2019-11-04 Nr. CB-10716-2-06-3-04246-2018-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Civilinė byla Nr. e3K-3-421-469/2019

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04246-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.8.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė), Donato Šerno ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo klausimą dėl taikos sutarties tvirtinimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Domstara“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Domstara“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autoavilys“ dėl netesybų ir nuostolių atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas.

2. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 18 000 Eur netesybų, 20 000 Eur nuostolių atlyginimo, 8 proc. metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. gegužės 23 d. šalys sudarė Ilgalaikę bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis teikti lengviesiems automobiliams techninės priežiūros ir remonto paslaugas, šioms paslaugoms suteikti reikiamas detales (medžiagas), o ieškovė – priimti teikiamas paslaugas ir už jas atsiskaityti. 2018 m. balandžio 16 d. atsakovė informavo ieškovę, kad nuo 2018 m. balandžio 23 d. yra nutraukiamas paslaugų teikimas dėl susidariusios už atliktas paslaugas skolos. 2018 m. balandžio 17 d. atsakovė pateikė ieškovei dar vieną pranešimą, nurodydama iki 2018 m. balandžio 20 d. padengti skolą arba paaiškinti, kokiais terminais skola bus padengta. Atsakydama ieškovė nurodė, kad ji nėra skolinga, todėl ketinimas sustabdyti darbus pagal sutartį yra neteisėtas; be to, atsakovės atsisakymas vykdyti darbus bus laikomas sutarties nutraukimu, todėl ji turės sumokėti ieškovei 3000 Eur baudą pagal sutarties 4.2 punktą. Sutartimi susitarta ir dėl 5000 Eur baudos tuo atveju, jei atsakovė be raštiško ieškovės sutikimo ateityje dalyvautų Klaipėdos mieste ir jo apskrityje vykdomuose viešuosiuose pirkimuose, susijusiuose su automobilių priežiūra ir remontu, bei didintų ieškovei konkurenciją. Kadangi atsakovė pažeidė šią sąlygą, nes sudarė tris sutartis, pagal kurias įsipareigojo tiekti ne tik prekes, bet ir teikti automobilių priežiūros paslaugas, tai iš viso atsakovė turės sumokėti 15 000 Eur baudos. Šalių sudarytos sutarties 2.1.14 punktu susitarta, kad tiekėja, nemotyvuotai atsisakiusi teikti paslaugas užsakovei, privalo padengti visus dėl to atsisakymo turėtus nuostolius. Kadangi paslaugos pagal sutartį nebeteiktos nuo 2018 m. balandžio 23 d., tai ieškovei už sutarties neįvykdymą paskirta 20 000 Eur bauda vertintina kaip jos nuostoliai.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 18 d. sprendimu atmetė ieškinį, priteisė atsakovei iš ieškovės 2065,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

5. Teismas sprendė, kad ieškovė negalėjo atsisakyti vykdyti prievolės atsiskaityti su atsakove pagal šios išrašytas sąskaitas faktūras vien dėl to, jog atsakovė siuntė jai sąskaitas elektroniniu paštu, nenurodytu sutartyje. Teismas pripažino nepagrįstu ieškovės argumentą, kad sutarties nutraukimo dieną ji nebuvo skolinga atsakovei, nes ieškovė neapmokėjo sąskaitų, išsiųstų sutartyje nurodytu adresu sąskaitos@domstara.com. Teismas nustatė, kad ieškovė tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų atsiskaityti su atsakove sutartyje nustatytu terminu, taip pažeidė sutartinę prievolę.

6. Teismas nurodė, kad šalių sudarytoje sutartyje nebuvo nustatyta atsakovės teisė nutraukti sutartį su ieškove, tačiau tokią teisę ji turėjo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.217 straipsnio nuostatas (dėl esminio sutarties pažeidimo). Teismas pažymėjo, kad atsakovė, pranešusi ieškovei apie paslaugų teikimo nutraukimą nuo 2018 m. balandžio 23 d., nenutraukė jų iš karto, bet ir toliau teikė paslaugas ieškovei iki įspėjime nurodytos datos. Ieškovė, reaguodama į atsakovės pranešimus dėl sutarties nutraukimo bei atsiskaitymo, informavo atsakovę, kad nėra skolinga, bei įspėjo dėl baudų reikalavimo. Atsižvelgdamas į aplinkybę, kad ieškovė jau 2018 m. balandžio 16 d. buvo pažeidusi pareigą laiku atsiskaityti su atsakove, tačiau to nepripažino ir net nustačius papildomą terminą skolai sumokėti neprašė atsakovės nustatyti ilgesnį atsiskaitymo terminą, teismas padarė išvadą, kad atsakovė gavo iš ieškovės pranešimą apie tai, jog ji sutarties neįvykdys ir per papildomą terminą. Dėl to atsakovė turėjo teisę taikyti kitus savo teisių gynimo būdus (sutarties nutraukimą CK 6.217 straipsnio pagrindu).

7. Teismas pripažino, kad atsakovė nevisiškai tinkamai laikėsi sutarties nutraukimo tvarkos, t. y. nutraukė sutartį nesuėjus įstatyme nustatytam 30 d. terminui, tačiau faktinis sutarties nutraukimo poreikis prieš įstatyme nustatytą terminą buvo akivaizdus. Ieškovė nepripažino skolos atsakovei ir netgi nurodė, kad atsakovė yra jai skolinga ir jai nesuteikus paslaugų skola tik didės. Taigi tolesnis sutarties vykdymas būtų tik didinęs ieškovės skolą atsakovei.

8. Teismas nepripažino, kad ieškovė patyrė nuostolių, nes ji pati, turėdama daugiau kaip 17 000 Eur skolos, nebandė tartis dėl jos grąžinimo. Be to, ji neįrodė, kad dėl nesuteiktų atsakovės paslaugų turėjo sumokėti UAB „Intersera“ 20 000 Eur baudą.

9. Sutartyje nustatyta tik ieškovės teisė nutraukti sutartį savo iniciatyva, o atsakovei tokia teisė nenustatyta (nutraukusi sutartį ji turėtų mokėti 3000 Eur baudą). Kadangi tokią teisę nutraukti sutartį atsakovė turėjo pagal įstatymą, tai iš atsakovės negali būti priteisiama pagal įstatymą nustatyta bauda.

10. Teismas ex officio (pagal pareigas) nepripažino negaliojančiu sutarties 3.3 punkto nurodydamas, kad nepareikštas atsakovės reikalavimas priešieškinio forma dėl šios sąlygos pripažinimo negaliojančia, o nekonkuravimo susitarimo, įtvirtinto sutarties 3.3 punkte, neatitiktis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 6 straipsniui nėra akivaizdi.

11. Teismas atmetė reikalavimą priteisti 5000 Eur baudą už kiekvieną atsakovės viešųjų pirkimų būdu sudarytą prekių pirkimo–pardavimo sutartį, konstatuodamas, kad atsakovė, sudarydama sutartis su Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ LDK Butigeidžio dragūnų batalionu, specialiosiose dalyse susitarė išimtinai dėl prekių (transporto priemonių detalių) pardavimo ir neįsipareigojo teikti jokių papildomų transporto priežiūros paslaugų.

12. Atmesdamas reikalavimą priteisti 15 000 Eur baudą, teismas nurodė, kad tai, jog dar iki ginčo sutarties pasirašymo atsakovė buvo sudariusi Transporto priemonių plovimo ir valymo paslaugų sutartį su Priekulės socialinių paslaugų centru, nesudaro sutarties 3.3 punkto pažeidimo. Byloje nėra duomenų, kad Transporto priemonių plovimo ir valymo paslaugų sutartis buvo sudaryta viešųjų pirkimų, kuriuose dalyvavo atsakovė, pagrindu.

13. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2019 m. liepos 16 d. nutartimi apeliacinį procesą nutraukė, priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 695,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovei sumokėtą 229 Eur žyminį mokestį.

14. Kolegija, rengdamasi nagrinėti ieškovės apeliacinį skundą, nustatė, kad apeliacinis skundas priimtas su trūkumais (nesumokėtas žyminis mokestis), todėl 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi nustatė ieškovei septynių dienų terminą 795 Eur žyminiam mokesčiui sumokėti.

15. Ieškovė pateikė duomenis, kad 2019 m. vasario 26 d. mokėjimo pavedimu yra sumokėjusi 556 Eur žyminį mokestį kitoje civilinėje byloje, šio mokesčio nepanaudojo, todėl prašė šią žyminio mokesčio dalį įskaityti nagrinėjamoje byloje. Kartu ieškovė pateikė dvi mokėjimų pavedimų kopijas, patvirtinančias likusios 239 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą.

16. Kolegija, patikrinusi žyminio mokesčio įskaitymo programą, nustatė, kad ieškovės nurodomas 556 Eur žyminis mokestis yra įskaitytas civilinėje byloje Nr. e2-7498-1088/2019, todėl nagrinėjamoje byloje negali būti įskaitytas. Ieškovė pateikė papildomą informaciją, kad 556 Eur žyminis mokestis yra grąžintas Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartimi, palikus ieškinį nenagrinėtą civilinėje byloje Nr. e2-7498-1088/2019; ji šio mokesčio nėra susigrąžinusi; be to, 2019 m. birželio 19 d. ji sumokėjo trūkstamą 38 Eur žyminio mokesčio dalį.

17. Kolegija konstatavo, kad ieškovė nustatytu terminu nepašalino apeliacinio skundo trūkumų (nesumokėjo trūkstamos 518 Eur žyminio mokesčio dalies), o nurodamos 556 Eur žyminio mokesčio dalies neįmanoma įskaityti, nes jis įskaitytas civilinėje byloje Nr. e2-7498-1088/2019. Ieškovei atstovauja kvalifikuotas teisininkas, jai žinomi apeliacinio skundo trūkumų nepašalinimo padariniai; ieškovės atstovas nepasidomėjo, kodėl prašomos įskaityti žyminio mokesčio dalies, įskaitytos kitoje civilinėje byloje, neįmanoma įskaityti. Dėl to, kad ieškovė teismo nustatytu terminu nepašalino apeliacinio skundo trūkumų, kolegija nutraukė apeliacinį procesą.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

18. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 16 d. nutartį, priimti jos apeliacinį skundą ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Ieškovė pateikė teismui duomenis dėl 518 Eur nepanaudoto žyminio mokesčio įskaitymo. Šis žyminis mokestis yra grąžintas Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7498-1088/2019. Ieškovė nesikreipė dėl šio žyminio mokesčio grąžinimo, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 87 straipsnio 6 dalį jis faktiškai gali būti įskaitytas. Byloje pateikti duomenys, kad ieškovė papildomai sumokėjo 239 Eur žyminio mokesčio, todėl ji faktiškai yra sumokėjusi visą 795 Eur žyminį mokestį.

18.2. Teismas turi laikytis CPK 7 straipsnyje nustatytų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų ir privalo įskaityti nepanaudotas bei asmeniui grąžintas žyminio mokesčio dalis. Apeliacinės instancijos teismas, neįskaitydamas šių sumų, nepagrįstai nutraukė apeliacinį procesą CPK 315 straipsnio 5 dalies pagrindu. Nagrinėjamu atveju nebuvo nė vieno CPK 315 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose nustatyto apeliacinio skundo trūkumo atvejo, todėl teismas negalėjo nutraukti apeliacinio proceso, o turėjo laikyti apeliacinį skundą nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Nutraukdamas apeliacinį procesą, teismas užkirto kelią tolesnei proceso eigai, taip pažeisdamas ieškovės teisę į teisminę gynybą, t. y. į apeliacinį procesą.

19. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo atmesti ieškovės kasacinį skundą ir Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais įrodymais:

19.1. Pagal CPK 306 straipsnio 4 dalį kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami duomenys apie žyminio mokesčio sumokėjimą. Ieškovė, pateikdama apeliacinį skundą, nepateikė duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių žyminio mokesčio sumokėjimą. Nepaisant to, apeliacinis skundas buvo priimtas. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs apeliacinio skundo trūkumus, nustatė terminą jiems ištaisyti. Ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių tinkamą žyminio mokesčio sumokėjimą. Ieškovės prašymas dėl trūkumų šalinimo buvo pateiktas suėjus trūkumų šalinimo terminui, taigi trūkumai per nustatytą terminą nepašalinti. Tai sudaro pagrindą skundą laikyti nepaduotu. Ieškovė netaisė trūkumų, teikė tik informaciją apie galimybę įskaityti grąžintą žyminio mokesčio dalį. Tokie jos veiksmai laikytini sąmoningu proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų pažeidimu, piktnaudžiavimu procesinėmis priemonėmis.

19.2. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nutraukė apeliacinį procesą CPK 315 straipsnio 5 dalies pagrindu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl ginčo šalių taikos sutarties patvirtinimo

20. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis).

21. Ieškovė ir atsakovė 2019 m. spalio 11 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti šalių taikos sutartį ir civilinę bylą Nr. e3K-3-421-469/2019 nutraukti, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 16 d. nutartį, grąžinti šalims priklausančias sumokėto žyminio mokesčio sumas; taikos sutartį tvirtinti rašytinio proceso tvarka šalims nedalyvaujant. Šalys taikos sutartimi nusprendė užbaigti nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e3K-3-421-469/2019, Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 16 d. nutartimi nutrauktą apeliacinį procesą, susitarė dėl visų byloje Ne. e2-605-1070/2019 pareikštų reikalavimų. Prie prašymo šalys pateikė 2019 m. spalio 8 d. sudarytą taikos sutartį.

22. Šalių procesinė teisė užbaigti bylą taikos sutartimi yra dispozityvumo principo civiliniame procese išraiška, ji gali būti įgyvendinama bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Bylos šalims pateikus taikos sutartį dėl teisminio ginčo dalyko, teismas turi patikrinti, ar nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių negalima tvirtinti taikos sutarties. Teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu jos patvirtinimas prieštarautų imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui.

23. Iš bylos šalių pateiktos taikos sutarties turinio teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti apie ją sudariusių asmenų valios išraiškos ydingumą. Sutarties 12 punkte šalys patvirtino, kad joms yra išaiškinti sutarties sudarymo bei bylos nutraukimo procesiniai padariniai, nurodyti CPK 293 straipsnio 5 punkte, 294 straipsnio 2 dalyje, CK 6.985 straipsnio nuostatose , t. y. teismo nutartis, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią ir šalys netenka teisės kreiptis į teismą iš naujo tais pačiais pagrindais, dėl to paties dalyko ir tarp tų pačių asmenų.

24. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad, nenustačius CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, užkertančių kelią tvirtinti taikos sutartį, šalių 2019 m. spalio 8 d. sudaryta taikos sutartis patvirtintina. Patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai naikintini ir byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 5 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Rašytinės taikos sutarties tekstas pridedamas prie bylos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, jeigu byla, patvirtinus taikos sutartį, užbaigiama ją nagrinėjant apeliacine ar kasacine tvarka, grąžinama 100 procentų žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį ar kasacinį skundą, kai byla užbaigiama iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios. Iš kasaciniam teismui pateiktų dokumentų matyti, kad taikos sutartis sudaryta ir pateikta kasaciniam teismui iki teismo posėdžio momento, tačiau ieškovė, paduodama kasacinį skundą, nemokėjo žyminio mokesčio, todėl žyminio mokesčio grąžinimo klausimas nespręstinas.

26. Taikos sutarties 7 punktu šalys susitarė, kad teismo išlaidos, susijusios su šios civilinės bylos nagrinėjimu, atsiradusios nuo bylos iškėlimo teismo iki taikos sutarties patvirtinimo, priteistinos valstybės biudžetui, tarp jų ir pašto išlaidos, bus dengiamos ieškovės lėšomis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 30 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 6,65 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl to iš ieškovės priteistinas valstybės naudai šių išlaidų atlyginimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 16 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimą.

Civilinę bylą Nr. e3K-3-421-469/2019 nutraukti.

Patvirtinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Domstara“ (j. a. k. 304223740, buveinės adresas: J. Savickio g. 4, Vilnius) ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autoavilys“ (j. a. k. 304411087, registruota adresu: Partizanų g. 61-806, Kaunas) 2019 m. spalio 8 d. taikos sutartį, sudarytą šiomis sąlygomis:

1. „Šalys susitarė užbaigti taikos sutartimi Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e3K-3-421-XX/2019, kurioje ieškovė prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 16 d. nutartį panaikinti, kasatorės (ieškovės) UAB „Domstara“ apeliacinį skundą priimti ir perduoti bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui pagal kasatorės (ieškovės) UAB „Domstara“ pateiktą apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-605-1070/2019.

2. Šalys susitarė dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 16 d. nutartimi nutraukto apeliacinio proceso ir nutarė prašyti teismą panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1161-343/2019.

3. Šalys taip pat susitarė dėl pareikštų reikalavimų Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. e2-605-1070/2019.

4. Ieškovė pareiškia, kad nereikalauja priteisti iš atsakovės UAB „Autoavilys“ 18 000 Eur netesybų (baudų), 20 000 Eur nuostolių atlyginimo, 8 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal 2017 m. gegužės 23 d. Ilgalaikę bendradarbiavimo sutartį Nr. BS, o atsakovė sutinka su tokiu ieškovės reikalavimų atsisakymu.

5. Ieškovė atsisako visų likusių ieškinio reikalavimų, o atsakovė sutinka su šiuo ieškovės reikalavimų atsisakymu.

6. Šalys sutinka užbaigti ginčą taikiai, šioje sutartyje nurodytomis sąlygomis, ir pareiškia, kad jokių kitų turtinių ar neturtinių reikalavimų dėl 2017 m. gegužės 23 d. Ilgalaikės bendradarbiavimo sutarties Nr. BS neturi, ateityje neturės ir nereikš, šalys pareiškia, kad taikos sutarties pasirašymo dieną viena kitai jokių reikalavimų, išplaukiančių iš 2017 m. gegužės 23 d. Ilgalaikės bendradarbiavimo sutarties Nr. BS, neturi ir ateityje neturės.

7. Šalys susitaria, kad teismo išlaidos, susijusios su teisminiu šios civilinės bylos nagrinėjimu, atsiradusios nuo bylos iškėlimo teisme iki šios sutarties patvirtinimo, priteistos valstybės biudžetui, įskaitant ir pašto išlaidas, bus padengtos ieškovės UAB „Domstara“ lėšomis.

8. Šalys išsprendė atstovavimo ir bylinėjimosi išlaidų klausimą, todėl ieškovė ir atsakovė lieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų ir jų viena iš kitos nereikalauja.

9. Šalys susitarė, kad pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-605-1070/2019 ir Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1161-343/2019 antstolių išieškotos lėšos, teisės aktų nustatyta tvarka atskaičius vykdymo išlaidas, grąžinamos ieškovei po teismo nutarties, kuria bus patvirtinta ši taikos sutartis, įsiteisėjimo.

10. Teismui patvirtinus šią sutartį, ieškovė prašo teismo grąžinti 75 proc. nuo sumokėto žyminio mokesčio sumos.

11. Šalys patvirtina, kad yra susipažinusios su šios sutarties sąlygomis ir reikalavimais, bei įsipareigoja jų laikytis.

12. Šalys patvirtina, jog joms yra išaiškintos sutarties sudarymo pasekmės, nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 5 punkte, 294 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsnyje.

13. Šalys patvirtina, kad ši sutartis atitinka Lietuvos Respublikos įstatymus bei kitus teisės aktus ir nepažeidžia jokių trečiųjų asmenų įstatymo ginamų teisių ar teisėtų interesų.

14. Šalys prašo teismą patvirtinti sutartį ir civilinę bylą nutraukti.

15. Teismo patvirtinta sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Teismui nepatvirtinus ir (ar) atsisakius tvirtinti sutartį, ji laikoma negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir jokių teisinių pasekmių ją pasirašiusioms šalims nesukuria.

16. Šalys sutinka tiek su visomis sutarties sąlygomis, tiek su jos patvirtinimu teisme.

17. Kiekviena šios sutarties sąlyga yra šalių individualiai aptarta, šią sutartį prieš jos pasirašymą abi šalys perskaitė, suprato visų jos nuostatų turinį ir neverčiamos, neįkalbėtos ir kitaip nepaveiktos ją sudarė kaip teisiškai įpareigojantį dokumentą, visiškai atitinkantį jų valią ir tikruosius ketinimus.

18. Šalys, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, prašo teismą sutarties tvirtinimo klausimą išspręsti rašytinio proceso tvarka, šalims nedalyvaujant.“

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Domstara“ (j. a. k. 304223740) 6,65 Eur (šešis Eur 65 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigita Rudėnaitė

Donatas Šernas

Vincas Verseckas