2020-12-16 Nr. AB-24044-3-62-3-01733-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3700-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01733-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Vaidos Urmonaitės-Maculavičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. (R. M.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. (R. M.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. M. (R. M.) su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2019 m. rugpjūčio 6 d. atliko bausmę Pravieniškių PN-AK I sektoriaus 6 būrio gyvenamosiose patalpose Nr. 65 ir Nr. 61 pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Patalpose trūko vienam asmeniui turinčio tekti ploto, kadangi patalpoje Nr. 65 gyveno 15 žmonių, o patalpoje Nr. 61 – 8 žmonės. Patalpose buvo dviejų aukštų lovos, 2 spintelės, 1 didelė spinta, kurios dar labiau mažino plotą. Be to, gyvenamosiose patalpose sienos ir lubos buvo aptrupėjusios, veisėsi pelėsis ir parazitai, nebuvo šildymo ir ventiliacijos, todėl buvo drėgna. Taip pat nebuvo vietos išskalbtiems drabužiams išsidžiovinti. Pareiškėjo teigimu, 6 būrio gyvenamosiose patalpose trūko tualetų ir praustuvų.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad minimali tenkančio vienam kalinamajam gyvenamosiose patalpose gyvenamojo ploto norma pareiškėjo atžvilgiu pažeista nebuvo. Pataisos įstaigoje yra sudaryti, patvirtinti ir gyvenamosiose patalpose iškabinti nuteistųjų budėjimo grafikai. Budėtojai aprūpinami švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Jei patalpoje gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (tinkamai jas valytų, vėdintų), jose negalėtų atsirasti pelėsis ar drėgmė. Patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas, vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Įstaigos pirmojo sektoriaus gyvenamosiose patalpose, kuriose gyveno pareiškėjas, lubos ir sienos yra tvarkingos, dažai neatsilupę, tinkas nebyra. Įstaiga užtikrina tinkamą patalpų būklę. Pravieniškių PN-AK pirmajame sektoriuje atskiroje patalpoje įrengtos skalbimo mašinos, kur galima skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Įstaigos pirmajame sektoriuje šildymas yra centralizuotas. Įstaiga užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. 6 būryje įrengti 7 klozetai ir 7 plautuvės. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretūs.

5. Nuo 2016 m. lapkričio 23 d. įstaiga sudarė sutartį Nr. 76-203 su UAB „Utenos deratizacija“. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama uždaroji akcinė bendrovė „Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų). Informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. Patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. Dezinfekcija, dezinsekcija ar deratizacija atliekama tik tose patalpose, kuriose būna pastebėti kenkėjai. Patalpose, kuriuose kenkėjų nepastebėta, darbai neatliekami. Atsakovo teigimu, įstaiga užtikrina gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinį apšvietimą. Gavus informaciją apie perdegusiais ar nuteistųjų sudaužytas lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Įstaigos patalpoms apšviesti naudojamos liuminescencinės ir LED lemputės. Įstaigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Įstaiga užtikrina tinkamą patalpų ir inventoriaus būklę, tačiau nuteistieji nuolatos laužo ir visaip kitaip niokoja įstaigos turtą. Gavus informaciją apie nuteistųjų sulaužytas dušo galvutes, jos keičiamos naujomis. Dušo įrenginiai techniškai tvarkingi, lubos neaptrupėjusios, dažai nesilupa. Nuteistojo skundų, kad nespėjama pasinaudoti dušu negauta.

II. 6. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu pareiškėjo R. M. skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas.

7. Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie patalpų, kuriose gyveno pareiškėjas plotą, ir pareiškėjo teiginius, nustatė, kad pareiškėjui visą ginčo laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma. Taip pat teismas pažymėjo, jog konstatavus, kad minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, pareiškėjo argumentai dėl baldų užimamo ploto, gyvenamojo ploto trūkumo ir dėl to kilusių nepatogumų atmetami kaip nepagrįsti.

8. Dėl higienos reikalavimų pažeidimo teismas nurodė, kad atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, jog Pravieniškių PN-AK užtikrinama tinkama grindų ir sienų būklė, įrengtas centralizuotas šildymas, gyvenamosiose patalpose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos keičiamos naujomis. Dušo įrenginiai techniškai tvarkingi, sienos ir lubos neaptrupėjusios, dažai nesilupa. Pravieniškių PN-AK pirmajame sektoriuje atskiroje patalpoje įrengtos skalbimo mašinos, kur galima skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius.

Šį tvirtinimą atsakovo atstovas grindė 2019 m. rugsėjo 19 d. pažyma Nr. 77-1422 bei 2019 m. spalio 28 d. pažyma Nr. 77-1641 (b. l. 44). Jokių objektyvių duomenų (nuotraukų, patikrinimo aktų, patalpų fizikinių parametrų matavimo protokolų ir pan.), patvirtinančių, kad vertinamuoju laikotarpiu ginčo gyvenamosiose patalpose buvo užtikrintos teisės aktų reikalavimus atitinkančios kalinimo sąlygos, atsakovas nepateikė. Taip pat teismas pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė.

Teismo vertinimu, pareiškėjui ginčo laikotarpiu nesiskundus dėl netinkamų sąlygų, atsakovui tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiškėjo teiginius. Be to, pareiškėjas tik konstatavo minėtus pažeidimus ir visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, nes teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Nurodytų aplinkybių pareiškėjas nesiejo su konkrečiais jo teisių pažeidimų atvejais (deklaratyviai nurodė, jog esant blogam apšvietimui daromas neigiamas poveikis sveikatai, ypač akims, patalpose esantis pelėsis darė žalingą poveikį sveikatai, dėl neveikiančių dušo galvučių nespėdavo nusiprausti ir pan.), nepagrindė jų jokiais galimais pateikti įrodymais, taip pat nepagrindė nurodytų pažeidimų jam padarytų neigiamų pasekmių jo sveikatai (t. y. nepateikė duomenų apie netinkamo apšvietimo įtaką jo regėjimui, taip pat, kad kreipėsi medicininės pagalbos dėl sveikatos negalavimų ir pan.), byloje nebuvo jokių duomenų apie pareiškėjo keltas pretenzijas dėl minėtų pažeidimų atsakovo atstovui, kreipimųsi į Visuomenės sveikatos centrą ar kitas institucijas, todėl, nesant tokių duomenų, abstrakčių ir niekuo nepagrįstų pareiškėjo nurodytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo atsakomybė dėl nurodytų pažeidimų, teismo vertinimu, negalima.

9. Pareiškėjas teigė, kad gyvenamosiose patalpose buvo tarakonų ir blakių. Byloje esantys duomenys patvirtino, kad Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu galiojo 2016 m. lapkričio 23 d. sutartis Nr. 76-203 su UAB „Utenos deratizacija“. Iš teismui pateiktų atliktų darbų aktų matyti, jog 6 būryje buvo atliekami kenkėjų naikinimo darbai, taigi nėra pagrindo teigti, jog sutartiniai įsipareigojimai nebuvo vykdomi. Todėl atsakovo neteisėtų veiksmų šiuo aspektu teismas nekonstatavo.

10. Pareiškėjas skunde taip pat teigė, kad sanitariniuose mazguose buvo per mažai įrenginių – tualetų ir praustuvių. Atsakovo atstovas atsiliepime ir 2019 m. rugsėjo 19 d. pažymoje Nr. 77-1422 nurodė, jog Pravieniškių PN-AK 1 sektoriaus 6 būrio sanitariniame mazge įrengti 7 klozetai, 7 praustuvės. Tačiau atsakovo atstovas nepateikė duomenų, kiek nuteistųjų vertinamuoju laikotarpiu buvo 6 būryje. Atsakovo atstovui nepateikus duomenų apie nuteistųjų skaičių 6 būryje, teismas sprendė, kad jis nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl sanitarinių įrenginių trūkumo. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad visą ginčo laikotarpį sanitarinių įrenginių skaičius neatitiko aprūpinimo normose nustatytų reikalavimų, dėl ko galėjo susidaryti eilės prie sanitarinių įrenginių.

11. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu neužtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuoto sanitarinių įrenginių skaičiaus, todėl pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis.

III. 12. Pareiškėjas R. M. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK.

13. Pareiškėjas teigia, kad dėl netinkamų sąlygų patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, sutriko jo visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, todėl jam turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

14. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagristą.

15. Atsakovas nesutinka su apeliaciniu skundu ir mano, kad teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, bei objektyviai įvertino faktus bei priėmė teisingą sprendimą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas. Atsakovas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus bei siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Įrodymų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, bloginęs gyvenimo sąlygas, byloje nenustatyta. Pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikė jokių svarių argumentų apie tai, kad teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, nebūtų pasisakęs dėl kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, nenurodė, kad teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors proceso ar materialiosios teisės normas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo R. M. prašomo neturtinės žalos atlyginimo dėl tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2019 m. rugpjūčio 6 d. neužtikrinimo, priteisimo.

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad Pravieniškių PN-AK neužtikrino pareiškėjui teisės į teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas (nebuvo užtikrinta pakankamai sanitarinių įrenginių).

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė jam neturtinės žalos jo prašyta forma (pinigais). Pareiškėjas pabrėžia, kad buvo akivaizdžiai pažeistos jo teisės bei sukelti dideli nepatogumai, dvasinis, emocinis, fizinis diskomfortas.

19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ginčijančiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, būtina konkrečiai nurodyti ginčijamus klausimus, teisės aktus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas teismo skundžiamo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2474-520/2015; 2018 m. vasario 28 d. nutartis Nr. A-1805-502/2018 ir kt.).

20. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog šiuo atveju ginčo dėl nustatytų atsakovo pažeidimų nėra, tačiau ginčas iš esmės kyla dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui būdo.

21. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata įpareigoja teismą patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (pvz., 2017 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017; 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013; 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013). Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

22. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika panašiose bylose, pagal kurią Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (pvz., 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytas Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgęs į nurodytus Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimus, pareiškėjo individualią situaciją, konkrečius konstatuotus neteisėtus veiksmus, tam tikrais atvejais taip pat apsiriboja teisės pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo patirtą žalą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-722-415/2017; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-557-146/2017; 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1782-822/2016; 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2113-662/2015 ir kt.).

24. Nagrinėjamu atveju, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei atsižvelgdama į aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiu, kad šiuo atveju jam turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog šiuo atveju pareiškėjui neužtikrinus reikiamo sanitarinių įrenginių skaičiaus atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė tik bendro pobūdžio teiginius dėl neturtinės žalos atsiradimo. Teisėjų kolegijos nuomone, minėtas pažeidimas galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais pareiškėjui pagrįstai nepriteistas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

25. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. M. (R. M.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė