2016-12-20 Nr. AB-24296-3-64-3-01972-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2281-756/2016

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01972-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2, 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. D. skundą atsakovui Šiaulių apylinkės teismui dėl įsakymo skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja J. D. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2–6), prašydama: 1) panaikinti Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2015 m. gegužės 29 d. įsakymą Nr. P-37 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“; 2) priteisti iš Šiaulių apylinkės teismo 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skunde nurodė, kad tarnybinė nuobauda jai paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, kadangi Šiaulių apylinkės teismo komisijos galimai padarytam tarnybiniam nusižengimui tirti (toliau – ir Komisija) pateiktoje 2015 m. gegužės 28 d. išvadoje Nr. VD-279(3.17) „Dėl valstybės tarnautojos teisėjos padėjėjos J. D. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada) išdėstytos J. D. padaryto tarnybinio nusižengimo faktinės įvykio aplinkybės visiškai neatitinka objektyvios tiesos. Pareiškėja nurodė, kad 2015 m. gegužės 11 d. ji turėjo nuvykti į Radviliškio rajono apylinkės teismą pasidaryti civilinės bylos, kurioje ji dalyvavo kaip ieškovė, dokumentų kopijų.

Žinodama, jog Šiaulių apylinkės teismo pirmininkės, pareiškėjos tiesioginės vadovės, 2015 m. gegužės 11 d. nėra darbe, paprašė teisėjos G. M., su kuria tuo metu buvo paskirta dirbti, leidimo išeiti iš darbo. Pareiškėja pripažino, kad ji 2015 m. gegužės 11 d., apie 15.45 val. išėjo iš savo darbo kabineto, apie 15.47 val. išvyko automobiliu ir iki 17.00 val. nebegrįžo į darbą. Pareiškėja nurodė, kad iš pradžių ji planavo iš darbo išeiti iki 12.00 val., todėl apie 11.19 val. per pokalbių programą Spark (toliau – ir programa Spark) parašė teisėjai G.

M., kad nori iki 12.00 val. išeiti iš darbo. Tačiau vėliau persigalvojo, todėl apie 12.53 val. teisėjai G. M. programoje Spark parašė, kad ji norėtų iš darbo išeiti nuo 16.00 val. ir apie tai informuoja teisėją. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 200 patvirtintų Pavyzdinių valstybės institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pavyzdinės taisyklės) 7 punktu, teigė, jog nepagrįstas Išvados teiginys, kad ji privalėjo pranešti apie priežastis, dėl kurių ji nori palikti savo darbo vietą.

Pareiškėja nesivadovavo Šiaulių apylinkės teismo vidaus tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), pakeistu Šiaulių apylinkės teismo pirmininko 2015 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. V-7, kadangi šis įsakymas teismo vietiniame intranete buvo paskelbtas tik 2015 m. gegužės 19 d. Tai patvirtino Komisijai pateiktas Šiaulių apylinkės teismo vyriausiosios specialistės (darbui su personalu) I. K. paaiškinimas. Be to, pareiškėjos teigimu, jos galimai padaryto tarnybinio nusižengimo aplinkybes tyrė neobjektyvi Komisija, nes nuo Komisijos darbo, nepatenkinus pareiškėjos prašymo, nebuvo nušalintas Komisijos narys E. S..

Komisija, tirdama tarnybinį nusižengimą ir rengdama Išvadą, privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir poįstatyminių aktų, konkrečiai, Pavyzdinių taisyklių, viršenybe, kadangi individualūs sprendimai grindžiami įstatymo viršenybės ir objektyvumo principais. Visi neaiškumai ar teisinio reguliavimo spragos negali būti aiškinamos tarnybinėn atsakomybėn traukiamo asmens nenaudai, todėl buvo pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, nebuvo užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise.

Be to, pareiškėja, nurodžiusi, kad iki ginčijamo tarnybinio nusižengimo padarymo ji nėra turėjusi jokių tarnybinių nuobaudų, 2014 m. eilinio tarnybinio vertinimo metu jos tarnybinė veikla buvo įvertinta labai gerai, teigė, kad Komisija, pasiūlydama skirti tarnybinę nuobaudą, pažeidė proporcingumo principą. Dėl patirtos emocinės depresijos, bendravimo galimybių sumažėjimo ir kitų ateityje galinčių iškilti neigiamų padarinių pareiškėja prašo jai priteisti 2 000 Eur neturtinę žalą.

Teismo posėdyje pareiškėja J. D. pripažino, kad ji 2015 m. gegužės 11 d., nuo 15.45 val. iki 17.00 val. nebuvo darbe, ir nurodė, kad, žinodama, jog teismo pirmininkės ir pirmininkės pavaduotojos tą dieną nėra darbe, leidimo išeiti nuo 16.00 val. paprašė teisėjos G. M., su kuria tą dieną dirbo. Pareiškėja pripažino, kad 2015 m. gegužės 11 d. ji paprašė A. Ž. ir E. A. prisijungti prie Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – ir LITEKO) esančių Radviliškio rajono apylinkės teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-509-766/2015, kurioje ji yra ieškovė, duomenų. Pareiškėjos teigimu, prašydama šių asmenų pažiūrėti civilinės bylos, kurioje ji yra ieškovė, duomenis, jokio pažeidimo nepadarė. J. D. nuomone, paskirta tarnybinė nuobauda neproporcinga, kadangi buvo visiškai neatsižvelgta į jos teigiamą charakteristiką ir labai gerą pareiškėjos 2014 metų tarnybinės veiklos įvertinimą. Pažymėjo, kad ir tuo atveju, jeigu buvo nustatyti formalūs pažeidimai, turėjo būti apsiribota žodiniu įspėjimu.

Atsakovas Šiaulių apylinkės teismas su skundu nesutiko ir atsiliepime į skundą (b. l. 50–53) prašė pareiškėjos skundo netenkinti.

Teigė, kad tarnybinė nuobauda – pastaba pareiškėjai paskirta teisėtai ir pagrįstai. Komisija, tirdama J. D. padarytą tarnybinį nusižengimą, veikė teisėtai ir teisės normų reikalavimų bei bendrųjų teisės principų nepažeidė. Komisija pateiktoje Išvadoje išanalizavo surinktus duomenis ir pagrįstai nustatė, jog J. D. padarė tarnybinį nusižengimą. Išvadoje yra nurodyta J. D. padaryto tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. išvardinti veiksmai, kuriais pažeisti teisės aktų reikalavimai, nustatytas priežastinis ryšys tarp J. D. netinkamo tarnybinių pareigų atlikimo ir atsiradusių pasekmių, įvardinta pareiškėjos kaltės forma. Komisija, siūlydama pareiškėjai skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą, atsižvelgė į padaryto nusižengimo sudėtį, į tai, kad nebuvo nustatyta J. D. tarnybinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į jos tarnybinę atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tarnybinį nusižengimą padarė dėl savanaudiškų paskatų; kad pareiškėja nebe pirmą kartą nebūna darbe; į tai, kad paskutiniųjų tarnybos metų laikotarpiu skatinta nebuvo, drausminių nuobaudų neturėjo; kad J. D. atžvilgiu buvo atliekamas kitas tarnybinis tyrimas pagal gautą D. R. prašymą dėl domėjimosi jo asmens duomenimis Nekilnojamojo turto registre.

Teismo posėdyje atsakovui atstovavęs advokatas D. B., papildomai paaiškino, kad teisėjo padėjėjui, kaip valstybės tarnautojui, prisidedančiam prie teisingumo vykdymo, keliami aukščiausi moralės ir etikos reikalavimai. J. D. šiuos standartus pažeidė, todėl Komisija, ištyrusi visas aplinkybes, pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 29 d. sprendimu (b. l. 84–91) pareiškėjos J. D. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, remdamasis J. D. Tarnybinio nusižengimo tyrimo dokumentais, kitais byloje nustatytais duomenimis, bylos dalyvių paaiškinimais, nustatė, kad 2015 m. gegužės 11 d. pareiškėja J. D. dirbo Šiaulių apylinkės teisme teisėjo padėjėja ir buvo valstybės tarnautoja. Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. gegužės 14 d. gavo Radviliškio rajono apylinkės teismo pirmininko raštą Nr. 2R-38, kuriame buvo pateikta informacija apie tai, kad šio teismo teisėjai D. Š. 2015 m. gegužės 11 d. du kartus skambino J. D., ieškovė teisėjos nagrinėjamoje civilinėje byloje, kuri su teisėja kalbėjo pakeltu tonu, priekaištavo dėl teisėjos priimtų sprendimų bei LITEKO atliktų veiksmų.

Be to, tą pačią dieną, apie 16 val. 30 min. J. D. Radviliškio rajono apylinkės teisme posėdžių sekretorės kabinete sukėlė triukšmą, priekaištavo posėdžių sekretorei dėl teisėjos darbo ir kitų atliktų veiksmų. Šiaulių apylinkės teismo pirmininkė 2015 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. V-40 sudarė Komisiją ir jai pavedė ištirti Šiaulių apylinkės teismo teisėjo padėjėjos J. D. galimai padarytą tarnybinį nusižengimą. Komisija 2015 m. gegužės 19 d. J. D. įteikė Pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. VD-256, kuriuo pareiškėją informavo apie turimus duomenis, kad ji yra įtariama padariusi tarnybinį nusižengimą, nurodė galimai padaryto tarnybinio nusižengimo esmę ir pasiūlė per 5 darbo dienas nuo pranešimo įteikimo dienos pateikti Komisijai paaiškinimą dėl nurodyto nusižengimo.

Komisija, ištyrusi J. D. tarnybinio nusižengimo aplinkybes, 2015 m. gegužės 28 d. parengė Išvadą, kurioje konstatavo, kad teisėjo padėjėja J. D., būdama valstybės tarnautoja, padarė tarnybinį nusižengimą ir, atsižvelgusi į J. D. kaltę, pažeidimo padarymo aplinkybes ir padarinius, jos atsakomybę sunkinančias aplinkybes, pareiškėjos veiklą iki šio tarnybinio nusižengimo padarymo, pasiūlė skirti J. D. tarnybinę nuobaudą – pastabą. Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja, atsižvelgusi į Išvadą bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) 29 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 30 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės) 14.1 punktu, 2015 m. gegužės 29 d. priėmė įsakymą Nr. P-37 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo pripažino, kad J.

D. padarė tarnybinį nusižengimą ir paskyrė jai tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl valstybės tarnautojai paskirtos tarnybinės nuobaudos – pastabos – teisėtumo ir pagrįstumo. Valstybės tarnybos įstatymas nustato, kad už tarnybinius nusižengimus, t. y. už valstybės tarnautojo pareigų neatlikimą arba netinkamą atlikimą dėl valstybės tarnautojo kaltės, valstybės tarnautojai traukiami tarnybinėn atsakomybėn – jiems skiriamos šio įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos (2 str. 12 d., 28 str., 29 str. 1 d.). Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta, pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėse numatytą procedūrą nustačius tarnybinio nusižengimo sudėtį sudarančias konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reguliuojantys valstybės tarnautojo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra suformavęs nuoseklų išaiškinimą, kad, sprendžiant klausimą, ar konkrečiuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais – pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių (2004 m. liepos 30 d. sprendimas adm. byloje Nr. A-4-678/2004; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas adm. byloje Nr. A-46-1958/2008).

Tik nustačius šių elementų visetą, konstatuojama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį taikoma tarnybinė atsakomybė. Teisminėje praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, pagal kurį, tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra šio akto motyvuojamoji dalis ir yra juridinę reikšmę turintis aktas, kuriame pasisakoma dėl valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo fakto, visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, tarnybinio nusižengimo kvalifikavimo pagal pažeistų teisės aktų normas, jame apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos bei kaltinimo apimtis (2010 m. gruodžio 27 d. nutartis adm. byloje Nr. A-146-1368/2010; 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas adm. byloje Nr. A-520-2635/2012).

Tokia tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados reikšmė įpareigoja teismą patikrinti tarnybinio tyrimo išvadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertinti pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles (2012 m. kovo 27 d. sprendimas adm. byloje Nr. A-143-1308/2012; 2013 m. kovo 12 d. nutartis adm. byloje Nr. A-438-384/2013).

Tyrimo dokumentų duomenys patvirtina, kad Šiaulių apylinkės teismo pirmininkė, turėdama duomenų apie atliekamą teisėjos padėjėjos J. D. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimą, 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. V-35 „Dėl J. D. prisijungimo prie Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės laikino apribojimo“ laikinai apribojo J. D. prisijungimą prie LITEKO. Pareiškėja J. D. su šiuo įsakymu susipažino 2015 m. balandžio 20 d. Komisija, atsižvelgusi į 2015 m. gegužės 14 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo pateiktą medžiagą, iš kurios buvo matyti, kad teisėjo padėjėjai J.

D. tapo žinoma civilinės bylos Nr. 2-509-766/2015, kurioje ji yra ieškovė, proceso eiga, 2015 m. gegužės 19 d. raštu Nr. S-228 kreipėsi į Nacionalinę teismų administraciją su prašymu pateikti informaciją apie vartotoją, kuris 2015 m. balandžio 20 d. – 2015 m. gegužės 14 d. laikotarpiu domėjosi civiline byla Nr. 2-509-766/2015. Nacionalinė teismų administracija 2015 m. gegužės 27 d. pateikė duomenis apie Radviliškio rajono apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-509-766/2015 LITEKO atliktus duomenų tvarkymo veiksmus, tarp jų – ir šios bylos duomenų peržiūrą.

Šiaulių apylinkės teismo valstybės tarnautojos E. A. ir A. Ž. 2015 m. gegužės 28 d. pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad J. D. prašymu ir jai nurodžius, kad civilinė byla Nr. 2-509-766/2015 yra jos asmeninė byla, 2015 m. gegužės 11 d. jungėsi prie LITEKO esančių šios civilinės bylos duomenų. Komisija, remdamasi šiais duomenimis bei AB „TEO LT“ raštu, kuriame buvo pateikta informacija apie skambučius iš Šiaulių apylinkės teismo į Radviliškio rajono apylinkės teismą, 2015 m. gegužės 12 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėjos D.

Š. pranešimu, nustatė, kad po 11.16 val. valstybės tarnautojos A. Ž. jungimosi prie LITEKO esančios civilinės bylos Nr. 2-509-766/2015, iš teisėjo padėjėjos J. D. laidinio darbo telefono 11.28 val. buvo skambinama į Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėjos D. Š. laidinį darbo telefoną, o po nuo 14.49 val. iki 15.20 val. trukusio valstybės tarnautojos E. A. jungimosi prie minėtos civilinės bylos iš teisėjo padėjėjos J. D. laidinio darbo telefono 14.56 val. buvo paskambinta į teisėjos D. Š. laidinį darbo telefoną.

Teisėja D. Š. 2015 m. gegužės 12 d. pranešime nurodė, kad 2015 m. gegužės 11 d. jai du kartus telefonu skambino J. D. ir priekaištavo dėl teisėjos veiksmų, nurodinėjo, kaip ji turėjo pasielgti, kokius sprendimus priimti, teigė, kad LITEKO duomenų bazėje nėra patalpintos nutartys.

Pareiškėja J. D. iš esmės neginčijo aplinkybės, kad jai buvo laikinai apribotas naudojimasis LITEKO esančiais duomenimis, todėl 2015 m. gegužės 11 d. ji paprašė A. Ž. ir E. A. prisijungti prie LITEKO esančių civilinės bylos Nr. 2-509-766/2015, kurioje ji yra ieškovė, duomenų. Tačiau pareiškėja tokių savo veiksmų nevertino kaip tarnybinio pažeidimo, kadangi ji pati LITEKO duomenų bazėje jokių duomenų nerinko, o tik paprašė kitų teismo darbuotojų pažiūrėti šioje duomenų bazėje esančius duomenis apie civilinės bylos, kurioje ji yra ieškovė, proceso eigą. Teismas tokius pareiškėjos teiginius vertina kaip nepagrįstus ir sprendžia, kad J. D. savo tyčiniais veiksmais, kuriais ji, pasitelkusi teismo darbuotojas E. A. ir A. Ž., įgyvendino savo siekimą LITEKO surinkti duomenis apie civilinės bylos Nr. 2-509-766/2015, kurioje ji yra ieškovė, proceso eigą ir jais pasinaudoti asmeniniais tikslais, pažeidė Šiaulių apylinkės teisme taisyklėse įtvirtintus reikalavimus, keliamus tvarkant asmenų duomenis.

Teismas, patikrinęs Komisijos nustatytus duomenis ir juos įvertinęs, sprendžia, kad Išvadoje pagrįstai konstatuota, jog teisėjo padėjėja J. D., būdama valstybės tarnautoja, žinodama, kad jai laikinai uždrausta prieiga prie LITEKO ir kad dėl to ji negali naudotis šioje bazėje esančiais duomenimis, 2015 m. gegužės 11 d. pasitelkė Šiaulių apylinkės teismo darbuotojas E. A. ir A. Ž., t. y. 11.16 val. paprašė A. Ž., o nuo 14.49 val. iki 15.20 val. – E. A. prisijungti prie LITEKO duomenų bazėje esančių Radviliškio rajono apylinkės teismo civilinės bylos, kurioje ji yra ieškovė, duomenų ir taip stebėjo šios bylos proceso eigą bei tuo pačiu šiuos duomenis naudojo ne tarnybos tikslais, o siekdama naudos sau. Be to, teismas vertina, jog Komisija pagrįstai nustatė, kad tokiais veiksmais J. D. pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 6 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių (toliau – ir Etikos taisyklės) 2.1, 4.2, 4.3 ir 4.5 punktus, Asmens duomenų tvarkymo Šiaulių apylinkės teisme taisyklių, patvirtintų Šiaulių apylinkės teismo pirmininko 2013 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-76 (2015 m. balandžio 15 d. įsakymo redakcija) 5.1 punktą ir tokiais tyčiniais veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą.

Be to, Komisija 2015 m. gegužės 28 d. parengtoje Išvadoje konstatavo, kad J. D. 2015 m. gegužės 11 d. nuo 15.46 val. nebuvo darbo vietoje, apie išėjimą iš darbo nepranešė teismo pirmininkui ar pavaduotojui, neinformavo tiesioginio vadovo (teisėjo), raštinės vedėjos ar raštinės vyriausiojo specialisto ar vyriausiojo specialisto (darbui su personalu) ir iki 17.00 val. į darbovietę negrįžo, o tuo metu buvo nuvykusi į Radviliškio rajono apylinkės teismą dėl nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-509-766/2015, kurioje ji yra ieškovė, tuo pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 6 punktus, Etikos taisyklių 2.1 ir 3.3 punktus, Šiaulių apylinkės teismo vidaus tvarkos aprašo, patvirtinto Šiaulių apylinkės teismo pirmininko 2013 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. V-5 (2015 m. sausio 22 d. redakcija) 21 ir 22 punktus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2006 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. 200, kuriuo buvo patvirtintos Pavyzdinės taisyklės, 2-uoju punktu pavedė valstybės institucijoms ir įstaigoms, išskyrus institucijas ir įstaigas, atskaitingas Lietuvos Respublikos Seimui ar Respublikos Prezidentui, per 6 mėnesius nuo šio nutarimo įsigaliojimo pagal Pavyzdines taisykles patvirtinti savo vidaus tvarkos taisykles. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatė, kad valstybės institucijoms ar įstaigoms tvirtinant savo vidaus tvarkos taisykles, Pavyzdinių taisyklių nuostatos gali būti detalizuojamos, valstybės institucijos ar įstaigos, atsižvelgdamos į jų veiklą reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus, į savo vidaus tvarkos taisykles gali įrašyti kitas nuostatas, neprieštaraujančias Pavyzdinių taisyklių nuostatoms (3 punktas). Valstybės tarnautojų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad valstybės tarnautojo pareiga yra laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių. Šiaulių apylinkės teismo vidaus darbo tvarką nustato šio teismo pirmininko įsakymu Nr. V-5 patvirtintas Šiaulių apylinkės teismo vidaus tvarkos aprašas. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja privalėjo laikytis įstaigos, kurioje ji dirba, vidaus tvarką reglamentuojančiomis taisyklėmis, įtvirtintomis Apraše. Aprašo (2013 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. V-5 redakcija) 16 punktas nustatė, kad dirbantieji privalo ateiti į darbą ir išeiti iš jo nustatytu laiku; jeigu į darbą neateinama laiku dėl svarbių priežasčių (ligos ar kt.), apie tai dirbantysis privalo pranešti teismo pirmininkui, pavaduotojams, informuoti teisėją ir raštinės vedėją, o 17 punktas – kad esant svarbioms priežastims, teismo posėdžių sekretores ne ilgiau 4 valandų išleidžia su ja dirbantis teisėjas, apie tai privaloma informuoti raštinės vedėją ar raštinės karjeros valstybės tarnautoją vyriausiąjį specialistą, o jiems nesant, vyriausiąjį specialistą (darbui su personalu); kitą teismo personalą tokia pat tvarka išleidžia tiesioginis vadovas, apie tai informuojant raštinės vedėją ar vyriausiąjį specialistą (darbui su personalu).

J. D. teigė, kad ji 2015 m. gegužės 11 d. privalėjo vadovautis 2013 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. V-5 patvirtintu Aprašu, kadangi naujos redakcijos Aprašas į Šiaulių apylinkės teismo vietinį intranetą, kuriame Šiaulių apylinkės teismo darbuotojai gali susipažinti su visais teismo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, nebuvo įkeltas. Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teisme galiojęs 2013 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. V-5 redakcijos Aprašas buvo pakeistas Šiaulių apylinkės teismo pirmininko 2015 m. sausio 22 d.

įsakymu Nr. V-7 „Dėl Šiaulių apylinkės teismo vidaus tvarkos aprašo pakeitimo ir papildymo“. Šiaulių apylinkės teismo vyriausiosios specialistės (darbui su personalu) 2015 m. gegužės 27 d. paaiškinimas patvirtina, kad Šiaulių apylinkės teismo pirmininko 2015 m. sausio 22 d. įsakymas Nr. V-7 į Šiaulių apylinkės teismo vietinį intranetą buvo įkeltas 2015 m. gegužės 19 d. Atsižvelgus į nurodytą aplinkybę, kaip pagrįstas vertinamas pareiškėjos argumentas, kad ji privalėjo vadovautis Šiaulių apylinkės teismo pirmininko 2013 m. sausio 2 d.

įsakymo Nr. V-5 redakcijos Aprašo nuostatomis. Tačiau teismas konstatuoja, kad 2013 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. V-5 redakcijos Aprašo 16 ir 17 punktuose įtvirtintos teisės normų nuostatos Šiaulių apylinkės teismo pirmininko 2015 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. V-7 nebuvo pakeistos ar papildytos, šio įsakymo 8-uoju punktu tėra nustatyta, kad Aprašo IV skirsnio 12-20 punktai atitinkamai laikomi 17-25 punktais, t. y. 16 punktas laikomas 21-uoju, o 17 punktas – 22-uoju punktais. Teismo vertinimu, nepriklausomai nuo pasikeitusių Aprašo (2013 m. sausio 22 d.

įsakymo Nr. V-5 redakcija) 16 ir 17 punktų numeravimo, pareiškėja privalėjo laikytis šiose teisės normose įtvirtintų Šiaulių apylinkės teismo darbuotojams privalomų elgesio taisyklių. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Komisijos išvada, jog J. D. pažeidė 2015 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. V-5 redakcijos Apraše įtvirtintas teisės normas nelaikoma esminiu Komisijos išvados trūkumu ir tarnybinio nusižengimo procedūrinių taisyklių pažeidimu. Be to, pareiškėja teigė, kad Pavyzdinių taisyklių 7 punktas nereikalauja, jog valstybės tarnautojas, išvykstantis iš darbo ne darbo tikslais, nurodytų išvykimo priežastis.

Teismas, išanalizavęs Pavyzdinių taisyklių 7 punkto turinį, sprendžia, kad ši teisės norma numato ne tik šią pareiškėjos nurodytą elgesio taisyklę, bet ir valstybės tarnautojų ir darbuotojų, norinčių išvykti iš įstaigos ne darbo tikslais, pareigą gauti tiesioginio vadovo sutikimą. Teismo vertinimu, pastaroji Pavyzdinių taisyklių 7 punkto nuostata buvo perkelta į 2013 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. V-5 redakcijos Aprašo 17 punktą ir išliko 2015 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. V-7 redakcijos Aprašo 22 punkte.

Teismas, išanalizavęs Aprašo (2013 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. V-5 redakcija) 16 ir 17 punktų nuostatas, daro išvadą, kad šiose teisės normose yra įtvirtintos dirbančiųjų pareigos, jeigu į darbą neateinama laiku dėl svarbių priežasčių (16 punktas), ir pareigos, kai teismo personalas, esant svarbioms priežastims, ne ilgiau nei 4 val. nebūna darbo vietoje (17 punktas). Taigi, pagal Aprašo (2013 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. V-5 redakcija) 17 punktą, Šiaulių apylinkės teisme dirbantį teisėjo padėjėją, dėl svarbių priežasčių pageidaujantį išeiti iš darbo ne ilgiau 4 valandų, iš darbo išleidžia tiesioginis vadovas, apie tai informuojant raštinės vedėją ar vyriausiąjį specialistą (darbui su personalu). Tyrimo dokumentų duomenys patvirtina, kad 2015 m. gegužės 11 d. Šiaulių apylinkės teismo pirmininkė G. J. ir teismo pirmininko pavaduotoja R. M. bei teisėjas J. S., su kuriuo J. D. buvo paskirta nuolat dirbti, buvo išvykę tarnybos reikalais, o pareiškėja nurodytą dieną buvo paskirta dirbti su teisėja G. M.. Teismas, remdamasis Aprašo (2013 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. V-5 redakcija) 17 punkte įtvirtinta taisykle, konstatuoja, kad pareiškėja J. D., norėdama 2015 m. gegužės 11 d. dėl svarbių priežasčių išeiti iš darbo, privalėjo tuo reikalu kreiptis į tiesioginį vadovą – Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotoją A. B., ir, gavusi jo leidimą, iš darbo išeiti, apie tai pranešusi raštinės vedėjai ar vyriausiajam specialistui (darbui su personalu).

Pareiškėja skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad ji, žinodama, jog Šiaulių apylinkės teismo pirmininkės (tiesioginio vadovo) 2015 m. gegužės 11 d. nėra darbe, leidimo išeiti iš darbo paprašė teisėjos G. M., su kuria tuo metu buvo paskirta dirbti. J. D. teigė, kad iš pradžių ji planavo iš darbo išeiti prieš 12.00 val., todėl 11.19 val. per programą Spark parašė teisėjai G. M., kad ji nori iki 12.00 val. išeiti iš darbo, tačiau vėliau persigalvojo ir 12.53 val. teisėjai G. M. per programą Spark pranešė, kad ji norėtų iš darbo išeiti nuo 16.00 val.

Pareiškėja patvirtino, kad ji apie 15.46 val. išėjo iš teismo ir išvyko į Radviliškio rajono apylinkės teismą dėl civilinės bylos, kurioje ji yra ieškovė. Pareiškėjos vertinimu, ji nurodytu laiku iš darbo išėjo gavusi teisėjos G. M. leidimą. Teisėja G. M. pateiktame 2015 m. gegužės 21 d. tarnybiniame pranešime Komisijai nurodė, kad 2015 m. gegužės 11 d., 11.19 val. J. D. per programą Spark kreipėsi į ją ir prašė išleisti iš darbo iki 12 val. Teisėja G. M. tarnybiniame pranešime pateikė programoje Spark išlikusį dialogą, iš kurio matyti, kad ji sutiko pareiškėją išleisti iki 12 val.

Tačiau baigiantis pietų pertraukai, J. D. atėjo į jos kabinetą ir paprašė išleisti iš darbo likusiai darbo dienos daliai. Teisėja G. M. teigė, kad ji J. D. informavo, jog tokiam ilgam laikui išleisti jos iš darbo negali, kad dėl leidimo išeiti iš darbo tokiam laikui ji turėtų kreiptis į teismo administraciją. Be to, teisėja G. M. nurodė, kad tą dieną J. D. su ja daugiau nebuvo susisiekusi. Teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta teisėja G. M. apie 2015 m. gegužės 11 d. su J. D. vykusius pokalbius nurodė analogiškas aplinkybes.

Teismo posėdyje G. M. patvirtino, kad 2015 m. gegužės 11 d., nepasibaigus pietų pertraukai, pas ją į kabinetą atėjusi J. D. paprašė išleisti iš darbo. G. M. nurodė, kad Šiaulių apylinkės teisme jau buvo žinoma apie su J. D. kilusį konfliktą, todėl liudytoja pasakė, kad pareiškėjos išleisti iš darbo negali, ir nurodė, kad dėl leidimo išeiti iš darbo ji turi kreiptis į tuo metu buvusį teismo pirmininko pavaduotoją. Iš Tyrimo dokumentuose esančios J. D. darbo kompiuteryje esančios programos Spark duomenų matyti, kad 2015 m. gegužės 11 d., 12.53 val. pareiškėja teisėjai G.

M. parašė, kad ji yra darbe ir norėtų nuo 16.00 val. išeiti iš darbo, apie tai informuoja teisėją. Iš teisėjos G. M. Komisijai pateikto tarnybinio pranešimo, šios teisėjos teismo posėdyje duotų parodymų apie susirašinėjimą per programą Spark su J. D., teisėjos G. M. darbo kompiuteryje likusio pokalbio išklotinės matyti, kad teisėjos G. M. kompiuteryje aukščiau nurodyto turinio žinutės nėra. Teismo posėdyje liudytojas V. K., Šiaulių apylinkės teismo vyresnysis specialistas (informatikas), teikdamas paaiškinimus apie naudojimąsi programa Spark, nurodė, kad 12 val. 53 min.

žinutė „esu teisėja darbe, norėčiau nuo 16 val. išeiti, informuoju jus“ iš J. D. darbo kompiuterio buvo išsiųsta, tačiau ji teisėjos G. M. kompiuteryje esančioje programoje Spark nerasta. Liudytojas paaiškino, kad taip galėjo atsitikti dėl interneto trikdžių ar kitokių techninių sutrikimų, galimybės ištrinti pasirinktas žinutes nėra, norint ištrinti konkrečią žinutę, tektų ištrinti visą pokalbį. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėja, net ir manydama, kad jos žinutė 12 val. 53 min. tikrai buvo išsiųsta teisėjai G.

M., privalėjo suprasti, kad ji iš teisėjos žinutės, patvirtinančios sutikimą nuo 16 val. išeiti iš darbo, negavo. Teismo vertinimu, byloje nustatyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja nuo 12.53 val., kai parašė žinutę, iki 15.46 val., kai išėjo iš darbo, su teisėja G. M. jokiais būdais nesusisiekė ir neįsitikino, kad ši teisėja yra informuota apie tai, kad su ja dirbti paskirta teisėjo padėjėja išėjo iš darbo, ir kad teisėja tam neprieštarauja. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, kaip nepagrįstus vertina J.

D. teiginius, kad ji teisėjai G. M. pranešė apie savo išėjimą iš darbo ir gavo jos sutikimą išeiti iš darbo nuo 16 val. Įvertinus teisėjos G. M. tarnybinį pranešimą, Šiaulių apylinkės teismo pirmininkės pavaduotojo A. B. 2015 m. gegužės 22 d. paaiškinimą, vyriausiosios specialistės (darbui su personalu) I. K., Šiaulių apylinkės teismo raštinės vedėjos D. S., vyriausiosios specialistės R. M. 2015 m. gegužės 21 d. paaiškinimus ir kitų dokumentų duomenis, daroma išvada, kad Komisija pagrįstai nustatė, jog J. D. apie tai, kad ji 2015 m. gegužės 11 d., 15 val. 46 min. išeina iš darbo ir iki 17 val. 00 min.

į jį nebegrįš, Šiaulių apylinkės teismo pirmininkės pavaduotojui nepranešė, teisėjos, su kuria dirbti buvo paskirta, raštinės vedėjos ar vyriausiojo specialisto (darbui su personalu) neinformavo.

Atsižvelgus į tai, kad Šiaulių apylinkės teismo teisėjo padėjėjo išleidimą iš darbo reguliavo Aprašo (2013 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. V-5 redakcija) 17 punkte įtvirtintos nuostatos ir tai, kad 2015 m. gegužės 11 d. Šiaulių apylinkės teismo pirmininkė G. J. dėl tarnybos reikalų nebuvo darbe, iš J. D. tarnybinio nusižengimo sudėties šalintinos aplinkybės, kad ji pažeidė Aprašo (2015 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. V-7) 21 punktą ir kad apie išėjimą iš darbo ji nepranešė Šiaulių apylinkės teismo pirmininkui ir šio teismo raštinės karjeros valstybės tarnautojui vyriausiajam specialistui. Teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad Komisija pagrįstai Išvadoje konstatavo, jog J. D., pažeisdama Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 6 punktus, Etikos taisyklių 2.1 ir 3.3 punktus, Šiaulių apylinkės teismo vidaus tvarkos aprašo, patvirtinto Šiaulių apylinkės teismo pirmininko 2013 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. V-5 (2015 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. V-7 redakcija) 22 punktą, 2015 m. gegužės 11 d. nuo 15.46 val. nebuvo darbo vietoje, apie išėjimą iš darbo nepranešė teismo pirmininkės pavaduotojui, neinformavo teisėjo, su kuriuo buvo paskirta dirbti, raštinės vedėjos ar vyriausiojo specialisto (darbui su personalu) ir iki 17.00 val. į darbovietę negrįžo, o tuo metu buvo nuvykusi į Radviliškio rajono apylinkės teismą dėl nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-509-766/2015, kurioje ji yra ieškovė.

J. D., pagrįsdama skundo reikalavimą, teigė, kad jos galimai padaryto tarnybinio nusižengimo aplinkybes tyrė neobjektyvi Komisija, kadangi, nepatenkinus jos prašymo, nuo darbo Komisijoje nebuvo nušalintas E. S.. Teismas, išanalizavęs pareiškėjos 2015 m. gegužės 20 d. prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis buvo grindžiamas šio Komisijos nario nušalinimas, ir Šiaulių apylinkės teismo pirmininkės pavaduotojos 2015 m. gegužės 25 d. atsakymą, sprendžia, kad į pareiškėjos prašymą dėl Komisijos nario nušalinimo buvo atsakyta išsamiai ir motyvuotai. Teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių nesutikti su Šiaulių apylinkės teismo pirmininkės pavaduotojos nurodytais motyvais, pagrindžiančiais sprendimą nenušalinti Komisijos nario E. S., ir pagrįstai abejoti minėto Komisijos nario veiklos nešališkumu tiriant J. D. tarnybinį nusižengimą.

Teismas, ištyręs tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes ir juos patvirtinančius duomenis, daro išvadą, jog pareiškėjos J. D. tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas nepažeidžiant Valstybės tarnybos įstatymo ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėse nustatytų valstybės tarnautojos, įtariamos padarius tarnybinį nusižengimą, teisių bei pagrindinių procedūrų, užtikrinančių objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą: tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas pagal gautą oficialią informaciją; J. D. galimai padarytam tarnybiniam nusižengimui tirti buvo sudaryta Komisija; pareiškėjai buvo pranešta apie tarnybinį nusižengimą; pareiškėjai buvo suteikta teisė pateikti paaiškinimą, teikti su tarnybiniu nusižengimu susijusius dokumentus, susipažinti su Komisijos surinktais duomenimis; Komisija su J. D. tarnybinio nusižengimo tyrimu susijusius klausimus nagrinėjo ir sprendimus priimdavo kolegialiai, baigusi tarnybinio nusižengimo tyrimą pateikė motyvuotą Išvadą su pasiūlymu skirti tarnybinę nuobaudą, su kuria pareiškėja buvo supažindinta. Komisija surinko pakankamai duomenų, juos ištyrė ir tyrimo rezultatus dėl valstybės tarnautojos atliktų teisės aktų reikalavimus pažeidžiančių veiksmų ir jų kvalifikavimo, tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, tarnautojo kaltės formos, tarnybinės nuobaudos parinkimo, įformino Išvadoje. Teismas sprendžia, kad Komisijos pasiūlyta J. D. taikyti švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba – yra proporcinga pareiškėjos padarytam tarnybiniam nusižengimui.

Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, įvertinęs jas patvirtinančius įrodymus, teismas sprendžia, kad Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2015 m. gegužės 29 d. įsakymas Nr. P-37 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ yra teisėtas ir pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei teisės normomis, todėl jį naikinti nėra pagrindo. Atmetus pareiškėjos reikalavimą panaikinti įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, atmetamas ir išvestinis skundo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Netenkinus pareiškėjos skundo reikalavimų, nėra pagrindo tenkinti J. D. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis).

III. Pareiškėja J. D. apeliaciniu skundu (b. l. 94–96) prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 29 d. sprendimą ir priimti naują – jos skundą tenkinti. Apeliacinį skundą pareiškėja grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į šias aplinkybes: pareiškėjai įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą buvo nekonkretus, neaiškus ir dviprasmiškas; Išvada surašyta ir tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta už formalų tarnybinį nusižengimą; pareiškėjos veiksmai, dėl kurių ji kaltinama, aiškiai nesusieti su teisės aktų reikalavimais, kurių pareiškėja privalėjo laikytis.

2. Atlikto tarnybinio patikrinimo dviprasmiškumą rodo ir tai, kad teismas sprendime konstatavo, jog „J. D. savo tyčiniais veiksmais, kuriais ji, pasitelkusi teismo darbuotojas E. A. ir A. Ž., įgyvendino savo siekimą LITEKO surinkti duomenis apie civilinės bylos Nr. 2-509-766/2015, kurioje ji yra ieškovė, proceso eigą ir jais pasinaudoti asmeniniais tikslais“, nors pranešime apie tarnybinį nusižengimą bei Išvadoje šie pareiškėjos veiksmai apibūdinami kaip „pareiškėja stebėjo civilinės bylos, kurioje ji yra civilinė ieškovė, proceso, žymimo „Liteko“ duomenų bazėje, eigą“. Taigi teismas konstatavo papildomas aplinkybes, kurios nebuvo konstatuotos Išvadoje.

3. Taip pat pranešime apie tarnybinį nusižengimą nurodoma, kad pareiškėja pažeidė Šiaulių apylinkės teismo vidaus tvarkos aprašo, patvirtino 2013 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. V-5, 8 punktą, Išvadoje nurodoma, kad pareiškėja pažeidė Šiaulių apylinkės teismo vidaus tvarkos aprašo, patvirtinto 2013 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. V-5, 21 ir 22 punktus. Tuo tarpu faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo vidaus tvarkos aprašas, patvirtintas 2013 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. V-5, į teismo intranetą 2015 m. gegužės 11 d. išvis nebuvo įkeltas. Teismas šio pažeidimo nevertino kaip esminio, tačiau pareiškėja su šia teismo sprendimo dalimi nesutinka. Tai esminis pažeidimas, dėl kurio pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda turi būti panaikinta.

Atsakovas Šiaulių apylinkės teismas su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepime (b. l. 101–103) prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovo manymu, teisėjų padėjėjų veiksmai ir neveikimas tarnyboje negali būti vertinami izoliuotai nuo jų atsakingo vaidmens visuomenėje suvokimo, savikritiškumo. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad jos veiksmuose jokio tarnybinio pažeidimo nėra, kaltę verčia atsakovui bei kitoms teismo darbuotojoms – E. A. ir A. Ž., kas rodo jos neatsakingą, atsainų požiūrį į valstybės tarnybą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje tarnybinis ginčas yra kilęs dėl Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2015 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. P-37, kuriuo pareiškėjai – karjeros valstybės tarnautojai teisėjo padėjėjai – J. D. skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo. Įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 30 straipsnio nuostatomis, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (2010 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 1029 redakcija) 14.1 punktu bei atsižvelgiant į Šiaulių apylinkės teismo pirmininko 2015 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. V-40 sudarytos Tarnybinio nusižengimo komisijos 2015 m. gegužės 28 d. išvadą Nr. VD-279(3.17).

Pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta už Tarnybinio nusižengimo komisijos 2015 m. gegužės 28 d. išvadoje nurodytus J. D. veiksmus: 1) būdama valstybės tarnautoja, žinodama apie tai, kad jai laikinai uždrausta prieiga prie LITEKO ir kad dėl to negali naudotis šioje bazėje esančiais duomenimis, 2015 m. gegužės 11 d. pasitelkusi Šiaulių apylinkės teismo darbuotojas E. A. ir A. Ž. (t. y. 11.16 val. paprašė A. Ž., o nuo 14.49 val. iki 15.20 val. – E. A. prisijungti prie LITEKO duomenų bazėje esančių Radviliškio rajono apylinkės teismo civilinės bylos, kurioje ji yra ieškovė, duomenų) stebėjo civilinės bylos proceso eigą bei tuo pačiu šiuos duomenis naudojo ne tarnybos tikslais, o siekdama naudos sau. Išvadoje nurodyta, kad tokiais veiksmais J. D. pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 6 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.1, 4.2, 4.3 ir 4.5 punktus, Asmens duomenų tvarkymo Šiaulių apylinkės teisme taisyklių, patvirtintų Šiaulių apylinkės teismo pirmininko 2013 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-76 (2015-04-15 įsakymo redakcija) 5.1 punktą; 2) J. D. 2015 m. gegužės 11 d. nuo 15.46 val. nebuvo darbo vietoje, apie išėjimą iš darbo nepranešusi teismo pirmininkui ar pavaduotojui, neinformavusi tiesioginio vadovo (teisėjo), raštinės vedėjos ar raštinės vyriausiojo specialisto (darbui su personalu) ir iki 17 val. į darbovietę negrįžo, o tuo metu buvo nuvykusi į Radviliškio rajono apylinkės teismą dėl nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-509-766/2015, kurioje ji yra ieškovė. Tuo J. D. pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 6 punktus, Etikos taisyklių 2.1 ir 3.3 punktus, Šiaulių apylinkės teismo vidaus tvarkos aprašo, patvirtinto Šiaulių apylinkės teismo pirmininko 2013 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. V-5 (2015-01-22 redakcija) 21 ir 22 punktus.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą, kuriuo ji prašė panaikinti nuobaudą bei priteisti iš atsakovo 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir turėtas bylinėjimosi išlaidas, atmetė kaip nepagrįstą. Teismas, ištyręs tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, padarė išvadą, kad J. D. tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas nepažeidžiant Valstybės tarnybos įstatymo ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėse nustatytų valstybės tarnautojos, įtariamos padarius tarnybinį nusižengimą, teisių ir pagrindinių procedūrų. Pareiškėjai skirta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba- yra proporcinga jos padarytam tarnybiniam nusižengimui.

Apeliaciniu skundu J. D. prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti, nurodydama, kad teismas netinkamai įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes arba į jas tinkamai neatsižvelgė, bei konstatavo papildomas aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos Išvadoje.

Apeliacine tvarka byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio nustatyta tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, jas išanalizavo ir įvertino nepažeisdamas ABTĮ 57, 81 ir 86 straipsniuose numatytų reikalavimų.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 29 d. sprendime nustatytų faktinių aplinkybių ir išdėstytų argumentų iš naujo nekartoja, o tik papildo, atsakydama į pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2015 m. gegužės 19 d. pranešimas apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą teisėjo padėjėjai J. D. įteiktas tą pačią dieną. Pranešimu pareiškėjai buvo pateikta atsakovo turėta informacija apie tarnybinį nusižengimą. Priešingai, nei teigia apeliantė, pranešime išdėstytos aplinkybės pakankamai konkrečios ir aiškios. Tad atsakovas Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 7 punkto reikalavimų nepažeidė.

Kaip visiškai nepagrįstas atmestinas ir pareiškėjos teiginys, kad Išvada surašyta ir tarnybinė nuobauda jai paskirta už formalų tarnybinį nusižengimą. Byloje surinktais įrodymais (Šiaulių apylinkės teismo pirmininko 2015 m. balandžio 20 įsakymu Nr. V-35, E. A., A. Ž., A. B. paaiškinimais, kompiuterinės Spark programos duomenimis, liudytojų G. M. ir V. K. parodymais bei kt.), kuriuos išsamiai ištyrė ir įvertino pirmosios instancijos teismas, nustatyta, kad J. D. padarė Tarnybinio nusižengimo komisijos 2015 m. gegužės 28 d. išvadoje konstatuotus tarnybinius nusižengimus.

Pareiškėjos veika susieta su atitinkamų teisės normų reikalavimų pažeidimais: Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, laikytis valstybės įstaigų vidaus tvarkos taisyklių; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.1, 3.3, 4.2, 4.3 ir 4.5 punktuose apibrėžtų valstybės tarnautojų veiklos ir elgesio principų (laikytis atitinkamų teisės aktų reikalavimų; naudoti savo tarnybos valandas efektyviai ir tik tarnybos tikslams; nesinaudoti tarnybine informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teises aktai; neturėti asmeninių interesų ir nesiekti naudos sau, vykdant tarnybines pareigas; nesinaudoti savo tarnybine padėtimi ir nereikalauti kitų valstybės tarnautojų pagalbos siekiant naudos sau);

Asmens duomenų tvarkymo Šiaulių apylinkės teisme taisyklių, patvirtintų Šiaulių apylinkės teismo pirmininko 2013 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. V-76 (2015-04-15 įsakymo redakcija) 5.1 punkte įtvirtintos nuostatos (pagal kurią asmens duomenys teisme tvarkomi, kai jie yra reikalingi bylai nagrinėti teisme ir teisingumui vykdyti bei teisės pažeidimų prevencijai užtikrinti); Šiaulių apylinkės teismo vidaus tvarkos aprašo, patvirtinto Šiaulių apylinkės teismo pirmininko 2013 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. V-5 (2015-01-22 redakcija) 21 ir 22 punktų, kuriuose nustatyta, kad dirbantieji privalo ateiti į darbą ir išeiti iš jo nustatytu laiku.

Esant svarbioms priežastims, teismo posėdžių sekretores ne ilgiau 4 valandų išleidžia su ja dirbantis teisėjas. Apie tai privaloma informuoti raštinės vedėją ar raštinės karjeros valstybės tarnautoją vyriausiąjį specialistą, o jiems nesant, vyriausiąjį specialistą (darbui su personalu). Kitą teismo personalą tokia pat tvarka išleidžia tiesioginis vadovas, apie tai informuojant raštinės vedėją ar vyriausiąjį specialistą (darbui su personalu).

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotoje oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje ne kartą konstatuota, kad pagal Konstituciją valstybės tarnyba – tai tarnyba Lietuvos valstybei ir pilietinei Tautai. Valstybės tarnyba turi veikti paklusdama tik Konstitucijai ir teisei; kiekvienas valstybės tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų. Valstybės tarnyba turi būti kvalifikuota, priimti dirbti joje asmenys turi sugebėti atlikti jai keliamus uždavinius.

Valstybės tarnautojai turi nepiktnaudžiauti jiems nustatytomis galiomis, nepažeisti teisės aktų reikalavimų; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą valstybės tarnybos santykius reguliuoti, o valstybės tarnybos sistema turi veikti taip, kad ne tik būtų nustatyta atsakomybė už valstybės tarnyboje padarytus pažeidimus, bet ir kad asmenys, padarę pažeidimus valstybės tarnyboje, būtų iš tikrųjų traukiami atsakomybėn (2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas). Valstybės tarnybos teikiamos galimybės negali būti naudojamos asmeniniam pasipelnymui <...>; valstybės tarnautojas negali naudotis savo statusu savo ar sau artimų asmenų privačiai naudai gauti (2004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. sausio 22 d. nutarimai).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir Konstitucinio Teismo doktriną valstybės tarnybos klausimais, teisėjų kolegijos vertinimu pareiškėjos apeliacinio skundo teiginys, kad Išvada surašyta ir tarnybinė nuobauda jai paskirta už formalų tarnybinį nusižengimą, visiškai nepagrįstas, todėl atmetamas.

Apeliaciniame skunde taip pat tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai esminiu nepripažino procedūrinio pažeidimo dėl pareiškėjai taikyto Šiaulių apylinkės teismo vidaus tvarkos aprašo, patvirtinto 2013 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. V-5 (t. y. 2015 m. sausio 22 d. redakcijos), 21 ir 22 punktų pažeidimo, nes šis aprašas į teismo intranetą 2015 m. gegužės 11 d. nebuvo įkeltas. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad 2015 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. V-7 redakcijos Šiaulių apylinkės teismo vidaus tvarkos aprašu teisės normų, nustatytų 2013 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. V-5, nuostatos (jų turinys) pakeistos ar papildytos nebuvo, pakeistas tik punktų numeravimas. Faktinę aplinkybę, kad pareiškėjai buvo žinomi Šiaulių apylinkės teismo vidaus tvarkos aprašo, patvirtinto 2013 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. V-5, reikalavimai, patvirtina ne tik Šiaulių apylinkės teismo darbo reglamento 17 punkto nuostata, pagal kurią priimtas dirbti asmuo yra supažindinamas su Teismo nuostatais, vidaus tvarkos aprašu ir šiuo reglamentu, pareigybių aprašymais <...>, bet ir pačios pareiškėjos surašyti dokumentai: 2015 m. balandžio 20 d. paaiškinimas Tarnybinio nusižengimo komisijai (dėl pavėlavimo į darbą 2015 m. balandžio 15 d.), 2015 m. gegužės 20 d. prašymas Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotojai R. M. pradėti tarnybinį tyrimą. Tad pareiškėjos argumentai dėl anksčiau minėto esminio procedūrinio pažeidimo taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, jokių papildomų aplinkybių, kurios nebuvo nustatytos Tarnybinio nusižengimo komisijos ir atitinkamai aprašytos komisijos išvadoje, pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo ir pareiškėjai neinkriminavo. Teismo sprendime išdėstyta sakinio, kad „J. D. savo tyčiniais veiksmais, kuriais ji, pasitelkusi teismo darbuotojas E. A. ir A. Ž., įgyvendino savo siekimą LITEKO surinkti duomenis apie civilinės bylos Nr. 2-509-766/2015, kurioje ji yra ieškovė, proceso eigą ir jais pasinaudoti asmeniniais tikslais, pažeidė Šiaulių apylinkės teisme taisyklėse įtvirtintus reikalavimus, keliamus tvarkant asmenų duomenis“ formuluotė nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo papildomas aplinkybes, kurių nebuvo nustačiusi Tarnybinio nusižengimo komisija.

Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė ir neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis bei jų vertinimu. Pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas, kaip jau minėta, patvirtina byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai, kuriuos paneigiančių duomenų pareiškėja nepateikė.

Dėl išdėstytų aplinkybių Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 29 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos J. D. apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos J. D. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė