2019-01-23 Nr. AB-2064-3-65-3-00462-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-232-525-2019

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00462-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 7.3.6

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal V. R. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja V. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus (toliau – ir atsakovas, VSDFV Utenos skyrius) 2016 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. (10.68)R3-29338 (toliau – ir Utenos skyriaus sprendimas) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Fondo valdyba) 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. (6.5)I-4917 (toliau – Fondo valdybos sprendimas); 2) priteisti iš atsakovų VSDFV Utenos skyriaus ir Fondo valdybos pareiškėjos naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimu, jos sutuoktinis S. R. buvo paskelbtas mirusiu nuo 2011 m. sausio 13 d. Pareiškėja 2015 m. lapkričio 6 d. prašymu kreipėsi į VSDFV Utenos skyrių dėl sutuoktiniui paskirtos pensijos nuo 1994 metų rugsėjo mėnesio iki jo mirties, kuri pareiškėjos nuomone, turėjo būti paskirta jai. VSDFV Utenos skyrius 2015 m. lapkričio 27 d. atsakymu informavo, kad pareiškėjai nuo 2013 m. birželio 8 d. paskirta našlių pensija. Pareiškėja atsakymą apskundė Fondo valdybai, kuri įpareigojo VSDFV Utenos skyrių pareiškėjos prašymą nagrinėti iš naujo.

3. VSDFV Utenos skyrius 2016 m. vasario 12 d. sprendime Nr. (10.1)R3-6834 paaiškino, kad pareiškėjos sutuoktiniui S. R. paskirtos invalidumo pensijos mokėjimas buvo nutrauktas nuo 1994 m. rugsėjo 1 d., kadangi jis daugiau nei 3 mėnesius šios pensijos neatsiėmė, todėl pensija nebuvo skaičiuojama. Fondo valdyba 2016 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. (6.5)I-1908 patvirtino, kad VSDFV Utenos skyrius pateikė teisingą ir išsamią informaciją bei pagrįstai atsisakė pareiškėjai išmokėti jos sutuoktinio invalidumo pensiją už laikotarpį nuo 1994 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. sausio 13 d. Pareiškėja 2016 m. birželio 1 d. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą dėl VSDFV Utenos skyriaus ir Fondo valdybos sprendimų, tačiau 2016 m. birželio 22 d. nutartimi teismas pareiškėjos skundą nusprendė laikyti nepaduotu.

4. Pareiškėja nurodė, jog 2016 m. birželio 30 d. raštu pakartotinai kreipėsi į VSDFV Utenos skyrių, prašydama išmokėti sutuoktiniui neapskaičiuotą ir neišmokėtą pensijos dalį už laikotarpį nuo 1994 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. sausio 13 d., taip pat pateikti duomenis apie tai, kokio dydžio pensijos išmoka jos sutuoktiniui turėjo būti paskaičiuota ir išmokėta. VSDFV Utenos skyrius 2016 m. liepos 11 d. sprendime nurodė, kad pareiškėja pateiktame prašyme nenurodė naujų aplinkybių bei nepateikė papildomų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnių Fondo valdybos ir jos teritorinio skyriaus atsakymų pagrįstumu, todėl prašymą nagrinėti atsisakė. Fondo valdyba 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu pareiškėjos skundą nagrinėti atsisakė motyvuodama tuo, kad pareiškėjos prašymas yra pakartotinis. Pareiškėjos nuomone, skundžiami atsakovų sprendimai yra neteisėti, todėl naikintini.

5. Atsakovas VSDFV Utenos skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą teismo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, kad VSDFV Utenos skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos 2015 m. lapkričio 6 d. prašymą, priėmė 2016 m. vasario 12 d. sprendimą, kuriame nurodė, kad S. R. daugiau nei 3 mėnesius neatsiėmus invalidumo pensijos, jos mokėjimas nuo 1994 m. rugsėjo 1 d. buvo nutrauktas. Pažymėjo, kad invalidumo pensija S. R. nebuvo skaičiuojama, pensija nebuvo sukaupta, todėl ir negali būti išmokėta paveldėtojams. Fondo valdyba 2016 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. (6.5) I-1908, VSDFV Utenos skyriaus 2016 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. (10.1)R3-6834 paliko nepakeistą. Fondo valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl VSDFV Utenos skyriaus sprendimo, 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. (6.5) I-4917 pareiškėjos skundo netenkino.

7. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja 2016 m. birželio 30 d. prašymu pakartotinai kreipėsi į VSDFV Utenos skyrių, prašydama išmokėti mirusiam sutuoktiniui neapskaičiuotos ir 1994 m. rugsėjo 1 d. – 2011 m. sausio 13 d. laikotarpiu neišmokėtos invalidumo pensijos dalį bei pateikti duomenis, kokio dydžio invalidumo pensija nurodytu laikotarpiu turėjo būti apskaičiuota ir išmokėta. VSDFV Utenos skyrius 2016 m. liepos 11 d. sprendime Nr. (10.1)R3-29338 nurodė, kad į pareiškėjos prašyme išdėstytas aplinkybes atsakė 2016 m. vasario 12 d. raštu Nr. (10.1)R3-6834, todėl, vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. V-555 „Dėl asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisyklių (toliau – ir VSDFV Taisyklės) 60.3 papunkčiu, pareiškėjos 2016 m. liepos 4 d. prašymo nenagrinėjo. Fondo valdyba 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. (6.5) I-4917 pripažino teisėtu bei pagrįstu VSDFV Utenos skyriaus sprendimą atsisakyti nagrinėti pareiškėjos prašymą, pažymėdama, kad pareiškėjos prašymas jau buvo išnagrinėtas, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 23 straipsnio 6 dalimi ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 13 d. įsakymu (toliau – ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo taisyklės) 30 punktu, pareiškėjos skundą nagrinėti atsisakė.

8. VSDFV Utenos skyrius pažymėjo, kad neturi pagrindo pareiškėjai išmokėti S. R. paskirtą invalidumo pensiją, kadangi minėtajam asmeniui invalidumo pensijos neatsiėmus daugiau nei 3 mėnesius, jos mokėjimas nuo 1994 m. rugsėjo 1 d. buvo nutrauktas, o neatsiradus naujų aplinkybių, šios pensijos skaičiavimas ir mokėjimas nebuvo atnaujintas.

9. Atsakovas Fondo valdyba atsiliepime teismui nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, prašė pareiškėjos skundą atmesti.

10. Nurodė, kad pareiškėja nesutikdama su VSDFV Utenos skyriaus 2016 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. (10.1)R3-6834, 2016 m. kovo 2 d. kreipėsi į Fondo valdybą kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Fondo valdyba 2016 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. (6.5) I-1908 nustatė, kad VSDFV Utenos skyrius 2016 m. vasario 12 d sprendimu Nr. (10.1)R3-68634 pareiškėjai pateikė teisingą ir išsamią informaciją bei pagrįstai atsisakė jai, kaip S. R. turto paveldėtojai, išmokėti pareiškėjos sutuoktiniui paskirtą invalidumo pensiją už laikotarpį nuo 1994 m. rugsėjo 1 d. iki jo paskelbimo mirusiu.

11. Fondo valdyba ginčijamame 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendime Nr. (6.5)I-4917 pažymėjo, jog patikrino priimtų sprendimų teisėtumą. Pažymėjo, jog pareiškėja 2016 m. liepos 4 d. skundu kreipdamasi į VSDFV Utenos skyrių, pakartotinai reikalavo išmokėti mirusiam sutuoktiniui neapskaičiuotą neišmokėtą invalidumo pensijos dalį bei pateikti duomenis, kokio dydžio invalidumo pensija nurodytu laikotarpiu turėjo būti apskaičiuota ir išmokėta, todėl Fondo valdyba 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. (6.5)I-4917 konstatavo, kad VSDFV Utenos skyriaus 2016 m. liepos 11 d. sprendimas Nr. (10.68)R3-29338, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo pakartotinį prašymą, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

II. 12. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 3 d. sprendimu pareiškėjos V. R. skundą atmetė.

13. Teismas nustatė, kad 2015 m. gruodžio 21 d. prašymu pareiškėja kreipėsi į Fondo valdybą ir prašė išnagrinėti jos prašymą dėl sutuoktiniui S. R. paskirtos invalidumo pensijos mokėjimo sustabdymo už laikotarpį nuo 1994 m. rugsėjo mėn. iki jo paskelbimo mirusiu bei nurodė, nesutinkanti su VSDFV Utenos skyriaus 2015 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. (10.1) R3-45151. Fondo valdyba 2016 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. (6.5) I -444 patenkino pareiškėjos prašymą bei įpareigoti VSDFV Utenos skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą. VSDFV Utenos skyrius 2016 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. (10.1)R3-6834 pateikė informaciją, kad pareiškėjos sutuoktiniui paskirtos invalidumo pensijos mokėjimas nuo 1994 m. rugsėjo 1 d. buvo nutrauktas, kadangi jis daugiau nei 3 mėnesius neatsiėmė invalidumo pensijos, todėl nuo nurodytos datos invalidumo pensija pareiškėjos sutuoktiniui nebuvo skaičiuojama, dėl to nurodytu laikotarpiu ji nebuvo sukaupta, o Švenčionių raj. apylinkės teismui 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimu S. R. paskelbus mirusiu, pagrindo atnaujinti šios pensijos mokėjimą, apskaičiuoti bei ją išmokėti pareiškėjos sutuoktiniui neatsirado, todėl VSDFV Utenos skyrius neturi ką išmokėti pareiškėjai. Fondo valdyba 2016 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. (6.5) I-1908 nurodė, jog neturi pagrindo panaikinti VSDFV Utenos skyriaus 2016 m. vasario 12 d. rašto Nr. (10.1)R3-6834, kadangi šiuo raštu teritorinis Fondo valdybos skyrius pareiškėjai pateikė teisingą bei išsamią informaciją dėl jos sutuoktiniui paskirtos invalidumo pensijos mokėjimo nutraukimo pagrindų, taip pat nurodė, kad dėl pareiškėjos sutuoktinio mirties, invalidumo pensijos mokėjimas jam negalėjo būti atnaujintas ir dėl šios priežasties invalidumo pensijos sumų, kurias galėtų paveldėti S. R. įpėdiniai, nėra. Fondo valdyba sprendime paaiškino, kad sprendimas gali būti ne vien rašytinės formos administracinis individualus teisės aktas, bet ir institucijos valinis aktas (veiksmas), taip pat nurodė, kad S. R. invalidumo pensijos mokėjimas buvo nutrauktas VSDFV Utenos skyriaus valiniu aktu (veiksmu), todėl pateikti rašytinės formos sprendimo nėra galimybės. Šiuo sprendimu pareiškėja taip pat buvo supažindinta su jo apskundimo galimybe teismine tvarka.

14. Byloje taip pat nustatyta, kad 2016 m. birželio 30 d. prašymu „Dėl pensijos išmokų grąžinimo“ pareiškėja kreipėsi į VSDFV Utenos skyrių. Pareiškėja išreiškė nuomonę, kad VSDFV Utenos skyrius pensijos mokėjimą jos sutuoktiniui nutraukė nepagrįstai, be to, tik 2011 m. vasario 10 d. pareiškėjai buvo išduotas S. R. mirties liudijimas, kuriame jos sutuoktinio mirties data nurodyta 2011 m. sausio 13 d. VSDFV Utenos skyriaus 2016 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. (10.68)R3-29338, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – Taisyklės) 12 punktu ir VSDFV taisyklių 60.3 papunkčiu, pareiškėjos prašymą nagrinėti atsisakė, kadangi pareiškėja dėl jos sutuoktiniui paskirtos invalidumo pensijos mokėjimo nutraukimo į VSDFV Utenos skyrių jau buvo kreipusi 2015 m. lapkričio 6 d. prašymu, kuris išnagrinėtas. Skundžiamame sprendime atsakovas taip pat paaiškino, kad pareiškėja, kreipdamasi pakartotinai, nenurodė naujų aplinkybių ir papildomų argumentų, kurie leistų abejoti ankstesnių atsakymų pagrįstumu, bei nurodė pareiškėjai šio rašto apskundimo tvarką. Pareiškėja VSDFV Utenos skyriaus 2016 m. liepos 11 d. sprendimą apskundė Fondo valdybai. Fondo valdyba 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendime Nr. (6.5)I-4917 nurodė, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalį bei Išankstinio ginčų nagrinėjimo taisyklių 30 punkte nustatyta, jog asmens skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą. Fondo valdyba paaiškino, kad VSDFV Utenos skyrius 2016 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 10.1)R3-6834 įvertino pareiškėjos paminėtas aplinkybes, taip pat nurodė, jog šio VSDFV Utenos skyriaus sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas buvo patikrintas Fondo valdybos 2016 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. (6.5)I-1908.

15. Nagrinėjamam ginčui nagrinėti aktualūs Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d.), Taisyklių 60.3 papunktis bei Išankstinio ginčų nagrinėjimo taisyklių 30 punktas.

16. Teismo vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad VSDFV Utenos skyrius 2016 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. (10.1)R3-6834 išnagrinėjo pareiškėjos 2015 m. lapkričio 6 d. prašymą bei informavo pareiškėją dėl šiame jos prašyme keliamų klausimų, susijusių su jos sutuoktiniui paskirta invalidumo pensija bei tai, jog nuo 1994 m. rugsėjo 1 d. nutraukus šios pensijos mokėjimą, mokėtinų šios pensijos sumų pareiškėjai nesusidarė, todėl pareiškėjai 2016 m. birželio 30 d. VSDFV Utenos skyriui pateikus prašymą, kuriame pareiškėja suformulavo iš esmės analogiško turinio reikalavimus, t. y. pakartotinai prašė išmokėti jos mirusiam sutuoktiniui nepaskaičiuotos ir laikotarpiu nuo 1994 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. sausio 13 d. neišmokėtos invalidumo pensijos dalį bei pateikti duomenis, kokio dydžio invalidumo pensija nurodytu laikotarpiu turėjo būti apskaičiuota ir išmokėta, sprendžiama, kad pareiškėja pateikė pakartotinį prašymą. Todėl pareiškėjai pakartotinai kreipiantis į atsakovą 2016 m. birželio 30 d. prašymu, jame nenurodžius naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti ankstesnį VSDFV Utenos skyriaus 2016 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. (10.1)R3-6834, nėra pagrindo pripažinti pareiškėjos skundžiamą VSDFV Utenos skyriaus 2016 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. (10.68)R3-29338 neteisėtu bei nepagrįstu.

17. Teismas atkreipė dėmesį, kad teismo posėdžio metu pareiškėja patvirtino, kad pateikdama atsakovui VSDFV Utenos skyriui 2016 m. birželio 30 d. prašymą, ji kreipėsi dėl tų pačių aplinkybių. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja 2016 m. birželio 30 d. prašymu kreipdamasi į VSDFV Utenos skyrių, pateikė pakartotinį prašymą Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje įtvirtintų nuostatų atžvilgiu. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog šiame prašyme pareiškėja suformulavo reikalavimą pateikti duomenis apie jos sutuoktiniui laikotarpiu nuo 1994 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. sausio 13 d. turėtos išmokėti invalidumo pensijos dydį, nelaikytina naujais faktiniais duomenimis, kurie sudarytų pagrindą nuginčyti ankstesnį VSDFV Utenos skyriaus sprendimą. Toks pareiškėjos reikalavimas laikytinas išvestiniu reikalavimu išmokėti jos mirusiam sutuoktiniui neapskaičiuotą ir neišmokėtą invalidumo pensijos dalį už laikotarpį nuo 1994 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. sausio 13 d.

18. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos skundžiamo Fondo valdybos 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. (6.5)I-4917, pažymėjo, kad pareiškėja 2016 m. liepos 20 d. skundu kreipdamasi į Fondo valdybą, kaip privalomą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, reikalavo jai išmokėti jos sutuoktiniui laikotarpiu nuo 1994 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. sausio 13 d. neišmokėtos invalidumo pensijos dalį. Taigi, pareiškėja skundu kreipdamasi į šią instituciją ir prašydama išmokėti minėtuoju laikotarpiu neišmokėtą jos sutuoktiniui paskirtos invalidumo pensijos dalį, suformulavo tapatų reikalavimą, kuris jau buvo išnagrinėtas Fondo valdybos 2016 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. (6.5)I-1908, todėl pareiškėjai 2016 m. liepos 20 d. skunde nenurodžius naujų aplinkybių, dėl kurių minėtasis Fondo valdybos sprendimas galėtų būti pakeistas, sprendė, jog atsakovas pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2016 m. liepos 20 d. skundą dalyje dėl reikalavimų išmokėti jos buvusiam sutuoktiniui neišmokėtą invalidumo pensijos sumą už nurodytą laikotarpį bei pateikti apskaičiavimą, kokio dydžio invalidumo pensija per šį laikotarpį turėjo būti apskaičiuota, kaip pakartotinį.

19. Teismas pažymėjo, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas sprendimą, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, nurodyti nustatytas arba suteikiamas teises ir pareigas, taip pat tokio sprendimo apskundimo tvarką (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis). Įvertinęs VSDFV Utenos skyriaus 2016 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. (10.68)R3-29338 ir Fondo valdybos 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. (6.5)-I-4917 turinį, teismas vertino, kad sprendimuose atsakovai nurodė motyvus bei teisės aktų nuostatas, kuriomis vadovaujantis buvo išnagrinėti minėtieji pareiškėjos kreipimaisi. Naujų faktinių aplinkybių ar įrodymų, kurių pagrindu skundžiami VSDFV Utenos skyriaus ir Fondo valdybos sprendimai galėtų būti keičiami ar panaikinti, pareiškėja 2016 m. birželio 30 d. prašyme ir 2016 m. liepos 20 d. skunde nenurodė.

20. Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad VSDFV Utenos skyrius priimdamas skundžiamą 2016 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. (10.68)R3-29338 ir Fondo valdyba skundžiamu 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. (6.5)I-4917 išnagrinėjusi pareiškėjos 2016 m. liepos 20 d. skundą, nepažeidė Viešojo administravimo įstatymo, Taisyklių bei Išankstinio ginčų nagrinėjimo taisyklių nuostatų reikalavimų, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimo ir panaikinti ginčijamus atsakovo sprendimus. Teismas netenkino pareiškėjos skundo reikalavimo priteisti iš atsakovų VSDFV Utenos skyriaus ir Fondo valdybos bylinėjimosi išlaidas.

III. 21. Pareiškėja V. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Pareiškėja kreipėsi į teismą reikalaudama panaikinti viešojo administravimo subjektų, t. y. atsakovų, priimtus sprendimus, kuriais yra akivaizdžiai užkertama galimybė atgauti jai, kaip savo mirusio sutuoktinio įpėdinei, priklausančias išmokas – neišmokėtą invalidumo pensiją už laikotarpį nuo 1994 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. sausio 13 d. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatinėti pareiškėjos teisių pažeidimo ar nepažeidimo faktus nagrinėjamos administracinės bylos kontekste.

21.2. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pareiškėjai nėra aiškus ir suprantamas, kadangi neatsakyta, kokiomis priemonėmis ir kokiais gynybos būdais pareiškėja galėtų ar turėtų pasinaudoti, kad būtų atkurtos jos teisės.

21.3. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) numatytą reikalavimą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus. Teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą, iš esmės nevertino skunde nurodytų faktinių aplinkybių (skundo pagrindo), administracinę bylą nagrinėjo formaliai ir paviršutiniškai, pažeidė ir netinkamai taikė procesines teisės normas ir dėl to byla buvo išspręsta neteisingai.

21.4. Teismas apsiribojo atsakovų kompetencijos vertinimu, nurodant, kad atsakovai pagrįstai ir teisėtai atmetė pareiškėjos prašymą dėl jo menamo tapatumo ankstesniam prašymui, tačiau visiškai nenagrinėjo bei nevertino pačių reikalavimų esmės. Toks teismo sprendimas neužtikrina gero administravimo principo įgyvendinimo. Teismas pareiškėjos skundą atmetė formaliais pagrindais, neva, kad atsakovai nėra įpareigoti nagrinėti „tapataus“ prašymo.

21.5. Atsakovai pažeidė Viešojo administravimo įstatyme reglamentuojamus kertinius principus, kuriais jie privalo vadovautis savo veikloje, tačiau pirmosios instancijos teismas tokių pažeidimų nekonstatavo ir satisfakcijos neįvykdė.

21.6. Atsakovas VSDFV Utenos skyrius apie paskirtos sutuoktiniui pensijos nutraukimą ar sustabdymą neinformavo nei pareiškėjos sutuoktinio, nei pareiškėjos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintuose Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nėra numatyta, kad asmeniui neatsiėmus pensijos tris mėnesius, ji galėtų būti nutraukta ar sustabdyta, todėl pareiškėjos vertinimu, pensijos mokėjimas jos sutuoktiniui buvo nutrauktas ar sustabdytas nepagrįstai.

22. Atsakovas VSDFV Utenos skyrius nesutinka su pareiškėjos apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti.

23. Atsakovo vertinimu, pareiškėjos apeliaciniame skunde pateikiami abstraktūs ir deklaratyvūs teiginiai, cituojant ištraukas iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčių bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimų, kas nesudaro pagrindo naikinti pagrįstą ir teisėtą Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimą.

24. Pažymi, kad netekto darbingumo pensija yra Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyta tikslinė išmoka, skirta kompensuoti asmeniui dėl sveikatos būklės atsiradusius galimus praradimus. Pareiškėjai iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų kas mėnesį mokamos senatvės ir našlių pensijos, tačiau pareiškėjos reikalavimas jai išmokėti mirusiam sutuoktiniui S. R. laikotarpiu nuo 1994 m. rugsėjo 1 d. iki jo paskelbimo mirusiu nepaskaičiuotos ir neišmokėtos invalidumo pensijos dalį, VSDFV Utenos skyriaus nuomone, vertintinas kaip pareiškėjos siekimas pasipelnyti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų, t. y. nėra tas pareiškėjos interesas, kurį turėtų ginti teismas, pasinaudodamas diskrecija elgtis kitaip, nei tiesiogiai numatyta teisės aktuose.

25. Atsakovas Fondo valdyba nesutinka su pareiškėjos apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti.

26. Fondo valdybos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai neatitinka faktinių aplinkybių. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas V. R. skunde pareikštų ir teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartimi priimtų reikalavimų ribose, tinkamai išnagrinėjus administracinės bylos faktines aplinkybes, rašytinius įrodymus ir proceso šalių paaiškinimus, tinkamai pritaikius ir išaiškinus materialiosios ir procesinės teisės normas, teismo sprendimas yra argumentuotas ir atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytus teismo sprendimams keliamus reikalavimus, todėl apeliacinio skundo argumentais ir motyvais naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos V. R. prašymą – panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2016 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. (10.68)R3-29338 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. (6.5)I-4917, teisėtumas ir pagrįstumas.

28. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė nustatęs, kad pareiškėja VSDFV Utenos skyriui pateikė 2016 m. birželio 30 d. prašymą, kuriame iš esmės suformulavo analogiško turinio reikalavimus kaip ir 2015 m. lapkričio 6 d. prašyme, todėl vertino, kad pareiškėja pateikė pakartotinį prašymą. Teismas vertino, kad Fondo valdyba2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. (6.5)I-4917, išnagrinėjusi pareiškėjos 2016 m. liepos 20 d. skundą dėl VSDFV Utenos skyriaus priimto 2016 m. liepos 11 d. sprendimo, pagristai atsisakė nagrinėti pareiškėjos reikalavimą kaip pakartotinį.

29. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino skunde nurodytų faktinių aplinkybių (skundo pagrindo), administracinę bylą nagrinėjo formaliai ir paviršutiniškai, netinkamai taikė procesines teisės normas, nesilaikė reikalavimo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus. Teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą dėl jo tapatumo ankstesniam prašymui, visiškai nenagrinėjo ir nevertino pačių reikalavimų esmės. Atsakovai su pareiškėjos apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

30. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnyje nustatyta bendra taisyklė, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (1 d.). Teismas gali peržengti apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (2 d.). Šio ginčo atveju peržengti apeliacinio skundo ribas nėra pagrindo, todėl tikrinamas sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas pateikto apeliacinio skundo ribose.

31. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos išaiškinimą, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

32. Iš pareiškėjos apeliacinio skundo matyti, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo konstatavimu, kad atsakovai pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymus, nustatę, kad pareiškėja dėl jos sutuoktiniui paskirtos invalidumo pensijos mokėjimo nutraukimo jau buvo kreipusis į VSDFV Utenos skyrių bei Fondo valdybą.

33. Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d.) nustatė, jog skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos. Asmenų prašymų nagrinėjimo VSDFV taisyklių 60.3 papunktyje nurodoma, kad prašymai nenagrinėjami, jeigu pakartotiniame prašyme nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu.

34. Byloje nustatyta, jog pareiškėja 2015 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į VSDFV Utenos skyrių, prašydama paaiškinti apie sutuoktinio S. R. invalidumo pensijos paskirtį nuo 1994 m. rugsėjo mėnesio iki jo paskelbimo mirusiu, bei manė, kad pensija turėjo būti paskirta pareiškėjai. VSDFV Utenos skyrius 2016 m. vasario 12 d. sprendime Nr. (10.1)R3-6834 pareiškėjai išaiškino, jog S. R. paskirtas invalidumo pensijos mokėjimas nuo 1994 m. rugsėjo 1 d. buvo nutrauktas neatsiėmus pensijos, todėl pensija nebuvo apskaičiuota ir kaupiama, pagrindo atnaujinti pensijos mokėjimą neatsirado, nes S. R. Švenčionių rajono apylinkės 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimu paskelbtas mirusiu. Fondo valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjos 2016 m. kovo 2 d. skundą, kuriame pareiškėja nesutiko su VSDFV Utenos skyriaus atsakymu, 2016 m. balandžio 1 d. sprendime Nr. (6.5) I-1908 nurodė, jog VSDFV Utenos skyrius pagrįstai atsisakė pareiškėjai, kaip S. R. paveldėtojai, išmokėti S. R. invalidumo pensiją už laikotarpį nuo 1994 m. rugsėjo 1 d. iki jo paskelbimo mirusiu. 2016 m. birželio 30 d. prašymu pareiškėja V. R. kreipėsi į VSDFV Utenos skyrių, prašydama išmokėti mirusiam sutuoktiniui nepaskaičiuotos ir neišmokėtos pensijos dalį nuo 1994 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. sausio 13 d. bei pateikti duomenis kokio dydžio pensijos išmoka sutuoktiniui turėjo būti paskaičiuota ir išmokėta. VSDFV Utenos skyrius 2016 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. (10.68)R3-29338 atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymą kaip pakartotinį, kadangi pareiškėja į VSDFV Utenos skyrių jau buvo kreipusi 2015 m. lapkričio 6 d. prašymu, kuris buvo išnagrinėtas VSDFV Utenos skyriaus 2016 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. (10.1)R3-6834 39 ir Fondo valdybos 2016 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. (6.5) I-1908. Fondo valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjos 2016 m. liepos 20 d. skundą, 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendime Nr. (6.5)I-4917, remiantis VAĮ 23 straipsnio 6 dalies ir išankstinio ginčų nagrinėjimo taisyklių 30 punkto pagrindu, nurodė, kad VSDFV Utenos skyrius 2016 m. liepos 11 d. sprendime Nr. (10.68)R3-29338 pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą, kadangi Fondo valdyba 2016 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. (6.5)I-1908 jau išnagrinėjo pareiškėjos skundą dėl VSDFV Utenos skyriaus priimto sprendimo.

35. Įvertinus pareiškėjos VSDFV Utenos skyriui 2015 m. lapkričio 6 d. ir 2016 m. birželio 30 d. pateiktų prašymų turinį, darytina išvada, kad pareiškėjos prašymuose keliame tapatūs reikalavimai – nurodyti kokio dydžio pensija turėjo būti mokama jos sutuoktiniui S. R. bei, kad neišmokėtos pensijos dalis turi būti paskirta pareiškėjai (išmokėti pareiškėjai sutuoktiniui nepaskaičiuotos ir neišmokėtos pensijos dalį nuo 1994 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. sausio 13 d.). Taigi, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo konstatavimu, kad VSDFV Utenos skyrius 2016 m. liepos 11 d. sprendime Nr. (10.68)R3-29338 pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2016 m. birželio 30 d. prašymą kaip pakartotiną, todėl nėra pagrindo naikinti VSDFV Utenos skyrius 2016 m. liepos 11 d. sprendimo.

36. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nėra pagrindo naikinti Fondo valdybos 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. (6.5)I-4917, kadangi Fondo valdyba, kaip privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, pareiškėjos 2016 m. liepos 20 d. skunde nurodytas aplinkybes jau yra išnagrinėjusi 2016 m. balandžio 1 d. sprendime Nr. (6.5)I-1908, tuo tarpu naujų aplinkybių pareiškėja nenurodė.

37. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo pareiškėjos nurodytų aplinkybių iš esmės dėl pareiškėjai priklausančių sutuoktinio invalidumo pensijos išmokų, nenustatinėjo pareiškėjos teisių pažeidimo (nepažeidimo) faktų, o apsiribojo formaliu vertinimu, kad pareiškėja pateikė pakartotiną prašymą.

38. Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos aplinkybių ir bylai aktualios Administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos kontekste pažymi, kad pareiškėjos suformuluotas skundo (prašymo), kurį teismas priėmė nagrinėti kaip atitinkantį šio įstatymo reikalavimus, pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjos ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1447/2012, 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2155-520/2016, 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1942-502/2016, kt.). Pažymėtina, kad ginčo šioje byloje dalykas yra pirmiau minėti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartimi priimti nagrinėti pareiškėjos skundo reikalavimai dėl VSDFV Utenos skyriaus 2016 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. (10.68)R3-29338 (b. l. 19–20) ir Fondo valdybos 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. (6.5)I-4917 (b. l. 8–9) panaikinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi (administracinėje byloje Nr. eAS-998-602/2016) pareiškėjos V. R. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarties, atmetė. Nutartis įsiteisėjusi.

39. Atsižvelgdama į tai, kad šioje byloje pareiškėjos mirusiam sutuoktiniui nepaskaičiuotos ir neišmokėtos pensijos dalies nuo 1994 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. sausio 13 d. išmokėjimo klausimai bei reikalavimai dėl duomenų pateikimo apie pensijos dydį, nenagrinėtini ir nespręstini, nes tai nėra ginčo šioje byloje dalykas, teisėjų kolegija atmesta pareiškėjos skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo formaliai ir nepasisakė dėl visų pareiškėjos nurodytų aplinkybių.

40. Atsižvelgiant į tai, jog VSDFV Utenos skyriaus 2016 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. (10.1)R3-6834 ir Fondo valdybos 2016 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. (6.5)I-1908, kuriuose atsakyta į pareiškėjos 2015 m. lapkričio 6 d. ir 2016 m. kovo 3 d. prašymus, teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog visi kiti su šiais sprendimais susiję pareiškėjos argumentai (kad pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių, nerinko įrodymų ir nepasisakė dėl pareiškėjos sutuoktiniui paskaičiuotos invalidumo pensijos ir pareiškėjai neišmokėtos jos sutuoktiniui priklausančios pensijos dalies ir t. t.), atmestini kaip nepagrįsti ir šioje byloje nevertinami.

41. Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas administracinę bylą išnagrinėjo pareiškėjos skunde suformuluotų reikalavimų ribose. Teismas patikrino ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat išnagrinėjo pareiškėjos nurodytas aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl tam tikrų bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių ar neišnagrinėjo kurio nors iš pareiškėjos skundo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos V. R. apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. R. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė