2024-05-29 Nr. AB-8570-3-62-3-03049-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-452-415/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03049-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6; 15.8; 16.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų E. V. ir V. V. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiasis suinteresuotas asmuo – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai E. V. ir V. V. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2022 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. (33.205E) R-2299 (toliau – ir Sprendimas), ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2022 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 21R1-237 (AG1-196/12-2022) (toliau – ir Komisijos sprendimas).

2. Pareiškėjai nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. Atsakovas skundžiamu Sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjų 2022 m. liepos 25 d. prašymą formuoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) pastatams (toliau – ir ginčo sklypas), nes pareiškėjų pateikta medžiaga tariamai neatitinka Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės), 2.4 punkto, nurodydamas, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas gali būti rengiamas tik užstatytam žemės sklypui formuoti, o Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas, KPD) Kauno skyriaus reikalavimas formuojant žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune išlaikyti istorines sklypo ribas, negali paneigti Lietuvos Respublikos žemės įstatyme įtvirtinto reikalavimo formuoti žemės sklypus tik tokio ploto, kuris reikalingas jame esančių statinių (įrenginių) eksploatavimui. Atsakovas Sprendime taip pat nurodė, kad informacija apie tai, kokio dydžio žemės sklypui prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune, planavimo organizatorius neprieštarauja ir apie planuojamo sklypo dydžio nustatymo motyvus teismų sprendimuose buvo išdėstyta Administracijos 2022 m. sausio 26 d. rašte Nr. (33.205E)R-280 (toliau – ir 2022 m. sausio 26 d. raštas).

2.2. Pareiškėjai, nesutikdami su atsakovo Sprendimu, kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, kuri Komisijos sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

2.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1932-492/2021 (toliau – ir LVAT nutartis) pažymėjo, kad pareiga nurodyti objektyvias aplinkybes, kurios patvirtintų, jog egzistuoja pastatų eksploatavimui poreikis formuoti visą 0,1486 ha ploto žemės sklypą, tenka pareiškėjams, pateikusiems pasiūlymo schemą. Šioje nutartyje teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjų argumentai, jog sklypo plotas turėtų būti nustatytas pagal istoriškai suformuotą posesiją ir yra nedalomas, pagrįstai atmesti, nes pareiškėjai teismui nėra nurodę teisinių aplinkybių nei faktinių duomenų, kurie leistų teigti, kad ši konkreti istoriškai susiformavusi posesija negali būti daloma.

2.4. Pareiškėjai kartu su 2022 m. liepos 25 d. prašymu atsakovui pateikė naujus faktinius duomenis, kurie leidžia teigti, kad ši konkreti istoriškai susiformavusi posesija negali būti daloma, – Kultūros paveldo departamento 2022 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. (12.53-K)2K-166 (toliau – ir 2022 m. birželio 23 d. sprendimas), kuriame nurodyta, kad ginčo sklypo ribos privalo atitikti istorines sklypo ribas ir todėl sklypas apskritai negali būti padalintas, kaip reikalauja atsakovas 2022 m. sausio 26 d. rašte, ir šis Departamento sprendimas yra teisėtas, galiojantis ir privalomas atsakovui. Atsakovui taip pat buvo pateiktas ir Kultūros paveldo departamento 2022 m. sausio 13 d. sprendimas Nr. (12.53-K)2K-166, patvirtinantis, kad ši konkreti istoriškai susiformavusi posesija negali būti daloma, kadangi ji saugotina kaip Kauno senamiesčio vertingoji savybė, nustatyta 2018 m. spalio 15 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Trečiosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktu Nr. KPD-SK-398 (toliau – ir Aktas).

2.5. Nagrinėjamu atveju, ginčo teritorijoje yra istoriškai suformuota posesija, kuri neturi ir negali būti daloma – tai patvirtina minėti Departamento sprendimai, iš kurių akivaizdu, kad atsakovo 2022 m. sausio 26 d. rašte reikalaujamas sklypo suformavimas, numatantis ginčo sklypo suformavimą nesilaikant istorinės posesijos ribų, yra laikytinas neįmanomu reikalavimu, paneigiančiu pareiškėjų teisę suformuoti prie namo sklypą, kad galėtų įsigyti jo dalį asmeninėn nuosavybėn. Be to, atsakovas nenurodė, kodėl planuojamas sklypas laikytinas per dideliu ir kokio teisės akto pagrindu pareiškėjai privalo savo lėšomis parengti dokumentus ne tik jų pastatui skirtam žemės sklypui, bet ir savivaldybės reikmėms skirtam atskiram valstybinės žemės sklypui. Atsakovas nepagrindė savo sprendimo vilkinti sklypo formavimą, nes nepateikė sprendime jokių argumentų, kurie patvirtintų, jog prie pareiškėjų prašymo pateikta pasiūlymų schema, papildomi dokumentai leidžia spręsti, kad planuojamas apie 1445 kv. m žemės sklypas prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune, yra per didelis ir naudojamo valstybinio žemės sklypo dalyje prie Kumelių g. galima suformuoti atskirą valstybinės žemės sklypą.

2.6. Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą. Be to, individualus administracinis aktas turi būti pagristas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus individualius administracinius sprendimus, t. y. pagristi nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiai nurodytomis atitinkamų teises aktų normomis, o administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte, todėl ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto ginčijamo sprendimo pripažinimui neteisėtu. Sprendimas be motyvų neatitinka jam įstatymo keliamų privalomų reikalavimų, yra neteisėtas iš esmės ir todėl turi būti panaikintas.

3. Teismo posėdyje pareiškėjų atstovas papildomai paaiškino, kad ankstesnio ginčo nagrinėjimo teisme metu, LVAT nutartyje konstatavo, kad pareiškėjai nėra pateikę įrodymų, kad Kultūros paveldo departamentas nepritaria mažesnėms ginčo sklypo riboms, nepateikti istoriniai sklypo tyrimai, ir po LVAT nutarties priėmimo minimi dokumentai atsakovui buvo pateikti, taigi ginčo situacija pasikeitė, todėl Komisija neturėjo pagrindo vertinti, kad LVAT nutartis turi prejudicinę galią nagrinėjant naują pareiškėjų prašymą. Atsakovui su 2022 m. liepos 25 d. prašymu formuoti žemės sklypą buvo pateikta 2018 metų suderinta su Kultūros paveldo departamentu žemės sklypo schema ir istoriniai sklypo tyrimai, todėl pareiškėjai įrodė, kodėl būtina formuoti prašomo dydžio sklypą.

4. Atsakovas Administracija pateiktame atsiliepime nesutiko su skundu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, ir nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

4.1. Pareiškėjų ginčijamas Sprendimas nėra vienintelis atsakovo atsakymas dėl žemės sklypo formavimo prie statinių (duomenys neskelbtini), Kaune.

4.2. Į atsakovą organizuoti ginčo teritorijos žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas formuoti žemės sklypą prie statinių (duomenys neskelbtini), Kaune, 2018 m. rugpjūčio 22 d. kreipėsi daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – ir DNSB), ir atsakovas 2018 m. spalio 12d. raštu Nr. (33.200)R-2900 informavo DNSB, kad planuojamas apie 1 445 kv. m žemės sklypas prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune, yra per didelis ir naudojamo valstybinės žemės sklypo dalyje prie Kumelių gatvės galima suformuoti atskirą valstybinės žemės sklypą. DNSB atsakovui 2019 m. balandžio 2 d. pateikė tokio paties turinio prašymą, į kurį buvo atsakyta atsakovo 2019 m. gegužės 20 d. raštu Nr. (33.200)R-1389.

4.3. 2019 m. lapkričio 12 d. į atsakovą su prašymu organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas formuoti žemės sklypą prie statinių (duomenys neskelbtini), Kaune, kreipėsi pareiškėja V. V., į šį prašymą pareiškėjai buvo atsakyta Administracijos 2019 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. (33.205)R-3534, kurio teisėtumas buvo tikrinamas Komisijoje ir teismuose, ir dėl kurio buvo pasisakyta minėtoje LVAT nutartyje.

4.4. Pareiškėja V. V. 2022 m. sausio 20 d. dar kartą kreipėsi į Administraciją, prašydama organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, į kurį buvo atsakyta Administracijos 2022 m. sausio 26 d. raštu. Minimo rašto teisėtumas buvo patikrintas Komisijoje, kuri 2022 m. balandžio 1 d. sprendime Nr. 2IRI-66 (AG 1-39/09-2022) konstatavo, kad Administracija, 2022 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. (33.205E)R-280 atsisakydama formuoti apie 1459 kv. m žemės sklypą statiniams (duomenys neskelbtini), Kaune eksploatuoti, nepažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų.

4.5. Šioje byloje ginčijamas Sprendimas, priimtas pagal pareiškėjos V. V. 2022 m. liepos 25 d. prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas formuoti žemės sklypą prie statinių (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau – ir Projektas). Kartu su prašymu buvo pateikti iš esmės tie patys dokumentai, kurie jau buvo pateikti su ankstesniais prašymais, ir Departamento 2022 m. birželio 23 d. sprendimas, kuriame nurodyta, kad Kauno senamiestyje naujai formuojami ir pertvarkomi žemės sklypai vadovaujantis Aktu ir jame esančia urbanistinių tyrimų medžiaga, ikonografija (pvz.: Dokumentų 8 punkto brėžinys BR Nr. 9 ir Dokumentų 9 punkto ikonografija IKONOGR Nr. 13, IKONOGR Nr. 14), projektų sprendiniai taip pat gali būti pagrindžiami kitų istorinių urbanistinių tyrimų išvadomis, o esant pakitusiai urbanistinei struktūrai (pvz.: po sovietmečio žemės nacionalizacijos ir šiuo laikotarpiu įvykdytų pastatų rekonstrukcijų ar naujo užstatymo, kuriuo nepaisytos posesijų ribos) žemės sklypų ribos projektuojamos taip, kad maksimaliai atitiktų istorinių sklypų ribas.

4.6. Ginčijamame Sprendime pareiškėjai nurodyta, kad planavimo organizatorius neprieštarauja, kad būtų pradėtas rengti Projektas, tačiau sklypo dydis turėtų būti nustatytas pagal kriterijus, kurie pareiškėjai V. V. buvo išdėstyti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022 m. sausio 26 d. rašte, t. y. pateiktoje pasiūlymų schemoje, kuri nesuderinta su Departamentu, sklypo ribą tarp taškų 11 ir 12 siūloma slinkti iki taškų 9-13, taip prie Kumelių g. paliekant dalį valstybinės žemės, kurioje nėra registruotų statinių.

4.7. Pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad Administracijos veiksmai, atsisakant formuoti ginčo teritoriją, turi būti vertinami kaip vilkinimas, kadangi į pareiškėjų prašymą atsakovas pateikė atsakymą, kuris yra ginčijamas šioje byloje.

4.8. Atsižvelgiant į Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintą įstatymo viršenybės principą, atmestini pareiškėjų teiginiai, kad Departamento 2022 m. birželio 23 d. sprendimas įpareigoja Administraciją formuoti apie 1459 kv. m ploto sklypą statiniams (duomenys neskelbtini), Kaune eksploatuoti. Minimas Departamento sprendimas negali būti vertinamas kaip naujas dokumentas, leidžiantis abejoti ankstesnių Administracijos sprendimų pagrįstumu ir priimti kitokį sprendimą, nes atsakovas laikosi nuoseklios pozicijos, kad žemės sklypų ribos projektuojamos taip, kad maksimaliai atitiktų istorinių sklypų ribas.

4.9. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad pareiškėjų pastatai yra prie (duomenys neskelbtini) gatvės, o prie Kumelių gatvės pastatų nėra, todėl nėra pagrindo formuoti sklypą nuo vienos gatvės iki kitos. Pastatais užstatyta apie 4 arai žemės, o formuoti norima apie 14 arų. Tai neatitinka Sprendime nurodytų teisės aktų reikalavimų, nes toks sklypas nėra reikalingas pastatams eksploatuoti.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. kovo 27 d. sprendimu pareiškėjų skundą patenkino: panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. (33.205E) R-2299 ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2022 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 21R1-237 (AG1-196/12-2022).

6. Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:

6.1. Pareiškėja V. V. kreipėsi į atsakovą su 2022 m. liepos 22d. prašymu (toliau – ir Prašymas) organizuoti ginčo teritorijos žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, prie prašymo pridėjo pastatų nuosavybės dokumentus, planuojamos teritorijos topografinį planą su nurodytomis ribomis ir planavimo pasiūlymų schemą.

6.2. Atsakovas skundžiamu Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjos Prašymą, nurodydamas, kad sklypas formuojamas tik užstatytam žemės sklypui formuoti.

6.3. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius Komisijos sprendimu atmetė pareiškėjų skundą atsakovo Sprendimo panaikinimo.

7. Teismas nurodė, kad Sprendimas ir Komisijos sprendimas priimti motyvuojant tuo, kad analogiškas pareiškėjos prašymas jau buvo atmestas atsakovo ankstesniu sprendimu, kurio teisėtumas patvirtintas LVAT nutartimi. LVAT nutartimi nustatytas aplinkybes ir argumentus Komisija laikė turinčiais prejudicinę galią šioje byloje ir iš esmės pareiškėjos argumentų dėl siekiamo suformuoti žemės sklypo dydžio ir ribų Komisija iš esmės iš naujo nevertino.

8. Teismas pažymėjo, kad atsakovas skundžiamą Sprendimą grindžia tik Žemės įstatymo ir Taisyklių nuostatomis, o Departamento nurodytų kitų įstatymų, susijusių su paveldosaugos reikalavimais, savo Sprendime iš viso nevertina ir jais nesivadovauja.

9. Teismas, spręsdamas dėl LVAT nutartyje nustatytų prejudicinių faktų, vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalies nuostatomis, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, ir pažymėjo, kad sprendžiant naują ginčą tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko, tačiau vienai iš šalių remiantis naujais įrodymais ir naujomis aplinkybėmis, ankstesni teismo argumentai ir motyvai nelaikomi prejudiciniais faktais, nes jie turi būti vertinami iš naujo, atsižvelgiant į naujus įrodymus ir naujas aplinkybes.

10. Teismas, įvertinęs administracinės bylos, kurioje buvo ginčijamas atsakovo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimas Nr. (33.205)R-3534 atsisakyti rengti ginčo teritorijos pertvarkymo ir formavimo projektą, pažymėjo, kad nors nurodytoje ankstesnėje administracinėje byloje pareiškėjai taip pat prašė organizuoti analogiško Projekto rengimą ir siūlė suformuoti žemės sklypą pagal istorines ribas, o teismas tokius argumentus atmetė, tačiau LVAT nutartyje nurodė, jog pareiškėjų skundas nepagrįstas dėl to, kad pareiškėjai nepagrindė teisinės ir faktinės argumentacijos dėl žemės sklypo dydžio, o ne dėl to, kad pareiškėjų siekiamas suformuoti sklypas iš viso negali būti formuojamas pagal istorines ribas. Teismas padarė išvadą, kad LVAT nutartyje pasigedo įrodymų ir pareiškėjų teisinės argumentacijos, kad pagal faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą pareiškėjams būtinas visas 0,1486 ha ploto žemės sklypas, taip pat pasigedo įrodymų, kad Departamentas nurodo neformuoti mažesnio žemės sklypo, nei istoriškai susiformavusios žemės sklypo ribos.

11. Teismas akcentavo, kad pareiškėjai, atsižvelgdami į LVAT nutartį, kartu su Prašymu atsakovui pateikė ir naujus faktinius duomenis, patvirtinančius, kad formuojant žemės sklypą istoriškai susiformavusi posesija negali būti daloma, t. y. Departamento 2022 m. birželio 23 d. sprendimą bei ginčo sklypo (duomenys neskelbtini), esančio Kauno senamiesčio (u. k. Kultūros vertybių registre 20171) 42 kvartale urbanistinius raidos tyrimus, parengtus 2022 m. vasario mėn. nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto, eksperto R. M. (toliau – ir Urbanistiniai tyrimai), kurie nebuvo vertinami nagrinėjant ankstesnius pareiškėjos prašymus.

12. Teismas pažymėjo, kad Komisijos sprendime pareiškėjų argumentai dėl prašomo suformuoti ginčo sklypo dydžio ir ribų iš esmės iš naujo nevertinti, motyvuojant tuo, kad analogiškas ginčas jau buvo išnagrinėtas, bei LVAT nutartimi nustatytas aplinkybes ir argumentus laikant turinčiais prejudicinę galią ir šioje byloje. Teismas tokį Komisijos sprendimą pripažino nepagrįstu ir naikintinu, nes iš esmės Komisija ginčo nesprendė pagal naujus pareiškėjų teikiamus duomenis ir pagal aiškią Departamento poziciją bei teisinę argumentaciją.

13. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju LVAT nutartyje išdėstyti argumentai ir motyvai nėra prejudiciniai šiame ginče, nes šis ginčas grindžiamais naujais duomenimis dėl būtino žemės sklypo dydžio ir ribų, o šių duomenų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nenagrinėjo ankstesnėje byloje, nes jų neturėjo.

14. Teismas akcentavo, kad Departamento 2022 m. birželio 23 d. sprendime aiškiai nurodo, kad nepritaria pakartotinai pateiktai Pasiūlymų schemai, kurioje formuojamo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, ribos nėra sutapdintos su istorinio sklypo ribomis, o pasiūlymų schema parengta neatsižvelgiant į paveldosaugos reikalavimus (Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo V skyriaus pirmojo skirsnio 60 str. 3 d. 1 p.), pažeidžiant Aktu nustatytą vertingąją savybę – istorinių sklypų ribos – ir Kauno senamiesčio autentiškumą. Komisija, skundžiamame Komisijos sprendime nevertinusi minimo Departamento sprendimo, neatskleidė ginčo esmės ir jos sprendimas negali būti pripažįstamas pagrįstu, todėl naikintinas.

15. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas ginčo santykiams, priimdamas skundžiamą Sprendimą, taikė Žemės įstatymo ir Taisyklių nuostatas, o Departamentas reikalavimą nepažeisti paveldosaugos reikalavimų grindė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatomis, todėl teismas nurodė turįs išaiškinti, kokiais teisės aktais privaloma vadovautis šiuo konkrečiu atveju formuojant žemės sklypą.

16. Teismas aptarė Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 5 dalies, Taisyklių 2, 441, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. 3D-40 „Dėl Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos patvirtinimo“ 2.1 punkto, taip pat šiuo įsakymu patvirtintos Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos (toliau – ir Metodika) 6, 7 punktų nuostatas, ir pažymėjo, kad LVAT nutartyje nekonstatavo, kad šiuo atveju inicijuojant ginčo sklypo formavimo projektą neturi būti vadovaujamasi jokiais kitais įstatymais ir teisės aktais, išskyrus Žemės įstatymą ir Taisykles, taip pat nekonstatavo ir to, kad ginčo sklypas negali būti sutapdintas su istorinėmis jo ribomis.

17. Teismas atkreipė dėmesį, jog šioje byloje pareiškėjai remiasi išsamiai Departamento 2022 m. berželio 23 d. sprendime nurodyta teisine argumentacija ir nurodytu teisiniu reguliavimu bei paties Departamento aiškiu reikalavimu, kad ginčo žemės sklypas būtų formuojamas pagal istorines ribas, o taip pat šias istorines ribas patvirtinančiais Urbanistiniais tyrimais, kurie buvo parengti jau po ankstesnės administracinės bylos išnagrinėjimo teisme.

18. Teismas, įvertinęs aptartą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo teisinį reguliavimą, pažymėjo, kad formuojant ginčo žemės sklypą ir rengiant Projektą atsakovas privalo vadovautis ne vien tik Žemės įstatymu ir Taisyklių 2.4 punkto nuostatomis, bet ir kitais įstatymais bei teisės aktais, kurie privalo būti taikomi šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vietovės, kurioje yra žemės sklypas, specifinį statusą, kurį pagal kompetenciją kaip tik ir saugo Departamentas, atsisakydamas derinti tokį Projektą, kurį pareiškėjams siūlo rengti atsakovas.

19. Teismas akcentavo, kad Taisyklių 2 ir 441 punktai nurodo, kad formuojant žemės sklypą turi būti vadovaujamasi įstatymais ir kitais teisės aktais bei minėta Metodika. Teismas atkreipė dėmesį, jog Metodikos 6 punktas, numatantis bendrą taisyklę, jog žemės sklypo dydis formuojamas toks, kokį užima pastatai, ir plotas, reikalingas statiniui prižiūrėti, numato išimtį, kuri taikoma, kai žemės sklypas patenka į kultūros paveldo objekto, įrašyto į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, teritoriją. Tokiu atveju, vadovaujantis Metodikos 7 punktu, žemės sklypo dydis, reikalingas statiniams eksploatuoti, nustatomas atsižvelgiant ir į šiems objektams Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka apibrėžtų teritorijų ribas, registruotas Kultūros vertybių registre. Atitinkamai Kultūros vertybių registre įrašyti objektai ir jų vertingosios savybės yra saugomos ir paveldosaugą reglamentuojančių teisės aktų, kurių imperatyvių reikalavimų privalo laikytis tiek pareiškėjai, tiek Departamentas, tiek atsakovas, tiek pats teismas.

20. Teismas kaip esminę išskyrė aplinkybę, jog siekiamas suformuoti ginčo sklypas yra Kauno senamiestyje, o Kultūros registre įregistruota, kad Kauno senamiesčio vertingoji savybė yra: 7.2.1.4. vietovės plano struktūros valdos (posesijos) – istorinių sklypų ribos (-; -; TRP; IKONOGR Nr. 6, 13; BR Nr. 5, 6, 9; -; 2017 m.). Kauno senamiesčio vertingosios savybės yra nustatytos Akte, kurio 7.2.1.4. papunktyje nurodyta, kad saugomos: „vietovės plano struktūros valdos (posesijos) – istorinių sklypų ribos“.

21. Teismas sprendė, kad Departamento 2022 m. birželio 23 d. sprendime pagrįstai pabrėžiama, kad ginčo sklypas formuojamas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ paskelbtos valstybės saugoma kultūros paveldo vietovės – Kauno senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 20171, toliau – Kauno senamiestis) teritorijoje, taip pat pavienio kultūros paveldo objekto – Pilies teritorijos ir senamiesčio kultūrinio sluoksnio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 2978) teritorijoje (Kultūros vertybių registras - http://kvr.kpd.lt/heritage), todėl Kauno senamiestyje naujai formuojami ir pertvarkomi žemės sklypai turi būti formuojami vadovaujantis taip pat ir Aktu, ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo bei Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatomis.

22. Teismas įvertino Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 2 ir 3 punktų, 2 straipsnio 18 dalies, 4 straipsnio 2 dalies nuostatas, taip pat Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas ir pažymėjo, kad šios įstatymų normos yra imperatyvios ir jų besąlygiškai privalo laikytis atsakovas, tačiau atsakovas savo Sprendime nenurodo jokių motyvų, kodėl, atsisakydamas tenkinti pareiškėjų Prašymą, atitinkantį šias imperatyvias įstatymo normas, pats atsakovas siekia formuoti žemės sklypą taip, kad Kauno senamiesčio saugoma vertingoji savybė būtų sunaikinta, t. y. istorinės sklypo ribos būtų pažeistos, suskaidant jį į du sklypus.

23. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju formuojant žemės sklypą, reikalingą pastatams eksploatuoti, esantį valstybės saugomoje kultūros paveldo vietovėje – Kauno senamiestyje – kurioje saugotinos vertingosios savybės yra istorinių sklypų ribos, vieno teisės aktuose įtvirtinto tikslo – suformuoti tik tokį žemės sklypą, kuris reikalingas pastatams eksploatuoti, – negalima iškelti aukščiau kito įstatyme įtvirtinto tikslo – išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą ir perduoti ateities kartoms, sudaryti sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis, ir juo labiau negalima nepaisyti imperatyvių įstatymų normų, kurios kategoriškai draudžia naikinti vertingąsias savybes, registruotas Kultūros vertybių registre. Teismas akcentavo, kad atsakovas, skundžiamame Sprendime nurodęs priešingai, neteisingai ir per siaurai taikė ir aiškino įstatymus, nes paveldosaugą reglamentuojantys įstatymai ne paneigia Žemės įstatymo nuostatas, o jas papildo būtent tais atvejais, kai žemės sklypas formuojamas saugomoje paveldo teritorijoje. Jokia Žemės įstatymo norma neatleidžia nuo pareigos laikytis ir imperatyvių paveldosaugą reglamentuojančių įstatymų teisės normų, kurios visos turi būti taikomos ir derinamos tarpusavyje.

24. Teismas atkreipė dėmesį, kad Departamentas 2022 m. birželio 23 d. sprendime nurodo, kad pakartotinai pateiktoje Pasiūlymų schemoje suprojektuotos sklypo ribos (kurių reikalauja atsakovas) neatitinka paveldosaugos reikalavimų, nes naikinama vertingoji savybė – istorinio sklypo ribos, patvirtintos Akte. Taip pat Departamentas pažymi, kad tą patį patvirtina prie prašymo pridėti minėti Urbanistiniai tyrimai.

25. Teismas sutiko, kad pareiškėjų papildomai atsakovui pateikti Urbanistiniai tyrimai, papildomai patvirtina Akte esančią urbanistinių tyrimų medžiagą, ikonografiją ir istorines sklypo ribas. Teismas konstatavo, kad žemės sklypo, kuriame yra pareiškėjų pastatai, istorinės sklypo ribos yra užfiksuotos Akto, kuriuo Kauno senamiesčio vertingosios savybės – istorinių sklypų ribos – įtrauktos į Kultūros vertybių registrą, urbanistinių tyrimų medžiagoje, ikonografijoje, o taip pat ir papildomai atliktų Urbanistinių tyrimų istorinėje medžiagoje. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad istorinės ginčo žemės sklypo ribos yra aiškios ir jos yra saugomos kaip Kauno senamiesčio vertingoji savybė, įrašyta į Kultūros vertybių registrą, pažymėjo, kad formuojant žemės sklypą pagal pareiškėjų Prašymą atsakovas neturi teisės reikalauti iš pareiškėjų suderinti su Departamentu tokį žemės sklypo planą, kuris panaikintų vertingąją savybę, nes tai būtų imperatyvių teisės normų pažeidimas.

26. Teismas, įvertinęs Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio 4 dalies 1 punkto, 6 dalies nuostatas, sutiko su Departamento pozicija, kad Departamentas neturi teisės derinti žemės sklypo pasiūlymų schemos, jeigu yra naikinama saugoma vertingoji savybė.

27. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjai savo Prašyme kaip tik ir nurodė, kad prašo organizuoti Projekto rengimą „apie 0,1459 ha ploto, patikslinto pagal 2018-04-19 KPD Kauno skyriaus pastabą pasiūlymų schemoje ties posūkio tašku 10“, o Projekto pasiūlymų schema, atitinkanti istorines ribas, yra suderinta su Departamentu 2018 m. balandžio 19 d., konstatavo, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo ginčijamu Sprendimu atmesti pareiškėjų Prašymo tuo pagrindu, kad siekiamas suformuoti žemės sklypas yra per didelis, ir nepateikiant jokių motyvų dėl teisės aktuose įtvirtinto imperatyvaus draudimo naikinti Kauno senamiesčio vertingąją savybę. Toks Sprendimas neatitinka ir individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, kadangi jame nėra nurodytas aiškus teisinis pagrindas bei motyvai, kodėl formuojant žemės sklypą kultūros paveldo teritorijoje atsakovas ketina naikinti saugomą vertingąją savybę – istorines sklypo ribas, – o toks motyvų nebuvimas pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus tinkamai motyvuoti administracinį sprendimą. Teismas panaikino Sprendimą kaip prieštaraujantį aukštesnės galios teisės aktams.

III. 28. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.

29. Atsakovas pakartoja faktines bylos aplinkybes bei nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:

29.1. Teismas netinkamai aiškino ir pritaikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės sklypo dydžio ir ribų nustatymą, kadangi priimdamas ginčijamą sprendimą nepasisakė dėl Žemės įstatymo taikymo ginčo teisiniams santykiams.

29.2. Žemės įstatyme pakankamai aiškiai nurodyta, kad požymis, kuriuo vadovaujantis formuojamas žemės sklypas esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytųjų tiesioginę paskirtį, yra statinio užimamas ir jam prižiūrėti būtinas plotas, t. y. dydis, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytųjų tiesioginę paskirtį (Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p., 10 str. 5 d. 1 p., 40 str. 6 d. 1 p.).

29.3. Teismas, atmesdamas šiuos atsakovo argumentus, ir remdamasis teisės normomis, kurios nereglamentuoja ir nėra skirtos reglamentuoti Projektų rengimą, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytųjų tiesioginę paskirtį ir sprendžiamas sklypo dydis, kuris užtikrintų žemės sklype esančių statinių tinkamą eksploatavimą, pakeitė Žemės įstatyme aiškiai nurodytą kriterijų – dydį, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytųjų tiesioginę paskirtį – į naują kriterijų – istoriškai suformuotą posesiją. Toks pakeitimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes valstybinės žemės sklypai formuojami siekiant užtikrinti esamų statinių eksploatavimą pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, o ne istoriškai susiformavusių posesijų įtvirtinimui.

29.4. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas gali būti rengiamas tik užstatytam žemės sklypui formuoti ir jokios institucijos, šiuo atveju – Departamento – nuomonė negali paneigti įstatymo imperatyvaus reikalavimo.

29.5. Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 punktą kultūros paveldo objektai – pavieniai, kompleksiniai ar į kompleksą įeinantys objektai, registruoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, t. y. žemės sklypuose, sklypų dalyse, vandens, miško plotuose ar jų dalyse esantys statiniai ar kiti nekilnojamieji daiktai, kurie turi vertingųjų savybių ir kartu su jiems priskirta teritorija yra atskiri daiktinės teisės objektai ar gali jais būti.

29.6. Nagrinėjamo ginčo atveju pastatai adresu (duomenys neskelbtini), Kaune yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje, tačiau jie nėra registruoti nekilnojamųjų kultūros vertybių registre kaip savarankiški kultūros paveldo objektai. Todėl nenustačius, kad žemės sklypas formuojamas kultūros paveldo statiniams eksploatuoti, teismas neturėjo pagrindo remtis Metodikos 7 punkte įtvirtinta išimtimi, kuri taikoma nustatant valstybinės žemės dydį tik statiniams, kurie registruoti nekilnojamųjų kultūros vertybių registre kaip savarankiški kultūros paveldo objektai.

29.7. Teismas nepagrįstai ginčo santykiuose prioritetą suteikė ne Žemės įstatymo nuostatoms ir nepagrįstai taikė Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo bei Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatas, todėl Administracijos veiksmai, atsisakant formuoti apie 1459 kv. m ploto žemės sklypą statiniams (duomenys neskelbtini), Kaune eksploatuoti, yra pagrįsti, o skundžiamas Sprendimas savo turiniu neprieštarauja jokiam aukštesnės galios teisės aktui.

29.8. Teismas netinkamai aiškino ABTĮ nuostatas dėl res judicata (galutinis teismo sprendimas) principo. Klausimas dėl sklypo dydžio, reikalingo statiniams (duomenys neskelbtini), Kaune eksploatuoti, jau buvo nagrinėtas teisme, todėl tos pačios aplinkybės nebegali būti vertinamos kitaip, t. y. paneigiant įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytųjų vertinimų, nes tokiu būdu būtų pažeisti imperatyvūs teisės aktų reikalavimai, todėl ir dėl šios priežasties nebuvo teisinio pagrindo skundžiamame Sprendime išdėstytus argumentus vertinti kaip nepagrįstus.

29.9. Teismas netinkamai aiškino ir pritaikė Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus, kadangi skundžiamame Sprendime Kauno miesto savivaldybės administracija nurodė Sprendimo priėmimo teisinį ir faktinį pagrindą, išdėstė sprendimo motyvus ir šio Sprendimo motyvacijos apimtis suteikė galimybę pareiškėjams tinkamai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Iš skundžiamo Sprendimo turinio yra galimybė suvokti, kokiu faktiniu bei teisiniu pagrindu atsisakyta formuoti ginčo sklypą, tai pat matyti, jog teisinis pagrindas, leidęs atsakovui priimti neigiamą sprendimą pareiškėjų atžvilgiu ir nesivadovauti Departamento 2022 m. birželio 23 d. sprendimu, buvo Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas, ir Taisyklių 2.4 punktas. Departamento 2022 m. birželio 23 d. sprendimas nėra tas teisės aktas, kuris gali įpareigoti Administraciją formuoti apie 1 459 kv. m ploto sklypą statiniams (duomenys neskelbtini), Kaune eksploatuoti.

29.10. Skundžiamas atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas teisingai įvertinus ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, faktinę situaciją, tinkamai motyvuotas, o pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylą ir dėl šių pažeidimų teismo sprendimas yra naikintinas.

30. Pareiškėjai pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti, bei pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus nesutikimo su atsakovo Sprendimu motyvus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. (33.205E) R-2299 ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2022 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. 21R1-237 (AG1-196/12-2022) pagrįstumo ir teisėtumo.

32. Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį. Šio įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse. Taisyklių 2 punkte nustatyta, kad projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendimai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams. Projektas rengiamas, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį.

33. Kokio dydžio valstybinės žemės sklypas turi būti formuojamas jame esančio statinio eksploatavimo poreikiams, turi būti vertinamas atskirai kiekvienoje individualioje situacijoje, priklausomai nuo faktinių aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog gali būti formuojamas ir parduotas tik tokio dydžio sklypas, kuris tiesiogiai susijęs su jame esančio statinio tikslinę paskirtį atitinkančiu realiu naudojimu (žr. civilines bylas Nr. 3K-3-428/2011, Nr. 3K-3-323/2014, Nr. 3K-3-640-611/2015).

34. Vadovaujantis ABTĮ 57 straipsnio 2 dalimi, faktai nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

35. LVAT 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje tarp tų pačių šalių, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, atsižvelgdamas į užstatytą prašomo formuoti žemės sklypo plotą, akcentavo, kad pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), Kaune, užima 393 kv. m plotą, norimas suformuoti žemės sklypo plotas yra beveik keturis kartus didesnis, o pareiškėjai nenurodė jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog sklype esančių pastatų naudojimas pagal jų tiesioginę paskirtį yra galimas tik suformavus visą 0,1486 ha ploto žemės sklypą. Be to, sklypo dalyje ties Kumelių gatve statinių nėra.

36. Taigi byloje nustatyta, jog atsakovas, remiantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nustatančiu, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį, neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymo organizuoti apie 0,1459 ha ploto, patikslinto pagal 2018 m. balandžio 19 d. KPD Kauno skyriaus pastabą pasiūlymų schemoje ties posūkio tašku 10, Projekto rengimą, kurio pasiūlymų schema, atitinkanti istorines ribas, yra suderinta su Departamentu 2018 m. balandžio 19 d.

37. Remiantis Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos 7 punktu, kultūros paveldo objektams, įrašytiems į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, žemės sklypo dydis, reikalingas statiniams eksploatuoti, nustatomas atsižvelgiant į šiems objektams Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka apibrėžtų teritorijų ribas, registruotas Kultūros vertybių registre.

38. Vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 punktu, kultūros paveldo objektai – pavieniai, kompleksiniai ar į kompleksą įeinantys objektai, registruoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, t. y. žemės sklypuose, sklypų dalyse, vandens, miško plotuose ar jų dalyse esantys statiniai ar kiti nekilnojamieji daiktai, kurie turi vertingųjų savybių ir kartu su jiems priskirta teritorija yra atskiri daiktinės teisės objektai ar gali jais būti.

39. Sutiktina su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad ginčo atveju pastatai adresu (duomenys neskelbtini), Kaune yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje, tačiau jie nėra registruoti nekilnojamųjų kultūros vertybių registre kaip savarankiški kultūros paveldo objektai. Todėl nenustačius, kad žemės sklypas formuojamas kultūros paveldo statiniams eksploatuoti, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis Metodikos 7 punkte įtvirtinta išimtimi, kuri taikoma nustatant valstybinės žemės dydį tik statiniams, registruotiems nekilnojamųjų kultūros vertybių registre, kaip savarankiškiems kultūros paveldo objektams. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas Metodikos 7 punktą taikė nesant tam teisinio pagrindo.

40. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo bei Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatas nesuponuoja atsakovų pareigos organizuoti Projekto rengimą apie 0,1459 ha ploto žemės sklypui pagal pareiškėjų Prašymą.

41. Tai, kad Departamentas nederino Projekto pasiūlymų schemos, kuri pažeistų istorines posesijos ribas ir pripažino būtinu istorinės posesijos ribų išsaugojimą, esamo teisinio reguliavimo kontekste nėra pagrindas pareiškėjams teises įgyvendinti kitaip, nei nustatyta Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

42. Kadangi atsakovas neturėjo pagrindo, kaip minėta, savo Sprendimo argumentuoti kultūros paveldo teisinio reguliavimo nuostatomis, kurios, vertinant ginčo teisinę situaciją, jokių specialiųjų teisių pareiškėjams nesukuria, Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimai priimant ginčijamą Sprendimą nebuvo pažeisti, todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad buvo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai tinkamai motyvuoti administracinį sprendimą.

43. Dėl nurodytų argumentų pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir nauju sprendimu pareiškėjų skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjų E. V. ir V. V. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys