Legislator Case Law & Legislation
d83e0dab-8b1f-4fb4-901c-a355dde356eb AI generated

Lithuanian court dismisses appeal, upholding confiscation of embezzled funds due to lack of restitution evidence.

Case Number d83e0dab-8b1f-4fb4-901c-a355dde356eb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The appellate court rejected the defendant's appeal, affirming the first-instance judgment that ordered the confiscation of 1,012,181.67 euros embezzled from a sports club. Although the defendant argued the funds were used for legitimate club activities, the court found no evidence proving this specific expenditure. Consequently, the court ruled that since the money was not returned to the victim and no civil claim existed, the assets must be confiscated under the Criminal Procedure Code.

Legislator headnote

AI generated

BK 72 str. 2 d.; BK 72 str. 3 d.: If a defendant illegally enriched themselves from a crime and the illicitly acquired property has not been returned to the victim, or no civil claim is filed, the property shall be confiscated.

Keywords

AI generated
confiscation of property embezzlement Criminal Procedure Code illicit enrichment restitution requirements sports club assets appellate review

Cited Legislation

AI generated
BK 72 str. 2 d.
BK 72 str. 3 d.
BK 63 str. 1 d.
BK 63 str. 3 d.
BK 64 str. 1 d.
BK 64 str. 3 d.
BPK 326 str. 1 d. 1 p.
Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 16 str. 4 d.

Cited Case Law

AI generated
2K-511/2010
2K-511/2010, 2K-329/2011, 2K-7-84/2012 ir kt.).Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R.
2K-329/2011
2K-511/2010, 2K-329/2011, 2K-7-84/2012 ir kt.).Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R.
2K-7-84/2012
2K-511/2010, 2K-329/2011, 2K-7-84/2012 ir kt.).Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                       Baudžiamoji byla Nr. 1A-557-628/2016                    Teisminio proceso Nr. 1-06-1-03029-2014-9                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.2.; 1.2.18.10.: 2.4.2.; 2.4.6.; 2.4.7. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 13 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Sigitos Bieliauskienės,teisėjų Elenos Vainienės ir Aloyzo Kruopio,sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui,nuteistajam R.

A.,nuteistojo gynėjui advokatui ArÅ«nui Koskui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. A. ir jo gynėjo advokato ArÅ«no Koskaus skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo:R. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, pridėta dalis neatliktos 2012 m. gruodžio 20 d.

Å iaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iÅ¡ R. A. konfiskuota 1 012 181,67 eurų, gautų iÅ¡ nusikalstamos veikos.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: R. A. nuteistas už tai, kad bÅ«damas asociacijos – sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) registruoto adresu (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, taip pat atlikdamas klubo kasininko pareigas ir disponuodamas sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis banke bei sporto klubo kasoje, pasisavino didelės vertės svetimÄ â€“ sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ : jis pažeisdamas 2004 m. sausio 22 d.

Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 16 straipsnio 4 dalies bei sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registre (duomenys neskelbtini) įregistruotų įstatų II skirsnio „Klubo veiklos tikslai, sritys ir rūšys“ 2.7 punkto nuostatas, kad asociacija (klubas) pinigus, gautus kaip paramÄ , taip pat kitus negrÄ Å¾intinai gautus pinigus ir kitÄ turtÄ naudoja juos davusio asmens nurodytiems tikslams, jeigu asmuo tokius tikslus nurodė. Asociacija (klubas) Å¡iuos gautus pinigus privalo laikyti atskiroje sÄ skaitoje, taip pat sudaryti iÅ¡laidų sÄ matÄ , jei tai numatyta teisės aktuose arba pinigus davęs asmuo to reikalauja; - pažeisdamas 2000 m. liepos 11 d.

Lietuvos Respublikos Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. VIII-1811 10 straipsnio „Paramos panaudojimas“ 1 dalies (2012 m. birželio 19 d. įstatymo Nr. XI-2077 redakcija) nuostatÄ , kad paramos gavėjai pagal šį įstatymÄ gautÄ paramÄ gali naudoti savo įstatuose ar nuostatuose arba religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų kanonuose, statutuose ir kitose normose numatytiems Å¡io įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytiems visuomenei naudingiems tikslams, labdarai (jeigu jie pagal šį įstatymÄ turi teisę teikti labdarÄ ); 2010 m. sausio 1 d. turėdamas nepanaudotos paramos likutį 1.025.944,13 Lt (297.133,96 Eur) ir laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. kovo 4 d.

į sporto klubo sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (Lt, Eur), esančiÄ (duomenys neskelbtini) gavęs 2.806.899,00 Lt (812.934,14 Eur) įplaukų, iÅ¡ kurių 2.637.000,00 Lt (763.727,99 Eur) sudarė paramos lėšos, Å¡ių sporto klubo pinigų, gautų kaip paramÄ nelaikė klubo sÄ skaitoje, o pasinaudodamas (duomenys neskelbtini) jam iÅ¡duotomis mokėjimo kortelėmis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 6 d. iki 2014 m. vasario 19 d. per 351 kartÄ iÅ¡ bankomatų, esančių Å iaulių, Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, RadviliÅ¡kio miestuose, iÅ¡ sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos Nr.(duomenys neskelbtini) (Lt, Eur), esančios AB (duomenys neskelbtini), išėmė 2.593.905,69Lt (751.247,01 Eur) grynais pinigais, po ko, disponuodamas 3.719.737,82 Lt (1.077.310,54 Eur) sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis, 3.494.860,88 Lt (1012181,67 Eur) sumÄ panaudojo ne sporto klubo įstatuose numatytiems tikslams (nėra Å¡ių lėšų panaudojimÄ pagrindžiančių buhalterinės apskaitos dokumentų, iÅ¡laidų sÄ matos), o Å¡iuos pinigus panaudojo saviems poreikiams, taip laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. kovo 4 d. jis pasisavino jam patikėtÄ didelės vertės svetimÄ sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ - 3.494.860,88 Lt (1.012.181,67 Eur).Be to R.

A., bÅ«damas sporto klubo ,,(duomenys neskelbtini)“, 2004 m. liepos 28 d. registruoto adresu (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu ir pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 21 straipsnį atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimÄ nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. kovo 4 d. tyčia apgaulingai tvarkė sporto klubo ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ , nes pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimÄ , kad į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu, t. y. laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. kovo 4 d.

į sporto klubo apskaitÄ neįrašė paramos gavimo operacijų už 270.800,00 Lt (78429,10 Eur), startinio, dalyvio mokesčio gavimo operacijų už 12 250,00 Lt (3547,85 Eur), kitų piniginių įplaukų operacijos už 1 314,08 Lt (380,58 Eur), atsiskaitymo už prekes, paslaugas operacijų už 13 005,59 Lt (3766,68 Eur), banko paslaugų sÄ naudų operacijų už 1 289,48 Lt (373,46 Eur) ir į sporto klubo kasos pajamas neįrašė 272 295,69 Lt (78.862,28 Eur) grynų pinigų gavimo bei 2 930,00 Lt (848,59 Eur) grynų pinigų iÅ¡mokėjimo operacijų:             jis, neįrašė paramos gavimo operacijų: 2013 m. gegužės 17 d., 2013 m. birželio 4 d., 2013 m. birželio 5 d. gautos 15000 Lt (4344,30 Eur) paramos iÅ¡ (duomenys neskelbtini), 2013 m. birželio 4 d. gautos 15000 Lt (4344,30 Eur) paramos iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2013 m. liepos 18 d., 2014 m. sausio 28 d., 2014 m. sausio 29 d. gautos 74000 Lt (21431,88 Eur) paramos iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2013 m. rugpjūčio 30 d., 2014 m. vasario 18 d., 2014 m. vasario 19 d. gautos 40000 Lt (11584,80 Eur) paramos iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2013 m. rugsėjo 3 d. gautos 1000 Lt (289,62 Eur) paramos iÅ¡ (duomenys neskelbtini), 2013 m. rugsėjo 5 d. gautos 2500 Lt (724,05 Eur) paramos iÅ¡ (duomenys neskelbtini), 2013 m. spalio 18 d. gautos 25000 Lt (7240,50 Eur) paramos iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2013 m. gruodžio 6 d. gautos 100 Lt (28,96 Eur) paramos iÅ¡ P. T., 2013 m. gruodžio 6 d. gautos 49900 Lt (14452,04 Eur) paramos iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2013 m. gruodžio 9 d. gautos 100 Lt (28,96 Eur) paramos iÅ¡ G.

K., 2013 m. gruodžio 9 d. gautos 100 Lt (28,96 Eur) paramos iš E. M., 2013 m. gruodžio 10 d. gautos 100 Lt (28,96 Eur) paramos iš M. Š., 2013 m. gruodžio 10 d. gautos 100 Lt (28,96 Eur) paramos iš M. J., 2013 m. gruodžio 11 d. gautos 100 Lt (28,96 Eur) paramos iš A. J., 2013 m. gruodžio 11 d. gautos 100 Lt (28,96 Eur) paramos iš G. A., 2013 m. gruodžio 11 d. gautos 100 Lt (28,96 Eur) paramos iš J. J., 2013 m. gruodžio 12 d. gautos 200 Lt (57,92 Eur) paramos iš K. R., 2013 m. gruodžio 12 d. gautos 100 Lt (28,96 Eur) paramos iš A.

M., 2013 m. gruodžio 12 d. gautos 100 Lt (28,96Eur) paramos iÅ¡ D. B., 2013 m. gruodžio 17 d. gautos 100 Lt (28,96 Eur) paramos iÅ¡ L. P., 2013-12-18 gautos 100 Lt (28,96 Eur) paramos iÅ¡ E. K., 2013 m. gruodžio 19 d. gautos 20000 Lt (5792,40 Eur) paramos iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2013 m. gruodžio 31 d. pagal sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo kvitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) gautos 7000 Lt (2027,34 Eur) paramos iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2013 m. gruodžio 27 d. gautos 20000 Lt (5792,40 Eur) paramos iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“; neįrašė startinio, dalyvio mokesčio gavimo operacijų: 2013 m. birželio 4 d. gauto 400 Lt (115,85 Eur) mokesčio iÅ¡ sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“, 2013 m. birželio 4 d. gauto 400 Lt (115,85 Eur) mokesčio iÅ¡ sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“, 2013 m. birželio 5 d. gauto 10250 Lt (2968,61 Eur) mokesčio iÅ¡ sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“, 2013 m. rugsėjo 5 d. gauto 1000 Lt (280,96 Eur) mokesčio iÅ¡ VšĮ (duomenys neskelbtini), 2013 m. gruodžio 10 d. gauto 100 Lt (28,96 Eur) mokesčio iÅ¡ G.

D., 2013 m. gruodžio 12 d. gauto 100 Lt (28,96 Eur) mokesčio iÅ¡ A. Å ., neįrašė kitų piniginių įplaukų operacijų už 1 314,08 Lt (380,58 Eur): 2013 m. rugpjūčio 1 d. gautų 992 Lt (287,30 Eur) sÄ skaitos papildymo iÅ¡ V. N., 2013 m. rugsėjo 27 d. gautų 322,08 Lt (93,28Eur) kaip grÄ Å¾inimo pagal pretenzijÄ ;neįrašė atsiskaitymo už prekes, paslaugas operacijų už 13 005,59 Lt (3766,68 Eur): 2013 m. balandžio 3 d., 2013 m. balandžio 8 d., 2013 m. gruodžio 23 d., 2014 m. vasario 4 d. sumokėtų 6855 Lt (1985,35 Eur) (duomenys neskelbtini), 2013 m. balandžio 8 d. sumokėtų 200 Lt (57,92Eur) UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2013 m. balandžio 16 d. sumokėtų 62,82 Lt (18,19 Eur) degalinėje Nr. 078, 2013 m. balandžio 17 d. sumokėtų 42,67 Lt (12,36 Eur) degalinėje (duomenys neskelbtini), 2013 m. balandžio 18 d. sumokėtų 41,65 Lt (12,06 Eur) (duomenys neskelbtini), 2013 m. balandžio 18 d. sumokėtų 76,55 Lt (22,17 Eur) (duomenys neskelbtini), 2013 m. balandžio 18 d. sumokėtų 41,01 Lt (11,88 Eur) (duomenys neskelbtini), 2013 m. balandžio 19 d. sumokėtų 55,73 Lt (16,14 Eur) (duomenys neskelbtini), 2013 m. balandžio 19 d. sumokėtų 152,37 Lt (44,13 Eur) (duomenys neskelbtini), 2013 m. balandžio 19 d. sumokėtų 47,07 Lt (1363 Eur) (duomenys neskelbtini), 2013 m. gegužės 21 d. sumokėtų 270 Lt (78,20 Eur) UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2013 m. birželio 4 d. sumokėtų 100,77 Lt (28,96 Eur) M.

G. įm. „(duomenys neskelbtini)“, 2013 m. birželio 14 d. sumokėtų 188,76 Lt (54,67 Eur) UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2013 m. liepos 25 d. sumokėtų 240,05 Lt (69,52 Eur) (duomenys neskelbtini), 2013 m. liepos 30 d. sumokėtų 255,59 Lt (74,02 Eur) (duomenys neskelbtini), 2013 m. liepos 30 d. sumokėtų 397,95 Lt (115,25 Eur) K. S., 2013 m. liepos 31 d. sumokėtų 34,61 Lt (10,02 Eur) (duomenys neskelbtini), 2013 m. liepos 31 d. sumokėtų 34,82 Lt (10,08 Eur) M. H., 2013 m. liepos 31 d. sumokėtų 9,56 Lt (2,77 Eur) N. M.

J., 2013 m. rugpjūčio 8 d. sumokėtų 237,18 Lt (68,69 Eur) (duomenys neskelbtini), 2013 m. rugpjūčio 8 d. sumokėtų 322,08 Lt (93,28 Eur) (duomenys neskelbtini), 2013 m. rugpjūčio 8 d. sumokėtų 322,08 Lt (93,28 Eur) (duomenys neskelbtini), 2013-08-19 sumokėtų 1500 Lt (434,43 Eur) (duomenys neskelbtini), 2014 m. sausio 27 d. sumokėtų 1517,27 Lt (439,43 Eur) (duomenys neskelbtini),    neįrašė banko paslaugų sÄ naudų operacijų už 1 299,48 Lt (376,24 Eur);neįrašė iÅ¡ sporto klubo sÄ skaitos banke iÅ¡imtų grynų pinigų įneÅ¡imo į klubo kasÄ operacijų už 272 295,69 Lt (209 735,69 + 62 560,00) (78862,28 Eur): 2013 m. balandžio 4 d. neįrašė 4000 Lt (1158,48 Eur), 2013 m. balandžio 12 d. neįrašė 400 Lt (115,85 Eur), 2013 m. balandžio 15 d. neįrašė 400 Lt (115,85 Eur), 2013 m. balandžio 17 d. neįrašė 80 Lt (23,17 Eur), 2013 m. gegužės 17 d. neįrašė 4400 Lt (1274,33 Eur), 2013 m. gegužės 19 d. neįrašė 200 Lt (57,92 Eur), 2013 m. gegužės 22 d. neįrašė 100 Lt (28,96 Eur), 2013 m. birželio 6 d. neįrašė 25000 Lt (7240,50 Eur), 2013 m. birželio 6 d. neįrašė 10000 Lt (2896,20 Eur), 2013 m. birželio 15 d. neįrašė 500 Lt (144,81 Eur), 2013 m. birželio 19 d. neįrašė 60 Lt (17,38 Eur), 2013 m. liepos 18 d. neįrašė 10000 Lt (2896,20 Eur), 2013 m. liepos 19 d. neįrašė 10000 Lt (2896,20 Eur), 2013 m. liepos 22 d. neįrašė 1000 Lt (289,62 Eur), 2013 m. liepos 23 d. neįrašė 1400 Lt (405,47 Eur), 2013 m. liepos 31 d. neįrašė 1061,77 Lt (307,51 Eur), 2013 m. rugpjūčio 5 d. neįrašė 200 Lt (57,92 Eur), 2013 m. rugpjūčio 6 d. neįrašė 353,92 Lt (102,50 Eur), 2013 m. rugpjūčio 30 d. neįrašė 10000 Lt (2896,20 Eur), 2013 m. rugsėjo 1 d. neįrašė 8000 Lt (2316,96 Eur), 2013 m. rugsėjo 2 d. neįrašė 4000 Lt (1158,48 Eur), 2013 m. rugsėjo 3 d. neįrašė 3800 Lt (1100,56 Eur), 2013 m. rugsėjo 5 d. neįrašė 2600 Lt (753,01 Eur), 2013 m. rugsėjo 6 d. neįrašė 600 Lt ( 173,77 Eur), 2013 m. rugsėjo 9 d. neįrašė 380 Lt (110,06 Eur), 2013 m. rugsėjo 27 d. neįrašė 300 Lt (86,89 Eur), 2013 m. spalio 18 d. neįrašė 8000 Lt (2316,96 Eur), 2013-10-21 neįrašė 16500 Lt (4778,73 Eur), 2013 m. spalio 24 d. neįrašė 400 Lt (115,85Eur), 2013 m. gruodžio 6 d. neįrašė 10000 Lt (2896,20 Eur), 2013 m. gruodžio 7 d. neįrašė 10000 Lt (2896,20 Eur), 2013 m. gruodžio 8 d. neįrašė 10000 Lt (2896,20 Eur), 2013 m. gruodžio 9 d. neįrašė 10000 Lt (2896,20 Eur), 2013 m. gruodžio 10 d. neįrašė 10000 Lt (2896,20 Eur), 2013 m. gruodžio 13 d. neįrašė 1000 Lt (289,62 Eur), 2013 m. gruodžio 19 d. neįrašė 8000 Lt (2316,96 Eur), 2013 m. gruodžio 23 d. neįrašė 7000 Lt (2027,34 Eur), 2013 m. gruodžio 27 d. neįrašė 8000 Lt (2316,96 Eur), 2013 m. gruodžio 28 d. neįrašė 8000 Lt (2316,96 Eur), 2013 m. gruodžio 29 d. neįrašė 4000 Lt (1158,48 Eur), 2014 m. sausio 28 d. neįrašė 10000 Lt (2896,20 Eur), 2014 m. sausio 29 d. neįrašė 10000 Lt (2896,20 Eur), 2014 m. sausio 30 d. neįrašė 10000 Lt (2896,20 Eur), 2014 m. sausio 31 d. neįrašė 10000 Lt (2896,20 Eur), 2014 m. vasario 2 d. neįrašė 6000 Lt (1737,72 Eur), 2014 m. vasario 3 d. neįrašė 1000 Lt (289,62 Eur), 2014 m. vasario 4 d. neįrašė 660 Lt (191,15 Eur), 2014 m. vasario 18 d. neįrašė 8000 Lt (2316,96 Eur), 2014 m. vasario 19 d. neįrašė 6900 Lt (1998,38 Eur);                 neįrašė grynų pinigų įneÅ¡imo iÅ¡ sporto klubo kasos į klubo sÄ skaitÄ operacijų už                          2 930,00 Lt (848,59 Eur): 2013 m. rugpjūčio 16 d. neįrašė 1500 Lt (434,43 Eur), 2013 m. rugpjūčio 19 d. neįrašė 20 Lt (5,79 Eur), 2014 m. sausio 27 d. neįrašė 1410 Lt (408,36Eur);Dėl įvykusių Å«kinių operacijų neįraÅ¡ymo sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų iÅ¡ dalies negalima nustatyti sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jo turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. kovo 4 d.Apeliaciniame skunde nuteistasis R.

A. ir jo gynėjas advokatas ArÅ«nas Koskus praÅ¡o pakeisti Å iaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 27 d. nuosprendį dalyse, kuriose R. A. pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, paskiriant jam laisvės atėmimÄ 2 metams, taip pat pagal BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, subendrinus bausmes, paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, iÅ¡ dalies sudedant, subendrinta su 2012 m. gruodžio 20 d.

Å iaulių apygardos teismo paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria teismas nepripažino jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalyje numatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ teismo nustatytam terminui, taikant BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas. Neradus pakankamo pagrindo atidėti bausmės vykdymÄ , taikyti BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , 5 punktÄ , 7 punktÄ , 3 dalį bei sutrumpinti laisvės atėmimo bausmės trukmę.

Taip pat panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 27 d. nuosprendžio dalį, kuriÄ nuspręsta konfiskuoti iÅ¡ R. A. 1 012 181,67 eurų, gautų iÅ¡ nusikalstamos veikos.Apeliaciniame skunde, atkreipiant dėmesį į nuteistajam paskirtos galutinės bausmės dydį, taip pat, jog pastarasis atlieka bausmę pataisos įstaigoje nuo 2014 m. kovo 13 d., nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas R. A. atžvilgiu turėjo taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažymima, jog BK 41 straipsnyje nurodyta bausmės paskirtis – nubausti asmenį R.

A. atžvilgiu jau yra įgyvendinta, kai buvo priimtas jo atžvilgiu 2012 m. gruodžio 20 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendis ir pradėta atlikti reali laisvės atėmimo bausmė. Teigiama, kad R. A. jau yra nubaustas, patyrė išgyvenimus susijusios su reputacijos pablogėjimu žmogui, kuris buvo Lietuvos sporto federacijos valdybos narys, taip pat žinomas visuomenei, kaip nusipelnęs sporto veikloje, daugkartinis autoralio čempionas. Laisvės atėmimo metu jis prarado galimybę toliau užsiimti sportine veikla, nutrūko socialiniai ryšiai.

Todėl anot apeliantų, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis R. A. tam tikra forma jau yra nubaustas, o ilgesnė laisvės atėmimo bausmė padarys tik nepataisomas žalos. Skunde aptariant bausmės tikslÄ taip pat nurodoma, kad atlikdamas bausmę (2 metus 3 mėnesius) R. A. apgalvojo savo poelgio žalingumÄ ir nepriimtinumÄ , tai įrodo pastarojo prisipažinimas ir pripažinimas pažeidus BK saugomas vertybes už kurias buvo nubaustas 2016 m. gegužės 27 d. Å iaulių apygardos teismo nuosprendžiu.

Tokiu bÅ«du nemano, kad ilgesniu buvimu pataisos įstaigoje kartu su kitais nuteistaisiais, kurie yra nuteisti už smurtinius ir prievartinius nusikaltimus, bus pasiekta daugiau teigiamų rezultatų, nei atidėjus bausmės vykdymÄ BK 75 straipsnio pagrindu. Be to, apeliantų teigimu, R. A. prisipažinimas ir gailėjimasis įrodo, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, jis įvertino savo veiksmų žalÄ . Darytina iÅ¡vada, kad ateityje jis nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Be kita ko, R. A. pataisos įstaigoje gerai elgiasi, dirba, kas pastarÄ jį charakterizuoja kaip asmenį vis dar iÅ¡laikiusį socialinius įgÅ«džius ir pasirengusį įsilieti į socialinį gyvenimÄ .

Skunde taip pat pažymima, kad Å¡iuo konkrečiu atveju R. A. skirti ilgesnę laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje nėra teisinga, nes pakartotinė tokia pati nusikalstama veika buvo padaryta viena po kitos, kol dar R. A. neatlikinėjo laisvės atėmimo bausmės. Mano, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti, o ilgesnis asmens buvimas pataisos įstaigoje tik žalos jo asmenybę, kas visiÅ¡kai prieÅ¡inga teisingumo principui. Dėl Å¡ių priežasčių praÅ¡oma R. A. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti, kadangi bausmės tikslai yra pasiekti, o ilgesnis buvimas pataisos įstaigoje R.

A. pagrįstai gali sukelti prieÅ¡ingas pasekmes, siekiamiems bausmės tikslams.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad skundžiamu nuosprendžiu buvo pažeistas BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas, nes neatsižvelgta į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Pasak apeliantų, padarytos veikos pavojingumÄ reikėtų palyginti su kitų nusikalstamų veikų pavojingumo mastu. BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos priskiriamos prie finansinių nusikaltimų, kurie savo pavojingumo mastu neprilygsta smurtiniams nusikaltimams, kuriais kėsinamasi į labiausiai valstybės saugomas vertybes, ir kurie yra nepalyginamai pavojingesni, akcentuojant, kad asmenys padarę smurtinio pobÅ«džio veikas dažnai gauna net mažesnes laisvės atėmimo bausmes, negu buvo subendrinta ir paskirta R.

A..Skunde pažymima, kad nors R. A. nusikalstamos veikos pagal BK 183 straipsnio 2 dalį mastas didelis, tačiau asmenų, kurių teisės reikÅ¡mingai pažeistos, nėra. Nei paramos davėjai, nei sporto klubas „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė civilinių ieÅ¡kinių patirtai žalai atlyginti, iÅ¡skyrus Valstybinę mokesčių inspekcijÄ , kuri pateikė ieÅ¡kinį dėl padarytos žalos valstybės biudžetui, tačiau Å¡is ieÅ¡kinys buvo atmestas kaip nepagrįstas. Å ia veikla labiausiai buvo pažeisti sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ interesai, tačiau niekas iÅ¡ Å¡io klubo pretenzijų nepareiÅ¡kė, akcentuojant, kad nors ir ne visa apimtimi, tačiau R.

A. vis dėlto vykdė sporto klubo veiklÄ , kÄ patvirtina ir teisme apklausti liudytojai. R. A. pripažįsta, kad pasielgė neteisingai, suklydo ir dėl to gailisi. Apeliantų vertinimu, Å¡iuo konkrečiu atveju galima daryti iÅ¡vadÄ , kad padaryta veika negali bÅ«ti laikoma reikÅ¡mingai pavojinga. Nors pasisavinta suma yra didelė, bet asmenų, kurių interesai buvo pažeisti, ratas yra ribotas, todėl reikÅ¡mingumas palyginus nedidelis. Be kita ko, apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino R.

A. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tam tikrų aplinkybių, taip pažeisdamas BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatas. Apygardos teismas konstatavo, kad nėra R. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Nebuvo laikyta atsakomybę lengvinančia BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta aplinkybė, jog R. A. pripažino kaltinimÄ pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, pripažino pinigų priėmimo faktÄ , tačiau, kad Å¡iuos pinigus panaudojo sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms, negali įrodyti, nes neturi tai patvirtinančių dokumentų, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad jis pripažįsta savo neteisėtus veiksmus.

Nors nuteistasis ir nepripažino BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, jog apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitÄ , tačiau pripažino aplaidžiai tvarkęs apskaitÄ . Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nusikaltimo kvalifikacijos ir kitoks atliekamų veiksmų suvokimas neturėtų bÅ«ti kliÅ«tis pripažinti asmens prisipažinimo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes asmuo, neturintis atitinkamo iÅ¡silavinimo ar žinių, iÅ¡ tikrųjų gali klysti ar kitaip suvokti daromos veikos pavojingumÄ ir numatyti visai kitokį veikos kvalifikavimÄ , nei jam ji yra kvalifikuojama.

Asmuo negali prisiimti kvalifikuojamos veikos, tik todėl, kad tai bÅ«tų laikoma lengvinančia aplinkybe. Tokiu bÅ«du, apeliantų vertinimu, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad R. A. savo kaltę susiklosčiusioje situacijoje pripažįsta tokia apimtimi, kokiÄ jis iÅ¡ tikrųjų suvokia, gailisi, sutinka atsakyti už savo pripažintus neteisėtus veiksmus, pasikliaudamas teisingu teismo sprendimo priėmimu. Pažymima, kad nors tai nėra žodinis gailėjimasis, tačiau tai turėtų bÅ«ti vertinama, kaip atsakomybės prisiėmimas už neteisėtus veiksmus ir noras, pasiryžimas atsakyti už juos.

Taip pat, apeliantų nuomone, remiantis BK 59 straipsnio 2 dalimi, R. A. atsakomybe lengvinančia aplinkybe turėtų bÅ«ti pripažinta ir tai, kad nusikalstama veika padaryta žala nebuvo labai reikÅ¡minga, nes dėl nusikalstamos veikos padarymo asmenų, kurių teisės reikÅ¡mingai pažeistos, nėra. Tokiu bÅ«du, apeliantų nuomone, visos Å¡ios aplinkybės turėtų bÅ«ti pripažintos atsakomybę lengvinančiomis ir įtakoti skiriamÄ bausmę nuteistojo naudai.Taip pat apeliantų nuomone, skirdamas R.

A. bausmę, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo asmenybę, apeliuojant į tai, kad pastarasis buvo Lietuvos sporto federacijos narys, žinomas visuomenei, kaip nusipelnęs sporto veikloje, daugkartinis autoralio čempionas. Pataisos įstaigoje nuteistasis dirba, taip stengdamasis neprarasti socialinių įgÅ«džių. Visos Å¡ios aplinkybės apibÅ«dina nuteistÄ jį, kaip veiklų, ne tik Lietuvos mastu žinomÄ , sportui nusipelniusį, vis dar turintį potencialo pasiekti puikių rezultatų sporto srityje, asmenį.

Tuo pačiu pažymima, kad R. A. padarytos nusikalstamos veikos nėra dideliu mastu pavojingos visuomenei, nes asmenų, kurių interesai bÅ«tų reikÅ¡mingai pažeisti, nėra. Vertinti R. A. kaip visuomenei pavojingÄ , nėra pagrindo. Tuo tarpu ilgesnis R. A. buvimas pataisos įstaigoje nėra tikslingas, kaip tik prieÅ¡ingai, jo buvimas tarp asmenų, kurie padarė smurtinius, prievartinio pobÅ«džio nusikaltimus, neformuoja teigiamų asmens savybių. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad R. A. atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, gi antra identiÅ¡ka nusikalstama veika buvo padaryta viena po kitos, t. y.

R. A. dar neatliekant laisvės atėmimo bausmės. Tokiu bÅ«du mano, kad bausmės tikslais jau yra pasiekti, paskyrus pirmÄ jÄ bausmę.Be Å¡ių nurodytų aplinkybių, skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors prokurorė prašė R. A. skirti Å¡eÅ¡erių metų laisvės atėmimo bausmę už jam inkriminuotas veikas nusikalstamas veikas, tačiau pirmosios instancijos teismui iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alinus dalį pastarajam inkriminuotų veikų, taip sumažinus pareikÅ¡to kaltinimo apimtį, prokurorės pasiÅ«lyta bausmė nebuvo proporcingai sumažinta, tuo pažeidžiant BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ â€“ užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Tuo pačiu buvo pažeistas proporcingumo principas, kadangi mažėjant kaltinime inkriminuotų veikų apimčiai, turėjo atitinkamai mažėti ir bausmės dydis. Apeliantų vertinimu, skiriant R. A. bausmę, nebuvo tinkamai taikyti BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 5 punktas ir 7 punktas, neatsižvelgta į aplinkybes, kurių pagrindu turėjo būti skiriama švelnesnė bausmė.Be to, apeliantų vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai taikyta BK 72 straipsnio norma, kurios pagrindu iš R.

A. konfiskuota 1 012 181,67 eurų pinigų suma. Tokiu bÅ«du, buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, R. A. pasisavino jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ â€“ sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias pinigines lėšas – 1 012 181,67 Eur (3 494 860,88 Lt), todėl Å¡iÄ pinigų sumÄ nuspręsta konfiskuoti. Tačiau skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, kad R. A. panaudojo Å¡iuos pinigus savo asmeninėms reikmėms, kas leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog minėta pinigų suma buvo paversta nuosavu turtu.

Kaltinamasis Å¡ių pinigų niekur nerealizavo – nei R. A., nei artimi giminaičiai, nei tretieji asmenys ryÅ¡ium su minėta pinigų suma neįsigijo kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Neatsižvelgdamas į minėtus argumentus, teismas nusprendė konfiskuoti 1 012 181,67 eurų (3 494 860,88 Lt) pinigų sumÄ ir pripažino, kad pinigai buvo pasisavinti bei paversti savo turtu, motyvuojant tuo, kad R. A. neturi dokumentų, pagrindžiančių jo teiginį, kad pinigai buvo iÅ¡leisti sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ veiklai.

Apeliantų nuomone, Å¡iuo konkrečiu atveju nėra pakankamai įrodymų, jog R. A. pasisavino ir pavertė 1 012 181,67 eurų (3 494 860,88 Lt) pinigų sumÄ savo turtu. Argumento, kad tie pinigai buvo iÅ¡gryninti, nepakanka, nors jokių įrodymų, kad R. A. bÅ«tų Å¡iuos pinigus realizavęs ar kažkur pagrįstai iÅ¡leidęs nėra. Akcentuojama, kad baudžiamojoje teisėje kaltinimas negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o visos abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos įtariamojo naudai. Atsižvelgiant į tai, kad R.

A. neįsigijo jokio turto ir nėra įrodymų, kad iÅ¡leido Å¡iuos pinigus savo reikmėms, taikomos BK 72 straipsnio 2 dalies, 3 dalies pagrindu konfiskacijos mastas yra pernelyg griežtas. Tokio dydžio pinigų sumos ar turto nuteistasis neturi ir mažai tikėtina, kad kada nors turės. Skunde nurodoma, kad konfiskacijos apimtis pažeidžia Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintÄ vertybę, jog asmens turtas neliečiamas, nes bÅ«tų nukreiptas ne į nusikalstama veika įgytÄ turtÄ (juolab, kad toks turtas egzistuoja nepagrindžia jokie įrodymai), bet ir į teisėtomis priemonėmis įgytÄ turtÄ ir į ateityje gaunamas pajamas ar turtÄ .

Apeliantų teigimu, tokiu bÅ«du nebus įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonės tikslai, nes nurodoma konfiskuotina pinigų suma R. A. yra nepakeliama naÅ¡ta, kurios realiai jis grÄ Å¾inti neturės galimybės, bei valstybė neturės realios galimybės iÅ¡ieÅ¡koti minėtos pinigų sumos. Tuo pačiu pažymima, kad pripažintos dėl padarytos nusikalstamos veikos gautos piniginės lėšos buvo skirtos sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ veiklai, dėl to valstybė nepatyrė jokios finansinės žalos.

Minėti pinigai nebuvo skirti valstybės finansiniams interesams tenkinti, tai įrodo atmestas Valstybinės mokesčių inspekcijos ieÅ¡kinys dėl padarytos žalos valstybės biudžetui, todėl taikyti konfiskacijÄ valstybės naudai nėra teisinga kitų asmenų atžvilgiu, nes pinigų suma 1 012 181,67 eurų (3 494 860,88 Lt) yra gauta iÅ¡ paramos davėjų ir skirta sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ veiklai vykdyti. Paramos davėjai ar sporto klubas „(duomenys neskelbtini)“, norėdami ateityje pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį dėl minėtų pinigų, neturės tokios galimybės, nes pinigai bus konfiskuoti valstybės.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir Å iaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 27 d. nuosprendžio nekeisti.Nuteistojo R.

A. ir jo gynėjo advokato ArÅ«no Koskaus apeliacinis skundas atmetamas.Apeliaciniame skunde nuteistasis ir jo gynėjas nesutinka su paskirta laisvės atėmimo bausme, apeliuodami į paskirtos bausmės teisingumÄ ir proporcingumÄ sumažinus pirmosios instancijos teismui kaltinime inkriminuotų veikų apimtį, lengvinančių aplinkybių, į kurias neatsižvelgta, buvimÄ , BK 75 straipsnio nuostatų taikymÄ , taip pat nesutinka su baudžiamojo poveikio priemonės taikymu – konfiskuotino turto iÅ¡ieÅ¡kojimu.

Kitos nuosprendžio dalies apeliantai neginčija. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Tokiu bÅ«du, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde suformuluotus praÅ¡ymus, neperžengdama jų ribų, baudžiamÄ jÄ bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliantų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).Dėl nuteistojo R.

A. ir jo gynėjo advokato A. Koskaus apeliacinio skundo argumentų.Kaip minėta, apeliaciniu skundu praÅ¡oma Å¡velninti skundžiamu nuosprendžiu R. A. skirtÄ bausmę, iÅ¡ esmės argumentuojant tuo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, nustatydamas jos dydį, nepakankamai atsižvelgė į Å¡ioje byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , paties nuteistojo asmenybės bruožus, charakteristikÄ , atliktų neteisėtų veiksmų suvokimÄ , kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, manant, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ ir apeliacinio skundo argumentus paduoto apeliacinio skundo ribose, su tokiais argumentais nesutinka.

Nors apeliantai ir nesutinka su paskirta bausme, iÅ¡ esmės apeliuodami į tam tikrų bylos aplinkybių netinkamÄ vertinimÄ , tačiau nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam R. A. yra teisėta ir pagrįsta.Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog bausmės paskirtį įstatymų leidėjas apibÅ«dina BK 41 straipsnio 2 dalyje, nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumÄ , kurie Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstyti nuoseklia tvarka sudaro vieningÄ bausmės paskirtį.

Bausmės paskirtis – tai galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes, siekia valstybė, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų Å¡ių reikalavimų ir nė vienam negali bÅ«ti suteikiama virÅ¡enybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.

Todėl, įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį yra svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet taip pat ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai, teisingas bausmes. BK įtvirtintas bausmės teisingumo principas suponuoja teismo pareigÄ paskirti nuteistajam teisingÄ bausmę, kuri atitiktų (bÅ«tų proporcinga) padarytos nusikalstamos veikos ir jį padariusio asmens – kaltininko asmenybės pavojingumÄ .

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Be kita ko, teismas turi kreipti daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo bÅ«do ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Taigi, bausmę teismas paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokiÄ , kuri yra numatyta BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje.

Tik iÅ¡imtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali iÅ¡eiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų, esant baudžiamajame įstatyme numatytiems pagrindams.Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę R. A., tinkamai taikė bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje. Apygardos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, t. y. nuteistojo asmenybę (teistas du kartus už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir interesams, finansų sistemai); kitus jį kaip asmenį charakterizuojančius duomenis (nusikalstamas veikas padarė teistumui neiÅ¡nykus), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , kaltės formÄ (veikė tiesiogine tyčia), padaryto nusikaltimo sunkumÄ ir pavojingumÄ , taip pat įvertinęs kitas aplinkybes (vedęs, nepilnamečių vaikų neturi, laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, vykdančios pataisos įstaigos administracijos charakterizuojamas patenkinamai), R.

A. už padarytas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje (dėl apysunkio ir sunkaus nusikaltimų), paskyrė baudžiamojo įstatymo straipsnių sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmes, kurių dydį parinko mažesnį nei šių straipsnių sankcijoje numatytų bausmių vidurkiai. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo parinkta minėtų straipsnių sankcijoje numatyta bausmės rūšis (laisvės atėmimas) ir jos dydžiai yra teisingi.

Nuteistajam paskirtos bausmės už kiekvienÄ veikÄ (1 metai už apysunkio nusikaltimo ir 2 metai 6 mėnesiai už sunkaus nusikaltimo padarymÄ ) ir galutinė subendrinta bausmė negali bÅ«ti vertinama kaip pernelyg griežta ar neteisinga. Darytina iÅ¡vada, kad paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka ne tik BK 41 straipsnio nustatytÄ bausmės paskirtį bei bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis), bet ir teisingumo principÄ . Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, baudžiamojo įstatymo pažeidimų nepadarė.

Visos pirmiau paminėtos aplinkybės, apibÅ«dinančios R. A. asmenybę ir jo padarytos veikos pavojingumÄ , pobÅ«dį, leidžia apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam bausmę ir parinkdamas jos dydį, atsižvelgė ne vien tik į formaliÄ sias baudžiamajame įstatyme nustatytas sÄ lygas, bet ir į kitas, Å¡io klausimo sprendimui svarbias aplinkybes, jas vertino visų bylos faktinių aplinkybių kontekste. Todėl, paskirta bausmės rūšis ir jos dydis atitinka tiek nuteistojo asmenybę, tiek jo padarytos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ .

Nuteistajam R. A. buvo paskirta teisinga, jo įvykdytus nusikaltimus atitinkanti bausmė.Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad skundžiamu nuosprendžiu tiek paskiriant bausmes, tiek jas subendrinus tarpusavyje bei su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, buvo pažeistas BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas, t. y. neatsižvelgta į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Kolegija pažymi, kad kiekvienoje konkrečioje byloje, kiekvienam nuteistajam bausmės rūšis ir jos dydis parenkami individualiai, įvertinus visas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta, juolab, kad bausmės skyrimas nėra siejamas vien tik su nusikalstamos veikos pavojingumo laipsniu.

Tiek bausmės rūšies, tiek jos dydžio parinkimÄ pirmosios instancijos teismas motyvavo iÅ¡samiai, bausmių skyrimo taisyklės Å¡ioje byloje aiÅ¡kintos ir taikytos teisingai. Nors apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad R. A. buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, kurios neprilygsta smurtiniams nusikaltimams, visgi akcentuotina, kad nagrinėjamoje byloje jis nuteistas už dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje padarymÄ , kurių sankcijose atitinkamai numatytos laisvės atėmimo bausmės iki keturių ir iki deÅ¡imtiems metų.

Ä®statymų leidėjas Å¡ias nusikalstamas veikas priskiria prie apysunkių ir sunkių tyčinių nusikaltimų. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę, nepagrįstai nepripažino jokių R. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pažeisdamas BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ . Nuosprendyje nurodoma, jog apygardos teismas baudžiamojoje byloje nenustatė R. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tuo tarpu apeliantų teigimu, R.

A. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis turėjo bÅ«ti pripažinta tai, kad nuteistasis prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei tai, kad nusikalstama veika padaryta žala nebuvo labai reikÅ¡minga, nes dėl nusikalstamos veikos padarymo asmenų, kurių teisės reikÅ¡mingai pažeistos, nėra (BK 59 straipsnio 2 dalis). Nesutikdama su Å¡iais skundo argumentais, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra aplinkybės, parodančios teismui tuos teigiamus momentus, kurie mažina nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir leidžia Å¡velninti baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei konstatuoti bÅ«tina nustatyti vienÄ iÅ¡ trijų alternatyvų:

1) kaltininko prisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kaltininko nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si;

2) kaltininko prisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ ir padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ;

3) kaltininko prisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ ir padėjimÄ nustatyti jÄ darant dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai jis savanoriÅ¡kai, o ne dėl surinktų byloje įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes atliekant ikiteisminį tyrimÄ ar bylÄ nagrinėjant teisme. Kaltininkas nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, kai laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamÄ jÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikaltimo padarinius.

Å i aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo, prisipažinimas įvykdžius nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ , pagal praneÅ¡imo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktÄ pagalbÄ ir pan. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai padeda tinkamai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ .

Å iuo konkrečiu atveju, nuteistasis R. A. bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl pareikÅ¡tų įtarimų neprisipažino, o bylos teisminio nagrinėjimo metu pagal pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ kaltu iÅ¡ esmės prisipažino tik iÅ¡ dalies, t. y. pripažindamas faktines aplinkybes dėl veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, neigė piniginių lėšų pasisavinimÄ , teigdamas, kad lėšos buvo panaudotos klubo reikmėms, kÄ skundžiamame nuosprendyje pagrįstai akcentavo ir apygardos teismas. Pasisakydamas dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, kaltininkas pripažino buhalterinę apskaitÄ vykdęs aplaidžiai, bet ne apgaulingai.

Taigi, iÅ¡ nuteistojo parodymų matyti, kad nors jis ir pripažino dalį bylos aplinkybių, tačiau iÅ¡ esmės tokius savo veiksmus teisino, neigė tam tikras detales, nebuvo nuoÅ¡irdus, tuo pačiu akcentuodamas padarytos žalos nereikÅ¡mingumÄ asmenų, kurių teisės pažeistos, nebuvimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks nuteistojo savo veiksmų vertinimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis savo poelgio kritiÅ¡kai nevertina, neiÅ¡gyvena dėl atliktų veiksmų, o prieÅ¡ingai savo veiksmus pateisina.

Teisėjų kolegijos nuomone, toks formalus prisipažinimas bei nuoširdaus gailėjimosi nebuvimas rodo, kad padarytų nusikalstamų veikų visa apimtimi nuteistasis kritiškai nevertina. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo nesant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Kolegijos nuomone, BK 59 straipsnio 2 dalies tvarka pripažinti R. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybę tai, kad nusikalstama veika padaryta žala nebuvo labai reikšminga, nes dėl to asmenų, kurių teisės reikšmingai pažeistos, neatsirado, pagrindo taip pat nėra.

Pagal BK 59 straipsnio 2 dalį, teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas komentuojamo straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Tai reiÅ¡kia, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių sÄ raÅ¡as, nurodytas BK 59 straipsnio 1 dalyje, nėra iÅ¡samus. Taigi, teismas turi teisę pripažinti lengvinančiomis ir kitas aplinkybes, kurios parodo mažesnį padarytos nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumÄ (teismų praktikoje tokiomis aplinkybėmis paprastai pripažįstamos sunki liga, nepriekaiÅ¡tingas elgesys, iÅ¡laikytiniai, jaunas amžius ir pan.).

Be to, Å¡io straipsnio dalies nuostatos taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, apeliantų nurodoma aplinkybė neparodo R. A. asmenybės ar padarytos nusikalstamos veikos mažesnio pavojingumo. Daugiau nei vieno milijono eurų svetimo turto pasisavinimas negali bÅ«ti laikomas nereikÅ¡mingu. Tai, kad sporto klubas „(duomenys neskelbtini)“ nereiÅ¡kė civilinio ieÅ¡kinio patirtai žalai atlyginti, o Å iaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos ieÅ¡kinys dėl žalos valstybės biudžetui buvo atmestas, atsižvelgus į Å¡ioje baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , nesudaro pagrindo kitaip vertinti R.

A. elgesio, nei jis buvo įvertintas pirmosios instancijos teismo. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, jog byloje pagrįstai nenustatyta kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių.Kaip nepagrįstas atmetamas ir apeliacinio skundo argumentas, jog skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į R. A. asmenybės bruožus, jo charakteristikÄ . Pažymėtina, kad kaltininko asmenybė yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, numatytų BK 54 straipsnio 2 dalyje, į kurias teismas atsižvelgia skirdamas bausmę.

Vadovaujantis teismų praktika, individualizuojant bausmę, visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ Å¡ių aplinkybių neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė dominuojanti reikÅ¡mė. Nagrinėjamu atveju negalima daryti iÅ¡vados, kad apygardos teismas netinkamai įvertino R. A. asmenybę parenkant jam bausmę pagal byloje pateiktus duomenis. Apeliaciniame skunde nurodomos apeliantÄ charakterizuojančios aplinkybės, jo pasiekimai Lietuvos automobilių ralio sporte, buvimas Lietuvos sporto federacijos nariu, negali bÅ«ti vertinami kaip prioritetiniai ir esminę reikÅ¡mę turintys skiriant bausmę.

Å ios nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės nelaikytinos iÅ¡skirtinėmis aplinkybėmis, kurios leistų teigti, kad R. A. už padarytas nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Apeliacinio skundo argumentai dėl R. A. socialinių ryÅ¡ių, jo sportinės veiklos, užsiėmimo, reputacijos praradimo, vertinant kompleksiÅ¡kai visas Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes, negali bÅ«ti laikomi, kaip sudarantys pagrindÄ priimti kitokį procesinį sprendimÄ byloje.

Juolab, kad tai yra natūrali, tokios bausmės rūšies pasekmė, o kiekviena bausmė sukelia kaltininkui atitinkamas pasekmes. Nuteistasis savo veiksmais pats pablogino savo padėtį, tai yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų taisyklių rezultatas. Be to, pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog į kaltininko asmenines, šeimynines aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Ä®vertinus nuteistÄ jį charakterizuojančias aplinkybes (ankstesnius teistumus, padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, naujų veikų padarymÄ neiÅ¡nykus teistumui), kitus jį charakterizuojančius duomenis, taikomas poveikis turi bÅ«ti adekvatus bei proporcingas padarytos veikos pavojingumui, paveikiantis asmenį ir sulaikantis jį nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, prieÅ¡ingai nei apeliuojama skunde, apygardos teismas įvertino visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes.

Ä®vertinus nuteistojo asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumÄ , apimtį, darytina iÅ¡vada, kad R. A. paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, nėra aiÅ¡kiai neteisinga ar per griežta. Juolab, kad kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas R. A. bausmę ir nustatydamas jos trukmę, atsižvelgė ne vien tik į formaliÄ sias teisines baudžiamajame įstatyme nustatytas sÄ lygas, bet ir į kitas Å¡io klausimo sprendimui svarbias aplinkybes, įvertino visų bylos faktinių aplinkybių visumÄ , nesuteikdamas iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės tik vienai kuriai nors aplinkybei.

Å velninti nuosprendžiu paskirtÄ bausmę skunde nurodytais motyvais, pagrindo nėra. Tuo pačiu, kaip nepagrįstas pripažįstamas ir skundo argumentas, kad buvo pažeistas BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas.Ä®vertinus baudžiamosios bylos duomenis, teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, sÄ lygų, kurios bÅ«tų pakankamas pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog nuteistajam įstatymo sankcijoje numatytų bausmių paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui, nenustatyta, BK 62 straipsnio, 54 straipsnio 3 dalies nuostatos netaikytinos, nesant Å¡iuose straipsniuose numatytų pagrindų, kÄ skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas.

Be to, pažymėtina, kad BK nuostatų dėl Å¡velnesnės nei numatyta straipsnio sankcijoje bausmės skyrimo taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad Å¡iuo atveju nėra nustatyta iÅ¡imtinių aplinkybių, sÄ lygų, dėl kurių straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas nuteistajam už apysunkio ir sunkaus nusikaltimų padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Apygardos teismas parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį baudžiamÄ jį įstatymÄ taikė tinkamai.Apeliaciniame skunde, taip pat nurodoma, jog R.

A. atžvilgiu turėjo bÅ«ti taikyta BK 75 straipsnio 1 dalies nuostata, argumentuojant tuo, jog bausmės paskirtis nubausti asmenį jau yra įgyvendinta: nuteistasis nuo 2014 m. kovo 13 d. pataisos įstaigoje atlieka bausmę pagal ankstesnį 2012 m. gruodžio 20 d. Å iaulių apygardos teismo nuosprendį, tokiu bÅ«du, anot apeliantų, R. A. jau yra nubaustas, patyrė iÅ¡gyvenimus, susijusius su reputacijos pablogėjimu, susimÄ stė dėl savo poelgio žalingumo ir nepriimtinumo, o ilgesnė laisvės atėmimo bausmė padarys tik nepataisomos žalos nuteistajam.Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Å¡io skundo argumento pažymi, kad pagal BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatÄ (2015 m. kovo 19 d.

įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 24 d.) leidžiama atidėti bausmės vykdymÄ asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketverius metus už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, pagal šį teisinį reguliavimÄ bausmės vykdymo atidėjimo institutas galėtų bÅ«ti taikomas nuteistajam R.

A., t. y. egzistuoja formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymÄ . Tačiau, Å¡io straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, dėl ko net ir esant formaliems pagrindams, pagrindinis Å¡io straipsnio taikymo kriterijus yra teismo iÅ¡vada, jog pritaikius BK 75 straipsnio normÄ , bus pasiekti bausmės tikslai. Bausmės vykdymo atidėjimas ir yra iÅ¡imtinė bausmės realizavimo forma, galima tik tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog laisvės atėmimo bausmė realiai gali bÅ«ti neatliekama, tačiau kilus pagrįstai abejonei Å¡is institutas neturi bÅ«ti taikomas.

Baudžiamajame įstatyme nepateikta nei baigtinio, nei pavyzdinio sÄ raÅ¡o aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo iÅ¡vada dėl bausmės vykdymo atidėjimo klausimo iÅ¡sprendimo turi bÅ«ti motyvuota. Teismas, priimdamas sprendimÄ dėl BK 75 straipsnio taikymo, turi vadovautis BK 41 ir 54 straipsnių nuostatomis, įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltininko asmenybe, t. y.

įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. IÅ¡ teismo nustatytų aplinkybių turi matytis, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant jos vykdymÄ . Nagrinėjamu atveju matyti, kad pirmosios instancijos teismas, paneigdamas BK 75 straipsnio 1 dalies taikymÄ Å¡ioje byloje, įvertino visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su paties R. A. asmenybe. Buvo įvertinta tai, jog pastarasis, bÅ«damas teistas už nusikalstamÄ veikÄ finansams, toliau darė naujus nusikaltimus finansų sistemai ir turtinius nusikaltimus.

Atsižvelgiant į tai teismas sprendė, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Sprendžiant klausimÄ dėl priemonių bausmės tikslams pasiekti negalima neatsižvelgti į tai, kad R. A. praeityje jau buvo teistas už panaÅ¡aus pobÅ«džio nusikalstamas veikas, taip pat į tai, kad 2012 m. gruodžio 20 d. Å iaulių apygardos teismui priėmus jo atžvilgiu nuosprendį pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), jis vėl nusikalto padarydamas nusikalstamas veikas numatytas baudžiamojo įstatymo XXVIII ir XXXII skyriuose (183 straipsnio 2 dalis, 222 straipsnio 1 dalis).

Tokie faktai rodo R. A. neteisėtų veiksmų dėsningumÄ , jo požiÅ«rį į valstybėje nustatytų teisės normų laikymÄ si, jų gerbimÄ , kÄ pagrįstai skundžiamame nuosprendyje konstatavo apygardos teismas. Taigi, įvertinus R. A. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , nuteistojo asmenybę, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Kolegijos vertinimu, kitos rūšies bausmės skyrimas nuteistajam pažeistų teisingumo principÄ , bei nepasiektų bausmėms keliamų tikslų.

Tuo pačiu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis nustato, jog įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Nagrinėjamu atveju R. A. yra nuteistas už dviejų nusikaltimų (apysunkio ir sunkaus) padarymÄ , todėl natÅ«ralu, kad iÅ¡ to kyla tam tikros pasekmės vienokiu ar kitokiu bÅ«du varžančios nuteistojo konstitucines teises bei laisves.

Tuo tarpu nurodomos skunde aplinkybės dėl socialinių ryÅ¡ių, reputacijos, galėjimo tinkamai integruotis į gyvenimÄ yra svarbios, tačiau jos negali bÅ«ti vertinamos atsietai nuo kitų reikÅ¡mingų aplinkybių ir nepaneigia apygardos teismo iÅ¡vadų pagrįstumo. Apeliantų skundo argumentai, kad bausmės tikslai jau pasiekti, kadangi R. A. jau nuo 2014 m. kovo 13 d. atlikinėja ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę, vertintini kaip deklaratyvÅ«s. Kaip jau minėta, kiekvienu konkrečiu atveju bausmė ir jos dydis kaltininkui parenkamas individualiai, atsižvelgus į visus Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingus duomenis.

Ir nors, kaip nurodo skunde apeliantai, R. A. įvertino padarytos veikos žalingumÄ ir nepriimtinumÄ , atlikdamas ankstesniu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę pataisos įstaigoje elgiasi gerai, dirba, yra pasirengęs įsilieti į socialinį gyvenimÄ , tačiau, apeliacinės instancijos kolegijos nuomone, tai nėra pagrindas Å¡velninti nuteistojo padėtį komentuojamo straipsnio pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, konstatuotina, jog apygardos teismas, paskirdamas R. A. laisvės atėmimo bausmes, žymiai mažesnes nei BK 183 straipsnio 2 dalies ir 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas Å¡ių bausmių vidurkis, subendrindamas jas ir paskirdamas galutinę bausmę, BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų, BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir BK 63 ir 64 straipsniuose numatytų bausmių bendrinimo taisyklių nepažeidė, o nuteistajam paskirta bausmė atitinka teisingumo principÄ .

Apeliaciniu skundu taip pat ginčijama skundžiamu nuosprendžiu R. A. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, teigiant, jog byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, kad nuosprendžiu konstatuotas pasisavintas turtas buvo panaudotas R. A. reikmėms, kas leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog jis buvo paverstas nuteistojo nuosavu turtu, todėl BK 72 straipsnio 2, 3 dalių pagrindu taikomas konfiskacijos mastas yra pernelyg griežtas. Apeliantų teigimu, lėšos, kurias pirmosios instancijos teismas pripažino nusikalstamos veikos rezultatu, gautos iÅ¡ paramos davėjų ir buvo skirtos klubo „(duomenys neskelbtini)“ veiklai.

Tuo tarpu, valstybė nepatyrė jokios finansinės žalos, nes pinigai nebuvo skirti valstybės finansiniams interesams tenkinti.Atsakant į skundo argumentus Å¡ioje dalyje teisėjų kolegija pažymi, kad kaltininko pasipelnymo iÅ¡ nusikalstamos veikos faktas ir dydis yra baudžiamojo byloje įrodinėtinos aplinkybės, nes jos susijusios su baudžiamojo įstatymo (BK 72 straipsnio) taikymu. BPK nenustatyta specialių, bÅ«tent turto konfiskavimui taikomų įrodinėjimo bÅ«dų, todėl minėtos aplinkybės nustatomos pagal bendrÄ sias įrodinėjimo taisykles (pvz., liudytojų, kaltinamojo parodymais, ekspertų iÅ¡vadomis).

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas tik tam tikras turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Pažymėtina, kad Å¡ia turto konfiskavimo nuostata visų pirma siekiama užkirsti keliÄ atvejams, kai kaltininkas paslėpęs, iÅ¡leidęs savo reikmėms ar praradęs konfiskuotinÄ turtÄ iÅ¡vengtų turto konfiskavimo taikymo. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ tokiu bÅ«du gauti pinigai ir (ar) kitÄ materialÄ vertę turintys daiktai konfiskuojami, jeigu kaltininkas iÅ¡ nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiÅ¡kiamas civilinis ieÅ¡kinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grÄ Å¾intas nukentėjusiam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-329/2011, 2K-7-84/2012 ir kt.).Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R.

A. pripažintas kaltu ir pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl jam patikėto didelės vertės svetimo sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ turto – 1 012 181,67 eurų pasisavinimo. Taigi, nusikalstamu bÅ«du užvaldytos sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios lėšos buvo kaltininko padaryto nusikaltimo rezultatas ir atitiko BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ vienÄ iÅ¡ konfiskuotino turto rūšių. Teismas, iÅ¡ esmės konstatavęs, kad kaltininkas iÅ¡ nusikalstamos veikos gavo turtinės naudos ir Å¡is turtas nėra grÄ Å¾intas bei dėl Å¡ios sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo nereiÅ¡kiamas civilinis ieÅ¡kinys, šį turtÄ vadovaujantis BK 72 straipsnio pagrindu konfiskavo.

Skundu neginčijama kaltė dėl R. A. padarytos veikos faktinių aplinkybių ir kvalifikacijos, tačiau nurodoma, kad pinigai buvo naudojami sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms. IÅ¡ pirmosios instancijos skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad R. A. nurodė, jog gautÄ paramÄ naudodavo sporto veiklos vykdymui. Pinigai buvo pervedami į bankinę sÄ skaitÄ , iÅ¡ kurios juos pasiimdavo grynais. GautÄ paramÄ panaudodavo taip pat ir kito klubo veiklai. Vienok, baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta jokių duomenų pagrindžiančių 1 012 181,67 eurų panaudojimÄ sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ veikloje.

Apeliantų argumentai, apie pasisavintų pinigų panaudojimo aplinkybes neparemti jokiais faktiniais duomenimis. Byloje teismo iÅ¡tirtais įrodymais nėra nustatyta, jog nuteistasis 1 012 181,67 eurų sumÄ panaudojo klubo „(duomenys neskelbtini)“ veiklai, tokiu bÅ«du, apygardos teismas, konfiskuodamas šį turtÄ iÅ¡ R. A., BK 72 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies nuostatas pritaikė tinkamai. Nėra jokio pagrindo teigti, kad teismas, taikydamas byloje BK 72 straipsnį, nukrypo nuo teismų praktikos ir padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidÄ .Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliantų skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a:

Nuteistojo R. A. ir jo gynėjo ArÅ«no Koskaus apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                                Sigita Bieliauskienė Teisėjai                                                                                                     Elena Vainienė                                                                                                                  Aloyzas Kruopys