2019-08-22 Nr. AB-16847-3-66-3-00079-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-5300-261/2016

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00079-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.5; 8.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkaneckienei,

dalyvaujant užsieniečiui G. D. P.,

užsieniečio atstovei advokatei Astai Astrauskienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

vertėjai S. B.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal P. A. Respublikos piliečio G. D. P., apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. liepos 21 d. sprendimo byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio policijos rinktinės teikimą dėl P. A. Respublikos piliečio G. D. P. sulaikymo ir laikino apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio policijos rinktinė (toliau – ir Pasienio policija) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydama sulaikyti ir apgyvendinti P. A. Respublikos pilietį G. D. P. (toliau – ir užsienietis) Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) iki kol bus priimti atitinkami sprendimai dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, trims mėnesiams, t. y. iki 2019 m. spalio 21 d.

2. Pasienio policija nurodė, kad Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Nustatyta, kad Interpolo duomenų bazėje yra įvestas perspėjimas, kad G. D. P. gali kelti grėsmę visuomenės saugumui, yra duomenys, jog asmuo prisistato skirtingais vardais. Nurodė, kad yra pagrindas manyti, jog Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, siekdamas išvengti grįžimo į užsienio valstybę, gali pasislėpti, todėl jam būtina taikyti laisvės apribojimą.

II. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2019 m. liepos 21 d. sprendimu Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio policijos rinktinės teikimą tenkino ir nutarė sulaikyti bei laikinai apgyvendinti P. A. Respublikos pilietį G. D. P. Užsieniečių registracijos centre 3 mėnesių laikotarpiui iki 2019 m. spalio 21 d., iki kol bus priimti atitinkami sprendimai dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

4. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir taikytiną teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad yra būtinybė taikyti jam judėjimo laisvės apribojimą bei atsižvelgiant į tai, kad G. D. P. neteisėtai atvyko ir neteisėtai yra Lietuvos Respublikoje, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 10, 23 straipsniais, 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 116 straipsnio 1 dalimi, 117 straipsniu, nutarė tenkinti teikimą.

III. 5. P. A. Respublikos pilietis G. D. P. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. liepos 21 d. sprendimo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – Pasienio policijos rinktinės teikimo netenkinti arba tenkinti iš dalies, pritaikant apeliantui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

6. Užsienietis nurodo, kad jis tiek nagrinėjant minėtą teikimą, tiek šiuo metu teikiant šį apeliacinį skundą, turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, taip kaip jis yra apibrėžiamas UTPĮ 2 straipsnio 20 punkte, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apelianto sulaikymo pagrindų, netinkamai aiškino bei taikė UTPĮ 113 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Taip pat, apelianto vertinimu, atsižvelgiant į jo turimą teisinį statusą, teismas netinkamai aiškino bei taikė UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 2 ir 5 punktų nuostatas. Šiuo atveju nėra ginčo, jog apelianto prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvai dar nėra išsiaiškinti, tačiau tai nereiškia, jog sulaikymo klausimo nagrinėjimo metu nesant išsiaiškintų prieglobsčio motyvų, vien šios sąlygos buvimo pakanka, jog būtų galima sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Taip pat turi būti įvertintos aplinkybės, ar yra pagrindas manyti, jog prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Apeliantas atvyko į Lietuvos Respubliką su Baltarusijos Respublikoje išduota trumpalaike viza ir užkart pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį, t. y. Lietuvos Respublika yra apelianto tikslas, o ne tranzitinė valstybė, su tikslu kreiptis dėl tarptautinės apsaugos. Nėra duomenų apie jo ketinimus slėptis ar kitaip pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog jo išsiuntimo/ grąžinimo klausimas nėra išspręstas, o prieglobsčio prašymas vis dar nagrinėjamas, todėl Apeliantas, suinteresuotas gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tikrai neketina pasislėpti ar kitaip pažeisti pažeidė Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygų ir tvarkos aprašo.

7. Užsienietis teigia, kad procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais, jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jais remiantis ir galima daryti išvadą, ar egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui galimybė. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino jo išsakytų paaiškinimų teismo posėdžio metu, t. y. kad Interpolo duomenų bazėje įvestas perspėjimas yra vienas iš pagrindų konstatuoti jo kilmės valstybės atliekamą persekiojimą, dėl ko jis ir kreipėsi su prašymu suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Nurodo, kad jeigu perspėjimas ir jam pareikšti įtarimai būtų nesufabrikuoti, būtų buvęs priimtas sprendimas ir/ar pradėta ekstradicijos procedūra, tačiau šis perspėjimas, jo vertinimu, įvestas būtent tikslu sukompromituoti jį ir apsunkinti galimybes gauti bet kokią kitų valstybių apsaugą dėl vykdomo persekiojimo jo kilmės valstybėje.

8. Užsienietis nurodo, kad jis yra asmuo, kurio atžvilgiu yra priimtas sprendimas nagrinėti prieglobsčio prašymą iš esmės, ir nors prieglobsčio prašytojas neturi šeiminių santykių ar gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, tačiau atsižvelgiant į gero administravimo principą, užsieniečio prašymas dėl prieglobsčio negali būti nagrinėjamas tik formaliai. Apelianto vertinimu, sulaikymas nagrinėjimu atveju nėra būtina ir proporcinga priemonė siekiant užtikrinti, kad sprendimas dėl užsieniečio teisinio statuso būtų priimtas ir įvykdytas.

9. Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo skundą atmeti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

10. Užsieniečių registracijos centras nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad šiuo atveju nėra aplinkybių, leidžiančių teigti, jog užsienietis gali pasislėpti. Iš užsieniečio bylos medžiagos bei užsieniečio duotų paaiškinimų nustatyta, kad G. D. P. P. A. Respublikoje buvo kaltinamas seksualiniais nusikaltimais ir pasislėpė nuo baudžiamojo persekiojimo. Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyba informavo, kad 2002 m. P. A. Respublikoje G. D. P. kreipėsi į kelis vaikų globos namus, melagingai informavo, kad yra vedęs ir nori priimti kelis vaikus globai. Perkėlus vaikus į jo namus, jie buvo apsvaiginti ir seksualiai išnaudoti. G. D. P. buvo suimtas, jam paskirtas paleidimas už užstatą, tačiau jis išvyko iš šalies. Be to, 2009 m. jis buvo suimtas ir nuteistas Baltarusijos Respublikoje už pasikėsinimą apiplėšti banką. Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos duomenimis G. D. P. yra vertinamas kaip pavojingas ir linkęs smurtauti. Pažymi, kad G. D. P. atvykdamas į Lietuvos Respubliką neturėjo Šengeno valstybės vizos, jo kelionės dokumente yra Baltarusijos Respublikos kompetentingų institucijų žyma, kad jis privalo išvykti iš Baltarusijos Respublikos iki 2018 m. lapkričio 30 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsieniečio sulaikymo ir apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad yra būtinybė taikyti P. A. Respublikos piliečiui G. D. P. judėjimo laisvės apribojimą bei, atsižvelgdamas į tai, kad G. D. P. neteisėtai atvyko bei neteisėtai yra Lietuvos Respublikoje, sprendė, jog yra pagrindas užsienietį sulaikyti bei laikinai apgyvendinti Užsieniečių registracijos centre 3 mėnesių laikotarpiui iki 2019 m. spalio 21 d., iki kol bus priimti atitinkami sprendimai dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

13. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grindžia aplinkybėmis, nėra duomenų apie jo ketinimus slėptis ar kitaip pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymus, jo išsiuntimo/ grąžinimo klausimas nėra išspręstas, o prieglobsčio prašymas vis dar nagrinėjamas, todėl sulaikymas nagrinėjimu atveju nėra būtina ir proporcinga priemonė.

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausiai pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (lot. – paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3912-415/2019).

15. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, remiantis UTPĮ 113 straipsnio 2 dalimi, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). Pagal šio straipsnio 3 dalį, Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ir (arba) jo šeimos narys ar kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas tik šiais pagrindais: 1) jis serga epideminį potencialą turinčiomis ligomis, kurios apibrėžtos Pasaulinės sveikatos organizacijos dokumentuose, arba kitomis žmonių užkrečiamosiomis (infekcinėmis ar parazitinėmis) ligomis, kurioms pagal Lietuvos Respublikos įstatymus taikomi kontrolės reikalavimai; 2) kai siekiama jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos.

16. Pagal UTPĮ 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais.

17. Dėl galimybės užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę (UTPĮ 115 str. 1 d.). Pagal UTPĮ 112 straipsnį, užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ir dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, taikomas užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

18. Nagrinėjamoje byloje pabrėžtina, jog byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad G. D. P. į Lietuvos Respubliką pateko neteisėtai, pareiškėjas deklaravo, kad Lietuvos Respublikoje nekilnojamojo turto ir deklaruojamų piniginių lėšų neturi (asmens byla, b. l. 2), teisėti jo pragyvenimo šaltiniai šalyje nežinomi. Pažymėtina svarbi aplinkybė, kad bylos duomenimis nustatyta, jog Interpolo duomenų bazėje yra įvestas perspėjimas, kad G. D. P. gali kelti rimtą ir neišvengiamą grėsmę visuomenės saugumui, taip pat yra duomenys, jog asmuo prisistato skirtingais vardais, o Interpolo statusas dėl šio asmens yra „pavojingas“ (asmens byla, b. l. 5, 25–29). Taip pat Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyba 2019 m. liepos 24 d. raštu informavo Migracijos departamentą, kad 2002 m. P. A. Respublikoje G. D. P. kreipėsi į kelis vaikų globos namus, melagingai informavo, kad yra vedęs ir nori priimti kelis vaikus globai; perkėlus vaikus į jo namus, jie buvo apsvaiginti ir seksualiai išnaudoti; G. D. P. buvo suimtas, jam paskirtas paleidimas už užstatą, tačiau jis išvyko iš šalies. Be to, 2009 m. jis buvo suimtas ir nuteistas Baltarusijos Respublikoje už pasikėsinimą apiplėšti banką. Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos duomenimis G. D. P. yra vertinamas kaip pavojingas ir linkęs smurtauti (asmens byla, b. l. 38).

19. Taigi atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir saugumui, todėl jo sulaikymas Užsieniečių registracijos centre yra pateisinama ir proporcinga priemonė įvertinant tikslus, kurių siekiama ją taikant (Įstatymo 113 str. 2 d.). Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, užsieniečio sulaikymas šiuo konkrečiu atveju yra būtinas sprendžiant dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, o alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju neužtikrintų, kad užsienietis nebepažeis viešosios tvarkos ir nesislapstys nuo valstybės valdžios institucijų.

20. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus ir byloje nustatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgusi į pareiškėjo teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas G. D. P. skirti sulaikymą šiuo metu yra visiškai proporcingas siekiamiems tikslams. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o G. D. P. apeliacinis skundas atmetamas. Be to, paminėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatos. Minėto straipsnio 4 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Taigi skundžiamu Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. liepos 21 d. sprendimu pritaikytas užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas visiškai atitinka anksčiau aptartas Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatas.

21. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

P. A. Respublikos piliečio G. D. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. liepos 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius