Legislator Case Law & Legislation
d81ad9e6-4327-4dfd-bccd-b114de724488 AI generated

d81ad9e6-4327-4dfd-bccd-b114de724488 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Case Number d81ad9e6-4327-4dfd-bccd-b114de724488
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

LIETUVOS RESPUBLIKOS Administracinė byla Nr.: I-335-289/2013Teisminio proceso Nr.: 3-64-3-00116-2013-0 Procesinio sprendimo kategorija: 22.; 38.; 74. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 11 d.Šiauliai              Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjo pranešėjo ir posėdžio pirmininko Virginijaus Stankevičiaus, kolegijos narių teisėjų Laisvutės Kartanaitės ir Marytės Švažienės,sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei,dalyvaujant pareiškėjui R.

Legislator headnote

AI generated

d81ad9e6-4327-4dfd-bccd-b114de724488 · Å iaulių apygardos administracinis teismas: Atsakovo atstovas A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjui oficialus perspėjimas yra pareikÅ¡tas laikantis įstatymų normų. Tai įrodo įslaptinta ir vieÅ¡ai pateikta informacija. Oficialus perspėjimas kažkokių pasekmių nesukelia. Generalinio komisaro 2006-05-19 įsakyme Nr. 5V-314 nurodyta, kad oficialus perspėjimas galioja vienerius metus laiko, jeigu nėra pagrindo kreiptis dėl teisminių įpareigojimų, asmeniui kitaip suvaržoma teisė negali bÅ«ti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

LIETUVOS RESPUBLIKOS Administracinė byla Nr.: I-335-289/2013Teisminio proceso Nr.: 3-64-3-00116-2013-0 Procesinio sprendimo kategorija: 22.; 38.; 74. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 11 d.Šiauliai              Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjo pranešėjo ir posėdžio pirmininko Virginijaus Stankevičiaus, kolegijos narių teisėjų Laisvutės Kartanaitės ir Marytės Švažienės,sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei,dalyvaujant pareiškėjui R.

L.,dalyvaujant pareiÅ¡kėjo R. L. atstovui advokatui A. K., dalyvaujant atsakovo Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Å iaulių apskrities VPK) atstovui A. K.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. L. atstovo advokato A. K. skundÄ atsakovui Å iaulių apskrities VPK dėl Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro vyresniojo tyrėjo R. I. 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 40-24-K-13 „Dėl prevencinės poveikio priemonės taikymo“ panaikinimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ ,n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjo R.

L. atstovas advokatas A. K. savo skundu teismo praÅ¡o panaikinti Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro vyresniojo tyrėjo R. I. 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimÄ Nr. 40-24-K-13 „Dėl prevencinės poveikio priemonės taikymo“. PareiÅ¡kėjas R. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad nežino, kokiu pagrindu jam yra taikomas užkardymas. Nėra susipažinęs su slapta medžiaga, kurioje yra kaltinamas, kad kažkÄ daro. VisÄ laikÄ yra persekiojamas ONTT pareigÅ«nų, visÄ laikÄ yra įskaitoje, yra įspėjimai.

Å iandien kur yra byla – tai tik pasikėsinimas daryti poveikį liudytojui. Nežino, kÄ jam daryti, su kuo bendrauti. Nesupranta, kas ten yra paraÅ¡yta – neremti to, nebendrauti su tuo, daryti tÄ . PraÅ¡o panaikinti oficialų perspėjimÄ . Anksčiau buvo baustas tik administracine tvarka už diržus. Buvo susiruošęs važiuoti į AnglijÄ , tvarkėsi dokumentus, kad ten įsidarbintų. Jis niekam jokio poveikio nedarė, tik važiavo kartÄ pas draugÄ , kai buvo jo byla. Tie perspėjimai, užkardymai – nežino, kokiu pagrindu yra.

Jau ne kartÄ buvo apribota – nesilankyti kavinėse, nebendrauti su nusikaltėliais. Nežino, kaip atskirti, kuris nusikaltėlis. Juk policijos pareigÅ«nai irgi pardavinėjo narkotikus, persekioja žmones, uždaro į rÅ«sį. Praeityje buvo 2 kartus teistas už užkardymÄ . Nebeprisimena, ar teistumai iÅ¡nykę. Baustas buvo už maÅ¡inos nubrėžimÄ ir kai Å¡okiuose koja langÄ Ä¯skėlė. Dabar yra iÅ¡kelta byla už turto prievartavimÄ , organizavimÄ . Buvo už tai ir suimtas, o paleistas sausio 30 d.

Ä®tarimai pareikÅ¡ti, byla į teismÄ dar neperduota, vis dar vyksta ikiteisminis tyrimas. Visi 3 perspėjimai ateina, kad jis priklauso organizuotai grupei, suraÅ¡o net aÅ¡tuoniolikmečius, su kuriais negali bendrauti, o jam jau 32 metai. Tie visi perspėjimai yra kompiuterių duomenyse, kad jis priklauso organizuotai grupei. Anksčiau tai neskundė, tik dabar apskundė. Teismo įpareigojimai jam buvo skirti 2004 m. ir 2010 m., numatyta buvo nebendrauti su asmenimis, iÅ¡ viso apie 30 žmonių. PraÅ¡o patenkinti skundÄ ir panaikinti 2012 m.

Å iaulių apskrities VPK nutarimÄ bei panaikinti oficialų perspėjimÄ . Užkardymo įstatymo taikymas riboja jo laisvę, darbo laikÄ , bendravimo su aplinkiniais laisvę, negali nueiti į kavines. Dėl oficialaus perspėjimo ribojamos jo laisvės darbovietėje ir visur kitur, yra įraÅ¡ytas į įskaitÄ , tačiau jis nepriklauso jokioms gaujoms ar grupuotėms. Antri metai vyksta ikiteisminis tyrimas, jam yra paskirtos dvi kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir teismo įpareigojimai; piniginio užstato nėra paskirta.PareiÅ¡kėjo R.

L. atstovas advokatas A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti. Akivaizdu, kad oficialaus perspėjimo pagrindu gali bÅ«ti taikomos tam tikros poveikio priemonės, kurios yra numatytos užkardymo įstatyme. Oficialaus perspėjimo buvimas tiesiogiai įtakoja asmens teises bÅ«tent dėl to, kad gali bÅ«ti panaudotos tam tikros kitos priemonės, kurios konkrečiai suvaržys asmenų teises ir laisves. PareigÅ«nai, kurie jaučia tam tikrus nemalonius pojūčius, bendraudami su jo klientu, iÅ¡reiÅ¡kia pasinaudodami savo tarnybine padėtimi, galimai piktnaudžiaudami tarnyba, pasinaudoja įstatymo leidžiamomis normomis ir taip bando susidoroti su sau nepatinkančiais asmenimis, t.y.

įstatymÄ naudoja galimai piktnaudžiaudami tarnyba. Imuniteto valdyboje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurį kuruoja prokuroras NorkÅ«nas, bÅ«tent Å¡itų pareigÅ«nų atžvilgiu, taip pat ir Ivanovui yra pareikÅ¡ti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba. AiÅ¡ku, tiesioginio ryÅ¡io su Å¡ia byla Å¡ios aplinkybės neturi, bet tai puikiai charakterizuoja situacijÄ â€“ teismas prijungė charakterizuojančiÄ medžiagÄ apie pareiÅ¡kėjÄ , kuriÄ pateikė tas pareigÅ«nas, manytų, kad teismas bent sakiniu savo nutartyje turėtų užsiminti apie medžiagÄ , charakterizuojančiÄ pareigÅ«nÄ IvanovÄ .

Ivanovo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnyba. Prašo teismo į tai atkreipti dėmesį. Nėra jokių duomenų, kad jo atstovaujamasis kažkada būtų buvęs nuteistas dėl tyčinių nusikaltimų padarymo, kuriuos įsivaizduoja ir pareigūnas Ivanovas. Pareiškėjas yra nuteistas už tai, kad nesilaikė teismo įpareigojimų. Jis pareiškėjui atstovauja ir baudžiamojoje byloje, todėl gali pasakyti, kad nusikaltimo, kuriuo yra kaltinamas jo atstovaujamasis, momentu pareiškėjas buvo išvykęs į užsienį.

Slapti dokumentai, jo manymu, yra dėl to, kad pareigÅ«nai piktnaudžiavo savo tarnyba. Jis nėra susipažinęs su slaptais dokumentais, tačiau mano, kad juose nėra duomenų apie tai, kad Lileikis daro nusikalstamas veikas, nes jei bÅ«tų tokių duomenų, jo atstovaujamasis bÅ«tų suimtas.Atsakovas Å iaulių apskrities VPK raÅ¡ytiniame atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ teismui nurodė, kad su skundu nesutinka. Oficialus perspėjimas pareikÅ¡tas pagrįstai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymu (b.l. 39).

Atsakovo atstovas A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjui oficialus perspėjimas yra pareikÅ¡tas laikantis įstatymų normų. Tai įrodo įslaptinta ir vieÅ¡ai pateikta informacija. Oficialus perspėjimas kažkokių pasekmių nesukelia. Generalinio komisaro 2006-05-19 įsakyme Nr. 5V-314 nurodyta, kad oficialus perspėjimas galioja vienerius metus laiko, jeigu nėra pagrindo kreiptis dėl teisminių įpareigojimų, asmeniui kitaip suvaržoma teisė negali bÅ«ti.

Kad įstatyme ir nepasakyta įsakmiai, kada nustoja galioti oficialus perspėjimas, manoma, jog jo galiojimo terminas yra vieneri metai. Kolega, surašęs pažymÄ , mano, kad pareiÅ¡kėjas palaikė ryÅ¡ius su organizuotomis grupėmis. Å iuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje dėl turto prievartavimo ir, jo žiniomis, pareiÅ¡kėjas yra teistas už teismo įpareigojimų nevykdymÄ . Jie buvo paskirti tuo pačiu pagrindu – kad nesilaikė teismo įpareigojimų, kurie skiriami, taip pat dėl bendravimo su organizuotomis grupėmis.

IÅ¡ tų iÅ¡slaptintų duomenų, kuriais jie disponuoja, nėra pagrindo teigti, kad bylos yra fabrikuojamos ir panaÅ¡iai. Jam taip pat yra žinoma, kad dėl pareigÅ«no Ivanovo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, kad jis yra teisiamas už piktnaudžiavimÄ tarnyba. Ivanovas Å¡iuo metu yra nuÅ¡alintas nuo tarnybos, todėl atstovauti teismo posėdžiuose buvo paskirtas kitas atstovas.PareiÅ¡kėjo R. L. skundas tenkintinas. PareiÅ¡kėjas byloje ginčydamas Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro vyresniojo tyrėjo R.

I. 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimÄ Nr. 40-24-K-13 „Dėl prevencinės poveikio priemonės taikymo“ (b.l.

22) iÅ¡ esmės siekia panaikinti 2012 m. gruodžio 19 d. jam pareikÅ¡tÄ oficialų perspėjimÄ (b.l. 24). Atsakovas oficialų perspėjimÄ pareiÅ¡kėjui pareiÅ¡kė vadovaudamasis Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 1, 4, 5 straipsniais. Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas (Valstybės žinios, 1997, Nr. 69-1731; Valstybės žinios, 2001, Nr. 60-2138) (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2003-05-01) (toliau – ir ONUÄ®) nustato organizuoto nusikalstamumo užkardymo priemones, jų taikymo principus, pagrindus, skyrimo tvarkÄ (1 str.).

Oficialus perspėjimas yra prevencinio poveikio priemonė, kuri gali bÅ«ti taikoma esant Å¡io įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams (3 str.). Pagal ONUÄ® 4 straipsnį, Å¡io įstatymo 3 straipsnyje numatytos prevencinės poveikio priemonės gali bÅ«ti taikomos asmenims, jei iÅ¡ įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie Å¡ių asmenų ryÅ¡ius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad Å¡ie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumÄ , užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , asmenų teises ir laisves.

ONUÄ® 5 straipsnyje yra pateikta oficialaus perspėjimo sÄ voka, pagal kuriÄ oficialus perspėjimas – tai įgalioto policijos pareigÅ«no raÅ¡ytinis reikalavimas asmeniui bÅ«tinai laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų ir supažindinimas su galimomis teisinėmis pasekmėmis. AiÅ¡kinant ONUÄ® 4 straipsnio taikymÄ , pažymėtina, jog Å¡ios teisės normos taikymas siejamas su joje nurodytos informacijos (duomenų) turėjimu bei su aplinkybe, kad Å¡i informacija (duomenys) buvo gauta įstatymų nustatyta tvarka.

Å i informacija gali bÅ«ti prieinama tik griežtai apibrėžtam asmenų ratui, t. y. ji turi turėti slaptumo elementus. Tai patvirtina Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 19 punktas, pagal kurį valstybės paslaptį gali sudaryti detalÅ«s duomenys apie vykdomÄ (vykdytÄ ) operatyvinę veiklÄ bei Å¡ios veiklos rezultatus. Taip pat pažymėtina, jog pagal svarstomÄ teisės normÄ nėra bÅ«tina, kad nurodytos informacijos surinkimas bÅ«tų nukreiptas konkrečiai į minėto oficialaus perspėjimo gavėjÄ .

Tokia informacija gali bÅ«ti renkama ir gauta dėl aplinkybių, nebÅ«tinai tiesiogiai susijusių su oficialų perspėjimÄ gavusiu asmeniu. Tačiau Å¡ios informacijos turinys turi aiÅ¡kiai parodyti, kad Å¡is asmuo turi ryÅ¡ius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais ir kad dėl tokių ryÅ¡ių bei paties asmens elgesio (užfiksuotų veiksmų) yra pakankamas pagrindas manyti, jog Å¡ie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus.Nagrinėjamu atveju oficialus perspėjimas pareiÅ¡kėjui buvo pareikÅ¡tas remiantis duomenimis, surinktais vykdant operatyvinę veiklÄ , tai yra duomenimis, kurie yra įslaptinti.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pateikė įslaptintÄ medžiagÄ teismui susipažinti, tačiau nurodė, kad pavieÅ¡inti visų Å¡ių duomenų ar bent kokios nors jų dalies atsakovas negali, nes tai pakenktų vykdomam operatyviniam tyrimui bei kiltų grėsmė operatyvinės informacijos subjektams. Byloje yra pateikta visa vieÅ¡a informacija. Atsakovo atstovo nuomone, jos pakanka, galima nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės. Atsakovas nepageidauja teikti papildomų duomenų, taip pat teikti daugiau iÅ¡slaptintų dokumentų (b.l. 84).Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Valstybės žinios, 1999, Nr. 13-308;

Valstybės žinios, 2000, Nr. 85-2566) (toliau – ir ABTÄ®) 57 straipsnio 3 dalis nustato, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali bÅ«ti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus iÅ¡slaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, Å¡ios įstatymo normos konstrukcija leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali bÅ«ti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus iÅ¡slaptinti įstatymų nustatyta tvarka.Teismas pažymi, kad LR Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarimu pripažino, kad ABTÄ® 57 straipsnio 3 dalis (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 29 straipsniui.

Å iame nutarime Konstitucinis Teismas, be kita ko, konstatavo, jog minėtoje įstatymo normoje yra įtvirtinta taisyklė, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, kaip įrodymai administracinėje byloje gali bÅ«ti naudojami tik juos iÅ¡slaptinus įstatymo (bÅ«tent Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo) nustatyta tvarka, t. y. iÅ¡ esmės yra draudžiama minėta tvarka neiÅ¡slaptintus duomenis naudoti kaip įrodymus. Tačiau toks draudimas nėra absoliutus. Tai, ar konkrečioje nagrinėjamoje administracinėje byloje faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, bus įrodymai, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir įvertinęs, ar jis be tų faktinių duomenų galės įvykdyti teisingumÄ .Pažymėtina, kad kaip Konstitucinis Teismas nurodė 2007 m. gegužės 15 d. nutarime, „bylÄ nagrinėjančiam teismui visada kyla ypatinga atsakomybė, kai jis sprendžia, ar tam tikra valstybės paslaptį sudaranti (ar kita įslaptinta) informacija gali bÅ«ti įrodymas toje byloje“.Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime taip pat pabrėžė, kad joks teismo sprendimas negali bÅ«ti grindžiamas Å¡alims (vienai iÅ¡ jų) nežinoma vien valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendime administracinėje byloje A822-326/2009 buvo konstatuota, kad tokie atvejai, kai valstybės paslaptį sudarančiais neiÅ¡slaptintais duomenimis yra remiamasi kaip vieninteliu ir vienai iÅ¡ bylos Å¡alių nežinomu įrodymu teismo procese, sudaro prielaidas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimams, pirmiausia, teisės į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ požiÅ«riu (EŽTK 6 str.) (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai – 2006 m. spalio 31 d.

Güner ?orum prieÅ¡ TurkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 59739/00, 24-31 punktai; 2006 m. spalio 31 d. Aksoy (Ero?lu) prieÅ¡ TurkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 59741/00, 24-31 punktai; 2007 m. lapkričio 27 d. Meral prieÅ¡ TurkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 33446/02, 32-39 punktai; 2009 m. balandžio 21 d. Miran prieÅ¡ TurkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 43980/04, 9-18 punktai; 2009 m. balandžio 21 d. Topal prieÅ¡ TurkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 3055/04, 12-15 punktai). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2008 m. gruodžio 16 d. sprendime Gulijev prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 10425/03) buvo kilęs klausimas, ar faktiniai duomenys, sudarę valstybės paslaptį, laikytini įrodymais administracinėje byloje.

EŽTT Å¡iame sprendime buvo atkreipęs dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje „įslaptinta“ iÅ¡vada ne tik buvo panaudota kaip įrodymas, bet buvo ir vienintelė priežastis neiÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui leidimo laikinai gyventi, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad administraciniai teismai savo sprendimuose rėmėsi Å¡ia iÅ¡vada, nors pareiÅ¡kėjas su jos turiniu supažindintas nebuvo, taip suvaržant jo teisę į gynybÄ . Bylose P. prieÅ¡ LietuvÄ bei U. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimų Nr. 35601/04 ir 16965/04) 2010 m. liepos 6 d. paskelbtuose sprendimuose EŽTT pripažino LietuvÄ pažeidus EŽTK 6 straipsnio 1 dalį, garantuojančiÄ teisę į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ , nes Lietuvoje vykusiuose administraciniuose procesuose pareiÅ¡kėjai negalėjo ginčyti jų įtraukimo į operatyvinę įskaitÄ pagrįstumo, kadangi jiems nebuvo leista susipažinti su Å¡iais įrodymais, kaip su valstybės paslaptį sudarančia informacija.

Nagrinėdamas skundų esmę, EŽTT pabrėžė, kad Å¡alių lygybės principas, t. y. galimybė pateikti argumentus tokiomis sÄ lygomis, kad viena proceso Å¡alis neatsidurtų akivaizdžiai nepalankesnėje padėtyje už kitÄ proceso Å¡alį, yra vienas iÅ¡ teisingo teismo elementų. Å is principas taip pat apima Å¡alių teisę susipažinti ir ginčyti visus įrodymus, galinčius turėti įtakos bylÄ nagrinėjančio teismo sprendimui. Nepaisant to, kad EŽTT pripažino, jog bylai reikÅ¡mingų įrodymų atskleidimas nėra absoliuti teisė, vis dėlto gynybos teises ribojančios priemonės gali bÅ«ti naudojamos tik iÅ¡imtiniais atvejais.

EŽTT pabrėžė, kad savo praktikoje jis nesiima vertinti Å¡io aspekto, t. y. ar konkrečiu atveju įrodymų neatskleidimas buvo iÅ¡imtinai bÅ«tinas, tačiau nagrinėja, ar procese, kuriame buvo priimtas toks sprendimas, buvo laikomasi rungtyniÅ¡kumo ir Å¡alių lygybės principų bei suteiktos kitos garantijos gynybai. Teismas pastebėjo, kad Å¡iose bylose neatskleista informacija buvo susijusi su pareiÅ¡kėjų skundais, kuriuos sprendė administraciniai teismai, t. y. kad pareiÅ¡kėjai nepagrįstai buvo įtraukti į operatyvinę įskaitÄ , ir su jų reikalavimais bÅ«ti iÅ¡brauktiems iÅ¡ Å¡ios įskaitos.

Teismas pastebėjo, kad iÅ¡ Lietuvos teismų argumentavimo matyti, kad informacija, buvusi operatyvinės įskaitos bylose, buvo laikoma svarbiu įrodymu, pagrindžiant tariamÄ pareiÅ¡kėjų keliamÄ pavojų visuomenei. Taigi, pareiÅ¡kėjai neturėjo galimybės pasisakyti dėl Å¡ių įrodymų pagrįstumo. Atsižvelgdamas į viskÄ , kÄ iÅ¡nagrinėjo, EŽTT konstatavo, kad procesai, kuriuose buvo priimti administracinių teismų sprendimai, neatitiko rungtyniÅ¡ko proceso ir Å¡alių lygybės principų bei neturėjo pakankamų garantijų pareiÅ¡kėjams.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. spalio 8 d. sprendime administracinėje byloje A822-326/2009 laikėsi nuostatos, kad individo asmeniniai interesai ir vieÅ¡asis interesas negali bÅ«ti prieÅ¡prieÅ¡inami, juos bÅ«tina derinti, tai reiÅ¡kia, kad tarp Å¡ių interesų turėtų bÅ«ti užtikrinta teisinga pusiausvyra, vadovaujantis Konstitucinio Teismo, EŽTT ir Europos SÄ jungos teisminių institucijų nustatytais kriterijais. IÅ¡ atsakovo pateiktos medžiagos galima spręsti, kad oficialus perspėjimas pareiÅ¡kėjui R.

L. buvo reiÅ¡kiamas remiantis atsakovo turimais slaptos operatyvinės medžiagos duomenimis bei atsakovo teismui pateikta vieÅ¡a informacija, t. y. duomenimis apie tai, kad pareiÅ¡kėjui R. L. 2012 m. rugpjūčio 7 d. yra pareikÅ¡tas įtarimas dėl turto prievartavimo bei pasikėsinimo pagrobti didelės vertės svetimÄ turtÄ , t. y. pagal LR BK 181 str. 2 d., 22 str. ir 180 str. 3 d., 233 str. 1 d. (b.l. 25-26, 44). Medžiagoje taip pat yra pateikiami duomenys, kad R. L. praeityje Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už nusikalstamÄ veikÄ pagal LR BK 245 str. pinigine bauda 7 MGL dydžio (910 Lt). 2012 m. sausio 16 d. bauda sumokėta, teistumas iÅ¡nykęs (b.l. 43).

Pateiktoje medžiagoje taip pat yra duomenys apie Kelių eismo taisyklių pažeidimus, užtraukusius R. L. administracinę atsakomybę (b.l. 30-33, 36-39). Jokių kitų viešų pareiÅ¡kėjÄ kompromituojančių duomenų byloje nėra. Atsakovo atstovas teismo posėdžių metu nepateikė teismui daugiau jokios papildomos vieÅ¡os medžiagos, susijusios su prevencinio poveikio priemonių skyrimo pagrįstumu pareiÅ¡kėjui R. L.. Teismui posėdžio metu pasiÅ«lius iÅ¡slaptinti su byla susijusiÄ slaptÄ operatyvinę medžiagÄ arba bent tam tikrÄ jos dalį, atsakovo atstovas tai padaryti atsisakė (b.l. 84).

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad atsakovas nepageidauja teikti jokių papildomų duomenų, taip pat ir iÅ¡slaptinti bent dalį įslaptintos medžiagos, kad esamos medžiagos pakanka skirti pareiÅ¡kėjui oficialų perspėjimÄ (b.l. 84). Teismas, susipažinęs (atskirai nuo kitų proceso dalyvių) su atsakovo atstovo pateiktais slaptos (neiÅ¡slaptintos) operatyvinės medžiagos duomenimis, negali jais niekaip pasiremti priimdamas byloje vienokį ar kitokį sprendimÄ . Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atsakovo pateiktÄ vieÅ¡Ä informacijÄ bei kitus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad byloje esantys vieÅ¡i duomenys yra nepakankami nustatyti, jog yra pagrindas taikyti ONUÄ® 4 straipsnyje įtvirtintas prevencinio poveikio priemones – oficialų perspėjimÄ .Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytus argumentus, konstatuoja, kad Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro vyresniojo tyrėjo R.

I. 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 40-24-K-13 „Dėl prevencinės poveikio priemonės taikymo“, o tuo pačiu ir oficialus perspėjimas, yra nepagrįstas, todėl naikintinas.             Kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 2 p.,n u s p r e n d ž i a:             PareiÅ¡kėjo R. L. skundÄ tenkinti. Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro vyresniojo tyrėjo R.

I. 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimÄ Nr. 40-24-K-13 „Dėl prevencinės poveikio priemonės taikymo“ panaikinti. Spendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimÄ priėmusį teismÄ . Teisėjai                                                                                                                     Virginijus Stankevičius                                                                                                                                   Laisvutė Kartanaitė                                                                                                                                   Marytė Å važienė