d8367b38-38a5-4cdf-b6b4-e0ec9a0862e2 · Alytaus apylinkės teismas

?Baudžiamojoje byloje NrBaudžiamoji byla Nr. 1-50-543/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15616-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.7; 1.1.6.3; 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.13; 1.1.8.8; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.1.8.13; 1.1.8.15; 1.1.10.1; 1.1.13; 1.2.4.6.2.1; 2.1.10.1; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 17 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė, sekretoriaujant Rasai Sabonienei, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei A.

B., kaltinamajam S. D., jo gynėjai advokato padėjėjai M. Å ., nukentėjusiajam G. D., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiÅ¡kai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) iÅ¡silavinimÄ , (duomenys neskelbtini), vykdantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas:

1. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį, paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė;

2. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2020 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, 641 straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 1 metų 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmės neatlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. Teismas n u s t a t ė : Kaltinamasis S. D. 2020 m. balandžio 21 d. apie 18.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), ant bendro naudojimo kelio, esančio prie minėto gyvenamojo namo, konflikto metu tyčia mušė savo artimÄ giminaitį – tėvÄ G.

D., kuriam kumščiu sudavė į veidÄ ir taip muÅ¡damas nukentėjusiajam G. D. sukėlė fizinį skausmÄ ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ dėl nosies sumuÅ¡imo. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis S. D. savo kaltę iÅ¡ esmės pripažino ir paaiÅ¡kino, jog 2020 m. balandžio 21 d. jis su savo sutuoktine E. D. bei vaikais M. S. ir K. D. nuvažiavo pas jo tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini). Atvažiavę, jie sustojo ant kelio važiuojamosios dalies. Tuomet E. D. liko su vaikais automobilyje, o jis pats nuėjo pas savo tėvÄ G.

D., kuris tuo metu kažkÄ dirbo Å«kiniame pastate. G. D. nusivedė jį į namus, kadangi norėjo paduoti jam skirtus laiÅ¡kus. Kai jo tėvas paėmė tuos laiÅ¡kus, tuo pat momentu pasirodė ir jo (kaltinamojo) motina M. D., kuri paklausė, kam jis neÅ¡a tuos laiÅ¡kus. G. D. pasakė jai, kad atvažiavo jų sÅ«nus. Tuo metu pribėgo jo motina M. D., kuri pagriebė tuos laiÅ¡kus ir pasakė, kad ji eis pasikalbėti su jais ir kad Å¡ie neiÅ¡važiuos, kol jie nepasikalbės. Jis (kaltinamasis) pasiėmė tuos laiÅ¡kus iÅ¡ motinos ir išėjo susinervinęs link automobilio.

Ä®sėdęs atgal į automobilį, pradėjo segtis saugos dirÅ¾Ä ir tuo pat metu pamatė, kad jo motina M. D. atidarė jų automobilio vairuotojo pusės duris, kur sėdėjo jo sutuoktinė E. D. Jo motina stovėjo atsirėmusi viena ranka į atidarytas automobilio duris, o kita – į automobilio stogÄ ir paklausė E. D., kodėl Å¡i kirÅ¡ina jÄ su sÅ«numi. E. D. atsakė, jog nieko ji nekirÅ¡ina ir liepė leisti jiems iÅ¡važiuoti. Jis (kaltinamasis) pamatė, jog prasideda konfliktas, kadangi jo motina neleidžia E. D. uždaryti automobilio durų, o jo tėvas tuo metu stovėjo iÅ¡ kitos pusės tų automobilio durų.

Vienu metu jam pasirodė, jog jo motina sugriebė E. D. už plaukų, todėl jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir, priėjęs, suėmė savo motinÄ už pečių, kad patrauktų jÄ Ä¯ Å¡onÄ . Tuo metu jo tėvas galbÅ«t pagalvojo, kad jis sumuÅ¡ savo motinÄ ir galimai tėvas norėjo jį tik nustumti. Tuo metu jis (kaltinamasis), iÅ¡ inercijos sukdamasis, greičiausiai sudavė smÅ«gį tėvui į veidÄ . Jis tiksliai neprisimena, kur pataikė tėvui, gal į nosį, gal į skruostÄ . Viskas ten įvyko labai greitai.

Tikslių Å¡io įvykio aplinkybių jis negali papasakoti, nes jau neprisimena, tačiau jis tikrai galėjo padaryti kaltinamajame akte nurodytus veiksmus. Jis pilnai pripažįsta, jog sudavė vienÄ smÅ«gį savo tėvui į veidÄ , tačiau tai padarė netyčia ir piktybiÅ¡kai to nesiekė. Jis nematė, ar tuo metu jo tėvui bėgo kraujas iÅ¡ nosies. Nukentėjusysis G. D. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, jog prieÅ¡ nagrinėjamo įvykio dienÄ jis nusiuntė savo sÅ«nui S. D. žinutę apie tai, kad yra gauti jo vardu adresuoti laiÅ¡kai.

S. D. atvyko pas juos labai supykęs, nes negavo atlyginimo, kurį nuskaitė antstoliai. Jis padavė S. D. visus jo laiÅ¡kus. Sutuoktinė M. D. norėjo pasikalbėti su marčia E. D., todėl nuėjo prie savo sÅ«naus automobilio vairuotojo durų ir jas atsidarė, o jis (nukentėjusysis) atsistojo iÅ¡ kitos pusės automobilio durelių. Tuo metu M. D. gal ir prilaikė tas automobilio duris, o jis pats buvo užsigulęs ant durelių, nes jam irgi buvo smalsu, kÄ pasakys E. D. M. D. tikrai netampė E. D. už plaukų.

Tuo pat metu jų sÅ«nus S. D. priėjo iÅ¡ už nugaros savo motinai M. D., suėmė jÄ už pažastų ir kažkiek patempė nuo automobilio. Žinodamas, kad kaltinamasis yra Å«maus bÅ«do, atstÅ«mė jį nuo motinos. Tuo momentu, kai jis atstÅ«minėjo S. D., Å¡is sudavė jam vienÄ smÅ«gį į veidÄ . Tas smÅ«gis buvo suduotas ne sukimosi momentu, nes S. stovėjo prieÅ¡ jį. GalbÅ«t tas smÅ«gis buvo ir netyčinis, kaip savigynos instinktas, tačiau jis asmeniÅ¡kai nekėlė S. D. jokios grėsmės. Po to smÅ«gio jis pastÅ«mė sÅ«nų ir padėkojo už suduotÄ smÅ«gį.

M. D. stovėjo nugara į S. D. Po suduoto smÅ«gio jam iÅ¡ nosies pradėjo bėgti kraujas. IÅ¡ karto po įvykio jis nekvietė policijos, kadangi S. D. yra jo sÅ«nus ir tiesiog nenorėjo „bÅ«ti jam teisėju“. PareiÅ¡kimÄ sÅ«naus atžvilgiu parašė, kai sužinojo, kad jų marti E. D. parašė pareiÅ¡kimÄ M. D. atžvilgiu. Po Å¡io įvykio jis parašė S. D. žinutes „visus mano įrankius atvežk“, „tai aÅ¡ dabar turiu paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ ?“, „gal nori ketvirtos bylos, galėsi ramia sÄ Å¾ine sėsti už grotų“.

S. D. jam atrašė „atsikniskit nuo mano Å¡eimos, nereikėjo Å¡okinėti, lįsti, lupti durų ir žodžiuotis“. Kita S. D. žinutė buvo „patys prikibti, o mes važiuoti, lupti duris ir čiÅ«dintis, be to vaikus iÅ¡gÄ sdinot“. Po Å¡io įvykio pas juos buvo atėjęs kaimynas E., kuris teiravosi, kas įvyko. Civilinio ieÅ¡kinio jis nereikÅ¡. S. D. tikrai nematė kraujo, kadangi po suduoto smÅ«gio jis (nukentėjusysis) iÅ¡ karto nusisuko ir nuėjo. Vykstant teisminiam Å¡ios bylos nagrinėjimui, jis pasikalbėjo su sÅ«numi S. D., kuris jo atsiprašė.

Jis (nukentėjusysis) norėtų susitaikyti su sÅ«numi ir nenori jam jokių neigiamų pasekmių. Liudytoja M. D. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, jog ji yra kaltinamojo S. D. motina. Jie gauna savo sÅ«nui S. D. adresuotus laiÅ¡kus, kadangi Å¡is pas juos yra deklaravęs savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . PrieÅ¡ šį įvykį jie gavo kelis sÅ«naus laiÅ¡kus, kuriuos jos sutuoktinis G. D. nufotografavo ir nusiuntė sÅ«nui S. D. Ä®vykio dienÄ atvyko S. su savo sutuoktine E. D. pasiimti laiÅ¡kų. Kai jie atvyko, ji pasakė savo sutuoktiniui, kad eina pas E., nes nori paklausti, kodėl Å¡i raÅ¡inėja jiems grasinančias žinutes.

Beeidama koridoriumi ji sutiko savo sÅ«nų S., kuris buvo prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikęs, jÄ keiksnodamas, agresyviai pagriebė laiÅ¡kus ir išėjo link automobilio. Ji (liudytoja) ėjo paskui S. ir iÅ¡girdo, kad automobilyje verkia vaikas. Priėjusi prie automobilio, atsidariusi vairuotojo pusės dureles, pasisveikino su vairuotojo vietoje sėdinčia E. ir paklausė, kÄ reiÅ¡kia minėtų žinučių raÅ¡ymas. Tuomet E. jai atsakė „susitiksim teisme“ ir liepė leisti jiems važiuoti. Ji tuomet paklausė, kodėl Å¡i kirÅ¡ina juos su sÅ«numi.

Tada S. liepė jai pasitraukti nuo automobilio ir pradėjo rėkti, kad iÅ¡kvies policijÄ . S. nusikeikė, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, priėjo prie jos ir labai skausmingai suėmė jai už rankų, dėl to ji suriko. Sutuoktinis žinojo, jog jų sÅ«nus S. yra „karÅ¡takoÅ¡is“, todėl priėjęs, suėmė S. už „čiuprynos“ ir atitraukė nuo jos. Tuo metu E. jau buvo iÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio, ji, pamačiusi stovinčius kaimynus, pradėjo mosikuoti rankomis ir Å¡aukti „kaimynai, kas čia per žmonės, sÅ«nų policijai pridavinėja“.

Ji nieko nesakiusi nuėjo link namų. Beeinant, jÄ pasivijo sutuoktinis, kuris pasakė „pažiÅ«rėk, kokį gerÄ krikÅ¡tÄ nuo sÅ«naus gavau“. Tuo metu G. iÅ¡ nosies jau bėgo kraujas. Jų kaimynai viskÄ matė ir siÅ«lė jiems kviesti policijÄ , tačiau G. pasakė, kad policijai sÅ«naus neskųs. Ji pati matė, kaip vyras su sÅ«numi buvo susikibę, tačiau nematė, kad kuris nors bÅ«tų sudavęs smÅ«gius. KitÄ dienÄ , ryte jie kreipėsi į medikus ir parašė pareiÅ¡kimÄ policijai.

Vėliau jai paskambino policijos pareigÅ«nė, kuri pasakė, kad prieÅ¡ jÄ yra paraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas dėl to, kad ji neva iÅ¡traukė E. už plaukų iÅ¡ automobilio ir voliojo po žemę. Tačiau tai buvo visiÅ¡kai melagingas pareiÅ¡kimas, kadangi E. atžvilgiu ji nenaudojo jokio smurto. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojos M. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kadangi tarp jų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu Å¡ios liudytojos duotų parodymų yra prieÅ¡taravimų.

Liudytoja M. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2020 m. balandžio 21 d. apie 18.00 val. pas jÄ Ä¯ namus atvyko jos sÅ«nus S., kuris norėjo pasiimti jam priklausančius laiÅ¡kus iÅ¡ antstolių. Kol jos sÅ«nus buvo namuose, viskas buvo gerai, tačiau jiems išėjus į kiemÄ , prie sÅ«nui priklausančio automobilio ji paklausė savo sÅ«naus sutuoktinės E., kodėl Å¡i raÅ¡inėja jai grasinančias žinutes. Norėjo, kad jos sÅ«nus girdėtų, jog jo sutuoktinė raÅ¡inėja tokias žinutes.

Kai ji (liudytoja) paklausė E., kodėl ji kirÅ¡ina jÄ su sÅ«numi, Å¡i supyko, atsistojo ir pasakė „susitiksime teisme už Å¡meižtÄ â€œ. Tuomet ji (liudytoja) pasakė E. „kÄ tu kalbi karve?“. Tuomet prie jos (liudytojos) priėjo sÅ«nus S., kuris užlaužė jai rankas, o jos sutuoktinis, priėjęs, atitraukė nuo jos S. Jos sutuoktinis nesmurtavo prieÅ¡ sÅ«nų ir po kurio laiko, atsisukęs, pasakė „pažiÅ«rėk, kÄ padarė mÅ«sų sÅ«nus“. Tuomet ji pamatė, kad jos sutuoktinis yra kruvinas, jam iÅ¡ nosies bėgo kraujas ir iÅ¡tino veidas.

G. jai pasakė, kad jų sÅ«nus trenkė vienÄ kartÄ jam į veido sritį, prie nosies. Ji nematė to momento, kai S. trenkė savo tėvui, kadangi pati buvo užsisukusi, tačiau visa tai matė jų kaimynai J. R. ir E. D. (1 t., b. l. 56 – 58). Liudytojas E. D. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, jog 2020 m. balandžio 21 d. jis buvo savo namuose. Pro atvirÄ langÄ iÅ¡girdo vaikų triukÅ¡mÄ ir pagalvojo, kad kaimynų mergaitės nukrito nuo dviračio. Jis pažiÅ«rėjo pro langÄ ir pamatė ant kelio stovintį S. D. automobilį ir daugiau nekreipė dėmesio.

Tačiau netrukus vėl prasidėjo triukšmas ir pamatė, kad ten vyksta konfliktas. Pagalvojo, kad ten yra D. šeimos reikalai ir nusprendė į tai nesikišti. Jis girdėjo, kaip E. D. išvadino savo uošvius D. keiksmažodžiais. Vėliau, jau pasibaigus konfliktui, jis nuėjo pas G. D. ir pamatė, kad šiam yra prakirsta lūpa. G. D. pasakė, kad sūnus S. D. jam „užvožė“. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojo E. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

Liudytojas E. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog M. D. ir G. D. yra jo kaimynai. 2020 m. balandžio 21 d. apie 18.00 val. bÅ«damas savo namuose jis matė, kaip į minėtų kaimynų D. kiemÄ atvažiavo jų sÅ«nus S. D. kartu su sutuoktine E. Ä® tai jis nekreipė jokio dėmesio ir toliau žiÅ«rėjo televizijÄ . Maždaug po 10-15 minučių jis iÅ¡girdo riksmÄ . IÅ¡ pradžių pagalvojo, kad kažkas nutiko kaimynų mergaitėms. Jis atsikėlė nuo lovos ir nuėjo prie stiklinių namo durų pažiÅ«rėti, kas ten vyksta.

Priėjęs prie durų, pamatė kaip prie D. sklypo, gatvėje G. D. laiko iÅ¡ nugaros apkabinęs M. D., o S. D. stovi Å¡alia jų. Pats jis nematė, kad tarp M. D., S. D. ir G. D. bÅ«tų koks nors fizinis kontaktas. Jeigu gerai pamena, kai jis pamatė konfliktÄ , E. D. sėdėjo automobilyje ir dar spėjo iÅ¡girsti, kaip Å¡i suÅ¡uko S. D. „sėsk, važiuojam“, o M. ir G. D. atžvilgiu dar pasakė ne vienÄ necenzÅ«rinį žodį. Tuomet S. D. įsėdo į keleivio vietÄ ir jie iÅ¡ karto iÅ¡važiavo.

Maždaug po 20 minučių jis pamatė prie Å«kinio pastato, ant lentų sėdintį G. D., todėl nuėjo su juo pabendrauti. G. D. parodė jam prakirstÄ lÅ«pÄ ir pasakė, kad jam „kirto“ sÅ«nus S. D. Kuomet jis pamatė konfliktÄ tarp D., pats nematė jokių suduodamų smÅ«gių (1 t., b. l. 77 – 80). Liudytoja J. R. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, jog G. ir M. D. yra artimiausi jos kaimynai. Jų sklypus skiria tik gyvatvorė, kurioje yra iÅ¡kirstas tarpas, pro kurį ji ir stebėjo visÄ Å¡Ä¯ kaimynų konfliktÄ .

Ä®vykio dienÄ ji buvo savo kieme ir iÅ¡girdo Å¡Å«ksnius. IÅ¡ pradžių nieko keisto nepastebėjo, tačiau netrukus vėl iÅ¡girdo garsų rėkimÄ , todėl atsisuko į kaimynų D. pusę ir pamatė ant kelio stovintį pilkos spalvos automobilį „Audi“, kurio gale stovėjo S. D., M. D. ir G. D. Tuo pat metu ji pamatė, kaip S. D. sudavė smÅ«gį į veido sritį savo tėvui G. D. Po to smÅ«gio G. D. tiesiog nuėjo, o kartu su juo nuėjo ir M. D. Vėliau ji dar matė kieme kruvinÄ G.

D. Liudytoja E. D. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, jog 2020 m. balandžio 21 ar 22 dienÄ ji su savo sutuoktiniu S. D. ir vaikais nuvyko pas uoÅ¡vius D. atsiimti jos sutuoktiniui adresuotų laiÅ¡kų. Ten nuvykus, ji su vaikais liko automobilyje, nes S. D. pasakė, kad užtruks labai trumpai. Maždaug po 2-3 minučių sugrįžo S. ir pasakė „greičiau važiuojam“. Ji ketino pradėti važiuoti, tačiau tuo pat metu prie jų automobilio priėjo M. D., kuri atidarė jos duris ir pasakė „kÄ tu čia, stora karve, kirÅ¡ini mane su vaiku?“.

Tada ji pasakė M., kad Å¡i leistų jiems važiuoti, nes pati neturi su ja apie kÄ kalbėti. Tačiau M. D. neleido jiems važiuoti, ji laikėsi įsirėmusi į automobilio duris. Jos vyresnis vaikas yra baikÅ¡tus, todėl labai iÅ¡sigando ir pradėjo garsiai rėkti, kad nori greičiau važiuoti į namus, kad paleistų jų automobilį. Tuomet M. D. atsisuko į tÄ vaikÄ ir pasakė „užsičiaupi, asile, nes ir tau dar duosiu“. M. D. ketino sugriebti jai už plaukų, todėl S. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, priėjęs, suėmė motinÄ už pečių ir bandė jÄ atitraukti.

Tuomet uoÅ¡vis G. stvėrė S. ir sudavė jam. IÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio, pasakė S. „važiuojam“, S. atsistÅ«mė savo tėvÄ ir įsėdo į automobilį. S. nesudavė savo tėvui nė vieno smÅ«gio. Anyta jai dar pasakė „karve, tu dar atsiimsi“. Å io įvykio metu ji nematė jokių savo uoÅ¡vių kaimynų. Pravažiuodama ji pamatė moterį, kuri liudijo prieÅ¡ juos. Jie iÅ¡ karto nuvažiavo į policijos komisariatÄ ir parašė pareiÅ¡kimÄ dėl M. D. veiksmų.

Grįžus į namus, S. gavo savo tėvo žinutę į „Facebook“, kurioje jis klausė gal jam dabar paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ . Vėliau uoÅ¡vis dar parašė žinutę, kad jis paraÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ ir tai bus jau ketvirtas kartas, tai Å¡is galės sau ramia sÄ Å¾ine sėsti už grotų. Dar po valandos laiko S. D. parašė žinutę užsienyje gyvenantis jo brolis, kuris parašė „ožio gabale, grįšiu į LietuvÄ , gausi tu į snukį, tada galėsi raÅ¡yti zajavus“.

PareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kurio pagrindu buvo pradėtas Å¡ios bylos ikiteisminis tyrimas, G. D. pareiÅ¡kė, jog 2020 m. balandžio 21 d., jam bÅ«nant savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), atvyko jo sÅ«nus S. D., kuris kieme jį užpuolė ir sudavė vienÄ smÅ«gį į veido sritį, prie nosies. Dėl to prašė pradėti ikiteisminį tyrimÄ . IÅ¡ Å¡io protokolo matyti ir tai, jog buvo atlikta pirmoji nukentėjusiojo G. D. apklausa, kurios metu jo nurodytos aplinkybės atitinka ir teisminio bylos nagrinėjimo metu jo duotus parodymus.

Prie šio protokolo yra pridėta ir nukentėjusiojo G. D. veido fotonuotrauka, iš kurios aiškiai matyti patinusi nosis (1 t., b. l. 1 – 8). Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2020 m. balandžio 22 d. nuo 16 val. 31 min. iki 16 val. 41 min. buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) esantis žvyruotas keliukas. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nerasta ir niekas nepaimta. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose (1 t., b. l. 15 – 19).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo V. V. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, jog 2020 m. balandžio 22 d. apie 14 val. 20 min. gavo nurodymÄ nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur vakar sÅ«nus sumušė savo tėvÄ , kuriam dabar pablogėjo sveikata. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjos sutuoktinis G. D., kuris nurodė, kad 2020 m. balandžio 21 d. apie 18.00 val. adresu (duomenys neskelbtini) atvykęs jo sÅ«nus S. D. panaudojo prieÅ¡ jį fizinį smurtÄ â€“ sudavė ranka vienÄ smÅ«gį į veido sritį.

ApžiÅ«rėjus G. D. veidÄ , po virÅ¡utine lÅ«pa matėsi nedidelė mėlynos spalvos hematoma ir jis skundėsi skausmu nosies srityje. Daugiau sužalojimų G. D. veido srityje nesimatė. Prie tarnybinio praneÅ¡imo pridėta ir fotonuotrauka, kurioje užfiksuotas G. D. sužalojimas (1 t., b. l. 20 – 23). Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato specialisto M. C. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, jog 2020 m. balandžio 22 d. 15 val. 18 min. buvo gautas VÅ¡Ä® Alytaus rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stoties medikės praneÅ¡imas apie tai, kad tÄ pačiÄ dienÄ nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), rado sumuÅ¡tÄ G.

D., kuris paaiÅ¡kino, kad jį sumušė jo sÅ«nus. G. D. buvo nustatytas nosies sumuÅ¡imas (1 t., b. l. 24). IÅ¡ Policijos registruojamų įvykių registro iÅ¡raÅ¡o matyti, jog 2020 m. balandžio 22 d. 14 val. 20 min. buvo gautas ir užregistruotas pranešėjos M. D. praneÅ¡imas apie tai, kad 2020 m. balandžio 21 d. adresu (duomenys neskelbtini) pranešėjos sÅ«nus S. D. sumušė savo tėvÄ G. D., kuriam Å¡iuo metu pablogėjo sveikata. IÅ¡ prie Å¡io registruoto praneÅ¡imo esančios papildomos informacijos matyti, jog praneÅ¡imas pasitvirtino ir dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 t., b. l. 25 – 27).

IÅ¡ Parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog nukentėjusysis G. D. parodė vietÄ adresu (duomenys neskelbtini), kurioje 2020 m. balandžio 21 d. jo sÅ«nus S. D. sudavė jam vienÄ smÅ«gį į veido sritį (1 t., b. l. 31 – 36). IÅ¡ Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopijos matyti, jog 2020 m. balandžio 22 d. 14 val. 42 min. adresu (duomenys neskelbtini) G. D. buvo iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba dėl galvos sumuÅ¡imo. Pirminės medikų apžiÅ«ros metu fiksuotas sutinęs G.

D. veidas bei jaučiamas skausmas jo srityje. Nustatyta preliminari diagnozė – nosies paviršinis sužalojimas, sumušimas (1 t., b. l. 45 – 46). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 495/2020 (06) nurodyta, jog G. D. nosies sumušimas galėjo būti padarytas kieto buko daikto poveikiu, galimai specialistui pateiktoje užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus.

Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmÄ (1 t., b. l. 53). IÅ¡ Parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog liudytoja J. R. parodė vietÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), kur 2020 m. balandžio 21 d., jai bÅ«nant kieme, iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ ir, atsisukusi į savo kaimyno G. D. namÄ , pamatė, kaip S. D. sudavė smÅ«gį savo tėvui G. D. į veidÄ (1 t., b. l. 65 – 70). Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ veikÄ padarė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui. BK 248 straipsnio 1 dalyje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Tuo tarpu nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (BK 248 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, jog kaltinamasis S. D. yra nukentėjusiojo G. D. sÅ«nus, gyvenantis atskirai nuo savo tėvų. Taigi Å¡iuo atveju baudžiamojo įstatymo atžvilgiu kaltinamasis S. D. yra laikomas nukentėjusiojo G. D. artimuoju giminaičiu (BK 248 straipsnio 1 dalis). Dėl to S. D. pareikÅ¡tas kaltinimas patikslinamas nurodant, jog jis mušė ne savo Å¡eimos narį, o savo artimÄ jį giminaitį – tėvÄ G. D. Å ios aplinkybės patikslinimas niekaip nepakeis S. D. pareikÅ¡to kaltinimo esmės, nepasunkins ir Å¡io kaltinamojo teisinės padėties.

Ikiteisminio tyrimo metu bei atliekant įrodymų tyrimÄ teisme, kaltinamasis S. D. neigė sudavęs smÅ«gį savo tėvui į veidÄ . Vėliau kaltinamasis iÅ¡ esmės pakeitė savo gynybos pozicijÄ ir nurodė, jog pilnai pripažįsta savo kaltę, nes iÅ¡ inercijos sukdamasis, greičiausiai sudavė smÅ«gį tėvui į veidÄ , taip siekdamas save apginti nuo neteisėtų tėvo veiksmų. Nukentėjusysis G. D. nuosekliai, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, davė vienodus parodymus, jog konflikto metu jo sÅ«nus S. D. sudavė jam vienÄ smÅ«gį į veido sritį, dėl to jam iÅ¡ nosies pradėjo bėgti kraujas, iÅ¡tino lÅ«pa ir nosis.

Å iuos nukentėjusiojo parodymus patvirtino byloje apklaustų liudytojų bei surinktų raÅ¡ytinių įrodymų visuma. Liudytoja M. D. patvirtino, kad ji nematė paties to momento, kai jos sÅ«nus S. D. sudavė smÅ«gį savo tėvui G. D., tačiau pasibaigus konfliktui, einant link namų, pamatė, kad G. iÅ¡ nosies bėga kraujas, nosis patinusi. Vyras jai pasakė „pažiÅ«rėk, kokį gerÄ krikÅ¡tÄ nuo sÅ«naus gavau“. Byloje apklausta liudytoja J. R. patvirtino, jog ji matė kaip, vykstant konfliktui, S. D. sudavė smÅ«gį ranka savo tėvui G.

D. į veido sritį. Taip pat Å¡i liudytoja matė, kad iÅ¡ karto po suduoto smÅ«gio G. D. veidas buvo kruvinas. Liudytojas E. D. nurodė, jog konflikto tarp G. D. ir jo sÅ«naus S. D. nematė, bet iÅ¡ karto po įvykio nuėjęs pas G. D., jis matė, kad Å¡iam yra prakirsta lÅ«pa. G. jam pasakė, kad į veidÄ jam sudavė S. Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, jog G. D. nosies sumuÅ¡imas galėjo bÅ«ti padarytas kieto buko daikto poveikiu, galimai specialistui pateiktoje užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, Å¡is sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu.

Liudytoja E. D. nurodė, kad jos sutuoktinis nemušė savo tėvo, prieÅ¡ingai, uoÅ¡viai netinkamai elgėsi jų atžvilgiu, konfliktavo ir bandė naudoti fizinį smurtÄ prieÅ¡ juos, tokius liudytojos parodymus teismas vertina kritiÅ¡kai ir jais netiki, nes jie paneigti aukščiau aptartų įrodymų visuma, Å¡i liudytoja yra kaltinamojo S. D. sutuoktinė, yra suinteresuota bylos baigtimi, todėl akivaizdu, kad siekia suÅ¡velninti savo sutuoktinio teisinę padėtį. Taigi teisme iÅ¡tirtų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis S. D. abipusio žodinio konflikto metu tyčia sudavė ranka vienÄ smÅ«gį savo tėvui G.

D. į veido sritį, dėl to nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmÄ ir dėl nosies sumuÅ¡imo padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Teismo medicinos specialisto iÅ¡vada patvirtina, jog dėl tokių kaltinamojo S. D. veiksmų jo tėvui G. D. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi tarp kaltinamojo S. D. neteisėtų veiksmų – fizinio smurto panaudojimo ir dėl to kilusių padarinių – nukentėjusiojo G. D. sveikatos sutrikdymo bei fizinio skausmo sukėlimo yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.

Kaltinamojo S. D. nusikalstama veika visiÅ¡kai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius. Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo Teismui kaltinamasis S. D. ir nukentėjusysis G. D. pateikė bendrÄ praÅ¡ymÄ dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Å iame praÅ¡yme nurodyta, jog kaltinamasis S. D. visiÅ¡kai pripažįsta padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ir jis jau susitaikė su nukentėjusiuoju, todėl praÅ¡oma spręsti dėl kaltinamojo S. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius (2 t., b. l. 66 – 67).

BK 38 straipsnio 1 dalis numato, jog asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 2) savu noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, jog BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai (BK 38 straipsnio 2 dalis).

IÅ¡ byloje esančio Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų iÅ¡raÅ¡o matyti, jog 2019 m. gegužės 2 d. kaltinamojo S. D. atžvilgiu BK 38 straipsnio pagrindu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-00942-19 kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (1 t., b. l. 112 – 114). Kadangi Å¡ioje baudžiamojoje byloje S. D. nusikaltimas padarytas 2020 m. balandžio 21 d., tai yra nepraėjus ketveriems metams nuo Kauno apygardos prokuratÅ«ros 2019 m. gegužės 2 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , atleidžiant S. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, todėl nėra teisinio pagrindo S. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam susitaikius.

Dėl bausmės skyrimo bei kitų klausimų Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Kaltinamasis S. D. padarė baigtÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuriÄ baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Å iÄ nusikalstamÄ veikÄ jis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi pats suvokė pavojingÄ savo veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). S. D. teisiamas jau trečiÄ kartÄ , Å¡iuo metu turi neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ teistumÄ (1 t., b. l. 112 – 114, 115 – 119; BK 97 straipsnis), todėl baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). S. D. yra baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (1 t., b. l. 120 – 129).

Kaltinamasis vykdo (duomenys neskelbtini), augina du mažamečius vaikus (1 t., b. l. 111, 134 – 135). Bylos duomenimis, S. D. nėra įraÅ¡ytas psichikos ir priklausomybės ligų įskaitose (1 t., b. l. 130). Kaltinamojo S. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas; 1 t., b. l. 112 – 114, 115 – 119). Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ baudžiama vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Ä®vertinus visas nustatytas ir iÅ¡tirtas Å¡ios bylos aplinkybes, tai, kad kaltinamasis abu kartus buvo nuteistas už smurtinių nusikaltimų padarymÄ , vienas ikiteisminis tyrimas dėl pavartoto smurto buvo nutrauktas, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, ankstesnės paskirtos laisvės apribojimo bausmės reikiamų tikslų nepasiekė, todėl siekiant sulaikyti kaltinamÄ jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį ir atimti ar apriboti nuteistam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bei paveikti taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ , kaltinamajam skirtina griežčiausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas.

Bausmės dydis kaltinamajam nustatomas atsižvelgiant į nustatytÄ vienÄ sunkinančiÄ kaltinamojo atsakomybę aplinkybę, bei į tai, kad nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė, kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo ir jie susitaikė. Å iÄ nusikalstamÄ veikÄ kaltinamasis S. D. padarė 2020 m. balandžio 21 d., tai yra dar iki ankstesnio Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2020 m. birželio 9 d. nuosprendžio priėmimo, todėl paskirtos bausmės subendrinamos BK 63 straipsnio 9 dalies nustatyta tvarka.

Ä®vertinus tai, jog padarytos nusikalstamos veikos nesiskiria savo pavojingumu (nesunkÅ«s nusikaltimai), bausmės subendrinamos pagal BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 9 dalies, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio nuostatas, paskirtas bausmes iÅ¡ dalies sudedant. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į galutinės subendrintos bausmės laikÄ Ä¯skaitoma bausmė, atlikta pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2020 m. birželio 9 d. nuosprendį. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Pažymėtina, jog bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 2 dalį gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į anksčiau aptartas kaltinamÄ jį charakterizuojančias aplinkybes, į tai, jog kaltinamasis gyvena santuokoje, augina du mažamečius vaikus, yra dirbantis, susitaikė su nukentėjusiuoju ir pastarasis jam atleido, todėl yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai dar gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis).

S. D. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui. Kaltinamajam S. D. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 107 – 109). Nuosprendžiui įsiteisėjus, ši kardomoji priemonė S. D. panaikinama (BPK 139 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 – 308 straipsniais, 312 – 313 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

S. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2020 m. birželio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iÅ¡ dalies sudedant, ir paskirti S. D. galutinę subendrintÄ 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti bausmę, atliktÄ pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2020 m. birželio 9 d. nuosprendį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, 7 dalimi, S. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vienerių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laikotarpiui, įpareigoti nuteistÄ jį per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ tęsti darbÄ arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti S. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per šį nuosprendį priėmusį Alytaus apylinkės teismÄ . Teisėja Irmutė Kliučinskienė