d832d76f-7eb2-450a-b45f-035d3fc7b49b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-340-561/2011Proceso Nr. 3-61-3-01583-2010-3Procesinio sprendimo kategorija 16.5. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ArÅ«nas Kaminskas, sekretoriaujant Daliai Å vilpienei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. T. skundÄ atsakovui Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas E. T. su skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) priteisti jam 5987,52 Lt darbo užmokesčio nepriemokÄ už laikotarpį nuo 2007 m. birželio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.

Skunde pareiškėjas E. T. nurodė, kad dirba STT statutiniu valstybės tarnautoju. Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, jog pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 23 str. 1 dalį, priedai ir priemokos yra darbo užmokesčio sudėtinės dalys. 2007-06-07 Seimas priėmė VTĮ 3, 4, 8, 9, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 25, 38, 41, 43, 44, 49, 50 straipsnių ir priedėlio pakeitimo bei papildymo ir įstatymo papildymo 221, 481, 501 straipsniais įstatymu, nuo 2007 m. spalio 1 d. buvo papildyta VTĮ 23 str. 2 dalis.

Pagal VTÄ® 23 str. 2 dalyje (2007-06-07 redakcija) nustatytÄ teisinį reguliavimÄ Ä¯ valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų sumÄ , kuri negalėjo virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos, nebebuvo įskaitomas priedas už tarnybos staÅ¾Ä (VTÄ® 25 str. 1 d. 1 punktas (2002-04-23 redakcija)), taip pat nebuvo įskaitomas pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas (VTÄ® 25 str. 1 d. 5 punktas (2007-06-07 redakcija)), tačiau nuostata, kad valstybės tarnautojams mokamų kitų priedų ir priemokų bendras dydis (suma) negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos, iÅ¡liko.

Tokia VTĮ redakcija galiojo iki 2008 m. gruodžio 31 d. ir buvo pakeista Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 161,17, 23, 26, 37, 41, 42, straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 261, 431 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymu. E. T. nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2009-12-11 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (bylos Nr. 14/07-17/08-25/08-39/08) konstatavo, kad aukščiau paminėtas reguliavimas yra neteisėtas.

Todėl pareiÅ¡kėjas E. T. mano, kad atsakovas, apskaičiuodamas priedų ir priemokų dydžius, nepagrįstai taikė VTÄ® 23 str. 2 dalį, dėl ko už laikotarpį nuo 2007 m. birželio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. jam neteisėtai neiÅ¡mokėjo 5987,52 Lt priemokų ir priedų.              Atsakovas STT atsiliepime į pareiÅ¡kėjo E. T. skundÄ nurodė, jog įstatymas laikomas teisėtu ir turi bÅ«ti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Pažymėjo, jog, kadangi Konstitucinis Teismas tik 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (Žin., 2009, Nr. 148-6632) konstatavo, jog anksčiau nurodytas reguliavimas yra neteisėtas, todėl mano, kad STT, pareiškėjui E. T. apskaičiuodama darbo užmokestį, priedų ir priemokų dydžius, vadovavosi galiojančiais teisės aktais ir todėl įstaigos veiksmuose nebuvo neteisėtų veiksmų ar kaltės, o VTĮ 23 str. 2 dalies nuostata buvo taikoma pagrįstai.

                          Byloje kilęs ginčas, ar teisėtai ir pagrįstai pareiÅ¡kėjui E. T. neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis (5987,52 Lt), susidariusi atsakovui taikant 70 procentų pareiginės algos priedų ir priemokų ribojimÄ pagal VTÄ® 23 str. 2 dalį.             Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui E. T. apskaičiuojant priedus bei priemokas, buvo taikyta iÅ¡mokų mokėjimo metu galiojusi VTÄ® 23 str. 2 dalies nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį, t. y. visų mokėtinų priemokų sumÄ ribojant ne didesniu negu 70 proc. dydžiu, ir tokiu bÅ«du viso pareiÅ¡kėjui E. T. neiÅ¡mokėta 5987,52 Lt darbo užmokesčio dalis (už 2007 m.

– 2487,10 Lt, už 2008 m. – 3500,42) (b. 1. 3). Pažymėtina, jog ginčo dėl sumų dydžių byloje nėra.Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja VTĮ 23-26 straipsnių nuostatos, kurios pagal VTĮ 4 str. 2 dalį statutiniams valstybės tarnautojams taikomos be išlygų.VTĮ 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01, buvo numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos. Priedų ir priemokų suma negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos.

Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad į Å¡iÄ sumÄ neįskaitomi VTÄ® 25 str. 1 d. 1 (už tarnybos staÅ¾Ä ) ir 5 (vienkartinis) punktuose nustatyti priedai. Nuo 2009-01-01 į darbo užmokestį, apibrėžtÄ VTÄ® 23 straipsnyje, atskira eilute buvo įtrauktas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimus, o 23 str. 2 dalies nuostata patikslinta, kad į priedų ir priemokų sumÄ neįskaitomas Å¡is priedas bei 25 str. 1 d. 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.Konstitucinis Teismas 2009-12-11 priėmė nutarimÄ â€žDėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo pripažino, kad VTÄ® VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija;

Žin., 2002, Nr. 45-1708) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui, ir ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.Konstitucinis Teismas Å¡iame nutarime pažymėjo, jog pagal KonstitucijÄ , jos 48 str. 1 dalį, negali bÅ«ti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, Å¡venčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sÄ lygomis, atlieka įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomas užduotis, atliekamas virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų nemokama arba Å¡is darbas bÅ«tų neapmokamas teisingai.Toks Konstitucinio Teismo sprendimas reiÅ¡kia, kad paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo bÅ«ti aptarta, kokiais bÅ«dais turėjo bÅ«ti atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis virÅ¡ijo nustatytÄ ribÄ vykdymÄ .

Tai galėjo bÅ«ti papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas už faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjo E. T. atliktÄ darbÄ poilsio, Å¡venčių dienomis ir nakties metu bei už papildomų užduočių, atliktų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, iki Å¡iol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs ir to neneigia.             Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, ir vadovaudamasis Konstitucinio Teismo iÅ¡vadomis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo E. T. reikalavimas priteisti jam neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį yra pagrįstas.IÅ¡analizavęs teisinį reguliavimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , jog tai, kad ne viso darbo užmokesčio mokėjimo pareiÅ¡kėjui E. T. metu dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymÄ numatančių teisės aktų pripažinimo prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiÅ¡kėjo E. T. teisės į neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimÄ .

Jeigu asmuo kreipiasi į teismÄ Ä¯statymo nustatytais terminais, jis turi teisę į tai, kad bÅ«tų atsižvelgiama ir į vėliau priimtÄ Konstitucinio Teismo nutarimÄ dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų konstitucingumo. Tokios pozicijos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje laikomasi nuosekliai: 2005 m. gruodžio 21 nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005, LVAT biuletenis „Administracinių teismų praktika“ Nr. 8, p. 316-329, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6 -1735/2010, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-l831/2011.

Pastaroji LVAT nutartis priimta, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 dalies prasme.LVAT administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 pažymėjo, kad valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikytinas Darbo kodekso 27 str. 2 dalyje nustatytas trijų metų senaties terminas.             Nagrinėjamu atveju pareiškėjas E. T.

į teismÄ kreipėsi 2010 m. gegužės 31 (b. 1. 1). Skunde prašė priteisti jam neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2007 m. birželio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. Taigi, vadovaujantis Darbo kodekso 27 str. 2 dalies nuostata, pareiÅ¡kėjo E. T. reikalavimas priteisti jam neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį gali bÅ«ti tenkinamas tik už laikotarpį nuo 2007 m. gegužės 31 d. iki 2010 m. gegužės 31 d. (skaičiuojant trejus metus atgal nuo skundo padavimo dienos). Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju laikotarpis, už kurį pareiÅ¡kėjas E. T. praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, nevirÅ¡ija Darbo kodekse nustatyto trejų metų termino, todėl jo reikalavimas priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį tenkintinas visa apimtimi.             Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87str., 88 str. 4 p., 127 str., 129 str., teismas nusprendė: pareiÅ¡kėjo E. T. skundÄ tenkinti.Priteisti pareiÅ¡kėjui E. T. iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 5987,52 Lt (penkis tÅ«kstančius devynis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt septynis litus ir 52 centus) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas                                                    Arūnas Kaminskas