d82dc407-c91f-4b07-8c19-b3bf4ad810be · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-127-302/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00718-2017-1 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.26 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 14 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio KailiÅ«no ir Viginto ViÅ¡inskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Axis Transport apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Gevara“ ieÅ¡kinį uždarajai akcinei bendrovei Axis Transport dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Aon Baltic“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Gevara“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės UAB Axis Transport 95 408,02 Eur žalos atlyginimÄ regreso tvarka.

2. Nurodė, kad Fairfield Global Ltd sudarė sutartį su RAB „Able Forwarders“ dėl krovinio vežimo. RAB „Able Forwarders“ civilinę atsakomybę buvo apdraudusi UAB DK „PZU Lietuva“ (teisių perėmėja ADB „Gjensidige“). RAB „Able Forwarders“ su ieškove sudarė to paties krovinio gabenimo automobilių transportu sutartį, o 2010 m. rugpjūčio 26 d. ieškovė UAB „Gevara“ sudarė sutartį dėl krovinio pervežimo su atsakove UAB Axis Transport.

Atsakovė sutarties vykdymui pasitelkė RAB „Amator 2000“, kuri faktiÅ¡kai vežė krovinį į Baltarusijos RespublikÄ . Faktinė vežėja civilinę atsakomybę buvo apdraudusi AB DK „Rossija“. Krovinys turėjo bÅ«ti pristatytas UC Belmedtechnika, tačiau 2010 m. rugsėjo 1 d. įvyko eismo įvykis, kurio kaltininku pripažintas faktinės vežėjos RAB „Amator 2000“ vairuotojas. Pagal su RAB „Able Forwarders“ sudarytÄ draudimo sutartį UAB DK „PZU Lietuva“ dėl eismo įvykio iÅ¡mokėjo siuntėjai Fairfield Global Ltd 73 077,46 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .

Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-170-241/2016 iš dalies tenkino UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį ir priteisė solidariai iš UAB „Gevara“ ir AB DK „Rossija“ 74 527,46 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė UAB Axis Transport minėtoje byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. 2017 m. kovo 31 d.

UAB „Gevara“ atlygino UAB DK „PZU Lietuva“ teisių perėmėjai ADB „Gjensidige“ visÄ teismo priteistÄ sumÄ ir tuo pagrindu reiÅ¡kia regresinį reikalavimÄ atsakovei UAB Axis Transport, su kuria ieÅ¡kovę siejo sutartiniai santykiai pagal 2010 m. rugpjūčio 26 d. sutartį.

3. Minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-170-241/2016 buvo konstatuota, kad Å¡iuos vežimo proceso dalyvius siejo viena pagrindinė vežimo sutartis, kurioje kovinio siuntėjas buvo Fairfield Global Ltd, gavėjas – UC Belmedtechnika, o Å¡iÄ pagrindinę sutartį paeiliui vykdė keturi vežėjai pagal tarpusavyje sudarytas sutartis, todėl visi Å¡ie keturi vežėjai, nepriklausomai nuo to, ar jie vykdė pervežimÄ , ar tik ekspedijavo krovinį, yra laikomi vežėjais 1956 m. gegužės 19 d.

Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) prasme, o jų atsakomybei nustatyti yra taikomos CMR konvencijos VI skyriaus taisyklės. Pagal CMR konvencijos 3 straipsnio nuostatas UAB Axis Transport atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie asmenys vykdo jo įpareigojimus. Todėl, nėra jokių teisinių prielaidų atsakovei UAB Axis Transport išvengti atsakomybės už savo pasirinkto vežėjo veiksmus ir šio vežėjo padarytus nuostolius.

4. IeÅ¡kovė nurodė, jog jos praÅ¡omÄ priteisti žalos sumÄ sudaro Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu UAB DK „PZU Lietuva“ naudai priteisto ir UAB „Gevara“ faktiÅ¡kai sumokėto žalos atlyginimo suma (93 957,56 Eur), Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu priteistų procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų suma (16,79 Eur) ir atsakovės UAB „Gevara“ patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų suma (1 433,67 Eur), viso 95 408,02 Eur. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovei UAB „Gevara“ iÅ¡ atsakovės UAB Axis Transport 93 974,35 Eur ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo taip pat 1 635 Eur žyminio mokesčio.

6. Atsižvelgęs į tai, kad abi Å¡io ginčo Å¡alys dalyvavo Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-170-241/2016, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas sprendė, kad Lietuvos apeliacinio teismo sprendime nustatytos aplinkybės ir ginčo teisinių santykių kvalifikavimas Å¡ioje byloje turi prejudicinę galiÄ .

7. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-170-241/2016 nusprendė, kad Å¡io ginčo esmę sudarantis krovinių vežimas kvalifikuotinas kaip krovinio vežimas paeiliui atliekamas keleto vežėjų, todėl laikė, jog UAB DK „PZU Lietuva“ pagrįstai prašė priteisti žalÄ solidariai iÅ¡ atsakovių UAB „Gevara“ (susitariančios vežėjos) ir RAB „Amator 2000“ (faktinės vežėjos). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Å¡ioje byloje atsakovės UAB Axis Transport argumentai, kad nagrinėjamas Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas neturi prejudicinės galios, nes jame nedalyvavo dar viena vežėja UAB „Arrival Line“ yra nepagrįsti, nes ne kiekvienu atveju ir ne kiekvienÄ kartÄ , sutartį su susitariančiu vežėju sudaręs kitas vežėjas, pagal CMR konvencijos 35 straipsnį tampa sekančiu vežėju, o gali bÅ«ti vertinamas tik kaip subvežėjas CMR konvencijos 3 straipsnio prasme.

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančio CMR važtaraščio turinio, jame vežėjais yra nurodyti UAB „Gevara“ ir RAB „Amator 2000“ ir prieÅ¡ingai – jokios informacijos apie ginčo krovinio vežime dalyvavusį vežėjÄ UAB „Arrival Line“ nėra.

8. Spręsdamas dėl regresinio reikalavimo pagrįstumo teismas atmetė atsakovės argumentus, jog ieÅ¡kovė turi regresinio reikalavimo teisę tik į faktinės vežėjos civilinės atsakomybės draudikÄ AB DK „Rossija“, kadangi ieÅ¡kovei atlyginus teismo sprendimu nustatytÄ Å¾alÄ , tuo pačiu pasibaigė ir faktinės vežėjos civilinės atsakomybės draudiko prievolė žalÄ patyrusio asmens atžvilgiu. Be to, CMR konvencija nereglamentuoja jokių teisinių santykių susijusių su vežėjo civilinės atsakomybės draudimo teisiniais santykiais, o Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu krovinio vežimÄ kvalifikavus pagal CMR konvencijos VI skyrių, visi vieno krovinio vežime dalyvavę vežėjai pagal CMR konvencijos 36 straipsnį yra laikomi solidariais skolininkais, nors Å¡is solidarumas yra skirtingo pobÅ«džio, nei tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnyje, kadangi ieÅ¡kiniai pagal CMR konvencijos 36 straipsnio nuostatas gali bÅ«ti pareiÅ¡kiami ne visiems vieno krovinio vežime dalyvavusiems vežėjams, o tik tiems kurie atitinka jame nurodytus kriterijus.

Atsižvelgęs į autentiÅ¡kÄ CMR konvencijos 37 straipsnio 1 dalies tekstÄ bei 17 straipsnį, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog regreso teisė pagal konvencijÄ yra įgyjama ne konkrečiai į žalÄ padariusį vežėjÄ , bet į tÄ vežėjÄ , kuris pagal sutartį buvo prisiėmęs atsakomybę už tÄ krovinio gabenimo etapÄ , kurį vykdant atsirado žala. IÅ¡ bylos duomenų teismas nustatė, kad atsakovė pagal CMR važtaraÅ¡tį buvo prisiėmusi atsakomybę už gabenamÄ krovinį nuo Vilniaus iki muitinės Baltarusijos Respublikoje, o autoįvykis, tapęs krovinio sugadinimo priežastimi, atsitiko kaip tik tuo metu, todėl teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė turi teisę nukreipti regresinį reikalavimÄ Ä¯ atsakovę ir atsakovė pagal CMR konvencijos 37 straipsnio 1 dalies a) punktÄ privalo atsakyti už padarytÄ Å¾alÄ .

9. Spręsdamas dėl priteistinos sumos dydžio teismas netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo priteisti jos Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡nagrinėtoje byloje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas konstatavęs, jog teisines paslaugas ieÅ¡kovei toje byloje teikė UAB „IClaim“, kuri nėra nei advokatas, nei advokato padėjėjas, kurių iÅ¡laidos gali bÅ«ti atlyginamos. Teismas tenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas.

10. Nustatęs, jog nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai buvo paskelbtas galutinis teismo sprendimas, kuriuo nustatoma bÅ«tina sumokėti kompensacinė suma (2016 m. balandžio 6 d.), o ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ 2017 m. balandžio 5 d., teismas atmetė atsakovės praÅ¡ymÄ taikyti byloje ieÅ¡kinio senatį. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 11. Atsakovė UAB Axis Transport apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1. Prejudicinių faktų taisyklės taikymui reikÅ¡minga ne tik tai, kad byloje pagal anksčiau priimtÄ sprendimÄ dalyvavo tie patys asmenys, bet ir tai, jog pirmesnėje byloje nustatyti faktai buvo tos bylos įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis. Å iuo atveju Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-170-241/2016 buvo nagrinėjami faktinio vežėjo RAB „Amator 2000“ vairuotojo veiksmai ir jų vertinimas bei bÅ«tent ieÅ¡kovės, faktinės vežėjos RAB „Amator 2000“, jos draudikės AB DK „Rossija“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ santykiai.

Teismas toje byloje nenagrinėjo ieÅ¡kovės ir atsakovės Å¡ioje byloje santykių ar santykių tarp atsakovės ir UAB „Arrival Line“. Be to, minėtoje byloje trečiuoju asmeniu nebuvo įtraukta UAB „Arriva Line“, su kuriuo atsakovė buvo sudariusi vežimo sutartį. Dėl Å¡ių priežasčių ankstesnėje byloje nustatyti faktai nelaikytini turinčiais prejudicinę galiÄ Å¡ioje byloje. 11.2. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu konstatuota UAB „Gevara“ ir AB DK „Rossija“ atsakomybė, bet ne UAB Axis Transport atsakomybė UAB DK „PRZU Lietuva“, todėl regresinis reikalavimas atsakovės atžvilgiu negali bÅ«ti tenkinamas. 11.3.

Kasacinio teismo praktikoje vienos vežimo sutarties šalimis pripažįstami siuntėjas ir asmenys, jam tiesiogiai įsipareigoję savo vardu ir rizika pervežti krovinį. Tačiau šiuo atveju atsakovės UAB Axis Transport ir Fairfield Global Ltd ar RAB „Able Forwarders“ nesiejo jokie sutartiniai santykiai ir šioje situacijoje negali būti taikomas CMR VI skyrius. Ieškovės ir atsakovės santykiams galėtų būti taikomi tik CMR konvencijos 3 ir 17 straipsniai bei sprendžiamas sutartinės atsakomybės klausimas, o ne reiškiamas regresinis reikalavimas. 11.4.

Kadangi vežimo dalyvius siejo ne viena, o kelios atskiros sutartys, tai ieÅ¡kinio senačiai taikoma ne CMR konvencijos 39 straipsnyje, o 32 straipsnyje numatyta taisyklė, kad teisė į ieÅ¡kinį dėl krovinio dalinio praradimo, sugadinimo prarandama po vienerių metų nuo krovinio pristatymo dienos. Å iuo atveju eismo įvykis įvyko 2010 m. rugsėjo 1 d. ir bÅ«tent nuo Å¡io momento ieÅ¡kovė sužinojo, kad atsakovė neįvykdys savo sutartinių įsipareigojimų. 11.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė įtraukti į bylÄ trečiuoju asmeniu vienÄ iÅ¡ vežimo proceso dalyvių – UAB „Arrival Line“.

Dėl šios priežasties skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas egzistuojant absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui.

12. IeÅ¡kovė UAB „Gevara“ atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti, o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo Å¡iuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus: 12.1. Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-170-241/2016 buvo nustatytos visos bÅ«tinos ir pakankamos faktinės aplinkybės ir teisiniai santykiai tarp vežimo proceso dalyvių, reikalingi regresiniam reikalavimui patenkinti. Å iuo atveju sutampa ne tik bylos dalyviai, bet ir jose pareikÅ¡tų ieÅ¡kinių dalykai, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai rėmėsi prejudiciniais faktais, nustatytais Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡nagrinėtoje byloje. 12.2.

Teismų praktika ir susiklosčiusi faktinė situacija patvirtinta, kad aptariamų santykių dalyvius siejo viena pagrindinė vežimo sutartis, o tarp atskirų vežimo proceso dalyvių sudarytos sutartys, įskaitant ir šalių sutartį, buvo tik pagalbinės, skirtos pervežimo proceso užtikrinimui. Tai patvirtina ir krovinio važtaraštis, kuriame, be kita ko, yra ir atsakovės antspaudas. 12.3. Apeliantės nurodomo CMR konvencijos 32 straipsnyje įtvirtinto senaties termino pradžios momentas yra taikomas krovinio disponavimo teisę turinčio asmens ieškiniams, pareikštiems vežėjui dėl žalos atlyginimo, o ne vežėjų tarpusavio regreso ieškiniams.

Tačiau net jei ir bÅ«tų konstatuota, kad vežimo procese dalyvavusius vežėjus siejo ne viena, o atskiros vežimo sutartys, ieÅ¡kovė dar 2010 m. gruodžio 14 d. buvo pateikusi atsakovei pretenzijÄ , kuri sustabdė senaties termino eigÄ , o vėliau – 2012 m. birželio 13 d. iÅ¡kėlus bylÄ teisme, atsakovė buvo įtraukta į jos nagrinėjimÄ trečiuoju asmeniu. Baigus nagrinėti bylÄ teisme ieÅ¡kovė vėl buvo pateikusi atsakovei pretenzijÄ , į kuriÄ atsakymÄ gavo 2016 m. rugpjūčio 23 d., todėl terminas ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti galėtų bÅ«ti skaičiuojamas tik nuo Å¡ios dienos ir nebÅ«tų laikomas praleistu. 12.4.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės reikalavimo įtraukti į bylos nagrinėjimÄ UAB „Arrival Line“, kadangi atsakovė nepateikė teismui jokių pagrįstų įrodymų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ apie Å¡ios vežėjos dalyvavimÄ vežimo procese. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių Å¡ioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atsakovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiÅ«ri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , atsižvelgdama į apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad krovinio siuntėja Fairfield Global Ltd sudarė sutartį su RAB „Able Forwarders“ dėl krovinio vežimo. RAB „Able Forwarders“ civilinę atsakomybę buvo apdraudusi UAB DK „PZU Lietuva“ (teisių perėmėja ADB „Gjensidige“). RAB „Able Forwarders“ su ieškove sudarė to paties krovinio gabenimo automobilių transportu sutartį, o 2010 m. rugpjūčio 26 d. ieškovė UAB „Gevara“ sudarė sutartį dėl krovinio pervežimo su atsakove UAB Axis Transport.

Atsakovė sutarties vykdymui pasitelkė RAB „Amator 2000“, kuri faktiÅ¡kai vežė krovinį į Baltarusijos RespublikÄ . Faktinio vežėjo civilinę atsakomybę buvo apdraudusi AB DK „Rossija“. Krovinys turėjo bÅ«ti pristatytas UC Belmedtechnika. 2010 m. rugsėjo 1 d. įvyko eismo įvykis, kurio kaltininku pripažintas faktinės vežėjos RAB „Amator 2000“ vairuotojas. Pagal su RAB „Able Forwarders“ sudarytÄ draudimo sutartį UAB DK „PZU Lietuva“ dėl eismo įvykio iÅ¡mokėjo siuntėjai Fairfield Global Ltd 73 077,46 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .

15. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-170-241/2016 iÅ¡ dalies tenkino UAB DK „PZU Lietuva“ ieÅ¡kinį ir priteisė solidariai iÅ¡ UAB „Gevara“ ir AB DK „Rossija“ 74 527,46 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė UAB Axis Transport minėtoje byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų. 16. 2017 m. kovo 31 d. UAB „Gevara“ atlygino UAB DK „PZU Lietuva“ teisių perėmėjai ADB „Gjensidige“ visÄ teismo priteistÄ sumÄ ir Å¡ioje byloje, vadovaudamasi CMR konvencijos 37 straipsniu, pareiÅ¡kė regresinį reikalavimÄ atsakovei UAB Axis Transport, su kuria jÄ siejo sutartiniai santykiai.

17. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį iÅ¡ esmės tenkino, atsisakęs priteisti ieÅ¡kovės praÅ¡omas bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas minėtoje byloje. Atsakovė pateikė apeliacinį skundÄ .

18. Ä®vertinusi byloje esančius duomenis bei ginčui aktualų teisini reglamentavimÄ , apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantės skundo argumentai nėra pakankamai byloje priimti prieÅ¡ingÄ sprendimÄ . Toliau Å¡ioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas plačiau pasisakys dėl kiekvienos iÅ¡ skundo argumentų grupių. Dėl kitoje civilinėje byloje priimto teismo sprendimo prejudicinės galios 19. Apeliaciniame skunde atsakovė kelia abejones dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-170-241/2016 prejudicinės galios Å¡iai bylai.

Nurodo, kad minėtoje ankstesnėje byloje buvo vertinami faktinio vežėjo RAB „Amator 2000“ vairuotojo veiksmai bei bÅ«tent ieÅ¡kovės, faktinės vežėjos RAB „Amator 2000“, jos draudikės AB DK „Rossija“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ santykiai. Teismas toje byloje nenagrinėjo ieÅ¡kovės ir atsakovės Å¡ioje byloje santykių ar santykių tarp atsakovės ir UAB „Arrival Line“. Be to, minėtoje byloje trečiuoju asmeniu nebuvo įtraukta UAB „Arriva Line“, su kuriuo atsakovė buvo sudariusi vežimo sutartį ir bÅ«tent ji vežimui pasitelkė faktinę vežėjÄ RAB „Amator 2000“.

Dėl Å¡ių priežasčių, apeliantės teigimu, ankstesnėje byloje nustatyti faktai nelaikytini turinčiais prejudicinę galiÄ Å¡ioje byloje. Teisėjų kolegija su Å¡iais apeliantės argumentais nesutinka.

20. Pagal CPK 182 straipsnio 2 dalį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsitesėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; Å¡ios aplinkybės – tai prejudiciniai faktai. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad: prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2015 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-230-969/2015).

Taigi, vadovaujantis pirmiau nurodytomis CPK nuostatomis, dalyvaujantys byloje asmenys atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, o teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis, jam draudžiama pakartotinai nagrinėti jau iÅ¡spręstÄ bylÄ arba iÅ¡ naujo nustatinėti toje byloje konstatuotus faktus bei teisinius santykius. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355-687/2015).

21. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė ginčija egzistuojant abi aukščiau paminėtas sÄ lygas, bÅ«tinas siekiant kitoje byloje nustatytas aplinkybes laikyti prejudiciniais faktais – tų pačių asmenų dalyvavimÄ abiejose bylose ir Å¡iai bylai reikÅ¡mingų faktų buvimÄ ankstesnės bylos įrodinėjimo dalyku.

22. Pasisakant dėl apeliantės argumentų, susijusių su UAB „Arrival Line“ nedalyvavimu ankstesniame teismo procese pažymėtina, jog Å¡is juridinis asmuo jokiu statusu nedalyvauja ir Å¡iame teismo procese. Atsakovei pirmosios instancijos teismo proceso metu papraÅ¡ius į bylos nagrinėjimÄ Ä¯traukti UAB „Arrival Line“, Å¡is jos praÅ¡ymas buvo netenkintas konstatavus, jog ji nepateikė teismui pakankamai įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad byloje nagrinėjamoje vežimo grandinėje dalyvavo ir Å¡i įmonė. IeÅ¡kovė Å¡ioje byloje UAB „Gevara“ ankstesnėje byloje buvo atsakove, o atsakovė UAB Axis Transport – trečiuoju asmeniu. Todėl laikytina, kad abiejose bylose dalyvavo tie patys asmenys.

23. Tuo tarpu kalbant apie įrodinėjimo dalykÄ ankstesnėje byloje pažymėtina, kad joje buvo sprendžiamas tos pačios žalos, kilusios dėl tų pačių faktinių aplinkybių, atlyginimo klausimas, o ieÅ¡kovė toje byloje UAB DK „PZU Lietuva“, siekdama žalos atlyginimo, turėjo įrodyti kokiu teisiniu pagrindu Å¡i žala priteistina. BÅ«tent Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu konstatuota aplinkybė, kad krovinio vežimas buvo vykdomas vienintelės vežimo sutarties, paeiliui vykdomos keleto vežėjų, pagrindu, leido teismui ankstesnėje byloje patenkinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ bei taikyti atsakovėms solidariÄ atsakomybę CMR konvencijos 36 straipsnio pagrindu. Todėl nesutiktina su apeliantės UAB Axis Transport pozicija, kad nagrinėjamoje byloje prejudiciniu faktu laikęs Lietuvos apeliacinio teismo konstatuotÄ aplinkybę dėl vežimo sutarties vykdymo viena vežimo sutartimi, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ankstesnės bylos įrodinėjimo dalykÄ .

24. Sutiktina su apeliante, kad ankstesnėje byloje nebuvo sprendžiamas UAB Axis Transport atsakomybės klausimas, tačiau jei būtų buvę priešingai, šioje byloje toks klausimas iš viso negalėtų būti keliamas, nes įsiteisėjęs teismo sprendimas turi res judicata (išspręstos bylos) galia – teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

Dėl atsakovės pareigos atlyginti žalÄ 25. Apeliantė skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu patenkinti ieÅ¡kovės reikalavimus, kylančius iÅ¡ Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimo, dar ir dėl to, kad jai jokie reikalavimai toje byloje nebuvo pareikÅ¡ti. Minėtame sprendime buvo konstatuota solidari ieÅ¡kovės ir RAB „Amator 2000“ atsakomybė už kilusiÄ Å¾alÄ , o žala priteista iÅ¡ UAB „Gevara“ ir „Amator 2000“ draudikės AB DK „Rossija“.

Todėl ieÅ¡kovė, sumokėjusi visÄ teismo sprendimu priteistÄ sumÄ , savo reikalavimus turėjo reikÅ¡ti kitai solidariai atsakovei AB DK „Rossija“. Teisėjų kolegija negali sutikti ir su Å¡iais apeliantės argumentais.

26. PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantė, ieÅ¡kovės teisę į sprendimo pagrindu sumokėtos pinigų sumos susigrÄ Å¾inimÄ reglamentuoja ne tik CK, bet ir specialaus teisės akto – CMR konvencijos nuostatos, turinčios virÅ¡enybę prieÅ¡ CK nustatytÄ reguliavimÄ . CMR konvencijos VI skyrius nustato taisykles, reguliuojančias vienos vežimo sutarties pagrindu atsirandančius teisinius santykius – sutarties vykdymÄ , žalos atlyginimÄ , ieÅ¡kinio senaties terminus ir kt. BÅ«tent Å¡iame skyriuje esančio 37 straipsnio a) punktas numato, kad vežėjas, atlyginęs nuostolius pagal Å¡ios konvencijos reikalavimus, turi regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palÅ«kanų ir kitų iÅ¡laidų, susijusių su vežimu, kai vežėjas, dėl kurio kaltės buvo padaryta žala, yra asmeniÅ¡kai atsakingas dėl nuostolių atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar kompensacijÄ sumokėjo jis pats, ar kitas vežėjas.

Kaip skundžiamame sprendime teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, autentiÅ¡kame CMR konvencijos tekste minėta nuostata suprantama kaip leidžianti regreso tvarka iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ asmens, kuris ne bÅ«tinai faktiÅ¡kai sukėlė žalÄ kroviniu, bet kuris pagal sutartį buvo atsakingas už tÄ krovinio gabenimo etapÄ . Å iuo atveju atsakomybę prieÅ¡ ieÅ¡kovę UAB „Gevara“ pagal 2010 m. rugpjūčio 26 d. sutartį buvo prisiėmusi bÅ«tent atsakovė, ir ieÅ¡kovė, pareiÅ¡kusi tokio pobÅ«džio ieÅ¡kinį, pagrįstai bÅ«tent jÄ nurodė byloje atsakove.

Dėl vežimo proceso dalyvių teisinių santykių kvalifikavimo ir teisės normų, reglamentuojančių atsakovės atsakomybę 27. Skunde apeliantė ginčija Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendime nustatytÄ ir Å¡ioje byloje prejudicine laikytÄ aplinkybę, jog vežimo proceso dalyviai paeiliui vykdė vienÄ vežimo sutartį. Jos teigimu, tarp vežimo dalyvių susiklostę faktiniai santykiai neatitinka teisinės vienos vežimo sutarties, vykdytos paeiliui keleto vežėjų, sampratos, o atsakovės atsakomybė galėtų bÅ«ti kildinama tik iÅ¡ CMR konvencijos 3 ir 17 straipsnių.

Tokia apeliantės pozicija nėra pagrįsta.

28. Kaip jau buvo minėta anksčiau, Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-170-241/2016 atsakovė UAB Axis Transport dalyvavo trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų. Byloje nebuvo paneigta aplinkybė, kad dalyvaudama bylos nagrinėjime apeliantė turėjo visas galimybes pateikti teismui savo pozicijÄ sprendžiamais klausimais. Be kita ko, nesutikdama su teismo sprendimo motyvais dėl faktinės situacijos kvalifikavimo pagal CMR konvencijos VI skyrių bei žinodama CMR konvencijoje nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ , atsakovė galėjo skųsti šį sprendimÄ aukÅ¡tesnės instancijos teismui.

Visgi Å¡ia galimybe ji nepasinaudojo, o aptariamu atveju priimtas procesinis sprendimas yra įsiteisėjęs. Å ioje byloje teismas negali paneigti ankstesniu sprendimu nustatytų prejudicinių faktų, todėl pirmosios instancijos teismo pozicija UAB Axis Transport atsakomybę kildinti iÅ¡ CMR konvencijos 37 straipsnio, o ne apeliantės nurodytų 3 ir 17 straipsnių, laikytina pagrįsta. Dėl senaties termino 29. Apeliantė skunde praÅ¡o taikyti ieÅ¡kovei ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Nurodo, kad Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti taikoma ne CMR konvencijos 39 straipsnyje, o 32 straipsnyje numatytos ieÅ¡kinio senaties termino pradžios skaičiavimo taisyklė ir ieÅ¡kinio senaties terminas laikytinas praleistu.

Teisėjų kolegija nesutinka ir su šia apeliantės pozicija.

30. Aukščiau Å¡ioje nutartyje jau buvo ne kartÄ konstatuota, kad faktinė byloje aptariamo tarptautinio vežimo situacija kvalifikuotina kaip vykdyta viena vežimo sutartimi ir jai taikytinos CMR konvencijos I skyriaus nuostatos, be kita ko, 39 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta ieÅ¡kinio senaties termino pradžios skaičiavimo taisyklė – senaties terminas prasideda arba nuo tos dienos, kai buvo paskelbtas galutinis teismo sprendimas, kuriuo nustatoma bÅ«tina sumokėti kompensacinė suma, kaip nurodyta Å¡ioje konvencijoje, arba, jeigu tokio sprendimo nėra,– nuo faktinio atlygio mokėjimo dienos.

Dėl Å¡ios priežasties CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje numatytas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas Å¡iuo atveju nelaikytinas praleistu, nes prasidėjo tik 2016 m. balandžio 6 d., priėmus galutinį Lietuvos apeliacinio teismo sprendimÄ , o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys teismui buvo pateiktas 2017 m. balandžio 5 d. Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo 31. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, jog skundžiamas sprendimas turėtų bÅ«ti panaikintas dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, įtvirtinto CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte – pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

Apeliantė pažymi, jog tesimas nepagrįstai neįtraukė į bylos nagrinėjimÄ UAB „Arrival Line“, kuri buvo viena iÅ¡ vežimo proceso dalyvių. Teisėjų kolegija su Å¡iuo apeliantės argumentu taip pat nesutinka.

32. Asmenys įtraukiami trečiaisiais asmenimis, nepareiÅ¡kiančias savarankiÅ¡kų reikalavimų, jeigu teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ar teisėtiems interesams. Daugeliu atvejų trečiųjų asmenų dalyvavimas procese pasireiÅ¡kia procesiniu teisiniu suinteresuotumu bylos baigtimi. Jų interesÄ byloje lemia tai, kad nuo bylos baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos po to pradėtame regresiniame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-706/2015).

33. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatas trečiųjų asmenų įtraukimas į bylÄ galimas motyvuotu Å¡alių praÅ¡ymu arba teismo iniciatyva. Teismas, spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tÄ asmenį sieja su ginčo Å¡alimis, ir materialiÄ jÄ teisės normÄ , kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2009).

34. Ä®statymu draudžiama teismui nagrinėjant bylÄ spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ tuo atveju, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, tačiau toks pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesÄ visų teisinį suinteresuotumÄ turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi bÅ«ti nuspręsta ir dėl tokių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008; 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011; kt.).

35. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti atsakovės praÅ¡ymÄ Ä¯ bylos nagrinėjimÄ trečiuoju asmeniu įtraukti UAB „Arrival Line“ konstatavęs, jog atsakovė nepateikė teismui pakankamai duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ apie Å¡io asmens realų dalyvavimÄ bendroje vežimo grandinėje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokiai pozicijai pritaria. Byloje esančioje atsakovės ir UAB „Arrival Line“ sudarytoje sutartyje nėra nurodytas nei vežamas objektas, nei jo paėmimo vieta, nėra aiÅ¡ku, ar nurodyta vieta pirmoje sutarties skiltyje iÅ¡ tiesų, kaip teigia atsakovė, yra krovinio pristatymo vieta.

Pirmosios instancijos teismas pastebėjo, jog atsakovė į bylÄ nepateikė sutarties priedo, kuriame, pagal sutarties nuostatas, turėtų bÅ«ti nurodyta pasikrovimų ir iÅ¡sikrovimų informacija. Å io priedo atsakovė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Dėl Å¡ių priežasčių darytina iÅ¡vada, jog atsakovė savo argumentų pagrįstumo neįrodė (CPK 178 straipsnis), skundžiamas teismo sprendimas UAB „Arrival Line“ teisių bei pareigų nesÄ lygoja ir nėra pagrindo jo panaikinti dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo.

Dėl procesinės bylos baigties 36. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias regreso teisę tarptautinio krovinių vežimo atveju, ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 37. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnis).

38. Atsižvelgiant į priimamÄ procesinį sprendimÄ (apeliacinis skundas netenkinamas), apeliantės UAB Axis Transport apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. IeÅ¡kovė UAB „Gevara“ įrodymų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismui nepateikė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Romualda Janovičienė Kazys KailiÅ«nas Vigintas ViÅ¡inskis