d82d2bf1-ef8a-47dc-87be-a8bcf85ccfd6 · Å iaulių apygardos teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-275-354/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37246-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.2.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.2.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.2.; 1.1.8.8.; 1.1.8.10.1.; 1.2.4.6.2.2.; 1.2.26.2.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.6.; 2.1.15.3.3.2.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1. ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 13 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražvydo Poškaus, sekretoriaujant Neringai Tovaišaitei-Aleksienei, dalyvaujant prokurorei Rasai Valančienei, nuteistajam R.

S. ir jo gynėjui advokatui Rolandui TamaÅ¡auskui, nevieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. birželio 14 d. nuosprendžio, patikslinto Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021  m. birželio 23 d. nutartimi, kuriuo R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalį 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 284 straipsnį 55 MGL (2750 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir R. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda, kuriÄ R. S. įpareigotas sumokėti per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nukentėjusiojo L. L. atstovės pagal įstatymÄ G. G. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iÅ¡ dalies, iÅ¡ R. S. priteisiant nukentėjusiajam L. L. 600 Eur neturtinei žalai atlyginti, Å¡ias lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti įstatyminei atstovei G.

G.. IÅ¡ R. S. valstybės naudai priteista 556,56 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl bÅ«tino nepilnamečio nukentėjusiojo atstovavimo baudžiamojoje byloje. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. R. S. nuteistas už tai, kad muÅ¡damas sukėlė fizinį skausmÄ mažamečiui, bÅ«tent: 2020 m. rugsėjo 15 d., apie 18.15 val., parke „(duomenys neskelbtini)”, esančiame prie (duomenys neskelbtini), namo, netoli rampos, tyčia ranka suduodamas 4 smÅ«gius mažamečiui L.

L. į veido sritį ir rankÄ , taip sukėlė nukentėjusiajam L. L. fizinį skausmÄ .

2. Be to, R. S. nuteistas už tai, kad 2020 m. rugsėjo 15 d., apie 18.15 val., vieÅ¡oje vietoje – parke „(duomenys neskelbtini)”, esančiame (duomenys neskelbtini), netoli rampos, įžūliu elgesiu, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, o bÅ«tent: tyčia ranka suduodamas 4 smÅ«gius mažamečiui L. L. į veido sritį ir rankÄ sukėlė nukentėjusiajam L. L. fizinį skausmÄ bei tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. S. praÅ¡o:

1) panaikinti 2021 m. birželio 14 d. Å iaulių apylinkės teismo apkaltinamÄ jį nuosprendį ir jį (R. S.) iÅ¡teisinti;

2) atlikti įrodymų tyrimÄ ;

3) priimti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti;

4) pavesti prokurorui atlikti L. L., E. L., H. J., A. S. parodymų patikrinimÄ vietoje, fiksuojant atstumÄ nuo tariamos liudytojų įvykio stebėjimo vietos iki tariamo smÅ«gių sudavimo L. L., jo nugriuvimo vietos;

5) atlikti papildomÄ Ä¯vykio vietos apžiÅ«rÄ diferencijuojant metalinių ir betoninių rampos elementų buvimo vietÄ bei fiksuojant rampos iÅ¡matavimus;

6) paskirti R. S. tyrimÄ poligrafu užduodant klausimÄ : ar 2020 m. rugsėjo 15 d., apie 18.15 val., parke „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), R. S. sudavė ranka smÅ«gius L. L.? 3.1. Skunde apeliantas nurodo, jog teismo nuosprendis naikintinas dėl nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybėms, esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ir kurie sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį, netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. 3.2. Apelianto vertinimu, teismo padaryti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimai nulėmė tokias klaidas:

1) teismas neįvertino esminių prieštaravimų nukentėjusiojo ir liudytojų parodymuose bei policijos vaizdo kamerų įrašuose;

2) teismas nesiėmė veiksmų ikiteisminio tyrimo spragoms užpildyti ir atlikti papildomÄ Ä¯vykio vietos apžiÅ«rÄ bei nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų patikrinimÄ vietoje;

3) teismas neįvertino nukentėjusiojo asmenybės ir jo motyvų duoti melagingus parodymus. 3.3. Skunde apeliantas akcentuoja, jog nukentėjusiojo parodymai yra prieÅ¡taringi, jie prieÅ¡tarauja tiek tarpusavyje, tiek kitų liudytojų parodymams. 3.4. Pastebima, kad nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu negalėjo nurodyti, į kuriÄ veido pusę, kuria ranka buvo suduota, apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nurodė, kad buvo suduota į abi veido puses, iÅ¡ policijos pareigÅ«nų, buvusių įvykio vietoje vaizdo kameros įrašų matyti, jog įvykio vietoje nukentėjusysis nurodė, kad jam buvo suduota į kairę veido pusę.

Dėl smÅ«gių skaičiaus nukentėjusysis policijos pareigÅ«nams įvykio vietoje nurodė, kad buvo suduoti 3 smÅ«giai, iÅ¡ kurių nuo vieno smÅ«gio užsidengė ranka, savo mamai G. G. nurodė, kad buvo suduoti 4 smÅ«giai, iÅ¡ kurių du į skruostÄ , vienas į ausį, o nuo vieno užsidengė ranka. Apelianto įsitikinimu, Å¡ios aplinkybės prieÅ¡tarauja įvykio kontekstui – nukentėjusiajam nebuvo nustatyta jokių kÅ«no sužalojimų, nukentėjusysis nebuvo patyręs jokių galvos traumų, kurios nulemtų atminties sutrikimÄ .

Kartu pažymima, kad kitas detales nukentėjusysis nurodė tiksliai – nurodė, kiek kartų jam buvo suduota su plaÅ¡taka, o kiek su kumščiu, kiek smÅ«gių jam buvo suduota į skruostÄ , o kiek į ausį, į kuriÄ rampos vietÄ atsitrenkė pakauÅ¡iu – į betoninę ar metalinę, tiksliai nurodė, kad jį matė E. L., ir nurodė atstumÄ iki jos – 15 m. Apeliantas daro iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusysis puikiai atsiminė įvykio aplinkybes ir sÄ moningai nenurodė kÅ«no vietas, į kurias pastarajam tariamai buvo suduota, kadangi gydytojo apžiÅ«ros metu bÅ«tų konkrečiai atsakyta į klausimÄ , ar nukentėjusiojo nurodytoje vietoje yra kÅ«no sužalojimų. 3.5.

Apeliantas pastebi ir tai, jog apklausiamas nukentėjusysis nurodė, jog A. S., su kuriuo tariamai kilo konfliktas prie rampos, nepažįsta, matė pirmÄ kartÄ , tačiau Å¡iuos nukentėjusiojo parodymus paneigia liudytojai E. L., H. J., kurie nurodė, jog žino, kad iki įvykio prie rampos buvo įvykis, susijęs su pinigais. Pažymima, jog A. S. nurodė, kad nukentėjusysis prieÅ¡ tai parduotuvėje atėmė iÅ¡ jo smulkiÄ pinigų sumÄ . Apelianto įsitikinimu, minėtos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis savo aplinkoje pasakojo apie pinigų atėmimÄ iÅ¡ A.

S., tačiau melavo apie tai policijos pareigÅ«nams, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui bei teismui. 3.6. Be to, skunde nurodoma, kad nukentėjusiojo ir liudytojų E. L., H. J. parodymai dėl aplinkybės, kad nukentėjusysis tariamai buvo nugriuvęs, yra nenuoseklÅ«s. Pažymima, kad įvykio vietoje visur yra dirbtinė danga, asfaltas, trinkelės, todėl, jei nuo smÅ«gio nukentėjusysis bÅ«tų nugriuvęs, bÅ«tų patyręs kraujosruvas, nubrozdinimus, raiščių patempimus, o taip pat tokia trauma bÅ«tų labai skausminga, ir logiÅ¡ka, kad nukentėjusysis nugriuvimÄ pirmiausia bÅ«tų akcentavęs tiek atvykusiems įvykio vietoje pareigÅ«nams, tiek visose apklausose ikiteisminio tyrimo metu.

Pastebima, kad vis dėlto nukentėjusysis atvykusiems pareigÅ«nams apie nugriuvimÄ nenurodė, o iÅ¡ nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimų policijos pareigÅ«nams įvykio vietoje yra akivaizdu, kad nukentėjusysis nebuvo nugriuvęs. Be to, apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no nukentėjusysis kategoriÅ¡kai nurodė, kad jam apsisuko galva nuo smÅ«gio, tačiau jis nukritęs nebuvo, o apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nukentėjusysis jau nurodė, kad buvo nugriuvęs nuo smÅ«gio. AnalogiÅ¡kai, liudytojai E. L., H.

J., apklausiami ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, nenurodė aplinkybės, kad nukentėjusysis bÅ«tų nugriuvęs, tačiau apklausiami teisme tokiÄ aplinkybę jau nurodė. Be to, liudytoja E. L., apklausiama teismo posėdyje po to, kai teisėjas priminė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė kitokias aplinkybes, kad nukentėjusysis nebuvo nugriuvęs, vėl pakeitė parodymus ir patvirtino, kad teisingi yra jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Tuo tarpu H. J. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui nurodė, kad apskritai apie įvykį žino tik iÅ¡ nukentėjusiojo pasakojimo, o teismo posėdyje nurodė, kad nukentėjusysis buvo nugriuvęs, kitÄ dienÄ nukentėjusiajam buvo pamėlynavęs žandas ir paakys.

Pastebima, jog teismo medicinos specialistas nenustatė H. J. nurodytų sužalojimų, tokių sužalojimų pas nukentėjusįjį nenurodė ir nukentėjusiojo mama G. G.. Apelianto įsitikinimu, nurodytos aplinkybės rodo, kad nukentėjusysis ir liudytojai E. L., H. J. susitarė duoti melagingus parodymus apie įvykį. 3.7. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad paminėti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų skirtumai, prieštaravimai yra nereikšmingi, todėl kartu nelogiška teismo išvada, jog visi kiti minėtų asmenų parodymai yra teisingi.

Teigia, kad teismas nurodytus parodymų skirtumus privalėjo vertinti nukentėjusiojo asmenybės ir galimos jo motyvacijos duoti melagingus parodymus kontekste, nes nukentėjusiojo atžvilgiu ne kartÄ buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai dėl jo padarytų teisės pažeidimų, pastarasis yra susipažinęs su ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo tvarka, yra įgavęs pasitikėjimÄ , kuris leidžia jam manipuliuoti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nais, klaidinti tyrimÄ duodant melagingus parodymus, turi atsakomybės už neteisėtus veiksmus iÅ¡vengimo patirtį.

Å iuo atveju nukentėjusiojo manipuliavimas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nais ir teismu pasireiÅ¡kė tuo, kad nukentėjusysis vengė konkretizuoti smÅ«gių sudavimo vietÄ , skirtingiems asmenims nurodė skirtingÄ smÅ«gių skaičių ir aplinkybes, tik trečioje apklausoje radikaliai papildė savo įvykio versijÄ pareikÅ¡damas apie griuvimÄ , savo parodymus koordinuotai su liudytojais E. L., H. J. keitė kaltinimo sunkinimo linkme. 3.8. Apelianto nuomone, teismas privalėjo atsižvelgti į duomenis apie įvykio vietÄ .

Liudytojas A. S. parodė, kad pokalbio metu jis (apeliantas) stovėjo, o nukentėjusysis sėdėjo ant rampos kolonos krašto, įvykio vieta yra rampa, kurios galinė dalis sudaryta iš gelžbetoninių kolonų ir jas jungiančių metalo lakštų, gelžbetoninių kolonų apatinė dalis yra platesnė, ant esančios briaunos tupintis žmogus gali atsiremti. Pastebima, jog tai prieštarauja nukentėjusiojo ir liudytojų parodymams, kad nuo tariamo smūgio, nukentėjusysis galėjo 3–4 kartus atsitrenkti galva į metalo lakštus, jungiančius gelžbetonines kolonas.

Be to, teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad metalo lakÅ¡tai yra sumontuoti ant vyrių ir faktiÅ¡kai atlieka vartų funkcijÄ , o po rampa įrėminant metalo lakÅ¡tais ir kolonomis sukurta patalpa. Kadangi metalo lakÅ¡tai yra judantys, į juos atsirėmęs tupintis žmogus negalėtų iÅ¡laikyti pusiausvyros, todėl Å¡i aplinkybė patvirtina A. S. parodymus, kad nukentėjusysis buvo atsitÅ«pęs ne prie metalo lakÅ¡tų, bet ant gelžbetoninės kolonos briaunos ir galėjo galva atsitrenkti tik į gelžbetonio kolonÄ .

Jei nukentėjusysis nuo smÅ«gio kumščiu bÅ«tų atsitrenkęs į gelžbetoninę kolonÄ , nukentėjusysis bÅ«tų patyręs galvos smegenų sutrenkimÄ , tai nebÅ«tų sukėlę jokio garso, kurį tariamai girdėjo liudytojai. 3.9. Be to, teigiama, jog nukentėjusysis nurodė, kad visi smÅ«giai jam tariamai buvo suduoti iÅ¡ Å¡ono, tačiau tai prieÅ¡tarauja nukentėjusiojo ir liudytojų E. L., H. J. nurodytai aplinkybei, kad nukentėjusysis 3 kartus atsitrenkė į metalines rampos dalis.

Nukentėjusiajam stovint nugara rampos atžvilgiu ir patiriant smÅ«gį į skruostÄ ar į ausį, nukentėjusiojo galva judėtų lygiagrečiai rampos atžvilgiu ir į jÄ nebÅ«tų atsitrenkusi. Atitinkamai, nukentėjusysis bÅ«tų galėjęs atsitrenkti galva į rampÄ tik tokiu atveju, jei bÅ«tų gavęs smÅ«gius į veidÄ iÅ¡ priekio, tačiau tada nukentėjusiajam neiÅ¡vengiamai bÅ«tų sužalotos lÅ«pos, nosis. 3.10. Be kita ko, skunde nurodoma, jog teismas nepagrįstai nevertino jo (apelianto) ir A.

S. parodymų, jog nukentėjusysis su juo (apeliantu) elgėsi įžūliai, vartodamas necenzūrinius žodžius, t. y. nukentėjusysis pakankamai pasitikėjo savimi, kad atsakytų suaugusiam žmogui necenzūriniais žodžiais, tačiau po tariamo smūgių sudavimo nukentėjusysis nesikvietė draugų pagalbos, neišreiškė savo pasipiktinimo keiksmažodžiais, nebuvo jokių kitokių nukentėjusiojo reakcijų balsu, iš kurių aplinkiniai galėtų suprasti, kad nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai.

Å i aplinkybė, kartu su aplinkybe, kad kelių metrų atstumu buvo nepilnamečių nukentėjusiojo pažįstamų grupė, kurie neabejotinai bet kokiÄ nukentėjusiojo užuominÄ apie smÅ«gius bÅ«tų iÅ¡girdę, patvirtina, kad nukentėjusiojo reakcijų balsu į 4 smÅ«gius nebuvimas prieÅ¡tarauja aplinkybių visumai. Nors liudytoja E. L. nurodo, kad nukentėjusysis verkė, tai prieÅ¡tarauja nukentėjusiojo asmenybės charakteristikai (sistemingai daro teisės pažeidimus, siekia dominuoti kitų atžvilgiu, nebijo konfliktinių situacijų, vartoja keiksmažodžius).

Taip pat tai prieÅ¡tarauja paties nukentėjusiojo ir jo mamos G. G. parodymams, kuriuose jie tokios aplinkybės nenurodo. Atitinkamai, nukentėjusysis net ir po vieno smÅ«gio bÅ«tų bandęs iÅ¡vengti kitų smÅ«gių, trauktis iÅ¡ už rampos link savo draugų, kadangi po tariamo smÅ«gių sudavimo jis galėjo trauktis tik į Å¡onÄ , iÅ¡eidamas iÅ¡ už rampos, tačiau liudytoja E. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad, kai ji pamatė nukentėjusįjį, jis tupėjo, t. y. nukentėjusysis savo pozicijos visiÅ¡kai nepakeitė, kas patvirtina, kad nukentėjusysis iki pat pokalbio pabaigos iÅ¡ apelianto pusės nejautė jokios fizinės grėsmės. 3.11.

Taip pat skunde nurodoma, kad teismas darė nelogiÅ¡kas iÅ¡vadas dėl nukentėjusiojo nurodytų aplinkybių atitikimo įvykio trukmei. Apelianto teigimu, viskas vyko maždaug pusę minutės, tiek, kiek užteko pasakyti nukentėjusiajam, kad toliau užkabinėjant A. S. bus praneÅ¡ta policijai, ir Å¡iÄ aplinkybę netiesiogiai patvirtino pats nukentėjusysis ir liudytoja E. L.. Pastebima, kad nukentėjusysis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, nurodė, kad jis (apeliantas) jam apskritai nieko nepasakė ir iÅ¡ karto sudavė, apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , nukentėjusysis nurodė, kad apeliantas jam kažkÄ pasakė ir tada sudavė.

Apeliantas pažymi, jog jo ir nukentėjusiojo kontaktas buvo labai trumpas, iš ko seka, kad jis (apeliantas) įvykio vietoje neužtruko tiek laiko, kad suduotų nukentėjusiajam 3–4 smūgius, kad nukentėjusysis spėtų pradėti verkti ir po to dar jis (apeliantas) išsakytų nukentėjusiajam visus savo priekaištus. 3.12. Apeliantas pažymi, kad teismas darė nelogiškas išvadas, jog jis galėjo suduoti tupinčiam nukentėjusiajam. Pastebima, jog A. S., E. L. nurodė, kad nukentėjusysis tupėjo, kad tupėjo ir jis (apeliantas), nurodė A.

S.. Tokia kÅ«no padėtis atitiko jo (apelianto) parodymus, kad jis tik iÅ¡sakė nukentėjusiajam savo pretenzijas, o ne sudavė smÅ«gius. Tuo tarpu E. L. nurodė, kad jis stovėjo, o A. S. tupėjo. Atsižvelgiant į apelianto Å«gį – (duomenys neskelbtini) cm, stovimoje padėtyje jis nebÅ«tų galėjęs pasiekti ranka tupinčio nukentėjusiojo, o bÅ«damas atsitÅ«pęs, negalėtų suduoti 4 kartus dėl to, kad tupint ir kartu smÅ«giuojant ir dar tiek kartų yra neįmanoma iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ . 3.13.

Apelianto manymu, teismas darė nelogiškas išvadas, jog nukentėjusiojo parodymus galima vertinti kaip patikimus dėl to, kad nukentėjusysis pranešė policijai iš karto po įvykio. Ši teismo išvada nepagrįsta bylos duomenimis, kadangi nėra nustatyta, kiek laiko praėjus nukentėjusysis ir E. L. pranešė apie įvykį policijai. 3.14. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad nukentėjusysis neturėjo motyvų duoti melagingus parodymus bijodamas galimo tyrimo dėl pinigų atėmimo iš A.

S., kadangi toks tyrimas buvo pradėtas vėliau. Akcentuojama, jog nukentėjusysis turi nusikaltimų darymo ir kontakto su ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nais, atsakomybės iÅ¡vengimo patirtį, todėl suvokė, kad melagingas praneÅ¡imas apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ suteiks jam pranaÅ¡umÄ ginantis nuo kaltinimo pinigų atėmimu iÅ¡ A. S., kadangi visas dėmesys bus perkeltas nuo pinigų atėmimo fakto į smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu, be to, įvykis dėl pinigų atėmimo iÅ¡ A. S. gali įtakoti kitus teisės pažeidimų tyrimus nukentėjusiojo atžvilgiu. 3.15.

Taip pat skunde teigiama, jog teismas nepagrįstai nesivadovavo nuosekliais A. S. parodymais ir nepagrįstai sureikÅ¡mino prieÅ¡taringus nukentėjusiojo bei liudytojų E. L. ir H. J. parodymus. Teismas, abejodamas, kad tariamai liudytojas A. S. duoda parodymus nesavarankiÅ¡kai, privalėjo Å¡ias aplinkybes tirti, o ne deklaratyviai daryti iÅ¡vadas apie tai, kad A. S. galimai nepatiko L. L. elgesys. 3.16. Be to, teigiama, jog teismas nelogiÅ¡kai darė iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo ir E. L., H. J. parodymais galima vadovautis dėl neatliktų bÅ«tinų ikiteisminio tyrimo veiksmų.

Akcentuojama, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo neatliktas minėtų asmenų parodymų patikrinimas vietoje, kas sudarė pagrindÄ meluoti, keisti parodymus, taip pat nebuvo tinkamai apžiÅ«rėta įvykio vietÄ , todėl nebuvo nustatyta, kurios rampos dalys yra metalinės, kurios gelžbetonio, kokie rampos iÅ¡matavimai bei aukÅ¡tis, kokia pavirÅ¡iaus danga yra nukentėjusiojo tariamo griuvimo vietoje. 3.17. Apelianto vertinimu, teismas darė nelogiÅ¡kas iÅ¡vadas, kad policijos pareigÅ«nai galimai matė paraudimÄ pas nukentėjusįjį ant skruosto ir tai neva tariamai patvirtina, kad nukentėjusiajam suduoti smÅ«giai.

Pažymima, kad policijos pareigÅ«nai nėra teismo medicinos specialistai, paraudimas gali atsirasti ne tik nuo smÅ«gio, bet ir nuo trynimo ar kitokio poveikio. Lietuvos teismų praktikoje egzistuoja pavyzdžiai, kai nepilnamečiai nukentėjusieji siekė imituoti sužalojimÄ (Baudžiamojoje byloje Nr. 1-699-721/2019, kurioje priimtas TelÅ¡ių apylinkės teismo nuosprendis 2020 m. vasario 26 d., nustatyta, kad nepilnametis nukentėjusysis prašė draugų trinti kaklÄ , kad imituoti tariamai patirtÄ kaklo suspaudimÄ ). 3.18.

Be to, apeliantas teigia, jog teismas, padaręs klaidingas iÅ¡vadas dėl bylos aplinkybių, netinkamai pritaikė BK 284 straipsnį. Teismas nenustatė nei vieno asmens, kuris bÅ«tų matęs smÅ«gių sudavimÄ . Liudytojų A. S. ir netiesiogiai E. L. parodymais įrodyta, kad jis, apeliantas, turėjo pagrindÄ reikalauti iÅ¡ nukentėjusiojo nutraukti neteisėtus veiksmus A. S. atžvilgiu. Apelianto vertinimu, nėra jokių duomenų apie elementarių moralės bei elgesio normų niekinimÄ , ignoravimÄ Å¾monių tarpusavio bendravimo taisyklių ar demonstravimÄ nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai. 3.19.

Kartu apeliantas pastebi, jog teismo paskirta bausmė – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda yra aiškiai per didelė, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo tariamai patirta neturtinė žala įvertinta 600 eurų.

4. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis R. S. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas 5. Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. S. prašė byloje atlikti įrodymų tyrimÄ â€“ pavesti prokurorui atlikti L. L., E. L., H. J., A. S. parodymų patikrinimÄ vietoje, fiksuojant atstumÄ nuo tariamos liudytojų įvykio stebėjimo vietos iki tariamo smÅ«gių sudavimo L. L., jo nugriuvimo vietos, atlikti papildomÄ Ä¯vykio vietos apžiÅ«rÄ , diferencijuojant metalinių ir betoninių rampos elementų buvimo vietÄ bei fiksuojant rampos iÅ¡matavimus, paskirti R. S. tyrimÄ poligrafu. Apelianto praÅ¡ymas atlikti įrodymų tyrimÄ buvo iÅ¡spręstas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, iÅ¡klausius proceso dalyvių nuomones.

Teisėjų kolegija praÅ¡ymÄ byloje atlikti įrodymų tyrimÄ ir atlikti praÅ¡omus procesinius veiksmus atmetė, kadangi atlikti nuteistojo skunde nurodytus procesinius veiksmus netikslinga, nes nukentėjusysis L. L. ir liudytojai E. L., H. J., A. S. apklausti ikiteisminio tyrimo teisėjo ir/ar teisme apie įvykio aplinkybes ir įvykio vietÄ , todėl tai bÅ«tų perteklinis veiksmas. Atkreiptas dėmesys, kad nukentėjusysis ir minėti liudytojai yra nepilnamečiai, su kuriais procesiniai veiksmai, remiantis BPK 186 straipsnio nuostatomis, paprastai atliekami ne daugiau kaip vienÄ kartÄ , paprastai tai atlieka tas pats asmuo, nagrinėjamu atveju tai bÅ«tų neįmanoma.

PraÅ¡ymas atlikti papildomÄ Ä¯vykio vietos apžiÅ«rÄ netenkintas, nes įvykio vietos apžiÅ«ra yra atlikta (1 t. 46–51 b. l.), o dėl tyrimo poligrafu teisėjų kolegija nurodė, kad tyrimo poligrafu rezultatai nėra pripažįstami įrodymu baudžiamosiose bylose, įrodinėjant kaltininko kaltę ar nekaltumÄ , teismas turi vadovautis objektyviais bylos duomenimis, atitinkančiais LR BPK 20 straipsnio reikalavimus.

7. Apeliantas R. S., nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, iÅ¡ esmės ginčija įrodymų vertinimÄ ir padarytų iÅ¡vadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms. 7.1. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys.

BPK 20 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes, ir, tik remdamasis patikimais bylos duomenimis, teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos požymių ir nusikalstamÄ veikÄ padariusių asmenų. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Å ios nuostatos esmė yra ta, kad įrodymai vertinami ne juos imant skyrium, nemotyvuotai ir be pagrindo suteikiant vienam ar kitam įrodymui arba įrodymų grupei pirmenybę prieÅ¡ kitus įrodymus – jie turi bÅ«ti vertinami atsižvelgiant į byloje esančių faktinių duomenų, kurie patvirtina ar paneigia nors vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, visetÄ . Tik taip vertinant bylos įrodymus galima teisingai kvalifikuoti kaltininko nusikalstamÄ veikÄ , nustatyti jo kaltę bei iÅ¡spręsti kitus kiekvienai bylai reikÅ¡mingus klausimus.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). TeisingÄ teismo baudžiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas. Taigi, įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas iÅ¡vadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-42-942/2016).

Pažymėtina, jog duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis ar jo gynėjas, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Tai, kad nuteistasis byloje surinktus įrodymus vertina kitaip nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindas pripažinti, kad byloje priimtas nuosprendis dėl įrodymų vertinimo yra nepagrįstas.

Dėl to Å¡iuo atveju nuteistajam R. S. nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančios įstatymui ar rodančios, kad teismas priėmė sprendimÄ remdamasis prielaidomis. 7.2. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais duomenimis, patikrinusi skundžiamÄ teismo nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas iÅ¡vadas dėl R.

S. kaltės padarius nusikalstamas veikas, teisingai jas kvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnį.

8. Skundžiamu nuosprendžiu R. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje. 8.1. BK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ mažamečiui arba nukentėjusio asmens kankinimÄ . Å iame straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiÅ¡kia fizinio smurto prieÅ¡ mažametį naudojimu (muÅ¡imu, kitokiu smurtavimu) arba nukentėjusį asmenį kankinant (smurtaujant ilgai), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, o kankinant nukentėjusį asmenį – tyčia sukeliamos ne tik stiprios fizinės, bet ir moralinės, dvasios kančios, priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant Å¡ių konkrečių padarinių, bet sÄ moningai leidžiant jiems atsirasti. 8.2.

Nuteistasis R. S. neigia tyčia smurtavęs nukentėjusiojo L. L. atžvilgiu, bet pripažino, kad įvykio metu bendravo su nukentėjusiuoju L. L., klausė pastarojo, kodėl šis „kabinėjasi“, skriaudžia kitus, atėmė iš jo (apelianto) sūnaus 75 ct. Tokius nuteistojo R. S. parodymus patvirtina liudytoju apklausto jo nepilnamečio sūnaus A. S. parodymai. A. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme parodė, kad atvažiavęs jo tėtis L. L. pasikvietė už rampos, kad jis matė, kaip tėtis tik kalbėjosi su L.

L., kad L. L. buvo atsisėdęs ant betoninių kvadratų, o jo tėtis atsitÅ«pęs, kad tėtis su L. L. pasikalbėjo apie pusę minutės ir nuėjo, L. L. nebuvo sužalotas, neverkė. Nors liudytojo A. S. parodymai patvirtina nuteistojo R. S. parodymus, tačiau, vertinant A. S. parodymus, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad A. S. yra nuteistojo sÅ«nus, kad jo iniciatyva R. S. atvyko į įvykio vietÄ ir bendravo su nukentėjusiuoju L. L., todėl A. S. yra suinteresuotas duoti savo tėvui palankius parodymus taip padedant R.

S. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo R. S. ir liudytojo A. S. parodymus paneigia kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai. 8.3. Nepilnametis nukentėjusysis L. L. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ parodė, kad po žodinio konflikto, įvykusio tarp jo ir kito jam nepažįstamo berniuko, į aikÅ¡telę atvyko berniuko tėvas, kuris jį pasikvietė už rampos ir sudavė tris smÅ«gius į veidÄ (du kartus delnu, vienÄ kartÄ pusiau sugniaužtu kumščiu), o ketvirtÄ kartÄ užsimojus, jis pakėlė savo rankÄ ir į jÄ pataikė, po to vyras pasiÅ¡alino (t. 1, b. l. 105–108).

IÅ¡ esmės tokias pačias įvykio aplinkybes nukentėjusysis L. L. nurodė ir apklausiamas tyrėjo – t. y. kad jam vyriÅ¡kis sudavė tris smÅ«gius į veidÄ , ausį, kad po smÅ«gių pakauÅ¡iu jis atsitrenkdavo į rampos sienÄ â€“ metalines duris (t. 1, b. l. 84–85). AnalogiÅ¡kai įvykio aplinkybes, t. y. kad vyras jam sudavė tris smÅ«gius į veidÄ , nukentėjusysis nurodė į įvykio vietÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams, medikams, savo mamai G. G.. Liudytoja G. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, jog atvykusi į įvykio vietÄ matė, kad jos sÅ«naus L.

L. kairė veido pusė buvo paraudusi, patinusi, vaikas buvo iÅ¡sigandęs, pasimetęs, sÅ«nus jai skundėsi, kad „neprigirdi ausimi“, kad nusiraminęs sÅ«nus namuose jai pasakojo, kad jam vyras trenkė tris kartus, kad nuo ketvirto smÅ«gio užsidengė ranka (t. 1, b. l. 7, 159–160; t. 3, b. l. 157–161). Nors 2020 m. rugsėjo 18 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1232/2020(04) nurodyta, kad L. L. kÅ«ne iÅ¡orinių sužalojimo žymių nėra (t. 1, b. l. 122), tačiau nukentėjusiojo L. L. atžvilgiu pavartoto smurto, sukėlusio fizinį skausmÄ , faktÄ patvirtina, be jau minėtų, ir kiti byloje esantys įrodymai.

IÅ¡ greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad L. L. buvo nustatytas sužalojimas galvoje, kad jis buvo sumuÅ¡tas, fiksuotas skausmas veide (t. 2, b. l. 39–40). Telefoninio skambučio bendruoju pagalbos centro numeriu garso įraÅ¡o apžiÅ«ros protokole esantys duomenys patvirtina, kad iÅ¡ karto po įvykio buvo praneÅ¡ta apie tai, kad nukentėjusiajam buvo suduotas smÅ«gis kumščiu į veidÄ (t. 2, b. l. 44–45). Teisme kaip liudytojai apklausti į įvykio vietÄ atvykę policijos pareigÅ«nai K.

R. ir A. G. parodė, kad, atvykus į įvykio vietÄ , juos pasitiko nukentėjęs berniukas ir pranešėja, kurie nurodė, kad vyras nukentėjusiajam trenkė 2–3 kartus į veidÄ ir pasiÅ¡alino. Å ie liudytojai taip pat parodė matę ant nukentėjusiojo veido paraudimÄ , todėl iÅ¡kvietė medikus. Liudytojų K. R. ir A. G. parodymus patvirtina policijos pareigÅ«nų „Body“ kamerų vaizdo įraÅ¡as (t. 2, b. l. 48–49). Nukentėjusiojo L. L. parodymus patvirtina ir įvykio vietoje buvusios liudytojos E. L. parodymai.

Å i liudytoja teisme parodė, kad matė, kaip vyriÅ¡kis sudavė vienÄ smÅ«gį L. L., nes matė rankos atitraukimo gestÄ , taip pat girdėjo ir daugiau suduotų smÅ«gių, nes girdėjo, kad daužėsi į rampos duris, todėl ji nulipo nuo rampos pasižiÅ«rėti. Liudytoja taip pat parodė, kad matė, jog L. L. buvo atsitÅ«pęs ir susirietęs, nugara atsirėmęs į rampÄ , jis verkė, jo veidas buvo raudonas, kad L. L. jai sakė, jog vyras kelis kartus trenkė į veidÄ , todėl ji iÅ¡kvietė policijÄ bei nufotografavo smurtavusį vyrÄ (t. 3, b. l. 187–191).

Tokius pačius parodymus liudytoja E. L. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 176–177). Taip pat įvykio vietoje buvęs liudytojas H. J. parodė, kad jis smÅ«gių L. L. sudavimo nematė, nes buvo 10 metrų atstumu, tik girdėjo didelį garsÄ , nes visi „metalai sužvangėjo“, atėjęs pasižiÅ«rėti matė, kad L. L. gulėjo ant Å¡ono, padėjo pastarajam atsikelti, kad L. L. kairės pusės skruostas buvo raudonas, pats L. L. jam sakė, kad vyras jam trenkė į veidÄ .

Liudytojas H. J. taip pat nurodė, kad po įvykio kitÄ dienÄ buvo susitikęs su L. L. ir matė, kad Å¡io paakys ir skruostas buvo pamėlynavę. Kaip liudytoja apklausta liudytojo H. J. motina N. M. patvirtino, kad H. J. jai pasakojo, jog jis smÅ«gio L. L. sudavimo nematė – tik girdėjo, matė, jog L. L. veidas buvo paraudęs. Å i liudytoja taip pat parodė, kad ji L. L. sužalojimo aplinkybes sužinojo ir iÅ¡ paties L. L. bei jo mamos G. G., su kuria kalbėjo telefonu iÅ¡ karto po įvykio. 8.4. Ä®vertinus visumÄ aptartų bylos duomenų, daroma iÅ¡vada, kad nukentėjusiojo L.

L. parodymai apie tai, kad nuteistasis R. S. jam sudavė smÅ«gius į veidÄ ir rankÄ , taip sukeldamas fizinį skausmÄ , yra nuoseklÅ«s, juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl netikėti nukentėjusiojo L. L. parodymais nėra pagrindo. Tai, kad nukentėjusysis pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nesugebėjo konkrečiai nurodyti, į kuriÄ veido pusę jam buvo suduoti smÅ«giai, ar tai, kad nukentėjusysis policijos pareigÅ«nams, medikams iÅ¡ karto nenurodė, kad jam buvo suduotas smÅ«gis į rankÄ , arba tai, kad nukentėjusysis nurodė nepažįstÄ s A.

S., neduoda pagrindo nukentėjusiojo L. L. parodymus vertintini kaip iÅ¡ esmės neteisingus, nes, kaip minėta, nukentėjusiojo parodymus apie tai, į kuriÄ veido pusę ir kiek buvo suduota smÅ«gių, patvirtina liudytojų parodymai bei apžiÅ«ros protokoluose, Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuoti duomenys. Skunde nuteistasis teigia, kad tikėti nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo, nes nukentėjusysis meluoja, jo atžvilgiu buvo atliekami ikiteisminiai tyrimai dėl padarytų teisės pažeidimų.

Ši nuteistojo R. S. nurodyta aplinkybė nėra pakankama nukentėjusiojo parodymus vertinti kaip iš esmės melagingus, nes, kaip jau minėta, L. L. parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Be to, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiojo atžvilgiu iki byloje tiriamo įvykio buvo atliekami ikiteisminiai tyrimai dėl jo galimai padarytų nusikalstamų veikų ar kad jis būtų baustas administracine tvarka. Tai, kad šios bylos tyrimo pradžioje nukentėjusiojo atžvilgiu buvo gauti pareiškimai dėl vagystės, grasinimų, nėra pakankamas pagrindas tvirtinti, kad nukentėjusysis turi patirties „manipuliuoti pareigūnais, teismu ar kad yra susipažinęs su ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo tvarka“, tai tik nuteistojo subjektyvus vertinimas, neparemtas jokiais faktiniais bylos duomenimis.

Pastebėtina, kad pagal minėtus pareiškimus dėl neva nusikalstamų nukentėjusiojo L. L. veiksmų (vagystės, grasinimo) 2020-10-28 ir 2021-03-05 ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimais buvo atsisakyta pradėti ikiteisminius tyrimus pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, nes nepadarytos nusikalstamos veikos, turinčios šių nusikalstamų veikų požymių (t. 1, b. l. 20–22, 33–35). 8.5. Taip pat netikėti nepilnamečių liudytojų E. L. ir H. J. parodymais dėl to, kad liudytojai skirtingai nurodė nukentėjusiojo nugriuvimo ar sužalojimo aplinkybes (mėlynė paaky, skruoste) ir manyti, kad liudytojai susitarė su nukentėjusiuoju, nėra pagrindo, nes liudytojų E. L., H.

J. parodymai atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, tokias įvykio aplinkybes jie iÅ¡ karto nurodė atvykusiems policijos pareigÅ«nams (liudytoja E. L.) ar savo motina (liudytojas H. J.). 8.6. Skunde nuteistasis teigia, kad nebuvo atsižvelgta į duomenis apie įvykio vietÄ , t. y. į tai, kad rampa sudaryta iÅ¡ gelžbetoninių kolonų, metalinių lakÅ¡tų, todėl mano, kad nukentėjusysis galvos sužalojimÄ galėjo patirti atsirėmęs į metalinius rampos lakÅ¡tus, kurie atlieka „vartų“ funkcijÄ .

Å is skundo argumentas yra nepagrįstas, nes iÅ¡ bylos matyti, kad tyrimo metu buvo apžiÅ«rėta įvykio vieta, kuriÄ nurodė pats nukentėjusysis, byloje nėra duomenų, kad metalinė rampos dalis įvykio metu nebuvo sutvirtinta, t. y. atliko vartų funkcijÄ . Be to, nukentėjusysis nurodė, kad po jam suduotų smÅ«gių jis galva trenkėsi į rampos metalinę dalį ir Å¡iuos garsus parodė girdėjusi liudytoja E. L.. Pastebėtina, kad R. S. nekaltinamas padaręs nukentėjusiajam L. L. sužalojimus galvoje, kai nukentėjusysis nuo smÅ«gių atsitrenkė į rampos metalines konstrukcijas.

Dėl to aplinkybė apie rampos konstrukcijÄ , jos dalis, neturi reikÅ¡mės priimtam teismo sprendimui ir nusikalstamos veikos kvalifikavimui. 8.7. Nuteistasis taip pat skunde pateikia savo interpretacijas apie tai, kaip turėjo bÅ«ti suduoti smÅ«giai nukentėjusiajam į veidÄ , gretinant tai su liudytojų parodymais, tačiau pastebėtina, kad tiek nukentėjusysis, tiek liudytoja E. L., tiek ir pats nuteistasis bei jo sÅ«nus A. S. parodė, kad R. S. ir nukentėjusysis buvo vienas prieÅ¡ais kitÄ . Be to, padėtis, kurioje smÅ«gių sudavimo metu buvo nukentėjusysis ar pats nuteistasis, neturi reikÅ¡mės veikos kvalifikavimui, nes nukentėjusysis konkrečiai nurodė, kad jam buvo suduoti smÅ«giai į galvos (veido) sritį, o tai ir yra esminės faktinės BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos aplinkybės. 8.8.

Nuteistasis skunde teigia, kad nukentėjusysis su juo elgėsi įžūliai, vartojo necenzūrinius žodžius, kad po smūgių nesikvietė pagalbos ir pan. Šis skundo argumentas taip pat yra nepagrįstas, nes jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad įvykio metu nukentėjusysis su nuteistuoju elgėsi įžūliai, vartojo necenzūrinius žodžius, nėra, išskyrus paties nuteistojo ir jo sūnaus parodymus. Liudytoja E. L. parodė, kad girdėjo, kaip nuteistasis, pasivadinęs už rampos L.

L., Å¡aukė, bet ji nesuprato, kÄ Å¡aukė, o iÅ¡girdusi smÅ«gių garsus, nulipo nuo rampos ir ėjo pasižiÅ«rėti, kas vyksta. Be to, iÅ¡ nukentėjusiojo ir liudytojų bei paties nuteistojo parodymų matyti, kad visas konfliktas, t. y. smÅ«gių sudavimas, vyko labai trumpai (vos apie minutę laiko), todėl logiÅ¡ka, kad nukentėjusysis neturėjo laiko kreiptis pagalbos pas draugus, o be to, liudytoja E. L., pati atkreipusi dėmesį į iÅ¡girstus garsus, nuėjo pasižiÅ«rėti, t. y. atėjo nukentėjusiajam į pagalbÄ . 8.9.

Skunde nuteistasis taip pat nepagrįstai teigia, kad byloje nenustatyta, kokiam laiko tarpui praėjus nukentėjusysis ir liudytoja E. L. pranešė policijai apie įvykį, nes liudytoja E. L. parodė, kad policijai ji skambino iš karto, kai pamatė nukentėjusįjį susirietusį ir paraudusiu veidu. Iš byloje esančios įvykio suvestinės matyti, kad policijai buvo pranešta ir įvykis užregistruotas 2020 m. rugsėjo 15 d. 18.18 val., o bendrajam pagalbos centrui buvo skambinta 18.14 val. (t. 1, b. l. 38).

Be to, pats nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad įvykis galėjo būti apie 18.15 val., kaip nurodyta įtarime (t. 2 b. l. 96–97). Šie duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis ir liudytoja E. L. policijai apie įvykį pranešė iš karto po įvykio. 8.10. Įvertinus nuoseklius nukentėjusiojo L. L. parodymus, kuriuos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, atsižvelgus į tai, kad nuteistojo parodymų nepatvirtina byloje surinkti įrodymai, išskyrus bylos baigtimi suinteresuoto jo sūnaus A.

S. parodymai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus, juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad R. S. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje, nes sudavė mažamečiui (įvykio metu nukentėjusiajam L. L. buvo vos 13 metų) smÅ«gius į veidÄ , rankÄ , taip sukeldamas pastarajam fizinį skausmÄ . Taigi, iÅ¡teisinti R. S. pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, kaip praÅ¡oma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.

9. Nuteistasis R. S. taip pat nuteistas pagal BK 284 straipsnį. 9.1. BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Å i nusikalstama veika padaroma bent vienu iÅ¡ įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiÅ¡kų alternatyvių bÅ«dų ir turi bÅ«ti nustatyta, kad realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka.

Pagal teismų praktikÄ visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K–513/2010, 2K-429/2012, 2K-25/2013, kt.).

VieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia. 9.2. Byloje nekyla abejonių, kad nusikalstama veika – smÅ«gių sudavimas nukentėjusiajam L. L. – buvo padaryta vieÅ¡oje vietoje. Å iÄ aplinkybę pripažino ir pats nuteistasis. Taip pat byloje liudytojų parodymais nustatyta, kad įvykio metu aikÅ¡telėje buvo apie 10 vaikų. Taigi, nuteistojo R. S. veiksmus prieÅ¡ nukentėjusįjį galėjo matyti ne tik liudytoja E. L., bet ir kiti byloje neapklausti vaikai, taip pat kiti paÅ¡aliniai asmenys, daugiabučio namo gyventojai.

Nuteistojo atlikti veiksmai – smÅ«gių sudavimas nukentėjusiajam L. L. į veido sritį vertinami kaip įžūlÅ«s, nes smÅ«gius nuteistasis nukentėjusiajam sudavė be jokios rimtos priežasties. Nors nuteistasis nuosekliai aiÅ¡kino, kad į žaidimų aikÅ¡telę jis atvažiavo iÅ¡siaiÅ¡kinti su berniuku, t. y. L. L., kuris ne vienÄ kartÄ priekabiavo prie jo (nuteistojo) sÅ«naus A. S., atėmė iÅ¡ pastarojo pinigus, tačiau nuteistasis, bÅ«damas brandaus amžiaus (įvykio metu jam buvo 39-eri metai), pats turėdamas mažametį sÅ«nų, susidariusiÄ situacijÄ privalėjo spręsti kitokiu bÅ«du (pvz., kreiptis į teisėsaugos institucijas), bet ne naudoti smurtÄ .

Be to, byloje nustatyta, kad dėl tokių nuteistojo veiksmų – smÅ«gių sudavimo nukentėjusiajam į veido sritį, rankÄ , buvo nutrauktas vaikų poilsis, iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai, medikai. Visos Å¡ios paminėtos aplinkybės atitinka BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius – vieÅ¡oje vietoje, įžūliu elgesiu, nuteistasis demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Nors nuteistasis skunde teigia, kad jis neturėjo tyčios pažeisti vieÅ¡osios tvarkos, tačiau R.

S., bÅ«damas suaugęs, turėdamas pakankamai gyvenimiÅ¡kos patirties, suvokė, kad vieÅ¡oje vietoje smurtaudamas nukentėjusiojo atžvilgiu, kas pagal elementarias moralės ir elgesio normas yra nepriimtina ir baudžiama, demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams asmenims ir aplinkai, numatė, kad po tokių jo veiksmų atsiras baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, bei to norėjo. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuosprendyje nurodė, kad R. S. veiksmuose yra ir visi subjektyvieji Å¡ios nusikalstamos veikos požymiai. 9.3.

Ä®vertinus visumÄ paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. S. pripažino kaltu ir pagal BK 284 straipsnį, todėl nuteistÄ jį iÅ¡teisinti, kaip to praÅ¡oma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.

10. Nustačius, kad R. S. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, civilinis ieÅ¡kinys neturtinei žalai atlyginti priteistas pagrįstai, nes nukentėjusysis L. L. patyrė fizinį skausmÄ , kadangi buvo sumuÅ¡tas, jam kilo neigiami iÅ¡gyvenimai, nepatogumai. Dėl to pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, į teismų praktikoje tokio pobÅ«džio bylose priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydžius, pagrįstai nukentėjusiajam padarytÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 600 Eur. Dėl to nėra pagrindo civilinį ieÅ¡kinį atmesti ar mažinti priteistos sumos dydį.

11. Skunde nuteistasis R. S. teigia, kad jam nepagrįstai paskirta 60 MGL dydžio bauda. 11.1. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis). 11.2.

Nuteistasis R. S. padarė du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos yra baigtos. R. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad nuteistasis yra vedęs, turi tris vaikus, gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metais, dirba (nuo 2014-06-19 vykdo individualiÄ veiklÄ ), baustas administracine tvarka (per vienerius metus buvo baustas 9 kartus), turi galiojančių administracinių nuobaudų.

Taip pat iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis anksčiau buvo teistas Lietuvos Respublikoje net deÅ¡imt kartų, tačiau teistumai yra iÅ¡nykę. Be to, iÅ¡ pažymos apie nuteistojo teistumus matyti, kad R. S. buvo teistas už vagystes Didžiojoje Britanijoje ir Å vedijoje, o Vokietijoje – už eismo taisyklių pažeidimus. Ä®vertinus visumÄ paminėtų aplinkybių bei atsižvelgiant į BK 55 straipsnio nuostatÄ , jog asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su areÅ¡tu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam parinko BK 140 straipsnio 3 dalies bei BK 284 straipsnio sankcijose numatytÄ vienÄ iÅ¡ Å¡velnesnių bausmių – baudÄ . 11.3.

BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad už nesunkų nusikaltimÄ nustatoma bauda nuo 50 iki 2000 MGL dydžio (bausmės vidurkis bÅ«tų 1025 MGL dydis).

Nesant nuteistojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikÅ¡mingas bausmės skyrimui, į nukentėjusiajam L. L. padarytÄ Å¾alÄ , daroma iÅ¡vada, kad skundžiamu nuosprendžiu R. S. už jo padarytus du nesunkius tyčinius nusikaltimus paskirtos bausmės savo dydžiais nėra per griežtos, jos yra artimos minimaliam baudos dydžiui, kuris nustatomas už nesunkaus nusikaltimo padarymÄ . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas ir nuteistajam paskirtas bausmes subendrino apėmimu, nes nusikalstamos veikos buvo padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai.

Taigi, nuteistajam paskirta subendrinta bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta, todėl mažinti paskirtÄ bausmę. Atsižvelgus į tai, kad nukentėjusiajam dėl nusikalstamais R. S. veiksmais padarytos neturtinės žalos priteista 600 Eur, nėra pagrindo, nes Å¡i aplinkybė tėra viena iÅ¡ daugelio aplinkybių, į kurias atsižvelgiama parenkant bausmės rūšį bei nustatant bausmės dydį.

12. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo R. S. pripažintas kaltu padaręs BK 140 straipsnio 3 dalyje ir BK 284 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas ir nubaustas 60 MGL dydžio bauda, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti šį iÅ¡samiai motyvuotÄ sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atmesti nuteistojo R. S. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. birželio 14 d. nuosprendžio. Teisėjai Boleslovas Kalainis Nijolė Matuzevičienė Gražvydas PoÅ¡kus