2019-03-27 Nr. AB-7452-3-61-3-04606-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Procesinio sprendimo kategorija 50

Administracinė byla Nr. AS-216-575/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04606-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. D. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja I. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) priteisti iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus 10 556 Eur dydžio neišmokėto darbo užmokesčio dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2014 iki 2018 metų dėl neišmokėto priedo; 2) priteisti 0,07 proc. dydžio delspinigius nuo nepagrįstai neišmokėtos darbo užmokesčio dalies; 3) priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo šios sumos; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 4 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2019 m. sausio 18 d. pašalinti skundo trūkumus.

II

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 22 d. nutartimi pareiškėjos skundą laikė nepaduotu.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėja per teismo nustatytą terminą skundo trūkumų nepašalino. Pareiškėja nepasiėmė jos nurodytu adresu teismo siųstų bei pašte esančių dokumentų, t. y. nesidomėjo bylos eiga. Teismo korespondencijos pareiškėjai įteikti nepavyksta nuo 2019 m. sausio 7 d.

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartį ir priimti 2018 m. gruodžio 31 d. teismui pateiktą skundą dėl neišmokėtos atlyginimo dalies.

Pareiškėja mano, kad skundas suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjas, prašydamas priteisti darbo užmokesčio dalies nepriemoką, paprastai turi nurodyti, dėl kokių konkrečių veiksmų atsirado darbo užmokesčio nepriemoka, konkretų prašomo darbo užmokesčio nepriemokos dydį bei pateikti darbo užmokesčio nepriemokos įrodymų. Skundo priėmimo stadijoje iš pareiškėjo neturėtų būti reikalaujama nepagrįstai detaliai išdėstyti aplinkybes.

Skundo dalykas yra aiškus – reikalavimas dėl neišmokėtos atlyginimo dalies priteisimo. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas ir nepagrįstai nustatė terminą pašalinti aptariamo skundo reikalavimo trūkumus, o jų nepašalinus laikė šį skundo reikalavimą nepaduotu. Pareiškėjas pats formuluoja skundo dalyką, o tam tikrų reikalavimų nepareiškimas nėra laikytinas skundo trūkumu. Teismas turėjo priimti skundą ir nagrinėti iš esmės. Pažeistą pareiškėjos teisę teismas šiuo atveju privalo ginti, nes priešingu atveju būtų pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos normos ir principai, garantuojantys asmens teisę į teisingą darbo apmokėjimą, o pati asmens teisė į teisminę pažeistų teisių gynybą būtų fiktyvi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 str. 1 d. 3 p).

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (liet. įskaitant, be kita ko) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016).

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu teismas nustato, kad skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismo nutartimi pareiškėjui nustatomas terminas nurodytiems trūkumams pašalinti. Skundo trūkumų nepašalinimas per teismo nustatytą terminą sukelia ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas procesines pasekmes – skundas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Kitaip tariant, pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymų dėl skundo (prašymo) trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS‑131‑438/2016).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012). Kitaip tariant, skundo trūkumų šalinimo institutas nėra savitikslis, jis yra inter alia (be kita ko) skirtas suteikti galimybę pareiškėjui pataisyti skundą vietoje to, kad skundas būtų iš karto nepriimtas, kas yra naudinga pačiam pareiškėjui (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-599/2011).

Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858‑111/2012; 2018 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-442-502/2018). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007; 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-501-525/2018). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėju teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014; 2018 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-464-520/2018).

Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi pareiškėjos pradinio skundo turinį bei jo reikalavimus (b. l. 1–2), pažymi, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartyje pateiktu vertinimu, kad minėtas skundas neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų, todėl pagrįstai įpareigojo ją patikslinti skundo aplinkybes, nurodant: 1) kokia pareiginės algos dalis pareiškėjai nebuvo išmokėta; 2) ar pareiškėjai buvo skiriamas priedas prie pareiginės algos, ar jis nebuvo išmokėtas; 3) ar pareiškėjai nebuvo skirtas priedas prie pareiginės algos, tačiau, jos nuomone, jis turėjo būti skirtas; 4) kaip ji apskaičiavo susidariusią neišmokėtą darbo užmokesčio dalį.

Dėl pareiškėjos atskirojo skundo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas ir nepagrįstai nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja savo pradiniame skunde nesuformulavo aiškių ir konkrečių reikalavimų, nebuvo nurodytas aiškus skundo pagrindas (nurodytos sumos nėra pagrįstos skaičiavimais, aplinkybės išdėstytos nenuosekliai). Teismui pagrįstai trūko duomenų, kurie leistų preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą, t. y. aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą.

Taigi pareiškėjai teisėtai ir pagrįstai buvo pasiūlyta pašalinti skundo trūkumus, kurie trukdė teismui pradėti administracinę bylą. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas aiškiai ir detaliai nurodė pareiškėjai, kokie yra jos skundo trūkumai ir kaip juos reikia pašalinti. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėja nepašalino trūkumų, o pateikė atskirąjį skundą nurodydama, jog skunde trūkumų nėra.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjos I. D. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė