d82c3027-cf82-44b8-9c1c-e30f527eafd8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-4221-1047/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02380-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės, dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Jolvalda“ atstovui V.

K., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Jolvalda“ skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai dėl raÅ¡to panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja UAB „Jolvalda“ (toliau – ir pareiÅ¡kėja) su skundu, kurio trÅ«kumus pagal teismo nutartį vėliau paÅ¡alino (3 t., b. l. 1–4), kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – ir atsakovė, Susisiekimo ministerija) 2019 m. gegužės 30 d. raÅ¡tÄ Nr. 2-4237 (toliau – ir RaÅ¡tas) „Dėl praneÅ¡imo apie korupcijÄ Klaipėdos valstybiniame jÅ«rų uoste, AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „Klaipėdos jÅ«rų krovinių kompanijoje“ (2 t., b. l. 130–131);

2) įpareigoti atsakovę iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos 2019 m. gegužės 2 d. kreipimÄ si „PraneÅ¡imas apie korupcijÄ Klaipėdos valstybiniame jÅ«rų uoste, AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „Klaipėdos jÅ«rų krovinių kompanijoje“ (toliau – ir Kreipimasis) iÅ¡ naujo. Skunde teismui pareiÅ¡kėja nurodė, kad 2016 m. spalio 14 d. Klaipėdos geležinkelio stoties „Anglinės“ kelyno kelio Nr. 21 atkarpoje, esančioje lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) Klaipėdos jÅ«rų uosto ir KLASCO teritorijoje įvyko geležinkelių transporto eismo įvykis, kurio metu vagonas susidÅ«rė su vilkiku, priklausančiu pareiÅ¡kėjai.

Stumiant 13 vagonų iÅ¡ kelio Nr. 3 link kelio Nr. 31, traukinių derintojas laiku nepastebėjo, kad priekyje stovintis vilkikas yra ne gabarito zonoje ir pirmas pagal kryptį važiavimo vagonas susidÅ«rė su vilkikais. Nuostoliai dėl vilkiko remonto yra 7 974,86 Eur, dėl puspriekabės remonto – 6 795,64 Eur. AB „Klaipėdos jÅ«rų krovinių kompanija“ teismui pateikė eksperto iÅ¡vadÄ MV-2018-29,kurioje nurodyta, kad įvykio vietoje stovi kelio ženklai Nr. 503 „Vienpusis eismas“ ir Nr. 332 „Sustoti draudžiama“.

Eksperto iÅ¡vada gali bÅ«ti suklastota arba padaryta tendencingai specialiai iÅ¡kraipant faktus. IÅ¡ tiesų tokių ženklų ten nėra, tai įrodo dabar darytos fotonuotraukos. Ä®vykio metu tokių ženklų toje įvykio vietoje taip pat nebuvo. Ženklus bÅ«tų užfiksavę kelių policijos pareigÅ«nai ir už jų pažeidimus bÅ«tų buvęs nubaustas automobilio vairuotojas. Ženklas Nr. 332 „Sustoti draudžiama“, po įvykio buvo pasirodęs toli nuo įvykio vietos, bet jis stovėjo ant kilnojamo pagrindo, tai yra, tokį ženklÄ galima bet kam pastatyti ar nuimti priklausomai nuo noro, ar susidariusios situacijos.

Kelio ženklo Nr. 503 „Vienpusis eismas“ (įkasto ar kitaip nejudinamai pritvirtinto), įvykio vietoje niekada nebuvo ir nėra. Tai įrodo įvykio vietoje Å¡iuo metu darytos fotonuotraukos. PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad atsakovei padavė KreipimÄ si, kuriame nurodė visas iÅ¡vardintas aplinkybes, tačiau atsakovė jokio tyrimo nepradėjo ir neatliko nė pagal vienÄ Kreipimęsi iÅ¡dėstytÄ faktÄ . Atsakovė neapklausė Lietuvos transporto saugos administracijos Teisės skyriaus vedėjo D.

L. ir M. L.. Šie valstybės tarnautojai, anot pareiškėjos, teisminio nagrinėjimo metu ir procesiniuose dokumentuose ignoravo ir pasisakė priešingai nei nurodyta Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (dabar Lietuvos transporto saugos administracija) rašte „Dėl rekomendacijos geležinkelių transporto eismo saugai didinti“ Nr. S-959(5.10 E). Minėtame rašte įsakmiai nurodytos priemonės, kurias AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ privalėjo atlikti po įvykio tam, kad ateityje panašūs įvykiai nepasikartotų.

Anot pareiÅ¡kėjos, Å¡ie teisininkai suinteresuoti nuslėpti tikrÄ sias eismo įvykio aplinkybes ir kaltę suversti nukentėjusiam vairuotojui. PareiÅ¡kėja nurodė, kad AB „Klaipėdos jÅ«rų krovinių kompanijos“ nuomojamame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėda, detaliojo plano sprendinių aiÅ¡kinamajame raÅ¡te iÅ¡dėstyti kelio iÅ¡matavimai de jure (formaliai). De facto (iÅ¡ tikrųjų) atstumai yra visai kitokie. Tai pat de facto (iÅ¡ tikrųjų) ginčo situacijoje nėra ženklų, tÄ Ä¯rodo dabar darytos foto nuotraukos.

Dėl to kyla pavojus, bet kuriÄ minutę vėl gali įvykti eismo įvykis, žūti žmonės. Atsakovė atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstÄ (3 t., b. l. 33–36). Atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjos kreipimÄ si iÅ¡nagrinėjo tinkamai, todėl nėra pagrindo įpareigoti jį nagrinėti iÅ¡ naujo. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija neperžengdama jai nustatytos kompetencijos ribų ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 21 straipsniu, atsisakė vertinti teisme iÅ¡nagrinėtų ar nagrinėjamų faktinių duomenų ir neinicijavo jų patikrinimo.

Atsakovė įvertino tai, kad pareiškėjos pranešime dėstomos (cituojamos) iš esmės tos pačios aplinkybės, faktiniai duomenys ir motyvai, kuriais buvo grindžiamas UAB „Jolvalda“ ir įmonės darbuotojo skundas, išnagrinėtas 2017 m. sausio 30 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 11-17-158/2017, taip pat UAB „Jolvalda“ darbuotojo apeliacinis skundas, išnagrinėtas 2017 m. birželio 7 d. Klaipėdos apygardos teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-271-361/2017, taip pat ir tai, kad kreipimesi dėstomos aplinkybės, kurias išnagrinėjo Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-2902-600/2018 pagal UAB „Jolvalda“ ieškinį solidarioms atsakovėms AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai dėl žalos, atsiradusios dėl turto sugadinimo, atlyginimo (tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje – VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, BĮ Lietuvos transporto saugos administracija, užsienio bendrovė „Tokio M.

K.“) ir kurio pagrindu teismine tvarka iki Å¡iol sprendžiamas ginčas pagal UAB „Jolvalda“ pateiktÄ apeliacinį skundÄ . Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija vadovavosi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi, pagal kuriÄ bylose teismų priimtus sprendimus gali peržiÅ«rėti tik teismas ir tik įstatymų nustatyta tvarka. Dėl Kreipimesi įvardintų darbuotojų pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. 1517 Dėl įstaigų prie ministerijų“ ir Lietuvos transporto saugos administracijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. lapkričio 30 d.

įsakymu Nr. 3- 574 ,,Dėl Lietuvos transporto saugos administracijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai) Lietuvos transporto saugos administracijos direktorius Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš pareigų Lietuvos transporto saugos administracijos valstybėstarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, juos skatina, skiria pašalpas ir atliekakitas su personalo valdymu susijusias funkcijas, todėl Lietuvos transporto saugos administracijos Teisės skyriaus vedėjo D.

L. ir Teisės skyriaus patarėjo M. L. galimai neteisėtusveiksmus ar neveikimÄ turėtų tirti ne Susisiekimo ministerija, o Lietuvos transporto saugosadministracijos direktorius. Atsakovė pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, ministerija steigiama formuoti valstybės politikÄ , taip pat organizuoti, koordinuoti irkontroliuoti jos įgyvendinimÄ ministrui pavestose valdymo srityse, o įstaiga prie ministerijos (pagal Vyriausybės įstatymo 30 straipsnio 1 dalį) – politikai ministrui pavestose valdymo srityse įgyvendinti ir Å¡ios politikos formavimui ir įgyvendinimui aptarnauti.

Pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 1480 ,,Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ 7.3 papunktį, Susisiekimo ministerija yra paskirta valstybės politikai formuoti visų rÅ«Å¡ių transporto saugaus eismo srityje ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti minėtos valstybės politikos formavimo įgyvendinimÄ . Be kita ko, vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos tvirtina biudžetinės įstaigos nuostatus, priima į pareigas ir iÅ¡ jųatleidžia biudžetinės įstaigos vadovÄ , sprendžia kitus Å¡iame įstatyme, kituose įstatymuose irbiudžetinės įstaigos nuostatuose jos kompetencijai priskirtus klausimus.

Taigi Susisiekimo ministerija formuoja valstybės politikÄ jai priskirtose srityse, bet nėra kontrolės institucija, taigi nėra įgaliota vertinti ar kontroliuoti kaip buvo ar yra įgyvendinamos Valstybinės geležinkelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos RaÅ¡te nurodytos priemonės. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovas palaikė skunde nurodytus argumentus ir prašė jį patenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad atsakovė pati pripažįsta, kad turi kontroliuoti jai pavaldžias įstaigas, bet nagrinėjamoje byloje atsisakė tai padaryti.

Ä® teismo klausimÄ atsakė, kad nemano, kad Å¡i kontrolė yra ne tokia konkreti, mano, kad nagrinėjamoje byloje aktuali bÅ«tent kontrolės funkcija. Atsakovės atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ jiems praneÅ¡ta tinkamai (3 t., b. l. 45). Teismas konstatuoja: Skundas atmestinas. IÅ¡ informacinės LITEKO duomenų sistemos nustatyta, kad 2017 m. sausio 30 d. Klaipėdos apylinkės teismas nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-17-158/2017 A. G. ir UAB „Jolvalda“ skundo netenkino, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016 m. spalio 20 d. nutarimÄ Nr. 30N-75317217-16 paliko nepakeistÄ .

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 7 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-271-361/2017 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartį paliko nepakeistÄ . Vilniaus apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 6 d. iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. 2-2902-600/2018 pagal UAB „Jolvalda“ ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo ir 6 proc. dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo priteisimo, pareikÅ¡tÄ atsakovams AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „Klaipėdos jÅ«rų krovinių kompanija“, tretieji asmenys VÄ® Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcija, biudžetinė įstaiga Lietuvos transporto saugos administracija ir Jungtinėje Karalystėje registruota įmonė „Tokio M.

K.“. Teismas ieÅ¡kinį atmetė. 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-1417-432/2019 ieÅ¡kovės UAB „Jolvalda“ apeliacinį skundÄ patenkino iÅ¡ dalies, Vilniaus mieto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimÄ panaikino ir grÄ Å¾ino bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (3 t., b. l. 47–57). Bylos raÅ¡ytinė medžiaga patvirtina, kad pareiÅ¡kėja 2019 m. gegužės 2 d. pateikė atsakovei KreipimÄ si (3 t., b. l. 5–14), kuriame papasakojo apie 2016 m. spalio 14 d. eismo įvykį Klaipėdos jÅ«rų uosto ir KLASCO teritorijoje, nurodė, kad teismas vadovavosi ne tuo dokumentu, kuriuo turėjo vadovautis, nurodė, jog aplinkybių iÅ¡ administracinio nusižengimo bylos negalima laikyti prejudicinėmis žalos atlyginimo byloje, iÅ¡dėstė, jog Lietuvos transporto saugos administracijos Teisės skyriaus vedėjas D.

L. ir atstovavęs teisme M. L. teisminio nagrinėjimo metu ir procesiniuose dokumentuose elgėsi netinkamai, žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kelio iÅ¡matavimai de jure (formaliai) ir de facto (iÅ¡ tikrųjų) skiriasi, AB „Klaipėdos jÅ«rų krovinių kompanija“ teismui pateikė eksperto iÅ¡vadÄ , kuri gali bÅ«ti suklastota arba padaryta tendencingai iÅ¡kraipant faktus, AB „Lietuvos geležinkeliai“, AB „Klaipėdos jÅ«rų krovinių kompanija“, VÄ® „Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcija“ vadovai ir darbuotojai žino realų kelio plotį ir tai, kad apie tai neinformuoja joks ženklas, takoskyros tarp geležinkelio ir automobilių kelio nėra, vienos krypties eismo nėra, eismo gerinimui skirta Europos SÄ jungos parama privalėjo bÅ«ti įgyvendinta, tačiau nebuvo, informavo, kad kiekvienÄ minutę gali atsitikti nauji eismo įvykiai ir gali bÅ«ti sužaloti ar žūti žmonės. Prašė atlikti iÅ¡samų iÅ¡dėstytų aplinkybių patikrinimÄ ir priimti sprendimus dėl pareigÅ«nų darbo kokybės ar korupcijos požymių, apie tyrimo eigÄ ir sprendimus informuoti pareiÅ¡kėjÄ .

Atsakovė RaÅ¡tu informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad atsisako vertinti teisme iÅ¡nagrinėtus ar nagrinėjamus faktinius duomenis ir neinicijavo jų patikrinimo. Atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos valstybiniame jÅ«rų uoste veikiančios įmonės, įstaigos ir organizacijos veikia savarankiÅ¡kai pagal jų veiklÄ reglamentuojančius įstatymus. Uosto įmonės privalo užtikrinti darbo aplinkos saugumÄ , už saugų darbÄ uoste esančiose įmonėse atsako tų įmonių administracija. Turi bÅ«ti vadovaujamasi Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto taisyklėmis.

Dėl eismo saugumo, pastebėjus, kad nesilaikoma teisės aktuose nustatytų reikalavimų, bÅ«tina informuoti VÄ® „Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijÄ â€œ, nurodė RaÅ¡to apskundimo tvarkÄ . PareiÅ¡kėja, nesutikdama su RaÅ¡tu, su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti RaÅ¡tÄ ir įpareigoti atsakovę iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti jos kreipimÄ si. Byloje ginčas kilo dėl atsakovės RaÅ¡to teisėtumo bei pagrįstumo ir įpareigojimo atsakovę iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos KreipimÄ si.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) numato dvi kreipimosi į vieÅ¡ojo administravimo subjektus formas – praÅ¡ymÄ ir skundÄ . Su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į vieÅ¡ojo administravimo subjektÄ praÅ¡ant priimti administracinį sprendimÄ arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus vadinamas praÅ¡ymu (VAÄ® 2 straipsnio 14 dalis). Skundas – tai asmens raÅ¡ytinis kreipimasis į vieÅ¡ojo administravimo subjektÄ , kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir praÅ¡oma juos apginti (VAÄ® 2 straipsnio 15 dalis).

Pagal VAĮ individualus administracinis aktas pirmiausia turi atitikti tokiam aktui keliamus reikalavimus. Toks aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turėtų būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, aktas turėtų būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens (VAĮ 8 straipsnis). Šių aktui keliamų reikalavimų kontekste pažymėtina, kad individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas.

Tuo tarpu visiÅ¡kai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iÅ¡ dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis priimtas ginčijamas teisės aktas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio teisės akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismÄ , nagrinėjantį tokiÄ bylÄ , skundžiamÄ vieÅ¡ojo administravimo subjekto individualų administracinį aktÄ panaikinti. LVAT savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad VAÄ® 8 straipsnio nuostata reiÅ¡kia, kad akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas.

Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

IÅ¡ aptarto teisinio reglamentavimo bei pateiktų teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklių matyti, kad VAÄ® 8 straipsnio 1 dalimi iÅ¡ esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, bÅ«tų žinomi Å¡io akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamÄ individualų administracinį aktÄ pripažinti visiÅ¡kai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trÅ«kumai yra esminiai, sukliudę Å¡io individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimÄ , Å¡io pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti Å¡iuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybÄ .

Toks vertinimas turi bÅ«ti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiÅ«riu, t. y. bÅ«tent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtÄ sprendimÄ (LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011). Nagrinėjamoje byloje teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjos Kreipimasis į atsakovę yra ilgas, sudėtingas, neriÅ¡lus.

Nors jis adresuotas Susisiekimo ministerijai, jame gausu kreipinių į teismÄ , samprotavimų apie teismo cituojamas nuostatas, iÅ¡reikalautinus dokumentus, prejudicinius faktus ir t.t. Teismas iÅ¡ pareiÅ¡kėjos 2019 m. gegužės 2 d. Kreipimosi turinio nustatė, kad pareiÅ¡kėja kreipėsi į atsakovę dviem tikslais – dėl savo pažeistų teisių gynimo ir bendrai informuodama apie galimÄ korupcijÄ . Pirma, dėl pareiÅ¡kėjos Å¡ioje administracinėje byloje nurodomų jos teisių ir teisėtų interesų pažeidimo teismas pritaria atsakovės pozicijai.

IÅ¡ informacinės duomenų sistemos LITEKO matyti, kad administracinio teisės pažeidimo bylÄ nagrinėjo teismai ir priėmė įsiteisėjusį sprendimÄ Å¡iuo klausimu (2017 m. sausio 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-17-158/2017; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-271-361/2017). PareiÅ¡kėja savo interesus gina civilinėje byloje (dabartinis civilinės bylos numeris 2-41827-960/2019) reikÅ¡dama ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo, Å¡i byla nėra iÅ¡nagrinėta ir teismas spręs dėl pareiÅ¡kėjos teisių gynimo (tenkinti ar atmesti ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo).

Taigi atsakovė pagrįstai atsisakė vertinti teisme iÅ¡nagrinėtus ar nagrinėjamus faktinius duomenis ir neinicijavo jų patikrinimo. Pagal VAÄ® 27 straipsnio 5 dalį, jeigu paaiÅ¡kėja, kad, pradėjus administracinę procedÅ«rÄ , skundÄ tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedÅ«ra nutraukiama ir per 5 darbo dienas nuo tokio paaiÅ¡kėjimo dienos apie tai raÅ¡tu informuojamas skundÄ pateikęs asmuo. Antra, dėl bendro pobÅ«džio informacijos, nurodytos kreipimesi, atsakovė informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad Klaipėdos valstybiniame jÅ«rų uoste veikiančios įmonės, įstaigos ir organizacijos veikia savarankiÅ¡kai pagal jų veiklÄ reglamentuojančius įstatymus.

Uosto įmonės privalo užtikrinti darbo aplinkos saugumÄ , už saugų darbÄ uoste esančiose įmonėse atsako tų įmonių administracija. Turi bÅ«ti vadovaujamasi Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto taisyklėmis. Dėl eismo saugumo, pastebėjus, kad nesilaikoma teisės aktuose nustatytų reikalavimų, bÅ«tina informuoti VÄ® „Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijÄ â€œ. Teismas kritiÅ¡kai vertina aplinkybę, kad atsakovė skundžiamame RaÅ¡te nenurodė, jog dėl Lietuvos transporto saugos administracijos Teisės skyriaus vedėjo D.

L. ir Teisės skyriaus patarėjo M. L. galimai neteisėtų veiksmų ar neveikimo sprendžia ne Susisiekimo ministerija, o Lietuvos transporto saugos administracijos direktorius. Nuostatų 20.8 papunktis nustato, kad Lietuvos transporto saugos administracijos direktorius Valstybės tarnybos įstatymo, Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarkas priima į pareigas ir atleidžia iš pareigų Administracijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, juos skatina, skiria pašalpas ir atlieka kitas su personalo valdymu susijusias funkcijas.

Tačiau teismas pažymi, kad minėtas trÅ«kumas nesudaro RaÅ¡to panaikinimo pagrindo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme. Nustatytas pažeidimas yra formalus, o ne esminis, kuris lemtų esminį procedÅ«rinį pažeidimÄ , dėl kurio galėjo bÅ«ti priimtas nepagrįstas sprendimas. Atsiliepime atsakovė taip pat nurodė, kad Susisiekimo ministerija formuoja valstybės politikÄ jai priskirtose srityse, bet nėra kontrolės institucija, taigi nėra įgaliota vertinti ar kontroliuoti kaip buvo ar yra įgyvendinamos Valstybinės geležinkelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos RaÅ¡te nurodytos priemonės. PareiÅ¡kėjos atstovas teismo posėdyje pabrėžė, kad atsakovė atlieka kontrolės funkcijÄ .

Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ministerija steigiama formuoti valstybės politikÄ , taip pat organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimÄ ministrui pavestose valdymo srityse, o įstaiga prie ministerijos (pagal Vyriausybės įstatymo 30 straipsnio 1 dalį) – politikai ministrui pavestose valdymo srityse įgyvendinti ir Å¡ios politikos formavimui ir įgyvendinimui aptarnauti. Pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 1480 ,,Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ 7.3 papunktį, Susisiekimo ministerija yra paskirta valstybės politikai formuoti visų rÅ«Å¡ių transporto saugaus eismo srityje ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti minėtos valstybės politikos formavimo įgyvendinimÄ .

Nagrinėjamoje byloje teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja klaidingai interpretuoja teisės aktus, akcentuodama žodį „kontroliuoti“, tačiau neatsižvelgia į žodžių junginį, kuriame jis pavartotas teisės akte, ir į sisteminį teisės aiÅ¡kinimÄ . Teismas pabrėžia, kad Susisiekimo ministerija kontroliuoja valstybės politikos visų rÅ«Å¡ių transporto saugaus eismo srityje formavimo įgyvendinimÄ . O konkrečių pareigÅ«nų darbo kontrolė tenka į pareigas juos paskyrusiems asmenims.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir niekaip nekeičia Å¡iame sprendime padarytos iÅ¡vados, todėl jų teismas nenagrinės. Å iame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ; 2011 m. lapkričio 14 d.

LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė įvykdė VAÄ® 14 straipsnyje nustatytÄ pareigÄ , iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo 2019 m. gegužės 2 d. kreipimÄ si ir 2019 m. gegužės 30 d. pateikė į jį atsakymÄ . Todėl pareiÅ¡kėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos reikalavimas įpareigoti atsakovę iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos 2019 m. gegužės 2 d.

KreipimÄ si iÅ¡ naujo yra iÅ¡vestinis iÅ¡ pareiÅ¡kėjos reikalavimo panaikinti atsakovės 2019 m. gegužės 30 d. raÅ¡tÄ Nr. 2-4237) „Dėl praneÅ¡imo apie korupcijÄ Klaipėdos valstybiniame jÅ«rų uoste, AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „Klaipėdos jÅ«rų krovinių kompanijoje“. Teismui konstatavus RaÅ¡to teisėtumÄ , atmestinas ir iÅ¡vestinis pareiÅ¡kėjos reikalavimas. Vadovaudamasis ABTÄ® 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Jolvalda“ skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjos Asta Adamonytė-Å ipkauskienė Beata MartiÅ¡ienė Fausta Vitkienė