2016-11-22 Nr. AB-22006-3-61-3-04946-2014-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1962-756/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04946-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 33.3, 26

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo (skundą padavusios institucijos) Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą pareiškėjui A. Č. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2014 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 3R-428(AG-364/02-2014).

Atsakovas paaiškino, kad 2012 m. gegužės 17 d. A. Č. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė Agentūrai paraišką gauti paramą už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą 2012 m. (toliau – 2012 m. paraiška). Agentūroje 2014 m. gegužės 22 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas pakeisti pasėlio kodus KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) (laukas Nr. 1, plotas – 5,79 ha) ir KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) (laukas Nr. 1, plotas – 4,24) iš 5MI-2 (miežiai (vasariniai nesalykliniai)) į RMI-2 (miežiai (vasariniai nesalykliniai) ir jų ražienos), tačiau Agentūra šio prašymo netenkino, nes pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti duomenis, deklaruotus 2012 m. paraiškoje, jau po įsipareigojimų metų pabaigos, kai nėra galimybių nustatyti, ar įsipareigojimų buvo laikomasi. 2014 m. rugpjūčio 13 d. atsakovas priėmė sprendimą Nr. SP1-1363(11.2.12E) (toliau – ir 2014 m. rugpjūčio 13 d.

Sprendimas), kuriuo po pakartotinio 2012 m. paraiškos vertinimo nustačius, kad pareiškėjas sumažino įsipareigotą laukų plotą daugiau nei 3 proc., nurodė jam grąžinti 18 408,89 Lt. Sankcija pritaikyta tuo pagrindu, kad pareiškėjas 2012 m. paraiškoje nedeklaravo ploto pagal Priemonės programos veiklą, ir lyginant su 2008–2011 m. teiktomis paraiškomis plotas pagal šią veiklą sumažėjo 100 proc. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d.

įsakymu Nr. 3D-152 (toliau – ir AGRO taisyklės) 36.3 punkte nustatyta, kad, jei per įsipareigojimų laikotarpį paramos gavėjo paramos paraiškoje nurodytas lauko plotas sumažinamas daugiau kaip 3 proc. ir sumažėjusių laukų plotų suma viršija 8.4 punkte nurodytą pagal programą (Kraštovaizdžio tvarkymo programoje – pagal veiklą) leistiną ribą, paramos gavėjas grąžina visą už sumažėjusį plotą gautą paramą ir trejiems ateinantiems metams, įvertinus sumažėjusį plotą, apskaičiuota paramos pagal programą (Kraštovaizdžio tvarkymo programoje – pagal veiklą) suma sumažinama 3 proc.

Atsižvelgiant į tai, buvo pakartotinai įvertintos 2011 m., 2010 m., 2009 m. ir 2008 m. pareiškėjo paraiškos bei perskaičiuota už šiuos metus priklausiusi paramos suma. Kadangi sankcijos buvo pritaikytos po to, kai parama pagal minėtas paraiškas jau buvo išmokėta, susidarė bendra 18 408,89 Lt dydžio grąžintinų lėšų suma. Aplinkybių, kurioms esant pareiškėjai yra atleidžiami nuo atsakomybės, vertinant 2012 m. paraišką, nustatyta nebuvo, o pareiškėjo 2014 m. gegužės 22 d. prašyme nurodytos aplinkybės negali būti priskiriamos prie force majeure aplinkybių ar kitokių išimtinių aplinkybių, kurių jis negalėjo iš anksto numatyti ar tikėtis.

Biržų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus nurodyta aplinkybė, kad deklaruojant buvo padaryta techninė klaida ir įrašytas ne toks pasėlio kodas, nepatvirtina, kad klaidos darymo aplinkybės nepriklausė nuo pareiškėjo. Už paraiškos bei kitus duomenis atsako juos pateikę pareiškėjai, o seniūnijos specialistas tik padeda pareiškėjams užpildyti paraiškas pagal pareiškėjų pateiktus duomenis. Atsakovas taip pat nurodė, kad 2012 m. paraiškos įsipareigojimų metai baigiasi su paskutinio įsipareigojimo įvykdymu, t. y. pagal priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Ražienų laukai per žiemą“ – 2013 m. kovo 1 d. (nupjovus ražienoms tinkamus augalus, laukus palikti nesuartus iki kitų metų kovo 1 d.).

Taigi pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti duomenis, deklaruotus 2012 m. paraiškoje, jau po įsipareigojimų metų pabaigos, kai neįmanoma įvertinti, ar minėti įsipareigojimai buvo įvykdyti. Be to, pagal galiojančius teisės aktus 2012 m. paraiškų duomenų keitimas buvo galimas iki 2012 m. liepos 10 d. (prašymai pakeisti 2012 m. paraiškos duomenis, pateikti nuo einamųjų metų birželio 15 d. iki liepos 10 d., laikomi pavėluotai pateiktais ir už kiekvieną pavėluotą darbo dieną paramos suma už tą lauką, kurio duomenys keičiami, mažinama 1 proc.).

Pareiškėjas A. Č. su skundu nesutiko ir atsiliepime prašė jo netenkinti.

Teigė, kad Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veikloje „Ražienų laukai per žiemą“ dalyvauja nuo 2008 m.; 2008–2011 m. laukai buvo deklaruoti gerai. 2012 m. pareiškėjas įsipareigojimų laikėsi kaip ir anksčiau, o 2013 m. laukai buvo deklaruoti teisingai. Jam nebuvo jokio tikslo nutraukti programą „Ražienų laukai per žiemą“, todėl ir 2012 m. laikė nesuartus du ražienų laukus – 5,7900 ha ir 4,2400 ha. Ražienų laukai nesumažėjo ir buvo palikti per žiemą neaparti ir tik dėl techninės klaidos tai nebuvo pažymėta deklaracijoje. Dėl akivaizdžiai panašaus kodo buvo padaryta techninė klaida – vietoje kodo „5MI-2“ turėjo būti įrašyta „RMI-2“. Kodai skiriasi vienu ženklu ir fiziškai kodą įrašė seniūnijos darbuotojai. Pareiškėjo įsitikinimu, jo atvejis visiškai atitinka Agentūros nustatytiems reikalavimams, kada galimas duomenų keitimas pasibaigus teisės aktuose nurodytam paraiškų duomenų keitimo terminui, t. y. jei pateikiami dokumentai, įrodantys, jog paraiškoje padarytos klaidos gali būti pripažįstamos akivaizdžios (pvz., padaryta klaida ne dėl pareiškėjo kaltės, padaryta klaida dėl labai panašaus pasėlio kodo ir pan.). 2012 m. Agentūra atliko patikrą vietoje ir jokių pažeidimų nerado, taip pat 2012 m. rugsėjo 6 d. nurodė, kad jokių neatitikimų nerasta. Pareiškėjas po paraiškos pateikimo keletą kartų teiravosi Biržų rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriuje, ar deklaracijose nėra neatitikimų, tačiau buvo paaiškinta, kad jokios informacijos apie trūkumus iš atsakovo nėra. 2013 m. Biržų rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriuje deklaruojant pasėlius buvo kilęs įtarimas, kad kažkas negerai deklaruota 2012 m., tačiau pareiškėjui buvo atsakyta, kad jei išmokos gautos, vadinasi, viskas gerai. Pareiškėjo nuomone, jei Agentūra būtų laiku nustačiusi šią klaidą, būtų galėjusi patikrinti ir įsitikinti, kad pareiškėjas laikosi įsipareigojimų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 12 d. sprendimu atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros (skundą padavusios institucijos) skundą atmetė.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VAGK 2014 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. 3R-428(AG-364/02-2014), kuriuo panaikintas Agentūros 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas Nr. SP1-1363(11.2.12E), teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2009 m. gegužės 26 d. Agentūrai pateiktoje paraiškoje gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natūra 2000 išmokos“ ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas pareiškėjas, be kita ko, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) deklaravo lauką Nr. 1 (10,25 ha) kodu RRU-1 (rugiai ir jų ražienos) bei pasirašė įsipareigojimą pagal programą „Kraštovaizdžio tvarkymas“. Už minėtą lauką pareiškėjui buvo skirta 5 131,66 Lt kompensacinė išmoka pagal programą „Kraštovaizdžio tvarkymas“ (VAGK byla, b. l. 48).

2010 m. gegužės 6 d. Agentūrai pateiktoje paraiškoje pareiškėjas, be kita ko, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) deklaravo lauką Nr. 1 (7,65 ha) kodu RAV-1 (avižos ir jų ražienos) ir lauką Nr. 2 (2,60 ha) kodu RMI-2 (miežiai (vasariniai, nesalykliniai) ir jų ražienos) bei dėl šių laukų pasirašė įsipareigojimą pagal programą „Kraštovaizdžio tvarkymas“ (VAGK byla, b. 1. 49–51). Už minėtus laukus pareiškėjui buvo skirta 5 131,66 Lt kompensacinė išmoka (VAGK byla, b. l. 52).

2011 m. gegužės 5 d. Agentūrai pateiktoje paraiškoje pareiškėjas, be kita ko, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) deklaravo lauką Nr. 1 (7,36 ha) kodu RAV-1 (avižos ir jų ražienos) ir lauką Nr. 5 (2,89 ha) kodu RMI-2 (miežiai (vasariniai, nesalykliniai) ir jų ražienos) bei dėl šių laukų pasirašė įsipareigojimą pagal programą „Kraštovaizdžio tvarkymas“ (VAGK byla, b. l. 53–56). Už šiuos laukus pareiškėjui taip pat skirta 5 131,66 Lt kompensacinė išmoka (VAGK byla, b. l. 57–58).

2012 m. gegužės 17 d. pareiškėjas pateikė Agentūrai paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką, tačiau ražienų pastarojoje nedeklaravo (VAGK byla, b. l. 59–61).

2012 m. rugpjūčio 30 d. Agentūros Kontrolės departamento Panevėžio patikrinimų skyrius atlikęs Kompleksinės paramos reikalavimų patikrą vietoje, ataskaitoje Nr. 12-1003558695-D5-1 nurodė, jog patikros vietoje metu patikrinti visi deklaruoti pareiškėjo laukai, visų laukų agrarinė būklė gera, pažeidimų nenustatyta (VAGK byla, b. l. 98–100). Už 2012 m. paraišką pareiškėjui skirta 17 128,65 Lt dydžio parama (VAGK byla, b. l. 62–63).

2014 m. gegužės 19 d. pareiškėjas pateikė Agentūrai paaiškinimą, kuriame nurodė, kad pildant 2012 m. paraiškos formą buvo neteisingai deklaruoti naudmenų kodai – KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 (5,79 ha) ir KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)lauko Nr. 1 (4,24 ha) nurodyti kodai 5MI-2 (miežiai (vasariniai, nesalykliniai)), o turėjo būti RMI-2 (miežiai (vasariniai, nesalykliniai) ir jų ražienos). Minėtame rašte pareiškėjas paaiškino, kad deklaracijos metu pats nedalyvavo dėl sunkios šeimyninės padėties (vienas augina 2 sūnus, kurių vienas yra neįgalus), žemės ūkio skyriuje su specialistu buvo suderinęs visus naudmenų plotus, o jam išvykus, deklaraciją tvarkė įgaliotas asmuo. Pareiškėjas prašė įvertinti ir atsižvelgti į tai, kas išdėstyta, vertinant paraišką (VAGK byla, b. l. 64).

Pažymėtina, kad Biržų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrius 2014 m. gegužės 20 d. raštu „Dėl A. Č. paraiškos“ Nr. SR-62 taip pat informavo Agentūrą, kad pildant pareiškėjo 2012 m. paraiškos formą dėl techninės klaidos, esant dideliam darbo krūviui, neteisingai deklaruoti naudmenų kodai – KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 (5,79 ha) ir KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 (4,24 ha) nurodyti kodai 5MI-2 vietoj RMI-2 (VAGK byla, b. l. 64).

Agentūra 2014 m. liepos 9 d. raštu Nr. BR6-8143 informavo pareiškėją, kad į jo prašymą bei kartu pateiktus dokumentus negali būti atsižvelgta ir prašymas negali būti tenkinamas, nes Biržų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus 2013 m. gegužės 20 d. rašte Nr. SR-62 išdėstyti faktai nepatvirtina, kad klaidos darymo aplinkybės nepriklausė nuo pareiškėjo, be to, pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti duomenis, deklaruotus 2012 m. paraiškoje, jau po įsipareigojimų metų pabaigos, kai neįmanoma įvertinti, ar minėti įsipareigojimai buvo įvykdyti (VAGK byla, b. 1. 103–104). 2014 m. rugpjūčio 13 d. Agentūra priėmė sprendimą Nr. SP1-1363(11.2.12E), kuriame nurodė, kad pakartotinai įvertinusi 2012 m. paraišką nustatė, jog pareiškėjas lyginat su 2011 m., 2010 m., 2009 m. deklaruotu plotu, sumažino įsipareigotą laukų plotą daugiau nei 3 proc., todėl susidarė 18 408,89 Lt dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią pareiškėjas privalo grąžinti Agentūrai (VAGK byla, b. 1. 69–70).

Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu Agentūros sprendimu apskundė jį VAGK (VAGK byla, b. l. 1–2). VAGK, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, skundžiamu 2014 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. 3R-428(AG-364/02-2014) nusprendė jį tenkinti ir panaikinti atsakovo 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. SP1-1363(11.2.12E), motyvuodama tuo, kad Agentūra išsamiai neįvertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir jas atmetė formaliu pagrindu, o toks situacijos vertinimas nesiderina su gero administravimo (atsakingo valdymo) principu, kuris savo ruožtu apima ir asmens teisę į pagrįstą (faktais bei teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą (VAGK byla, b. l. 108–114).

Teismas sutinka su VAGK pozicija, kad atsakovas nagrinėjamu atveju netinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl klaidos nurodant deklaruojamų laukų kodus. Pažymėtina, kad, nors pareiškėjas apie klaidingai nurodytus laukų kodus 2012 m. paraiškoje informavo atsakovą jau pasibaigus paraiškų duomenų keitimo terminui, nurodytam Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2012 m. balandžio 22 d. iki 2012 m. gegužės 27 d.) 23 punkte, tačiau paraiškos duomenų keitimas yra galimas ir pasibaigus minėtam terminui, ką pripažįsta ir pats atsakovas. Vienas iš tokių atvejų nurodytas 2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1122/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu, moduliavimu ir integruota administravimo ir kontrolės sistema pagal tame reglamente numatytas ūkininkams skirtas tiesioginės paramos schemas, ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksinės paramos susiejimu pagal vyno sektoriui numatytą paramos schemą 21 punkte, pagal kurį nepažeidžiant 11–20 straipsnių nuostatų, jau pateiktą paramos paraišką galima bet kada pataisyti, jei kompetentinga institucija joje randa akivaizdžių klaidų.

Kaip nurodė pats atsakovas savo 2014 m. liepos 9 d. rašte Nr. BR6-8143, akivaizdžia klaida laikytina klaida padaryta ne dėl pareiškėjo kaltės, klaida padaryta dėl labai panašaus pasėlio kodo ir pan.

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2012 m. paraiškoje buvo padaryta akivaizdi klaida. Visų pirma, pažymėtina, kad minėtoje paraiškoje KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 (5,79 ha) ir KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 (4,24 ha) nurodytas kodas 5MI-2 (miežiai (vasariniai, nesalykliniai)) skiriasi tik vienu simboliu nuo kodo RMI-2 (miežiai (vasariniai, nesalykliniai), taigi šie pasėlių kodai yra akivaizdžiai panašūs. Be to, tai, kad 2012 m. paraiškoje KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 (5,79 ha) ir KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 (4,24 ha) kodas turėjo būti RMI-2, o ne 5MI-2, t. y. kad pareiškėjas per žiemą paliko ražienas, patvirtina ir Biržų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus 2014 m. rugsėjo 16 d. raštas Nr. SR-120 bei 2014 m. rugsėjo 23 d. raštas Nr. SR-122 (VAGK byla, b. l. 11, 77), gretimo žemės lauko savininkės B. K. paaiškinimas (VAGK byla, b. l. 12), pareiškėjui ūkininkauti padėjusių T. V. ir E. D. paaiškinimas (VAGK byla, b. l. 13, 14). Teismas sutinka su VAGK išvada, kad atsakovas pernelyg formaliai vertino pareiškėjo situaciją ir nesiaiškino, kokia reali situacija pareiškėjo laukuose buvo 2012–2013 m. žiemą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą dėl sankcijos pareiškėjui pritaikymo ir 18 408,89 Lt grąžinimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad VAGK 2014 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. 3R-428(AG-364/02-2014) nėra pagrindo panaikinti, todėl atsakovo (skundą padavusios institucijos) skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

III. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimą ir atsakovo skundą tenkinti.

Apeliacinį skundą atsakovas grindžia tuo, kad pareiškėjas 2008 m., 2009 m., 2010 m., 2011 m. yra pateikęs Agentūrai paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Ražienų laukai per žiemą“ (toliau – ir Priemonės programos veikla), kuriose 2008 m. deklaravo 10,25 ha plotą. Sankcija pritaikyta tuo pagrindu, jog pareiškėjas 2012 m. paraiškoje nedeklaravo ploto pagal Priemonės programos veiklą, ir lyginant su 2008-2011 m. teiktomis paraiškomis plotas pagal šią veiklą sumažėjo 100 proc.

AGRO taisyklių 36.3 papunktyje nurodyta, kad, jei per įsipareigojimų laikotarpį paramos gavėjo paraiškoje nurodytas lauko plotas sumažinamas daugiau kaip 3 proc. ir sumažėjusių laukų plotų suma viršija 8.4 papunktyje nurodytą pagal programą (Kraštovaizdžio tvarkymo programoje – pagal veiklą) leistiną ribą, paramos gavėjas grąžina visą už sumažėjusį plotą gautą paramą ir trejiems ateinantiems metams, įvertinus sumažėjusį plotą, apskaičiuota paramos pagal programą (Kraštovaizdžio tvarkymo programoje – pagal veiklą) suma sumažinama 3 proc.

Atsižvelgiant į tai, buvo pakartotinai įvertintos 2011 m., 2010 m., 2009 m. ir 2008 m. paraiškos bei perskaičiuota pareiškėjui už šiuos metus priklausiusi paramos suma. Kadangi sankcijos buvo pritaikytos po to, kai parama pagal 2011 m., 2010 m., 2009 m. ir 2008 m. paraiškas jau buvo išmokėta, susidarė bendra 18 408,89 Lt dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią pareiškėjas privalo grąžinti Agentūrai. Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137, 7.1.1 papunktyje nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti.

Anksčiau išdėstyti argumentai patvirtina, kad pareiškėjas nesilaikė AGRO taisyklių 8.1, 8.2, 8.3 papunkčių reikalavimų, nesilaikė įsipareigojimų pagal Priemonės atitinkamas programas ne mažiau kaip 5 kalendorinius metus, neišlaikė tokio pat pagal programos/ veiklos reikalavimus tvarkomų naudmenų bendro ploto, daugiau kaip 3 proc. sumažino paraiškoje nurodytą pagal Priemonę bendrą plotą. Agentūra, atsižvelgdama į nustatytus pažeidimus bei vadovaudamasi 36.3 papunkčiu, pagrįstai skyrė pareiškėjui sankciją – nusprendė susigrąžinti pagal 2008–2011 m. paraiškas išmokėtą paramą bei pagal 2012 m. paraišką mokamą paramą sumažinti 3 proc.

AGRO taisyklių 39 punkte nustatyta, kad, jei įsipareigojimų nesilaikoma dėl aplinkybių (force majeure), nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1974/2006 47 straipsnio 1 dalyje, sankcijos netaikomos, pareiškėjas informuoja Agentūrą per 10 darbo dienų nuo force majeure paskutinės veikimo dienos. 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006 47 straipsnio 1 dalyje numatyti prie force majeure ar išimtinių aplinkybių priskiriami atvejai, tačiau tokių aplinkybių, kurioms esant pareiškėjai yra atleidžiami nuo atsakomybės, vertinant 2012 m. paraišką, nustatyta nebuvo. Pareiškėjo 2014 m. gegužės 22 d. prašyme nurodytos aplinkybės negali būti priskiriamos prie force majeure aplinkybių ar kitokių išimtinių aplinkybių, kurių pareiškėjas negalėjo iš anksto numatyti ar tikėtis.

Kartu su 2014 m. gegužės 22 d. prašymu pateiktame Biržų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus 2013 m. gegužės 20 d. rašte Nr. SR-62 „Dėl A. Č. Paraiškos“ nurodoma, kad „deklaruojant buvo padaryta techninė klaida ir įrašytas ne toks pasėlio kodas“. Pažymėtina, kad seniūnijos rašte išdėstyti faktai nepatvirtina, kad klaidos darymo aplinkybės nepriklausė nuo pareiškėjo. Už paraiškos bei kitus duomenis atsako juos pateikę pareiškėjai, o seniūnijos specialistas tik padeda pareiškėjams užpildyti paraiškas pagal pareiškėjų pateiktus duomenis. Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. 3D-366 redakcija) (toliau – ir Tiesioginių išmokų taisyklės), 29 punkte yra nustatyta, kad seniūnijos arba konsultavimo biuro darbuotojas: pagal pareiškėjo pateiktus duomenis elektroniniu būdu įbraižo pareiškėjo deklaruojamų naudmenų ar kitų plotų ribas ir pagal šių taisyklių 2 priede pateiktą pildymo instrukciją užpildo šių taisyklių 1 priede pateiktos paraiškos elektroninę formą (įveda duomenis į PPIS) (29.1 papunktis); išspausdina užpildytą šių taisyklių 1 priede pateiktą paraiškos formą (vieną egzempliorių) ir pateikia ją pareiškėjui patikrinti ir parašu patvirtinti duomenų teisingumą (29.4 papunktis).

2012 m. paraiškos įsipareigojimų metai baigiasi su paskutinio įsipareigojimo įvykdymu, t. y. pagal priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Ražienų laukai per žiemą“ – 2013 m. kovo 1 d. (nupjovus ražienoms tinkamus augalus, laukus palikti nesuartus iki kitų metų kovo 1 d.), taigi pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti duomenis, deklaruotus 2012 m. paraiškoje, jau po įsipareigojimų metų pabaigos, kai neįmanoma įvertinti, ar minėti įsipareigojimai buvo įvykdyti. Be to, pagal galiojančius teisės aktus 2012 m. paraiškų duomenų keitimas buvo galimas iki 2012 m. liepos 10 d. (prašymai pakeisti 2012 m. paraiškos duomenis, pateikti nuo einamųjų metų birželio 15 d. iki liepos 10 d., laikomi pavėluotai pateiktais ir už kiekvieną pavėluotą darbo dieną paramos suma už tą lauką, kurio duomenys keičiami, mažinama 1 proc.).

Duomenų keitimas (didinantis mokėtiną paramos sumą), pasibaigus teisės aktuose nurodytam paraiškų duomenų keitimo terminui, galimas: 1) esant aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios (force majeure aplinkybės); tokiais atvejais pareiškėjas ar jo įpėdinis per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba galėjo sužinoti apie nuo pareiškėjo valios nepriklausančias aplinkybes, praneša raštu Agentūrai apie minėtas aplinkybes, kartu pateikdamas to įrodymo dokumentus (prie tokių aplinkybių priskirtini tokie įvykiai: paramos gavėjo mirtis; ilgalaikis paramos gavėjo profesinis nedarbingumas; didelės valdos dalies konfiskavimas, jei to nebuvo įmanoma numatyti įsipareigojimo prisiėmimo dieną; didelė stichinė nelaimė, rimtai pakenkusi valdos žemei; nenumatytas gyvuliams skirtų pastatų sugriuvimas valdoje; epizootinė liga, paveikusi visą ar dalį ūkininko gyvulių); 2) jei pateikiami dokumentai, įrodantys, jog paraiškoje padarytos klaidos gali būti pripažįstamos akivaizdžiomis (pvz., padaryta klaida ne dėl pareiškėjo kaltės, padaryta klaida dėl labai panašaus pasėlio kodo ir pan.).

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, Agentūra pagrįstai netenkino pareiškėjo 2014 m. gegužės 22 d. prašymo, nes prašyme bei kartu su juo pateiktame seniūnijos rašte nenurodytos priežastys, kurios galėtų patvirtinti buvus nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių, kurių jis negalėjo numatyti (force majeure aplinkybių) ir dėl kurių 2012 m. paraiškoje buvo deklaruoti neteisingi duomenys. Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog deklaruojant buvo padaryta akivaizdi klaida ne dėl jo kaltės.

Pareiškėjas A. Č. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Pareiškėjo teigimu, tiek 2008 m. – 2011 m., tiek ir 2013 m. laukai buvo deklaruoti teisingai, tik 2012 m. paraiškoje įsivėlė klaida. Įsipareigojimų jis laikėsi visais nurodytais metais. Ta klaida 2012 m. paraiškoje nebuvo piktybinė ir iš jos jokios naudos pareiškėjas negavo. Ražienos buvo paliktos per žiemą – tai paliudijo ir šalia ūkininkaujantys ūkininkai. 2012 m. paraišką, kaip ir kiekvienais metais, užpildo Biržų rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus specialistai. Klaida 2012 m. paraiškoje buvo padaryta dėl akivaizdžiai panašaus kodo. Kaltę dėl šios klaidos prisiėmė savivaldybė. Kai tik pareiškėjas apie ją sužinojo, iš karto kreipėsi į Agentūrą. Atsakovas į pareiškėjo prašymą pažiūrėjo formaliai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimo, kuriuo teismas atmetė atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros (skundą padavusios institucijos) skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nacionalinė mokėjimo agentūra teismo prašė panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 3R-428(AG-364/02-2014), kuriuo buvo patenkintas pareiškėjo A. Č. skundas ir panaikintas Nacionalinės mokėjimo agentūros 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas Nr. SP1-1363 (11.2.12E).

Apeliacine tvarka byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad A. Č. 2014 m. gegužės 19 d. kreipėsi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą su paaiškinimu, kuriame nurodė, jog 2012 m. gegužės 17 d. Biržų rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriuje buvo pateikta paraiška gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus, tačiau pildant paraiškos formą buvo neteisingai deklaruoti naudmenų kodai: prie sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurių plotai 5,79 ha ir 4,24 ha, nurodytas kodas 5MI-2, o turėjo būti nurodytas RMI-2. Šiame paaiškinime pareiškėjas nurodė ir tai, kad žemės naudmenų deklaracijos pateikimo metu pats nedalyvavo dėl sunkios šeimyninės padėties, tačiau su savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistu buvo suderinęs visus žemės naudmenų plotus, o jam išvykus deklaraciją tvarkė jo notariškai įgaliotas asmuo.

Biržų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrius 2014 m. gegužės 20 d. raštu Nr. SR-62 kreipėsi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą, informuodamas, kad, pildant A. Č. 2012 m. paraiškos formą, dėl techninės klaidos, esant dideliam darbo krūviui, neteisingai buvo deklaruoti naudmenų kodai – sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. (5,79 ha) ir sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 (4,24 ha) nurodyti kodai 5MI-2, o turėjo būti RMI-2.

Nacionalinė mokėjimo agentūra 2014 m. rugpjūčio 13 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-1363 (11.2.12E), kuriame, pakartotinai įvertinusi 2011 m., 2010 m., 2009 m. ir 2008 m. paraiškas gauti paramą už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, nustatė, jog A. Č. 2012 m. paraiškoje sumažino įsipareigotą laukų plotą daugiau nei 3 proc., todėl susidarė 18 408,89 Lt dydžio grąžintinų lėšų suma pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Ražienų laukai per žiemą“ už 2008–2011 deklaravimo metus, kurią pareiškėjas privalo grąžinti Agentūrai.

Pažymėtina, kad šiame sprendime atsakovas nurodė ir tai, kad AGRO taisyklių 39 punkte nustatyta, jog, jei įsipareigojimų nesilaikoma dėl aplinkybių (force majeure), nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1974/2006 47 straipsnio 1 dalyje, sankcijos netaikomos, pareiškėjas informuoja Agentūrą per 10 darbo dienų nuo force majeure paskutinės veikimo dienos. Iš esmės jokių kitų argumentų dėl pareiškėjo 2014 m. gegužės 19 d. prašyme išdėstytų argumentų, kuriais A. Č. prašė atsižvelgti į tai, kad teikiant paraišką buvo padaryta klaida, atsakovas sprendime nenurodė.

Apeliaciniu skundu skundžiamame sprendime Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas (Nacionalinė mokėjimo agentūra) pernelyg formaliai vertino A. Č. situaciją ir nesiaiškino, kokia reali situacija pareiškėjo laukuose buvo 2012–2013 m. žiemą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą dėl sankcijos pareiškėjui pritaikymo ir 18 408,89 Lt grąžinimo.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka. Vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.), teisėjų kolegija iš naujo nekartoja pirmosios instancijos teismo išdėstytų argumentų, o tiesiog jiems pritaria.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis nagrinėjamoje byloje esančia medžiaga. Taigi apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai, teisingai ir pagrįstai atsakė į visus atsakovo (skundą padavusios institucijos) skunde išdėstytus argumentus, o ginčui aktualias materialinės teisės normas aiškino ir taikė tinkamai. Be to, teismas tinkamai vadovavosi ir administracinio teismo praktika, suformuota šios kategorijos bylose.

Papildomai apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi tik tai, kad atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų argumentų bei nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų abejoti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Apeliaciniame skunde Nacionalinė mokėjimo agentūra iš esmės išdėstė tuos pačius teiginius, kurie jau buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo. Kadangi, kaip minėta, Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo ir išsamiai pasisakė dėl visų skundą padavusios institucijos argumentų ir teiginių, apeliacinio teismo teisėjų kolegija dėl jų iš naujo nepasisako.

Patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnio nustatyta tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ramūnas Gadliauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė