d81ac1d6-e5c0-4f17-8b82-cb5dc1d1eafb · Kauno apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-2587-825/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35155-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.2.4.8.3;2.10.1; 2.10.1.4.KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISÄ®SAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 9 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, iÅ¡nagrinėjęs Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro D. D. pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kuriojeA. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, užsiimantis individualia veikla, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas iÅ¡nykęs,kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., nustatė:

A. S. 2015 m. birželio 22 d., apie 19.00 val., bÅ«damas neblaivus namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡plÅ«dęs sutuoktinę V. S. įvairiais necenzÅ«riniais žodžiais bei panaudodamas fizinį smurtÄ â€“ paimdamas jai už plaukų ir juos tÄ sydamas, sukėlė jai fizinį skausmÄ ;be to jis, 2015 m. birželio 22 d., apie 19.00 val., bÅ«damas neblaivus namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡plÅ«dęs dukrÄ D. S. įvairiais necenzÅ«riniais žodžiais bei panaudodamas fizinį smurtÄ â€“ suduodamas nemažiau trijų smÅ«gių rankos delnu į veido ir galvos sritį nukentėjusiajai, bei tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , bendro naudojimo koridoriuje suduodamas nemažiau vienÄ smÅ«gį deÅ¡inės rankos delnu į galvos sritį, nuo ko pastaroji susitrenkė galvÄ Ä¯ sienÄ , Å¡iais savo veiksmais padarydamas nepatikslintos galvos anatominės srities minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imÄ , tai yra sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Kaltinamasis A.

S. ikiteisminio tyrimo metu (33, 36 b. l.) paaiÅ¡kino, kad 2015 m. birželio 22 d., apie 18.00 val., grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose gyvena jis su žmona V. ir dukra D. S.. Ä® namus grįžo neblaivus, todėl tik grįžęs namo pradėjo konfliktuoti su žmona V., jis jai priekaiÅ¡tavo, kodėl jos jį paliko ir dviese iÅ¡važiavo į BirÅ¡tonÄ . Konflikto metu jis V. iÅ¡vadino įvairiais necenzÅ«riniais žodžiais, kadangi buvo piktas. Bekonfliktuojant su žmona V. iÅ¡ kambario išėjo dukra D., kuriÄ taip pat iÅ¡vadino įvairiais necenzÅ«riniais žodžiais.

Jai nepatiko, kad jis vėl konfliktuoju su V., todėl ji sudavė jam per veidÄ . Po to, jis sudavė D. kiek prisiminė vienÄ kartÄ Ä¯ veido sritį, nuo Å¡io smÅ«gio D. su galva atsitrenkė į sienÄ . Ar dar D. smÅ«giavo ir kiek kartų smÅ«giavo į galvos ir veido sritį, jis neprisiminė. Tačiau pripažįsta, kad sužalojimai atsirado dėl jo veiksmų. Viskas vyko labai greitai, o bet kai bÅ«na neblaivus, tampa agresyvus. Apklausos metu minėjo, kad V. konflikto metu netampė už plaukų, kadangi to momento neprisiminė, nes į namus grįžo neblaivus.

Tačiau jei žmona V. sako, kad taip buvo, tai gali bÅ«ti, kad taip ir buvo. Prisiminė, kad po to, kai D. atsitrenkė galva į sienÄ , jis išėjo ir iÅ¡važiavo į kaimÄ . Taip pat žino, kad po visko D. buvo iÅ¡vežta į ligoninę. Tiek savo žmonos V. tiek dukros D. atsiprašė, jos jam atleido ir jie susitaikė.Nukentėjusioji V. S. ikiteisminio tyrimo metu (18 - 19 b. l.) paaiÅ¡kino, kad 2015 m. birželio 22 d., apie 18.00 val., ji kartu su dukra D. S. grįžo iÅ¡ BirÅ¡tono. Apie 19.00 val. nuėjo su dukra pailsėti į D. kambarį ir užsirakino.

Apie 19.00 val. po darbo grįžo vyras A. S. ir iÅ¡ karto pradėjo rėkauti bei mėtyti daiktus nuo stalo. A. ne tik kad mėtė daiktus nuo stalo, bet ir jÄ vadindamas įvairiais necenzÅ«riniais žodžiais reikalavo atidaryti duris ir sakė, jeigu neatidarys, tai jas iÅ¡lauÅ¡. A. buvo agresyvus, iÅ¡ balso ir elgesio suprato, kad jis neblaivus. Todėl norėdama iÅ¡vengti kambario durų iÅ¡laužimo, ji išėjo iÅ¡ dukros D. kambario. Paklausus, ko čia trankosi, jis toliau elgėsi agresyviai, jÄ vadino įvairiais necenzÅ«riniais žodžiais.

Dėl ko vyras konfliktavo, nesakė, tačiau ji suprato, kad jis pyksta dėl to, kad jos iÅ¡važiuodamos su dukra D. į BirÅ¡tonÄ nepalaukė jo ir jį paliko, kadangi, kol buvo BirÅ¡tone, jis skambinėjo jai ir apie tai kalbėjo. Ramino A., prašė nusiraminti, tačiau jis nenusiramino, ir kažkuriuo momentu užsimojo ranka, ketino jai suduoti, tačiau to nepadarė, kadangi ji atsitraukė nuo jo. Tuo pat metu, kai A. jai ketino suduoti ranka, dukra D. išėjo iÅ¡ kambario ir pradėjo jÄ ginti, sakydama tėvui, kÄ jis kalba ir, kad nustotų.

T. A. iÅ¡vadino ir dukrÄ visokiais necenzÅ«riniais žodžiais, kurie D. įžeidė, ir ji supykus tėvui sudavė. Pamačiusi, kad dukra D. sudavė A., ji labai iÅ¡sigando, kad jis jÄ gali jÄ Å¾aloti. Taip ir nutiko. A. pirmiausiai jÄ nusivijo, ji bėgo atbula koridoriumi ir nukito ant lovos. D. nukritus ant lovos, A. ne mažiau du kartus sudavė D., tačiau, kur sudavė pasakyti negali, nes ji stovėjo A. už nugaros. Pamačiusi, kad A. smÅ«giuoja D., ji jį atitraukė nuo jos. Traukdama A. nuo D., ji paslydo ir nukrito ant kelių, ant grindų. ir nusibrozdino deÅ¡inį kelį.

Nukritus jai ant kelių ant grindų, A. jai paėmė už plaukų ir stipriai juos patempė ir taip sukėlė jai fizinį skausmÄ . Patempęs jai už plaukų, A. juos paleido ir puolė vėl prie dukros D.. Ji pradėjo rėkti, kad ji bėgtų. Jai pavyko pabėgti iÅ¡ buto, tačiau toli nenubėgo. D. iÅ¡bėgus iÅ¡ namų į bendro naudojimo koridorių, iÅ¡ paskos nusivijo A.. Ji taip pat paskui A. išėjo į koridorių ir pamatė tik tÄ momentÄ , kai D. galva trenkėsi į sienÄ .

Tai pamačiusi iÅ¡kvietė policijÄ ir A. pabėgo. Po to, D. iÅ¡vežė greitoji, nes ji jautėsi blogai. D. sakė, kad tėvas trenkė jai į galvÄ ir nuo to smÅ«gio ji su galva trenkėsi į sienÄ . Dėl Å¡io įvykio jai nei turtinė, nei neturtinė žala nepadaryta, civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia.Nukentėjusioji D. S. ikiteisminio tyrimo metu (22, 24 - 26 b. l.) paaiÅ¡kino, kad 2015 m. birželio 22 d., laikotarpiu nuo 17.00 val. iki 18.00 val., ji su mama V. S. grįžo iÅ¡ BirÅ¡tono ir nuėjo pas jÄ Ä¯ kambarį pailsėti.

Savo kambario duris užsirakino, kadangi tiek mama, tiek ji bijojo, kad tėvas A. S. grįš į namus girtas ir pradės kelti triukÅ¡mÄ . Apie 19.00 val. iÅ¡girdo su mama, kad į namus grįžo tėvas A.. Jis tik grįžęs į namus kėlė triukÅ¡mÄ , tiek mamÄ , tiek jÄ vadino įvairiais necenzÅ«riniais žodžiais, kurių minėti nenori. Taip pat sakė, kad jeigu neįleisim jo į kambarį, jis iÅ¡lauÅ¡ jos kambario duris ir vis tiek pateks. Tada mama V. atrakino kambario duris ir iÅ¡ jo išėjo, o ji liko.

Mamai išėjus tėvas nenustojo ir toliau vadino įvairiais necenzÅ«riniais žodžiais, priekaiÅ¡tavo, kad mama pas kitus buvo. Ji suprato, kad jis piktas buvo dėl to, kad jos abi su mama buvo iÅ¡važiavę į BirÅ¡tonÄ ir kad jį paliko 2 dienom namuose. Kadangi tėvas nenusiramino, ji išėjo taip pat iÅ¡ kambario. Jai tik išėjus iÅ¡ kambario, pamatė, kad tėvas deÅ¡inės rankos delnu sudavė vienÄ kartÄ mamai į galvos sritį. Pamačiusi, kad tėvas sudavė mamai, ji stojo ginti mamos, todėl ir pati užsimojo suduoti tėvui, tačiau nepataikė.

Todėl jis dar labiau supyko, kad kelia rankÄ prieÅ¡ jį ir jai nemažiau tris kartus rankos delnu sudavė į veido ir galvos sritį. Po tėvo suduotų smÅ«gių, ji užkliuvo už lovos ir nukrito ant lovos, ant nugaros. Jai nukritus ant lovos tėvas vėl bandė suduoti, tačiau nesudavė, kadangi ji gynėsi rankomis ir dar jį nuo jos traukė mama. Mamai Å¡iek tiek pavyko tėvÄ atitraukti nuo jos ir tada tėvas puolė vėl mamÄ , tačiau mama bėgo nuo jo link koridoriaus. Kėlėsi ir ji nuo lovos ir bėgo link koridoriaus bendrojo naudojimo.

Matė, kad mama ant žemės nukritusi, tačiau negali pasakyti, ar ji pati nukrito, ar jÄ tėvas pastÅ«mė. Kai ji buvo nukritusi tėvas, jai buvo paėmęs už plaukų ir kelis kartus jÄ patampė stipriai už plaukų, kiek tai kartų buvo pasakyti negalėjo, tačiau tikrai ne vienÄ kartÄ . Po to, dar rado iÅ¡rautų kuokÅ¡telį mamos plaukų, kai po to tvarkėsi. Patampęs tėvas mamÄ už plaukų, iÅ¡bėgo paskui jÄ Ä¯ bendrojo naudojimo koridorių. Pabėgti nepavyko, nes ji atsirėmė į sienÄ , o tėvas atsistojo prieÅ¡ais jÄ ir nemažiau vienÄ kartÄ deÅ¡inės rankos delnu trenkė jai į galvos sritį.

Nuo Å¡io smÅ«gio ji atsitrenkė su galva į sienÄ , tačiau su kuria tiksliai vieta, pasakyti negalėjo, nes neprisiminė. Po Å¡io atsitrenkimo su galva į sienÄ , tėvas dar pabuvo, tačiau daugiau nieko nedarė ir po to pabėgo. Po to, kai su galva trenkėsi į sienÄ , jai labai skaudėjo galvÄ ir sukosi galva ir Å¡iaip buvo silpna. Todėl iÅ¡kvietė ir GMP ir policijÄ . Tėvas A. S. po kurio laiko atsiprašė jos ir mamos V.. Ji jam atleido, tačiau nežino ar tai nepasikartos, kadangi kai tik iÅ¡geria, tai pradeda konfliktuoti su mama.

Tėvas sakė, kad neprisimena kÄ padarė, kadangi buvo girtas, tačiau mano, kad pripažino, nes ir atsiprašė. Ji su tėvu susitaikė, mama taip pat susitaikė su tėvu A..Liudytoja G. V. ikiteisminio tyrimo metu (28 b. l.) paaiÅ¡kino, kad 2015 m. vasaros metu, tiksliai datos neprisiminė, vakare, tikslaus laiko taip pat neprisiminė pas jÄ atėjo jos draugės D. S. mama V. S. ir jos paprašė iÅ¡kviesti policijÄ , kadangi namuose jos sutuoktinis A. S. muÅ¡a tiek jÄ tiek D.. V. pati policijos iÅ¡sikviesti negalėjo, kadangi su savimi neturėjo telefono.

Surinko iÅ¡ savo telefono numerio – 860714806 112 ir pranešė policijai. Paskambinus 112 ir praneÅ¡usi apie įvyki, ji išėjo į bendro naudojimo koridorių ir pamatė, kaip D. tėvas A. užsimojo rankos kumščiu ir sudavė D. į kairę veido, ar tai galvos sritį. Nuo Å¡io smÅ«gio D. su deÅ¡ine galvos puse trenkėsi į sienÄ . SmÅ«gis gal nebuvo labai stiprus, tačiau atsitrenkimas buvo stipresnis į sienÄ . D. tėvas sudavęs D. nuo jos nuėjo, o kai iÅ¡girdo kad iÅ¡kvietė policijÄ visiÅ¡kai išėjo iÅ¡ namų.

Po to, ji D. iÅ¡kvietė GMP, kadangi jai skaudėjo galvÄ ir buvo iÅ¡kilęs guzas. IÅ¡kvietus GMP, jos sulaukė, D. iÅ¡vežė, mama V. iÅ¡važiavo kartu, o ji liko namuose.A. S. kaltė įrodyta ir kita raÅ¡ytine bylos medžiaga.Specialisto iÅ¡vada Nr. G2446/15 (02) (11 b. l.) nustatyta, kad D. S. konstatuota nepatikslintos galvos anatominės srities minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imas. Toks sužalojimas vertintinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.Ikiteisminio tyrimo metu A. S. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Byloje iÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. S. 2015 m. birželio 22 d., apie 19.00 val., bÅ«damas neblaivus namuose, adresu Jonavos g. 178 - 216, Kaune, iÅ¡plÅ«dęs sutuoktinę V. S. įvairiais necenzÅ«riniais žodžiais bei panaudodamas fizinį smurtÄ â€“ paimdamas jai už plaukų ir juos tÄ sydamas, sukėlė jai fizinį skausmÄ ;be to jis, 2015 m. birželio 22 d., apie 19.00 val., bÅ«damas neblaivus namuose, adresu Jonavos g. 178 - 216, Kaune, iÅ¡plÅ«dęs dukrÄ D. S. įvairiais necenzÅ«riniais žodžiais bei panaudodamas fizinį smurtÄ â€“ suduodamas nemažiau trijų smÅ«gių rankos delnu į veido ir galvos sritį nukentėjusiajai, bei tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , bendro naudojimo koridoriuje suduodamas nemažiau vienÄ smÅ«gį deÅ¡inės rankos delnu į galvos sritį, nuo ko pastaroji susitrenkė galvÄ Ä¯ sienÄ , Å¡iais savo veiksmais padarydamas nepatikslintos galvos anatominės srities minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imÄ , tai yra sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina iÅ¡vada, jog procesas gali bÅ«ti baigiamas priimant baudžiamÄ jį įsakymÄ .

A. S. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siÅ«loma bausme – laisvės apribojimu (63 b. l.).Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str.).A. S. nebaustas administracine tvarka (45 b. l.). R. D. vieÅ¡osios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė (50 - 55 b. l.);

į Kauno apskrities priklausomybės ligų centro įskaitÄ neįraÅ¡ytas (48, 49 b. l.).Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina, jog nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 9 p.).Kaltinamasis A.

S. padarė tyčinius nesunkius nusikaltimus, nusikaltimai padaryti tyčia, sunkių pasekmių nesukėlė. Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai praÅ¡oma skirti sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ .Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiÅ¡kai, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 str., skirtinÄ bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.Kaltinamajam R. D. paskirta kardomoji priemonė, raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (38, 39 b. l.), įsakymui įsiteisėjus naikintina.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., teismas nusprendžia:

A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. (V. S. atžvilgiu) ir skirti 9 (devynerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimÄ dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. (D.

S. atžvilgiu) ir skirti 9 (devynerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimÄ dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d. d. paskirtas bausmes sudėti ir paskirti 18 mėnesių, t. y. 1 (vienerius) metus ir 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius laisvės apribojimo įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimÄ dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programoseVadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A.

S., a. k. (duomenys neskelbtini) skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę..Paskirti A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai atlikti per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.KardomÄ jÄ priemonę, raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.Laisvės apribojimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos.Nuteistasis per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui praÅ¡ymÄ surengti bylos nagrinėjimÄ teisme.

IÅ¡aiÅ¡kinti, kad iÅ¡nagrinėjus bylÄ ir pripažinus kaltinamÄ jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymuÄ®siteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. Teisėjas                                                                                                         Bronius Varsackis