d81ef489-e872-4dc5-8fba-c9167fd2381a · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-710-264/2016;Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01710-2015-6;Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.4.; 2.1.2.4.2.7.; 3.3.1.14.; 3.3.1.21. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 31 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų: kolegijos pirmininkės ir pranešėjos AuÅ¡ros Baubienės, teisėjų Virginijos Gudynienės, Izoldos Nėnienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Z.

R. apeliacinį skundÄ dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-2055-836/2015 pagal ieÅ¡kovo Z. R. ieÅ¡kinį atsakovui E. N., trečiajam asmeniui ŽŪB „Minaičiai“ dėl reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo apsimestinėmis, sudarytomis dėl apgaulės ir jų pripažinimo negaliojančiomis bei neteisėtai atsakovo įgytų lėšų priteisimo,Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I.Ginčo esmė IeÅ¡kovas Z.

R. ieÅ¡kinyje prašė pripažinti 2013-04-04 ir 2013-09-30 reikalavimo perleidimo sutartis, pasiraÅ¡ytas tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo apsimestinėmis, kuriomis buvo siekiama pridengti pavedimo (atstovavimo) teisinius santykius, ir panaikinti Å¡ių apsimestinių reikalavimo perleidimo sutarčių 3.1 punktų sÄ lygas, kaip neatitinkančias vartojimo sutarčių sÄ lygoms keliamų sÄ Å¾iningumo reikalavimų arba Å¡ias reikalavimo perleidimo sutartis pripažinti negaliojančiomis, kaip sudarytas dėl apgaulės; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai likusiÄ negrÄ Å¾intÄ 40 519 Eur sumÄ , kuriÄ pagal reikalavimo perleidimo sutartis atsakovas gavo iÅ¡ ŽŪB ,,Minaičiai“; priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei priteisti visas ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad atsakovas naudodamas apgaulę bei psichologinį smurtÄ , o taip pat pasinaudojęs sunkia savo atstovaujamojo Z. R. sveikatos bÅ«kle, privertė Z. R. pasiraÅ¡yti apsimestinius sandorius – 2013-04-04 reikalavimo perleidimo sutartį bei 2013-09-30 reikalavimo perleidimo sutartį. IÅ¡ tikrųjų Å¡alys sudarė ne reikalavimo perleidimo sutartis, o pavedimo (teisinių paslaugų) sutartį, o reikalavimo perleidimo sutartys buvo tik apsimestiniai sandoriai, kurie buvo skirti pateikti (duomenys neskelbtini) apygardos teismui tam, kad atsakovas nebÅ«damas advokatu ir neturėdamas teisinio iÅ¡silavinimo galėtų atstovauti ieÅ¡kovÄ civilinėje byloje.

Pagal reikalavimo perleidimo sutartis iÅ¡ viso atsakovui buvo pervesta 60 792,40 Eur. Atsakovas grÄ Å¾ino tik 20273,40 Eur, o likusiÄ 40 519 Eur sumÄ pasiliko sau ir ignoravo ieÅ¡kovo daugkartinius raginimus grÄ Å¾inti visÄ iÅ¡ ŽŪB ,,Minaičiai“ gautÄ sumÄ .Atsakovas E. N. atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.Trečiasis asmuo ŽŪB „Minaičiai“atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015-11-24 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo Z. R. 13,13 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybei.Dėl sandorių tariamumo. Teismas nurodė, kad E. N. kartu su kitais tinkamais atstovais pagal pavedimÄ ieÅ¡kovÄ Z. R. atstovavo dar prieÅ¡ reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymÄ kitose civilinėse bylose, iÅ¡keltose tarp Z. R. ir ŽŪB ,,Minaičiai“, ir tokiam atstovavimui teismuose nereikėjo sudaryti jokių reikalavimo perleidimo sutarčių.

Teismai tokį jo (Z. R.) atstovavimÄ laikė tinkamu, todėl tikėtina, kad Z. R. suprato, kad toks jo atstovavimas yra tinkamas ir jokių reikalavimo perleidimo sutarčių jam papildomai sudaryti nereikia. 2013-09-30 reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta jau Å iaulių apygardos teismo 2013-06-25 nutartimi patvirtinus Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį ir civilinę bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktus. Jeigu ieÅ¡kovas Z. R. 2015-04-04 reikalavimo perleidimo sutartį bÅ«tų pasirašęs turint Å¡alims tikslÄ pateikti jÄ (duomenys neskelbtini) apygardos teismui dėl Z.

R. atstovavimo, kol jis sirgo, tai akivaizdu, kad Z. R. nebūtų pasirašęs 2013-06-18 taikos sutarties. Be to, nebuvo tikslo sudaryti 2013-09-30 reikalavimo perleidimo sutartį tam, kad E. N. galėtų toliau atstovauti Z. R., nes iš 2013-09-30 reikalavimo perleidimo sutarties turinio matyti, kad ši sutartis nebuvo susijusi su (duomenys neskelbtini) apygardos teisme nagrinėjamomis civilinėmis bylomis. Ieškovo teiginiai, kad šalys sudarė ne reikalavimo perleidimo sutartis, o pavedimo (teisinių paslaugų) sutartį neatitinka jo faktinių veiksmų po 2013-04-04 ir 2013-09-30 sutarčių pasirašymo, t. y. jis teikė prašymus, susijusius su minėtų sutarčių vykdymu, savo prašymuose aiškiai nurodė, kad prašo vykdyti būtent reikalavimo perleidimo sutartis ir jų pagrindu atsirandančias jo teises.

Atsakovas darydamas mokėjimo pavedimus nurodė, kad yra vykdomi mokėjimai būtent pagal 2013-04-04 ir 2013-09-30 reikalavimo perleidimo sutartis, kas rodo, kad jis vykdė reikalavimo perleidimo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus. Taigi tiek ieškovo, tiek atsakovo veiksmai po 2013-04-04 ir 2013-09-30 reikalavimo perleidimo sutarčių pasirašymo (minėtų sutarčių vykdymas), rodo, kad šalys iš tikrųjų siekė minėtose sutartyse nurodytų teisinių tikslų ir sudarė reikalavimo perleidimo sutartis, o ne pavedimo (teisinių paslaugų) sutartis.

Teismui nebuvo pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas galėjo nesuprasti pasiraÅ¡omų sutarčių 3.1 punkto sÄ lygų ir juo sukuriamų pasekmių, juo labiau tikėtis, kad minėtų sutarčių 3.1 punktas nebus vykdomas. IeÅ¡kovas nenurodė rimtų susirgimų, dėl kurių jis galėjo nesuprasti sudaromų sandorių esmės, teismui nebuvo pagrindo manyti, kad ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klės pablogėjimas galėjo lemti reikalavimo perleidimo sutarčių pasiraÅ¡ymÄ . IeÅ¡kovo pasiraÅ¡ytų dokumentų kiekis, skirtingas pasiraÅ¡ymo laikas rodo, kad ieÅ¡kovas turėjo laiko apsvarstyti pasiraÅ¡omų dokumentų turinį ir paneigia aplinkybes, kad atsakovas ieÅ¡kovo atžvilgiu galėjo taikyti spaudimÄ , psichologinį smurtÄ ar grasinimus.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė sandorių apsimestinumo – sutarčių nuostatos ir jų vykdymas (ieÅ¡kovas rašė praneÅ¡imus apie reikalavimo teisės perleidimus, praÅ¡ymus, susijusius su minėtų sutarčių vykdymu, atsakovas pervedė dalį pinigų vykdymas minėtas sutartis), patvirtina, kad Å¡alys siekė sukurti reikalavimo perleidimo teisinius santykius, o ne pavedimo (teisinių paslaugų) teisinius santykius. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo pripažinti 2013-04-04 ir 2013-09-30 reikalavimo perleidimo sutarčių apsimestinėmis (CK 1.87 straipsnis), todėl šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ atmetė.Dėl tarp Å¡alių sudarytų sandorių sÄ lygų nesÄ Å¾iningumo.

Teismui nepripažinus, kad 2013-04-04 bei 2013-09-30 reikalavimo perleidimo sutartys yra apsimestiniai sandoriai, kuriais buvo pridegta atstovavimo (pavedimo) sutartis, nebuvo pagrindo ieÅ¡kovo nurodytais argumentais minėtas reikalavimo perleidimo sutartis kvalifikuoti kaip vartojimo sutartis ir taikyti teisines pasekmes atsirandančias iÅ¡ minėtų sutarčių. Be to reikalavimo perleidimo sutartys buvo sudarytos tarp dviejų fizinių asmenų, ieÅ¡kovas turi įgijęs nemažai vadovavimo patirties, yra pasirašęs tipinių sutarčių, buvęs ilgametis ŽŪB ,,Minaičiai“ vadovas, kuriam daugelį metų nuolat tekdavo sudaryti įvairius teisinius sandorius, todėl teismui nebuvo pagrindo ieÅ¡kovo pripažinti silpnesniÄ jÄ sandorių Å¡alimi.

Teismo vertinimu, reikalavimo perleidimo sutarčių 3.1 punkto nuostatos dėl sutarties kainos ir apmokėjimo tvarkos buvo aiÅ¡kiai suformuluotos, neprieÅ¡taraujančios imperatyvioms teisės normoms ar vieÅ¡ajai tvarkai. Ä®statymai nedraudžia susitarti dėl tokios atsiskaitymo tvarkos kaip nurodyta reikalavimo perleidimo sutarčių 3.1 punkte. IÅ¡ pradžių Z. R. tokia reikalavimo perleidimo sutartyse nurodyta sutarties kaina tiko, jis Å¡ių nuostatų neginčijo. IeÅ¡kovo reikalavimÄ panaikinti 2013-04-04 ir 2013-09-30 reikalavimo perleidimo sutarčių 3.1 punktų sÄ lygas, kaip neatitinkančias vartojimo sutarčių sÄ lygoms keliamų sÄ Å¾iningumo reikalavimų, teismas atmetė kaip nepagrįstÄ .Dėl sandorių pripažinimo sudarytais dėl apgaulės. Z.

R. nuo 2004-11-23 iki 2012-05-18 buvo ŽŪB ,,Minaičiai“ vadovu. Jis turėjo žinoti, kokia yra ŽŪB ,,Minaičiai“ finansinė padėtis ir kokios yra galimybės jam atgauti skolÄ iÅ¡ minėtos bendrovės. Z. R. pats iÅ¡ pradžių dalyvavo (duomenys neskelbtini) apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylÄ . Be to, Z. R. daug metų buvo ir yra kitų įmonių vadovu. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas turėjo įgijęs pakankamai patirties ir galėjo tinkamai įvertinti susidariusiÄ situacijÄ ir galimybes iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ ŽŪB ,,Minaičiai“, o kilus abejonėms jis galėjo pasikonsultuoti su kompetentingais asmenimis.

IeÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai, kad jis buvo įtikintas ir pasitikėjo atsakovu, manė, kad sutartys bus nevykdomos, todėl sutartis pasirašė, parodo, kad ieÅ¡kovas nebuvo visiÅ¡kai apdairus ir rÅ«pestingas, bet prieÅ¡ingai - jis elgėsi itin rizikingai ir nepamatuotai.             Byloje nenustačius apgaulės dėl esminių 2013-04-04 ir 2013-09-30 reikalavimo perleidimo sutarčių elementų, egzistavusių sandorių sudarymo metu, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinio reikalavimas dėl minėtų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis CK 1.91 str. nurodytu pagrindu yra nepagrįstas.Nepripažinus 2013-04-04 ir 2013-09-30 reikalavimo perleidimo sutarčių apsimestinėmis, kuriomis buvo siekiama pridengti pavedimo (atstovavimo) teisinius santykius ir nepanaikinus Å¡ių apsimestinių reikalavimo perleidimo sutarčių 3.1 punktų sÄ lygų, kaip neatitinkančių vartojimo sutarčių sÄ lygoms keliamų sÄ Å¾iningumo reikalavimų, bei nepripažinus Å¡ias reikalavimo perleidimo sutartis negaliojančiomis, kaip sudarytas dėl apgaulės, teismas atmetė ieÅ¡kovo reikalavimus dėl likusios negrÄ Å¾intos 40 519,00 Eur sumos, kuriÄ pagal reikalavimo perleidimo sutartis E. N. gavo iÅ¡ ŽŪB ,,Minaičiai", bei 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo priteisimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovas Z. R. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti; priteisti ieÅ¡kovui bylinėjimosi iÅ¡laidas; apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliaciniame skunde nurodomi Å¡ie argumentai:1. Teismo sprendimas yra nepagrįstas galiojančiais teisės aktais, suformuota teismų praktika bei faktinėmis bylos aplinkybėmis, patvirtintomis byloje esančiais įrodymais bei Å¡alių duotais paaiÅ¡kinimais.

Be to pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai ignoravo atsakovo E. N. procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžių metu iÅ¡dėstytas aplinkybes, kuomet jis pats pripažino reikalavimo perleidimo sutarčių apsimestinumo faktÄ bei siekį Å¡iomis apsimestinėmis sutartimis pridengti tikruosius tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvusius santykius. Toks esminių bylos aplinkybių ignoravimas lėmė nepagrįsto ir neteisingo teismo sprendimo priėmimÄ .2. Teismo sprendime visiÅ¡kai neatsižvelgta į tai, jog atsakovas pripažino reikalavimo perleidimo sutarčių ir jų sÄ lygų apsimestinumÄ .

Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, jog likusi pusė pinigų atiteks atsakovui, kaip atlygis už Z. R. atstovavimÄ visose civilinėse bylose, derybose su ŽŪB „Minaičiai“ savininkais, dokumentų byloms rinkimÄ . Å ias aplinkybes atsakovas pripažino ir bylos nagrinėjimo metu (2015-10-07 parengiamojo teismo posėdžio garso įraÅ¡o 2 dalies (po pertraukos) nuo 27 min. 03 s. iki 27 min. 17 s.; 2015-11-04 teismo posėdžio garso įraÅ¡o 3 dalies (po dviejų pertraukų) nuo 06 min. 30 s. iki 07 min. 01 s.; 2015-11-04 teismo posėdžio garso įraÅ¡o 3 dalies (po dviejų pertraukų) nuo 07 min. 01 s.; 2015-11-04 teismo posėdžio garso įraÅ¡o 3 dalies (po dviejų pertraukų) nuo 33 min. 30 s.).

Atsakovo argumentai ir paaiÅ¡kinimai paneigia teismo sprendimo iÅ¡vadÄ , jog Å¡alys neva siekė sukurti reikalavimo perleidimo teisinius santykius. Å alis siejo tik atstovavimo santykiai, kiek tai buvo susiję su teisinių paslaugų teikimu dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ ŽŪB „Minaičiai“, o atsakovas E. N. patvirtino, kad jo pasiÅ«lytomis ir paruoÅ¡tomis reikalavimo perleidimo sutartimis jis siekė tik pridengti paslaugų (pavedimo) teisinius santykius ir reikalavimo perleidimo sutarčių 3.1 punkte buvo numatytas ne atlygis už perleidžiamÄ reikalavimÄ , o pridengtas E. N. siekiamas gauti atlyginimas už jo teikiamas teisines paslaugas Z.

R..3. 2015-11-04 teismo posėdyje atsakovas patvirtino, kad jis pasiÅ«lė pasiraÅ¡yti reikalavimo perleidimo sutartis, kad jis sutarčių tekstus parengė savo iniciatyva jų tekstų nederindamas su Z. R. bei nurodė, jog tik paties E. N. vienaÅ¡aliÅ¡ka iniciatyva reikalavimo perleidimo sutarčių 3.1 punktuose buvo nurodyta tokia Z. R. nenaudinga tariamo reikalavimo perleidimo kaina ir apmokėjimo tvarka.4. Reikalavimo perleidimo sutarčių 3.1 punkto sÄ lygos visiÅ¡kai neatitinka tokių sutarčių sudarymo praktikos ir reikalavimo perleidimo teisinių santykių esmės. Pagal tokias sutarties sÄ lygas, tuo atveju, jeigu ŽŪB „Minaičiai“ bÅ«tų likę nesumokėję bent 1 Lt (iÅ¡ visos skolos), tai E. N. galėjo pirminiam kreditoriui Z.

R. nemokėti absoliučiai nieko. Aplinkybė, jog reikalavimo perleidimo sutarčių 3.1 punkte numatyta, jog Z. R. teisę į atlygį už tariamai perleistÄ reikalavimÄ Ä¯gyja tik po to, ir tik jeigu ŽŪB „Minaičiai“ sumoka visÄ skolÄ naujajam kreditoriui E. N., rodo, kad Å¡alys realiai neturėjo jokių ketinimų sukurti reikalavimo perleidimo teisinius santykius, nes tokios sÄ lygos yra visiÅ¡kai neįprastos ir neatitinkančios tokių teisinių santykių esmės. Neapsimestinės sutarties tokiomis sÄ lygomis savo laisva valia, be apgaulės ir nesant psichologinio smurto, nepasiraÅ¡ytų joks asmuo, nes tokios sutarties sÄ lygos yra ne tik akivaizdžiai nesÄ Å¾iningos, tačiau ir neprotingos bei prieÅ¡taraujančios elementariai ekonominei logikai, o taip pat reikalavimo perleidimo sutarčių esmei ir paskirčiai.5.

Reikalavimo perleidimo sutarčių apsimestinumo ieškovui iš esmės įrodinėti nebereikėjo, nes šiuos faktus pripažino pats atsakovas, o teismas tokiu atveju turėjo vadovautis LR CPK 182 str. 1 d. 5 punkto nuostatomis, tačiau teismas jomis nesivadovavo ir sprendime nepasisakė dėl atsakovo pripažintų faktų.

6. Teismo argumentai, kad E. N. atstovavo Z. R. dar prieÅ¡ reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymÄ , dėl ko Z. R. suprato, kad toks jo atstovavimas yra tinkamas ir jokių reikalavimo perleidimo sutarčių jam papildomai sudaryti nereikia yra visiÅ¡kai nepagrįsti, kadangi teismas Å¡iuo atžvilgiu neatsižvelgė į iÅ¡ esmės pasikeitusias aplinkybes, t.y. Z. R. smarkiai pablogėjusiÄ sveikatÄ , dėl ko jis nebegalėjo dalyvauti teismo posėdžiuose, kuo ir pasinaudojo atsakovas E. N. įtikindamas Z. R., jog tokioje situacijoje yra vienintelė galima iÅ¡eitis, t.y. bÅ«tina papildomai pasiraÅ¡yti, jo teigimu tik fiktyviÄ , reikalavimo perleidimo sutartį ir teigdamas, jog tik tokiu atveju jis galės atstovauti Z. R. vienas pats, o prieÅ¡ingu atveju, bylos nagrinėjimas visiÅ¡kai sustos ir skolos atgavimas iÅ¡ ŽŪB „Minaičiai“ taps nebeįmanomu.

7. Teismas neatsižvelgė į tai, jog E. N. negalėjo įgyti reikalavimo iÅ¡ savo atstovaujamojo Z. R., kadangi pagal analogijÄ turi bÅ«ti taikomas LR CK 6.102 str. 2 dalies draudimas. Å i aplinkybė laikytina dar vienu pagrindu tam, jog reikalavimo perleidimo sutartys bÅ«tų pripažintos negaliojančiomis, o visi E. N. neteisėtai gauti pinigai bÅ«tų grÄ Å¾inti jų savininkui Z. R.. Šį faktÄ patvirtina ir kasacinio teismo 2009m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009.

8. Atsakovas aiÅ¡kiai patvirtino, jog tuo metu ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klė buvo itin prasta ir tik dėl tos priežasties jis negalėjo dalyvauti teismo posėdžiuose. Tačiau prieÅ¡ingai nei nurodyta teismo sprendime, tokios aplinkybės visiÅ¡kai nepatvirtina, jog Z. R. siekė atsisakyti savo reikalavimų ar juos perleisti kitiems asmenims, nes jis aiÅ¡kiai suprato, kad yra skolingas savo kreditoriui K. Z., o neatgavęs pinigų iÅ¡ ŽŪB „Minaičiai“, neturės jokių galimybių grÄ Å¾inti Å¡ios skolos. Be to, negalima sutikti su teismo teiginiais, kad ieÅ¡kovas nenurodė rimtų susirgimų, dėl kurių jis galėjo nesuprasti sudaromų sandorių esmes, kadangi ieÅ¡kovas ne tik tiksliai nurodė tuo metu buvusius savo susirgimus, bet ir į bylÄ pateikė tai patvirtinančius dokumentus.

9. Negalima sutikti su teismo iÅ¡vadomis dėl 2013-06-18 taikos sutarties sudarymo. E. N. nurodė Z. R., jog skolininkas ŽŪB „Minaičiai“ sutinka grÄ Å¾inti visÄ skolÄ , tik taikos sutartimi praÅ¡o iÅ¡dėstyti skolos mokėjimÄ Ä¯ tris dalis. E. N. nurodė, kad reikia pasiraÅ¡yti Å¡iÄ taikos sutartį ir tuomet ŽŪB „Minaičiai“ sumokės visus pinigus E. N.. IeÅ¡kovas pasirašė ant E. N. pateiktos 2013-06-18 taikos sutarties, pagrįstai tikėdamasis, kad teisminiai ginčai baigsis ir bus iÅ¡spręstos susidariusios finansinės problemos.10.

E. N. pradėjo įtikinėti Z. R., jog yra bÅ«tina pasiraÅ¡yti dar vienÄ reikalavimo perleidimo sutartį dėl 5 792,40 Eur skolos tam, kad visos 60 792,40 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ ŽŪB „Minaičiai“ galėtų bÅ«ti vykdomas bendrai, kas E. N. tikinimais bÅ«tų ženkliai ekonomiÅ¡kiau ir skola bÅ«tų atgauta greičiau. Z. R. pasitikėdamas E. N. ir manydamas, kad yra veikiama tik įgaliotojo naudai, pasirašė 2013-09-30 reikalavimo perleidimo sutartį bei kartu su Å¡ia sutartimi pateiktÄ praneÅ¡imÄ , adresuotÄ skolininkui ŽŪB „Minaičiai“ apie tariamÄ reikalavimo perleidimÄ .

Aplinkybę, jog Z. R. nebuvo jokio tikslo realiai perleisti reikalavimo teisės į 5 792,40 Eur ŽŪB „Minaičiai“ skolÄ Â patvirtina ir tai, jog Å¡i ŽŪB „Minaičiai“ skola jau buvo teismo patvirtinta ir dėl skolos jokio ginčo tarp kreditoriaus Z. R. ir skolininko ŽŪB „Minaičiai“ nebebuvo. 11. 2014-11-11 praÅ¡ymus ieÅ¡kovas parašė E. N., kuriuose nurodyta atitinkamai 27 500 Eur ir 2 896,20 Eur pervesti tiesiogiai Z. R. kreditoriui K. Z. susitikimo su atsakovu E. N. metu, o Å¡ių praÅ¡ymų tekstÄ diktavo pats atsakovas E. N..12. 2013-04-04 bei 2013-09-30 tarp atsakovo E. N. ir ieÅ¡kovo Z.

R. pasiraÅ¡ytos reikalavimo perleidimo sutartys turėjo bÅ«ti pripažintos niekinėmis dėl Å¡alių valios ydingumo ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento. Teismas sprendime padaręs prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ pažeidė ne tik LR CK 1.78 str. nuostatas, tačiau ir nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika bylose dėl apsimestinių sandorių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 288/2009).

Teismas reikalavimo perleidimo sutartis turėjo vertinti kartu su 2012-06-25 sutartimi dėl teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitomis Z. R. su VÅ¡Ä® „Problemų sprendimai“ sudarytomis sutartimis bei su 2012-06-27 įgaliojimu, o iÅ¡ Å¡ių dokumentų visumos aiÅ¡kiai matyti, jog Z. R. niekada neturėjo ir negalėjo turėti tikslo parduoti savo reikalavimo, o dėjo visas pastangas atgauti visÄ skolÄ iÅ¡ ŽŪB „Minaičiai“.

13. Z. R. ir E. N. santykiams turi bÅ«ti taikomi ne reikalavimo perleidimÄ reglamentuojančios teisės normos, o pavedimo (LR CK 6.756-6.765 str.) bei atstovavimo (LR CK 2.132-2.151 str.) teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, nes tikrasis Å¡alių susitarimas buvo nukreiptas į tai, kad bÅ«tų sudaryta galimybė E. N. atstovauti Z. R..14. Teismas nepagrįstai nevertino ieÅ¡kovo argumentų, susijusių su tuo, jog Å¡ios sutartys yra laikytinos vartojimo sutartimis. E. N. siekė sudaryti bei sudarė visus sandorius su Z. R. veikdamas bÅ«tent kaip verslininkas, vykdydamas savo Å«kinę komercinę/profesinę veiklÄ , t.y. užsiimdamas teisinių paslaugų teikimu. Šį faktÄ 2015-10-07 parengiamajame teismo posėdyje patvirtino atsakovas (2015-10-07 parengiamojo teismo posėdžio garso įraÅ¡o 2 dalies (po pertraukos) nuo 30 min. 37 s.). Vadovaujantis LR CK 2.4 str. 2 dalies bei 6.2281 str. 3 dalies nuostatomis E. N., santykyje su Z. R. laikytinas verslininku.

15. Faktas, jog reikalavimo perleidimo sutartys buvo sudarytos tarp fizinių asmenų, dar nereiškia, jog abi sandorio šalys laikytinos lygiomis ir tokios sutartys neturi būti laikomos vartojimo sutartimis. Teismas esminį dėmesį turėjo kreipti ne į tai, kad apsimestines reikalavimo perleidimo sutartis sudarė du fiziniai asmenys, bet į tai, kad šias sutartis atsakovas sudarė veikdamas kaip verslininkas, savo verslo/profesiniais tikslais, o ieškovas - kaip vartotojas, asmeniniais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015).

Teismo argumentai, jog ieÅ¡kovas turi įgijęs nemažai vadovavimo patirties ir dėl to negali bÅ«ti laikomas silpnesniÄ ja sandorio Å¡alimi yra visiÅ¡kai nepagrįsti, nes fizinis asmuo, sudarydamas sandorius savo asmeniniais tikslais, laikytinas vartotoju, nepriklausomai nuo savo darbinės patirties. Nagrinėjant ar ieÅ¡kovas bÅ«damas vartotoju, santykyje su verslininku E. N. turi bÅ«ti laikomas silpnesniÄ ja sandorio Å¡alimi, reikia atsižvelgti ir į Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikÄ Å¡iuo klausimu.

Prejudicinį sprendimÄ priėmęs Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas 2015-01-15 sprendime (C-537/13) nurodė, jog advokatų teikiamų paslaugų srityje iÅ¡ principo egzistuoja klientų - vartotojų ir advokatų nelygybė bÅ«tent dėl to, kad Å¡alių turima informacija nėra tokia pati, t.y. advokatai turi aukÅ¡to lygio specialių žinių, kurių vartotojai gali neturėti, todėl pastariesiems gali bÅ«ti sunku įvertinti teikiamų paslaugų kokybę. Nors E. N. nėra advokatas, tačiau jo vykdoma laisvosios profesijos veikla bei Z.

R. suteiktos paslaugos šios civilinės bylos aspektu, iÅ¡ esmės prilygintinos advokato veiklai ir teikiamoms paslaugoms, todėl E. N. taip pat laikytinas verslininku, kaip tÄ iÅ¡aiÅ¡kino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015.16. Reikalavimo perleidimo sutarčių, kurias paruošė ir apgaule privertė pasiraÅ¡yti E. N., 3.1 punktai laikytini nesÄ Å¾iningomis sutarties sÄ lygomis, nepaisant to ar Å¡ios reikalavimo perleidimo sutartys teismo pripažintos apsimestiniais sandoriais ar ne, o Å¡ių vartojimo sutarčių sÄ lygų kontrolę nesÄ Å¾iningumo aspektu ex officio turėjo įvertinti Å¡iÄ civilinę bylÄ nagrinėjęs Kėdainių rajono apylinkės teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015).

Sutarčių 3.1 punkte numatyta E. N. pareiga sumokėti kainÄ buvo susieta bÅ«tent su tam tikromis sÄ lygomis, t.y. priklausė nuo to, ar ŽŪB „Minaičiai“ sumokės įsiskolinimÄ ar ne. Tokia sutarčių sÄ lyga preziumuojama kaip nesÄ Å¾ininga, todėl Kėdainių rajono apylinkės teismas tokiÄ sÄ lygÄ turėjo pripažinti apskritai negaliojančia.

17. Sutarties sÄ lygos dėl kainos nesÄ Å¾iningumÄ patvirtina Z. R. suteiktų paslaugų apimtis. Už teisiniu atžvilgiu visiÅ¡kai nesudėtingas paslaugas (kad teisinis ginčas su ŽŪB „Minaičiai“ nebuvo sudėtingas patvirtina ginčo iÅ¡sprendimo bei skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo trumpi terminai) dėl bendros 60 792,40 Eur ŽŪB „Minaičiai“ skolos. Reikalavimo perleidimo sutarčių kainÄ kaip nesÄ Å¾iningÄ patvirtina ir LR CK 6.758 str. 3 dalies nuostatos. Atlyginimo dydis, kurį apsimestinėse reikalavimo perleidimo sutartyse nusistatė sau pats E. N. yra visiÅ¡kai neprotingas, neatitinkantis rinkos kainų, paslaugas teikiančio asmens kvalifikacijos, suteiktų paslaugų pobÅ«džio bei jų apimties.

E. N. nėra advokatas, paslaugų teikimo metu jis neturėjo teisinio iÅ¡silavinimo, todėl tai tik patvirtina tiek reikalavimo perleidimo sutarčių 3.1 punkto sÄ lygų nesÄ Å¾iningumÄ , tiek ir paties E. N. nesÄ Å¾iningumÄ bei sÄ moningÄ apgaulės panaudojimÄ santykiuose su Z. R., siekiant pasisavinti jo pinigus. 40 519 Eur suma, kuriÄ sau pasiliko atsakovas E. N. už suteiktas teisines paslaugas, buvo ne vienintelė, kuriÄ Å¡is asmuo gavo iÅ¡ ieÅ¡kovo. Z. R. už teisinių paslaugų teikimÄ ginče su ŽŪB „Minaičiai“ dar atskirai sumokėjo E. N. vieÅ¡ajai įstaigai „Problemų sprendimai“, pagal iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas 3 340,77 Eur.18.

Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad reikalavimo perleidimo sutarčių 3.1 punkto sÄ lyga iÅ¡ pradžių ieÅ¡kovÄ tenkino, kadangi ieÅ¡kovas Å¡ių apsimestinių reikalavimo perleidimo sutarčių nuostatų neginčijo tik todėl, kad atsakovas įtikinėjo, jog nepaisant formalių sutarčių teksto, jis grÄ Å¾ins visus iÅ¡ ŽŪB „Minaičiai“ gautus pinigus ieÅ¡kovui. Teismui atliekant vartojimo sutarčių sÄ lygų atitikties sÄ Å¾iningumo kriterijams vertinimÄ turėjo bÅ«ti patikrinta ar nurodyta vartojimo teisinių paslaugų kaina ir kitos sÄ lygos neprieÅ¡tarauja imperatyvioms teisės normoms, ar jos nesuvaržo vartotojo teisių ir pan.

Šiuo atžvilgiu reikėtų atkreipti dėmesį ir į LR Advokatūros įstatymo 50 str. 3 dalyje, kuri šiuo atveju gali būti taikoma pagal analogija, nustatytus tinkamo atlyginimo už advokato teikiamas paslaugas kriterijus.

19. Apeliacinės instancijos teismas turėtų įvertinti E. N. suteiktų paslaugų apimties ir jų kainos santykį bei Å¡io santykio atitikimÄ sÄ Å¾iningumo reikalavimams bei tai padaręs turėtų nuspręsti, kokia atitinkama kaina galėtų bÅ«ti sÄ Å¾ininga už tokio pobÅ«džio bei tokios apimties paslaugų suteikimÄ . IeÅ¡kovo sumokėta 3.340,77 Eur suma E. N. vieÅ¡ajai įstaigai „Problemų sprendimai“ laikytina maksimalia, kuri galėtų bÅ«ti mokama ir laikoma sÄ Å¾ininga už tokios apimties ir sudėtingumo teisines paslaugas, suteiktas asmens turinčio tik vidurinį iÅ¡silavinimÄ ir neturinčio specializuotos kvalifikacijos. Todėl visa likusi 40 519 Eur, suma, kuriÄ E. N. remdamasis apsimestinėmis reikalavimo perleidimo sutartimis gavo iÅ¡ ŽŪB „Minaičiai“ ir pasiliko sau kaip atlygį už suteiktas teisines paslaugas turi bÅ«ti grÄ Å¾inama Z. R..

20. Vadovaujantis LR CK 6.193 str. 4 dalies nuostatomis, visos sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos tas sÄ lygas pasiÅ«liusios Å¡alies (E. N.) nenaudai ir jas priėmusios Å¡alies (Z. R.) naudai, be to visais atvejais sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos vartotojų naudai. E. N. parengtose reikalavimo perleidimo sutartyse yra įtvirtina esminė sutarties Å¡alių nelygybė, jos yra akivaizdžiai nenaudingos Z. R. ir patvirtina sutartį ruoÅ¡usio E. N. siekį pasipelnyti.

21. Nepagrįsti teismo argumentai dėl reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo atsakovui panaudojant apgaulę, kadangi jie prieÅ¡tarauja ir paties atsakovo E. N. duotiems paaiÅ¡kinimams ir patvirtinimams. Teismas nevertino atsakovo veiksmų. Vadovaujantis LR CK 1.91 str. nuostatomis yra pagrindas 2013-04-04 ir 2013-09-30 reikalavimo perleidimo sutartis pripažinti negaliojančiomis dėl E. N. panaudotos apgaulės, kuri buvo esminis veiksnys, nulėmęs Z. R. apsisprendimÄ pasiraÅ¡yti Å¡ias E. N. paruoÅ¡tas sutartis.

Atsakovas įtikinėjo, jog Å¡ios sutartys sudaromos tik formaliai ir bus naudojamos tik pateikti (duomenys neskelbtini) apygardos teismui siekiant įteisinti E. N. veiksmus atstovaujant Z. R., o realiai Å¡ių sutarčių sÄ lygos nesukels jokių padarinių nei vienai iÅ¡ fiktyvių sutarčių Å¡alių. Tokie E. N. apgaulingi įtikinėjimai, kad Z. R. vis tiek bus grÄ Å¾inta visa iÅ¡ ŽŪB „Minaičiai“ atgauta skolos suma, buvo esminis veiksnys, kuris turėjo lemiamos įtakos, kad Z. R. pasiraÅ¡ytų Reikalavimo perleidimo sutartis, nes prieÅ¡ingu atveju, žinodamas, kad E. N. pasiims sau net pusę ŽŪB „Minaičiai“ skolos sumos, Z.

R. tikrai nebÅ«tų sutikęs pasiraÅ¡yti tokių sutarčių bei už pusę kainos perleisti savo reikalavimÄ E. N. ar bet kuriam kitam asmeniui, be to nebÅ«tų sutikęs ir su tokio neprotingai didelio atlygio mokėjimu už teisinių paslaugų teikimÄ . Atsakovas nuo pat pradžių veikė nesÄ Å¾iningai ir visus veiksmus vykdė ne savo atstovaujamojo Z. R. interesais, tačiau siekdamas Z. R. įtikinti, kad skolos atgavimas iÅ¡ ŽŪB „Minaičiai“ yra praktiÅ¡kai nebeįmanomas, o tai padaręs - lengvai perimti reikalavimÄ iÅ¡ Z.

R., apgaule įtikinant jį pasiraÅ¡yti reikalavimo perleidimo sutartis. E. N. laikytinas aktyviÄ ja sandorio Å¡alimi, nes jis, veikdamas kaip verslininkas, teikė teisines paslaugas Z. R., kaip atstovas įgijo Z. R. pasitikėjimÄ bei bÅ«tent jis įkalbinėjo pasiraÅ¡yti bei pats paruošė Reikalavimo perleidimo sutartis.22. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas nebuvo visiÅ¡kai apdairus ir rÅ«pestingas, jis elgėsi itin rizikingai ir nepamatuotai. IeÅ¡kovas Z. R. atsakovui E. N. 2012-06-27 iÅ¡davė įgaliojimÄ , kurio pagrindu E. N. atstovavo Z.

R. interesus ginče su ŽŪB „Minaičiai“. Taigi tarp E. N. ir Z. R., kaip tarp atstovaujamojo ir atstovo, turėjo būti susiklostę fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, o E. N. privalėjo veikti išimtinai savo atstovaujamojo interesais ir jo naudai.23. Teismas, atmetęs kitus ieškinio prašymus, nepagrįstai ieškovui nepriteisė 10 122,80 Eur pinigų sumos, su kuria atsakovas sutiko. Atsakovas pripažino, kad ieškovui yra skolingas 10 122,80 Eur. Aplinkybę, jog sutinka su dalimi ieškinio piniginio reikalavimo, atsakovas pavirtino savo atsiliepime į ieškinį, kur nurodė, jog liko skolingas pagal 2013-04-04 sutartį 10122,80 Eur.

Teismas, atsižvelgęs į iÅ¡dėstytas faktines bylos aplinkybes, teisiÅ¡kai kvalifikavęs tarp Å¡alių susiklosčiusius santykius, įvertinęs atsakovo pripažįstamÄ skolos dalį bei siekdamas apginti pažeistas ieÅ¡kovo teises, turėjo bent priteisti ieÅ¡kovo naudai tÄ ieÅ¡kinio reikalavimo dalį, dėl kurios atsakovas sutiko, t.y. 10 122,80 Eur, nepaisant to, kad, kaip teigia atsakovas piniginis reikalavimas kildinamas ne iÅ¡ netinkamo sutarties vykdymo. Atsakovas E. N. 2015-10-07 parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinku su likusia skola, kuri liko Å¡iai dienai, kuri neatsiskaityta, t.y. 10 122,80 Eur (2015-10-07 Kėdainių rajono apylinkės teismo parengiamojo teismo posėdžio 2 dalies (po pertraukos) garso įraÅ¡o nuo 1 min. 05 s. iki 1 min. 24 s.).

24. Bylos nagrinėjimo Kėdainių rajono apylinkės teisme metu, paaiÅ¡kėjo, jog atsakovas galimai padarė nusikalstamÄ veikÄ , nes nedeklaravo bei nuo valstybės nuslėpė visÄ 60.792,40 Eur sumÄ , gautÄ iÅ¡ ŽŪB „Minaičiai“. Å ių pajamų atsakovas nedeklaravo. PaaiÅ¡kėjus tokioms aplinkybėms, ieÅ¡kovas bylÄ nagrinėjusio teismo paprašė vadovautis LR CPK 300 str. nuostatomis ir apie galimai paaiÅ¡kėjusiÄ atsakovo E. N. nusikalstamÄ veikÄ , neteisėtai verčiantis Å«kine komercine, profesine veikla bei slepiant itin dideles pajamas ir nuo jų nemokant jokių mokesčių, praneÅ¡ti prokurorui, kuris galėtų nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo E. N. atžvilgiu.

Deja, Kėdainių rajono apylinkės teismas vykdyti LR CPK 300 str. nuostatas atsisakė.Atsakovas E. N. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti, pirmos instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodo, kad apeliantas skunde neiÅ¡dėstė naujų motyvų pagrindžiančių jo reikalavimo pagrįstumÄ , kurie nebÅ«tų nurodyti ieÅ¡kinyje. Apeliacinio skundo turinys iÅ¡ esmės visiÅ¡kai atkartoja ieÅ¡kinį, todėl atsakovas palaiko savo argumentus ir atsikirtimus nurodytus atsiliepime į ieÅ¡kinį bei visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais motyvais ir iÅ¡vadomis.

PraÅ¡o atkreipti teismo dėmesį į trečiojo asmens atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame trečiasis asmuo su ieÅ¡kiniu nesutinka bei paneigia ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus teiginius. Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliantas skunde nenurodė, kodėl byla turėtų bÅ«ti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, kokius argumentus ir paaiÅ¡kinimus apeliantas pateiks teismo posėdyje, kurių negalėjo suraÅ¡yti apeliaciniame skunde, todėl siekiant proceso ekonomiÅ¡kumo atsakovas praÅ¡o bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Dėl žodinio proceso apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniame skunde praÅ¡oma bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodoma jokių motyvų.Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais.

Dėl to ir Å¡alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes (pavyzdžiui, bÅ«tina apklausti specialistÄ , ekspertÄ , liudytojus ir pan.), dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013; kt.) Teisėjų kolegija neįžvelgia tokio nagrinėjimo bÅ«tinumo, kadangi apeliantas yra pateikęs iÅ¡samų apeliacinį skundÄ ; jokių motyvų, kad dėl kokių nors aplinkybių apeliaciniame skunde visų savo argumentų iÅ¡dėstyti negali, nenurodė.

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto nurodytos aplinkybės nelemia žodinio proceso būtinumo, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.Apeliaciniame skundas grindžiamas netinkamu įrodymų bei faktinių aplinkybių vertinimu, procesinių teisės normų (CPK 178 str., 185 str. 2 d. ) pažeidimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos civilinėse bylose nesilaikymu. Kasacinio teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

IÅ¡vados apie faktines aplinkybes gali bÅ«ti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi bÅ«ti gauti ir iÅ¡tirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.)       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , skundžiamo teismo sprendimo turinį, neturi pagrindo konstatuoti įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo taisyklių pažeidimo ar kasacinio teismo praktikos taikytinos ginčo teisiniams santykiams nesilaikymo.

Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiÅ¡kai, kad nurodė motyvus, kurie nepalankÅ«s ieÅ¡kovui, ar kad priėmė vienai iÅ¡ Å¡alių nepalankų sprendimÄ , nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas. Skundžiamojo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantas nepaneigė teismo iÅ¡vadų teisėtumo ir pagrįstumo. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindė nurodydamas aplinkybes, kad atsakovas naudodamas apgaulę bei psichologinį smurtÄ , o taip pat pasinaudojęs sunkia savo atstovaujamojo Z.

R. sveikatos bÅ«kle, privertė Z. R. pasiraÅ¡yti apsimestinius sandorius – 2013-04-04 reikalavimo perleidimo sutartį bei 2013-09-30 reikalavimo perleidimo sutartį. Teigė, kad iÅ¡ tikrųjų Å¡alys sudarė ne reikalavimo perleidimo sutartis, o pavedimo (teisinių paslaugų) sutartį, o reikalavimo perleidimo sutartys buvo tik apsimestiniai sandoriai, kurie buvo skirti pateikti (duomenys neskelbtini) apygardos teismui tam, kad atsakovas nebÅ«damas advokatu ir neturėdamas teisinio iÅ¡silavinimo galėtų atstovauti ieÅ¡kovÄ civilinėje byloje.Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė ieÅ¡kovui neįrodžius, kad sandoriai neatitiko tikrosios Å¡alių valios, kad jomis siekė pridengti pavedimo (teisinių paslaugų) santykius, kad ieÅ¡kovas galėjo nesuprasti pasiraÅ¡omų sutarčių 3.1 punkto sÄ lygų ir juo sukuriamų pasekmių, juo labiau tikėtis, kad minėtų sutarčių 3.1 punktas nebus vykdomas.           Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių duomenų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas apeliacinio skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų (CPK 185 str.).           Dėl reikalavimo perleidimo sutarčių apsimestinumo.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad sandoris yra asmens vidinės valios iÅ¡orinė iÅ¡raiÅ¡ka. Dėl to tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, iÅ¡reikÅ¡ta iÅ¡orine iÅ¡raiÅ¡kos forma, turi atitikti jų vidinę valiÄ . Sandoris neturi valios trÅ«kumų ir Å¡iuo aspektu yra teisėtas, kai jį sudariusių asmenų valia, iÅ¡reikÅ¡ta iÅ¡orine iÅ¡raiÅ¡kos forma, atitinka jų vidinę valiÄ . Å iuo atveju esminė aplinkybė yra Å¡alių valia, buvusi sandorio sudarymo momentu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2006; kt.).

Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo pridengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009;

Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009; kt.). Jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant, ar sandoris yra apsimestinis, bÅ«tina nustatyti, kokia buvo tikroji ginčijamÄ sandorį sudariusių Å¡alių valia, tikrieji jų ketinimai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2011).            Spręsdamas Å¡alių ginÄÄ dėl sutarties ar konkrečios jos sÄ lygos galiojimo, sutarties rÅ«Å¡ies, pobÅ«džio, Å¡alių teisių ir pareigų apimties ar pan., teismas vadovaujasi CK 6.193–6.195 straipsniuose nustatytomis, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotomis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010;

Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011; kt.). CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbÅ«s sutarčių aiÅ¡kinimo principai, kurie aktualÅ«s sprendžiant Å¡alių ginÄÄ nagrinėjamoje byloje. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama sÄ Å¾iningai. Antrasis principas reikalauja aiÅ¡kintis tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus, o ne vien raÅ¡ytinį sutarties tekstÄ . Å ie esminiai sutarčių aiÅ¡kinimo principai (t. y. aiÅ¡kinti sutartį sÄ Å¾iningai ir nagrinėti tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus) lemia bÅ«tinybę atsižvelgti į sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes (CK 6.193 straipsnio 2 dalis), taip pat analizuoti Å¡alių elgesį tiek derantis dėl sutarties sudarymo, tiek po jos sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis), nes faktiniai Å¡alių veiksmai reikÅ¡mingi siekiant nustatyti tikruosius Å¡alių ketinimus.

Minėta, kad sprendžiant dėl sutarties Å¡alių tikrosios valios, aiÅ¡kinamasi, kokia buvo jų valia bÅ«tent sutarties sudarymo metu. TikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ galima nustatyti vertinant sutarties sudarymo aplinkybes, kurios nulėmė Å¡alių valiÄ vienaip ar kitaip elgtis sudarant sutartį ir nustatant jos sÄ lygas. Aptariamu atveju teisėjų kolegija vertina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ ginčijamas reikalavimų perleidimo sutartis pripažinti apsimestinėmis, kuriomis, ieÅ¡kovo nuomone, buvo dengiami tikrÄ jÄ sandorio Å¡alių valiÄ atitinkantys teisinių paslaugų (pavedimo) santykiai.

                Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas pats pripažino Reikalavimo perleidimo sutarčių ir jų sÄ lygų apsimestinumÄ tiek atsiliepime į ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, jog likusi pusė pinigų atiteks atsakovui, kaip atlygis už Z. R. atstovavimÄ visose civilinėse bylose, derybose su ŽŪB „Minaičiai“ savininkais, dokumentų byloms rinkimÄ , tiek Å¡ias aplinkybes atsakovas pripažino ir bylos nagrinėjimo metu (2015-10-07 parengiamojo teismo posėdžio garso įraÅ¡o 2 dalies (po pertraukos) nuo 27 min. 03 s. iki 27 min. 17 s.; 2015-11-04 teismo posėdžio garso įraÅ¡o 3 dalies (po dviejų pertraukų) nuo 06 min. 30 s. iki 07 min. 01 s.; 2015-11-04 teismo posėdžio garso įraÅ¡o 3 dalies (po dviejų pertraukų) nuo 07 min. 01 s.; 2015-11-04 teismo posėdžio garso įraÅ¡o 3 dalies (po dviejų pertraukų) nuo 33 min. 30 s.).

Jo nuomone, tai įrodo, kad atsakovas E. N. jo pasiÅ«lytomis ir paruoÅ¡tomis reikalavimo perleidimo sutartimis siekė tik pridengti paslaugų (pavedimo) teisinius santykius ir reikalavimo perleidimo sutarčių 3.1 punkte buvo pridengtas E. N. siekiamas gauti atlyginimÄ už jo teikiamas teisines paslaugas Z. R.. Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ie apelianto argumentai nepakankami pripažinti apelianto ginčijamas 2013 04 04 ir 2013-09-30 reikalavimo perleidimo sutartis apsimestiniais sandoriais.  Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino sutarčių sudarymo aplinkybes, iÅ¡analizavo Å¡alių elgesį prieÅ¡ ir po ginčijamų sutarčių sudarymo, kas yra svarbu aiÅ¡kinantis tikruosius Å¡alių ketinimus.             Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo perleidimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, yra nurodęs, kad, vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumÄ , reikia įvertinti:

1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalykas;

2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindÄ );

3) reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1255/2002; 2003 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-759/2003; kt.). Pagal CK 6. 101 straipsnio 5 dalį be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimÄ , jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikÅ¡mės.            IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas buvo pažįstami nuo 2009 m., ieÅ¡kovas iki 2012 05 14 buvo ŽŪB ,,Minaičiai“ vadovu, kuriam atsakovas teikė įvairias konsultacijas, jį atstovavo įvairiose įstaigose pagal ieÅ¡kovo iÅ¡duotÄ 2012 04 27 įgaliojimÄ bei 2012 06 25 sudarytas sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 2012 09 19 Nr. (duomenys neskelbtini) 2012 10 05 - Nr (duomenys neskelbtini) 2012 10 18 - Nr (duomenys neskelbtini) 2012 10 31- Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2013 01 31 – Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2013 02 14 – Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 03 25 – Nr. (duomenys neskelbtini) dėl teisinės pagalbos teikimo už atitinkamÄ atlygį su Problemų sprendimai VÅ¡Ä®, kurias pasirašė atsakovas E. N. kaip jos direktorius.          IeÅ¡kovas 2013 04 04 ginčijamÄ reikalavimo perleidimo sutartį dėl 189 904 Lt reikalavimo teisės į skolininkÄ Å½ÅªB „Minaičiai“ perleidimo sudarė esant galiojančiai 2008 11 04 paskolos sutarčiai, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas paskolino ŽŪB „Minaičiai“ minėta sumÄ paskolos sutartyje nurodytomis sÄ lygomis ir kuriÄ Å½ÅªB „Minaičiai“ ginčijo prieÅ¡ieÅ¡kiniu civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apygardos teisme.

Civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apygardos teismas 2013 04 05 nutartimi pakeitė ieÅ¡kovÄ Â Z. R. tinkama šalimi į procesÄ Ä¯traukiant E. N. pagal 2013 04 04 reikalavimo perleidimo sutartį, o ŽŪB „Minaičiai“ atsisakė savo reikalavimų ieÅ¡kovui, o ieÅ¡kovas 2013 06 18 taikos sutartimi sutiko, kad ŽŪB „Minaičiai“ sumokėtų 189 904 Lt skolÄ E. N. dalimis pagal pateiktÄ grafikÄ .          IeÅ¡kovas 2013 09 30 ginčijamÄ reikalavimo perleidimo sutartį dėl 20 000 Lt reikalavimo teisės į skolininkÄ Å½ÅªB „Minaičiai“ perleidimo sudarė su atsakovu (naujuoju kreditoriumi) esant galiojančiai 2013 07 01 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutarčiai civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria teismas nutraukė civilinę bylÄ , patvirtindamas ieÅ¡kovo ir ŽŪB „Minaičiai“ taikos sutartį, kuria ieÅ¡kovas atsisakė 14 850, 41 lt ieÅ¡kinio dalies, o atsakovas ŽŪB „Minaičiai“ įsipareigojo iki 2013 12 31 sumokėti ieÅ¡kovui 20 000 Lt sumÄ .

Apie reikalavimo teisių perleidimo sutartis 2013 06 04 ir 2013 10 07 raÅ¡tais ieÅ¡kovas pranešė skolininkei ŽŪB „Minaičiai“. Atsakovui  E. N. civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2014 02 17 nutartimi iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas dėl 20 000 Lt skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ ŽŪB „Minaičiai“ . IeÅ¡kovas 2014 11 11 praÅ¡ymais adresuotais atsakovui nurodė, kad pagal reikalavimų perleidimo sutartis 2013 04 04 - 94 952 lt suma bei pagal 2013 09 30 – 10 000 Lt suma bÅ«tų pervesta ieÅ¡kovo kreditoriui pagal vykd. dokumentÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

             Pažymėtina, kad vertinant ginčo sutarčių turinį ir sÄ lygas negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad jos galėtų bÅ«ti kvalifikuotinos kaip pavedimo. Pavedimo sutarties nuostatas reglamentuoja CK 6.756 straipsnis. Nurodytos teisės normos 1 dalyje reglamentuojama, kad pavedimo sutartimi viena Å¡alis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos Å¡alies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Esant sudarytai pavedimo sutarčiai teisiniai įgaliotinio veiksmai su trečiaisiais asmenimis kvalifikuojami kaip pavedimo sutarties vykdymas ir sukuria teises bei pareigas įgaliotojui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pavedimo sutartis pagal savo pobÅ«dį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įgaliotojo (atstovaujamojo) vardu su trečiaisiais asmenimis atlieka teisinius veiksmus, todėl jai taikomos ir CK normos, reglamentuojančios atstovavimÄ (CK 2.132–2.151 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2010). Kadangi pavedimo sutartis pagal savo pobÅ«dį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įsipareigoja kitos Å¡alies (atstovaujamojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis, atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobÅ«džio santykiai: vidiniai – tarp atstovo ir atstovaujamojo, ir iÅ¡oriniai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais.

Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o iÅ¡oriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2009; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2010). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nors atsakovas ir buvo įgaliotas ieÅ¡kovo atlikti teisinius veiksmus ieÅ¡kovo vardu su trečiaisiais asmenimis, tačiau nėra byloje jokių duomenų, kad po ginčijamų sutarčių sudarymo atsakovas bÅ«tų atlikęs kokius teisinius veiksmus ieÅ¡kovo vardu ir lėšomis su trečiaisiais asmenimis.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovas siekė sudaryti bÅ«tent reikalavimo perleidimo sutartis, o ne pavedimo (teisinių paslaugų) sutartis, ieÅ¡kovas turėjo galiojančiÄ reikalavimo teisę į skolininkę ŽŪB „ Minaičiai“, iÅ¡ paskolos teisinių santykių jo turima reikalavimo teisė nėra neatsiejama, todėl naujajam kreditoriui galėjo bÅ«ti perleista be skolininko sutikimo (CK 6. 102 str. 3 p.).         Aplinkybė, kad atsakovas turėjo teisę veikti ieÅ¡kovo vardu pagal iÅ¡duotÄ 2012 04 27 įgaliojimÄ , kad ieÅ¡kovas buvo sudaręs 2012-1013 m. laikotarpiu sutartis dėl teisinės pagalbos teikimo už atitinkamÄ atlygį su Problemų sprendimai VÅ¡Ä®, nereiÅ¡kia, kad atsakovas savarankiÅ¡kai galėjo veikti atstovaujamojo vardu civiliniame procese, ieÅ¡kovas civilinėse bylose, kuriose buvo sprendžiami ginčai tarp Z.

R. ir ŽŪB „Minaičiai“, buvo atstovaujamas ir advokato padėjėjos pagal pavedimÄ , už kurios paslaugas, kaip teigiama apeliaciniame skunde, ieÅ¡kovas apmokėjo pats.CPK 56 straipsnis nustato baigtinį ratÄ asmenų, kurie gali bÅ«ti teisme atstovais pagal pavedimÄ . Pagal Å¡iÄ proceso normÄ fiziniam asmeniui pagal pavedimÄ teisme gali atstovauti tik su juo susiję artima giminyste, bendra veikla, CPK 56 straipsnio 1 dalies 3–5 punktuose nurodyti asmenys. Pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus tik advokatas arba advokato padėjėjas, kaip su atstovaujamu asmeniu kitokiais – ne atstovavimo – teisiniais santykiais nesusiję asmenys, gali bÅ«ti fizinio asmens atstovais teisme.

Tai reiÅ¡kia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į įstatymo nustatytÄ asmenų ratÄ , negali atstovauti fiziniam asmeniui civiliniame procese pagal pavedimÄ . GriežtÄ atstovavimo pagal pavedimÄ reglamentavimÄ lemia tai, kad civiliniam procesui tinkamai vesti ir pasiekti vienÄ pagrindinių civiliniam procesui keliamų tikslų – teikti kvalifikuotÄ teisinę pagalbÄ â€“ reikalingos aukÅ¡to lygio teisės žinios. Tokį atstovavimÄ gali užtikrinti advokatai ir jų padėjėjai, nes jų teisinė kvalifikacija nustatoma įstatymo nustatyta tvarka: advokatu, jo padėjėju gali tapti tik nustatytus reikalavimus atitinkantis ir egzaminÄ iÅ¡laikęs asmuo; savo veikloje jis privalo laikytis profesinės etikos normų; jis privalo drausti savo civilinę atsakomybę ir visiÅ¡kai atsako už klientui savo kaltais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015).

Todėl kolegijos nuomone, apelianto argumentai, kad atsakovas E. N. apeliantÄ atstovavo nuo 2012 metų pagal 2012-06-25 sutartį dėl teisinės pagalbos teikimo ir jo profesinė veikla turi bÅ«ti prilyginta advokato teikiamoms paslaugoms ir pagal analogijÄ Â taikytinas CK 6.102 str. 2 dalies draudimas, kurio pagrindu atstovui apskritai draudžiama įgyti reikalavimÄ iÅ¡ savo atstovaujamo, nepagrįsti ir atmestini, nes kaip minėta atsakovas nepatenka į CPK 56 straipsnyje nustatÄ ratÄ asmenų, kurie gali bÅ«ti teisme atstovais pagal pavedimÄ .

Kadangi tarp Reikalavimo perleidimo sutarčių ir pavedimo sutarčių yra esminiai skirtumai, todėl neįtikina ieÅ¡kovo aiÅ¡kinimo, kad jis kaip silpnesnė sandorio Å¡alis – vartotojas buvo suklaidintas atsakovo dėl sutarties turinio (buvo įtikinėjamas, kad jis atgaus visÄ skolÄ ) pagrįstumu bei nuoseklumu. Pirmiausia, pažymėtina, jog tokioje ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamoje pozicijoje yra esminių tarpusavio prieÅ¡taravimų, vienu atveju įrodinėjant ginčijamų sandorių apsimestinumÄ (CK 1.87 straipsnis), kitu atveju – suklaidinimÄ ar apgaulę (CK 1.91 straipsnis).

Pirmuoju atveju abi Å¡alys sÄ moningai susitaria sudaryti kitokio turinio sandorį (pagal iÅ¡orinę jo iÅ¡raiÅ¡kÄ ), tokiu bÅ«du paslėpdami tikrÄ jÄ jų valiÄ , antruoju atveju – tik vienos iÅ¡ Å¡alių veiksmai neatitinka tikrosios (vidinės) valios – sandorio sudarymÄ lemia ne tikroji abiejų Å¡alių valia, o tai, jog viena Å¡alis yra kitos Å¡alies suklaidinama ar sÄ moningai apgaunama. Vertinant ginčo sutarčių teisėtumÄ pastarojo sandorių negaliojimo pagrindo kontekste, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, jog sudarytų sutarčių turinys, pavadinimas, sÄ lygos negalėjo lemti to, kad ieÅ¡kovas klysdamas ar suklaidintas sudarytų jo valios ir lÅ«kesčių neatitinkančius sandorius.

Å iuo aspektu pažymėtina, kad apeliantas nepagrįstai akcentuoja atsakovo specifinį teisinį statusÄ , teigdamas, jog atsakovas veikė prieÅ¡ jo valiÄ ir prieÅ¡ingai jo interesams, dėl ko kitomis aplinkybėmis jis nebÅ«tų sudaręs ginčijamų sandorių sau nenaudingomis sÄ lygomis.Teisėjų kolegija pastebi, jog aptariamu atveju nepagrįstai ignoruojama informacija, jog ieÅ¡kovas yra verslininkas, o įvairių sandorių sudarymas ir vykdymas negali bÅ«ti laikomas jam neįprasta veikla. Todėl, abejodamas dėl ketinamo sudaryti sandorio rizikingumo ar fiktyvumo, ieÅ¡kovas galėjo ir turėjo imtis visų įmanomų priemonių Å¡ių abejonių paÅ¡alinimui, arba apskritai susilaikyti nuo tokio sandorio sudarymo.

Nors byloje nėra iÅ¡samių duomenų apie ieÅ¡kovo verslo pobÅ«dį, veikloje sudarytų sandorių specifikÄ , ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovas dar iki ginčijamų sandorių sudarymo buvo ŽŪB „Minaičiai“ vadovu, kitų bendrovių akcininku ir vadovu, ginčijamus sandorius sudarė ne per trumpÄ laiko tarpÄ , leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog tokio pobÅ«džio sandoriai ieÅ¡kovei buvo įprasti. Apelianto teigimu, reikalavimo perleidimo sutarčių, kurias paruošė ir apgaule privertė pasiraÅ¡yti E. N., 3.1 punktai laikytini nesÄ Å¾iningomis sutarties sÄ lygomis, nepaisant to ar Å¡ios reikalavimo perleidimo sutartys teismo pripažintos apsimestiniais sandoriais ar ne, o Å¡ių vartojimo sutarčių sÄ lygų kontrolę nesÄ Å¾iningumo aspektu ex officio turėjo įvertinti Å¡iÄ civilinę bylÄ nagrinėjęs Kėdainių rajono apylinkės teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015).

Sutarčių 3.1 punkte numatyta E. N. pareiga sumokėti kainÄ buvo susieta bÅ«tent su tam tikromis sÄ lygomis, t.y. priklausė nuo to, ar ŽŪB „Minaičiai“ sumokės įsiskolinimÄ ar ne. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovui aplinkybė, jog atsakovas nėra nei advokatas, nei savarankiÅ¡kai galintis ieÅ¡kovÄ atstovauti civiliniame procese buvo žinoma civilinių bylų nagrinėjimo pradinėse stadijose, kuriose dalyvavo ieÅ¡kovas kartu su atsakovu bei advokato padėjėja. NuoseklÅ«s ieÅ¡kovo veiksmai, kurie tęsėsi ilgÄ laikÄ , taip pat taikos sutarčių sudarymas civilinėse bylose (Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitose dėl ginčų su ŽŪB „Minaičiai“ ) (Liteko duomenys) leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog ginčijami sandoriai atitiko tikruosius Å¡alių ketinimus.Apibendrinusi tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad ginčijami sandoriai buvo apsimestiniai ir neatitiko vidinės (tikrosios) ieÅ¡kovo valios.

Nėra pagrindo teisinei iÅ¡vadai, jog Å¡alys ginčijamomis reikalavimų perleidimo sutartimis iÅ¡ tiesų dengė teisinių paslaugų (pavedimo) teisinius santykius. Kaip žinoma, pareiga tiek pagrįsti ieÅ¡kinį, tiek įrodyti apsimestinio sandorio sudarymo faktÄ , tenka ieÅ¡kovui (CPK 178 straipsnis). Aptariamu atveju ieÅ¡kovas argumentus dėl sandorių sudarymo metu buvusios valios ydingumo, sandorių apsimestinumo grindė ne objektyviais duomenimis, o subjektyvaus turinio teiginiais, jų nepagrįsdamas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

Å ių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija nepagrįstu ir bylos duomenų neatitinkančiu pripažįsta ir tÄ apelianto argumentÄ , jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Dėl sandorių pripažinimo sudarytais dėl apgaulės. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, kad atsakovas panaudojo apgaulę, pasiraÅ¡ant ginčijamus sandorius – 2013-04-04 reikalavimo perleidimo sutartį ir 2013-09-30 reikalavimo perleidimo sutartį.

Kaip minėta, valios iÅ¡reiÅ¡kimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trÅ«kumų, pripažinimas negaliojančiais ir pagal Å¡iÄ teisės normÄ apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikÅ¡tis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sÄ moningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sÄ lygomis, kokių jis siekia.

Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡alies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio Å¡alies valiÄ paveikia kitos Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningi veiksmai (tiek aktyvÅ«s, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio Å¡alies laisvos valios iÅ¡raiÅ¡kos rezultatas, o kitos sandorio Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebÅ«tų buvę, apgautoji sandorio Å¡alis sandorio arba apskritai nebÅ«tų sudariusi, arba bÅ«tų sudariusi jį visiÅ¡kai kitokiomis sÄ lygomis.

Dėl to bÅ«tina analizuoti apgautosios sandorio Å¡alies valios formavimosi procesÄ , jos tikruosius ketinimus, aiÅ¡kintis, ar ji suvokė tikrÄ jÄ sandorio, atskirų jo sÄ lygų esmę, ar ji sprendimÄ dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sÄ lygų priėmė savarankiÅ¡kai, ar veikiama kitų, paÅ¡alinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų Å¡alių veiksmai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje D.

T. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje R. P., J. P. v. I. P., bylos Nr. 3K-3-329-916/2015). Teisėjų kolegija nelaiko įtikinamais apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovo įtikinėjimas, jog ginčo sutartys sudaromos tik formaliai ir bus naudojamos tik pateikti Å iaulių apygardos teismui siekiant įteisinti E. N. veiksmus atstovaujant Z. R., kad realiai Å¡ių sutarčių sÄ lygos nesukels jokių padarinių nei vienai iÅ¡ fiktyvių sutarčių Å¡alių, kad Z.

R. vis tiek bus grÄ Å¾inta visa iÅ¡ ŽŪB „Minaičiai“ atgauta skolos suma, galėjo nulemti ginčijamų sandorių sudarymÄ tokiomis sÄ lygomis, kurių 3. 1 p. ieÅ¡kovas sutiko su tokio neprotingai didelio atlygio mokėjimu už teisinių paslaugų teikimÄ , ir tokius atsakovo veiksmus pripažinti tyčiniais ir nesÄ Å¾iningais. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, bylos duomenys bei Liteko sistemos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas Z. R. nuo 2004-11-23 iki 2012-05-18 buvo ŽŪB ,,Minaičiai“ vadovu (I t., b.l. 118 -122), todėl turėjo žinoti, kokia yra ŽŪB ,,Minaičiai“ finansinė padėtis ir kokios yra galimybės jam atgauti skolÄ iÅ¡ minėtos bendrovės, be to tarp ŽŪB ,,Minaičių“ ir Z.

R. buvo iškelta ne viena civilinė byla, ieškovas daug metų buvo ir yra kitų įmonių vadovu (I t., b.l. 123 - 132), nuo 1991 m. yra Z. R. gamybos ir prekybos įmonės savininkas ir vadovas (I t., b.l. 133 – 134). Teisėjų kolegijos neįtikina aiškinimas, kad ieškovas, turėdamas daugiametę vadovo ir verslininko bei sutarčių sudarymo patirtį, galėjo ne tik sutarčių sudarymo, bet ir jų vykdymo metu nesuvokti, jog šalis sieja ne pavedimo, o reikalavimo teisių perleidimo teisiniai santykiai.

Atsižvelgiant į reikalavimo perleidimo sutarčių 2. 3 p. sÄ lygÄ , ieÅ¡kovas patvirtino, kad jis kaip kreditorius negarantuoja, kad Å¡ios sutarties sudarymo momentu skolininkas yra mokus, sutarčių 3.1 punkto nuostatos dėl sutarties kainos ir apmokėjimo tvarkos buvo aiÅ¡kiai suformuluotos, įstatymai nedraudžia susitarti dėl tokios atsiskaitymo tvarkos kaip nurodyta reikalavimo perleidimo sutarčių 3.1 punkte, ieÅ¡kovas Å¡ių nuostatų neginčijo iki jo paties atžvilgiu nebuvo pradėtas iÅ¡ieÅ¡kojimas jo kreditoriaus K.

Z. (I t., b.l. 139, 140). Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas, perleisdamas didelės vertės reikalavimo teises už per pusę mažesnes kainas, pats elgėsi itin rizikingai ir nepamatuotai. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas, pasirašė 2013-06-18 taikos sutartį, kuria ŽŪB ,,Minaičiai“ įsipareigojo sumokėti E. N. (kaip ieÅ¡kovui ir naujajam kreditoriui) 189 904,00 Lt įsiskolinimo sumÄ , (duomenys neskelbtini) apygardos teismas 2013-06-25 nutartimi Å¡iÄ taikos sutartį patvirtino ir civilinę bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė (I t., b. l. 27, 82 -84) Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovas, pasiraÅ¡ydamas 2013-06-18 taikos sutartį joje nurodytomis sÄ lygomis, ne tik pripažino sutarties 2013 04 04 reikalavimo teisių perleidimo sutarties vykdymÄ , tačiau tuo pačiu sukÅ«rė situacijÄ , kuri iÅ¡ esmės atitinka CK 1. 79 straipsnio 2 dalies 4 punkto prezumpcijÄ , jog Å¡alis sandorį patvirtino, jeigu po to, kai ji įgijo galimybę sandorį patvirtinti arba nuginčyti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies perleido kitam asmeniui pagal tÄ sandorį įgytas teises.

Å iuo atveju ieÅ¡kovas patvirtinęs sandorį netenka teisės jį ginčyti (CK 1. 79 str. 1 d.). Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas savo procesiniuose dokumentuose iÅ¡ esmės nurodo tas pačias aplinkybes, kuriomis įrodinėja reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymÄ Â apgaulės bÅ«du, kuriomis jis grindė reikalavimÄ pripažinti reikalavimo perleidimo sutartis apsimestiniais sandoriais. Apeliaciniame skunde teigiama, kad E. N. pasinaudojo sudėtinga Z. R. padėtimi dėl jo sveikatos bÅ«klės ir taip apgaule privertė pasiraÅ¡yti apsimestines reikalavimo perleidimo sutartis, tačiau Å¡ioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių objektyvių įrodymų.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo byloje esančių ieškovo medicininių duomenų ( I t., b. l. 22, II t., b.l.

8) vertinti kitaip nei juos vertino pirmosios instancijos teismas, kad ieÅ¡kovas dėl laikino nedarbingumo ar psichinės sveikatos bÅ«klės galėjo nesuprasti sudaromų sandorių esmės.Atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo bent priteisti ieÅ¡kovo naudai tÄ ieÅ¡kinio reikalavimo dalį, dėl kurios atsakovas sutiko, t.y. 10 122,80 Eur, nepaisant to, kad, kaip teigia atsakovas piniginis reikalavimas kildinamas ne iÅ¡ netinkamo sutarties vykdymo. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstyta pozicija, kad Å¡ioje byloje atsakovo 34 952 Lt (t.y. 10 122, 80 Eur įsiskolinimas ieÅ¡kovui pagal ginčijamÄ 2013 04 04 reikalavimo teisių perleidimo sutartį, nėra Å¡ios bylos ginčo dalyku, todėl neturi įrodomosios reikÅ¡mės ir nelemia Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultato (CPK 185 str.).Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikÅ¡mės sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju sutiktina su visais pirmosios instancijos teismo motyvais, jų nekartodama teisėjų kolegija sprendžia, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindų jo keisti ar naikinti.

Esant nurodytoms aplinkybėms sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iÅ¡ Å¡alies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra iÅ¡ieÅ¡koma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 3 eurai. Atmetus apelianto apeliacinį skundÄ , iÅ¡ jo į valstybės biudžetÄ priteisiamos 8, 63 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija n u t a r i a :

           Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015m. lapkričio 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡Â Z. R. 8, 63 Eur iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, Å¡iÄ sumÄ sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, bankÄ â€“ AB „Swedbank“, įmokos kodÄ â€“ 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi iÅ¡laidos.Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo.

Teisėjos                                                                                          Aušra Baubienė                           Virginija Gudynienė Izolda Nėnienė