2020-11-11 Nr. AB-21561-3-61-3-00499-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1702-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00499-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. A. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN, atsakovo atstovas), 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus PN drausmės grupės kameros Nr. 16 sąlygos buvo nepatenkinamos – nebuvo įjungta ventiliacija, kamera galėjo būti vėdinama tik per langą, joje buvo drėgna ir tamsu, langas buvo uždengtas grotomis, tai trukdė natūraliai vėdinti patalpas, patekti natūraliai šviesai, o dirbtinis apšvietimas buvo per silpnas, be to, lempos buvo be apsauginių gaubtų, dėl to iškrisdavo ir suduždavo lemputės. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas teigė patyręs neigiamus išgyvenimus.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Vilniaus PN nurodė, kad pareiškėjas jam paskirtą nuobaudą atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 16K, kurios plotas 14,46 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos, vienam asmeniui tenkantis plotas atitiko teisės aktų reikalavimus. Vilniaus PN pastatai renovuoti ir perduoti eksploatuoti 2006 metais. Pastatų ir juose esančių patalpų įrengimas atitiko tuo metu galiojusius teisės aktus ir higienos normas. Patalpose pagal poreikį ir esamas finansines galimybes nuolat atliekami remonto darbai. Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų patalpų apšvietimą, patalpose taip pat įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Patalpose įrengtos inžinerinės ventiliacijos sistemos.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 5 d. sprendimu pareiškėjo V. A. skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą; pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą dėl higienos normų neatitikimo nuo 2018 m. vasario 4 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. paliko nenagrinėtą; kitą skundo dalį atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. I-554-1063/2019 pagal pareiškėjo skundą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus PN, dėl neturtinės žalos atlyginimo nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d., kurioje pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš ventiliacijos nebuvimo, netinkamo natūralaus bei dirbtinio apšvietimo, ant langų uždėtų grotų, gaubtų ant lempų nebuvimo. Atsižvelgęs į šias aplinkybes bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 straipsnio 4 punktu, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos nuo 2018 m. vasario 4 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. paliko nenagrinėtą ir nagrinėjo tik pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. iki 2019 m. vasario 4 d.

7. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas pakankamai išsamiai bei detaliai nurodė, kad drausmės grupės kameroje Nr. 16K buvo per silpnos lemputės (36 W) ir kad šios lemputės buvo be apsauginio gaubto. Pareiškėjas nurodė, kad sąlygos kameroje higienos normų reikalavimų neatitiko ir tuo aspektu, kad jose buvo drėgna, buvo netinkama ventiliacija, kuri nebuvo įjungiama. Byloje pateiktame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento 2018 m. gruodžio 19 d. patikrinimo akte Nr. (10-12 4.80)2-55610 nurodyta, kad kameroje Nr. 16 pakabintas šviestuvas, kurio konstrukcija numato apsauginį gaubtą, tačiau kontrolės metu apsauginio gaubto nebuvo; išmatuota bendra dirbtinė apšvieta buvo 134 lx–174 lx, tai neatitiko reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atlikus patikrinimą pažeidimų, susijusių su oro temperatūra, drėgme, oro vėdinimu per langą, nebuvo nustatyta. Vilniaus PN nepateikė pareiškėjo teiginius dėl higienos normų pažeidimo paneigiančių įrodymų, nenurodė, kad kameroje Nr. 16 ant lempų buvo uždėti gaubtai ar kad būtų buvęs užtikrintas tinkamas apšvietimas. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo teiginius dėl netinkamo higienos normų užtikrinimo (netinkamo apšvietimo ir gaubtų ant lempų nebuvimo) laikė nustatytais, tačiau atmetė pareiškėjo argumentus dėl oro temperatūros, drėgmės, vėdinimo.

8. Įvertinęs tai, kad pareiškėjui Vilniaus PN 168 paras nebuvo užtikrinta teisė kalėti higienos normas atitinkančioje aplinkoje, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjui priteistina 100 Eur suma, kuri yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

III. 9. Pareiškėjas V. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 5 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

10. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų priteistinam žalos atlyginimo dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių. Pareiškėjo teigimu, teismas negalėjo remtis MMA dydžiu ir pagal jį skirti neturtinės žalos atlyginimą, nes pareiškėjas buvo nurodęs visas neturtinės žalos aplinkybes, be to, pareiškėjo teisės buvo pažeidžiamos ilgą laiką (168 paras).

11. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą arba apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu.

12. Vilniaus PN apeliaciniame skunde nurodo, kad jokių kitų pažeidimų, išskyrus per mažą dirbtinę apšvietą ir apsauginio gaubto ant šviestuvo nebuvimą, kameroje Nr. 16 nebuvo nustatyta. Atsakovo atstovas pažymi, kad visos Vilniaus PN kameros įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintomis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, kuriose nustatyta, kad kamerose įrengiamas normas atitinkantis dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, kamerose taip pat turi būti stiklo langai, užtikrinantys natūralų gyvenamųjų patalpų apšvietimą. Patalpose pagal poreikį ir esamas finansines galimybes nuolat atliekami remonto darbai. Vilniaus PN atkreipia dėmesį, kad patys nuteistieji netausoja turto, jį niokoja, sąmoningai blogina patalpų būklę – nuolat gadina šviestuvus, ardo elektros instaliaciją, gadina kitą inventorių, taip siekdami kreiptis į teismą dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Pasak atsakovo atstovo, kiekvienoje Vilniaus PN kamerų tipo patalpoje įrengta po du šviestuvus su apsauginiais gaubtais, šviestuvų įrengimas užtikrina teisės normose įtvirtintą apšvietimą.

13. Vilniaus PN pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių ypač prastų kalinimo sąlygų kameroje Nr. 16, byloje nėra duomenų apie pablogėjusią pareiškėjo fizinę ar psichinę sveikatą, pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė į Vilniaus PN administraciją. Pareiškėjas pataisos įstaigoje buvo laikomas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiti nuteistieji. Pareiškėjas nepagrindė neturtinės žalos dydžio, nenurodė, kuo grindžia šią sumą, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra nepagrįstas. Atsakovo atstovo manymu, pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti pareiškėjo galbūt patirti tam tikri nepatogumai realiai jam negalėjo sukelti tokio laipsnio neigiamų pasekmių, kurias būtų galima įvardyti kaip nežmoniškas kalinimo sąlygas, bendravimo galimybių sumažėjimą, sveikatos sutrikdymą ar jos pablogėjimą. Todėl yra visi pagrindai nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

14. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo atstovo Vilniaus PN apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

15. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Byloje ginčas kilo dėl 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui V. A. pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį iš atsakovo Lietuvos valstybės dėl netinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus PN nuo 2018 m. vasario 4 d. iki 2019 m. vasario 4 d.

17. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad teisme yra nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo skundą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus PN, kurioje pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina iš ventiliacijos nebuvimo, netinkamo natūralaus bei dirbtinio apšvietimo, ant langų uždėtų grotų, gaubtų ant lempų nebuvimo, pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos, patirtos nuo 2018 m. vasario 4 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d., paliko nenagrinėtą. Įvertinęs pareiškėjo kalinimo sąlygas Vilniaus PN nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. iki 2019 m. vasario 4 d., pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 168 paras buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas higienos sąlygas (netinkamas dirbtinis kameros Nr. 16 apšvietimas ir gaubtų ant lempų nebuvimas) bei priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

18. Pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniais skundais apskundė tiek pareiškėjas, tiek atsakovas. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė neturtinės žalos atlyginimo dydį, mano, kad turėjo būti priteista visa pareiškėjo prašytą suma, t. y. 800 Eur. Atsakovas gi nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas, mano, kad pareiškėjui neturėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kitų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvų bylos šalys apeliaciniuose skunduose nereiškia.

19. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Taip pat pabrėžtina, jog teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

21. Pažymėtina, kad atsakovo atstovo apeliaciniame skunde nėra jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, susijusias su atsakovo atstovo neteisėtais veiksmais (neveikimu) pareiškėjui neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo nurodytų pažeidimų, juos detaliai išanalizavo ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, kuriomis remiantis reikėtų keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl pareiškėjo gyvenimo ir buities sąlygų Vilniaus PN.

23. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog pats atsakovo atstovas iš esmės neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui Vilniaus PN kameroje Nr. 16 nebuvo užtikrintas teisės aktų reikalavimus atitinkantis dirbtinis apšvietimas, taip pat kad šviestuvas buvo be apsauginio gaubto. Atsakovo atstovas neginčija ir pirmosios instancijos teismo nustatytos šių pažeidimų trukmės (nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. iki 2019 m. vasario 4 d.). Vilniaus PN apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, esą nustatyti higienos normų pažeidimai buvo pašalinti, taip pat kad dėl nustatytų pažeidimų kalti patys kameroje laikomi nuteistieji, kurie niokoja gyvenamosiose patalpose esantį inventorių, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad Vilniaus PN nevykdė teisės aktuose nustatytos pareigos užtikrinti pareiškėjui tinkamas kalinimo sąlygas. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad aptariami pirmosios instancijos teismo nustatyti pažeidimai buvo pašalinti tik 2019 metų sausį, o pareiškėjas Vilniaus PN kameroje Nr. 16 buvo laikomas nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. iki 2019 m. vasario 4 d. Vilniaus PN nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad būtent pareiškėjas ginčo laikotarpiu sugadino kameros Nr. 16 inventorių. Kita vertus, teisės aktuose yra įtvirtinta nuteistųjų atsakomybė už gyvenamosiose patalpose esančio inventoriaus sugadinimą, pataisos įstaigos administracija už tai gali taikyti tam tikras poveikio priemones, tačiau tai jos neatleidžia nuo teisės aktuose įtvirtintos pareigos užtikrinti tinkamas įstaigoje laikomų asmenų kalinimo sąlygas.

24. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl pareiškėjo pareigos pateikti įrodymus, pažymi, kad dėl įrodinėjimo šio pobūdžio bylose Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) nuosekliai akcentuoja, jog pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04); 2009 m. spalio 15 d. sprendimą byloje Antipenkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 33470/03)). Būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą sąlygomis, neatitinkančiomis objektyvių reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti kalinių fizinę ir psichinę sveikatą (žr., pvz., 2011 m. sausio 25 d. spendimą byloje Elefteriadis prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 38427/05)). Todėl nepagrįstas atsakovo atstovo teiginys, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei jos dydžio.

25. Nagrinėjant apeliacinių skundų argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, pažymėtina, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

26. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

27. Teisėjų kolegija, vertindama, ar pareiškėjui turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, ar tik pakanka pripažinti padarytą pareiškėjo teisių pažeidimą, pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

28. Pažymėtina, kad valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12, Nr. 29292/12, Nr. 69598/12, Nr. 40163/13, Nr. 66281/13, Nr. 70048/13 ir Nr. 70065/13); 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04)).

29. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas Vilniaus PN nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. iki 2019 m. vasario 4 d. (168 paras) buvo kalinamas neužtikrinant tinkamo kameros apšvietimo, taip pat ant šviestuvo nebuvo gaubto. Atsižvelgdama į pažeidimų pobūdį ir trukmę, teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl jo poveikio pareiškėjo patirti negatyvūs išgyvenimai savo intensyvumu peržengia minimalias ribas ir sukelia neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginama priteisiant kompensaciją.

30. Pareiškėjas prašo, kad jam būtų priteista 800 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.

31. Atsižvelgus į pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį ir jo trukmę, į tai, kad nenustatyta, jog buvo pakenkta pareiškėjo sveikatai, į kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pareiškėjui pagrįstai priteistas 100 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

32. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, o apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. A. ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Vilniaus pataisos namų apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė