2013-09-12 Nr. AB-5710-3-63-3-00153-2012-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

S P R E N D I M A S

Administracinė byla Nr. A438-871/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00153-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 4.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas H. P. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas:

1. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. 17VĮ-(14.17.2) - 1474 „Dėl Pagrynių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Šilutės rajone" dalyje (2 punktas), kuriuo jis išbrauktas iš Šilutės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. Žl 7-711 patvirtintų pretendentų gauti žemę sąrašo, paliekant jį pretendentų sąrašuose;

2. Pripažinti valstybinės žemės sklypą Nr.28, esantį Žalgirių km., Šilutės raj. įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų;

3. Įpareigoti atsakovą netrukdyti šį žemės sklypą privatizuoti.

2012 m. balandžio 25 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl pripažinimo, jog minėtas valstybinės žemės sklypas yra įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ir įpareigojimo atsakovą netrukdyti privatizuoti žemės sklypą, esantį Žalgirių k., Šilutės r., o kitoje dalyje skundas priimtas.

Skunde pareiškėjas nurodė, jog 2012 m. sausio 4 d. gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriaus pranešimą, kuriuo jis informuotas apie 2011 m. gruodžio 13 d. priimtą įsakymą Nr. 17VĮ-(14.17.2)-1474 „Dėl Pagrynių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Šilutės rajone“. Pažymėjo, jog minėtu įsakymu jis yra išbrauktas iš patvirtintų pretendentų gauti žemę sąrašų ir atsisakoma jam parduoti norimą žemės sklypą - 3,70 ha ploto laisvos valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esantį Žalgirių k., Šilutės r. Akcentavo, kad skundžiamas įsakymas grindžiamas Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 6 dalimi, kuri nustato, jog valstybinių parkų ir valstybinių draustinių teritorijose tarp privačių žemės sklypų įsiterpę žemės ūkio veiklai tinkami naudoti ne didesni kaip 5 ha žemės plotai privačion nuosavybėn parduodami tik gretimų žemės sklypų savininkams <..>, t.y. atsakovo nuomone, jo pageidaujamas įsigyti žemės sklypas nėra laikytinas įsiterpusiu į žemės ūkio naudmenas, nes ribojasi ne tik su kitiems asmenims priklausančiais žemės sklypais, bet ir Žalgirių kaimo bendro naudojimo keliu – Šilinės gatve. Pažymėjo, jog 2011 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. 17VĮ-(14.17.2)-1474 apskundė ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tačiau 2012 m. balandžio 2 d. gavo atsakymą, jog įsakymas yra pagrįstas ir nėra pagrindo jį naikinti. Nesutiko su skundžiamu įsakymu, kadangi jo priedo 2 punkte neteisingai nurodyta, jog jis atsisako pretenduoti į prašomą pirkti žemės sklypą. Pabrėžė, jog 2005 metais parašė prašymą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) išsipirkimui, yra atlikęs reikiamas procedūras, pateikęs dokumentus, o jokio atsisakymo jis nerašė. Akcentavo, jog nėra daugiau pretendentų pirkti šį žemės sklypą. Nurodė, jog sklypas (duomenys neskelbtini) negali būti laikomas neįsiterpusiu tarp privačių žemės valdų, nes tik per jo turimą žemės sklypą galima patekti į ginčo sklypą, o Šilinės gatvė negali būti kliūtis sklypo išpirkimui.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė atmesti pareiškėjo skundą atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.

Atsiliepime nurodė, jog pareiškėjas 2004 m. balandžio 9 d. pateikė prašymą Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šilutės rajono žemėtvarkos skyriui, kuriuo prašė pirkti 5 ha valstybinės žemės sklypą Žalgirių k., Šilutės r., besiribojantį su pareiškėjo nuosavybės teise priklausančiu namų valdos žemės sklypu. 2010 m. birželio 7 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 4-3220-(1.3) patvirtintas asmenų, pageidaujančių gauti žemę Pagrynių kadastro vietovėje, Šilutės rajone, sąrašas. Pažymėjo, jog rengiant Pagrynių kadastro vietovės žemėtvarkos projektą, 2011 m. birželio 13 d. įvyko pageidaujančių pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypus asmenų susirinkimas, kurio metu buvo svarstomas ir pareiškėjo prašymas dėl valstybinės žemės įsigijimo. Pabrėžė, jog pareiškėjas pageidavo rinktis tik žemės 3,7 ha žemės sklypą, plane pažymėtą LVŽ-28, esantį Žalgirių k., Šilutės r. Nagrinėjant tokį prašymą, projekto autorius nusprendė šiuo klausimu kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, nes pageidaujamas išpirkti žemės sklypas patenka į saugomą teritoriją. 2011 m. liepos 22 d. raštu Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pripažino, kad pareiškėjo pageidaujamas privatizuoti 3,7 ha ploto valstybinis žemės sklypas (duomenys neskelbtini), esantis Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje, nėra laikytinas įsiterpusiu į žemės ūkio naudmenas žemės sklypu, nes ribojasi ne tik su privačios žemės sklypais, bet ir bendro naudojimo keliu. Nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pageidaujamas žemės sklypas negalėjo būti parduotas, nes pagal teisės aktus nelaikomas įsiterpusiu sklypu. Akcentavo, jog pareiškėjas nepasirinko kitų laisvų žemės sklypų, jis pagrįstai buvo išbrauktas iš pretendentų gauti žemę sąrašo, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą įsakymą.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 27 d. sprendimu pareiškėjo H. P. skundą tenkino, panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 17VĮ-(14.17.2)-1474 „Dėl Pagrynių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Šilutės rajone“ 2 punktą toje dalyje, kuria H. P. išbrauktas iš Pagrynių kadastro vietovėje patvirtintų pretendentų gauti žemę sąrašo.

Teismas konstatavo, jog byloje nagrinėjamas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 17VĮ-(14.17.2)-1474 „Dėl Pagrynių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Šilutės rajone“ 2 punkto, kuriuo pareiškėjas H. P. išbrauktas iš Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 4-3220-(1.3) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. Ž17-71 patvirtintų pretendentų gauti žemę pagal pridedamą priedą sąrašo, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas ginčija įsakymą toje dalyje, kuria jis išbrauktas iš Pagrynių kadastro vietovėje patvirtintų pretendentų gauti žemę sąrašo (sąraše nurodyta priežastis – atsisakė, Nr. 20) ir prašo jį palikti pretendentų gauti žemę sąraše. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau – ir Žemės įstatymas), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas (toliau – ir Žemės reformos įstatymas), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (toliau – ir Saugomų teritorijų įstatymas), Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 (toliau – ir Taisyklės), 1999 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodika (toliau – ir Metodika). Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams.

Pirmosios instancijos teismas papildomai akcentavo, jog pagal Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 6 dalį valstybinių parkų ir valstybinių draustinių teritorijose privačion nuosavybėn gali būti parduodami tik namų valdų, asmeninio ūkio ir sodininkų bendrijų žemės sklypai bei tarp privačios žemės sklypų įsiterpę žemės ūkio veiklai tinkami naudoti ne didesni kaip 5 ha žemės plotai. Šie žemės plotai gali būti parduodami gretimų žemės sklypų savininkams, nesilaikant šiame straipsnyje nustatytos eilės. Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad valstybinių draustinių, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų draustinių, taip pat rekreacinių zonų valstybinė žemė, miškai, vandenys, krūmai, pelkės, akmenynai ir kita nenaudojama žemė neparduodama, išskyrus namų valdų, asmeninio ūkio ir sodininkų bendrijų žemę bei iki 5 ha ploto sklypus, įsiterpusius į žemės ūkio naudmenas ir esančius tarp privačios žemės valdų. Analogiškas reglamentavimas numatytas ir Taisyklių 5 punkte, kuris nustato, jog valstybinių parkų ir valstybinių draustinių teritorijose tarp privačių žemės sklypų įsiterpę žemės ūkio veiklai tinkami naudoti ne didesni kaip 5 hektarų žemės sklypai privačion nuosavybėn parduodami tik gretimų žemės sklypų savininkams. Jeigu keli gretimų žemės sklypų savininkai pageidauja pirkti šį žemės sklypą, žemės sklypas parduodamas jį nuomojančiam asmeniui, kuris atitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Jeigu tokių asmenų nėra arba jų yra keletas, žemės sklypas parduodamas gretimų žemės sklypų savininkams uždarojo aukciono būdu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, iš aukščiau paminėto teisinio reglamentavimo akivaizdu, jog pagrindinės sąlygos be aukciono privačion nuosavybėn valstybiniame parke ar valstybinių draustinių teritorijose įsigyti ne didesnius kaip 5 ha žemės ūkio paskirties plotus yra: 1) žemės sklypas turi būti įsiterpęs tarp privačios žemės sklypų; 2) žemės sklypai parduodami tik gretimų žemės sklypų savininkams.

Dėl įsiterpusio žemės sklypo pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad byloje kilęs ginčas dėl žemės sklypo, kurį pageidauja privačios nuosavybės teise įsigyti pareiškėjas, vertinimo įsiterpimo tarp kitų privačių sklypų aspektu. Pagal bylos medžiagą ir pareiškėjo paaiškinimus nustatyta, jog pareiškėjas 2004 m. balandžio 9 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šilutės rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą pirkti 5 ha valstybinės žemės sklypą Žalgirių kaime, Šilutės rajone, besiribojantį su jam nuosavybės teise priklausančiu namų valdos žemės sklypu. 2010 m. birželio 7 d.

Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 4-3220-(1.3) pareiškėjas buvo įrašytas į patvirtintą asmenų, pageidaujančių gauti žemės Pagrynių kadastro vietovėje, Šilutės rajone, sąrašą. 2010 m. gruodžio 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. Ž17-71 patvirtintas pretendentų gauti žemė Pagrynių kadastro vietovėje, Šilutės rajone, sąrašas, tačiau byloje skundžiamo įsakymo 2 punktu pareiškėjas išbrauktas iš minėto sąrašo. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas pageidauja pirkti valstybinės žemės sklypą, esantį Žalgirių kaime, Šilutės rajone, Pagrynių kadastro vietovės plano ištraukoje, pažymėtą (duomenys neskelbtini), 3.8 ha ploto.

Žalgirių kaimo kraštovaizdžio draustinis patenka į Nemuno deltos regioninį parką, kurio ribos patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1312 „Dėl Nemuno deltos regioninio parko ir zonų ribų patvirtinimo“. Klaipėdos apskrities Šilutės rajono Šilutės seniūnijos Pagrynių kadastro vietovėje nustatytų laisvos valstybinės žemės plotų žiniaraštyje, patvirtintame Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 4-2742-(1.3) (b.l. 30-31), nurodyta, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra 3,7 ha ploto, iš jų 2,5 ha ploto yra žemės ūkio naudmenų saugomoje teritorijoje.

Iš Pagrynių kadastro vietovės plano ištraukos matyti, jog šiaurinėje pusėje valstybinės žemės sklypas ribojasi su L. Ž. žemės sklypu (1,77 ha), rytinėje – su G. P. (15,10 ha) ir V. B. (9 ha) žemės sklypais, pietinėje – su Z. R. (4,9 ha) žemės sklypu ir vakarinėje su pareiškėjo H. P. (0,25 ha ploto) namų valda. Atsakovo atstovas nurodė, jog ginčo žemės sklypas ribojasi su vietinės reikmės keliu – Šilinės gatve. Vadinasi pageidaujamas pirkti žemės sklypas atitinka vieną iš sąlygų – jį pageidauja pirkti gretimos žemės sklypo savininkas, tačiau atsakovo nuomone, neatitinka sąlygos – būti įsiterpusiam tarp privačios žemės sklypų.

Tokia pozicija išdėstyta ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. liepos 22 d. rašte Nr. 1SS-(7.5)-1793 (b.l.

33) bei 2012 m. balandžio 2 d. rašte Nr. 1SS-(7.5)-586 (b.l. 11-13), pareiškėjui skundžiamą įsakymą apskundus privalomai ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne teisme institucijai – Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog aukščiau paminėti teisės aktai neapibrėžia sąvokos „įsiterpęs sklypas“. Pagal 1999 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto nuostatas, laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos.

Pirmosios instancijos teismas papildomai pažymėjo, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. sausio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-34/2011 konstatavo, jog nustatant, ar valstybinės žemės plotas yra įterptinis, kiekvienu konkrečiu atveju vertinama, kaip žemės plotas yra išsidėstęs, ar jis gali funkcionuoti kaip atskiras sklypas, ar žemės plotą, kuriame negalima suformuoti naujo žemės sklypo, galima prijungti prie valstybinės žemės. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje taikant teisės analogiją remiasi aukščiau išdėstytomis nuostatomis, aiškinant ginčo žemės sklypo įsiterpimo aspektą.

Pažymėtina, jog pareiškėjo pageidaujamas pirkti valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra 3,7 ha ploto ir Pagrynių kadastro vietovės plano ištraukoje nepažymėta, jog ribojasi su valstybiniu žemės sklypu. Atsakovo atstovas argumentuoja, jog vakarinėje žemės sklypo pusėje yra Šilinės gatvė, todėl ginčo žemės sklypas nelaikytinas įsiterpusiu tarp privačios nuosavybės žemės sklypų. Pagal Metodikos 20.3 punktą kadastro vietovės žemėtvarkos projektą rengiantis autorius atlieka parengiamuosius darbus, tarp kurių vienas iš pirmųjų - patikrina, ar prie visų anksčiau patvirtinate žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų galima privažiuoti esamais ar suprojektuotais keliais arba yra nustatyti reikalingi kelio servitutai.

Jei tokių kelių nėra suprojektuota, prieš pirmąjį pretendentų susirinkimą turi būti laisvos valstybinės žemės fondo žemėje suprojektuoti privažiuojamieji keliai prie suprojektuotų žemės sklypų ar kelio servitutai. Pagal Metodikos 55 punkto nuostatas vietinės reikšmės keliai turi būti pažymėti žemėtvarkos projekto plane ir į juos atsižvelgiama projektuojant žemės sklypus. Iš Pagrynių kadastro vietinės plano ištraukos nematyti, jog suprojektuotas kelias patekimui į privačius sklypus, nors proceso šalys pripažįsta, jog de facto į sklypus patenkama iš Šilinės gatvės. Teisėjų kolegijos vertinimu, Šilinės gatvė neatitinka teisės aktų reikalavimų, nėra registruota kelių viešame registre, net nepažymėta žemėtvarkos projekte, todėl negalima daryti išvados, jog pagal byloje pateiktus įrodymus ginčo žemės sklypas ribojasi su valstybine žeme – Šilinės gatve.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo žemės sklypas laikytinas įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų, nes iš vakarinės pusės jis ribojasi su M. R. (neregistruota nuosavybė) ir J. R. (0,30 ha ploto) privačiais žemės sklypais. Net ir tuo atveju, jei ir laikytume žemės sklypą besiribojančiu su Šilinės gatve, jis būtų vertinamas kaip įsiterpęs žemės sklypas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo 692 2.15 punkto nuostatas. Aptartų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjas, kaip ir kiti besiribojančių žemės sklypų savininkai (V.

B., Z. R., G. P., J. R. ir M. R., L. Ž.) atitinka sąlygas valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Žalgirių k., Šilutės r., pirkimui, numatytas Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje, todėl nepagrįstai išbrauktas iš pretendentų sąrašų.

Dėl ginčijamo akto atitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatoms pirmosios instancijos teismas pasisakė, jog nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad kiekviena valdžios institucija (įstatymų leidžiamosios, įstatymų vykdomosios ar viešojo administravimo) yra saistoma bendrųjų inter alia konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad bendruosius reikalavimus individualaus administracinio akto turiniui nustato Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis).

Kitaip tariant, viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai privalo būti tikslūs, suprantami, nedviprasmiški, jų motyvų išdėstymas – adekvatus ir pakankamas, leidžiantis suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. LVAT 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas.

Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr.

LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008 ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog skundžiamo įsakymo 2 punktu nuspręsta pareiškėją išbraukti iš Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 4-3220-(1.3) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. Ž17-71 patvirtintų pretendentų gauti žemę sąrašo. Eiliškumo grupė nurodyta – 15, priežastis, dėl kurios pretendentas išbrauktas iš patvirtintų sąrašų, nurodyta – atsisakė. Metodikos 97.3 punktas nustato, jog privaloma įsakymo dėl žemėtvarkos projekto patvirtinimo dalis – asmenų, nurodytų Metodikos 40.3 - 40.5 punktuose (40.3. nedalyvavo žemėtvarkos projekto rengimo metu, išskyrus 40.2 punkte nurodytus asmenis; 40.4. nepasirinko žemės sklypo; 40.5. kiti dalyvavę pretendentai, kuriems laisvos valstybinės žemės neliko), kurie išbraukiami iš patvirtintų pretendentų sąrašų pagal parengtą žemėtvarkos projektą, sąrašas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, rašytinė bylos medžiaga ir pareiškėjo paaiškinimai nepatvirtina skundžiamame įsakyme nurodytos išbraukimo iš pretendentų gauti žemę sąrašų priežasties – atsisakymo. Priešingai, tiek 2011 m. birželio 13 d. Pagrynių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte dalyvaujančių 14 eilės pretendentų susirinkimo protokole nurodyta, jog dėl pareiškėjo pageidaujamo valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) išpirkimo kreiptasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl nuomonės parduoti valstybinę žemę saugomoje teritorijoje, tiek ir teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino neišreiškęs atsisakymo pirkti ginčo žemės sklypą. Pareiškėjas paaiškino, jog susirinkimo metu jam nepasiūlyta pirkti kitų žemės sklypų, tokie duomenys neužfiksuoti ir minėtame susirinkimo protokole. Atsakovo atstovas teisme nenurodė, kokie kiti žemės sklypai buvo pasiūlyti pareiškėjui.

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Metodikos IV skyrius „Projektavimo darbai“ aiškiai reglamentuoja žemėtvarkos projekto autoriaus, žemėtvarkos skyriaus veiksmus, projektuojant žemės sklypus. Numatyta, jog pirmąjį visų eilių pretendentų susirinkimą žemėtvarkos skyrius turi surengti ne vėliau kaip per 20 dienų nuo žemėtvarkos projekto rengimo pradžios. Kiekvieno žemės sklypo išdėstymas ir ribos aptariamos su pretendentu į žemę. Pretendentų sutikimas su projektuojamu žemės sklypu įforminamas parašu <..>, pretendentui nesutikus su projektuojamu žemės sklypu, projekto autorius surašo aktą, nurodydamas nesutikimo priežastis bei pateikdamas savo išvadas (Metodikos 37 punktas). Pirmosios instancijos teismo nuomone, pagal aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą ir faktines bylos aplinkybes akivaizdu, kad skundžiamo įsakymo 2 priedu patvirtintame sąraše nepagrįstai nurodyta priežastis, jog pareiškėjas atsisakė žemės sklypo. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog iš atsakovo atstovo paaiškinimo teisme nustatyta, jog pareiškėjo išbraukimo iš patvirtintų pretendentų sąrašų priežastis – žemės sklypas nelaikytinas įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal Metodikos 40, 97.3 punktus, asmenų, kurie išbraukiami iš patvirtintų pretendentų sąrašų pagal parengtą žemėtvarkos projekto sąrašą, nėra numatyta priežasties – atsisakė, todėl akivaizdu, jog tiek teismui, tiek ir pareiškėjui nėra aiški išbraukimo iš minėto sąrašo priežastis. Pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, ginčijame sprendime (kiek liečia pareiškėjo teises ir interesus) nėra nurodytas jo priėmimo faktinis ir teisinis pagrindas. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-1474 2 punktas, kuriuo pareiškėjas išbrauktas iš Pagrynių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte patvirtintų pretendentų gauti žemę sąrašo, yra neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo keliamų reikalavimų, todėl įsakymas šioje dalyje naikintinas.

III. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teisėjų kolegija netinkamai įvertino, kad laisvos valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (toliau – Ginčo sklypas) laikytinas įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų, nes iš vakarinės pusės ribojasi su M. R. ir J. R. privačiais žemės sklypais. Tokia išvada nepagrįsta byloje esančiais įrodymais, kadangi iš byloje pateiktų dokumentų bei proceso dalyvių paaiškinimų duotų teisminio posėdžio metų buvo nustatyta, kad ginčo sklypas ribojasi su Žalgiriu kaimo bendro naudojimo keliu - Šilinės gatve. Tai matyti Pagrynių kadastro vietovės plano ištraukoje, kurioje aiškiai yra matomas siauras valstybinės žemės tarpelis tarp ginčo sklypo ir M. R. bei J. R. privačių žemės sklypų. Šiuo siauru valstybinės žemės tarpeliu praeina Žalgiriu kaimo bendro naudojimo kelias – Šilinės gatvė. Dėl šios priežasties tiek ginčo sklypo, tiek M. R. bei J. R. privačių žemės sklypų gretimybė yra bendro naudojimo kelias, kuris vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio nuostatomis negali būti privatizuotas.

2. Atsakovas pažymi, kad visa informacija apie laisvus žemės sklypus buvo pateikta pareiškėjui 2011 m. birželio 13 d. vykusio susirinkimo metu, taip pat duomenis apie laisvus žemės plotus nuolat buvo ir yra skelbiami viešai interneto tinklapyje www.nzt.lt. Atsižvelgiant į tai, atsakovo vertinimu, pareiškėjo paaiškinimai, kad jam nebuvo pasiūlyta pirkti kitų žemės sklypų, yra klaidinantys ir neparemti jokiais įrodymais. Kadangi ginčo sklypą vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 6 dalimi ir Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 7 dalimi buvo atsisakyta parduoti pareiškėjui, o pareiškėjas nepasirinko kitų laisvų žemės plotų Skyrius pagrįstai tai įvertino kaip atsisakymą ir tai nurodė įsakyme išbraukdamas pareiškėją iš pretendentų sąrašų. Ši išbraukimo iš sąrašų priežastis yra aiški, todėl tai negali būti pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą administracinį aktą.

3. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimu panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 17VĮ- (14.17.2)-1474 "Dėl Pagrynių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Šilutės rajone" 2 punktą toje dalyje, kuria H. P. išbrauktas iš Pagrynių kadastro vietovėje patvirtintų pretendentų gauti sąrašo. Šio sprendimo patikrinimas apeliacine tvarka yra ypač svarbus tuo, kad būtų suformuota teisminė praktika dėl žemės sklypų esančių saugomose teritorijose pripažinimo įsiterpusiu arba neįsiterpusiu, nes atsakovas kaip žemės reformos vykdytojas nuolat susiduria su tokių aplinkybių taikymu.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Atsakovas teigia, kad ginčo sklypas nėra laikytinas įsiterpusiu, nes tarp pretendentų jį įsigyti praeina valstybinės žemės tarpelis tarp ginčo sklypo ir M. R., bei J. R. privačių žemės sklypų. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai savo sprendime pagrindė, kodėl šis sklypas ((duomenys neskelbtini)) yra laikytinas įsiterpusiu ir gali būti privatizuojamas, nors pro juos ir praeina bendro naudojimo kelias. Anot pareiškėjo pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta visa teisminė praktika, bei teisiniai aktai, kurių pagrindu ginčo sklypas laikytinas įsiterpusiu žemės sklypu. Pareiškėjas pažymi, jog atsakovas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neargumentavo savo išvados, kad net ir tuo atveju, jei ir laikytume ginčo žemės sklypą besiribojančiu su Šilinės gatve, jis būtų vertinamas kaip įsiterpęs žemės sklypas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr.692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto nuostatas, kadangi pagal jas šis žemės sklypas atitinka sąlygas valstybinės žemės sklypo pirkimui tiek man. tiek kitiems pretendentams (V. B.. Z. R., G. P., J. R., M. R.). Anot pareiškėjo, šie atsakovo argumentai nemotyvuoti, arba rodo aiškų įstatymo nesupratimą, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, jog analogiškas atvejis jau išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartimi. Pareiškėjo nuomone, ta aplinkybė, kad iš visų pusių privatizuojamą sklypą supa privačios namų valdos ir į ginčo sklypą patenkama tik per pareiškėjo sklypą rodo, kad šis sklypas negali būti laikomas neįsiterpusiu.

2. Dėl ginčijamo akto atitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatoms pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas motyvuotai ir pagrįstai įvertino aplinkybę, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės Žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 13 d. įsakymas Nr. l7VĮ-914.17.2)-1474 išbraukti pareiškėją iš pretendentų įsigyti žemės sklypą sąrašą yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes pareiškėjas niekada neatsisakė pretenduoti nusipirkti žemės sklypą ir to siekia iki šiol.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju administracinis ginčas teisme kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 17VĮ-(14.17.2)-1474 „Dėl Pagrynių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Šilutės rajone“ 2 punkto, kuriuo pareiškėjas H. P. išbrauktas iš Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 4-3220-(1.3) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. Ž17-71 patvirtintų pretendentų gauti žemę pagal pridedamą priedą sąrašo (b. l. 9-10), teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas ginčija įsakymą toje dalyje, kuria jis išbrauktas iš Pagrynių kadastro vietovėje patvirtintų pretendentų gauti žemę sąrašo (sąraše nurodyta priežastis – atsisakė, Nr. 20) ir prašo jį palikti pretendentų gauti žemę sąraše.

Bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas pageidauja pirkti valstybinės žemės sklypą, esantį Žalgirių kaime, Šilutės rajone, Pagrynių kadastro vietovės plano ištraukoje (b. l. 29), pažymėtą (duomenys neskelbtini), 3.8 ha ploto. Žalgirių kaimo kraštovaizdžio draustinis patenka į Nemuno deltos regioninį parką, kurio ribos patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1312 „Dėl Nemuno deltos regioninio parko ir zonų ribų patvirtinimo“. Klaipėdos apskrities Šilutės rajono Šilutės seniūnijos Pagrynių kadastro vietovėje nustatytų laisvos valstybinės žemės plotų žiniaraštyje, patvirtintame Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. gegužės 17 d.

įsakymu Nr. 4-2742-(1.3) (b. l. 30-31), nurodyta, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra 3,7 ha ploto, iš jų 2,5 ha ploto yra žemės ūkio naudmenų saugomoje teritorijoje. Iš Pagrynių kadastro vietovės plano ištraukos matyti, jog šiaurinėje pusėje valstybinės žemės sklypas ribojasi su L. Ž. žemės sklypu (1,77 ha), rytinėje – su G. P. (15,10 ha) ir V. B. (9 ha) žemės sklypais, pietinėje – su Z. R. (4,9 ha) žemės sklypu ir vakarinėje su pareiškėjo H. P. (0,25 ha ploto) namų valda (b. l. 29). Tačiau, remiantis atsakovo pozicija, išdėstyta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. liepos 22 d. rašte Nr. 1SS-(7.5)-1793 (b. l.

33) bei 2012 m. balandžio 2 d. rašte Nr. 1SS-(7.5)-586 (b. l. 11–13), taip pat atsakovo paaiškinimais, išdėstytais atsiliepime pirmosios instancijos teismui (b. l. 20–21) ir apeliaciniame skunde (b. l. 86–87) ginčo žemės sklypas ribojasi su vietinės reikmės keliu – Šilinės gatve. Todėl, atsakovo vertinimu, pareiškėjo pageidaujamas pirkti valstybinės žemės sklypas atitinka vieną iš teisės aktuose nustatytų sąlygų – jį pageidauja pirkti gretimos žemės sklypo savininkas, tačiau neatitinka kitos sąlygos – būti įsiterpusiam tarp privačios žemės sklypų (vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto nuostatomis, įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu).

Vadovaudamasis šiais teisiniais argumentais, atsakovas priėmė ginčijamą įsakymą ir išbraukė pareiškėją iš Pagrynių kadastro vietovėje patvirtintų pretendentų gauti žemę sąrašo.

Teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip iš esmės teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ginčo teisinius santykius inter alia reglamentuoja Žemės įstatymas, Žemės reformos įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas, Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 (Taisyklės) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“.

Iš šiuose teisės norminiuose aktuose įtvirtinto teisinio reglamentavimo (Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktas (2010 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. XI-912 redakcija), Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 6 dalis (2010 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. XI-914 redakcija), Saugomų teritorijų įstatymo (2001 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. IX-628 redakcija) 31 straipsnio 7 dalis, Taisyklių 5 punktas (2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 redakcija)) akivaizdu, jog pagrindinės sąlygos be aukciono privačion nuosavybėn valstybiniame parke ar valstybinių draustinių teritorijose įsigyti ne didesnius kaip 5 ha žemės ūkio paskirties plotus yra tokios, kad (1) žemės sklypas turi būti įsiterpęs tarp privačios žemės sklypų ir (2) žemės sklypai parduodami tik gretimų žemės sklypų savininkams.

Papildomai akcentuotina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto nuostatomis (2011 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 323 redakcija) 2.15 punktu laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams.

Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos.

Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju siekiant išspręsti pareiškėjo keliamą ginčą bei patikrinti ginčijamo atsakovo įsakymo teisėtumą, būtina nustatyti ar pareiškėjo pageidaujamas pirkti valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini), esantis Žalgirių km., Šilutės raj., gali būti pripažintas įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų, ar, priešingai, jis nelaikytinas įsiterpusiu žemės plotu, kadangi galimai ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu – Šilinės gatve (vietinės reikšmės keliu) (šią aplinkybę nurodo bei įrodinėja atsakovas). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnyje įtvirtinta, kad, nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas svarbias bylai aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Tuo tarpu Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos, kokiais įrodymais grindžiamos teismo išvados ir kuo argumentuodamas jis atmetė kai kuriuos įrodymus.

Nagrinėjamu atveju, priimdamas ginčijamą sprendimą ir tenkindamas pareiškėjo skundą (pripažindamas, jog ginčo žemės sklypas laikytinas įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų, nes iš vakarinės pusės jis ribojasi su M. R. (neregistruota nuosavybė) ir J. R. (0,30 ha ploto) privačiais žemės sklypais), pirmosios instancijos teismas vadovavosi šiais įrodymais bei argumentais: 1) Pagrynių kadastro vietovės plano ištraukoje nepažymėta, jog pareiškėjo pageidaujamas pirkti valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ribojasi su valstybiniu žemės sklypu; 2) Šilinės gatvė de facto skirianti ginčo žemės sklypą nuo kitų privačių žemės sklypų neatitinka teisės aktų reikalavimų, nėra registruota kelių viešame registre, net nepažymėta žemėtvarkos projekte, teisės aktų numatyta tvarka nėra nustatyti kelio servitutai (b. l. 49–50).

Kaip jau buvo nurodyta, šiuo atveju aplinkybe, turinčia esminės reikšmės bylai, yra tai, ar ginčo žemės sklypas ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu – Šilinės gatve. Atsižvelgiant į minėtas Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnio bei 86 straipsnio 2 dalies nuostatas, pirmosios instancijos teismas privalėjo imtis priemonių šiai aplinkybei nustatyti (jai patvirtinti ir paneigti) bei pateikti savo išvadą pagrindžiančių įrodymų vertinimą. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą iš esmės neįvykdė įstatyme numatytos pareigos visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išnagrinėti bylą.

Visų pirma, akcentuotina tai, jog Pagrynių kadastro vietovės plano ištrauka (b. l. 29), kuria kaip pagrindiniu (esminiu) įrodymu vadovavosi pirmosios instancijos teismas, neatitinka pagrindinių įrodymų patikimumo reikalavimų – šioje plano ištraukoje nenurodyta kokio oficialaus dokumento pagrindu ji yra sudaryta, be to, šioje plano ištraukoje apskritai nėra konkrečių nuorodų į Šilinės gatvės (vietinės reikšmės kelio) egzistavimą (šis faktas grindžiamas tik atsakovo paaiškinimais, jog Šilinės gatvės (kelio) vietoje yra paliktas bei ištraukoje pažymėtas laisvo nesuformuoto žemės sklypo plotelis).

Antra, nors pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Šilinės gatvė de facto skirianti ginčo žemės sklypą nuo kitų privačių žemės sklypų nepažymėta žemėtvarkos projekte, tačiau, byloje nėra jokių duomenų, jog pirmosios instancijos teismas buvo išreikalavęs Pagrynių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 17VĮ-(14.17.2)-1474. Taip pat byloje nėra duomenų, jog nagrinėjant bylą buvo detaliai tiriamas ir vertinamas šio dokumento turinys (t. y. nustatinėjama, koks statusas (paskirtis) šiuo dokumentu buvo nustatytas žemės plotui, kurį atsakovas priskiria Šilinės gatvei (vietinės reikšmės keliui). Papildomai pažymėtina, jog, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 5 dalimi (2010 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. XI-914 redakcija), būtent žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuojami grąžinamos, perduodamos arba suteikiamos nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai, tarp jų ir fizinių ar juridinių asmenų, užsienio organizacijų, juridinių asmenų ar užsienio organizacijų filialų naudojami nuosavybės teise ir reikalingi turimiems pastatams bei statiniams eksploatuoti, taip pat leistos pirkti ir nuomoti iš valstybės žemės sklypai, nustatomi jų plotai ir ribos, suprojektuojamas bendrojo naudojimo kelių tinklas, žemės sklypams nustatoma pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės servitutai ir žemės naudojimo sąlygos.

Trečia, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodoma, jog Šilinės gatvė de facto skirianti ginčo žemės sklypą nuo kitų privačių žemės sklypų neatitinka teisės aktų reikalavimų, nėra registruota kelių viešame registre, teisės aktų numatyta tvarka nėra nustatyti kelio servitutai, tačiau pirmosios instancijos teismas šių išvadų nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis (įrodymais). Byloje nėra duomenų, jog nagrinėjant bylą buvo analizuojami Adresų registro ir/ar vietos savivaldybės vietinės reikšmės kelių informacinėse sistemos duomenys apie Šilinės gatvei (vietinės reikšmės keliui) galimai suteiktą oficialių gatvės (kelio) statusą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 715 patvirtinto Lietuvos Respublikos adresų registro nuostatų 4.5 punktas, Kelių įstatymo 7 straipsnis; 2011 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XI-1634 redakcija), taip pat nustatinėjama kokių administracinių aktų (sprendimu) pagrindu toks statusas Šilinės gatvei (vietinės reikšmės keliui) galėjo būti suteiktas.

Teisėjų kolegijos nuomone, siekdamas nustatyti šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas privalėjo įpareigoti atsakovą pateikti pirminius įrodymus (žemės reformos žemėtvarkos projektą, kitus teritorijų planavimo dokumentus, nurodytus Teritorijų planavimo įstatymo (2009 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-619 redakcija) 15 bei 21 straipsnyje (ginčo teritorijos specialieji ir/ar detalieji planai, kiti jiems prilyginti dokumentai), patvirtinančius faktą, jog Šilinės gatvė (vietinės reikšmės kelias) oficialiai buvo suprojektuota (jos egzistavimas numatytas galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose bei jų sprendiniuose), taip pat patikrinti kitus įrodymus patvirtinančius ar paneigiančius Šilinės gatvės (vietinės reikšmės kelio) egzistavimo faktą (valstybės registrų bei informacinių sistemų duomenys, įgaliotų institucijų sprendimai dėl gatvės (vietinės reikšmės kelio) statuso suteikimo ir pan.). Pabrėžtina, jog, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 61 straipsnio 1 dalies nuostatomis, į bylą gali būti kviečiami specialistai, turintys specialių žinių žemėtvarkos bei teritorijų planavimo srityje atitinkamiems dokumentams (jų turiniui) ištirti bei įvertinti.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog nurodyti procesiniai trūkumai gali būti pašalinti tik perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti daug naujų įrodymų (Administracinių bylų teisenos 141 straipsnio 1 dalies 2 punktas), t. y. pakartotinai išspręsti klausimus dėl įrodymų, susijusių su ginčo objektu, išreikalavimo bei jų tyrimo (vertinimo). Todėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, panaikinant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduodant šiam teismui iš naujo nagrinėti pareiškėjo H. P. skundą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a:

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 27 d. sprendimą ir perduoti pirmosios instancijos teismui pareiškėjo H. P. skundą nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas