2017-03-01 Nr. AB-4725-3-61-3-04872-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-185-146/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04872-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. kovo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Strimelė“, Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos, Klaipėdos žuvininkystės įmonių asociacijos „Jūros žvejys“ ir Asociacijos „Pelaginis tralas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Strimelė“, Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos, Klaipėdos žuvininkystės įmonių asociacijos „Jūros žvejys“ ir Asociacijos „Pelaginis tralas“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Strimelė“, Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija, Klaipėdos žuvininkystės įmonių asociacija „Jūros žvejys“ ir Asociacija „Pelaginis tralas“ (toliau – ir pareiškėjai) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydami panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro (toliau – ir ŽŪM) 2016 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. 3D-747 „Dėl perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo komisijos posėdžio atidėjimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 3D-747). Pareiškėjai taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba) Perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo komisijai (toliau – ir Komisija) 2016 m. gruodžio 22 d. rengti posėdį dėl perleidžiamųjų teisių į žvejybos galimybes Baltijos jūroje 2017–2019 metais paskirstymo ūkio subjektams iki įsiteisės sprendimas (nutartis) šioje byloje arba teismo nuožiūra pritaikyti kitokią reikalavimo užtikrinimo priemonę, kuri laikinai sureguliuos padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi pareiškėjų skundą atsisakė priimti ir nutarė skundą su priedais ir 30 Eur sumokėtą žyminį mokestį grąžinti skundą padavusiam ir žyminį mokestį sumokėjusiam asmeniui (UAB „Strimelė“).

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija; toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatas bei pažymėjo, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-525-540/2008, 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-143-560/2010). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (LVAT 2004 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3-170/2004, publikuota leidinyje „Administracinių teismų praktika“ Nr. 5, 2004 m.).

Iš pareiškėjų prašomo panaikinti ŽŪM 2016 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. 3D-747 „Dėl perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo komisijos posėdžio atidėjimo“ turinio teismas nustatė, kad juo Žuvininkystės tarnybai pavedama Perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo komisijos posėdį, numatytą 2016 m. gruodžio 15 d., atidėti 5 darbo dienoms. Teismas vertino, kad šiuo įsakymu pareiškėjams nėra taikomos jokios neigiamo poveikio priemonės, taip pat jiems nenustatyta privalomų vykdyti pareigų ar suteikta teisių.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 3D-620 patvirtinto Perleidžiamosios teisės į žvejybos galimybes Baltijos jūroje suteikimo, perleidimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, teisės galiojimo panaikinimo ir individualių žvejybos galimybių skyrimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 8 punktą, Žuvininkystės tarnyba apie rengiamą posėdį praneša likus ne mažiau kaip 20 dienų. Pranešime apie komisijos posėdį nurodoma ūkio subjektų pranešimų suteikti perleidžiamąją teisę ir kitų dokumentų pateikimo terminas, posėdžio vieta, laikas ir kt. (Aprašo 9 punktas). Iš Įsakymo Nr. 3D-747 turinio teismas nustatė, jog Komisijos posėdis buvo numatytas rengti dar 2016 m. gruodžio 15 d., todėl apie šios dienos posėdį Apraše nustatyta tvarka Žuvininkystės tarnyba turėjo paskelbti (buvo paskelbusi) dar prieš 20 dienų iki 2016 m. gruodžio 15 d., tuo tarpu skundžiamu Įsakymu Nr. 3D-747 tik nutarta atidėti 2016 m. gruodžio 15 d. posėdį 5 darbo dienoms.

Pasisakydamas dėl pareiškėjų skundo teiginio, kad jų teisės pažeidžiamos, nes ūkio subjektų teikiami prašymai gauti perleidžiamąsias teises nebūtų priimti vadovaujantis Aprašo 9.1 papunkčiu, o galiausiai atmesti Aprašo 13 punkto pagrindu, teismas pažymėjo, kad pareiškėjai su skundu nepateikė jokių įrodymų, jog po Įsakymo Nr. 3D-747 priėmimo būtų teikę prašymus gauti perleidžiamąsias teises ir jų prašymai buvo nepriimti ar atmesti skunde nurodytu pagrindu.

Skundžiamą Įsakymą Nr. 3D-747 keliamo ginčo kontekste teismas laikė procedūriniu sprendimu, kuris negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, nes akivaizdžiai savaime nesukelia teisinių pasekmių, t. y. nelemia pareiškėjų materialinių teisių ir pareigų pasikeitimo (pareiškėjai nenurodė ir su skundu nepateikė jokių įrodymų, kaip konkrečiai Įsakymu Nr. 3D-747 buvo pažeistos jų teisės ir pareigos). Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundo reikalavimą panaikinti Įsakymą Nr. 3D-747 atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas pažymėjo, kad Įsakymas Nr. 3D-747 galėtų būti pagrindu galutiniam Komisijos sprendimui tuo atveju, jei Komisijos sprendimu bus pažeistos pareiškėjų teisės ir pareigos.

Atsisakęs priimti skundą, pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę teismas nesprendė, taip pat, vadovaudamasis ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nutarė grąžinti sumokėtą žyminį mokestį.

III. Pareiškėjai UAB „Strimelė“, Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija, Klaipėdos žuvininkystės įmonių asociacija „Jūros žvejys“ ir Asociacija „Pelaginis tralas“ paduotu atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį ir priimti jų skundą.

Pareiškėjai, nesutikdami su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, pažymi, kad, priešingai nei nurodyta nutartyje, skundžiamu Įsakymu Nr. 3D-747 buvo pažeistos jų teisės. 2016 m. gruodžio 21 d. UAB „Strimelė“ pateikė patikslintą prašymą Žuvininkystės tarnybai suteikti perleidžiamąją teisę į žvejybos galimybes Baltijos jūroje, o 2016 m. gruodžio 22 d. įvyko Komisijos posėdis, kuriame 2016 m. gruodžio 21 d. pateiktas UAB „Strimelė“ prašymas buvo atmestas, nes pastarasis pateiktas neva praleidus Aprašo 16 punkte įtvirtintą terminą.

Aprašo 9.1 papunktyje įtvirtinta, kad prašymai suteikti perleidžiamąją teisę nepriimami likus 5 darbo dienoms iki posėdžio datos, todėl net jei ūkio subjektai teiktų prašymus gauti perleidžiamąsias teises, šie prašymai pagal Aprašo 9.1 papunktį privalėtų būti nepriimami. Aprašo 13 punkte nurodyta, kad jeigu pareiškėjas nepateikia tinkamai įforminto ar kitų reikiamų dokumentų likus 5 darbo dienoms iki Aprašo 9.1 papunktyje nurodyto termino, jo prašymas atmetamas ir perleidžiamoji teisė neskiriama. Vadovaujantis Aprašo 16 punktu, prašymai, gauti pasibaigus dokumentų pateikimo terminui, atmetami ir ūkio subjektai apie tai informuojami raštu.

Pareiškėjai nurodo, kad jų skundas bei prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę buvo pagrįstas inter alia argumentais, kad Įsakymu Nr. 3D-747 pažeidžiamos Aprašo 9 punkto nuostatos bei dirbtinai sukuriama situacija, užkertanti galimybę pareiškėjams pateikti prašymus bei dokumentus Komisijai Aprašo III skyriuje nustatyta tvarka. Kadangi Komisijos posėdis paskirtas po 5 darbo dienų po Įsakymo Nr. 3D-747 priėmimo, pareiškėjai neturi realios galimybės pateikti prašymų bei kitų dokumentų, nes jų prašymai, vadovaujantis Aprašo III skyriaus nuostatomis, galėtų būti atmesti. Tiek 2016 m. gruodžio 21 d. pateiktas UAB „Strimelė“ prašymas, tiek 2016 m. gruodžio 22 d. Komisijos sprendimas rodo, kad skundžiamas Įsakymas Nr. 3D-747 ne tik gali sukelti, bet dėl pirmosios instancijos teismo neteisėto sprendimo, sukėlė teisines pasekmes, nes UAB „Strimelė“ prašymas buvo atmestas vadovaujantis Aprašo 16 punktu. UAB „Strimelė“ bei kiti pareiškėjai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 17 straipsniu, turi teisę gauti perleidžiamąsias teises, todėl Įsakymas Nr. 3D-747 tiesiogiai susijęs su UAB „Strimelė“ ir kitų pareiškėjų teisėmis bei teisėtais interesais.

Remdamiesi nurodytais argumentais, pareiškėjai mano, kad skundžiama teismo nutartis yra neteisėta ir turi būti panaikinta, o pareiškėjų skundas priimtas ir nagrinėjamas administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjų UAB „Strimelė“, Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos, Klaipėdos žuvininkystės įmonių asociacijos „Jūros žvejys“ ir Asociacijos „Pelaginis tralas“ skundą dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. 3D-747 „Dėl perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo komisijos posėdžio atidėjimo“ panaikinimo ABTĮ (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (kai skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjai atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčijamas Įsakymas Nr. 3D-747 negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, bei pažymi, kad Įsakymas Nr. 3D-747 sukelia jiems tiesiogines teisines pasekmes – be kita ko, vadovaujantis Aprašo 16 punktu, buvo atmestas UAB „Strimelė“ prašymas Žuvininkystės tarnybai suteikti perleidžiamąją teisę į žvejybos galimybes Baltijos jūroje.

Vertindama pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų. Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Šiuo atveju turi būti nustatyta, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjų ginčijamas Įsakymas Nr. 3D-747 negali būti administracinės bylos dalyku.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ne visų viešojo administravimo srityje priimamų įvairaus pobūdžio aktų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. LVAT praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr. LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. AS822-172/2010, Nr. AS143-560/2010, Nr. AS62-180/2011, Nr. A-3060-575/2016, Nr. AS-794-624/2016, Nr. AS-9-822/2017 ir kt.). Vienu iš tokių tarpinių dokumentų pripažįstamas ir viešojo administravimo subjekto priimamas dokumentas, kuriuo siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą atitinkamu klausimu (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015). Viešojo administravimo subjektų priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai, inter alia jo pavadinimas. Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys (žr. LVAT 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010).

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymas (redakcija, galiojanti nuo 2013 m. liepos 1 d.) reglamentuoja visuomeninius santykius, atsirandančius žvejybos, žuvų išteklių valdymo, išsaugojimo ir atkūrimo, akvakultūros, žuvų perdirbimo ir žuvininkystės produktų tiekimo rinkai srityse (1 straipsnio 1 dalis). Žuvininkystės įstatymo 2 straipsnio 141 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 16 d.) perleidžiamoji teisė į žvejybos galimybes jūrų vandenyse apibrėžta kaip ūkio subjektui suteikiama kitam ūkio subjektui galima perleisti teisė į Lietuvos Respublikai nustatytų tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių jūrų vandenyse dalį (procentais).

Pagal Žuvininkystės įstatymo 6 straipsnio 5 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.), kuria vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras priėmė pareiškėjų ginčijamą 2016 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. 3D-747 „Dėl perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo komisijos posėdžio atidėjimo“, įtvirtinta, kad individualių žvejybos galimybių jūrų vandenyse ir verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotų skyrimo tvarką nustato žemės ūkio ministras; individualias žvejybos galimybes ir verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotas pagal suteiktą teisę į žvejybos kvotą skiria žemės ūkio ministro įgaliota institucija.

Žuvininkystės įstatymo 17 straipsnio (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. lapkričio 1 d.) 2 dalyje numatyta, kad individualių žvejybos galimybių turėjimas yra viena būtinų sąlygų ūkio subjektams užsiimti versline žvejyba jūrų vandenyse. Tame pačiame straipsnyje taip pat nustatyta, kad: teisę į žvejybos galimybes ūkio subjektams suteikia Perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo komisija, sudaroma iš Žemės ūkio ministerijos ir Žuvininkystės tarnybos atstovų (3 dalis); Komisijos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (7 dalis);

Komisija informaciją apie posėdį, kuriame bus suteikiama teisė į žvejybos galimybes, paskelbia Žemės ūkio ministerijos ir Žuvininkystės tarnybos interneto svetainėse likus ne mažiau kaip 20 darbo dienų iki posėdžio (12 dalis); nuo informacijos apie Komisijos posėdį paskelbimo dienos ūkio subjektai gali teikti prašymus suteikti teisę į žvejybos galimybes; prašymai suteikti teisę į žvejybos galimybes nepriimami likus 5 darbo dienoms iki posėdžio dienos (13 dalis); jeigu pareiškėjas nepateikia tinkamai įforminto prašymo likus 5 darbo dienoms iki šio straipsnio 12 dalyje nurodyto posėdžio dienos, jo prašymas atmetamas (14 dalis); teisė į žvejybos galimybes suteikiama tą pačią dieną, kurią įvyksta Komisijos posėdis; apie priimtą sprendimą ūkio subjektai informuojami ir sprendimas paskelbiamas Žemės ūkio ministerijos ir Žuvininkystės tarnybos interneto svetainėse ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Komisijos posėdžio (15 punktas).

Minėtos Žuvininkystės įstatymo nuostatos iš esmės atkartotos, jas detalizuojant, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 3D-620 patvirtinto Perleidžiamosios teisės į žvejybos galimybes Baltijos jūroje suteikimo, perleidimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, teisės galiojimo panaikinimo ir individualių žvejybos galimybių skyrimo tvarkos aprašo III skyriuje (8–16 punktai). Pagal Aprašo 9.1 papunkčio nuostatas, ūkio subjektų prašymai suteikti perleidžiamąją teisę nepriimami likus 5 darbo dienoms iki Komisijos posėdžio dienos. Aprašo 13 punkte nustatyta, kad jeigu pareiškėjas nepateikia tinkamai įforminto prašymo ar kitų reikiamų dokumentų likus 5 darbo dienoms iki Aprašo 9.1 papunktyje nurodyto termino, jo prašymas atmetamas ir perleidžiamoji teisė neskiriama, o 16 punkte nustatyta, kad prašymai, gauti pasibaigus dokumentų pateikimo terminui, atmetami ir ūkio subjektai apie tai informuojami raštu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas teisės aktų nuostatas sistemiškai, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju skundžiamas žemės ūkio ministro įsakymas dėl Perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo komisijos posėdžio datos atidėjimo laikytinas teisės aktų reglamentuojamos teisės į žvejybos galimybes ūkio subjektams suteikimo procedūros dalimi, tarpiniu dokumentu, kuriuo sudaromos prielaidos Komisijos galutiniam sprendimui dėl pačios teisės į žvejybos galimybes ūkio subjektui suteikimo. Būtent Komisijos sprendimas suteikti teisę į žvejybos galimybes ar atmesti ūkio subjekto pateiktą prašymą ir šios teisės neskirti, kaip galutinis aptariamos procedūros sprendimas, gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Žuvininkystės įstatymo 17 straipsnio 7 dalis). Pažymėtina, jog, kaip minėta aukščiau, informacija apie Komisijos posėdį, kuriame bus suteikiama teisė į žvejybos galimybes, skelbiama viešai likus ne mažiau kaip 20 darbo dienų iki posėdžio. Pranešime apie Komisijos posėdį, kuriame bus suteikiamos perleidžiamosios teisės, nurodoma ūkio subjektų prašymų suteikti perleidžiamąją teisę ir kitų dokumentų pateikimo terminas (t. y., kad prašymai suteikti perleidžiamąją teisę nepriimami likus 5 darbo dienoms iki posėdžio dienos), Komisijos posėdžio vieta, laikas ir kt. (Aprašo 8, 9 punktai). Taigi, ūkio subjektai yra tinkamai informuojami apie prašymų suteikti perleidžiamąją teisę ir kitų dokumentų pateikimo terminą ir jo nesilaikymo teisines pasekmes.

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjų ginčijamo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. 3D-747 „Dėl perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo komisijos posėdžio atidėjimo“ matyti, kad jis buvo priimtas tą pačią dieną (2016 m. gruodžio 15 d.), kai turėjo vykti numatytas Komisijos posėdis. Minėtu įsakymu Komisijos posėdis buvo atidėtas 5 darbo dienoms, t. y. būtent tam terminui, kuriam likus pagal Žuvininkystės įstatymo ir Aprašo nustatytą reglamentavimą nebegalima pateikti Komisijai prašymų suteikti perleidžiamąją teisę. Taigi, ginčijamu Įsakymu Nr. 3D-747 tarp teisės subjektų susiklosčiusi teisinė situacija iš esmės nebuvo pakeista, nes tiek Įsakymo Nr. 3D-747 priėmimo dieną (2016 m. gruodžio 15 d.), tiek šiuo įsakymu nustatytu terminu atidėjus Komisijos posėdį, ūkio subjektų prašymai suteikti perleidžiamąją teisę negalėjo būti priimami Komisijoje.

Be to, teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo UAB „Strimelė“ pirminis prašymas suteikti perleidžiamąją teisę į žvejybos galimybes Baltijos jūroje buvo pateiktas Žuvininkystės tarnybai 2016 m. gruodžio 5 d., t. y. Žuvininkystės įstatymo ir Aprašo nustatytu terminu iki numatyto Komisijos posėdžio (2016 m. gruodžio 15 d.), o patikslintas prašymas suteikti perleidžiamąją teisę į žvejybos galimybes Baltijos jūroje pateiktas 2016 m. gruodžio 21 d., t. y. jau po to, kai turėjo vykti 2016 m. gruodžio 15 d. numatytas Komisijos posėdis. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjo UAB „Strimelė“ 2016 m. gruodžio 21 d. pateiktas patikslintas prašymas buvo atmestas dėl ginčijamo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. 3D-747, kuriuo buvo atidėtas Komisijos posėdis, priėmimo, o ne dėl to, kad pats pareiškėjas praleido Žuvininkystės įstatymo ir Aprašo nustatytą terminą pateikti Komisijai tinkamai įformintą prašymą. Pastebėtina ir tai, kad patys pareiškėjai atskirajame skunde pripažįsta, jog 2016 m. gruodžio 21 d. UAB „Strimelė“ pateiktas patikslintas prašymas suteikti perleidžiamąją teisę į žvejybos galimybes Baltijos jūroje 2016 m. gruodžio 22 d. įvykusiame Komisijos posėdyje buvo atmestas. Tai patvirtina, kad dėl UAB „Strimelė“ pateikto prašymo buvo priimtas galutinis Komisijos sprendimas, kuris šiuo atveju sukelia pareiškėjui UAB „Strimelė“ tiesiogines teisines pasekmes ir, kaip minėta, gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje priėjo teisingą išvadą, jog pareiškėjų ginčijamas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. gruodžio 15 d. įsakymas Nr. 3D-747 „Dėl perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo komisijos posėdžio atidėjimo“ tiesiogiai nelėmė pareiškėjų materialinių teisių ir pareigų pasikeitimo, todėl šis įsakymas negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Dėl nurodytų motyvų pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Strimelė“, Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos, Klaipėdos žuvininkystės įmonių asociacijos „Jūros žvejys“ ir Asociacijos „Pelaginis tralas“ atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas