d83caf6a-1bc3-4d54-aceb-8ff37f082ba2 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-970-798/2016Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00408-2015-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.8.LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. Å . personalinės įmonės bankroto administratoriaus V. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. nutarties, kuria buvo netenkintas pareiÅ¡kėjo A.

Å . personalinės įmonės bankroto administratoriaus V. S. skundas dėl 2015 m. spalio 29 d. kreditorių susirinkimo protokolinių nutarimų Nr. 3, 5, 7, 8 panaikinimo.Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pagal atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė Bankrutavusios A. Å . personalinės įmonės bankroto administratorius V. S. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas panaikinti kreditorių susirinkimo 2015 m. spalio 29 d. protokolinius nutarimus Nr. 3, 5, 7, 8, kuriais atitinkamai buvo sprendžiami klausimai dėl administratoriaus ataskaitos už laikotarpį nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo iki pirmojo kreditorių susirinkimo tvirtinimo, administratoriaus atlyginimo nustatymo ir administravimo iÅ¡laidų sÄ matos tvirtinimo, informacijos teikimo kreditoriams ir akcininkams tvarkos nustatymo ir kreditorių susirinkimo suÅ¡aukimo tvarkos nustatymo.Administratorius nurodo, kad kreditorių susirinkimas nutarimu dėl 3 darbotvarkės klausimo nepagrįstai nepatvirtino pinigų srautų ir skolų suvestinių lentelių ir iki pirmojo kreditorių susirikimo administratoriaus patirtų iÅ¡laidų kaip nepagrįstų; 5 darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas dėl administravimo iÅ¡laidų sÄ matos patvirtinimo bei įpareigojimas dėl iÅ¡laidų poreikio ir dydžio suderinti su kreditorių susirinkimo pirmininku prieÅ¡tarauja teisės aktams ir įprastai praktikai; 7 darbotvarkės klausimu priimtu nutarimu nustatyti informacijos teikimo terminai neatitinka normalios organizacijų praktikos bei gali trukdyti atsakyti laiku ir tinkamai; 8 darbotvarkės klausimu priimtu nutarimu patvirtinta kreditorių susirinkimo suÅ¡aukimo tvarka ir jos terminai taip pat nepagrįsti ir pernelyg trumpi visoms funkcijoms atlikti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 25 d. pareiškėjo A. Š. personalinės įmonės bankroto administratoriaus V. S. skundo netenkino.Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO bei byloje esančiais duomenimis, nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartimi A. Š. personalinei įmonei iškelta bankroto byla Nr. B2-2000-153/2015, bankroto administratoriumi paskirtas V. S.. A. Š. personalinės įmonės bankroto administratoriaus V.

S. iniciatyva buvo suÅ¡auktas ir 2015 m. spalio 29 d. 10 val. įvyko pirmasis bankrutuojančios A. Å . personalinės įmonės kreditorių susirinkimas (b. l. 31). Susirinkimo metu buvo pateikta administratoriaus ataskaita su pinigų srautų ir skolų suvestinių lentele (b. l. 34), kurioje nurodyta, kad laikotarpiu iki pirmojo kreditorių susirinkimo faktiÅ¡kai buvo gauta 990,68 Eur piniginių lėšų (360 Eur už nuomÄ ir 630,38 Eur administratoriaus sumokėtos lėšos), iÅ¡ kurių buvo faktiÅ¡kai apmokėtos iÅ¡laidos: 764,08 Eur transporto iÅ¡laidos, 35,70 Eur kanceliarijos ir paÅ¡to iÅ¡laidos, 133,40 Eur už teisines paslaugas, iÅ¡ viso 933,18 Eur iÅ¡laidų.

Pinigų likutis 2015-10-16 – 57,50 Eur. Administratorius kreditorių susirinkimui ir teismui yra pateikęs duomenis apie tai, kad 2015 m. birželio 22 d. buvo sudaryta darbo sutartis tarp bankrutuojančios A. Å . personalinės įmonės ir UAB „Verslo valdymo ir restruktÅ«rizavimo centras“ darbuotojos S. L.-Ž,, pagal kuriÄ ji dirbtų bankrutuojančios A. Å . personalinės įmonės biuro administratore (b. l. 114–115). 2015 m. liepos 8 d. taip pat buvo sudaryta buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis Nr. 15/07/08 su UAB „Apskaitos vizija“, įsigaliojusi nuo 2015 m. liepos 8 d. 2015 m. liepos 7 d. sudaryta teisinių paslaugų sutartis Nr. 2015/11 su advokato padėjėja L.

K. (b. l. 111–112), pagal kuriÄ advokato padėjėja įsipareigojo teikti įmonei teisines paslaugas, sutartis įsigaliojo nuo jos pasiraÅ¡ymo momento ir galioja neterminuotai. Taip pat bankroto administratorius kreditorių susirinkimui pateikė 2015-10-19 teisinių paslaugų 700 Eur sÄ skaitÄ Nr. LK00022/2015 (b. l. 113), kurioje nurodyta, kad advokatės padėjėja surašė įvairių dokumentų projektus įvairioms institucijoms. Kreditoriai bankroto administratoriaus ataskaitÄ patvirtino su iÅ¡lygomis, t. y. atsisakė patvirtinti bankroto administratoriaus nurodytas pinigų srautų ir skolų suvestinių lentelėse lėšų sumas, kurias bankroto administratorius patyrė iki pirmojo kreditorių susirinkimo (b. l. 17).

Teismas sprendė, kad įmonės pinigų srautų nuo 2015-06-05 iki 2015-10-15 suvestinė pati savaime nepatvirtina, kad bankroto administratoriaus turėtos administravimo iÅ¡laidos buvo panaudotos bankrutuojančios įmonės interesais, tuo tarpu lentelėje nurodytų faktiÅ¡kai apmokėtų iÅ¡laidų administratorius įrodymais nepagrindė. A. Å . personalinės įmonės kreditorių susirinkimas 5 darbotvarkės klausimu nutarė visam bankroto procesui nuo nutarties A. Å . personalinei įmonei iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos iki įmonės iÅ¡registravimo iÅ¡ Juridinių asmenų registro patvirtinti 7 240 Eur sÄ matÄ , iÅ¡ kurios 3 620 Eur bÅ«tų atlyginimas bankroto administratoriui, 3 620 Eur visos kitos bankroto administravimo iÅ¡laidos, papildomai įpareigojant dėl iÅ¡laidų poreikio ir dydžio susiderinti su kreditorių susirinkimo pirmininku (b. l. 19).

Teismas, įvertinęs tai, kad bankroto procese nustatyti tik 6 kreditoriai (b. l. 59), bankrutuojanti įmonė jokios veiklos nevykdo jau ilgÄ laikÄ , įmonės komercinė veikla nėra tęsiama, darbuotojų nėra, sprendė, kad administravimo darbų apimtis nėra didelė, todėl bankroto administratorius sÄ matoje nurodytus darbus gali atlikti savarankiÅ¡kai, be biuro administratorės, buhalterinė apskaita taip pat nereikalauja nuolatinio didelės apimties specialių žinių naudojimo poreikio, dėl ko dalį darbų gali atlikti pats administratorius, o prireikus tokio pobÅ«džio paslaugos gali bÅ«ti perkamos atskirai.

Taip pat teismas konstatavo, kad bankroto administratorius žymiai virÅ¡ijo Kauno apygardos teismo 2015-07-17 nutartimi patvirtinÄ 100 Eur teisinių paslaugų per mėnesį. Nurodė, kad bankroto administratorius be jokio teisinio pagrindo visus dokumentus pavedė suraÅ¡yti advokatės padėjėjai. Byla dėl kreditorinio reikalavimo dydžio su UAB „Swedbank lizingas“ buvo pradėta be pagrindo, bankroto administratoriui tinkamai nesusipažinus su kreditoriaus praÅ¡ymu, todėl, teismo vertinimu, bankroto administratorius iÅ¡laidas už suteiktas teismines paslaugas nepagrįstai įtraukė į bankrutuojančios įmonės lėšomis atlygintinų teisinių paslaugų sÄ skaitÄ (b. l. 113).Bylos medžiaga patvirtina, kad bankrutuojanti įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, 2015-06-22 su UAB “Verslo valdymo ir restruktÅ«rizavimo centras” sudarė patalpų nuomos sutartį dėl 8 kv. m bendro ploto patalpų, esančių Savanorių pr. 262-105, Kaune, nuomos (b. l. 106–107), įsipareigodama mokėti 350 Eur per mėn. nuomos mokestį.

Tačiau teismas, iÅ¡ bankroto administratoriaus atstovės paaiÅ¡kinimų nustatęs, kad, nuomos sutartis iÅ¡ tikrųjų yra bankroto administratoriaus darbo vietos nuoma, suteikiantį teisę administratoriui naudotis UAB Verslo valdymo ir restruktÅ«rizavimo centro patalpų įranga, archyvo patalpa, sprendė, kad Å¡i nuoma negali bÅ«ti apmokėta bankrutavusios įmonės lėšomis. Teismas taip pat nurodė, kad savo nuožiÅ«ra pasirinkto objekto nuoma už neprotingÄ kainÄ (8 kv. m už 350 Eur per mėnesį).Teismas sprendė, kad 6, 7, 8, 11 punktuose (b. l.

96) nurodytos ryÅ¡ių, kanceliarinės, transporto ir kitos nenumatytos iÅ¡laidos (korespondencija, bendravimas su institucijomis, tarp jų ir Ä®monių bankroto valdymo departamentu), kurioms administratorius praÅ¡o paskirti lėšų, gali bÅ«ti atliekamos elektroniniu bÅ«du, nevažiuojant į pačiÄ institucijÄ , tačiau jeigu administratorius dėl bÅ«tinybės susiekti su institucija ar apmokėti institucijos paslaugÄ visgi turėtų iÅ¡laidų, Å¡ios iÅ¡laidos neturėtų virÅ¡yti sÄ matos arba administratorius turėtų gauti kreditorių pritarimÄ , o iÅ¡laidų dydį pagrįsti tinkamai įformintu dokumentu.

Teismas taip pat laikė teisėtu kreditorių susirinkimo reikalavimÄ suderinti administravimo iÅ¡laidų poreikį ir dydį su kreditorių susirinkimo pirmininku. Teismo vertinimu, prieÅ¡ingai, nei teigia bankroto administratorius, toks kreditorių susirinkimo sprendimas netrukdo atlikti bankroto procedÅ«ros, o prieÅ¡taraujantys bankroto administratoriaus argumentai paremti prielaidomis.Teismas, vertindamas 7 darbotvarkės klausimu patvirtintos kreditorės UAB “Medicinos bankas” informacijos teikimo kreditoriams ir akcininkams tvarkos (b. l.

19) pagrįstumÄ , sprendė, kad bankroto administratorius savo pateiktu informacijos teikimo tvarkos projektu siekia sudaryti kuo daugiau ribojimų informacijos pateikimui ir jos operatyvumui, kas yra nesuderinama su Ä®BÄ® nuostatomis.Dėl 8 darbotvarkės klausimu priimto nutarimo – kreditorių susirinkimo suÅ¡aukimo tvarkos nustatymo (b. l. 22–24), teismas sutiko su kreditorės UAB “Medicinos bankas” argumentais.Teismas ex officio patikrinęs, ar patvirtintoje sÄ matoje nurodytos iÅ¡laidos pagal teisinę prigimtį atitinka administravimo iÅ¡laidų sampratÄ ir ar iÅ¡laidų dydžiai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, sprendė, kad administravimo iÅ¡laidos yra teisingas.

Taip pat teismas nenustatė Ä®BÄ® ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo suÅ¡aukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos pažeidimų ar tai, kad priimti nutarimai prieÅ¡tarautų imperatyviosioms Ä®BÄ®, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ argumentai PareiÅ¡kėjas bankrutavusios A.

Å . personalinės įmonės bankroto administratorius V. S. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – skundÄ tenkinti.Atskirasis skundas be pareiÅ¡kėjo skunde jau nurodytų argumentų grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Tiek įstatymas (Ä®BÄ® 11 str.), tiek teismų praktika (žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartį c. b. Nr. 3K-3-508/2010) patvirtina, kad kreditorių susirinkimas neturi teisės įsiterpti į administratoriaus kompetencijÄ .

Tuo tarpu 5 darbotvarkės klausimu priimtame nutarime įtvirtintas įpareigojimas dėl iÅ¡laidų poreikio ir dydžio susiderinti su kreditorių susirinkimo pirmininku prieÅ¡tarauja Å¡iai nuostatai, apriboja administratoriaus galimybę veikti savarankiÅ¡kai ir nepriklausomai.Priimtais nutarimais ribojama gauti kvalifikuotÄ pagalbÄ administruojant įmonę, kadangi administratorius neturi teisinio iÅ¡silavinimo bei neatitinka buhalteriams keliamų kvalifikacinių reikalavimų.PrieÅ¡ingai nei nagrinėjamu atveju teismų praktikoje kylant ginčams dėl administravimo iÅ¡laidų sÄ matos visais atvejais pasisakyta, kad teisinės, buhalterinės bei patalpų nuomos iÅ¡laidos yra pagrįstos, bÅ«tinos ir turi bÅ«ti apmokamos (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartį c. b. Nr. 3K-3-28/2008; Lietuvos apeliacinio teismo nutartį c. b. Nr. 2-1304/2014.).Nustatyta sÄ matos suma, kuri siekia pusę supaprastinto bankroto proceso kainos, negali bÅ«ti laikoma pakankama administruoti individualiÄ Ä¯monę. Be to, dėl įmonės teisinės formos specifikos reikalinga atlikti įvairias papildomas funkcijas.Teismas nepagrįstai teigė, kad administratorius nepateikė įrodymų dėl iki pirmojo kreditorių susirinkimo patirtų iÅ¡laidų, kadangi Å¡ie įrodymai pateikti su ataskaita.

Teismas bylos nagrinėjimo metu abejonių dėl šių įrodymų neišsakė, dėl ko administratorius negalėjo pateikti detalių papildomų įrodymų.Teismas nepagrįstai vertino, kad prierašas „įskaitant PVM“ pažeidžia kreditorių teises, kadangi šis prierašas jokių pasekmių nesukelia, o administratoriui bankroto proceso metu tapus PVM mokėtoju, informuoja, kad nu to administratoriaus paslaugų kaina nesikeis.Teismas nepagrįstai teigė, kad nustatyti terminai pakankami vien dėl to, kad administratorius administruoja tik dvi įmones, kadangi administratoriaus darbo krūvis nuolatos kinta.

Teismas taip pat nevertino to, kokiÄ Ä¯takÄ administratoriaus darbo kokybei turės itin trumpi terminai. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos klausimÄ prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra. Pažymėjo, kad teismas negali nustatyti atlyginimo administratoriui, tačiau administratoriui skundžiant kreditorių susirinkimo nutarimÄ , įvertina, ar kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimas atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, ar pagrįstas Ä®monių bankroto įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje nurodytais specialiais kriterijais.             Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ kreditorė UAB „Medicinos bankas“ praÅ¡o skundÄ atmesti.

Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Teisės aktai nenumato, kad bankrutuojančios įmonės lėšomis turėtų bÅ«ti apmokamos visos be iÅ¡imties bankroto administratoriaus nurodytos iÅ¡laidos, tame tarpe asmeninės, Å«kinės komercinės veiklos ar kitos ekonomiÅ¡kai nepagrįstos, nebÅ«tinos iÅ¡laidos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad administratoriui tenka įrodinėjimo naÅ¡ta pagrįsti administravimo iÅ¡laidų sÄ matoje nurodytų iÅ¡laidų reikalingumÄ ir dydį bei vėliau pateikti patirtas iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus.

Administratorius tokių dokumentų nepateikė.Administratorius nepagrįstai pakartotinai reikalauja nagrinėti klausimus, kurie jau buvo iÅ¡nagrinėti įsiteisėjusia nutartimi. Kauno apygardos teismas 2015-07-17 nutartimi nutarė, kad dalis bankroto administravimo iÅ¡laidų buvo nepagrįstos ir nesusijusios su bankroto procesu, bet su administratoriaus Å«kine komercine veikla. Å i nutartis nebuvo apskųsta, todėl Å¡ioje nutartyje nustatytos aplinkybės ir pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai administratoriui turi prejudicinę galiÄ .Bankroto administratoriui keliami aukÅ¡ti kvalifikaciniai reikalavimai, todėl jis pats turi atlikti paprastus ir nesudėtingus darbus, nereikalaujančios iÅ¡skirtinės kompetencijos, kadangi už bankroto procedÅ«ros vykdymÄ jam mokamas atlyginimas.Administratorius nepagrįstai teigia, kad patvirtinta sÄ mata nesudaro galimybės vykdyti bankroto procedÅ«rų, taip pat nepagrįstai sÄ matÄ sieja su Ä®BÄ® supaprastintame bankroto procese numatytais maksimaliais sÄ matos dydžiais.

Atsiradus objektyviems ir pagrįstiems poreikiams konkretiems ir specifiniams sudėtingiems veiksmams atlikti, kreditorių susirinkimas galės spręsti dėl Å¡iems papildomiems procesams skirtinų administravimo iÅ¡laidų dydžio ir panaudojimo, o ne atvirkščiai – iÅ¡ anksto patvirtinant didelę sÄ matÄ .Nagrinėjama bankroto byla nėra ypatingai sudėtinga, nevyksta sudėtingi procesai, dėl kurių reikėtų ypatingai daug administravimo iÅ¡laidų, samdyti tam tikras kompetencijas turinčius profesionalus, pavyzdžiui, advokatus, auditorius ir pan.Administratorius nepagrįstai teigia, kad kreditorių susirinkimo 7 ir 8 klausimais tvirtinami terminai buvo trumpinami iki kelių dienų.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimÄ teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi Ä®BÄ® ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo suÅ¡aukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes Å¡ie procedÅ«rų veiksmai reikÅ¡mingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimÄ . Apeliacinis teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, kaip nustatė ir pirmosios instancijos teismas, nenustatė procedÅ«rinių nuostatų pažeidimų priimant ginčijamus kreditorių susirinkimo nutarimus. Dėl papildomų paaiÅ¡kinimų ir naujų įrodymų priėmimo Apeliantas iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje pateikė teismui papildomus paaiÅ¡kinimus bei naujus įrodymus tik teismui – rengiamų teisės aktų, susijusių su bankroto administravimo iÅ¡laidų ir atlyginimo administratoriui nustatymu, projektus.CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Pagal CPK 323 straipsnį pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundÄ yra draudžiama. Kaip matyti iÅ¡ papildomų paaiÅ¡kinimų turinio, apeliantas iÅ¡ esmės pateikė atsiliepimÄ Ä¯ kai kuriuos UAB „Medicinos bankas“ atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentus. Be to, apeliantas nepateikė paaiÅ¡kinimų ir argumentų, kodėl Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo tik dabar bei kodėl jie nebuvo pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Civilinio proceso įstatymas nenumato galimybės teikti papildomus paaiÅ¡kinimus, kuriais bÅ«tų tikslinamas, pildomas ar plečiamas atskirojo skundo pagrindas, apeliantas teisę į apeliacijÄ Ä¯gyvendino pateikdamas atskirÄ jį skundÄ . Pateiktų naujų procesinių dokumentų ir įrodymų priėmimas reikÅ¡tų, jog apeliacinės instancijos teismas iÅ¡eina ne tik už atskirojo skundo nagrinėjimo ribų (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 320 straipsnis), bet ir imasi tirti naujus, pirmosios instancijos teisme nenagrinėtus faktus, grindžiamus naujais įrodymais.

Atsižvelgiant į paminėtų proceso teisės normų reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti pateiktus procesinius dokumentus bei įrodymus ir vertinti kartu su atskirojo skundo medžiaga ir jie grÄ Å¾inami apeliantui. Dėl prejudicinių faktų nagrinėjamoje byloje UAB „Medicinos bankas“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ teigia, kad Kauno apygardos teismo 2015-07-17 nutartyje nustatytos aplinkybės ir pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai administratoriui turi prejudicinę galiÄ . Su Å¡iais argumentais apeliacinis teismas nesutinka.Pagrindinės teismo sprendimo prejudicialumo vertinimo taisyklės suformuluotos ir nuosekliai plėtojamos kasacinio teismo praktikoje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias teismo sprendimo prejudicialumo galiÄ patvirtinančias nuostatas (byloje turi bÅ«ti nustatytas jų visetas): prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį, priimtÄ civilinėje byloje L.

M. v. O. D. V., bylos Nr. 3K-3-134/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-695/2015).Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismo 2015-07-17 nutartis buvo priimta toje pačioje byloje, kas neatitinka vieno esminių prejudicialumo nustatymo kriterijų – kad aplinkybės turi būti nustatytos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Be to, šia nutartimi klausimas nebuvo išspręstas iš esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu, t. y. teismas tik pagal tuo metu byloje buvusius duomenis galėjo daryti tam tikras išvadas, tačiau šios teismo išvados neturi privalomojo pobūdžio, jei teismas, tirdamas byloje surinktus įrodymus iš naujo, turi pagrindo spręsti priešingai.

Dėl 2015 m. spalio 29 d. kreditorių susirinkimo protokolinio nutarimo Nr. 3 pagrįstumo Ä®BÄ® 11 straipsnio 5 dalies 25 punkte yra nustatyta, kad administratorius turi pateikti savo veiklos ataskaitÄ pirmajam kreditorių susirinkimui ir kreditorių susirinkimui pareikalavus - kitas savo veiklos ataskaitas. Å ioje normoje taip pat nustatyta, kokia informacija turi bÅ«ti pateikta pirmajam kreditorių susirinkimui pateiktoje tvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitoje. Ä®BÄ® 23 straipsnio 4 punkte įtvirtinta kreditorių susirinkimo teisė reikalauti, kad administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas, ir jas tvirtinti.

IÅ¡ esmės ataskaita yra informacija, kurios tikslas yra kreditorių supažindinimas su buvusia/esama/bÅ«sima įmonės finansine bÅ«kle, turtu bei veikla. Tuo pačiu jos pagrindu kreditoriai gali atlikti kontrolės funkcijÄ , ar bÅ«tent pats administratorius aktyviai ir tinkamai atlieka įstatymu nustatytas pareigas, siekiant iÅ¡aiÅ¡kinti visas bankroto procedÅ«roms, kreditorių teisių gynimui reikÅ¡mingas aplinkybes, ar tinkamai naudoja administravimo iÅ¡laidoms skirtas lėšas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-638-464/2015).Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas reglamentuodamas kreditorių susirinkimo teisę reikalauti, kad administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas ir jas tvirtinti reglamentuoja teisinį santykį susijusį su kreditorių susirinkimo teise atsisakyti tvirtinti pateiktas ataskaitas, nurodydamas, kad tokiu atveju kreditorių susirinkimas turi nustatyti ataskaitos trÅ«kumus (Ä®BÄ® 23 straipsnio 4 punktas).

Kreditoriai bet kada gali įpareigoti administratorių ne tik pateikti papildomus duomenis, tačiau ir atlikti atitinkamus konkrečius veiksmus, susijusius su bankrutuojančios įmonės administravimo funkcijų vykdymu bei pareikalauti pateikti kitÄ ataskaitÄ (Ä®BÄ® 11 straipsnio 5 dalies 25 punktas).Kreditorių susirinkimas protokolinio nutarimu Nr. 3 bankroto patvirtino bankroto administratoriaus ataskaitÄ , tačiau su iÅ¡lygomis, t. y. atsisakė patvirtinti bankroto administratoriaus nurodytas pinigų srautų ir skolų suvestinių lentelėse lėšų sumas, kurias bankroto administratorius patyrė iki pirmojo kreditorių susirinkimo, tuo pagrindu, kad bankroto administratorius nepateikė raÅ¡ytinių dokumentų, įrodančių patirtas iÅ¡laidas.

Tačiau netvirtindami ataskaitos minėtoje dalyje, kreditoriai taip pat nenustatė administratoriui protingo termino paÅ¡alinti Å¡iuos trÅ«kumus, tam, kad administratorius galėtų teikti ataskaitÄ tvirtinti kreditorių susirinkimui pakartotinai. Nagrinėjamu atveju, esant aiÅ¡kiems kreditorių nurodytiems ataskaitos trÅ«kumams, kreditoriai nesilaikė įstatyme numatytos pareigos nustatyti terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti taip užkirsdami keliÄ atlyginti bankroto administratoriaus faktiÅ¡kai patirtas pagrįstas iÅ¡laidas administruojant įmonę.

Kreditorės UAB „Medicinos bankas“ pozicija, kad bankroto administratoriaus iÅ¡laidos, patirtos iki pirmojo kreditorių susirinkimo, iÅ¡ viso neturi bÅ«ti atlygintos, yra neteisinga, kadangi kreditorių susirinkimas, kuriame daugiausia balsų turi bÅ«tent UAB „Medicinos bankas“, patvirtino administratoriaus ataskaitÄ likusioje dalyje, iÅ¡ kurios turinio matyti, kad administratorius atliko eilę veiksmų po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, pavyzdžiui, patvirtintoje bankroto administratoriaus ataskaitoje nurodyta, kad apie bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ Ä¯monės kreditoriams buvo praneÅ¡ta raÅ¡tu; buvo kreiptasi į antstolį ir areÅ¡tuotas A.

Å . ir R. Å . priklausantis turtas; administratorius perėmė įmonei priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ ir buvo inventorizuotas turtas; iÅ¡siuntė raÅ¡tÄ dėl transporto priemonių perdavimo; pateiktas pareiÅ¡kimas Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui ir pradėtas ikiteisminis tyrimas, suÅ¡auktas kreditorių susirinkimas. Akivaizdu, kad siekiant atlikti Å¡iuos veiksmus pagrįstai buvo patirtos tam kanceliarinės, paÅ¡to, transporto iÅ¡laidos. Tačiau sutiktina, kad Å¡ias iÅ¡laidas administratorius turi pagrįsti, siekiant nustatyti, ar jos buvo patirtos veikiant įmonės interesais, o ne naudojamos asmeniniams administratoriaus poreikiams, o nesant, kreditorių nuomone, pakankamai ar tinkamų įrodymų, kreditorių susirinkimas turėjo teisę netvirtinti nepagrįstos ataskaitos, tačiau nustatyti terminÄ pateikti tvirtinti ataskaitÄ Å¡ioje dalyje pakartotinai.

Pažymėtina, kad administratoriaus veiklos ataskaita gali bÅ«ti netvirtinama tik tuomet, jeigu egzistuoja konkretÅ«s duomenys apie tai, jog administratorius akivaizdžiai netinkamai vykdė savo pareigas per ataskaitinį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-105/2012).Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, ginčijama teismo nutartis dėl 2015 m. spalio 29 d. kreditorių susirinkimo protokolinio nutarimo Nr. 3 pagrįstumo keistina protokolinį nutarimÄ Nr. 3 dalyje, kuria kreditorių susirinkimas nepatvirtino bankroto administratoriaus ataskaitos dalyje dėl pinigų srautų ir skolų suvestinių lentelių ir iki pirmojo kreditorių susirikimo administratoriaus patirtų iÅ¡laidų, naikinant ir perduodant kreditorių susirinkimui ataskaitÄ minėtoje dalyje svarstyti iÅ¡ naujo.Administratorius apeliaciniu skundu praÅ¡o jo skundÄ dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo tenkinti.

Tuo tarpu skundu pirmosios instancijos teisme jis teismo prašė panaikinti minėtus nutarimus ir iÅ¡spręsti klausimus iÅ¡ esmės, tame tarpe – patvirtinti administratoriaus ataskaitÄ . Panaikinus protokolinį nutarimÄ Nr. 3 minėtoje dalyje, praÅ¡ymas patvirtinti administratoriaus ataskaitÄ atmestinas. Pažymėtina, kad, visų pirma, kreditorių susirinkimas yra subjektas, kuris turi įgaliojimus reikalauti, kad administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas, ir turi teisę jas tvirtinti arba atsisakyti tvirtinti.

Jeigu kreditorių susirinkimas administratoriaus ataskaitos nepatvirtina, administratorius per kreditorių susirinkimo nustatytÄ protingÄ terminÄ privalo paÅ¡alinti kreditorių nurodytus ataskaitos trÅ«kumus ir teikti jÄ tvirtinti kreditorių susirinkimui pakartotinai. Tik jeigu pakartotinai pateiktos ataskaitos kreditorių susirinkimas nepatvirtina, jÄ gali tvirtinti teismas (Ä®BÄ® 23 str. 4 p.). Dėl 2015 m. spalio 29 d. kreditorių susirinkimo protokolinio nutarimo Nr. 5 pagrįstumo A. Å . personalinės įmonės kreditorių susirinkimas 5 darbotvarkės klausimu nutarė visam bankroto procesui nuo nutarties A.

Å . personalinei įmonei iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos iki įmonės iÅ¡registravimo iÅ¡ Juridinių asmenų registro patvirtinti 7 240 Eur sÄ matÄ , iÅ¡ kurios 3 620 Eur bÅ«tų atlyginimas bankroto administratoriui, 3 620 Eur visos kitos bankroto administravimo iÅ¡laidos, papildomai įpareigojant dėl iÅ¡laidų poreikio ir dydžio susiderinti su kreditorių susirinkimo pirmininku (b. l. 19).Apeliantas su Å¡iuo nutarimu nesutinka tiek dėl patvirtintos sÄ matos dydžio, tiek dėl įpareigojimo iÅ¡laidų poreikį ir dydį susiderinti su kreditorių susirinkimo pirmininku.Siekiant bankroto proceso pagrindinio tikslo – kuo didesnio kreditorių pareikÅ¡tų reikalavimų bankroto byloje patenkinimo, kreditoriai ir administratorius, bÅ«dami pavedimo teisinių santykių Å¡alimis, turi tarpusavyje bendradarbiauti (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-688-381/2015).

Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 str.). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).Pažymėtina, kad nėra neįprasta ar nepagrįsta praktika bankroto byloje įpareigoti administratorių derinti tam bankroto administravimo veikloje patiriamų išlaidų poreikį ir dydį su kreditoriais.

Be to, Ä®BÄ® 36 str. 1 d. numato, kad pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo iÅ¡laidos, kurios mokamos iÅ¡ įmonės visų rÅ«Å¡ių lėšų, kas tiesiogiai lemia ir kreditorių reikalavimų patenkinimo galimybės. Todėl kreditoriai suinteresuoti, kad iÅ¡ įmonės lėšų bÅ«tų apmokamos tik pagrįstos ir bÅ«tinos administravimo iÅ¡laidos. Teismas sprendžia, kad apelianto ginčijamas įpareigojimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡ioje dalyje skundÄ atmetė.

Akcentuotina, jog bankroto administratorius, atstovaudamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesams, turi veikti itin sÄ Å¾iningai, rÅ«pestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedÅ«ros bÅ«tų maksimaliai naudinga kreditoriams ir skolininkui (bankrutuojančiai įmonei) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Pakrijas“ v. K. B., bylos Nr. 3K-3-508/2010).Sprendžiant dėl patvirtintos bankroto administravimo iÅ¡laidų sÄ matos atkreiptinas dėmesys į pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, jog bankroto procese nustatyti tik 6 kreditoriai (b. l. 59), bankrutuojanti įmonė jokios veiklos nevykdo jau ilgÄ laikÄ , bendrovės komercinė veikla nėra tęsiama, darbuotojų nėra, sprendė, kad administravimo darbų apimtis nėra didelė.

Teismų praktikoje nurodoma, kad administratoriaus atlyginimo dydis iÅ¡ esmės priklauso nuo kreditorių ir administratoriaus susitarimo, jis turi bÅ«ti toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedÅ«ras, kartu nepažeistų kreditorių interesų, skiriant įmonei administruoti per didelę sumÄ , objektyviais kriterijais nepagrįsto atlyginimo administratoriui nustatymas pažeistų kreditorių teises, jei bÅ«tų nustatytas per didelis atlyginimas, arba administratoriaus teises, jei bÅ«tų nustatytas per mažas, nes bankroto administratorius yra verslo subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas, todėl atlyginimo administratoriui mokėjimas kartu yra ir atlygis verslo subjektui už jo teikiamas paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010;

Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-723/2011, 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-709/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-983/2014; kt.).Inter alia, teismų praktikoje pažymima, kad administravimo iÅ¡laidų sÄ mata reiÅ¡kia iÅ¡laidų ribas, kurios turės bÅ«ti apmokamos iÅ¡ bankrutavusios įmonės turto vertės (parduoto arba perduoto kreditoriams); administratorius, atsižvelgdamas į bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesus, turi efektyviai naudoti iÅ¡laidas pagal jų paskirtį; kreditorių susirinkimo patvirtintoje administravimo iÅ¡laidų sÄ matoje turėtų bÅ«ti įtrauktos tik tokios iÅ¡laidos, kurios atitinka administravimo iÅ¡laidų teisinę prigimtį ir paskirtį, t. y. iÅ¡laidos, bÅ«tinos tinkamai atlikti bankroto procedÅ«ras; administratorius, teikdamas tvirtinti administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ teismui iki pirmojo kreditorių susirinkimo, vėliau – kreditorių susirinkimui, ir / ar inicijuodamas klausimÄ dėl jau nustatyto jam atlyginimo padidinimo, turi pareigÄ motyvuotai pagrįsti, kodėl yra bÅ«tinos atitinkamos administravimo iÅ¡laidos ir kodėl bÅ«tent toks iÅ¡laidų dydis reikalingas, norint užtikrinti tinkamÄ bankrutuojančios įmonės administravimÄ ;

įrodinėjimo naÅ¡ta visais su administravimo iÅ¡laidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių iÅ¡laidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-816/2010; 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-266/2013; 2014 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-918/2014; kt.).Atsižvelgiant į aptartÄ teismų praktikÄ , Ä®BÄ® 36 straipsnio 5 dalyje nurodytus kriterijus administratoriaus atlyginimo už teikiamas paslaugas dydžiui nustatyti bei faktines bankroto bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis pagrįstas, atitinka protingumo bei teisingumo kriterijus, tuo labiau įvertinus ir tÄ aplinkybę, jog nagrinėjamas bankroto procesas yra nėra sudėtingas bei komplikuotas.Sprendžiant ginÄÄ dėl administravimo iÅ¡laidų sÄ matoje nurodytų iÅ¡laidų, pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad administratoriaus veikla apima įmonių administravimÄ ir Å¡iai veiklai įgyvendinti be atitinkamos kvalifikacijos administratorius privalo turėti tam tikras priemones (biurÄ , transportÄ , ryÅ¡io priemones), todėl sÄ matoje administratorius nepagrįstai iÅ¡skiria iÅ¡laidas darbo vietos ir infrastruktÅ«ros iÅ¡laikymo sÄ naudas, transporto nuomos (susijusias su kasdienine veikla) iÅ¡laidas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-419/2012).Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas atmeta apelianto argumentus, kad į sÄ matÄ turi bÅ«ti įtraukiamos administratoriaus veiklai vykdyti reikalingų patalpų nuomos iÅ¡laidos.

Tuo labiau, kad visa nuomos kaina perkeliama vienai bankrutuojančiai įmonei, kai tuo tarpu administratorius toje pačioje darbo vietoje teikia administravimo paslaugas ir kitoms įmonėms, kas akivaizdu, pažeidžia bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus.Pažymėtina, kad, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, kreditoriai neneigia bankrutuojančiai įmonei teiktinų buhalterio ar teisininko paslaugų reikalingumo, kadangi teisės aktai įpareigoja bankroto administratorių organizuoti ir kontroliuoti pajamų, gautų valdant, naudojant ir disponuojant bankrutuojančios įmonės turtu, ir sÄ naudų apskaitÄ , reikÅ¡ti ieÅ¡kinius ginant įmonės interesus, sutiktina, kad Å¡ios paslaugos gali bÅ«ti perkamos pagal poreikį.

Dėl 2015 m. spalio 29 d. kreditorių susirinkimo protokolinių nutarimų Nr. 7, 8 pagrįstumo Nors pirmos instancijos teismui administratorius ginčijo protokolinių nutarimų dėl informacijos teikimo tvarkos kreditoriams ir akcininkams bei kreditorių susirinkimo suÅ¡aukimo tvarkos nustatymo, tačiau Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. nutarties dalies neskundė, atskirajame skunde nepateikė nei vieno nesutikimo su ginčijama teismo nutartimi Å¡ioje dalyje argumento. Teismas apeliacine tvarka skundÄ nagrinėja neperžengdamas skundo teisinio ir faktinio pagrindo.

Tokio pagrindo pačiame skunde nesant, teismas dėl nutarimų Nr. 7, 8 pagrįstumo nepasisako. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartį pakeisti dalyje tik dėl 2015 m. spalio 29 d. kreditorių susirinkimo protokolinio nutarimo Nr. 3 ir toje dalyje, kuria kreditorių susirinkimas nepatvirtino bankroto administratoriaus ataskaitos dalyje dėl pinigų srautų ir skolų suvestinių lentelių ir iki pirmojo kreditorių susirikimo administratoriaus patirtų iÅ¡laidų, nutarimÄ Nr. 3 panaikinti ir perduoti kreditorių susirinkimui klausimÄ svarstyti iÅ¡ naujo.Kitoje dalyje Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjas                                                                                      Antanas Rudzinskas                                                                                                                                                                               Â