224/2012        Proceso Nr. 1-98-1-00179-2011-0        Procesinio sprendimo kategorijos:                                   1.2.3.1; 1.2.3.3.                                           (S)                                        LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. kovo 22 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio, teisėjų:

Valdimaro Bavėjano, Lino Žukausko, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei, gynėjui advokatui Raimondui Garlauskui, nuteistajam A. C. , teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. C. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. C. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 10 (deÅ¡imčiai) metų 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : A. C. nuteistas už tai, kad 2011 m. kovo 30 d., naktį apie 2 val., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, A. G. priklausančiame name, (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių priežasčių kilusio tarpusavio konflikto metu tyčia medine beisbolo lazda sudavė ne mažiau deÅ¡imties smÅ«gių S. V. į galvÄ , padarydamas jam muÅ¡tines žaizdas kaktoje, kairiame antakyje, akies vokuose, skruoste, apatinėje lÅ«poje, smakre, kakle, odos nubrozdinimus nosyje, apatinio žandikaulio abiejų pusių kandžių iÅ¡nirimus, skeveldrinius kairio nosikaulio, virÅ¡utinių žandikaulių, kairio skruostikaulio, kaktikaulio, kairio smilkinkaulio, kaukolės pamato kaulų lūžimus, kraujo iÅ¡siliejimÄ virÅ¡ ir po kietuoju, po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, apie smegenėles, į skilvelius, galvos smegenų kairio pusrutulio kaktinės skilties dalinį suardymÄ , kairio pusrutulio kaktinės, smilkininės skilčių sumuÅ¡imus, dėl ko nuo galvos sumuÅ¡imo, lydimo muÅ¡tinių žaizdų veide, kakle, skeveldrinių kaukolės veidinės dalies, skliausto ir pamato kaulų lūžimų, kraujo iÅ¡siliejimų virÅ¡ ir po kietuoju bei minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, į skilvelius, galvos smegenų kairio pusrutulio kaktinės skilties dalinio suardymo, smegenų sumuÅ¡imo, aspiracijos krauju, S. V. kelių minučių intervale mirė.Nuteistasis A.

C. apeliaciniu skundu praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti, jo veikÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 130 str., taip pat Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 1 p., 2 p., 5 p., 10 p. nurodytas aplinkybes pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis bei taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatas. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo nukentėjusiojo S. V. provokuojantis, rizikingas, itin įžeidžiantis elgesys, kuris sukėlė jam staigaus labai didelio susijaudinimo bÅ«senÄ , t. y. fiziologinio afekto bÅ«senÄ .Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.Nuteistojo A.

C. apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistasis A. C. apeliaciniame skunde neneigia nužudęs S. V. , tačiau nesutinka su jo veikos kvalifikavimu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., nurodo, jog S. V. nužudė dėl labai didelio susijaudinimo, t. y. bÅ«damas fiziologinio afekto bÅ«senoje, kuriÄ sukėlė nukentėjusiojo S. V. provokuojantis, itin įžeidžiantis elgesys ir praÅ¡o jo veikÄ kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 130 str. Lietuvos Respublikos BK 130 str. nustatyta privilegijuota nužudymo sudėtis, kai nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiÅ¡kia specifine tiesioginės tyčios forma – afektine tyčia, tai yra kai veika padaroma staiga labai susijaudinus.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos BK 130 str. tada, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto bÅ«senos, kuriÄ sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimÄ asmenį nukentėjusiojo poelgis. Nužudymas laikomas padarytu fiziologinio afekto bÅ«senoje ir kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos BK 130 str. tik nustačius aplinkybių, nurodytų minėtame straipsnyje, visumÄ :

1) nukentėjusiojo asmens neteisėtas ar itin įžeidžiantis kaltininkÄ ar jo artimÄ asmenį poelgis, 2) staiga kilęs kaltininko didelis susijaudinimas dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų, 3) kaltininko veiksmai yra greitas atsakas į nukentėjusiojo asmens neteisėtÄ ar įžeidžiantį poelgį. Neteisėtais asmens veiksmais laikomas bet koks prieÅ¡ kaltininkÄ ar jo artimÄ asmenį nukreiptas prieÅ¡ingas teisei nukentėjusiojo elgesys, kuris gali pasireikÅ¡ti kėsinimusi į asmens gyvybę, sveikatÄ , turtÄ , smÅ«gių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti smurtÄ , tyčiojimusi, Å¡antažu ir kitaip.

Spręsdamas, ar nukentėjusiojo poelgis yra itin įžeidžiantis, teismas atsižvelgia į tai, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai esmingai prieÅ¡tarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę bei orumÄ ir kaip tai paveikia kaltininkÄ , atsižvelgiant į jo individualias asmenines savybes. Baudžiamasis įstatymas nenurodo konkretaus laiko, per kurį kaltininkas turi padaryti savo veiksmus, tačiau kaltininko atsakas į neteisėtÄ ar įžeidžiantį poelgį turi sekti iÅ¡ karto po nukentėjusiojo veiksmų, nes fiziologinio afekto bÅ«sena, kai asmuo jaučia didelį susijaudinimÄ , tęsiasi labai trumpÄ laikÄ .Nuteistasis A.

C. tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, tiek savo apeliaciniame skunde tvirtina, kad nusikalstamo padarymui įtakos turėjo nukentėjusiojo S. V. provokuojantis, rizikingas, itin įžeidžiantis elgesys. A. C. parodė, kad konfliktas ir muÅ¡tynės tarp jo ir S. V. kilo dėl to, kad S. V. pradėjo tyčiotis ir necenzÅ«riniais žodžiais kalbėti apie jo motinÄ , pasakojo, kad darė su motinÄ , kÄ tik norėjo. Dėl tokių S. V. žodžių jis labai supyko ir puolė muÅ¡ti S. V. .

Nukentėjusiajam nugriuvus ant žemės, jis nuėjo į kitÄ kambarį, atsinešė beisbolo lazdÄ ir ja mušė S. V. , atsigavęs pamatė, kad S. V. galva buvo stipriai sumuÅ¡ta, kruvina, tiesiog suknežinta. Asmenų, mačiusių A. C. ir S. V. konflikto pradžiÄ ar patį įvykį, byloje nenustatyta, todėl nuteistojo A. C. parodymai apie tai, kad jo pyktį sukėlė nukentėjusiojo S. V. pasakyti itin įžeidžiantys žodžiai apie nuteistojo motinÄ , bylos duomenimis nėra paneigti.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad A. C. veikos padarymui įtakos turėjo ir provokuojantis bei rizikingas nužudytojo elgesys, t. y. tai, jog jis tyčiojosi iÅ¡ A. C. motinos, jÄ užgauliojo ir pan. Å i iÅ¡vada apeliacine tvarka nėra ginčijama. Tačiau, kaip minėta, nužudymas kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos BK 130 str. tada, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto bÅ«senos, kuriÄ sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimÄ asmenį nukentėjusiojo poelgis.

Kaip matyti iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 84TPK-82, A. C. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – psichikos ir elgesio sutrikimu, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromu. Šiuo psichikos sutrikimu A. C. sirgo ir pavojingos visuomenei veikos padarymo metu. Tačiau A. C. pavojingos visuomenei veikos padarymo metu nebuvo laikinoje liguistoje būsenoje (patologinis afektas, patologinis girtumas ar kitoks trumpalaikis psichikos sutrikimas), dėl savo psichinės sveikatos būklės visuomenei pavojingos veikos padarymo metu A.

C. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir teisingai juos valdyti (t. 1, b. l. 148 – 150). Iš byloje esančio alkotesterio kvito matyti, kad praėjus trumpam laiko tarpui po įvykio, t. y. 2011 m. kovo 30 d., 3.29 val. A. C. buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, A. C. kraujyje rasta 2.74 % alkoholio (t. 2, b. l. 3). Be to, kaip matyti iš paties nuteistojo A. C. parodymų, taip pat iš ekspertizės akto Nr. 84TPK-82 tiriamojoje dalyje užfiksuotų A. C. paaiškinimų, A. C. pastoviai jautė pyktį S. V. dėl S. V. netinkamo elgesio su nuteistojo motina, dažnai išgerdavo kartu su S. V. , o išgėrę konfliktuodavo, pasimušdavo.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ir Å¡i konfliktinė situacija tarp A. C. ir S. V. buvo įprasta, nieko netikėto, staigaus iÅ¡ nukentėjusiojo pusės neįvyko – eilinis, įprastas neblaivių asmenų tarpusavio konfliktas. Nuteistojo A. C. veiksmus iÅ¡Å¡aukė ne fiziologinio afekto bÅ«sena, o dėl alkoholio poveikio kilęs pyktis, kurį sukėlė S. V. pasakyti nuteistojo motinÄ Ä¯Å¾eidžiantys žodžiai. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad A.

C. , beisbolo lazda suduodamas daugybę smÅ«gių nukentėjusiajam į galvÄ , suprato, kad jis savo veika kėsinasi į S. V. gyvybę, numatė, kad gali atimti jam gyvybę ir tokių padarinių norėjo, t. y. A. C. tyčia nužudė S. V. . Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei teisingai nuteistojo A. C. veikÄ kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. Nuteistasis A. C. apeliaciniame skunde nesutinka su jam paskirtos bausmės dydžiu, praÅ¡o Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 1 p., 2 p., 5 p., 10 p. nurodytas aplinkybes pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis bei taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatas.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime, konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi bÅ«ti teisingos.

Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiÅ¡kia, kad valstybės taikomos priemonės turi bÅ«ti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi bÅ«ti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie bÅ«tų akivaizdžiai neadekvatÅ«s nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Ä®statymų leidėjas apibÅ«dina bausmės paskirtį Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumÄ , kurie Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningÄ bausmės paskirtį.

Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų Å¡ių reikalavimų ir nė vienam negali bÅ«ti suteikiama virÅ¡enybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 str. 2 d. numatytus bausmės tikslus.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.

Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokiÄ bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje. Tik iÅ¡imtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali iÅ¡eiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Å ie atvejai numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. ir Lietuvos Respublikos BK 62 str.A. C. padaryta nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai.

Byloje nustatytos dvi A. C. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – A. C. prisipažino nužudęs nukentėjusįjį S. V. , nuoÅ¡irdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis bei rizikingas nukentėjusiojo elgesys (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 6 p.). Nuteistasis A. C. apeliaciniame skunde praÅ¡o pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir aplinkybes, numatytas Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 1 p. – kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbÄ arba kitais veiksmais iÅ¡vengė ar bandė iÅ¡vengti sunkesnių padarinių, Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 5 p. – veika padaryta dėl psichinės ar fizinės prievartos, jeigu tokia prievarta nepaÅ¡alina baudžiamosios atsakomybės bei Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 10 p. – veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai.

Tai, kad kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbÄ arba kitais aktyviais veiksmais iÅ¡vengė arba bandė iÅ¡vengti sunkesnių padarinių, yra aplinkybė, ne tik parodanti veikos pavojingumo laipsnį, bet ir atspindinti kaltininko psichikos santykį su padaryta neteisėta veika bei leidžianti įvertinti jo pastangas užkirsti keliÄ nusikalstamos veikos padariniams atsirasti. Å ios aplinkybės buvimui konstatuoti bÅ«tini aktyvÅ«s kaltininko veiksmai, kuriais jis siekė įsiterpti į įvykių eigÄ taip, kad padarinių visai neatsirastų arba, jeigu jie iÅ¡ dalies jau buvo atsiradę, jų nepadaugėtų.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nuteistasis A. C. medine beisbolo lazda sudavė nukentėjusiajam S. V. ne mažiau deÅ¡imties smÅ«gių į galvÄ , padarydamas sužalojimus, kurie eliminuoja gyvybės iÅ¡saugojimo galimybę (apatinio žandikaulio abiejų pusių kandžių iÅ¡nirimai, skeveldriniai kairio nosikaulio, virÅ¡utinių žandikaulių, kairio skruostikaulio, kaktikaulio, kairio smilkinkaulio, kaukolės pamato kaulų lūžimai, kraujo iÅ¡siliejimas virÅ¡ ir po kietuoju, po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, apie smegenėles, į skilvelius, galvos smegenų kairio pusrutulio kaktinės skilties dalinis suardymas, kairio pusrutulio kaktinės, smilkininės skilčių sumuÅ¡imai ir kt.), nuo nuteistojo suduotų smÅ«gių ir padarytų sužalojimų nukentėjusysis mirė kelių minučių intervale.

Kaip nurodė pats nuteistasis A. C. , baigęs smÅ«giuoti beisbolo lazda S. V. , jis pamatė, kad nukentėjusiojo galva buvo suknežinta, aplinkui buvo daug kraujo, tada jis iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Greitosios medicinos pagalbos iÅ¡kvietimas, kai nukentėjusiojo mirties faktas iÅ¡ esmės jau buvo akivaizdus, negali bÅ«ti pripažinta nuteistojo A. C. pastangomis užkirsti keliÄ nusikalstamos veikos padariniams atsirasti ar aktyviais veiksmais, padėjusiais iÅ¡vengti sunkių padarinių bei pagalbos nukentėjusiajam suteikimu Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 1 p. prasme.

Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 5 p. numatyta aplinkybė - veika padaryta dėl psichinės ar fizinės prievartos, jeigu tokia prievarta nepaÅ¡alina baudžiamosios atsakomybės – pripažįstama lengvinančia, todėl, kad kaltininkui dėl iÅ¡orinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių buvo gerokai sumažinta galimybių pasirinkti teisėto elgesio variantÄ . Tokiais atvejais asmuo savo iniciatyva nebÅ«tų ryžęsis nusikalsti, o nusikalstamos veikos iniciatorius yra kitas asmuo, prievarta palenkęs kaltininkÄ atlikti neteisėtus veiksmus.

Å ioje baudžiamojoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta, t. y. byloje nėra duomenų, kad nuteistojo A. C. nusikalstamus veiksmus sÄ lygojo kito asmens prieÅ¡ jį panaudota psichinė ar fizinė prievarta. Negali bÅ«ti tenkinamas ir nuteistojo A. C. praÅ¡ymas pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai. Å ioje nutartyje jau aptartais įrodymais nustatyta, kad A. C. nužudė S. V. ne afektine tyčia (staiga labai susijaudinus), didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėtas ar itin įžeidžiantis A.

C. ar jo artimÄ asmenį nukentėjusiojo poelgis, požymis A. C. veikoje nenustatytas, todėl Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti pripažinta nuteistojo atsakomybę lengvinančia – nuteistojo A. C. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis bei rizikingas nukentėjusiojo elgesys. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo A. C. padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius požymius (A.

C. labai sunkų tyčinį nusikaltimÄ padarė bÅ«damas praeityje teistas du kartus) bei atsižvelgęs į tai, kad A. C. prisipažino nužudęs S. V. ir dėl to gailisi, veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys, paskyrė A. C. bausmę, Å¡velnesnę negu įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijos vidurkis. Tenkinti nuteistojo A. C. praÅ¡ymÄ taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatas ir iÅ¡eiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų bei paskirti nuteistajam Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d. numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ gali paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu yra visos sÄ lygos, kurios apibÅ«dina kaltininko elgesį padarius nusikalstamÄ veikÄ , o bÅ«tent:

1) nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie Å¡iÄ veikÄ ;

2) prisipažino jÄ padaręs ir nuoÅ¡irdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ;

3) visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ . Taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. teismas gali tik tuo atveju, kai yra ne mažiau kaip dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iÅ¡ dalies atlyginta ar paÅ¡alinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat nustatyta viena iÅ¡ alternatyvių savarankiÅ¡kÄ teisinę reikÅ¡mę turinčių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 1 - 6 punktuose. Susipažinus su baudžiamojoje byloje esančiais faktiniais duomenimis, matyti, jog nėra įstatyminio pagrindo nuteistojo A.

C. atžvilgiu taikyti nei Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d., nei Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. nuostatų. Nors nuteistasis savo kaltę nužudžius S. V. pripažino, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, Å¡iÄ aplinkybę pirmosios instancijos teismas pripažino A. C. atsakomybę lengvinančia, taip pat byloje nustatyta dar viena A. C. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis bei rizikingas nukentėjusiojo elgesys, civilinis ieÅ¡kinys Å¡ioje baudžiamojoje byloje nepareikÅ¡tas, tačiau Å¡ių aplinkybių nepakanka, kad bÅ«tų galima, remiantis Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d. ar 2 d. nuostatomis, A.

C. paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Kaip minėta, Lietuvos Respublikos BK 62 str. taikymas siejamas su konkrečiomis straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis. IÅ¡ liudytoja apklaustos greitosios pagalbos slaugytojos V. B. parodymų matyti, kad apie padarytÄ nusikaltimÄ , t. y. apie S. V. nužudymÄ , policijos pareigÅ«nams pranešė ji, o ne pats nuteistasis A. C. . Be to, liudytoja nurodė, kad, jai atvykus į A. C. namus ir ten radus be gyvybės ženklų gulintį stipriai sumuÅ¡tÄ S. V. , nuteistasis jai pasakė, jog S. V. pas jį į namus atėjo jau sumuÅ¡tas.

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, A. C. pirmÄ kartÄ apklausiamas įtariamuoju taip pat nurodė, kad S. V. į jos namus jau atėjo stipriai sumuÅ¡tas (t. 1, b. l. 83-84, ), t. y. A. C. ne tik pats savo noru neatvyko į teisėsaugos institucijas bei nepranešė apie S. V. nužudymÄ , bet ir pradžioje siekė iÅ¡vengti atsakomybės, neigdamas savo kaltę, duodamas teisėsaugos pareigÅ«nus klaidinančius parodymus, ir tik vėliau ikiteisminio tyrimo eigoje A. C. prisipažino nužudęs S. V. bei ėmė nuoÅ¡irdžiai dėl to gailėtis.

Šios nustatytos bylos aplinkybės eliminuoja galimybę taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d. nuostatas. Kadangi byloje nenustatyta nei viena iš Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 1 – 6 punktuose numatytų aplinkybių, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti ir Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. nuostatas.Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: nuteistojo A.

C. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                Viktoras Kažys Teisėjai                                                                                                      Valdimaras Bavėjanas                                                                                                                Linas Žukauskas     Â