d832ea06-ecf9-4d70-b2f7-6db1951a246d · Vilniaus apygardos teismas

                          Civilinė byla Nr.2S-1381-345/2011Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00271-2010-7               Procesinio sprendimo kategorijos 121.6.; 122.3.; 122.4.; 122.5. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2011 m. gegužės 31 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuriÄ sudarokolegijos pirmininkas ir pranešėjas Henrichas Jaglinskis,kolegijos teisėjos      Jadvyga Mardosevič ir Loreta Lipnickienė,         kolegijos posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo M.

C. atskirÄ jį skundÄ dėl Å venčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. nutarties atsisakyti priimti atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį dalyje dėl tėvystės nustatymo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės M. C. ieÅ¡kinį atsakovui M. C. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, iÅ¡laikymo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei atsakovo M. C. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei M. C. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų sprendimo, tėvystės įraÅ¡o nuginčijimo, iÅ¡vadÄ byloje duodanti institucija – Å venčionių rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :                          IeÅ¡kovė M. C. 2010-03-08 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir, jį patikslinusi, ir prašė santuokÄ , sudarytÄ 2009-11-14 Å venčionių rajono savivaldybės administracijos CK skyriuje, dėl atsakovo M. C. kaltės, priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnamečio vaiko D. C. iÅ¡laikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki jo pilnametystės; nustatyti D.

C. gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.             Atsakovas M. C. pateikė teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė santuokÄ , sudarytÄ 2009-11-14 Å venčionių rajono savivaldybės administracijos CK skyriuje, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; panaikinti tėvystės įraÅ¡Ä D. C. gimimo įraÅ¡e.             Švenčionių rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 15 d. nutartimi atsisakė priimti M. C. prieÅ¡ieÅ¡kinį dalyje dėl tėvystės nuginčijimo, kitoje dalyje prieÅ¡ieÅ¡kinį priėmė.

Teismas konstatavo, jog bylose dėl santuokos nutraukimo Å¡alys negali kelti kitų reikalavimų, iÅ¡skyrus numatytus CPK 385 straipsnio 1 dalyje (CPK 383 str.). Įvertinęs tai, kad atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu dėl santuokos nutraukimo kartu reiÅ¡kia reikalavimÄ nustatyti, jog M. C. nėra D. C. tėvas, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo nagrinėjamas CPK 394-399 straipsniuose nustatyta tvarka ir santuokos nutraukimo bylose negali bÅ«ti reiÅ¡kiamas, dėl ko atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį atsisakytina priimti.             Atskiruoju skundu atsakovas M.

C. praÅ¡o nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. Nurodo, kad remiantis CPK 385 straipsnio 1 dalimi tam, kad bÅ«tų galima spręsti vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo klausimus, bÅ«tinas tinkamas atsakovas, nes tokio pobÅ«džio reikalavimai reiÅ¡kiami konkrečiam asmeniui, esančiam vaiko motina ar tėvu. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme (CPK 3.137 str. 2 d.). Byloje yra kilęs ginčas dėl vaiko kilmės, kuris turi bÅ«ti iÅ¡spręstas pirmiausiai.                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                       Atskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ bei atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , iÅ¡ esmės teisingai aiÅ¡kino santuokos nutraukimo bylose taikomÄ taisyklę dėl toje pačioje byloje spręstinų klausimų turinio (apimties) (CK 3.59 str., CPK 385 str. 1 d.), ir nors iÅ¡ skundžiamos nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas nors nepagrįstai atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytus reikalavimus laikė kaip vienintelį galimÄ nagrinėjamojoje situacijoje, Å¡is ne visiÅ¡kai tinkamas procesinės teisės normos aiÅ¡kinimas, nesudaro prielaidų panaikinti skundžiamÄ teismo nutartį (CPK 328 str.).

LR Konstitucijos 30 str. 1 d. ir CPK 5 str. 1 d. įtvirtinta kiekvieno asmens teisė kreiptis į teismÄ nėra absoliuti, ji įgyvendinama laikantis tam tikrų taisyklių. Tai reiÅ¡kia, jog asmuo savo galimybę pasinaudoti teismine gynyba turi realizuoti ne bet kokiu bÅ«du, o tam tikra įstatymų nustatyta tvarka, laikydamasis įstatyme numatytų ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo formos ir turinio bendrųjų (CPK 111 str., 135 str.) bei specialiųjų, susijusių su konkrečiu ieÅ¡kinio dalyku, reikalavimų. PareiÅ¡kiantis ieÅ¡kinį (prieÅ¡ieÅ¡kinį) asmuo privalo tinkamai suraÅ¡yti ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) pareiÅ¡kimÄ , aiÅ¡kiai suformuluoti ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) dalykÄ ir pagrindÄ , kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principais (CPK 7 str.), galėtų tinkamai kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp Å¡alių (CPK 2 str.).

Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principÄ (CPK 13 str.) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo Å¡alių, o ne teismo pareiga. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti atsakovo M. C. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų sprendimo bei tėvystės įraÅ¡o nuginčijimo dalyje dėl nustatymo, jog atsakovas nėra D. C. tėvas, tuo pagrindu, kad reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo nagrinėjamas CPK 394-399 straipsniuose nustatyta tvarka ir santuokos nutraukimo bylose negali bÅ«ti reiÅ¡kiamas.

Atsakovas M. C. su tokia teismo iÅ¡vada nesutinka, atskirajame skunde nurodydamas, jog vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme, o atsižvelgiant į tai, kad byloje yra kilęs ginčas dėl vaiko kilmės, todėl jis turi bÅ«ti iÅ¡spręstas pirmiausiai. Kaip matyti pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės įvardijo pagrindinę priežastį, kliudančiÄ nagrinėti atsakovo pareikÅ¡tus reikalavimus. Pagal CPK nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas, pateikiant ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo, visų pirma sietinas su įstatymų leidėjo imperatyviai nustatytu santuokos nutraukimo bylose spręstinų klausimų apibrėžtumu.

Teismas, spręsdamas santuokos nutraukimo klausimÄ , toje pačioje byloje kartu privalo iÅ¡spręsti ir visus kitus klausimus, susijusius su jos nutraukimu (CK 3.59 str.), t. y. iÅ¡spręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų iÅ¡laikymo, sutuoktinio iÅ¡laikymo bei bendro turto padalijimo klausimus (CPK 385 str. 1 d.). Tačiau įstatymų leidėjo valia bylose dėl santuokos nutraukimo Å¡alys negali kelti kitų reikalavimų, nei numatytų CPK 385 str. 1 d. (CPK 383 str.).Pirmosios instancijos teismas, patikrinęs atsakovo teismui pateiktÄ patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį bendrųjų ir specialiųjų formos bei turinio reikalavimų aspektu, konstatavo, jog pateiktas prieÅ¡ieÅ¡kinis nevisiÅ¡kai atitinka įstatymo įtvirtintiems Å¡eimos bylų nagrinėjimo ypatumams, (CPK 383 str., 385 str. 1 d.).

Pagal CPK nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas, pateikiant ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo, visų pirma sietinas su įstatymų leidėjo imperatyviai nustatytu santuokos nutraukimo bylose spręstinų klausimų apibrėžtumu. Teismas, spręsdamas santuokos nutraukimo klausimÄ , toje pačioje byloje kartu privalo iÅ¡spręsti ir visus kitus klausimus, susijusius su jos nutraukimu (CK 3.59 str.), t. y. iÅ¡spręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų iÅ¡laikymo, sutuoktinio iÅ¡laikymo bei bendro turto padalijimo klausimus (CPK 385 str. 1 d.).

Tačiau bylose dėl santuokos nutraukimo (taip pat santuokos pripažinimo negaliojančia ar sutuoktinių gyvenimo skyrium bylose) Å¡alys negali kelti kitų reikalavimų, nei numatytus CPK 385 str. 1 d. (CPK 383 str.).PrieÅ¡ieÅ¡kinyje dėl santuokos nutraukimo atsakovas kartu kelia reikalavimus ir dėl jo tėvystės nuginčijimo. Kolegija iÅ¡ dalies sutinka su apelianto tvirtinimu, jog tėvystės nuginčijimo institutas (CK 3.149 str.-3.153 str.), kuris yra skirtas nustatyti tikruosius giminystės santykius ir įgyvendinti vaiko teisę žinoti savo tėvus nuo pat gimimo, plačiÄ ja prasme susijęs su pagrindinėmis asmeninėmis ir turtinėmis vaiko ir tėvų tarpusavio teisėmis ir pareigomis.

Tačiau tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje yra įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principas, kurio įgyvendinimas reikalauja, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, pirmiausiai atitiktų vaiko interesus (JT Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p). Įrodinėjimo dalyko bei įrodinėjimo priemonių specifika lemia tai, jog reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo nagrinėtinas CPK 394 str.-399 str. nustatyta tvarka ir santuokos nutraukimo byloje paprastai negali būti reiškiamas.

Å iuo konkrečiu atveju bÅ«tina atsižvelgti ir į teisinę atsakovo (apelianto) reikalavimų pateikimo formÄ , iÅ¡dėstytÄ prieÅ¡ieÅ¡kinyje, kuomet teismas materialiuosius reikalavimus turėtų spręsti atsižvelgdamas į vienokį ar kitokį tėvystės tyrimo rezultatÄ . Tačiau CPK 267 str. yra įtvirtintas draudimas teismui priimti sÄ lyginius sprendimus, t.y. tokius, kurių įvykdymas priklausytų nuo tam tikros sÄ lygos atsiradimo arba jo neatsiradimo. Todėl prieÅ¡ieÅ¡kinio dalykas yra suformuluotas netinkamai ir tai taip pat sÄ lygojo pirmosios instancijos teismo vertinimÄ tėvystės nuginčijimo ir santuokos nutraukimo reikalavimų pateikimÄ viename prieÅ¡ieÅ¡kinyje pripažinti prieÅ¡ieÅ¡kinio trÅ«kumu, kliudančiu nagrinėti šį prieÅ¡ieÅ¡kinį dalyje dėl tėvystės nuginčijimo.Kita vertus, tėvystės nuginčijimo klausimas gali bÅ«ti nagrinėjamas ne tik pirmosios instancijos teismo nurodytuoju alternatyviu principu, t.y. pasirinktinai reiÅ¡kiant arba reikalavimÄ dėl tėvystės nuginčijimo, arba dėl santuokos nutraukimo, arba reikalavimÄ dėl santuokos nutraukimo reiÅ¡kiant tik po klausimo dėl tėvystės nuginčijimo iÅ¡nagrinėjimo, bet ir lygiagrečiai su santuokos nutraukimo byla.

Teisėjų kolegija pažymi, jog tiesioginio prejudicinio ryÅ¡io, kuris kliudytų tėvystės nuginčijimo ir santuokos nutraukimo bylas nagrinėti skirtingose bylose kad ir tuo pačiu metu, nestabdant iÅ¡tuokos bylos proceso, nėra. Tokia iÅ¡vada darytina atsižvelgiant į nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ . Tėvams nutraukus santuokÄ , jÄ pripažinus negaliojančia ar tėvams apsigyvenus skyrium, vaikų teisės nesikeičia (CK 3.161 str. 6 d.), taigi iÅ¡lieka ir turtinė asmens, įraÅ¡yto vaiko tėvu, pareiga teikti nepilnamečiam vaikui iÅ¡laikymÄ .

Å iÄ pareigÄ eliminuotų tik įsiteisėjęs teismo sprendimas nuginčyti tėvystę ir tėvystės iÅ¡registravimas teismo sprendimo pagrindu, o ne prasidėjęs tėvystės nuginčijimo teisminis procesas (CPK 399 str.). Be to, priimtas teismo sprendimas galiotų tik į ateitį, o iki jo priėmimo bei įsiteisėjimo pareigos teikti vaikui iÅ¡laikymo nepanaikintų. Todėl nei byla dėl santuokos nutraukimo, nei byla dėl tėvystės nuginčijimo (vykstantys tokie teisminiai procesai) patys savaime neįtakoja asmens, pagal įstatymÄ laikomo vaiko tėvu, pareigos ir Å¡ių procesų metu teikti iÅ¡laikymÄ , kaip neapsprendžia ir tokios pareigos dydžio.

Tėvystės nuginčijimo teisminis procesas, prieÅ¡ingai nei yra įsitikinęs apeliantas, neįtakoja ir iÅ¡laikymo vaikui klausimų svarstymo santuokos nutraukimo byloje ar teismo sprendimo tokį iÅ¡laikymÄ priteisti priėmimo galimybės, nebent iki iÅ¡tuokos bylos iÅ¡nagrinėjimo pabaigos bÅ«tų pateiktas tėvystės faktÄ paneigiantis ir, pažymėtina, įsiteisėjęs teismo sprendimas. Nuginčijus tėvystę jau po santuokos nutraukimo bylos iÅ¡nagrinėjimo, tuo pačiu sprendimu bÅ«tų nutrauktas ir iÅ¡laikymo mokėjimas į ateitį.

Prejudicinio ryÅ¡io buvimÄ tarp tėvystės nuginčijimo ir santuokos nutraukimo bylų galima bÅ«tų įžvelgti tuo atveju, jei tarp tėvų kiltų ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, motyvuojant, kad kita ginčo Å¡alis nėra vaiko tėvu (ar motina). Å iuo atveju tokio ginčo nesama, apeliantas nepareiÅ¡kė reikalavimo dėl sÅ«naus gyvenamosios vietos nustatymo.Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu, susijusiu su proceso ekonomiÅ¡kumo principo įgyvendinimu, jeigu tėvystės nuginčijimo klausimas bÅ«tų iÅ¡nagrinėtas kartu su santuokos nutraukimo byloje pareikÅ¡tais kitais reikalavimais.

Jau minėta, kad pati tėvystės nuginčijimo bylos specifika, nustatyti specialÅ«s turinio, pasirengimo nagrinėti teisme bei įrodinėjimo proceso reikalavimai (CPK 396 str.-397 str., 177 str. 4 d.) lemia tai, jog klausimo dėl tėvystės nuginčijimo nagrinėjimas atskirai leistų operatyviau ir ekonomiÅ¡kiau iÅ¡nagrinėti bÅ«tent santuokos nutraukimo bylÄ . Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nepaneigė apelianto reikalavimo teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl tėvystės nuginčijimo, nekėlė klausimo, ar jis priskirtinas prie subjektų rato, galinčių tokius reikalavimus pareikÅ¡ti, tik nurodė apie atskirÄ Å¡ių klausimų nagrinėjimo bÅ«tinumÄ .Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, kurios bÅ«tų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegijan u t a r i a :Å venčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                     Henrichas Jaglinskis                                                     Loreta Lipnickienė                                                     Jadvyga Mardosevič